CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Migracijos kryptys keičiasi: iš Vokietijos išvyksta vis daugiau lenkų, rodo 2025 metų duomenys

    Naujausi Vokietijos migracijos statistikos duomenys rodo ryškų poslinkį: iš Europos Vidurio ir Rytų šalių atvykstančių žmonių mažėja, o išvykstančių daugėja. Nors bendras Vokietijos migracijos balansas išliko teigiamas, jį vis labiau palaiko atvykstantieji iš Ukrainos, Indijos ir Sirijos.

    2025 metais iš Vokietijos išvyko maždaug 37 000 daugiau Vidurio ir Rytų Europos valstybių piliečių, nei į ją atvyko. Kalbama apie devynias šalis: Lenkiją, Bulgariją, Kroatiją, Latviją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją, Čekiją ir Vengriją.

    Ši tendencija ryškiai kontrastuoja su situacija prieš kelerius metus. 2023 metais migracijos balansas dar buvo Vokietijos naudai ir siekė daugiau nei 47 000, tačiau 2024 metais įvyko lūžis, o 2025-ųjų skaičiai rodo, kad pokytis gali įsitvirtinti ilgesniam laikui.

    Lenkai išsiskiria labiausiai

    Didžiausias neigiamas migracijos balansas fiksuotas su Lenkija: 2025 metais Vokietijos migracijos saldo su šia šalimi siekė minus 13 600 žmonių. Tai prasčiausias rezultatas ne tik tarp analizuojamų Vidurio ir Rytų Europos valstybių, bet ir tarp visų šalių, kurioms Vokietija skelbia palyginamąją statistiką.

    Pagal neigiamą balansą iškart po Lenkijos rikiuojasi Bulgarija su maždaug minus 13 000. Kiti ryškesni atvejai regione taip pat signalizuoja platesnį reiškinį: Kroatijos rezultatas siekė apie minus 9 300, o Rumunijos apie minus 2 400.

    Lenkijos atveju esminė priežastis siejama su mažėjančiu atvykstančiųjų į Vokietiją dirbti skaičiumi. Skaičiuojant nuo rekordinių 2013 metų, lenkų darbo migracijos srautas į Vokietiją sumažėjo apie 66 proc., o grįžtančiųjų į Lenkiją skaičius mažėjo, tačiau lėčiau.

    Ekonomika keičia sprendimus

    Analitikai šį poslinkį sieja su dviem priešingomis kryptimis: Vidurio ir Rytų Europos ekonomikos pastaruosius trejus metus augo, o Vokietijos ekonomika patyrė sulėtėjimą. Tai reiškia, kad atlyginimų atotrūkis, kuris anksčiau stipriai skatino emigraciją į Vokietiją, daugelyje profesijų tapo mažiau lemiamas.

    Kai tokiose šalyse kaip Lenkija sparčiau kyla darbo užmokestis, o darbo rinka išlieka pakankamai aktyvi, daliai žmonių mažėja motyvacija vykti dirbti į užsienį. Tuo pat metu Vokietijoje lėtesnis augimas ir didesnis neapibrėžtumas gali mažinti darbo migracijos patrauklumą, ypač tiems, kurie anksčiau rinkdavosi trumpesnės trukmės išvykas.

    Šie pokyčiai svarbūs ir Vokietijos darbo rinkai, kuri ilgus metus rėmėsi darbuotojais iš regiono. Jei tendencija tęsis, didės spaudimas darbdaviams konkuruoti atlyginimais ir darbo sąlygomis, o migracijos augimą vis labiau lems atvykstantieji iš kitų pasaulio regionų.

  • Lenkijos 2027 metų biudžetas kelia įtampą rinkose: 7,1 proc. BVP deficitas ir reitingų rizika

    Lenkijos Vyriausybė rugpjūčio 28 dieną pritarė 2027 metų biudžeto projektui, kuriame numatytas 7,1 proc. bendrojo vidaus produkto deficitas. Toks rodiklis iškart atsidūrė investuotojų ir reitingų agentūrų dėmesio centre, nes signalizuoja apie užsitęsusį didelį valstybės skolinimosi poreikį.

