CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • NKVC perspėja: soc. tinkluose plinta galimai sufabrikuoti pranešimai apie dronų incidentus

    NKVC perspėja: soc. tinkluose plinta galimai sufabrikuoti pranešimai apie dronų incidentus

    Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) praneša, kad socialiniuose tinkluose ir įvairiose interneto platformose sparčiai plinta klaidinanti informacija apie bepiločių orlaivių incidentus Lietuvoje. Pasak centro, dalis įrašų gali būti tyčia sufabrikuoti, o jų tikslas – sukelti sumaištį ir išprovokuoti nepasitikėjimą oficialia komunikacija.

    NKVC teigimu, fiksuojami atvejai, kai dalijamasi manipuliuotais vaizdais ar DI sugeneruota vaizdine medžiaga, kurioje neva matomi Lietuvoje skraidantys ne Lietuvos koviniai dronai arba nurodomos tariamos jų kritimo vietos. Tokie įrašai dažnai pateikiami be patikimų įrodymų, o vaizdai būna ištraukti iš konteksto arba suklastoti.

    Centro dėmesį atkreipė ir prieštaringos žinutės, esą dronų Lietuvos oro erdvėje apskritai nebuvo, taip pat įvairios sąmokslo teorijos apie tariamai į Lietuvą atvykusius kitų šalių specialistus, kurie neva organizuoja provokacijas. NKVC pabrėžia, kad tokia informacija neretai kuriama ne Lietuvoje, o turinys pritaikomas vietos auditorijai, siekiant paveikti visuomenės nuotaikas.

    NKVC įspėja, kad melaginga ar iš konteksto ištraukta informacija gali didinti visuomenės nerimą, diskredituoti institucijų darbą ir trukdyti operatyviai reaguoti į realius pranešimus. Tokiais atvejais žmonės gali pradėti remtis nepatikrintais šaltiniais, o tai apsunkina pareigūnų ir atsakingų tarnybų veiksmus.

    Gyventojai raginami išlikti budrūs, kritiškai vertinti sensacingai pateikiamus įrašus ir nesidalyti nepatvirtinta informacija. NKVC rekomenduoja vadovautis tik oficialiais institucijų pranešimais ir, kilus abejonių dėl matyto turinio, patikrinti, ar informacija paskelbta atsakingų tarnybų kanalais.

  • „Claude“ kūrėjas perspėja: DI per 12 mėnesių gali priartėti prie Nobelio lygio atradimų

    DI kūrimo tempas pastaraisiais metais sparčiai auga, o kai kurie pramonės lyderiai viešai įspėja, kad artimiausiu metu galime išvysti proveržius, kurie iki šiol atrodė labiau kaip mokslinė fantastika. Apie tai Oksfordo universitete kalbėjo „Anthropic“ bendraįkūrėjas Jackas Clarkas, siejamas su DI modeliu „Claude“.

    Jo teigimu, per artimiausius 12 mėnesių naujos kartos DI sistemos gali prisidėti prie mokslinio atradimo, verto Nobelio premijos lygio pripažinimo. Clarkas pabrėžė, kad tokį šuolį lemtų ne vien didesnė skaičiavimo galia, bet ir sparčiai gerėjantys modelių gebėjimai spręsti sudėtingas užduotis, apdoroti kontekstą ir generuoti hipotezes.

    „Yra scenarijų, kai DI rizika išlieka ir jos negalima nurašyti“, – sakė Jackas Clarkas.

    Kalbėdamas apie rizikas, jis ragino rimtai vertinti kraštutinius, bet teoriškai įmanomus scenarijus, kai nekontroliuojamas DI pritaikymas galėtų sukelti labai didelę žalą. Nors tokias baigtis jis apibūdino kaip mažai tikėtinas, akcentavo, kad vien „nenulinė tikimybė“ reikalauja sistemingų saugos priemonių ir aiškesnių taisyklių.

    Clarkas taip pat svarstė, kad visuomenė ir reguliuotojai gali būti nepasiruošę ilgalaikiams DI padariniams, ypač jei DI pradėtų veikti ne tik kaip įrankis, bet ir kaip savarankiškai sprendimus priimanti sistema organizacijose. Viešojoje erdvėje vis dažniau aptariama idėja apie įmones, kurių procesus nuo klientų aptarnavimo iki tiekimo grandinių valdytų DI, o kartu plečiasi ir humanoidinių robotų pritaikymo scenarijai kasdienėse veiklose.

    Vienas iš jo akcentų buvo kvietimas „spausti stabdį“ ne todėl, kad progresas turėtų sustoti, o todėl, kad spartėjant diegimui didėja atotrūkis tarp technologinių galimybių ir visuomenės pasirengimo. Jo logika paprasta: daugiau laiko reikštų daugiau testavimo, daugiau aiškumo dėl atsakomybės ir daugiau praktinių saugos standartų.

