CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkijos KPO finišas: visos investicijos startavo ar baigtos, iki metų pabaigos laukiama 20 mlrd. eurų

    Lenkijoje visos investicijos, finansuojamos pagal Nacionalinį atkūrimo planą (KPO), jau yra pradėtos arba įgyvendintos, pranešė fondų ir regioninės politikos ministrė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz. Pasak jos, programos rezultatai matomi per pasirašytas sutartis ir vykdomus projektus visoje šalyje.

    Ministrė akcentavo, kad galutinis KPO įsipareigojimų terminas yra 2026 metų rugpjūčio 31 diena, iki kada turi būti užbaigti su Europos Komisija suderinti darbai. Jos teigimu, Lenkija šį etapą jau yra užbaigusi, o tai leidžia pereiti prie galutinių mokėjimų.

    „Padarėme nepaprastai sudėtingą dalyką: tai, kam kitoms Europos šalims prireikė 5 metų, su KPO įgyvendinome per maždaug perpus trumpesnį laiką. Šiandien galime pasakyti, kad visos KPO finansuojamos investicijos pajudėjo iš vietos, o daugelis jų jau užbaigtos“, – sakė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz.

    Pagal pateiktą informaciją, bendra KPO vertė siekia apie 54,71 mlrd. eurų, iš kurių 25,27 mlrd. eurų sudaro dotacijos, o 29,44 mlrd. eurų – lengvatinės paskolos. Lenkija nurodo, kad maždaug 34 mlrd. eurų jau yra pasiekę šalį, o likusi dalis turėtų būti pervesta iki šių metų pabaigos.

    Iki metų pabaigos Lenkija tikisi gauti dar apie 20 mlrd. eurų, kurie, anot ministrės, bus išmokėti dviem dalimis. Pirmoji dalis, siekianti apie 9 mlrd. eurų, numatoma spalį, o antroji, apie 11 mlrd. eurų, – gruodį.

    Ministrė priminė, kad per pastaruosius dvejus metus KPO rėmuose įgyvendintos 54 reformos ir 57 investicijos. Reformos šiame kontekste apima teisės aktų, taisyklių ir institucijų veikimo pokyčius, o investicijos nukreiptos į ekonomikos atsparumo ir augimo stiprinimą.

  • Europos Komisija įtraukė DI „ChatGPT“, „Reddit“ ir „Roblox“ į griežtesnį DSA režimą: kas keičiasi

    Europos Komisija priskyrė DI įrankį „ChatGPT“ prie labai didelių interneto paieškos sistemų, o „Reddit“ ir „Roblox“ – prie labai didelių interneto platformų. Tai reiškia, kad šios paslaugos Europos Sąjungoje pateks į sustiprintos priežiūros lauką pagal Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA).

    Tokie sprendimai priimami, kai paslaugos pasiekia itin didelę auditoriją ir daro reikšmingą poveikį viešajam diskursui, informacijos sklaidai bei vartotojų saugumui. Įtraukimas į šią kategoriją paprastai reiškia ne tik daugiau pareigų, bet ir griežtesnius terminus bei atsakomybę.

    Kas yra DSA ir kodėl tai svarbu?

    Skaitmeninių paslaugų aktas yra Europos Sąjungos taisyklės, skirtos didinti interneto paslaugų saugumą, skaidrumą ir atskaitomybę. DSA numato aiškesnes procedūras dėl neteisėto turinio šalinimo, reklamos skaidrumo ir platformų atsakomybės už sistemines rizikas.

    Labai didelėms platformoms ir paieškos sistemoms taikomas aukštesnis standartas: jos turi reguliariai vertinti ir mažinti rizikas, susijusias su neteisėto turinio platinimu, nepilnamečių apsauga, galimu poveikiu psichikos sveikatai, pagrindinėms teisėms, rinkimų procesams ir visuomenės saugumui.

    Griežtesnė priežiūra ir daugiau pareigų

    Pagal DSA, didžiausi rinkos dalyviai privalo aktyviau atskleisti, kaip veikia jų turinio rekomendavimo ir moderavimo sistemos, bei sudaryti sąlygas nepriklausomiems auditams. Taip pat keliami didesni reikalavimai dėl reklamos žymėjimo ir galimybės vartotojams suprasti, kodėl jie mato tam tikrą turinį.

    Europos Komisija pabrėžia, kad tokios priemonės skirtos sumažinti sistemines rizikas ir užtikrinti, kad itin didelę auditoriją turinčios paslaugos veiktų atsakingai. „ChatGPT“, „Reddit“ ir „Roblox“ atveju tai aktualu dėl turinio masto, vartotojų įsitraukimo ir galimo poveikio informacijos ekosistemai.

