CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Google“ DI režimas kelionėms: kainų sekimas, taškų skaičiavimas ir viešbučių rezervacija

    „Google“ DI režimas kelionėms: kainų sekimas, taškų skaičiavimas ir viešbučių rezervacija

    „Google“ paieškoje plečia DI režimo galimybes kelionių planavimui: vartotojai gali stebėti skrydžių kainas pokalbio lange, greičiau palyginti viešbučius ir kai kuriais atvejais užsakymą atlikti neišeidami iš sistemos. Bendrovė teigia, kad tikslas – sumažinti laiką, kurį žmonės praleidžia šokinėdami tarp skirtingų paieškos rezultatų ir rezervavimo puslapių.

    Viena svarbiausių naujovių – skrydžių kainų sekimas DI režime, perkeliant funkciją iš „Google Flights“. Įvedus maršrutą ir datas, asistentui galima nurodyti sekti tarifus, o pranešimai apie pokyčius siunčiami į el. paštą.

    Vis dėlto ši kainų pranešimų paslauga diegiama ne visur: „Google“ nurodo, kad ji prieinama daugiau kaip 180 šalių, tačiau Europos ekonominėje erdvėje kol kas nepalaikoma. Tai reiškia, kad daliai Europos vartotojų funkcionalumas gali būti ribotas arba startuoti vėliau.

    DI režime taip pat atsiranda galimybė patikrinti skrydžių ir viešbučių kainas lojalumo taškais ar myliomis. Vartotojui reikia pateikti kelionės kryptį, datas ir lojalumo programos pavadinimą, o sistema parodo, kiek taškų reikėtų konkrečiam variantui.

    Pradžioje ši funkcija palaiko duomenis iš „Alaska Airlines“ ir „Hawaiian Airlines“, taip pat „American Airlines“, o viešbučių pusėje – „Choice Hotels International“, „Hilton“ ir „Wyndham Hotels & Resorts“. „Google“ skelbia, kad artimiausiu metu sąrašą papildys „Accor“, „Hyatt“, „LATAM Airlines“, „Flying Blue“ ir „Lufthansa Group“.

    Dar viena naujovė – galimybė greitai užsakyti viešbutį neišeinant iš DI režimo, kai pasiūlymą aptarnauja partneriai. Po užklausos vartotojui pateikiami variantai su svečių atsiliepimais ir pagrindiniais palyginimo parametrais, o užsakymo pabaiga atliekama kelių paspaudimų seka.

    „Kelionės planavimas turi daug judančių dalių ir begalę pasirinkimų. DI režimas padeda gauti realaus laiko informaciją, palyginti skrydžius ir viešbučius, rasti rekomendacijas ir sudėlioti planą, o dabar pridedame naujus būdus sekti kainas, tikrinti tarifus taškais ar myliomis ir rezervuoti viešbutį tiesiai DI režime“, – teigiama „Google“ pranešime.

    Viešbučių greitas užsakymas startuoja JAV, anglų kalba, ir veikia su partneriais, tarp kurių minimi „Expedia“, „Marriott International“ ir „Priceline“. „Google“ pabrėžia, kad pardavėju ir klientų aptarnavimo atsakomybe šiame modelyje išlieka apgyvendinimo teikėjas arba rezervavimo platforma.

    Tokie pokyčiai atspindi platesnę tendenciją, kai paieška vis labiau virsta veiksmų atlikimo įrankiu: nuo informacijos suradimo pereinama prie palyginimo, planavimo ir pirkimo vienoje vietoje. Vartotojams tai gali reikšti patogumą, tačiau kartu didėja priklausomybė nuo platformos, kuri sprendžia, ką rodyti pirmiausia ir kokius partnerių pasiūlymus pateikti.

  • „Gaz-System“ skelbia iki 2026 metų pirkimų planą: daugiau skaidrumo, bet ginčas dėl local content tęsiasi

    Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorė „Gaz-System“ paskelbė planuojamų pirkimų ir investicijų sąrašą iki 2026 metų pabaigos. Bendrovė teigia, kad toks žingsnis turėtų suteikti tiekėjams daugiau laiko pasiruošti konkursams, suplanuoti pajėgumus ir tiksliau įvertinti būsimas apimtis. Kartu tai tampa dar vienu argumentu diskusijoje, kaip viešuosiuose pirkimuose suderinti kainą, tiekimo saugumą ir vietos pramonės interesus.

    Skelbiama, kad sąraše numatyti pirkimai apima statybos darbus, prekių tiekimą ir paslaugas, taip pat vadinamąsias investuotojo tiekimo pozicijas, kai svarbius komponentus perka pats užsakovas. Planas apima konkursus, kuriuos ketinama skelbti iki 2026 metų pabaigos, o ateityje žadama tokią informaciją atnaujinti reguliariai, kad rinkos dalyviai matytų ne tik artimiausius, bet ir vidutinės trukmės poreikius.

    „Gaz-System“ savo komunikacijoje akcentuoja, kad didesnis skaidrumas ir ankstyvas dialogas su rinka yra vienas iš būdų didinti vietos tiekėjų dalį strateginiuose energetikos projektuose. Bendrovė nurodo taikanti rinkos konsultacijas prieš pirkimus, organizuojanti tiekėjų susitikimus, naudojanti preliminariąsias sutartis ir siekianti standartizuoti techninius reikalavimus bei sutarčių dokumentus. Taip pat minimi sprendimai, kurie, bendrovės teigimu, gali padėti įmonių finansiniam stabilumui, pavyzdžiui, avansai ar pirkimų skaidymas į mažesnes dalis.