    Vis dėlto jis pripažino, kad tokį lėtinimą įgyvendinti būtų sudėtinga. DI vystymą stumia konkurencija tarp privačių bendrovių ir valstybių, o komerciniai ir geopolitiniai motyvai neretai užgožia ilgalaikes rizikas, todėl realybėje greičiau matysime ne vieną „pauzę“, o bandymą kurti taisykles jau judant dideliu greičiu.

    „Anthropic“ laikoma viena pagrindinių pažangių DI kūrėjų, o pati bendrovė buvo įkurta tyrėjų, kurie anksčiau dirbo „OpenAI“ ir išėjo dėl nesutarimų, susijusių su DI sauga bei vystymo kryptimis. Bendrovė viešai akcentuoja saugos tyrimus ir modelių elgsenos kontrolę, tačiau kartu sulaukia kritikos iš vadinamųjų spartinimo šalininkų, teigiančių, kad atsargumo retorika gali būti naudojama siekiant paveikti reguliavimą.

    Kitoje diskusijos pusėje dažnai keliama ir „vieno gedimo taško“ problema: kai kritinės pasaulinės infrastruktūros ar svarbūs verslo procesai pernelyg priklauso nuo kelių dominuojančių modelių, išauga sisteminė rizika. Tai reiškia, kad saugumo incidentas, klaida arba piktnaudžiavimas gali paveikti ne vieną organizaciją, o visą grandinę.

    Oksforde aptartas ir galimas platesnis socialinis poveikis, įskaitant kognityvinius padarinius. Kai kurie ekspertai įspėja, kad plačiai naudojant DI kaip „atsakymų variklį“ gali silpnėti žmonių analitiniai įgūdžiai ir kritinis mąstymas, todėl vis dažniau keliama idėja kurti vadinamąjį sokratišką DI, kuris ne pateikia galutinį atsakymą, o skatina vartotoją mąstyti, tikslinti klausimus ir tikrinti prielaidas.

    Šios diskusijos rodo bendrą tendenciją: DI pritaikymas plečiasi greičiau nei susiformuoja visuotinai priimtos taisyklės, o kartu daugėja ir raginimų aiškiau apibrėžti saugos standartus, atsakomybę už žalą bei skaidrumo reikalavimus. Artimiausi metai, sprendžiant iš pramonės lyderių signalų, gali tapti laikotarpiu, kai DI proveržiai ir reguliavimo sprendimai turės vytis vieni kitus beveik tuo pačiu tempu.

  • NKVC perspėja: plinta DI suklastoti vaizdai apie dronų incidentus Lietuvoje ir jų „kritimo vietas“

    NKVC perspėja: plinta DI suklastoti vaizdai apie dronų incidentus Lietuvoje ir jų „kritimo vietas“

    Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) praneša, kad viešojoje erdvėje sparčiai daugėja klaidinančios informacijos apie tariamus bepiločių orlaivių incidentus Lietuvoje. Pasak centro, socialiniuose tinkluose ir įvairiose platformose platinami manipuliuoti vaizdai bei įrašai, kurie gali būti sukurti pasitelkiant dirbtinis intelektas.

    NKVC teigia fiksuojantis atvejus, kai skelbiama tariamai įrodanti medžiaga apie neva Lietuvos teritorijoje skraidančius ne Lietuvos kovinius dronus ar jų „kritimo vietas“. Tokie vaizdai neretai pateikiami be patikimų šaltinių, o detalės neatitinka realios situacijos ar oficialių institucijų turimos informacijos.

    Kaip kuriama sumaištis?

    Centro vertinimu, kartu platinami ir prieštaringi teiginiai, esą dronų Lietuvos oro erdvėje apskritai nebuvo. Taip pat aktyviai skleidžiamos sąmokslo teorijos apie tariamai į Lietuvą atvykusius kitų valstybių specialistus, neva organizuojančius provokacijas.

    NKVC pabrėžia, kad dalis tokios informacijos gali būti kuriama už Lietuvos ribų, o pateikiami „įrodymai“ fabrikuojami siekiant paveikti visuomenės nuotaikas. Tokios kampanijos, pasak centro, gali būti nukreiptos į nepasitikėjimo didinimą, panikos kurstymą ir oficialios komunikacijos diskreditavimą.

    Kuo tai pavojinga gyventojams?

    NKVC atkreipia dėmesį, kad melaginga ar iš konteksto ištraukta informacija gali trikdyti institucijų ir pareigūnų darbą, nes dalis resursų nukreipiama paneiginėjimui ar reagavimui į klaidingus pranešimus. Be to, pasikartojantys klaidinantys įrašai gali skatinti gyventojus priimti sprendimus remiantis emocijomis, o ne patikrintais faktais.

    Centras ragina visuomenę išlikti budrią ir kritiškai vertinti sensacingus įrašus, ypač tuos, kuriuose nėra aiškiai nurodyta, kada ir kur medžiaga nufilmuota. Taip pat primenama nesidalyti nepatvirtintais pranešimais ir remtis oficialia institucijų informacija.