    „„ChatGPT“, „Reddit“ ir „Roblox“ Europos Sąjungoje dabar bus griežčiau prižiūrimi ir turės didesnę atsakomybę, atsižvelgiant į jų poveikį piliečiams ir visuomenei“, – sakė Europos Komisijos atstovė Henna Virkkunen.

    Praktikoje tai reiškia, kad platformoms teks aiškiau aprašyti rizikų valdymo priemones, stiprinti vartotojų apsaugą ir greičiau reaguoti į sisteminius pažeidimus. Jei reikalavimai nevykdomi, DSA numato reikšmingas sankcijas, o sunkiausiais atvejais – ir papildomas priežiūros priemones.

    „ChatGPT“ yra DI sistema, leidžianti vartotojams užduoti klausimus ir gauti atsakymus, įskaitant atsakymus, paremtus informacijos paieška internete. „Reddit“ veikia kaip diskusijų bendruomenių platforma, o „Roblox“ yra žaidimų ir jų kūrimo ekosistema, kurioje didelę dalį turinio generuoja patys vartotojai.

  • Lenkų portalo skiltis Nauka: ką iš tiesų reiškia šis turinys ir kodėl tai svarbu skaitytojams?

    Lenkų portalo skiltis Nauka: ką iš tiesų reiškia šis turinys ir kodėl tai svarbu skaitytojams?

    Lenkijos portale „Focus“ skiltis Nauka pateikiama kaip vieta, kurioje kaupiami mokslo temomis pažymėti tekstai ir redakcijos turinys. Skiltyje akcentuojamas turinys apie tai, kas esą realiai veikia gyvenimo kokybę, todėl čia greta mokslo gali atsirasti ir sveikatos, namų ar kelionių temų.

    Toks formatas būdingas daugeliui šiuolaikinių naujienų ir žurnalų portalų: mokslas pateikiamas ne vien kaip laboratorijų naujienos, bet ir kaip kasdieniam gyvenimui pritaikoma informacija. Vis dėlto skaitytojui svarbu suprasti, kad kategorijos pavadinimas ne visada reiškia griežtai akademinį turinį ar vien tik pirminių tyrimų apžvalgas.

    Pastaraisiais metais mokslo komunikacijoje ryškėja dar viena tendencija: redakcijos siekia sudėtingas temas paaiškinti paprasčiau, tačiau kartu auga ir rizika supaprastinti per daug. Dėl to patikimumui vis dažniau keliami aiškūs reikalavimai, pavyzdžiui, remtis recenzuojamais tyrimais, nurodyti metodikos ribotumus ir atskirti koreliaciją nuo priežastinio ryšio.

    Ypač jautrios sritys yra sveikata ir mityba, kur netiksli antraštė ar nutylėtas kontekstas gali suformuoti klaidingus lūkesčius. Patikimuose tekstuose paprastai paaiškinama, ar išvados paremtos stebimaisiais duomenimis, ar klinikiniais tyrimais, kokia imties apimtis ir ar rezultatai taikytini plačiai visuomenei.

    Dar vienas svarbus aspektas yra dirbtinis intelektas ir automatizuotas turinio parengimas, kuris vis dažniau naudojamas redakcijose. Skaitytojams tampa aktualu, ar tekstus ruošia žurnalistai ir redaktoriai, ar jie generuojami DI, ir kaip tikrinami faktai, kad būtų išvengta pasenusių ar netikslių teiginių.

    Jei skiltis Nauka pristatoma kaip vieta, kurioje rašoma apie gyvenimo kokybę, tai gali reikšti platesnį temų spektrą nei vien mokslinės naujienos. Todėl vertinant tokį turinį pravartu žiūrėti ne tik į kategoriją, bet ir į konkretaus straipsnio šaltinius, autoriaus kompetenciją bei tai, ar aiškiai atskiriami faktai nuo interpretacijų.

  • DI perprato DNR jungiklį: dabar tiksliau numatys, kurios mutacijos gali įžiebti vėžį

    DI perprato DNR jungiklį: dabar tiksliau numatys, kurios mutacijos gali įžiebti vėžį

    Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkai pasitelkė dirbtinį intelektą, kad itin tiksliai iššifruotų vadinamąjį inicijatorių DNR sekoje. Tai molekulinis jungiklis, esantis vietoje, nuo kurios pradedamas genų nuskaitymas, ir, kaip rodo naujas vertinimas, aptinkamas maždaug 60 proc. vadinamųjų „susitelkusių“ žmogaus promotorių.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Genes & Development“. Autorių teigimu, šis darbas suteikia įrankį geriau prognozuoti, ar konkreti mutacija reguliacinėje DNR dalyje gali sutrikdyti genų įjungimą ir prisidėti prie ligų, įskaitant onkologines, vystymosi.

    Kas yra inicijatorius?