    Pagal projektą planuojama apie 162 mlrd. eurų pajamų, apie 228 mlrd. eurų išlaidų ir maždaug 66 mlrd. eurų deficitą. Šie skaičiai rodo, kad biudžetas remiasi plačiomis viešojo sektoriaus programomis, o kartu didina spaudimą finansavimo kainai, ypač jei rinkos pradės reikalauti didesnės rizikos premijos.

    Rinkų reakcija jau matoma: Lenkijos 10 metų trukmės obligacijų pajamingumai pakilo iki aukščiausių lygių per kelis mėnesius ir laikėsi apie 6 proc. Augantis pajamingumas reiškia, kad naujas skolinimasis biudžetui gali brangti, o tai ilgainiui apsunkina deficitą mažinančias pastangas.

    Didžiausios numatytos išlaidų kryptys yra gynyba ir sveikatos apsauga. Projektas numato apie 46 mlrd. eurų gynybai ir apie 64 mlrd. eurų sveikatos sričiai, o grynasis skolinimosi poreikis gali siekti iki maždaug 74 mlrd. eurų, todėl biudžetas tampa itin jautrus palūkanų normų pokyčiams.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį į politinio ciklo įtaką: 2027 metų rudenį Lenkijoje turėtų vykti parlamento rinkimai, todėl konsolidacijos priemonės dažnai atidedamos. Tai paaiškina, kodėl projekte nematyti aiškių planų reikšmingai kelti mokesčius ar ryžtingai mažinti išlaidas.

    „Tai, kad vyriausybė nenumatė jokios fiskalinės konsolidacijos, yra šiek tiek neigiamas signalas, bet politiškai nestebina“, – sakė pagrindinis ekonomistas Ernestas Pytlarczykas.

    Reitingų agentūroms svarbiausia tampa ne vien pats 2027 metų deficito skaičius, o patikimas kelių metų planas, kaip jis bus mažinamas. Jei tokio plano nepakaks, gali didėti rizika, kad Lenkijos kredito reitingų perspektyva bus peržiūrėta nepalankiai, o tai dar labiau pabrangintų skolinimąsi.

    Vienas dažniausiai minimų scenarijų yra vadinamasis Rumunijos pavyzdys, kai ilgą laiką dideli deficitai buvo toleruojami augimo metu, tačiau vėliau prireikė skausmingesnio išlaidų karpymo ir pajamų didinimo. Ekspertai pabrėžia, kad kol ekonomika išlieka stabili, valdžia turi laiko suvaldyti rizikas, tačiau delsimas gali sumažinti manevro laisvę.

    „Viešieji finansai šiandien yra didžiausia grėsmė ekonomikai“, – sakė ekonomistas Sławomiras Dudek.

    Artimiausi mėnesiai bus svarbūs dėl vieno klausimo: ar Varšuva pateiks įtikinamą deficitą mažinantį planą, suderinamą su didelėmis gynybos ir socialinėmis išlaidomis. Nuo to priklausys, ar rinkų nervingumas išliks laikinas, ar virs ilgalaike tendencija, kurią pajustų ir įmonės, ir gyventojai per skolinimosi kainą.

  • Islandijos referendumas dėl derybų su ES: 52,8 proc. pasisakė prieš, rekordinis aktyvumas

    Islandija artimiausiu metu negrįš prie derybų dėl narystės Europos Sąjungoje. Šeštadienį vykusiame visuotiniame referendume dauguma rinkėjų nepritarė įšaldytos stojimo procedūros atnaujinimui.

    Pagal oficialius galutinius rezultatus prieš derybų atnaujinimą balsavo 52,8 proc. dalyvavusiųjų, o už pasisakė 47,2 proc. rinkėjų. Rinkėjų aktyvumas siekė 82,5 proc., o negaliojančių biuletenių buvo 0,7 proc.