    „Melaginga, manipuliuota ar sufabrikuota informacija gali didinti visuomenės paniką ir trikdyti institucijų bei pareigūnų darbą“, – sakė NKVC.

  • Ar žmogaus parašytos knygos taps retenybe? Olga Tokarczuk pasisakymai apie DI kelia diskusiją

    Skaitmeninių įrankių banga keičia leidybą, o generatyvaus DI galimybės per kelerius metus tapo kasdienybe ir rašytojams, ir leidykloms. Kartu stiprėja klausimas, ar netrukus atsiras aiškus skirtumas tarp kūrybos, kuri gimsta iš žmogaus vaizduotės, ir tekstų, kuriuos sugeneruoja modeliai.

    Diskusiją įkaitino Nobelio literatūros premijos laureatės Olgos Tokarczuk pasisakymai konferencijoje Poznanėje. Ji kalbėjo apie tai, kad naudojasi pažangiu kalbos modeliu kaip kūrybinio mąstymo plėtimo įrankiu ir jam pateikia idėjas analizei.

    „Esu įsigijusi pažangiausią vieno kalbos modelio versiją ir kartais būnu nuoširdžiai nustebusi, kaip jis praplečia akiratį ir pagilina kūrybinį mąstymą. Dažnai tiesiog duodu mašinai idėją analizei ir klausiu: brangioji, kaip galėtume tai gražiai išplėtoti?“, – sakė Olga Tokarczuk.

    Šie žodžiai socialiniuose tinkluose sulaukė kritikos, nes daliai skaitytojų DI kūryboje siejasi su autentiškumo praradimu. Netrukus rašytoja paskelbė paaiškinimą, pabrėždama, kad jos tekstai nėra rašomi DI, o technologijas ji traktuoja kaip pagalbinę priemonę informacijos paieškai.

    „Nė vienas mano tekstas, taip pat ir romanas, kuris pasirodys šių metų rudenį, nebuvo parašytas pasitelkiant dirbtinį intelektą, išskyrus jo naudojimą kaip greitesnės informacijos paieškos įrankį“, – teigė Olga Tokarczuk.

    Leidybos rinkoje DI įrankiai jau naudojami redagavimo, santraukų, anotacijų ir vertimų darbams spartinti, tačiau kūrybinė autorystė išlieka jautriausia sritis. Daugelyje šalių vis dažniau keliami klausimai dėl skaidrumo, kai tekstui ar jo dalims kurti pasitelkiami generavimo modeliai, ir dėl to, kaip tai turėtų būti atskleidžiama skaitytojui.

    Autentiškumo dilema literatūroje nėra vien techninė. Skaitytojui svarbi ne tik siužeto kokybė ar stiliaus „sklandumas“, bet ir ryšys, kurį sukuria autoriaus patirtis, vertybės ir atsakomybė už parašytą tekstą.

    Kai DI sugeneruoti kūriniai tampa vis labiau panašūs į žmogaus rašyseną, gali atsirasti poreikis aiškesniam žymėjimui ir leidybos standartams. Tokia praktika padėtų apsaugoti skaitytojo teisę žinoti, kokiu būdu sukurtas kūrinys, o tuo pačiu išlaikyti pasitikėjimą literatūros lauku.

  • Londono DI startuolis „Scope“ pritraukė 17,3 mln. eurų: žada pramonės patikras paspartinti 10 kartų

    Londono DI startuolis „Scope“ pritraukė 17,3 mln. eurų: žada pramonės patikras paspartinti 10 kartų

    Londone įsikūręs startuolis „Scope“, kuriantis dirbtinio intelekto pagrindu veikiančią darbo eigų platformą pramonės patikroms, pritraukė apie 17,3 mln. eurų investiciją. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Index Ventures, taip pat dalyvavo Susa Ventures, Entrepreneurs First ir Syndicate 1.

    Įmonė teigia, kad jos sprendimas skirtas bandymų, patikros ir sertifikavimo sektoriui, kuriame didelė dalis kritinės infrastruktūros vertinimų vis dar atliekama lėtai ir fragmentuotai. Pasak „Scope“, net kelių valandų patikra objekte dažnai virsta ilgu administraciniu procesu, kai duomenų suvedimas, analizė ir ataskaitos parengimas gali užtrukti iki kelių savaičių.

    Kas keičiasi pramonės patikrose

    <p„Scope“ platforma skirta tam, kad inspektoriai daugiau laiko praleistų vietoje, o ne prie kompiuterio. Įrankis leidžia fiksuoti radinius balsu, vaizdu ar užrašais realiu laiku, o vėliau automatiškai suformuoja struktūruotus įrašus, užpildo formas ir parengia ataskaitų juodraščius.