    Vietos pramonės klausimas aštrėja

    Tuo pat metu Lenkijoje tęsiasi ginčas dėl local content principo taikymo „Gaz-System“ pirkimuose. Dalis plieno ir vamzdynų komponentų tiekėjų viešai kritikuoja praktiką, kai pagrindiniu arba vieninteliu vertinimo kriterijumi iš esmės tampa kaina, nors šalies metalurgijos sektorius susiduria su spaudimu dėl augančių sąnaudų ir konkurencijos.

    Kritikai teigia, kad kainos dominavimas gali trumpuoju laikotarpiu mažinti projekto kaštus, tačiau ilguoju laikotarpiu silpninti vietos gamybos bazę ir mažinti atsparumą tiekimo grandinėse. Pramonės atstovai taip pat akcentuoja, kad ankstesni konkursų rezultatai nebūtinai atspindi dabartinę rinkos situaciją, nes maržos dalyje segmentų yra sumažėjusios iki minimumo.

    „Gaz-System“ tvirtina, kad didžioji dalis jos užsakymų istoriškai atitekdavo Lenkijos įmonėms, o kainos kriterijus, ypač perkant standartizuotus plieninius vamzdžius, esą yra pateisinamas, jei visi tiekėjai atitinka vienodus kokybės reikalavimus pagal Europos standartus ir ISO. Bendrovės pozicija grindžiama tuo, kad esant aukštiems ir vienodiems techniniams reikalavimams, kaina tampa objektyviausiu lyginimo matu.

    Ką reiškia paskelbtas planas tiekėjams?

    Rinkos dalyviams iš anksto skelbiamas pirkimų planas paprastai reiškia aiškesnę projektų laiko juostą, galimybę anksčiau rezervuoti žaliavas, suplanuoti gamybą ir darbuotojų apkrovas. Tokia praktika taip pat gali didinti konkurenciją, nes į konkursus paprasčiau įsijungia ne tik didieji rangovai, bet ir mažesni specializuoti tiekėjai, kurie be išankstinės informacijos dažnai nespėja pasiruošti.

    Vis dėlto vien skaidrumo priemonių dažnai nepakanka, jei ginčas sukasi apie tai, kokią reikšmę vertinime turi turėti kokybės, patikimumo, pristatymo terminų, tiekimo rizikos ir vietos pramonės stiprinimo kriterijai. Todėl „Gaz-System“ paskelbtas sąrašas gali tapti ne tik praktiniu įrankiu rinkai, bet ir nauju atskaitos tašku diskusijai, kaip strategiškai svarbiuose energetikos pirkimuose turėtų veikti local content principas.

  • Lenkijos gynybos pramonė ieško eksporto: po rekordinių užsakymų valdžia derasi dėl naujų sutarčių

    Lenkijos gynybos pramonė, pastaraisiais metais sulaukusi rekordinės apimties vidaus užsakymų, vis aktyviau atsigręžia į eksporto rinkas. Varšuva siekia, kad dabar plečiami gamybos pajėgumai ir didinamas darbuotojų skaičius neliktų be darbo tuomet, kai didžiausia nacionalinių pirkimų banga ims slūgti.

    Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos Valstybės turto ministerijos viceministras Konradas Gołota, pabrėžęs, kad kartu su pramonės įmonėmis jau vyksta derybos dėl papildomų kontraktų užsienyje. Jo teigimu, vienas svarbiausių uždavinių tampa nuosekli valstybės eksporto politika, kuri leistų išlaikyti gamybos tempą ir po kelių metų.

    Gamybos šuolis kelia naujų rizikų

    Dideli kontraktai reiškia ne tik naujas gamybos linijas, bet ir ilgalaikį tiekimo grandinių planavimą, nes dalis komponentų vis dar perkami už Lenkijos ribų. Pasak viceministro, prieš pasirašant sutartis buvo vertinami pajėgumai ir galimybės užsitikrinti vietą tarptautinėse tiekimo grandinėse.

    „Kad pasirašytume šiuos kontraktus, reikėjo milžiniško darbo ne tik derantis dėl sąlygų, bet ir įsivertinant gamybos pajėgumus bei užsitikrinant komponentų tiekimą, nes ne viską gaminame Lenkijoje“, – sakė Konradas Gołota.

    Valdžia pripažįsta, kad didžiausias iššūkis gali prasidėti vėliau, kai vidaus užsakymų portfelis natūraliai sumažės. Todėl prioritetu tampa užsakymų diversifikavimas, kad pramonė nebūtų priklausoma vien nuo valstybės pirkimų.

    Augant pajamoms, auga ir darbuotojų poreikis

    Gamybos suaktyvėjimas jau matomas įmonių rezultatuose: dalies Lenkijos gynybos sektoriaus bendrovių pajamos augo dešimtimis proc., o kai kuriais atvejais šuolis buvo dar didesnis. Lygiagrečiai didėja ir užimtumas – kalbama apie tūkstančius naujų darbo vietų tiek pačiose įmonėse, tiek pas tiekėjus ir kooperantus.

    Toks augimas kuria spaudimą ne tik pritraukti ir apmokyti specialistus, bet ir užtikrinti ilgalaikį užimtumą. Viceministro teigimu, siekiama, kad kartu su darbo vietomis toliau plėstųsi ir visa pramonės ekosistema, įskaitant tyrimus, inžineriją ir gamybos kompetencijas.

