CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Piorunų pirkimas per SAFE: po 60 mln eurų nesėkmės – daugiamilijardė sutartis ir nauji terminai

    Lenkija su Lietuva, Latvija ir Norvegija pasirašė bendrąją sutartį dėl nešiojamų priešlėktuvinių raketų kompleksų Piorun įsigijimo. Šis pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos gynybos paskolų mechanizmu SAFE ir, pagal Lenkijos pusės pateikiamą informaciją, yra vienas didžiausių Piorun užsakymų nuo sistemos pasirodymo rinkoje.

    Šalių konsorciumą į priekį pastūmėjo ankstesnė nesėkmė siekiant paramos per kitą ES instrumentą. Tuomet projektas dėl Piorun įsigijimo nebuvo atrinktas finansavimui ir konsorciumas neteko galimybės gauti 60 mln. eurų dotacijos, todėl vėliau buvo ieškoma didesnio ir lankstesnio finansavimo šaltinio.

    Kas pasikeitė po EDIRPA?

    Pagal anksčiau taikytą EDIRPA programą ES rėmė bendrus valstybių gynybos pirkimus ribotu dotacijų biudžetu, o konkurencija tarp projektų buvo didelė. Neatrinktas Piorun projektas liko rezerviniame sąraše, tačiau patirtis, kaip tvirtina Lenkijos Ginkluotės agentūra, padėjo geriau parengti dokumentus ir pirkimo logiką naujam etapui.

    SAFE mechanizmas veikia kitaip: vietoje dotacijų didesniu mastu siūlomos mažesnių palūkanų paskolos, skirtos spartinti gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus pirkimus Europoje. Būtent per SAFE keturios šalys planuoja apmokėti Piorun užsakymą, o galutinis įgyvendinimas priklausys nuo atskirų vykdomųjų sutarčių.

    Vykdomosios sutartys – dar nepasirašytos

    Bendroji sutartis nustato pagrindines būsimų užsakymų sąlygas, tačiau konkrečios sumos ir kiekiai kiekvienai šaliai įtvirtinami vykdomosiose sutartyse. Lenkijos Ginkluotės agentūros vadovas Arturas Kuptelis pabrėžė, kad, gerai parengus bendrąją sutartį, vėlesni pasirašymai turėtų būti daugiau procedūrinis žingsnis, susijęs su teisine ir finansavimo priežiūra.

    „Jeigu bendroji sutartis parengta tinkamai, vykdomosios sutartys bus tik techninis klausimas“, – sakė Arturas Kuptelis.

    Skelbiama, kad didžioji užsakymo dalis tenka Lenkijos kariuomenei, o likusi dalis bus skirta Lietuvai, Latvijai ir Norvegijai. Vis dėlto šalių poreikiai išsiskiria ne dėl pačių Piorun sistemų, o dėl logistikos ir mokymo paketų, nes Lenkija šias sistemas naudoja jau ilgą laiką, o kitos šalys gali stiprinti infrastruktūrą ir rengimą nuo mažesnės bazės.

    Kodėl Piorun paklausa auga?

    Piorun priskiriamas labai trumpo nuotolio oro gynybos kategorijai ir yra skirtas taikiniams ore naikinti, įskaitant sraigtasparnius ir bepiločius orlaivius. Šio tipo ginkluotės paklausa Europoje išaugo po Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą, kai oro grėsmės, ypač dronai, tapo kasdieniu iššūkiu fronte ir už jo ribų.

    Piorun sistemos buvo plačiai aptarinėjamos ir dėl naudojimo Ukrainoje, o Lenkijos gynybos pramonė pastaraisiais metais aktyviai didino gamybos apimtis. Pranešta, kad gamintojas „Mesko“, priklausantis „Polska Grupa Zbrojeniowa“, yra pasiekęs kelių tūkstančių pagamintų vienetų ribą, o tiekimo grafikai priklausys nuo naujų sutarčių ir gamybos pajėgumų.

    Terminus riboja ir SAFE taisyklės: pirkimai turi būti įvykdyti bei atsiskaityti per nustatytą laikotarpį, o minimas galutinis horizontas siejamas su 2030 metais. Tik pasirašius vykdomąsias sutartis paaiškės tikslūs pristatymų grafikai ir detalūs kiekiai kiekvienai valstybei.

  • „Apple“ laukia DI posūkis: kas yra Johnas Ternusas ir kodėl jam teks spręsti ne tik technologijas?

    „Apple“ laukia DI posūkis: kas yra Johnas Ternusas ir kodėl jam teks spręsti ne tik technologijas?

    Antradienį „Apple“ generalinio direktoriaus pareigas perima 51 metų Johnas Ternusas. Jis paveldi bendrovę, kuri dominuoja išmaniųjų telefonų rinkoje, tačiau DI srityje, kaip pripažįsta analitikai, vis dar atsilieka nuo dalies konkurentų.