    Premjerė Kristrun Frostadottir anksčiau buvo pareiškusi, kad jei rinkėjai atmes idėją grįžti prie derybų, klausimas politinėje darbotvarkėje nebebus keliamas iki dabartinės parlamento kadencijos pabaigos 2028 metais. Tai reiškia, kad bent artimiausius kelerius metus Islandijos santykių su ES formatas nesikeis.

    Kodėl šis klausimas vėl iškilo?

    Diskusijos dėl integracijos su ES Islandijoje atsinaujino dėl vidaus ekonominių lūkesčių ir pasikeitusio geopolitinio fono. Dalis visuomenės siejo glaudesnius ryšius su ES su viltimis dėl stabilesnės kainų aplinkos, mažesnės infliacijos ir palankesnių skolinimosi sąlygų.

    Kita visuomenės dalis akcentavo suvereniteto argumentą ir baimę, kad narystė ES galėtų riboti nacionalinius sprendimus. Ypač jautri tema išliko žuvininkystė ir su ja susijusios kvotos, kurios Islandijoje tradiciškai laikomos strategine ekonomikos ir tapatybės dalimi.

    Ilga stojimo istorija ir dabartinis statusas

    Islandija paraišką dėl narystės ES pateikė 2009 metais, pasaulinės finansų krizės įkarštyje. Tačiau 2013 metais stojimo procesas buvo sustabdytas ir nuo to laiko iš esmės nejudėjo į priekį.

    Nors Islandija nėra ES narė, šalis yra glaudžiai integruota per Europos ekonominę erdvę, o taip pat priklauso Šengeno erdvei. Vis dėlto ši integracija neapima kai kurių esminių sričių, tarp jų pinigų politikos, žemės ūkio ir žuvininkystės.

    Referendumo rezultatai rodo, kad visuomenės nuomonė išlieka padalyta, tačiau šįkart persvara atiteko skeptiškesnei stovyklai. Politiniu lygmeniu tai sustiprina signalą, kad Islandija ir toliau rinksis dabartinį modelį, kai bendradarbiaujama su ES, bet išlaikomas sprendimų savarankiškumas kertinėse srityse.

  • Maskvos grasinimai: Rusija ruošia plataus masto smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai

    Maskva viešai praneša apie rengiamą naują plataus masto smūgių bangą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Tokie pareiškimai skamba tęsiantis kasdieniams apšaudymams, kurie Ukrainoje sukelia aukų ir didina spaudimą civilinei infrastruktūrai.

    Rusijos gynybos ministerija savo pareiškimuose tvirtina, kad galimi smūgiai būtų atsakas į Ukrainos atakas prieš Rusijos civilinę ir energetikos infrastruktūrą. Ukrainos institucijos šiuos grasinimus vertina kaip bandymą pateisinti naujus smūgius ir dar labiau išbalansuoti šalies energijos sistemą.

    Ukrainos oro pajėgos skelbia, kad per pastarąją parą Rusija atakavo Ukrainą, panaudodama dvi balistines raketas „Iskander-M“ ir 130 dronų, iš kurių 125 buvo numušti. Tokie skaičiai rodo, kad bepiločiai ir raketos išlieka pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama nualinti oro gynybą ir suduoti smūgius infrastruktūrai.

    Per naktinę ataką prieš Kyjivo apylinkes, Bučos rajone, žuvo mažiausiai 37 žmonės, dar 42 buvo sužeisti. Tai vienas kruviniausių pastarojo meto smūgių, pabrėžiantis, kad taikiniais tampa ne tik energetikos objektai, bet ir gyvenamosios teritorijos.

    Praėjusią žiemą analogiška Rusijos taktika jau buvo sukėlusi ilgalaikius elektros ir šilumos tiekimo sutrikimus daugelyje Ukrainos miestų, įskaitant Kyjivą. Tuomet buvo apgadinta ar sunaikinta dalis elektros gamybos ir perdavimo infrastruktūros, o remonto darbai dažnai vykdavo nuolatinių atakų rizikos sąlygomis.