    Eksportas kaip planas po vidaus bumo

    Vienu iš artimiausių tikslų įvardijamas aktyvesnis ėjimas į užsienio rinkas, įskaitant ne tik Europą. Lenkija signalizuoja apie didesnį dėmesį Azijai, o tarp minimų krypčių figūruoja Vietnamas ir Indija, kuriose ieškoma naujų partnerių ir galimų pirkėjų.

    „Jau buvome misijoje Vietname, ruošiame vizitą į Indiją ir kitus veiksmus kitose rinkose“, – sakė Konradas Gołota.

    Eksporto ambicijos siejamos ir su Europos Sąjungos iniciatyvomis, skatinančiomis bendrus kelių valstybių pirkimus ir didesnį pramonės kooperavimą. Lenkijos pozicija – tokie mechanizmai gali atverti gamintojams platesnį užsakymų ratą, tačiau sėkmei reikalinga ir stipri pardavimų infrastruktūra.

    Vienas praktinių uždavinių – atkurti ir sustiprinti eksporto kompetencijas didžiausiose sektoriaus grupėse. Valdžia akcentuoja, kad vien produkto nepakanka: būtini tarptautiniai pardavimai, priežiūra po pardavimo, atsarginių dalių tiekimas ir ilgalaikiai aptarnavimo planai, kurių dažnai reikalauja užsienio klientai.

    Lenkija gynybos pramonę vis dažniau vertina ne tik kaip kariuomenės aprūpinimo priemonę, bet ir kaip ekonomikos augimo, inovacijų bei diplomatinės įtakos instrumentą. Būtent todėl eksporto didinimas įvardijamas kaip strateginis sprendimas, galintis užtikrinti, kad šiandien plečiami pajėgumai būtų naudojami ir pasibaigus vidaus užsakymų pikui.

  • Skandalas dėl Lenkijos „markės“ tik išryškino bėdą: kas stringa šalies ekonominėje diplomatijoje

    Pastarosiomis savaitėmis Lenkijoje daug dėmesio sulaukė skandalas, kilęs dėl vyriausybinio pristatomojo leidinio ir komunikacijos klaidų, kuriose kritikai įžvelgė neatsakingą DI panaudojimą. Vėliau sekė politinės pasekmės, o diskusija greitai peraugo į platesnį klausimą: ar valstybė apskritai turi veikiančią ekonominės diplomatijos sistemą.

    Ekspertai pabrėžia, kad vienas incidentas tik atidengė seniai žinomas spragas: trūksta nuoseklios strategijos, institucijų veikla dažnai išsiskaidžiusi, o prioritetai linkę keistis kartu su politiniu ciklu. Dėl to nukenčia ne tik šalies įvaizdis, bet ir praktinė pagalba verslui, siekiančiam plėstis užsienyje.

    Koordinacijos stoka ir išskaidytos funkcijos

    Lenkijos ekonominės diplomatijos kritikai dažnai kartoja tą patį argumentą: užsienyje veikiančios verslo skatinimo priemonės ne visuomet turi vieną aiškų „šeimininką“. Kai atsakomybės pasidalija tarp kelių ministerijų, agentūrų ir atskirų iniciatyvų, verslui tampa neaišku, kur kreiptis ir kas prisiima galutinę atsakomybę už rezultatą.

    Problema paaštrėja tuomet, kai institucijos imasi panašių veiklų paraleliai: vienur organizuojami renginiai, kitur kuriamos kampanijos, tačiau stinga vieningos krypties ir bendrų matavimo rodiklių. Tokiu atveju lengva „pagaminti“ aktyvumo statistiką, bet sunkiau pasiekti tai, ko iš tikrųjų reikia eksportuotojui: kontaktų, partnerystės ir sutarčių.

    Ar verslo skatinimas turi diplomatinį užnugarį?

    Diskusijoje ryškėja ir kitas aspektas: dalis ekspertų tvirtina, kad ekonominė diplomatija turėtų remtis užsienio reikalų sistemos svoriu. Jų teigimu, kai prekybos ir investicijų skatinimas atskiriamas nuo diplomatinio tinklo, atsiranda spraga, nes verslo interesams pritrūksta politinio ir institucinės įtakos „skėčio“.

    Kritikai taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kuriose rinkose vienas ar keli darbuotojai fiziškai nepajėgūs išlaikyti plataus ryšių tinklo, sekti sektorių tendencijas ir kartu aptarnauti didesnius renginius. Tokiu atveju valstybės buvimas svarbiose rinkose tampa labiau simbolinis nei praktiškai naudingas.

    „Šiuolaikinė ekonominė diplomatija nėra dar viena delegacija ar konferencija. Ji turi lydėti įmonę per visą internacionalizacijos kelią iki konkretaus sandorio“, – sakė prof. Katarzyna Śledziewska.

    Vienas langelis eksportuotojui ir naujos taisyklės

    Vis dažniau akcentuojama, kad esminis sprendimas būtų ne vien biurų ar misijų skaičiaus didinimas, o vieno langelio principas. Pagal šią logiką įmonė neturėtų spėlioti, ar jai padės agentūra, ambasada ar kita įstaiga: reikalingas vienas atsakingas kontaktas, vieninga kliento istorija ir aiškus procesas nuo pasirengimo eksporto rinkai iki pirmojo kontrakto.

    Dar vienas pokytis susijęs su tuo, kaip šiandien suprantamos prekybos kliūtys. Jos vis dažniau slypi ne muituose, o standartuose, duomenų valdyme, platformose ir skaitmeniniuose reikalavimuose, todėl ekonominė diplomatija turi glaudžiau sietis su inovacijomis, moksliniais tyrimais, skaitmenizavimu ir finansavimo instrumentais.