    Vadovų kaita užbaigia 15 metų trukusį Timo Cooko laikotarpį, per kurį buvo sustiprinta tiekimo grandinė ir išplėstas paslaugų verslas. Dabar „Apple“ akcentas krypsta į naują etapą, kuriame išmaniosios funkcijos ir DI tampa centrine produktų dalimi.

    Inžinierius, kūręs „Apple“ geležį

    J. Ternusas į „Apple“ atėjo 2001 metais ir kilo karjeros laiptais iki vyresniojo viceprezidento, atsakingo už aparatinės įrangos inžineriją. Jo komandos prižiūrėjo visą produktų liniją, įskaitant „iPhone“, kurie generuoja didelę dalį „Apple“ pajamų.

    Analitikai pabrėžia, kad naujasis vadovas geriausiai išmano aparatūros inovacijas, o tai gali tapti jo strateginiu pranašumu. Vartotojų įpročiai rodo, kad daugeliui pirkėjų sprendimą atsinaujinti pirmiausia lemia įrenginys, o tik tada programinės naujovės.

    Jau po kelių dienų nuo kadencijos pradžios J. Ternus turės vieną didžiausių viešų išbandymų: rugsėjo 9 dieną numatytą kasmetinį „iPhone“ renginį. Rinkoje laukiama ir reikšmingo dizaino šuolio, o didžiausias dėmesys krypsta į galimą pirmąjį sulankstomą „iPhone“.

    DI lenktynės ir konkurentų spaudimas

    Pastaraisiais metais didžiosios technologijų bendrovės agresyviai investuoja į DI: nuo asmeninių asistentų ir teksto generavimo iki nuotraukų, vaizdo ir produktyvumo įrankių. „Apple“ strategija tradiciškai remiasi glaudžia aparatūros, programinės įrangos ir paslaugų integracija, todėl rinkos lūkesčiai yra itin aukšti.

    Ekspertai pažymi, kad J. Ternus teks aiškiai apibrėžti, kaip „Apple“ DI funkcijos bus įdiegtos vartotojams suprantamai ir praktiškai. DI vertė kasdienybėje dažniausiai atsiskleidžia ne per atskiras demonstracijas, o per mažus, bet nuolat naudojamus patobulinimus įrenginyje.

    Tuo pat metu „Apple“ svarbu neprarasti to, kas jau veikia: stabilios gamybos, tiekimo grandinės ir produktų kokybės. Būtent ši pusiausvyra, anot analitikų, lems, ar DI etapas „Apple“ bus suvokiamas kaip proveržis, ar tik pavėluotas prisitaikymas.

    Kinija, JAV politika ir tiekimo grandinė

    Didžiausias ne technologinis iššūkis gali būti geopolitika. „Apple“ gamybos modelis ilgai rėmėsi Kinija, o pastaraisiais metais dalis „iPhone“ surinkimo perkelta į Indiją, kai kurios gamybos kryptys plėtojamos Vietname, tačiau Kinija išlieka ir svarbus vartotojų regionas, ir pagrindinė tiekimo sistemos ašis.

    JAV politinis spaudimas taip pat auga: Donaldo Trumpo aplinkoje ne kartą kartotas reikalavimas daugiau „iPhone“ gaminti JAV, kartu kalbant ir apie galimus tarifus įrenginiams, pagamintiems užsienyje. T. Cookas buvo vertinamas kaip vadovas, sugebėjęs derėtis ir su Vašingtonu, ir su Pekinu, kad apsaugotų sudėtingą tiekimo tinklą.

    Šioje srityje J. Ternus patirtis vertinama atsargiau, nes iki šiol jis buvo labiau inžinerijos, o ne tarptautinės politikos veidas. Vis dėlto „Apple“ sprendimas palikti T. Cooką valdyboje kaip vykdomąjį pirmininką rodo siekį užtikrinti tęstinumą, ypač bendraujant su politikos formuotojais visame pasaulyje.

    Rugsėjo pradžios produktų pristatymas taps pirmuoju ženklu, kaip „Apple“ planuoja suderinti dvi kryptis: naują DI etapą ir patikrintą aparatinės įrangos strategiją. Jei sulankstomas „iPhone“ bus pristatytas, tai gali tapti simboliniu J. Ternuso startu, kuriame inovacijos bus vertinamos ne pažadais, o realiu produktu.

  • „Text“ ketvirčio rezultatai nuvylė rinką: pelnas krito, o akcijos Varšuvos biržoje smuko dviženkliu

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje kotiruojama technologijų bendrovė „Text“ (anksčiau žinoma kaip „LiveChat Software“) paskelbė 2026–2027 finansinių metų pirmojo ketvirčio (balandžio–birželio mėnesių) rezultatus. Nors pokyčiai metiniu palyginimu nėra drastiški, investuotojų reakcija buvo griežta – akcijos prekybos metu smuko daugiau nei 10 proc.