    Inicijatorius yra seka promotoriaus srityje, netoli vadinamosios +1 pozicijos, kur prasideda transkripcija, kai genetinė informacija perrašoma į RNR. Nors šis elementas žinomas seniai, iki šiol jo „taisyklių rinkinys“ žmogaus genome nebuvo pakankamai tikslus, kad leistų patikimai vertinti atskirų mutacijų pasekmes.

    Ankstesni darbai inicijatorių siejo su maždaug 40–49 proc. susitelkusių promotorių, tačiau naujas DI pagrįstas modeliavimas šį skaičių padidino iki maždaug 60 proc. Tai svarbu, nes susitelkę promotoriai dažnai valdo vystymosi, signalų perdavimo ir audiniams būdingus genus, kurių reguliacijos sutrikimai gali turėti didelę biologinę kainą.

    Kaip DI išmokė skaityti signalą?

    Komanda sukūrė apie 500 000 skirtingų DNR variacijų inicijatoriaus regione ir laboratorijoje išmatavo kiekvienos jų transkripcinį aktyvumą. Šie duomenys panaudoti apmokyti modeliui, kuris įvertina, kaip skirtingos nukleotidų kombinacijos veikia geno „įjungimo“ stiprumą.

    Vėliau modelis leido apskaičiuoti prognozuojamą aktyvumą visoms 1 048 576 galimoms 10 nukleotidų kombinacijoms. Tokia apimtis suteikia galimybę ne tik aprašyti „vidutinę“ seką, bet ir įvertinti net subtilių vieno simbolio pakitimų įtaką genų raiškai.

    „DI modeliams pirmą kartą pavyko pateikti stiprias prognozes, ar inicijatorius žmogaus genuose bus, ar jo nebus, ir taip iškoduoti inicijatoriaus DNR sekos raštą“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, profesorius Jamesas T. Kadonaga.

    Kodėl tai svarbu vėžio tyrimams?

    Dalis vėžio riziką didinančių pokyčių slypi ne pačiuose baltymus koduojančiuose genuose, o reguliacinėse srityse, kurios nusprendžia, kada genas turi veikti ir kokiu intensyvumu. Įrankis, galintis kiekybiškai įvertinti tokių reguliacinių mutacijų poveikį, gali pagerinti jų interpretaciją ir padėti atskirti reikšmingus pakitimus nuo neutralių.

    Mokslininkai taip pat praneša aptikę anksčiau neaprašytą inicijatoriaus tipą, susijusį su TATA seka, kuri, kaip nurodoma, būdinga maždaug 24 proc. promotorių. Be to, pastebėta ryški sąveika tarp inicijatoriaus ir kito promotoriaus regiono, o palyginimas su vaisine musele parodė, kad inicijatoriaus raštas per evoliuciją išliko beveik nepakitęs.

    „Galutinis šio darbo tikslas yra žengti dar vieną žingsnį į priekį, sujungiant laboratorinius eksperimentus ir dirbtinį intelektą, kad iš DNR sekos būtų perskaityta joje užkoduota informacija“, – teigė profesorius Jamesas T. Kadonaga.

    Pasak UCSD komandos, tolesnis uždavinys yra ištirti likusią dalį susitelkusių promotorių, kuriuose dar nėra aiškiai identifikuotų žinomų reguliacinių elementų. Tokie darbai siejami su platesne kryptimi, kurioje DI taikomas ne tik genų variantų paieškai, bet ir tam, kad būtų galima prognozuoti jų funkcines pasekmes skirtinguose biologiniuose kontekstuose.

  • Lenkijos verslas nori vietos prie sprendimų stalo: kodėl vietinis kapitalas turi būti stiprinamas

    Lenkija ir toliau siekia pritraukti užsienio investicijų, tačiau vis dažniau akcentuojama, kad ekonomikos politika negali remtis vien iš išorės atvežamais didžiaisiais projektais. Privačios investicijų grupės TDJ vadovas Jacek Leonkiewicz sako, kad šalia tarptautinių koncernų pernelyg dažnai nuvertinamos vietos įmonės, kurios kuria kompetencijas, moka mokesčius ir vertę palieka šalies viduje.

    Pasak jo, diskusijos esmė yra vadinamasis vietinis turinys, kai valstybė ir savivaldybės taisykles, pirkimus ir investicijų aplinką formuoja taip, kad vietos verslas turėtų realias galimybes augti savo rinkoje. Tai nereiškia užsidarymo ar protekcionizmo, bet reiškia sąmoningą sprendimą stiprinti vietos pramonės ekosistemą ir privatų kapitalą.

    Vietinis turinys kaip politika

    J. Leonkiewicz pabrėžia, kad vietinis turinys neturėtų likti tuščiu šūkiu. Jo teigimu, praktikoje tai reiškia, kad viešajame sektoriuje vertinant pasiūlymus svarbi ne vien mažiausia kaina, bet ir tai, kiek sprendimas kuria ilgalaikę naudą šalies ekonomikai, tiekimo grandinėms ir darbo vietoms.