    Lenkijos atvejis parodė, kad komunikacijos klaidos gali tapti politine problema per kelias valandas, tačiau instituciniai trūkumai taisomi daug ilgiau. Jei valstybė nori, kad jos įmonės taptų tarptautiniais žaidėjais, vien įvaizdžio kampanijų nepakanka: svarbiausia yra nuoseklus, koordinuotas ir išmatuojamas darbas su eksportuotoju.

  • Į Lasko bazę atskrido dar 5 F-35: Lenkija skuba juos įvesti į tarnybą ir planuoja tankerių pirkimą

    Lenkijos karinės oro pajėgos sustiprino savo penktosios kartos naikintuvų parką: į 32-ąją taktinės aviacijos bazę Lasko mieste atskrido dar penki F-35A. Po šio pristatymo šalyje esančių F-35 skaičius išaugo nuo trijų iki aštuonių, o Varšuva akcentuoja, kad svarbiausias tikslas dabar yra kuo greičiau pasiekti realų kovinį pajėgumą.

    Lenkijos gynybos ministerija skelbia, kad iki 2026 metų pabaigos šalyje turėtų būti 14 šio tipo naikintuvų, o 2027 metais planuojama sulaukti dar 12 orlaivių. Iš viso Lenkija yra užsakiusi 32 F-35A, o visa programa apima ne tik pačius orlaivius, bet ir mokymus, atsargines dalis bei logistinę paramą.

    Ne tik naikintuvai, bet ir infrastruktūra

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pabrėžia, kad vien sutarties pasirašymas ar naujų lėktuvų atgabenimas neatsako į pagrindinį klausimą, kaip greitai jie taps pilnaverte ginkluotųjų pajėgų dalimi. Kartu su naujais pristatymais didėja spaudimas užtikrinti bazavimo, techninės priežiūros, personalo rengimo ir operacinio planavimo grandinę.

    „Man svarbiausia, kad jie kuo greičiau būtų įvesti į tarnybą. Verta prisiminti, kad pirkimas ir kontrakto pasirašymas yra viena, o sąlygų jų veikimui sukūrimas yra kita“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    F-35 programose didelę reikšmę turi ne tik pilotų parengimas, bet ir žemės personalo kompetencijos, atsarginių dalių tiekimo disciplina, informacinių sistemų integracija bei sauga. Vakarų šalyse pabrėžiama, kad modernių naikintuvų vertė atsiskleidžia tik tuomet, kai veikia visa ekosistema nuo ryšių iki ginkluotės ir techninio aptarnavimo.

    Kodėl tankavimas ore tampa prioritetu

    Vienu iš svarbiausių trūkumų Varšuva įvardija nuosavo tankavimo ore pajėgumo nebuvimą. Tankeriai leidžia naikintuvams ilgiau išlikti ore, išplėsti veikimo nuotolį ir lanksčiau reaguoti į situaciją, ypač kai kalbama apie oro policijos, atgrasymo ar krizių valdymo užduotis.

    Lenkija kartu su Ispanija planuoja įsigyti mažiausiai septynis daugiafunkcius tankavimo ir transporto orlaivius Airbus A330 MRTT, iš kurių keturi būtų skirti Lenkijai. Skelbiama, kad finansavimui numatoma pasitelkti Europos Sąjungos instrumentą SAFE, o galutinis sprendimas dėl konkrečios modifikacijos dar nėra viešai patvirtintas.

    Tokie orlaiviai svarbūs ne tik F-35 eksploatacijai. Tankavimo ore pajėgumas paprastai didina visos aviacijos grupuotės veikimo efektyvumą, leidžia ilgiau vykdyti patruliavimą ir suteikia papildomą logistinį lankstumą, kuris ypač aktualus rytiniame NATO flange.

    Platesnis kontekstas NATO rytiniame flange

    F-35 atvykimas į Lenkiją yra dalis platesnės regiono modernizacijos, kai šalys siekia greičiau pereiti prie aukštesnio technologinio lygio gynybos sprendimų. Penktosios kartos naikintuvai vertinami dėl jutiklių sintezės, duomenų apdorojimo ir gebėjimo veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje, tačiau jų nauda priklauso nuo integracijos su sąjungininkais, ryšių sistemų ir paramos ore.

    Varšuvos signalas aiškus: didėjant F-35 skaičiui, prioritetas tampa ne vien naujų orlaivių pristatymas, bet ir jų realus panaudojamumas. Todėl greta naikintuvų įsigijimo vis daugiau dėmesio skiriama papildomiems pajėgumams, kurie lemia, kiek ilgai ir kaip toli šie lėktuvai gali veikti be pertraukų.

  • Lenkija tvarkys valstybės įmonių portfelį: stiprins PGZ, akcijų neparduos, tikisi didesnių dividendų

    Lenkijos vyriausybė planuoja pertvarkyti valstybės valdomų bendrovių portfelį taip, kad įmonės dažniau veiktų kaip viena sistema ir generuotų daugiau sinergijos. Apie tai viešai pranešė valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas, pristatydamas artimiausių metų kryptį.

    Pagrindinis akcentas bus konsolidacija: numatoma, kad dalį valstybės įmonių perims kitos valstybės valdomos bendrovės. Pasak ministro, tokie sprendimai būtų priimami ne vienkartinei finansinei naudai, o strateginiams tikslams įgyvendinti ir efektyvumui didinti.

    Kartu pabrėžta, kad akcijų pardavimo planų nėra. Tai reiškia, jog valdžia renkasi ne privatizavimo kelią, o vidinį portfelio pergrupavimą, kuriuo siekiama sutelkti kompetencijas, sumažinti dubliavimąsi ir aiškiau paskirstyti atsakomybes sektoriuose.