    Bendrovė per ketvirtį uždirbo apie 6,7 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno, kai prieš metus jis siekė maždaug 7,2 mln. eurų. Veiklos pelnas krito iki maždaug 7,2 mln. eurų (pernai buvo apie 8,1 mln. eurų), o EBITDA sumažėjo iki maždaug 8,9 mln. eurų, palyginti su maždaug 9,6 mln. eurų prieš metus.

    Pajamos iš pardavimų sudarė apie 19,2 mln. eurų ir buvo nežymiai mažesnės nei prieš metus (apie 19,6 mln. eurų). Rinka į tokias nedideles „raudonas“ eilutes dažnai reaguoja jautriai, kai tikimasi spartesnio augimo arba kai bendrovė įpratusi demonstruoti stabilų rezultatų gerėjimą.

    Pagrindinė kryptis – prenumeratos pajamos

    „Text“ didžiąją dalį pajamų generuoja užsienio rinkose, o reikšminga dalis pardavimų yra gaunama JAV doleriais, todėl investuotojai papildomai vertina ir valiutų svyravimų poveikį. Bendrovė pabrėžia, kad jos veiklos modelis remiasi prenumeratomis, todėl vienas svarbiausių rodiklių yra pasikartojančios mėnesinės pajamos.

    2026 metų birželio 30 dieną mėnesinės pasikartojančios abonementinės pajamos (MRR) siekė apie 7,5 mln. JAV dolerių ir per metus paaugo 4 proc. Metinį pasikartojantį pajamų lygį (ARR) bendrovė nurodė apie 89,5 mln. JAV dolerių.

    „Pirmajame ketvirtyje fiksavome solidų MRR augimą ir aukštus pinigų srautus, kuriuos iš dalies lėmė kainodaros pereinamojo laikotarpio pabaiga „LiveChat“ klientams. Džiugina ir kaštų kontrolė, tačiau toliau intensyviai dirbame su produktų plėtra ir klientų pritraukimo gerinimu“, – sakė „Text“ vadovas Mariusz Ciepły.

    Kodėl akcijos smuko taip stipriai?

    Po rezultatų paskelbimo „Text“ akcijos tapo vienos labiausiai spaudžiamų visoje Varšuvos biržoje: prekybos metu kaina krito daugiau nei 10 proc. Rinkos dalyviai tokiais atvejais paprastai reaguoja ne tik į pačius skaičius, bet ir į augimo tempą, maržų dinamiką bei signalus apie artimiausius ketvirčius.

    Šio tipo programinės įrangos bendrovėms svarbi ne vien dabartinė pelno eilutė, bet ir tai, ar pavyksta nuosekliai didinti pasikartojančias pajamas, išlaikyti klientus bei efektyviai auginti naujų klientų srautą. Net ir nedidelis metinis pelno bei EBITDA sumažėjimas gali būti interpretuojamas kaip ženklas, kad augimas lėtėja, todėl investuotojai greitai pervertina riziką.

    „Text“ yra viena didesnių pasaulyje verslui skirtų „live chat“ ir klientų aptarnavimo sprendimų tiekėjų. Bendrovės rezultatus ir toliau lems konkurencija SaaS rinkoje, produkto vystymo tempas bei gebėjimas didinti prenumeratų bazę, kartu išlaikant maržas.

  • „Airbus“ svarsto parduoti kosminį verslą JAV: gamykla Floridoje gali atverti nišą Europos tiekėjams

    Europos aviacijos ir gynybos koncernas „Airbus“ svarsto galimybę parduoti savo kosminio verslo padalinį Jungtinėse Valstijose. Kaip skelbiama tarptautinėje verslo žiniasklaidoje, ieškomas pirkėjas gamyklai Merritt Island Floridoje, netoli Kennedy kosmoso centro.

    Potencialaus sandorio vertė vertinama keliais šimtais milijonų JAV dolerių, o tai sudarytų maždaug 200–500 mln. eurų, priklausomai nuo galutinės kainos ir valiutų kursų. Pardavimas reikštų, kad „Airbus“ dar labiau koncentruotųsi į Europoje vystomus palydovų projektus ir pramonės konsolidaciją.

    Ką gamina Floridos padalinys

    Floridoje „Airbus“ gamina „Arrow“ palydovų šeimą, kuri buvo projektuota serijinei gamybai. Šie aparatai skirti žemės paviršiaus stebėjimui ir objektų vaizdinimui, taip pat ryšio užduotims, kurios pastaraisiais metais tapo itin paklausios tiek civiliniame, tiek gynybos sektoriuje.