    Įmonės teigimu, taip galima iki 10 kartų sumažinti laiką, skiriamą ataskaitų rengimui, o klaidų skaičių sumažinti iki 95 proc. Tokios reikšmės dažniausiai susijusios su pasikartojančių veiksmų automatizavimu, standartizuotais šablonais ir geresniu duomenų sujungimu tarp komandų.

    „TIC sektoriui nereikia DI, kuris pakeistų žmones; jam reikia DI, kuris padėtų ekspertams dirbti greičiau ir sumaniau“, – sakė „Scope“ vadovas Jonathan Low.

    Rinka spaudžiama ir dėl darbuotojų trūkumo

    „Scope“ akcentuoja, kad patikrų grandinę riboja ne tik procesų inercija, bet ir žmonių stoka. Sertifikuotų specialistų parengimas kai kuriose srityse gali užtrukti iki 10 metų, o prarastos pozicijos užpildymas vidutiniškai trunka apie 10 mėnesių.

    Įmonė taip pat įspėja, kad artimiausiais 5–10 metų laikotarpiu reikšminga dalis patyrusių technikų pasieks pensinį amžių, todėl organizacijoms svarbu didinti esamų komandų našumą. Praktikoje tai reiškia, kad technologijos turi padėti mažiau patyrusiems darbuotojams greičiau perimti standartus ir mažinti riziką, susijusią su žmogiškomis klaidomis.

    Kur bus panaudotos investicijos

    „Scope“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos komandai Londone plėsti ir produkto diegimui spartinti tarptautiniu mastu. Tarp investuotojų taip pat minima ir grupė verslo angelų, turinčių patirties technologijų ir duomenų sistemų kūrimo srityje.

    Startuolis įkurtas 2024 metais, o jo ilgalaikė vizija – paversti kiekvieną patikrą duomenų tašku nuolat atnaujinamoje, užklausomis pasiekiamoje fizinės infrastruktūros duomenų bazėje. Tokiu atveju patikros, pasak įmonės, galėtų judėti nuo vienkartinių ataskaitų link nuolatinės būklės stebėsenos ir ankstesnio gedimų rizikų identifikavimo.

    „Sunkioji pramoninė infrastruktūra yra per daug kritiška, kad ją valdytume reaguodami tik po įvykio. Norime, kad informacija apie fizinius objektus būtų tokia pat prieinama ir panaudojama kaip skaitmeninė“, – pridūrė Jonathan Low.

  • Norvegijos „Roboxi“ pritraukė 13 mln. eurų: robotai ir automatika keičia oro uostų peronus

    Norvegijos „Roboxi“ pritraukė 13 mln. eurų: robotai ir automatika keičia oro uostų peronus

    Norvegijos Stavangerio mieste įsikūręs startuolis „Roboxi“ pranešė užbaigęs akcijų emisiją ir pritraukęs apie 13 mln. eurų naujo nuosavo kapitalo. Bendrovė kuria autonominius sprendimus oro uostų vadinamajai airside zonai, apimančiai pakilimo ir riedėjimo takus bei peronus.

    „Roboxi“ teigimu, akcijų emisija sulaukė didelio tiek naujų, tiek esamų akcininkų susidomėjimo, o pagrindiniai investuotojai yra iš Norvegijos Rogalando regiono. Prieš pritrauktą kapitalą įmonė sieja su tolesniu augimu, strateginėmis iniciatyvomis ir balanso stiprinimu.

    „Sėkmingai užbaigta akcijų emisija yra svarbus etapas. Šis kapitalas leis mums didinti apimtis, įgyvendinti jau sutartus ir tikėtinus kontraktus, stiprinti pozicijas rinkoje bei toliau investuoti į inovacijas“, – sakė „Roboxi“ vadovas Magnusas O. Finnesandas.

    Kam skirta technologija?

    Įkurta 2018 metais, „Roboxi“ orientuojasi į tai, kas oro uostams kasdien kainuoja daug laiko ir resursų: takų būklės patikrą, saugos stebėseną ir techninę priežiūrą. Bendrovės sprendimai skirti mažinti incidentų riziką, gerinti atitiktį reguliaciniams reikalavimams ir mažinti eksploatacijos sąnaudas.

    Viena aktualiausių sričių yra pašalinių objektų ant pakilimo ar riedėjimo takų aptikimas. Tokios nuolaužos, vadinamos FOD, gali pažeisti orlaivius ir sutrikdyti skrydžius, todėl oro uostai investuoja į vis greitesnius aptikimo ir pašalinimo procesus.

    DI, robotika ir integracija

    „Roboxi“ sprendimuose naudojamas DI, padedantis automatiškai atpažinti FOD ir inicijuoti jo surinkimą robotinėmis priemonėmis. Įmonė taip pat siūlo API pagrindu veikiančias platformas, kurios leidžia šiuos procesus integruoti su esamomis oro uostų sistemomis ir skaitmeninti darbo eigą.