    Toks požiūris ypač aktualus Europos Sąjungai vis dažniau kalbant apie strateginę autonomiją, kritinių technologijų ir pramonės pajėgumų stiprinimą. Pastaraisiais metais Bendrijoje akivaizdžiai sugrįžo supratimas, kad vien pigiausios gamybos paieškos pasaulyje didina priklausomybes, o krizių metu tai tampa pažeidžiamumu.

    Ne tik lengvatos dideliems žaidėjams

    TDJ vadovas atkreipia dėmesį, kad dideli užsienio investuotojai dažnai automatiškai sulaukia politinio dėmesio, derybų, skatinimo priemonių ar mokestinių lengvatų. Tuo pat metu vietos verslas, net ir turintis finansinį pajėgumą investuoti, ne visada kviečiamas prie sprendimų stalo ar traktuojamas kaip lygiavertis partneris.

    „Kai ateina didelis užsienio investuotojas, neretai atsiranda dotacijos ir lengvatos. O vietos verslininkai prie to paties stalo kartais net nekviečiami“, – sakė Jacek Leonkiewicz.

    Jo argumentas paprastas: net jei vienas investuotojas atneša įspūdingą sumą, dešimtys ar šimtai vietos įmonių, investuojančių mažesniais etapais, gali sukurti panašią bendrą apimtį, o uždirbta vertė, pelnas ir kompetencijos lieka šalies viduje. Be to, rizika tampa labiau išskaidyta ir mažiau priklausoma nuo vieno sprendimo.

    Kas labiausiai stabdo investicijas?

    Didžiausiomis kliūtimis investicijoms J. Leonkiewicz įvardija procedūrų trukmę, sprendimų prognozuojamumą ir administracinį tempą. Jo teigimu, atsinaujinančios energetikos projektuose kelias iki realių darbų dažnai būna itin ilgas, nes reikia daugybės suderinimų, poveikio aplinkai vertinimų ir leidimų.

    „Jeigu kalbame apie atsinaujinančios energetikos projektus, vien leidimų ir derinimų kelias būna labai ilgas. Vėjo jėgainės pastatymas gali užtrukti daugelį metų, kartais net iki 8–10 metų“, – sakė Jacek Leonkiewicz.

    Verslui, jo vertinimu, svarbiausia ne deklaracijos apie „vieno langelio“ principą, o realus sprendimų priėmimo greitis ir aiški, stabili reguliavimo kryptis. Tai tiesiogiai lemia, ar privatus kapitalas ryžtasi investuoti, ypač energetiškai intensyviose pramonės šakose.

    Pramonės kompetencijos gali tapti tramplinu

    Kalbėdamas apie Lenkijos pramonę, TDJ vadovas pabrėžia, kad tradicinės inžinerinės kompetencijos gali būti perkeliamos į naujas sritis, pavyzdžiui, vėjo energetiką, automatiką, gynybos pramonę ar dvigubos paskirties technologijas. Kaip pavyzdį jis mini „Famur“ transformaciją, kai ilgai su kasybos įranga dirbusi įmonė ieško pritaikymo sprendimams ir energetikos sektoriuje.

    Tokie perėjimai nėra mechaninis tos pačios veiklos pakartojimas, tačiau suteikia startinį pranašumą: gamybos kultūrą, tiekimo grandinių valdymą, gebėjimą spręsti sudėtingus inžinerinius uždavinius ir konkuruoti ne vien kaina, bet kokybe bei pritaikymu konkrečiam užsakovui.

    J. Leonkiewicz pabrėžia, kad pasaulinėje konkurencijoje vietos įmonės dažnai susiduria su varžovais, kurių užnugarį sudaro aktyvi valstybės parama. Todėl, jo nuomone, Lenkijai svarbu kurti aplinką, kurioje vietos įmonės galėtų „užsiauginti raumenis“ namų rinkoje ir tik tada nuosekliai plėstis į užsienį.

    Galiausiai jis akcentuoja ir ilgalaikį pagrindą: stiprios įmonės neatsiranda per naktį, todėl šalia kapitalo ir rinkų reikia ugdyti verslumą bei glaudžiau sieti švietimą su ekonomikos poreikiais. Tik taip, pasak jo, galima užauginti pakankamo masto įmones, galinčias varžytis globaliai.

  • Islandijos referendumas dėl ES derybų: signalas Europai ir naujas argumentas JAV dėl Grenlandijos

    Islandijoje įvykęs referendumas dėl derybų su Europos Sąjunga atnaujinimo baigėsi skeptikų pergale: 52,8 proc. rinkėjų pasisakė prieš, o 47,2 proc. pritarė derybų grąžinimui į darbotvarkę. Toks rezultatas sustabdė planus dėl gilesnės integracijos su ES ir vėl iškėlė klausimą, kokį vaidmenį šalis nori matyti Europoje ir NATO architektūroje.