    PGZ numatomas didesnis vaidmuo

    Atskiras dėmesys skirtas Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) stiprinimui. Ministerija nurodo, kad bus siekiama sutvarkyti PGZ akcininkų struktūrą taip, kad joje liktų įmonės, kurios realiai kurtų grupės vertę ir stiprintų patikimumą.

    Toks žingsnis atitinka platesnę Europos tendenciją, kai dėl saugumo situacijos ir gynybos finansavimo augimo valstybės peržiūri gynybos pramonės grandines. Paprastai tai reiškia daugiau koordinacijos, greitesnį gamybos pajėgumų didinimą, aiškesnį užsakymų planavimą ir didesnį dėmesį tiekimo saugumui.

    Dividendų lūkesčiai ir biudžeto logika

    Ministras taip pat teigė, kad valstybė tikisi didesnių dividendų iš valstybės įmonių artimiausiu laikotarpiu, o 2027 metais – reikšmingesnių įplaukų. Tokios pajamos dažnai vertinamos kaip vienas iš būdų stabilizuoti biudžetą, ypač kai kartu didėja išlaidos strateginiams prioritetams.

    Vis dėlto dividendų augimas paprastai priklauso nuo kelių veiksnių: įmonių pelningumo, investicinių planų ir to, kiek pelno paliekama plėtrai. Todėl portfelio konsolidacija dažniausiai siejama ir su siekiu sukurti didesnius, finansiškai atsparesnius subjektus, kurie gali ir investuoti, ir mokėti dividendus.

  • ARP ir Baltijos jūros vėjas: sutarta su „Orlen“ ir PGE, kiek užsakymų gali atitekti vietos įmonėms

    Lenkijos Pramonės plėtros agentūra (ARP) pasirašė ketinimų protokolus su „Orlen“ grupei priklausančia „Orlen Neptun“ ir „PGE Baltica“ dėl bendradarbiavimo vystant jūrinę vėjo energetiką Baltijos jūroje. Pagrindinis tikslas – didinti vietos įmonių dalį tiekimo grandinėje nuo projektavimo iki statybų, logistikos ir eksploatacijos.

    Šis žingsnis svarbus, nes jūriniai vėjo parkai yra vieni didžiausių energetikos projektų regione, o didelė investicijų dalis virsta užsakymais komponentams, uostų infrastruktūrai, kabeliams, montavimo paslaugoms ir priežiūrai. ARP teigia sieksianti identifikuoti kompetencijų spragas vietos pramonėje ir padėti jas užpildyti, taip pat prisidėti prie finansavimo sprendimų.

    Vietos turinys – pagrindinis taikinys

    Lenkijos energetikos planuose numatoma, kad iki 2040 metų jūrinio vėjo elektrinių įrengtoji galia Baltijos jūroje galėtų pasiekti 17,9 gigavato. Kartu valstybės dokumentuose keliama ambicija didinti vietos turinio dalį jūriniuose projektuose iki 40 proc., kai praktikoje ji dažnai vertinama apie 10–20 proc., priklausomai nuo projekto etapo ir perkamos įrangos.

    Tokie tikslai reiškia didelę konkurenciją tarp tiekėjų ir spaudimą greitai auginti vietos pajėgumus, ypač ten, kur reikalingos sertifikuotos gamybos linijos, aukšti kokybės standartai ir patirtis dirbant su tarptautiniais rangovais. Dėl to ARP pabrėžia, kad bendri veiksmai su projektų vystytojais yra būtini, norint suderinti realius pirkimų planus su pramonės pasirengimu.

    „Mūsų tikslas – kad kuo daugiau kontraktų atitektų vietos gamybos įmonėms, o tai suteiktų galimybę technologiniam ir organizaciniam šuoliui bei ilgalaikiam įsitvirtinimui tarptautinėse tiekimo grandinėse“, – sakė ARP vadovybės atstovas Krzysztofas Telega.

    Ko reikia, kad užsakymai liktų regione

    „Orlen“ atstovai akcentuoja, kad vietos tiekėjų įsitraukimas kai kuriuose projektuose jau yra reikšmingas, tačiau didžiausią vertę kuria gebėjimas dalyvauti pagrindinių komponentų ir kritinių paslaugų pirkimuose. Tai apima ne tik metalo konstrukcijas ar kabelių tiekimą, bet ir specializuotus laivybos, montavimo, inspektavimo bei ilgalaikės priežiūros darbus.

    „Vietos įmonių dalies didinimas jūrinio vėjo tiekimo grandinėje išlieka vienu mūsų prioritetų, o glaudesnis vystytojų bendradarbiavimas gali padėti sparčiau auginti kompetencijas ir konkurencingumą“, – sakė „Orlen“ valdybos narys Sławomiras Staszakas.

    „PGE Baltica“ savo ruožtu pabrėžia tiekėjų parengimo praktikas: susitikimus su gamintojais, kompetencijų vertinimą, dirbtuves ir reguliariai atnaujinamą informaciją apie planuojamus pirkimus. Tokia skaidri paklausos komunikacija tiekėjams leidžia laiku investuoti į įrangą, sertifikavimą ir darbuotojų kvalifikaciją.

    „Stiprios vietos pramoninės bazės sukūrimas jūriniams vėjo parkams reikalauja ilgalaikio viso sektoriaus įsitraukimo – tai istorinė galimybė ekonomikai“, – sakė „PGE Baltica“ vadovybės atstovė Patrycja Kunc–Rozbrój.