    Be nuolaužų aptikimo, bendrovė naudoja kameras ir programinę įrangą autonomiškai fiksuoti pakilimo tako žiburių gedimus ir generuoti ataskaitas. Taip pat vystomi sprendimai, skirti dangos stebėsenai ir paukščių aptikimui bei atbaidymui, kad kelios saugumo funkcijos galėtų veikti lygiagrečiai.

    „Roboxi“ nurodo, kad svarbūs įmonės pasiekimai buvo kuriami bendradarbiaujant su Avinor ir Norvegijos civilinės aviacijos institucijomis, siekiant praktinio pritaikomumo ir reikalingų patvirtinimų. Bendrovė taip pat teigia užmezgusi ryšius su oro uostais įvairiose rinkose ir vykdanti projektus su tarptautiniu mastu žinomais partneriais.

    „Didelė naujų ir esamų investuotojų parama patvirtina mūsų viziją, technologiją ir rinkos pagreitį. Šis kapitalas suteikia galimybę didinti apimtis ir kurti reikšmingą vertę klientams“, – sakė valdybos pirmininkas ir investuotojas Knutas Molaugas.

  • „Magnific“ skiria 10 mln. eurų: fondas padės kūrybinėms komandoms DI paversti realiomis kampanijomis

    „Magnific“ skiria 10 mln. eurų: fondas padės kūrybinėms komandoms DI paversti realiomis kampanijomis

    Ispanijos Malagos mieste įsikūrusi kūrėjams skirta DI platforma „Magnific“ pristatė 10 mln. eurų vertės „Magnific Fund“ iniciatyvą. Jos tikslas – padėti rinkodaros, reklamos ir vidinėms kūrybinėms komandoms pereiti nuo pavienių DI bandymų prie pilnai veikiančių, gamybai parengtų kampanijų procesų.

    Programa orientuota į mažas ir vidutines įmones bei kūrybines komandas Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tačiau paraiškas gali teikti ir organizacijos už Europos ribų – jos, pasak iniciatorių, būtų vertinamos individualiai.

    „Kūrybinės komandos patiria didžiulį spaudimą kurti daugiau turinio, daugiau formatų ir daugiau rinkų, neprarandant kokybės bei prekės ženklo kontrolės. Šio fondo tikslas – suteikti Europos ir Jungtinės Karalystės verslams įrankius, darbo eigas ir mokymus, kad DI taptų tikra gamybos linijos dalimi, o ne šalutiniu eksperimentu“, – sakė „Magnific“ rinkodaros ir dizaino vadovas José Florido.

    Į programą atrinktos įmonės pirmaisiais metais gautų finansinę ir praktinę paramą diegiant „Magnific Business“. Numatyta 30 proc. nuolaida šiam planui 12 mėnesių laikotarpiui, taikoma mėnesiniams atnaujinimams iki vienų metų.

    Be to, dalyviams būtų taikoma papildoma 30 proc. nuolaida papildomiems kreditams tuo pačiu laikotarpiu. Tokia struktūra orientuota į realias gamybos sąnaudas, kurios paprastai išauga tuomet, kai DI pradedamas naudoti ne testavimui, o kasdieniam turinio srautui.

    „Magnific“ taip pat žada išplėstą mokymų paketą, skirtą DI integravimui į kampanijų kūrimą. Jame numatomas praktinis vadovas su realių situacijų pavyzdžiais ir paruoštais raginimais, vaizdo pamokos pagal poreikį, mėnesiniai tiesioginiai internetiniai seminarai ir tęstinė mokymų pagalba.

    Didelėms komandoms, turinčioms 30 ar daugiau naudotojų vietų, siūlomas personalizuotas įvedimas. Jis apimtų prekės ženklo rinkinio parengimą, bendradarbiavimo aplinkų sukonfigūravimą ir pirmosios kampanijos paleidimą, kad DI sprendimai būtų pritaikyti ne individualiai kūrėjų iniciatyvai, o visos komandos procesui.

    Iniciatyva skirta toms organizacijoms, kurios nori greitai didinti kampanijų medžiagos apimtį, kurti produktų vizualus, lokalizuoti turinį skirtingoms rinkoms ir pritaikyti medžiagą socialinių tinklų formatams, neplečiant gamybos grandinės sudėtingumo. Pastaraisiais metais būtent šios užduotys tapo vienu didžiausių iššūkių rinkodaros skyriams, nes turinio poreikis auga greičiau nei komandos ir biudžetai.

    Bendrovė nurodo, kad „Magnific“ jau naudoja įvairūs prekių ženklai ir kūrybiniai partneriai automatizuodami dalį pagrindinių procesų. Tarp įvardytų pavyzdžių – „Puma“, „Alain Afflelou“ ir „Carl’s Jr.“, kurių kampanijose DI sprendimai pritaikyti turinio paruošimui ir optimizavimui.