    Energetikos infrastruktūros puolimas turi platesnį tikslą nei vien momentinis tiekimo sutrikdymas: smūgiai transformatorinėms, skirstykloms ir gamybos pajėgumams gali sukelti grandinines avarijas tinkle. Artėjant šaltajam sezonui, tokios atakos didina riziką, kad sutrikimai palies ne tik buitinius vartotojus, bet ir pramonę bei kritines paslaugas, įskaitant vandentiekį, ryšius ir sveikatos apsaugą.

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais didina oro gynybos priemonių tankį ir prašo partnerių papildomų sistemų, kad būtų apsaugoti energetikos objektai. Vis dėlto masinės dronų atakos ir balistinių raketų grėsmė reiškia, kad net aukštas numušimo rodiklis ne visada eliminuoja žalą, nes pakanka kelių prasprūdusių smūgių, kad būtų išjungti svarbūs mazgai.

  • Lenkija nuo 2027 metų planuoja kelti pelno mokestį didžiausioms įmonėms: kiek tai kainuos biudžetui?

    Lenkijos valdžia svarsto nuo 2027 metų padidinti pelno mokesčio (CIT) tarifą didžiausioms bendrovėms. Siūloma, kad įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų, standartinis 19 proc. tarifas būtų pakeistas 22 proc. tarifu.

    Esminė detalė ta, kad aukštesnis tarifas būtų taikomas visam apmokestinamajam pelnui, o ne tik pajamų ar pelno daliai, viršijančiai nustatytą ribą. Dėl to įmonėms, esančioms arti slenksčio, vienas didesnis sandoris ar metų pabaigos pardavimai gali pastebimai pakeisti mokestinę naštą.

    Riba pagal pajamas kelia rizikų

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad 50 mln. eurų riba siejama su pajamomis, o ne pelningumu. Tai reiškia, kad į aukštesnį tarifą gali patekti ir santykinai mažas maržas turinčios įmonės, kurios dirba didelės apyvartos sektoriuose ar vykdo brangius, bet nedidelį pelną generuojančius projektus.

    Tokio tipo riba sukuria paskatas peržiūrėti veiklos struktūrą, sandorių laiką ar vidinius atsiskaitymus, kad pajamų slenkstis nebūtų peržengtas konkrečiais metais. Nors pajamų pripažinimo momentą apibrėžia teisės aktai, praktikoje verslas dažnai ieško teisėtų būdų, kaip sumažinti „mokestinio skardžio“ efektą.

    Valdžia tikisi milijardų, bet skaičiai gali neatitikti

    Pagal pristatomus planus Lenkijos biudžetas tikisi papildomų įplaukų: 2027 metais apie 560 mln. eurų, o vėlesniais metais apie 1,1–1,3 mlrd. eurų per metus. Šios sumos remiasi prielaida, kad mokesčių bazė išliks panaši, o įmonių elgsena reikšmingai nesikeis.

    Vis dėlto praktikoje mokestiniai pakeitimai dažnai sukelia dinaminį efektą: bendrovės koreguoja struktūras, didina optimizavimą, o dalis veiklų gali būti pertvarkomos grupės viduje. Todėl realus įplaukų augimas gali būti mažesnis, nei rodo paprastas tarifo padidinimo skaičiavimas.

    Kodėl keli tūkstančiai įmonių svarbios visai sistemai

    Didžiausi Lenkijos CIT mokėtojai sudaro labai mažą visų mokesčio mokėtojų dalį, tačiau generuoja didžiąją dalį įplaukų. Dėl to net ir santykinai nedideli šios grupės elgsenos pokyčiai gali turėti neproporcingą poveikį biudžetui.

    Diskusijose taip pat keliama mintis, kad didesnį efektą nei tarifo kėlimas gali duoti geresnė administravimo kokybė ir duomenų panaudojimas, ypač stiprinant rizikų analizę ir tikslinį patikrinimų planavimą. Kitaip tariant, didesnis tarifas nebūtinai automatiškai reiškia didesnes faktines įplaukas.