    ARP planuoja ir sausumos kryptį

    Be jūrinių projektų, ARP viešai signalizuoja apie norą stiprinti ir sausumos vėjo energetikos pramonę. Agentūra yra pranešusi apie darbus, susijusius su vietinės vėjo turbinos koncepcija sausumos elektrinėms, kuri, jei būtų įgyvendinta, galėtų tapti reikšmingu postūmiu vietos gamybai ir inžinerinėms kompetencijoms.

    Ekspertai pažymi, kad vėjo turbinos kūrimas yra sudėtingas ir kapitalui imlus procesas, reikalaujantis bandymų, sertifikavimo ir patikimumo įrodymų. Vis dėlto net dalinis komponentų lokalizavimas, pavyzdžiui, bokštų, pamatų, kabelių ar valdymo sistemų segmentuose, gali sukurti ilgalaikę grąžą regiono pramonei.

    Artimiausiais mėnesiais rinka stebės, ar ketinimų protokolai virs konkrečiais konkursais, finansavimo instrumentais ir aiškiomis tiekėjų atrankos taisyklėmis. Nuo to priklausys, kiek realių užsakymų ir kompetencijų augimo pavyks užtikrinti vietos įmonėms Baltijos jūros vėjo projektuose.

  • CSIRT GOV įspėja: Lenkiją atakuoja ne tik Rusijos grupės, daugėja apgaulių su QR ir komunikatoriais

    Lenkijos institucijos perspėja, kad kibernetinių grėsmių spektras plečiasi: šalia su Rusija ir Baltarusija siejamų grupių vis aktyviau veikia ir nusikaltėliai, besitaikantys į duomenis, pinigus bei prieigą prie viešojo sektoriaus ir kritinės infrastruktūros sistemų. CSIRT GOV fiksuoja augantį incidentų skaičių, kuriuose išnaudojama socialinė inžinerija, netikri QR kodai ir komunikatoriai.

    CSIRT GOV, veikiantis nacionalinėje kibernetinio saugumo sistemoje, koordinuoja incidentų, susijusių su valdžios institucijomis ir kritinės infrastruktūros operatoriais, valdymą. 2025 metais komanda gavo 23 126 pranešimus apie galimas grėsmes, iš kurių 5 033 buvo įvertinti kaip incidentai.

    Ką rodo naujausi skaičiai?

    Didžiausią incidentų dalį sudarė pažeidžiamumai, kai organizacijų sistemose aptinkamos saugumo spragos ir joms reikia skubių pataisų. Taip pat reikšminga dalis buvo susijusi su socialine inžinerija, įskaitant duomenų viliojimą per suklastotus prisijungimo puslapius.

    Dar viena dažna problema buvo paviešinti prisijungimo duomenys, kurie gali atsirasti tiek po didelių duomenų nutekėjimų, tiek užkrėtus pavienius kompiuterius kenkėjiškomis programomis, vagiančiomis slaptažodžius. Tokie nutekėjimai neretai tampa atspirties tašku tolesniems įsilaužimams.

    CSIRT GOV taip pat vysto ankstyvojo perspėjimo ir automatinės grėsmių detekcijos sistemą ARAKIS GOV. 2025 metais ji užfiksavo beveik 2,3 mlrd. įvykių ir sugeneravo daugiau kaip 5,5 mln. pavojaus signalų, kurių daliai reikėjo skubios administratorių reakcijos.

    Silpnos vietos dažnai banalios

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią riziką vis dar kelia elementarios kibernetinės higienos spragos: neatsinaujinanti programinė įranga, gamintojo nebepalaikomi produktai, klaidingos konfigūracijos, pernelyg paprasti slaptažodžiai ir nepakankamai segmentuotas tinklas. Tokie trūkumai palengvina kelią tiek automatizuotiems skenavimams, tiek tiksliniams išpuoliams.

    Akcentuojama ir kita dažna klaida: dėmesys sutelkiamas tik į iš interneto matomas sistemas, o vidiniai resursai paliekami nuošalyje. Užpuolikui patekus į organizacijos tinklą, kompromituoti gali būti ir vidiniai servisai, todėl svarbios reguliarios inventorizacijos, atnaujinimai ir realistiškas rizikos vertinimas.

    Quishing, komunikatoriai ir DI kaip masalas

    Viena ryškiausių krypčių – socialinės inžinerijos kampanijos, kuriose spaudžiama skubėti, gąsdinama paskyros blokavimu ar tariamu saugumo incidentu. Tokie laiškai ar žinutės dažnai nukreipia į suklastotus prisijungimo langus, o gauti duomenys vėliau panaudojami perimant pašto dėžutes, vidines sistemas ar debesijos paslaugas.

    CSIRT GOV fiksuoja ir augantį netikrų QR kodų naudojimą, kai aukai pateikiamas tariamas dokumentas pasirašyti ar „užtušuota“ informacija, o nuskenavus kodą nukreipiama į apgaulingą prisijungimo puslapį. Praktikoje tai leidžia greitai surinkti prisijungimo duomenis, ypač jei vartotojas veikia telefonu ir mažiau tikrina adresą.

    Daugėja ir incidentų, susijusių su komunikatoriais, kai užpuolikai apsimeta pagalbos tarnybomis ir išvilioja vienkartinius kodus, siunčiamus SMS žinute. Kai kuriose schemose naudojami ir QR kodai, kuriais auka įkalbinėjama susieti paskyrą su užpuoliko įrenginiu, taip prarandant kontrolę ir suteikiant prieigą prie pokalbių.