    Švedijos leidinyje „Dagens Nyheter“ publikuotoje analizėje pabrėžiama, kad balsavimo baigtis yra nemalonus signalas Briuseliui. Pasak komentaro autorės, nesėkmingas bandymas grąžinti Islandiją į plėtros diskusiją rodo, jog ES patrauklumas Šiaurės Atlanto regione nėra savaime suprantamas, o geopolitinė konkurencija šiame flanke auga.

    Arkties geopolitika vėl centre

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Islandijos sprendimas gali būti interpretuojamas ne tik kaip vidaus politikos, bet ir kaip platesnių regiono nuotaikų indikatorius. Pastaraisiais metais Arktis tampa strategiškai svarbesnė dėl laivybos kelių, išteklių, ryšių infrastruktūros ir karinio saugumo, todėl kiekvienas politinis poslinkis Šiaurėje vertinamas per didžiųjų galių konkurencijos prizmę.

    „Tai gali paskatinti Baltuosius rūmus dar aktyviau ieškoti argumentų, kodėl verta stiprinti spaudimą Grenlandijai atsiskirti nuo Danijos Karalystės“, – rašoma „Dagens Nyheter“ komentare.

    Islandijos pasirinkimo kaina ir alternatyvos

    Referendumo rezultatas reiškia, kad Islandijos Vyriausybei teks spręsti dalį klausimų savarankiškai, be ES politinio rėmo, įskaitant ekonominio stabilumo ir konkurencingumo problemas. Šalies ekonomika istoriškai jautri išorės šokams, o vidaus diskusijose nuolat grįžta temos apie valiutos stabilumą, investicijų aplinką ir priklausomybę nuo kelių pagrindinių sektorių.

    Saugumo srityje Islandija neturi savo kariuomenės, todėl remiasi NATO ir dvišaliu gynybos bendradarbiavimu su JAV. Augant įtampoms Arkties regione, ši priklausomybė įgauna papildomą svorį, o bet koks ES krypties silpnėjimas gali būti suprastas kaip dar didesnis pasitikėjimas transatlantiniu saugumo modeliu.

    Tuo pat metu ES plėtros ir įtakos klausimai išlieka jautrūs pačiai Bendrijai: Islandija dažnai minima kaip valstybė su brandžia demokratine sistema ir aukštais institucijų standartais, todėl jos dvejonės dėl narystės derybų kai kam tampa platesnės Europos konkurencingumo ir patrauklumo diskusijos dalimi.

  • Energetikos įmonėms siūloma daugiau galių: baudos už duomenis ir galimybė atjungti gamintojus

    Lenkijoje svarstoma Energetikos įstatymo pataisų paketas, kuris iš esmės sustiprintų tinklų operatorių galimybes drausminti elektros gamintojus ir kitus rinkos dalyvius. Projekte numatytos piniginės baudos už neteisingų duomenų teikimą ar jų klastojimą, o kraštutiniais atvejais būtų leidžiama laikinai atjungti įrenginius nuo tinklo iki 24 valandų.

    Pokyčiai siejami su artėjančiu Centralinio energijos rinkos informacijos sistemos CSIRE startu, kuris turėtų suvienodinti duomenų mainus, atsiskaitymą ir rinkos procesų apskaitą. Tikslas yra sumažinti situacijų, kai operatoriai realiu laiku neturi patikimų duomenų apie gamybos planus ir faktinę generaciją, ypač kai tinkle daugėja išskaidytų, mažos galios įrenginių.

    Baudos ir 24 valandų atjungimas

    Pataisų esmė yra griežtesnė atsakomybė už pareigų nevykdymą: už balansavimo duomenų nepateikimą, neteisingą deklaravimą ar nurodymų ignoravimą būtų taikomos finansinės sankcijos. Kartu atsirastų galimybė operatoriui laikinai atjungti gamybos šaltinį, jei šis sistemingai neperduotų darbo grafiko arba nereaguotų į tinklo valdymo nurodymus.

    Šie instrumentai skirti spręsti praktinę problemą: augant atsinaujinančių išteklių elektrinių ir kaupimo įrenginių skaičiui, tinklo valdymas tampa sudėtingesnis, o prognozių paklaidos tiesiogiai veikia sistemos balansą. Operatoriams kritiškai svarbu žinoti, kiek ir kada bus pagaminta ar suvartota, kad būtų galima išlaikyti įtampos parametrus ir užtikrinti stabilų tiekimą.