    Šalia palydovų gamybos minimas ir antrasis JAV projektas: modulinės, standartizuotos platformos, leidžiančios greičiau surinkti palydovą ir integruoti naudingąją apkrovą. Tokie sprendimai paprastai siejami su bandymu mažinti palydovų parengimo laiką ir bendrą misijos kainą.

    Fokusas persikelia į Europą

    „Airbus“ sprendimas galėtų būti susijęs su platesne europinės kosmoso pramonės konsolidacijos kryptimi. 2025 metų spalį „Airbus“ paskelbė apie bendradarbiavimą su Italijos „Leonardo“ ir Prancūzijos „Thales“, siekiant sukurti naują, stipresnį palydovų rinkos žaidėją civiliniams ir kariniams užsakymams.

    Pasirašytas memorandumas numato techninių padalinių sujungimą bendros įmonės formatu. Skelbiama, kad toks junginys visoje Europoje galėtų turėti apie 25 000 darbuotojų ir generuoti maždaug 6,5 mlrd. eurų metinių pajamų.

    Kodėl tai svarbu tiekėjams

    Jei „Airbus“ atsisakytų dalies veiklos JAV, keistųsi tiekimo grandinių architektūra: pirkėjas galėtų peržiūrėti esamus tiekėjus, o europiniai partneriai tikėtina siektų daugiau gamybos ir inžinerijos pajėgumų perkelti ar sutelkti Europoje. Tai paprastai atveria langą įmonėms, kurios tiekia elektronikos komponentus, kompozitines medžiagas, mechanikos mazgus, programinę įrangą ar testavimo paslaugas.

    Vis dėlto tokie sandoriai kosmoso pramonėje paprastai užtrunka dėl reguliacinių ir nacionalinio saugumo patikrų. „Airbus“ ir partneriai yra nurodę, kad, gavus reikalingus leidimus, bendra europinė veikla galėtų startuoti 2027 metų viduryje.

  • Po MyDr duomenų nutekėjimo – naujos sveikatos duomenų apsaugos taisyklės: ką siūlo CyberPiątka?

    Didelio masto incidentas

    Po kibernetinio incidento, siejamo su bendrove MyDr, Lenkijoje pradėtos rengti naujos asmens, ypač medicininių, duomenų apsaugos taisyklės. Valdžios institucijos pripažįsta, kad rizika palietė itin didelę gyventojų dalį, o tokie atvejai išryškina sistemines spragas sveikatos sektoriaus IT grandinėje.

    Incidento kontekste gyventojams sudaryta galimybė pasitikrinti, ar jų duomenys galėjo patekti į nutekėjimą, taip pat primenama apie priemones, mažinančias tapatybės vagystės riziką. Kartu pabrėžiama, kad net jei duomenų bazė nėra viešai paskelbta, vien neteisėta prieiga sukuria ilgalaikę grėsmę sukčiavimui ir šantažui.

    Kas yra CyberPiątka?

    Skaitmeninimo ministerija pristatė paketą CyberPiątka – penkių krypčių siūlymus, kuriais siekiama sumažinti medicininių duomenų nutekėjimų tikimybę ir padidinti atsakomybę tiems, kurie tokius duomenis tvarko. Pagrindinė žinutė paprasta: masiškai tvarkant jautrią informaciją neužtenka vien sutartinių įsipareigojimų, reikia aiškių techninių ir organizacinių standartų.

    „Pristatome sprendimus, kurie sustiprins mūsų duomenų, ypač medicininių, saugumą. Įmonės ir institucijos, masiškai dirbančios su jautriais duomenimis, turės prisiimti didesnę atsakomybę, nepriklausomai nuo jų vaidmens“, – sakė skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski.

    Penkios kryptys: daugiau kontrolės ir pareigų

    Pirma, siūloma sertifikuoti subjektus, kurie tvarko medicininius duomenis kaip duomenų tvarkytojai, tai yra išorės paslaugų teikėjai, dirbantys klinikoms ar kitoms įstaigoms. Tokia sertifikacija būtų siejama su nacionaline kibernetinio saugumo sertifikavimo sistema ir turėtų tapti filtru, leidžiančiu atskirti pasirengusius paslaugų teikėjus nuo tų, kurie saugumu rūpinasi formaliai.

    Antra kryptis – minimalūs technologiniai reikalavimai sveikatos duomenis apdorojančioms informacinėms sistemoms. Idėja – nustatyti bazinę kartelę, atitinkančią šiuolaikines kibernetinio saugumo normas, kad kritinės spragos nebūtų paliekamos vien įstaigų interpretacijai ar biudžeto galimybėms.