    Pastebima, kad DI vis dažniau tampa ne tik „kabliuku“ žinutėse, bet ir tariamai naudingų įrankių forma naudojamas kenkėjiškoms programoms platinti bei duomenims vogti. Tai reiškia, kad atsisiuntimai ar prisijungimai prie abejotinų „DI sprendimų“ gali tapti tiesioginiu infekcijos kanalu.

    „Didžiausią žalą dažniausiai sukelia ne sudėtingiausi metodai, o elementarios saugumo spragos: pasenusi programinė įranga, netvarkinga konfigūracija ir silpni slaptažodžiai“, – sakė CSIRT GOV atstovas.

    CSIRT GOV išskiria tris pagrindines grėsmių grupes: valstybių remiamus veikėjus, siekiančius žvalgybos ar sabotažo, ideologiškai motyvuotus haktyvistus ir finansiškai motyvuotus nusikaltėlius. Pastarieji dažnai vykdo išpirkos reikalaujančias atakas, o pastaraisiais metais modelis vis dažniau remiasi ne vien duomenų šifravimu, bet ir jų vagyste bei grasinimu paviešinti.

    Didžiausia rizika išlieka sektoriams, kuriems kritiška paslaugų tęstinumas: sveikatos apsaugai, viešajam administravimui ir organizacijoms, veikiančioms tiekimo grandinėse. Praktikoje užpuolikai neretai pradeda nuo vieno užkrėsto kompiuterio, o vėliau plečia prieigą, ieško jautrių duomenų ir bando pasiekti svarbiausias sistemas.

  • Fed žada mažiau užuominų rinkoms: Kevinas Warshas Jackson Hole aiškiai išdėstė prioritetus

    Naujasis JAV Federalinės rezervų sistemos (Fed) vadovas Kevinas Warshas per ekonomikos politikos simpoziumą Jackson Hole pasiuntė rinkoms aiškią žinią: centrinis bankas grįžta prie griežto mandato, bet mažiau aiškins, ką darys toliau. Pagrindiniai prioritetai išlieka tie patys – 2 proc. infliacijos tikslas ir siekis maksimalizuoti užimtumą.

    Warshas pabrėžė, kad vadinamosios išankstinės gairės dėl būsimų sprendimų bus naudojamos atsargiau. Jo teigimu, skaidrumas nėra savitikslis, o komunikacija turi tarnauti pinigų politikos kokybei, ypač kai ekonomikoje daug neapibrėžtumo.

    Mažiau signalų, daugiau neapibrėžtumo

    Tokia kryptis reiškia, kad iki kiekvieno Fed posėdžio rinkoms gali tekti gyventi su didesne nežinomybe dėl palūkanų normų. Pastaraisiais metais investuotojai buvo įpratę prie detalesnių užuominų apie galimus sprendimus, todėl bet koks tonas „mažiau žadėti iš anksto“ paprastai didina jautrumą naujiems duomenims.

    Warshas taip pat akcentavo, kad Fed nariai turėtų būti santūresni komentuodami politinius įvykius ir jų įtaką pinigų politikai. Praktikoje tai gali reikšti, kad rinkos daugiau informacijos bandys išskaityti ne iš pareiškimų, o iš makroekonominių rodiklių ir posėdžių sprendimų logikos.

    „Nusprendžiau pakeisti vadinamųjų išankstinių gairių formą ir funkciją. Komunikacija turi tarnauti svarbiausiam Fed uždaviniui – vykdyti tinkamą pinigų politiką“, – sakė Kevinas Warshas.

    2 proc. infliacija lieka „kietas“ tikslas

    Kalboje aiškiai pakartota, kad kainų stabilumas yra pamatinė Fed atsakomybė, o 2 proc. tikslas – nekintantis orientyras. Warshas pabrėžė, jog infliacija savaime negrįžta į vidurkį, todėl centrinis bankas privalo veikti ryžtingai, kai kainų augimas tampa per didelis.

    Jis atkreipė dėmesį, kad aukšta infliacija tiesiogiai kenkia gerovei: ji mažina perkamosios galios stabilumą, didina verslo sąnaudas ir apsunkina ilgalaikius sprendimus tiek namų ūkiams, tiek įmonėms. Dėl to Fed, vertindamas situaciją, remsis duomenimis, kurie turi būti tikslūs, aktualūs ir praktiškai pritaikomi sprendimams priimti.

    „Kainų stabilumo tikslas – 2 proc. – yra tvirtas ir nuolatinis. Kainų stabilumas neatsiranda savaime, o aukšta infliacija pati savaime yra labai žalinga ekonominei gerovei“, – sakė Kevinas Warshas.

    Dėmesys užimtumui ir žaliavų rinkoms

    Kartu buvo pabrėžtas ir antrasis Fed mandato ramstis – maksimalus užimtumas. Warshas teigė, kad infliacijos suvaldymas nėra priešprieša darbo rinkos tikslams, o veikiau sąlyga tvariam augimui, kai atlyginimų ir kainų dinamika tampa labiau prognozuojama.

    Naujoji vadovybė išskyrė ir papildomą akcentą – pasaulinių žaliavų rinkų tendencijų stebėjimą. Žaliavų kainų svyravimai dažnai greitai persiduoda degalų, energijos ir dalies vartojimo prekių kainoms, todėl gali tapti svarbiu kanalu infliaciniams spaudimams sustiprėti.

    Po Warsho kalbos didelių sukrėtimų rinkose nefiksuota: dolerio kursas reikšmingai nesikeitė, o pagrindiniai JAV akcijų indeksai nežymiai paaugo. Vis dėlto investuotojams svarbiausia bus kitas etapas – artimiausias Fed posėdis, po kurio paaiškės, kaip naujoji komunikacijos strategija derės su sprendimais dėl palūkanų normų.