    Operatoriai pritaria, bet prašo aiškių ribų

    Didžiausios skirstomųjų tinklų įmonės, tarp jų Tauron, PGE ir Energa, viešai vertina, kad rinkos drausminimas yra reikalingas. Jų argumentas paprastas: jau dabar dalis gamintojų ne visuomet pateikia grafikus pilnai arba daro tai nepakankamai patikimai, o tai apsunkina balansavimą ir avarinių situacijų prevenciją.

    Vis dėlto operatoriai nenori atsidurti situacijoje, kai jiems praktiškai tenka policininko vaidmuo be aiškių taisyklių. Įmonės pabrėžia, kad sankcijos turėtų būti taikomos proporcingai ir tik tiksliai apibrėžtais atvejais, o sprendimų logika turi būti vienoda visiems rinkos dalyviams, kad nekiltų ginčų dėl piktnaudžiavimo ar nevienodo traktavimo.

    „Reikalingi instrumentai, leidžiantys reaguoti į šiurkščius informacinių pareigų pažeidimus, tačiau jų taikymo kriterijai turi būti aiškūs“, – teigė vienos iš įmonių atstovai.

    CSIRE ir skaitmenizacijos kaina

    CSIRE diegimas reiškia, kad didelė dalis rinkos procesų persikelia į centralizuotą duomenų mainų ir atsiskaitymo aplinką, todėl išauga reikalavimai IT integracijai, duomenų kokybei ir operatyviam apsikeitimui informacija. Projekte numatoma, kad kai kurios atsakomybės ir techniniai įsipareigojimai, įskaitant pasirengimą sisteminiams sutrikimams ir alternatyvų duomenų perdavimą, pirmiausia guls ant skirstomųjų tinklų operatorių pečių.

    Tuo pat metu numatomi pereinamieji laikotarpiai daliai rinkos dalyvių, kad jie spėtų integruoti savo sistemas ir procesus. Operatoriai deklaruoja vykdantys pasirengimo darbus, tačiau praktinis sistemos startas parodys, ar centralizuotas duomenų modelis veiks sklandžiai ir ar naujos sankcijų priemonės bus taikomos tik kaip paskutinė išeitis, o ne kaip kasdienė rinkos valdymo priemonė.

  • Kinijos importas vis labiau didina ES deficitą: į Lenkiją 2,5 karto daugiau automobilių

    Pirmąjį 2026 metų pusmetį Europos Sąjungos prekybos su Kinija deficitas pasiekė rekordinį lygį ir, remiantis Lenkijos ekonomikos instituto duomenimis, išaugo daugiau kaip 9 proc. iki 196 mlrd. eurų. Auganti priklausomybė nuo Kinijos aiškiai matoma ir Lenkijos prekybos srautuose, kur importas plečiasi sparčiau nei eksporto galimybės.

    Didžiausią įtaką šiam disbalansui daro automobilių pramonė ir su ja susijusios tiekimo grandinės. Skaičiuojama, kad maždaug trečdalį ES deficito sudaro automobiliai ir elektrinių transporto priemonių akumuliatoriai, o šių prekių importas per metus reikšmingai šoktelėjo.

    Lenkijos rinkoje tendencija dar ryškesnė: iš Kinijos importuojamų automobilių, ypač elektrinių, srautai per metus išaugo 2,5 karto, palyginti su 2025 metais. Tai atspindi ir platesnį poslinkį Europos rinkoje, kur Kinijos gamintojai agresyviau konkuruoja kaina, technologijų komplektacija ir gamybos mastu.

    Be automobilių, į Lenkiją masiškai keliauja ir kiniška elektronika bei duomenų apdorojimo įranga, o energetikos technologijų segmente svarbią dalį sudaro saulės elektrinių komponentai, šilumos siurbliai, oro kondicionavimo įranga ir kiti sprendimai. Tokios prekės yra paklausios dėl energijos kainų jautrumo ir spartėjančių energinio efektyvumo investicijų, todėl importo augimas tampa struktūriniu, o ne trumpalaikiu reiškiniu.

    ES institucijos pastaraisiais metais ieško būdų mažinti priklausomybę nuo Kinijos, stiprinti ekonominį saugumą ir atsparumą tiekimo grandinėms, tačiau importo dinamika rodo, kad greitų sprendimų nėra. Situaciją komplikuoja ir geopolitinis fonas: didėjant įtampai tarp JAV ir Kinijos, vis daugiau dėmesio skiriama prekių kilmei, tiekimo maršrutams ir tarpinėms grandims Europoje.

    Šiame kontekste diskusijos apie muitus, kilmės taisykles ir subsidijuojamos produkcijos konkurencinį pranašumą tampa ne vien ekonominės, bet ir politinės darbotvarkės dalimi. Verslui tai reiškia didesnę riziką dėl galimų reguliavimo pokyčių, o vartotojams ir įmonėms trumpuoju laikotarpiu importas dažnai išlieka patrauklus dėl kainos ir greito prieinamumo.