    Trečia, numatoma pareiga pacientą informuoti, kam perduodamas jo duomenų tvarkymas, kai į procesą įtraukiamas išorinis partneris. Taip pacientas galėtų aiškiau suprasti, kas ir kokiu mastu turi prieigą prie jo medicininės informacijos, o įstaigoms tektų užtikrinti didesnį skaidrumą.

    Ketvirta – pranešimai apie medicininius įvykius valstybinėse programėlėse, tokiose kaip mObywatel ir mojeIKP. Tokie pranešimai apie vizitą, recepto išrašymą ar suteiktą paslaugą leistų žmogui greičiau pastebėti galimą piktnaudžiavimą, pavyzdžiui, jei kas nors bandytų jo duomenimis gauti receptą ar paslaugą.

    Penkta kryptis skirta didelio masto duomenų tvarkytojams, kurie teikia paslaugas daugiau nei 100 duomenų valdytojų arba tvarko daugiau nei 100 000 asmenų duomenis. Tokiems subjektams būtų keliami papildomi pranešimų ir atsakomybės reikalavimai, įskaitant greitą informacijos perdavimą CSIRT NASK, o per teisėsaugos kanalus – minimalių duomenų apie paveiktus asmenis pateikimą, kad būtų galima organizuoti informavimą ir rizikos mažinimą.

    Numatoma, kad duomenų tvarkytojai taip pat turėtų teikti įstaigoms, kurios jiems patiki duomenis, informaciją, reikalingą įvertinti saugumo lygį. Be to, būtų įtvirtinta privaloma rizikos vertinimo procedūra prieš pradedant duomenų tvarkymą, ją atnaujinant kas dvejus metus ir po kiekvieno reikšmingo pasikeitimo.

    Ministerija skelbia, kad toliau bus rengiami teisėkūros sprendimai, o vėliau – jų įgyvendinimas praktikoje. Sveikatos sektoriui tai reikštų ne tik daugiau formalios atskaitomybės, bet ir aiškesnę atsakomybės grandinę, kai duomenys keliauja per kelias sistemas ir skirtingus paslaugų teikėjus.

  • Dujų krizė gilėja: Kataras pratęsė LNG tiekimų stabdymą, o Europa į žiemą žengia su brangiu kuru

    Kataras pratęsė force majeure

    Kataras, vienas didžiausių suskystintų gamtinių dujų tiekėjų pasaulyje, pratęsė force majeure dėl LNG pristatymų daliai pirkėjų Europoje ir Azijoje. Pranešimuose klientams nurodoma, kad anksčiau sutartais grafikais suplanuotos siuntos ir toliau atšaukiamos.

    Pagrindinė priežastis siejama su tebesitęsiančiais sutrikimais Hormūzo sąsiauryje, kuris yra kritinis energetinių žaliavų tranzito taškas. Dėl to dalis Kataro krovinių nepasiekia rinkos, o pasiūla tarptautinėje LNG prekyboje dar labiau įsitempia.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu didžiausių energetikos rinkos „siaurųjų kaklelių“, nes per jį juda reikšminga pasaulinės LNG prekybos dalis. Kai tranzitas tampa nesaugus arba brangus dėl rizikos ir draudimo kaštų, LNG kroviniai nukreipiami, vėluoja arba yra atšaukiami.

    LNG laivų rinka yra labiau „uždara“ nei naftos: specializuotų dujovežių yra mažiau, jie brangesni, o logistika priklauso nuo terminalų grandinės ir ilgalaikių sutarčių. Dėl to net laikini trikdžiai greitai persiduoda kainoms ir fiziniam prieinamumui Europoje bei Azijoje.

    Europa: kainos kyla, atsargos įtemptos

    Europos didmeninėje rinkoje dujų kainos pastarosiomis savaitėmis pastebimai šoktelėjo, o prekybininkai vis atidžiau vertina LNG srautų stabilumą. TTF biržoje fiksuojami lygiai, primenantys ankstesnių metų energetikos įtampos periodus, kai dujos pabrango kelis kartus.

    Situaciją sunkina ir sezoninis faktorius: artėjant šildymo sezonui dujų poreikis didėja, todėl bet koks LNG pasiūlos sumažėjimas Europai reiškia dar didesnę konkurenciją su Azija. Jeigu sutrikimai užsitęstų, spaudimas kainoms gali išlikti, o dalis pramonės vartotojų vėl atsidurtų rizikos zonoje.

    Tuo pat metu Europos Sąjungos dujų saugyklų užpildymas kai kuriose šalyse vertinamas kaip nepatogiai žemas, lyginant su įprastu pasirengimu žiemai. Mažesnės atsargos reiškia, kad rinkai reikia daugiau LNG ir vamzdynais tiekiamų dujų būtent dabar, kai pasiūla tampa mažiau patikima.