    Jei reforma bus priimta, svarbiausias jos testas bus tai, kaip greitai ir kokiu mastu įmonės prisitaikys. Būtent šis prisitaikymas gali lemti, ar planuojami papildomi biudžeto milijardai taps realybe, ar liks optimistinėmis prognozėmis.

  • Zelenskis įvardijo tikslą: iki 1 000 ukrainiečių dronų smūgių per dieną į taikinius Rusijoje

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi paskelbė nurodęs kariuomenei reikšmingai didinti tolimojo nuotolio dronų atakų intensyvumą prieš taikinius Rusijoje. Jo teigimu, siekiama pasiekti 1 000 bepiločių smūgių per dieną, kai dabar vidurkis esą siekia apie 300.

    Pasak Zelenskio, toks tempas yra realus tikslas, jei bus nuosekliai didinama gamyba, spartinamas dronų tiekimas į dalinius ir gerinama operacijų logistika. Kartu tai signalas, kad Ukraina sieks perkelti karo kaštus į agresoriaus užnugarį ir nuolat trikdyti Rusijos kariuomenės aprūpinimą.

    „Užduotis yra aiški: 1 000 dronų tolimojo nuotolio smūgiams per dieną prieš Rusiją. Dabar jų yra apie 300, turi būti daugiau“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos vadovas pabrėžė, kad šis klausimas aptartas susitikime su karine vadovybe. Tarp prioritetų liko ir gynyba nuo Rusijos bepiločių atakų prieš Ukrainą, įskaitant „Shahed“ tipo dronus, kurie pastaraisiais mėnesiais dažnai naudojami smūgiams į energetikos, pramonės ir civilių infrastruktūros objektus.

    Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje pastaruoju metu dažniausiai siejami su degalų ir energetikos infrastruktūra, taip pat logistikos grandinėmis, kurios gali būti naudojamos kariuomenės tiekimui. Kyjivas argumentuoja, kad tokie objektai prisideda prie Rusijos karo veiksmų tęstinumo, todėl laikomi teisėtais kariniais taikiniais, nors Maskva tokius smūgius vadina eskalacija.

    Kariniai analitikai atkreipia dėmesį, kad 1 000 dronų per dieną tikslas reikštų naują mastą tiek gamybos, tiek valdymo prasme. Tam reikėtų ne tik didesnio bepiločių skaičiaus, bet ir patikimų ryšių, žvalgybos duomenų, elektroninės kovos sprendimų bei pakankamos operatorių parengties, nes Rusija stiprina oro gynybą ir trukdymo priemones.

  • ES naujos taisyklės automobiliams: nuo 2032 metų daugiau perdirbto plastiko, keisis ir utilizavimas

    Europos Sąjunga priėmė naujas taisykles, kurios turi iš esmės pakeisti automobilių perdirbimą ir medžiagų naudojimą gamyboje. Pagrindinis tikslas – uždaryti medžiagų ciklą, kad eksploataciją baigę automobiliai taptų žaliavų šaltiniu naujiems modeliams.

    Reglamentas numato reikalavimus visam automobilio gyvavimo ciklui – nuo projektavimo ir remonto iki išardymo, rūšiavimo bei perdirbimo. Dauguma nuostatų įsigalios nuo 2028 metų rugsėjo, o dalis prievolių bus taikomos palaipsniui vėlesniais metais.

    Perdirbtas plastikas taps privalomas

    Vienas aiškiausių pokyčių – privalomas perdirbtų medžiagų kiekis plastikuose, naudojamuose naujuose automobiliuose. Numatoma, kad nuo 2032 metų naujų tipų transporto priemonėse plastiko gaminiuose turės būti ne mažiau kaip 15 proc. perdirbto plastiko.

    Nuo 2036 metų šis reikalavimas didės iki 25 proc., o dalis perdirbto plastiko turės būti gauta būtent iš eksploataciją baigusių transporto priemonių. Praktikoje tai reiškia, kad automobilių pramonė vis labiau priklausys nuo stabilaus, atsekamo ir kokybiško perdirbtų žaliavų tiekimo.