    „Magnific“ įkurta 2010 metais Malagoje, o šiandien vysto kūrybai skirtus DI įrankius profesionalams, studijoms ir prekių ženklams. Bendrovė teigia vienoje darbo erdvėje sujungianti vaizdų generavimą, vaizdo kūrimą, raiškos didinimą ir didelę grafinio turinio biblioteką.

    2026 metų balandį įmonė pakeitė pavadinimą ir atsinaujino kaip „Magnific“. Taip pat skelbiama, kad metinės pasikartojančios pajamos viršija 200 mln. eurų, o mokančių prenumeratorių skaičius pasaulyje perkopė 1 mln.

  • Lenkijos akmens anglių kasyba didina nuostolius: 2026 metų pradžia minus 400 mln. eurų

    Lenkijos akmens anglių kasybos sektorius 2026 metų pirmąjį ketvirtį baigė su maždaug 400 mln. eurų grynuoju nuostoliu. Nors nuostoliai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo, bendra finansinė padėtis išlieka įtempta, o greito lūžio požymių kol kas nematyti.

    Pagal Lenkijos pramonės plėtros agentūros pateiktus duomenis, 2026 metų sausio–kovo mėnesiais sektoriaus pardavimo pajamos siekė apie 1,62 mlrd. eurų, iš jų anglių pardavimai sudarė apie 1,19 mlrd. eurų. Prieš metus pajamos buvo šiek tiek didesnės, o tai rodo, kad rinkos sąlygos ir kainų lygis nebūtinai kompensuoja struktūrines sąnaudų problemas.

    Nuostoliai mažesni, bet spaudimas išlieka

    Veiklos nuostolis 2026 metų pirmąjį ketvirtį sudarė apie 394 mln. eurų, o vien anglių pardavimo veiklos rezultatas buvo dar prastesnis – apie 479 mln. eurų nuostolio. Lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, veiklos nuostolis sumažėjo, tačiau tai vis dar reiškia, kad sektorius generuoja nepakankamą grąžą, kad galėtų stabiliai finansuoti kasdienę veiklą ir investicijas.

    Gamybiniai rodikliai taip pat rodo, jog sektorius balansuoja ties produktyvumo riba: 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendra gavyba siekė apie 8,91 mln. tonų anglies ekvivalento. Tuo pat metu einamosios anglių gamybos sąnaudos sudarė apie 194 eurus už toną anglies ekvivalento, nors prieš metus jos buvo dar didesnės.

    Ką rodo sąnaudų ir valdymo diskusija?

    Duomenys apima kelias didžiausias ir reikšmingiausias rinkos įmones, tarp jų – Polska Grupa Górnicza, Jastrzębska Spółka Węglowa, Lubelski Węgiel Bogdanka ir kitas. Dalis šių bendrovių veikia skirtinguose segmentuose, todėl bendras sektoriaus rezultatas priklauso ne tik nuo anglies kainų, bet ir nuo kontraktų struktūros, darbo sąnaudų, kasybos sąlygų bei investicijų poreikio.

    Viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai apie ilgalaikę pramonės kryptį ir valdymo efektyvumą, ypač kai didelę įtaką turi valstybės vaidmuo savininko ir reguliuotojo grandyje. Kritikai pabrėžia, kad prastėjantys veiklos rodikliai signalizuoja ne vien ciklinius svyravimus, bet ir gilesnes, per daugelį metų susikaupusias problemas.

    „Susidaro įspūdis, kad Lenkijos kasyklos valdomos vis prasčiau, o tai jaučiama bent dešimtmetį“, – sakė buvęs Lenkijos vicepremjeras ir ekonomikos ministras Januszas Steinhoffas.

    Artimiausiu laikotarpiu sektoriui teks spręsti kelis lygiagrečius uždavinius: mažinti savikainą, stabilizuoti pinigų srautus ir apsispręsti dėl investicijų apimties, kai energetikos transformacija Europoje nuosekliai mažina anglies vaidmenį. Net jei trumpuoju laikotarpiu kainos ar paklausa svyruotų palankiau, ilgalaikė konkurencija ir reguliacinė kryptis verčia ieškoti tvaresnio veiklos modelio.

  • Lenkijos įmonėms – palankus metas plėstis į užsienį: ko tikisi verslas ir kuo remiasi valstybė

    Lenkijos įmonės šiandien turi retai pasitaikantį langą tarptautinei plėtrai: sukauptas kapitalas, geresnės galimybės skolintis ir auganti valstybės institucijų pagalba mažina įėjimo į naujas rinkas barjerus. Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese, kur verslo ir viešojo sektoriaus atstovai akcentavo, kad vien vidaus rinka daugeliui bendrovių jau tampa per ankšta.

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad didžiausia klaida – per ilgai likti komforto zonoje ir visą organizaciją kurti tik vietiniam vartotojui. Vėliau, kai atsiranda poreikis išeiti į užsienį, tenka vienu metu keisti procesus, komandų struktūrą, finansavimo modelį ir rinkodarą, o tai brangiai kainuoja ir dažnai sulėtina augimą.