    Lenkijos ir Lietuvos regiono kontekstas

    Lenkijos viešai skelbiami saugyklų duomenys rodo aukštą užpildymo lygį, kuris trumpuoju laikotarpiu mažina vidaus rinkos pažeidžiamumą. Vis dėlto net ir gerai pasiruošusios šalys yra priklausomos nuo bendros Europos kainodaros, todėl brangstančios dujos neišvengiamai keliauja per regioną.

    Lietuvai aktualus ne tik bendras Europos kainų fonas, bet ir tai, kaip greitai Europa gali perskirstyti LNG krovinius bei užsitikrinti alternatyvius srautus. Ilgesnis Kataro tiekimų apribojimas didina riziką, kad žiemą kainų svyravimai bus aštresni, o įmonėms ir gyventojams svarbesnė taps fiksuotų kainų ir rizikos valdymo sprendimų reikšmė.

  • Europos Komisija sugriežtino priežiūrą: DI „ChatGPT“, Reddit ir Roblox taikomi DSA reikalavimai

    Kas pasikeitė?

    Europos Komisija priskyrė DI „ChatGPT“ labai didelei interneto paieškos sistemai, o Reddit ir Roblox įvardijo kaip labai dideles interneto platformas. Tai reiškia, kad šioms paslaugoms ES bus taikoma griežtesnė priežiūra ir papildomos pareigos pagal Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA).

    Komisijos sprendimas svarbus tuo, kad DSA griežčiausios taisyklės taikomos tik tiems rinkos dalyviams, kurie pasiekia nustatytus dydžio ir poveikio kriterijus. Tokiu būdu didžiausios platformos ir paslaugos ES tampa atsakingesnės už sistemines rizikas, kurias gali sukelti jų veikimas.

    Kokie terminai ir pareigos?

    Įvardytoms paslaugoms suteiktas keturių mėnesių terminas prisitaikyti prie papildomų reikalavimų. Praktikoje tai reiškia, kad platformos turės greičiau ir nuosekliau įdiegti procesus, leidžiančius atpažinti, įvertinti ir mažinti rizikas, susijusias su neteisėtu turiniu ir jo sklaida.

    DSA taip pat reikalauja didesnio skaidrumo dėl reklamos, rekomendavimo sistemų ir turinio moderavimo veikimo. Vartotojams turi būti aiškiau, kodėl matomas konkretus turinys ar reklama, ir turi veikti patogūs mechanizmai pranešti apie neteisėtą turinį bei ginčyti sprendimus.

    „DI „ChatGPT“, Reddit ir Roblox dabar ES bus taikoma griežtesnė kontrolė ir didesnė atsakomybė, atsižvelgiant į jų poveikį mūsų piliečiams ir visuomenei“, – sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen.

    Kodėl tai svarbu vartotojams?

    DSA logika paremta sisteminių rizikų mažinimu, todėl didžiausias dėmesys tenka tam, kaip paslaugos veikia nepilnamečius, kaip gali paveikti psichikos sveikatą, pagrindines teises ir viešąjį saugumą. Atskirai vertinamas ir platformų vaidmuo informacijos sklaidoje bei rizikose, susijusiose su rinkimų procesais.

    Reddit atveju aktualūs klausimai siejami su vartotojų generuojamu turiniu ir bendruomenių moderavimu, o Roblox – su nepilnamečių auditorija, saugumo priemonėmis bei turiniu, kurį kuria patys naudotojai. DI „ChatGPT“ kontekste dėmesys krypsta į tai, kaip veikia atsakymų generavimas, paieškos integracijos, galimos klaidinančios informacijos rizikos ir apsaugos priemonės.

    Skaitmeninių paslaugų aktas numato, kad didelės platformos turi ne tik reaguoti į pažeidimus, bet ir reguliariai vertinti rizikas bei pagrįsti, kokių priemonių imasi joms mažinti. Tai reiškia daugiau auditų, atskaitomybės ir aiškesnių standartų, kurie ilgainiui turėtų didinti pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis.

  • Lenkijos geležinkeliai prieš naują etapą: 2027 metais ruošiamas vienas didžiausių konkursų Europoje

    KPO finišas ir ką pavyko padaryti

    Lenkija artėja prie dabartinio Europos Sąjungos finansavimo ciklo pabaigos, o geležinkelių sektoriuje užbaigiami svarbūs atsiskaitymai už lėšas, skirtas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Transporto projektus koordinuojanti Transporto ES projektų centras (CUPT) tikina, kad infrastruktūros valdytojas PKP Polskie Linie Kolejowe pasiekė numatytus rodiklius.

    Pagal KPO geležinkelių dalį Lenkijoje sutvarkyta daugiau kaip 500 kilometrų linijų, o techniniai protokolai, patvirtinantys darbų pabaigą, jau pateikti CUPT. Kartu atsiskaityta ir už vadinamąsias taškines investicijas, skirtas pralaidumo didinimui, pervažų saugai ir „butelio kakliukų“ mažinimui.