    Gamintojams – didesnė atsakomybė

    Kita svarbi kryptis – išplėstinė gamintojų atsakomybė. Nuo 2029 metų gamintojai turės didesnę pareigą organizuoti ir finansuoti eksploataciją baigusių automobilių surinkimo bei tinkamo apdorojimo sistemas.

    Tai keičia santykį tarp gamintojų ir perdirbėjų: reikšmę turės ne tik surinktų automobilių kiekis, bet ir tai, kokios kokybės medžiagos grįžta į pramonę. Tokie reikalavimai didina spaudimą investuoti į demontavimo, rūšiavimo ir medžiagų išgryninimo technologijas.

    Kokius pokyčius pajus perdirbimo rinka

    Naujos taisyklės nenurodo vienos privalomos technologijos, tačiau aiškiai kelia rezultatų kartelę. Perdirbimo grandinėje bus svarbu užtikrinti saugų skysčių, baterijų ir kitų pavojingų komponentų pašalinimą, taip pat išvengti skirtingų medžiagų maišymo, kuris mažina žaliavų vertę.

    Rinkoje didės poreikis selektyviam ardymui ir tikslesnei separacijai, kad būtų galima patikimai atskirti plieną, aliuminį, varį ir plastikų frakcijas. Kartu augs atsekamumo, kokybės kontrolės ir dokumentavimo svarba, nes gamintojai turės pagrįsti, kokia perdirbtos žaliavos dalis panaudota.

    ES taip pat siekia, kad kuo daugiau medžiagų liktų Europos rinkoje, todėl stiprinama naudotų automobilių eksporto kontrolė, siekiant mažinti atvejus, kai atliekos išvežamos kaip tariamai tinkamos naudoti transporto priemonės. Bendra kryptis aiški: senas automobilis vis mažiau bus laikomas atlieka ir vis labiau – vertingų medžiagų sandėliu.

  • Trumpas kuria JAV Kosmoso akademiją: „West Point“ analogas astronautams ir Kosmoso pajėgoms

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas Hiustone, NASA Johnsono kosminiame centre, pasirašė įsaką dėl naujos JAV Kosmoso akademijos steigimo. Ji turėtų rengti būsimus Kosmoso pajėgų kariškius, NASA specialistus ir civilinius kosmoso pramonės darbuotojus.

    Pasak prezidento, artimiausiu metu bus paskelbta, kur tiksliai įsikurs akademija. Idėja pristatoma kaip JAV karinių akademijų modelio plėtra į kosmoso sritį, siekiant sukurti vieningą karjeros ir mokymo kelią nuo studijų iki tarnybos ar darbo kosmoso programose.

    Kam skirta Kosmoso akademija?

    Trumpas akademiją palygino su West Point, kuris rengia JAV sausumos pajėgų karininkus, taip pat su JAV jūrų akademija Anapolyje ir Oro pajėgų akademija Kolorado Springse. Tokiu palyginimu signalizuojama, kad naujoji įstaiga būtų ne vien techninių kursų centras, o prestižinė, valstybės strategiją palaikanti ugdymo grandis.

    Praktinis tikslas būtų stiprinti specialistų rengimą srityse, kurios tiesiogiai susijusios su kosmoso misijomis ir nacionaliniu saugumu: skrydžių inžinerija, navigacija, ryšiai, kibernetinis saugumas, palydovų valdymas ir misijų planavimas. JAV Kosmoso pajėgoms, kurios vis labiau remiasi palydovine infrastruktūra, kvalifikuotų kadrų poreikis nuosekliai auga.

    Artemis programa ir Marso ambicijos

    Vizito Hiustone metu prezidentas taip pat apdovanojo Artemis II misijos įgulos narius. Ši programa yra pagrindinė NASA kryptis siekiant sugrąžinti žmones į Mėnulį, o vėliau panaudoti sukauptą patirtį ilgesnėms kelionėms, įskaitant planus dėl pilotuojamo skrydžio į Marsą.