  • Indija siekia energetinės savarankiškumo: milijardai angliai, naftai, dujoms ir kritiniams metalams

    Indija spartina planus mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir dujų, kartu didindama anglies gavybą ir kurdama kritinių mineralų tiekimo grandines. Naujojo Delio tikslas – užsitikrinti pigią ir stabilią energiją augančiai ekonomikai, pramonei ir DI infrastruktūrai, net jei tai reiškia lėtesnę dekarbonizacijos kryptį.

    Vienas ryškiausių žingsnių – jūrinės žvalgybos ir giliavandenių gręžinių skatinimo programa „Samudra Manthan“, patvirtinta 2026 metų liepos 31 dieną. Joje numatyta iki 2030–2031 finansinių metų skirti apie 8,1 mlrd. eurų, o valstybė įsipareigotų kompensuoti iki 50 proc. giliavandenio gręžinio kaštų ir finansuoti dalį seismikos bei bendros infrastruktūros.

    Programos geografinis dėmesys krypsta į Bengalijos įlanką, Andamanų jūrą ir Arabijos jūrą, taip pat į anksčiau dėl saugumo ribotas zonas išskirtinėje ekonominėje zonoje. Vyriausybė siekia išžvalgyti daugiau nei 600 mln. tonų naftos ekvivalento išteklių ir padidinti šalies angliavandenilių išteklių bazę nuo maždaug 1,6 iki 2,2 mlrd. tonų naftos ekvivalento.

    Importo priklausomybė išlieka

    Net ir sėkminga žvalgyba Indijai nereiškia greitos energetinės nepriklausomybės. Toks papildomas išteklių kiekis, vertinant dabartinį vartojimą, būtų reikšmingas, tačiau labiau mažintų importo augimo tempą, o ne pakeistų importą vietine gavyba.

    Svarbu ir tai, kad kalbama apie geologinius išteklius, o ne garantuotai išgaunamas atsargas: dalis telkinių gali pasirodyti techniškai sudėtingi ar ekonomiškai nepatrauklūs, ypač giliavandenėje gavyboje. Be to, nuo žvalgybos iki komercinės gavybos dažnai praeina daug metų, todėl efektas artimiausiu laikotarpiu būtų ribotas.

    Šis kursas kyla ir iš realybės: Indija didelę dalį naftos poreikio tenkina importu, o dalį gamtinių dujų taip pat atsiveža iš užsienio. Geopolitiniai sukrėtimai Artimuosiuose Rytuose ir kainų svyravimai skatina vyriausybę stiprinti tiekimo atsparumą ir derėtis dėl palankesnių importo sąlygų.

    Anglis – prioritetas trumpuoju laikotarpiu

    Lygiagrečiai Indija ambicingai didina anglies sektoriaus planus, nes anglis tebėra kertinė elektros gamybos atrama. Augantis elektros poreikis siejamas su urbanizacija, pramonės plėtra, didėjančiu vėsinimo naudojimu ir sparčiai augančiais duomenų centrų pajėgumais.

    Valdžios planuose – didinti anglies gavybą iki maždaug 1,15 mlrd. tonų 2025–2026 finansiniais metais ir iki 1,5 mlrd. tonų iki 2030 metų. Dalis naujų projektų koncentruojasi tokiose valstijose kaip Jharkhand ir Odisha, kur yra dideli telkiniai ir išvystyta kasybos infrastruktūra.

    Vis dėlto rinkoje stiprėja rizika, kad dalis investicijų gali tapti ekonomiškai abejotinos, jei atsinaujinančios energetikos, tinklų ir kaupimo technologijų plėtra paspartės. Privačiam kapitalui tai reiškia didesnę „įstrigusio turto“ tikimybę, kai projektai nebesugeneruoja planuotos grąžos.

    Kritiniai mineralai ir perdirbimas

    Trečias strategijos ramstis – kritinių mineralų politika, apimanti ne tik vietinę žvalgybą, bet ir užsienio aktyvų paiešką. Indijos planuose – didinti žaliavų, reikalingų baterijoms, elektronikai ir pramonei, prieinamumą, kartu stiprinant perdirbimą ir perdirbto metalo naudojimą.

    Nacionalinė misija kritiniams ištekliams, numatyta iki 2030–2031 finansinių metų, apima finansavimą iš centrinio biudžeto ir valstybinių įmonių investicijas, taip pat tikslus plėsti žvalgybos projektus bei kurti atsargas. Praktikoje Indija siekia derinti vietinius projektus su tarptautinėmis partnerystėmis ir dalyvavimu telkiniuose užsienyje, kad tiekimo grandinės būtų labiau diversifikuotos.