    Ne mažiau reikšminga ir riedmenų kryptis: CUPT teigimu, regioniniai vežėjai bei PKP Intercity pateikė priėmimo dokumentus už užsakytus traukinių sąstatus. Iš viso KPO lėšomis Lenkijoje pagaminta ir modernizuota daugiau kaip 400 vagonų, lokomotyvų ir elektrinių ar dyzelinių traukinių sąstatų, iš jų 99 skirti regioniniams maršrutams.

    Naujas ES biudžeto ciklas: mažiau paramos, daugiau savo lėšų

    Artėjant 2028–2034 metų ES biudžeto perspektyvai, geležinkelių rinka ruošiasi kitokiai finansavimo realybei. CUPT atstovai akcentuoja, kad transportas išliks prioritetu, tačiau tikėtina, jog paramos intensyvumas mažės, o gavėjams teks užtikrinti didesnį nuosavą indėlį.

    Praktikoje tai reikštų, kad infrastruktūros modernizavimas, naujų linijų statyba ir riedmenų pirkimas gali būti remiami mažesne dalimi nei anksčiau. Skirtingiems regionams gali būti taikomi nevienodi finansavimo lygiai, todėl projektų rengėjams svarbiausiu veiksniu taps finansinio tvarumo įrodymas ir aiškus investicijų atsiperkamumo pagrindimas.

    Naujame cikle greta įprastų geležinkelių projektų vis daugiau dėmesio gali tekti ir dvejopo panaudojimo infrastruktūrai, siejamai su saugumu ir mobilumu. Tai gali apimti ne tik geležinkelius ar kelius, bet ir logistikos grandines uostuose bei oro uostuose.

    Po 2030 metų keisis tolimųjų reisų vežimo modelis

    Didžiausias pokytis laukia po 2030 metų, kai baigsis dabartinė PSC sutartis su PKP Intercity dėl tolimųjų reisų vežimo. PSC modelis reiškia, kad valstybė kompensuoja visuomenei svarbių maršrutų vykdymą, kai jie nėra pakankamai pelningi komercinėmis sąlygomis.

    Lenkijoje didžioji dalis keleivių vežimo geležinkeliais vykdoma su parama: minima, kad dotuojama apie 90 proc. maršrutų. Tai atsispindi ir bilietų kainodaroje, nes dalis reisų išlaikoma dėl viešojo intereso, o ne vien dėl rinkos paklausos.

    Pasak CUPT, būtent todėl planuojamas konkursas turės tiesioginę įtaką ir rinkos struktūrai, ir keleiviams. Nuo jo sąlygų priklausys, kokie operatoriai veiks rinkoje, kokiais standartais bus apibrėžta paslaugų kokybė, punktualumas, riedmenų reikalavimai bei bilietų integracija.

    „Šis konkursas bus vienas didžiausių Europos geležinkelių rinkoje“, – sakė CUPT direktoriaus pavaduotoja Sylwia Cieślak-Wilk.

    Skelbiama, kad konkursas turėtų būti paskelbtas 2027 metais, o dar anksčiau planuojama viešai pranešti apie ketinimą jį rengti. CUPT kartu su atsakinga ministerija rengia transporto planą, konsultuojasi su vežėjais ir ruošia PSC sutarties nuostatas, kurios taps pagrindu būsimiems tolimųjų reisų operatoriams.

  • „Grupa Azoty“ atleidžia viceprezidentą: sprendimas įsigalioja iškart, įvardyta jo kuruota sritis

    „Grupa Azoty“ stebėtojų taryba priėmė sprendimą atšaukti iš valdybos viceprezidentą Arturą Chołody. Nurodyta, kad sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos, o faktinis pokytis susietas su rugpjūčio 31 dienos pabaiga 2026 metais.

    Bendrovė viešai neįvardijo atšaukimo priežasčių. Toks informacijos trūkumas yra įprastas atvejis įmonių valdymo praktikoje, kai sprendimai dėl vadovų rokiruočių pristatomi kaip vidiniai valdybos ar stebėtojų tarybos klausimai.

    Skelbta, kad A. Chołody buvo atsakingas už korporatyvinio verslo palaikymo, energetikos ir infrastruktūros sritis. Tai reiškia, kad pokytis gali paliesti grupės kasdienės veiklos užtikrinimą, investicinių projektų priežiūrą ir energijos sąnaudų valdymą.