    Kalbėdamas apie tolesnius tikslus, Trumpas akcentavo nuolatinės bazės Mėnulyje idėją ir tęstinį Artemis misijų grafiką. NASA planuose Artemis IV startas šiuo metu numatomas 2028 metais, o Mėnulio programa vertinama ir platesniame geopolitiniame kontekste, nes Kinija deklaruoja siekį iki 2030 metų į Mėnulį nusiųsti astronautus.

    Nauja Kosmoso akademija, jei ji bus sparčiai įgyvendinta ir gaus stabilų finansavimą, galėtų tapti vienu iš instrumentų, padedančių JAV greičiau užpildyti kvalifikuotų specialistų trūkumą. Tačiau realus jos poveikis priklausys nuo priėmimo kriterijų, studijų turinio, sąveikos su NASA ir privačiomis kosmoso bendrovėmis bei nuo to, kaip bus suderinti kariniai ir civiliniai mokymo tikslai.

  • NASA į kosmosą kelia teleskopą Nancy Grace Roman: misija gali atverti kelią iki 100 tūkst. egzoplanetų

    NASA planuoja į kosmosą iškelti Nancy Grace Roman kosminį teleskopą, kuris, mokslininkų vertinimu, gali padėti aptikti iki 100 000 egzoplanetų. Startas numatytas iš Kenedžio kosminio centro Floridoje, o į orbitą observatoriją turėtų iškelti „Falcon Heavy“ raketa.

    Nancy Grace Roman teleskopas laikomas viena svarbiausių artimiausių metų NASA astronomijos misijų. Pagrindinis jo tikslas bus plataus lauko dangaus apžvalgos, leidžiančios vienu metu stebėti didelius žvaigždynų plotus ir sistemingai rinkti duomenis apie milijonus žvaigždžių.

    Ši misija išsiskiria tuo, kad egzoplanetų ieškos ne vienu metodu. Didelė dalis kandidatų gali būti aptikta stebint žvaigždžių šviesio pokyčius, kai planeta praeina priešais savo žvaigždę ir trumpam susilpnina jos šviesą.

    Kita svarbi kryptis bus gravitacinis mikrolęšiavimas, kai planetos ir ją turinčios žvaigždės gravitacija trumpam sustiprina fone esančios žvaigždės šviesą. Šis metodas ypač naudingas ieškant planetų tolesnėse orbitose ir mažesnių kūnų, kuriuos kitais būdais aptikti sudėtingiau.

    NASA pabrėžia, kad būtent mikrolęšiavimas gali atverti galimybę rasti ir į Žemę panašaus dydžio planetų, įskaitant ir tokias, kurios primena Marsą. Tokie radiniai svarbūs ne tik dėl potencialaus gyvybei tinkamų sąlygų paieškų, bet ir dėl to, kad leidžia geriau suprasti, kaip formuojasi planetų sistemos.

    Roman teleskopo pagrindinis veidrodis bus 2,4 metro skersmens, toks pat kaip Hablo teleskopo, tačiau jo plataus lauko optika leis dangų „aprėpti“ gerokai didesniu plotu per vieną stebėjimą. Dėl to tikimasi spartesnio duomenų rinkimo ir didesnės statistinės imties, kuri reikalinga patikimesnėms išvadoms apie planetų paplitimą Galaktikoje.

    Be egzoplanetų, misija bus skirta ir fundamentaliems kosmologijos klausimams, ypač tamsiosios energijos tyrimams. Plataus lauko apžvalgos leis tiksliau matuoti galaktikų pasiskirstymą ir jų formų iškraipymus, susijusius su gravitaciniu lęšiavimu, o tai yra vienas kelių aiškinantis Visatos plėtimosi istoriją.

    Projektas tarptautinis: tarp pagrindinių partnerių minimos Europos kosmoso agentūra, Japonijos JAXA, Prancūzijos CNES ir Maxo Plancko astronomijos institutas. Tokia partnerystė reiškia ne tik dalijimąsi technologijomis, bet ir platesnį mokslininkų ratą, kuris galės greičiau analizuoti misijos surinktus duomenis.