    Realybėje svarbiausias iššūkis išlieka atotrūkis tarp skelbiamų planų ir realių, iki gavybos stadijos ateinančių projektų. Dalis koncesijų suteikiamos ankstyvoje tyrimų stadijoje, todėl nuo licencijos iki veikiančios kasyklos kelias gali būti ilgas ir ne visada sėkmingas.

    Indijos pasirinktas modelis rodo kryptį į stipresnį valstybės vaidmenį: valdžia perima dalį rizikos, centralizuoja taisykles ir skatina investicijas strateginėse žaliavose. Ši strategija gali didinti tiekimo saugumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikio suderinamumo su klimato tikslais ir dėl to, ar visi šiandien planuojami projektai bus paklausūs jiems pradėjus veikti.

  • Kanada mažina priklausomybę nuo JAV ginklų: nauji kontraktai Europoje gali atverti kelią ir Lenkijai

    Kanada, ilgą laiką daugumą karinės įrangos pirkusi iš JAV, pradeda ryškiau persiorientuoti į alternatyvius tiekėjus Europoje ir Indijos–Ramiojo vandenyno regione. Otavą tokiam žingsniui stumia įtempti prekybiniai santykiai su Vašingtonu ir politinis jautrumas, susijęs su užsakymų skyrimu JAV bendrovėms.

    Kanados valstybės sekretorius, atsakingas už karinius pirkimus, Stephenas Fuhr viešai pripažino, kad dabartinėmis aplinkybėmis kanadiečiams būtų sunku priimti sprendimus, kai nauja kariuomenės technika vėl masiškai užsakoma iš JAV. Pasak jo, valdžia siekia kuo greičiau pakeisti pirkimų kryptį, kad ateityje šalis nebūtų tokioje pažeidžiamoje padėtyje.

    „Turime ieškoti naujų galimybių ir kuo greičiau keisti kryptį, kad ateityje neatsidurtume tokioje pačioje situacijoje“, – sakė Stephenas Fuhr.

    Otava nori mažinti rizikas

    Kanadoje vis dažniau akcentuojama, kad vieno tiekėjo dominavimas gynybos pirkimuose kelia tiek politinių, tiek ekonominių rizikų. Viešojoje erdvėje skambėjo vertinimai, jog šiuo metu daugiau nei 70 centų iš kiekvieno dolerio, skiriamo ginkluotei, atitenka JAV tiekėjams, todėl Otava ieško būdų didinti vietos pramonės dalį.

    Kanados Vyriausybė yra paskelbusi kryptį, kad per artimiausią dešimtmetį didžioji dalis kariuomenės užsakymų turėtų tekti Kanados įmonėms, o tarptautiniai projektai labiau remtųsi partnerystėmis su Europa ir Indijos–Ramiojo vandenyno regionu. Ši strategija pristatoma kaip gynybos stiprinimo ir ekonomikos augimo priemonė, skatinanti technologijų plėtrą bei darbo vietų kūrimą.

    SAFE ir galimybė Lenkijai

    Papildomu impulsu bendradarbiavimui su Europa tapo Kanados įsitraukimas į Europos Sąjungos gynybos iniciatyvas. Kanada yra vienintelė ne Europos valstybė, įtraukta į su Europos Sąjunga siejamą gynybos finansavimo ir bendrų pirkimų kryptį SAFE, o tai praktiškai atveria daugiau kelių bendriems projektams su Europos pramone.

    Viešai skelbta, kad pagal SAFE jau pasirašyta pirmoji Kanados sutartis, susijusi su ryšio sistemomis, o vienas partnerių šiame projekte yra Lenkijos įmonė „Enamor International“. Tai sustiprina signalą, kad Kanados perorientavimas gali tapti apčiuopiama galimybe ir Lenkijos gynybos sektoriui.

    Ką rodo konkretūs sprendimai

    Kanada savo pirkimų diversifikavimą rodo ir kitais sprendimais: pastaruoju metu ji pasirinko Vokietijos gamintoją kaip būsimą povandeninių laivų tiekėją, taip pat įsitraukė kaip stebėtoja į tarptautinę naujos kartos naikintuvo programą, kurią vysto Jungtinė Karalystė, Italija ir Japonija. Tuo pat metu Kanadoje aptariami ir naikintuvų programos scenarijai, vertinant tiek tiekimo grandinių, tiek politinių rizikų aspektus.

    Rudenį Kanada turėtų būti pagrindinė šalis tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose, kur planuojamas platus Kanados įmonių ir delegacijos dalyvavimas. Tokie renginiai dažnai tampa vieta, kur ne tik demonstruojama technika, bet ir pasirašomi nauji memorandumai bei susitarimai, todėl dėmesys galimiems Kanados sandoriams su Europos partneriais, įskaitant Lenkiją, gali tik augti.