    Kapitalo didinimas ir valstybės vaidmuo

    Vadovų pokyčiai vyksta tuo metu, kai „Grupa Azoty“ tęsia kapitalo didinimo procesą per naują akcijų emisiją. Įmonė yra paskelbusi planus išleisti iki maždaug 33,7 mln. akcijų, o sprendimai dėl proceso tęstinumo siejami su artimiausiu neeiliniu akcininkų susirinkimu.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, emisija numatyta taip, kad akcijos būtų siūlomos Lenkijos valstybės iždui. Tokia struktūra dažniausiai signalizuoja, kad siekiama stabilizuoti kapitalo bazę ir užsitikrinti finansinį „inkarą“ reorganizacijos ar skolų valdymo laikotarpiu.

    Kas spaudžia grupės rezultatus?

    Pastaraisiais metais „Grupa Azoty“ situaciją reikšmingai veikė dideli investiciniai įsipareigojimai, įskaitant Polimery Police projektą. Šis projektas buvo pristatomas kaip diversifikacijos žingsnis į modernių plastikų ir polimerų grandinę, tačiau įgyvendinimas tapo rimtu finansiniu iššūkiu.

    Projekto apimtyje numatyta propano dehidrogenavimo įranga, polipropileno gamykla ir logistikos infrastruktūra, įskaitant uosto terminalą. Nors gamyba buvo paleidžiama etapais 2023–2024 metais, įmonė yra nurodžiusi techninius trikdžius ir poreikį papildomiems darbams, o su tuo susijęs finansavimas didino bendrą skolos naštą.

    Rinkoje tokie valdymo ir kapitalo sprendimai dažnai vertinami kaip bandymas vienu metu spręsti dvi užduotis: užtikrinti likvidumą ir peržiūrėti atsakomybę už kritines veiklos sritis. Artimiausiu metu daugiau aiškumo gali suteikti akcininkų sprendimai dėl emisijos ir tolesnė bendrovės komunikacija apie valdybos sudėtį.

  • Duomenų nutekėjimas Prancūzijoje: po įsilaužimo į ministerijos sistemą pavogta 149 mln. įrašų

    Prancūzijoje fiksuojamas dar vienas didelio masto kibernetinis incidentas, palietęs valstybines informacines sistemas. Nuo sekmadienio nepasiekiama oficiali Būsto ir miestų reikalų ministerijai priskiriama svetainė, kurioje kaupiami duomenys apie būstų savininkus ir nuomininkus.

    Prisijungus prie sistemos naudotojams rodoma, kad laikinai negalima nei atsisiųsti informacijos, nei įvesti naujų duomenų. Toks veikimo apribojimas dažnai taikomas po įsilaužimų, kai institucijos stabdo paslaugą, kad įvertintų žalą ir užkirstų kelią tolesniam duomenų nutekėjimui.

    Apie ataką pirmiausia pranešta remiantis kibernetinius incidentus sekančios bendruomenės informacija. Internete veikianti grupė, prisistatanti „ZeroBytes“, teigia pasisavinusi 149 mln. įrašų iš ministerijai priskiriamos platformos.

    Skelbiama, kad nutekėję duomenys apima milijonų asmenų informaciją, susijusią su gyvenamuoju ir komerciniu nekilnojamuoju turtu. Minimi vardai ir pavardės, adresai, pašto kodai, taip pat duomenys apie nuomos santykius, įskaitant mėnesinių nuomos įmokų dydžius.

    Kol kas nėra aišku, ar pavogti duomenys jau paskelbti viešai, ar jie bus naudojami spaudimui ir reikalavimams sumokėti. Tokiais atvejais rizika paprastai apima sukčiavimo kampanijas, taikinių atranką pagal turto ar gyvenamosios vietos duomenis ir bandymus prisidengiant institucijomis išvilioti papildomos informacijos.

    Šis įvykis vyksta tuo metu, kai Prancūzija jau buvo sukrėsta kito kibernetinio incidento. Mėnesio viduryje Prancūzijos viešųjų finansų administracija DGFiP pranešė apie 678 000 mokesčių mokėtojų duomenų pasisavinimą, o dalis gautos informacijos tuomet buvo paviešinta.

    Ekspertai primena, kad viešosios sistemos tampa patraukliu taikiniu ne tik dėl jose saugomų duomenų apimties, bet ir dėl to, kad vienas įsilaužimas gali paveikti milijonus gyventojų. Tokiose situacijose gyventojams rekomenduojama ypač kritiškai vertinti netikėtus laiškus ar skambučius, susijusius su būstu, mokesčiais ar tariamais valstybės prašymais pateikti duomenis.

    Institucijų atsakas paprastai apima sistemos auditus, prieigos raktų ir slaptažodžių atnaujinimą, incidento tyrimą bei privalomus pranešimus duomenų apsaugos priežiūros institucijoms. Tolimesnė įvykių eiga priklausys nuo to, ar bus patvirtintas nutekėjimo mastas ir ar duomenys pasieks viešą erdvę.