    Jei prognozės pasitvirtins, Roman teleskopo surinkti duomenys gali tapti vienu didžiausių egzoplanetų katalogų istorijoje. Tai pakeistų dabartinį vaizdą, kai patvirtintų egzoplanetų skaičius skaičiuojamas tūkstančiais, ir leistų daug tiksliau įvertinti, kokios planetos Visatoje yra dažniausios.

  • Kremlius nustatė terminą Donbasui: iki metų pabaigos tikisi užimti Luhansko ir Donecko ribas

    Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas generolas Pavlas Palisa teigia, kad Kremlius savo kariuomenei iškėlė tikslą iki šių metų gruodžio 31 dienos pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines ribas. Pasak jo, šis uždavinys Rusijos politinėse diskusijose nuolat įvardijamas kaip prioritetinis, nes Donbasas laikomas centriniu karo tikslu.

    Generolas nurodė, kad pačios Rusijos karinės vadovybės vertinimai esą gerokai atsargesni. Jo teigimu, Rusijos kariškiai Kremliui aiškina, kad tokio tempo išlaikyti nepavyks, ir net prašo terminą nukelti iki kovo 31 dienos, tačiau ir šią datą jis vadina mažai realistiška.

    Tokie pareiškimai pasirodė fone, kai fronte išlieka aukštas intensyvumas, o pagrindinis Rusijos spaudimas jau kelerius metus koncentruojamas Donbase. Po nesėkmės prie Kyjivo 2022 metais Rusija savo resursus vis dažniau nukreipė į rytų Ukrainą, siekdama lėtais, bet nuosekliais veiksmais stumti liniją į priekį.

    Pasak Palisos, Ukraina vis dar kontroliuoja apie 20 proc. Donecko srities, įskaitant strategiškai svarbią Slovjansko ir Kramatorsko aglomeraciją. Luhansko sritis, jo teigimu, didžiąja dalimi jau yra Rusijos kontroliuojama, o likusi dalis tampa vienu iš pagrindinių Maskvos politinių siekių simbolių.

    Generolas taip pat kalbėjo apie Rusijos planus formuoti vadinamąją buferinę zoną Charkivo, Sumų ir Černihivo srityse, iš pradžių ją numatant iki 20 kilometrų gylio, su galimybe vėliau plėsti. Jo aiškinimu, tokios zonos parametrus gali keisti technologiniai veiksniai, ypač didėjant bepiločių orlaivių galimybėms ir jų veikimo nuotoliui.

    Komentuodamas rizikas šiaurės kryptimis, Palisa teigė, kad Ukraina iš žvalgybos šaltinių gavo ir keliuose kanaluose patikrino informaciją apie Rusijos nurodymą planuoti galimus operacijos variantus Kyjivo ir Černihivo kryptimis. Jis pabrėžė, kad kalbama apie planavimą ir pasirengimą, o ne apie neišvengiamą puolimo pradžią.

    Anot jo, šiuo metu Ukraina nemato požymių, kad šiose kryptyse būtų formuojamos didelės puolamosios grupuotės. Tačiau Ukrainos Generalinis štabas, pasak generolo, rengia galimus atsako scenarijus, nes prioritetas yra neleisti susidaryti sąlygoms, kurios Rusijai suteiktų galimybę pradėti naujus plataus masto puolamuosius veiksmus.

    „Mano subjektyvi nuomonė: net ir iki kovo 31 dienos toks scenarijus yra nerealus“, – sakė Pavlas Palisa.

    Vertinant platesnį kontekstą, ekspertai dažnai pabrėžia, kad terminai, kuriuos politinė vadovybė kelia kariuomenei, ne visada atitinka realų pajėgumų, rezervų ir logistikos balansą. Donbase karas įgavo pozicinio konflikto bruožų, o iniciatyva dažnai matuojama ne greitais proveržiais, o gebėjimu išlaikyti spaudimą, papildyti nuostolius ir prisitaikyti prie dronų bei artilerijos dominavimo mūšio lauke.