  • Varšuvos birža ties 4 000 punktų riba: kas sulaiko proveržį ir kodėl silpnesnis zlotas svarbus

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje pastarąją rugpjūčio savaitę didesnių emocijų nebuvo: pagrindiniai indeksai judėjo skirtingomis kryptimis, o bendras vaizdas išliko artimas konsolidacijai. Plataus rinkos indekso WIG pokytis buvo nežymus, o vidutinių įmonių mWIG40 fiksavo nuosaikų augimą, kai didžiųjų įmonių WIG20 ir mažųjų sWIG80 šiek tiek smuko.

    Rinkos dalyviai iš esmės laukia aiškaus impulso, kuris padėtų išsiveržti iš kelių savaičių kainų intervalo. Šį laukimą sustiprino ir valiutų rinkos fonas: zlotui silpnėjant euro atžvilgiu, dalis investuotojų atsargiau vertina riziką, o užsienio kapitalui brangiau kainuoja apsidraudimas.

    Kas vyksta su indeksais

    Savaitės pabaigoje WIG20 išliko netoli 4 000 punktų ribos ir užsidarė ties 3 993 punktų lygiu. Nuo rugpjūčio viduryje pasiekto istorinio maksimumo, kuris siekė 4 084 punktus, indekso skyrė kiek daugiau nei 2 proc., todėl rinkoje vis garsiau kalbama apie kritinę „pramušimo“ zoną.

    Investuotojai šią situaciją dažnai vadina konsolidacija, kai kaina juda siauresniame intervale, o kryptis paaiškėja tik atsiradus naujienoms ar makroekonominiam signalui. Rinkos komentatoriai kaip simbolines artimiausių ribų zonas įvardija maždaug 4 100 punktų pasipriešinimą ir apie 3 900 punktų palaikymą.

    Valiuta ir geopolitinis fonas

    Svarbiu veiksniu šią savaitę tapo silpnesnis zlotas, kuris kelias dienas iš eilės prarado vertę pagrindinių valiutų atžvilgiu. Toks judėjimas paprastai didina jautrumą neapibrėžtumui, ypač kai rinkose pasirodo spekuliacijos apie galimą geopolitinės įtampos augimą NATO ir Rusijos pasienio regione.

    „Prieš pirkėjus žaidė silpnėjantis zlotas, o investuotojų nuotaikas slėgė geopolitinės įtampos rizika“, – sakė DM BOŚ analitikas Adamas Stańczakas.

    Valiutos kursas akcijų rinkai svarbus ne tik psichologiškai. Silpnesnė vietos valiuta didina importo sąnaudas daliai bendrovių, gali paveikti infliacijos lūkesčius ir palūkanų normų trajektoriją, o užsienio investuotojams keičia grąžą eurais, todėl sprendimai dažnai tampa atsargesni.

    Kurie sektoriai traukė dėmesį

    Tarp didžiausių bendrovių ryškesnius teigiamus pokyčius demonstravo žaliavų ir energetikos segmentas: KGHM akcijos per savaitę pabrango apie 5 proc., o PGE augo maždaug 6,7 proc. Tokie judėjimai parodė, kad net ir „ramioje“ rinkoje kapitalas ieško aiškesnių istorijų bei sektorių, kurie jautriau reaguoja į žaliavų, energetikos ir reguliavimo naujienas.

    Tuo metu silpniau pasirodė žaidimų kūrėja CD Projekt, kurios akcijos smuko beveik 9 proc. Po pranešimų apie didelio projekto pristatymo nukėlimą investuotojai perskaičiavo augimo lūkesčius, o tai ypač svarbu bendrovėms, kurių vertinimas remiasi ilgalaikiais pajamų scenarijais.

    Atskirai išsiskyrė ir bankų segmentas: WIG bankų indeksas per savaitę smuktelėjo daugiau nei 1 proc. Tai buvo pirmas neigiamas savaitinis pokytis nuo liepos pabaigos, rodantis, kad po ilgesnio kilimo rinkoje daugėja pelnų fiksavimo ir atsargumo.

    Vidutinės kapitalizacijos įmonių segmente dėmesį išlaikė XTB ir Asbis, kurie metų eigoje buvo vieni ryškiausių augimo lyderių ir fiksavo naujus istorinius maksimumus. Kita vertus, medicinos technologijų platintoja Synektik per savaitę prarado apie 6 proc., o investuotojų sentimentą neigiamai paveikė informacija apie reikšmingą įmonės vadovo akcijų pardavimą, kurio vertė siekė 215 000 000 eurų.

    Naujienų netrūko ir alternatyvioje NewConnect rinkoje, kur debiutavo kosmoso technologijų bendrovė Thorium Space. Pirmą prekybos dieną akcijos pabrango apie 25 proc., tačiau vėliau dalį kilimo atidavė, o tai būdinga naujiems listinguojamiems emitentams, kai po pirminės euforijos formuojasi realesnė paklausos ir pasiūlos pusiausvyra.

    Artėjant rugsėjo pradžiai, Varšuvos biržos kryptis ir toliau gali priklausyti nuo išorinių veiksnių: valiutų svyravimų, tarptautinių indeksų nuotaikų, geopolitinių signalų ir centrinių bankų komunikacijos. Kol WIG20 išlieka netoli 4 000 punktų, rinkoje dominuoja laukimas, ar proveržis pagaliau įvyks, ar konsolidacija užsitęs.