    Mąstyti globaliai nuo pradžių

    Farmacijos bendrovės „Adamed Pharma“ atstovė Karolina Czekaj akcentavo, kad tarptautiškumas neturėtų būti atidėtas vėlesniam etapui. Jos teigimu, mažesnių Europos šalių, tokių kaip Čekija, Slovakija ar Baltijos valstybės, įmonės dažnai nuo pirmų veiklos metų planuoja eksportą, partnerystes ir gamybos ar pardavimo plėtrą užsienyje.

    Šią mintį tęsė „JNT Group“ vadovas Jakub Nowak, kalbėjęs apie tai, kaip dideli mažmenininkai gali pakeisti ištisų kategorijų prekybos geografiją. Jis atkreipė dėmesį, kad tarptautiniai tinklai, pritraukdami tiekėjus, sukuria mastą, kuris naudą atneša ne vien konkrečiai įmonei, bet ir platesnei ekonomikai per didesnes eksporto apimtis ir stiprėjančią šalies verslo reputaciją.

    Maisto sektoriaus grupės „LipCo Foods“ atstovas Marcin Strzelecki pabrėžė, kad Lenkijos produktai daugelyje rinkų vertinami vis palankiau, todėl verta išnaudoti šį momentą. Jo teigimu, tarptautinė plėtra tampa ne tik įmonių ambicija, bet ir valstybės konkurencingumo klausimu, ypač kai senstančios visuomenės ir darbo rinkos pokyčiai verčia ieškoti augimo už šalies ribų.

    Kodėl valstybės parama tampa svarbi?

    Diskusijoje skambėjo ir skeptiškas klausimas, kodėl mokesčių mokėtojų lėšomis turėtų būti remiamos įmonės, kurios investuoja užsienyje. Lenkijos investicijų ir prekybos agentūros PAIH atstovas Marcin Graczyk argumentavo, kad šiandien globalioje ekonomikoje vis dažniau konkuruoja ne vien atskiros bendrovės, o valstybių ekosistemos, todėl viešasis sektorius turi veikti kaip partneris, o ne stebėtojas.

    „Verslui nereikia, kad valstybė jį gelbėtų. Verslui reikia, kad valstybė būtų partnerė, nes pasaulyje vis dažniau konkuruoja valstybės su valstybėmis“, – sakė Marcin Graczyk.

    Jo teigimu, tokios institucijos kaip PAIH, Lenkijos plėtros fondas PFR ir valstybinis plėtros bankas BGK gali sukurti vieno langelio principu veikiančią pagalbą: suteikti rinkų žinias, kontaktus, teisinį ir reguliacinį orientavimąsi, o kai kuriais atvejais ir finansinius instrumentus, mažinančius riziką.

    BGK atstovas Jarosław Dąbrowski atkreipė dėmesį, kad paramos poreikis priklauso nuo regiono. Vakarų Europoje verslui dažnai pakanka privačių finansuotojų ir aiškios reguliacinės aplinkos, tačiau rinkose, kur Lenkijos verslo infrastruktūra silpnesnė, o politinė ir valiutų rizika didesnė, plėtros bankų vaidmuo išauga.

    Plėtra didina atsparumą, bet klaidos brangios

    Diskusijoje remtasi ir tyrimų išvadomis, kad tarptautinės veiklos kelią nuėjusios įmonės dažnai tampa inovatyvesnės ir atsparesnės krizėms. Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos atstovas Aleksander Siemaszko pabrėžė, kad internacionalizacija paprastai siejama su didesniu produktyvumu, geresnėmis darbo vietomis ir spartesniu atlyginimų augimu, nes įmonės priverstos konkuruoti kokybe ir efektyvumu.

    „Įmonės, kurios pereina internacionalizacijos procesą, paprastai tampa inovatyvesnės, atsparesnės krizėms ir siūlo aukštesnės kokybės darbo vietas“, – sakė Aleksander Siemaszko.

    Tuo pačiu verslo praktikai perspėjo, kad tarptautinė plėtra reikalauja disciplinos. „ZARYS International“ vadovas Paweł Ossowski išskyrė dvi dažnas nesėkmes: per lėtą tempą ir per mažas investicijas, kai organizacija praranda motyvaciją ir laiką, arba pernelyg agresyvų augimą per kelis įsigijimus, kai pritrūksta pajėgumų integruoti skirtingas komandas ir procesus.

    Anot jo, sėkmę dažniausiai lemia realistiškai parinktas plėtros greitis ir investicijų mastas, atitinkantis įmonės valdymo brandą. Tai ypač aktualu, kai kalbama ne apie eksportą, o apie kapitalo investicijas, gamyklų ar padalinių kūrimą ir įsigijimus, kurių klaidos gali kainuoti ne mėnesius, o metus.

    Bendras diskusijos dalyvių vertinimas aiškus: Lenkijos įmonėms atsiveria palankus metas eiti į užsienį, tačiau vien gero momento neužtenka. Reikia ankstyvo planavimo, aiškios strategijos, adekvataus finansavimo ir institucinio užnugario ten, kur rizika didžiausia.

  • Lenkija pasirašė rekordinę S6 sutartį: po Odra bus išgręžtas 5 km tunelis iki 2033 metų

    Lenkijos kelių direkcija GDDKiA pasirašė brangiausią savo istorijoje sutartį dėl Vakarų Ščecino aplinkkelio S6 atkarpos Police–Goleniów statybos. Kontrakto vertė viršija 1,2 mlrd. eurų, o pagrindinis projekto akcentas – 5 kilometrų ilgio dviejų vamzdžių tunelis po Odros dugnu.

    Šis 23,4 kilometro ilgio ruožas yra trečiasis Vakarų Ščecino aplinkkelio etapas. Jį įgyvendins konsorciumas, kuriam vadovauja Lenkijos bendrovė NDI, kartu dirbant su Turkijos įmone „Doğuş“.

    Vakarų Ščecino aplinkkelį sudaro trys atkarpos: Kołbaskowo–Dołuje, Dołuje–Police ir Police–Goleniów. Bendrai visų trijų sutarčių vertė viršija 1,6 mlrd. eurų, o dalį ankstesnių darbų yra laimėjusi ir bendrovė PORR.

    Tunelis po Odra: kuo jis išskirtinis

    Po Odros dugnu planuojamas tunelis bus ilgiausias tokio tipo objektas šalyje. Tunelio konstrukcijos žemiausia dalis turėtų siekti iki 51 metro žemiau žemės paviršiaus, o važiuojamoji dalis bus įrengta iki 45 metrų gylyje.

    Numatoma, kad tunelio išorinis skersmuo sieks beveik 15 metrų, o apvalkalo storis – apie 60 centimetrų. Saugumui užtikrinti tarp abiejų tunelio vamzdžių suplanuota 19 skersinių perėjų, kurios būtų naudojamos evakuacijai ir techninei priežiūrai.

    Tunelis bus gręžiamas TBM tipo gręžimo mašinomis, kiekvienai važiuojamajai daliai įrengiant atskirą vamzdį. Įvažiavimo atkarpos turėtų sudaryti apie 600 metrų.

    Grafikas iki 2033 metų

    Pagal sutartį projektavimui skirta apie 10 mėnesių, o statybos darbams – apie 80 mėnesių. GDDKiA nurodo, kad statybos leidimas jau turimas, o statybvietė rangovui turėtų būti perduota per 30 dienų.

    Numatyti ir tarpiniai etapai: 2027 metais turėtų prasidėti startinės kameros statyba su diafragminėmis sienomis, o 2028 metais planuojama pradėti tunelio gręžimą. Abi tunelio atšakos turėtų būti išgręžtos iki 2031 metų.

    Vėliau numatomi maždaug dvejų metų trukmės konstrukciniai, inžinerinių sistemų ir teletechnikos įrengimo darbai. 2033 metais planuojami bandymai, patikros ir kelio atidavimas eismui.

    Ką tai keis regione

    Vakarų Ščecino aplinkkelis turėtų reikšmingai nukreipti tranzitinį srautą nuo dabartinių A6, S3 ir S6 ruožų, kurie aplenkia Ščeciną pietuose ir rytuose. Projektas ypač svarbus Policams, esantiems šiaurinėje miesto aglomeracijos dalyje, kur eismo ryšys per Odrą šiandien yra ribotas.

    GDDKiA skaičiavimais, nuvažiavimas tarp Policų ir Goleniów Północ mazgo šiuo metu siekia apie 58 kilometrus, o pastačius aplinkkelį maršrutas trumpėtų iki maždaug 23 kilometrų. Kartu tikimasi, kad pagerės kelionės laikas ir sumažės spūstys Ščecino centre.

    Regiono verslo atstovai projektą vertina kaip strategiškai svarbų logistikai ir pramonei: lengvesnis sunkiojo transporto judėjimas turėtų padėti tiek vietos gamykloms, tiek uosto ir sandėliavimo grandinėms. Be to, geresnis susisiekimas su pajūriu turėtų turėti teigiamą poveikį turizmui.

    „Tai dešimtmečio, o gal net ketvirčio amžiaus investicija, pagal mastą prilygstanti Švinouiscio tuneliui, bet biudžetu ir apimtimi ją pranokstanti“, – sakė Ščecino Šiaurės prekybos rūmų vadovė Hanna Mojsiuk.

    Statybos sektoriui tai bus ir vienas sudėtingiausių inžinerinių projektų Lenkijos kelių infrastruktūroje, nes darbai po upės dugnu reikalauja itin tikslaus planavimo, griežtų saugos procedūrų bei rizikų valdymo per visą ilgą įgyvendinimo laikotarpį.