CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkija startuoja su 1 mlrd. eurų biogazo planu: 93 mln. eurų kvietimas ir aiškios sąlygos verslui

    Lenkija pradeda didelės apimties paramos programą, skirtą šalies biogazo sektoriui sustiprinti ir plėtrai paspartinti. Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas pranešė, kad verslas galės pretenduoti į dotacijas ir paskolas, jei investicijos didins biogazo gamybos pajėgumus ir prisidės prie energetinio saugumo.

    Pirmasis kvietimas teikti paraiškas numatytas nuo 2026 metų rugpjūčio 31 dienos iki 2026 metų lapkričio 30 dienos. Šio etapo biudžetas siekia apie 93 mln. eurų, lėšos numatytos iš Modernizavimo fondo.

    Kam bus skiriamos lėšos

    Parama orientuota į projektus, kurie numato statyti naujas biomasės fermentacijos įrenginių linijas arba plėsti ir modernizuoti jau veikiančius pajėgumus. Į programos apimtį įtraukiama ir žaliava iš komunalinių atliekų srauto, jei ji tinkama biogazo gamybai.

    Pagamintas biogazas turėtų būti naudojamas didelio efektyvumo kogeneracijai, kai vienu metu gaminama elektra ir šiluma. Nustatytas ir minimalus reikalavimas: po investicijos bendras įrengtos elektrinės ir šiluminės galios dydis turi siekti bent 1 MW.

    Dotacijos ir paskolos: kokios sąlygos

    Finansavimas numatytas dviem formomis: dotacija gali siekti iki 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o paskola gali padengti iki 100 proc. tinkamų išlaidų. Toks derinys leidžia projektus pritaikyti skirtingam rizikos lygiui: vieniems aktualiau mažinti pradinę investicijų naštą, kitiems svarbiau užsitikrinti visą finansavimo apimtį.

    Programos logika atitinka bendrą Europos energetikos kryptį, kur prioritetu tampa vietinės kilmės energijos ištekliai, atliekų panaudojimas ir stabiliai valdoma generacija, kuri gali papildyti nepastovią saulės ar vėjo gamybą. Biogazo įrenginiai taip pat dažnai siejami su šilumos ūkiu, todėl reali nauda atsiranda ne tik elektros, bet ir šilumos sektoriuje.

    Tikslai iki 2030 metų

    Fondas skaičiuoja, kad programa turėtų leisti perdirbti bent 320 000 tonų atliekų per metus ir kasmet pagaminti apie 40 000 000 kubinių metrų biogazo. Įgyvendinimas suplanuotas 2025–2030 metais, o visas programos biudžetas siekia apie 1 mlrd. eurų.

    Šie tikslai svarbūs ir klimato politikos kontekste: biogazas gali mažinti metano emisijas, kai organinės atliekos nepaliekamos skaidytis sąvartynuose, o panaudojamos energijai. Kartu tai kuria vietinę žaliavų grandinę, kurioje dalyvauja atliekų tvarkytojai, žemės ūkis ir energetikos įmonės.

    „Biogazo plėtra yra investicija į Lenkijos energetinį saugumą, didesnę nepriklausomybę nuo importuojamo kuro ir efektyvesnį vietinių biomasės bei bioatliekų išteklių panaudojimą“, – sakė fondo viceprezidentas Pawelas Augustynas.

    Pasak jo, parama turėtų padėti įgyvendinti šiuolaikines kogeneracines jėgaines, kurios užtikrina stabilesnę energijos ir šilumos gamybą, mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir prisideda prie žiedinės ekonomikos.

  • Atliekų tvarkymo lyderė „Mo-Bruk“ smarkiai augino pelną: pajamos šoktelėjo, o apimtys didėjo

    Lenkijos biržoje kotiruojama atliekų tvarkymo grupė „Mo-Bruk“ 2026 metų pirmąjį pusmetį baigė reikšmingu rezultatų šuoliu. Bendrovė skelbia, kad jos grynasis pelnas siekė apie 9,8 mln. eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo maždaug 6,1 mln. eurų.

    Pardavimų pajamos per pusmetį sudarė apie 42,3 mln. eurų ir buvo 42,8 proc. didesnės nei metais anksčiau. EBITDA rodiklis pakilo iki maždaug 17,5 mln. eurų, o tai reiškia apie 44 proc. augimą per metus.

    „Mo-Bruk“ pabrėžia, kad augimą lėmė ne vien didesnis priimtų atliekų kiekis, bet ir pagerėjusios vidutinės paslaugų kainos. Pasak bendrovės, būtent kainodara pagrindiniuose segmentuose tapo vienu svarbiausių pelningumo variklių.

    Brango deginimas ir RDF

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį grupė sutvarkė apie 181 300 tonų atliekų, arba 14,5 proc. daugiau nei prieš metus. Pagrindinė veikla sugeneravo 44,4 proc. EBITDA maržą, rodančią aukštą pelningumą atliekų tvarkymo paslaugų grandinėje.

    Bendrovės teigimu, deginimo segmente vidutinės kainos didėjo apie 22 proc., o alternatyvių degalų RDF segmente – apie 44 proc. Prie to prisidėjo ir sutartys, susijusios su ypač probleminių atliekų židinių, vadinamųjų ekologinių bombų, sutvarkymu.

    Atliekų srautai augo visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose. Terminiam apdorojimui nukreiptų atliekų apimtis padidėjo iki maždaug 16 500 tonų, o RDF segmente priimta apie 41 600 tonų.

    Tuo metu kietinimo ir stabilizavimo veikloje apimtis siekė apie 113 100 tonų, fiksuojant nedidelį, 2 proc. augimą per metus. Prie bendro rezultato prisidėjo ir naujesnė kryptis – alyvų bei alyvuoto vandens atliekos, kurių per pusmetį priimta apie 10 200 tonų.

    Investicijos ir įsigijimų efektas

    „Perspektyvas antrajam pusmečiui vertiname optimistiškai ir, jei neįvyks išorinių netikėtų sukrėtimų, tai gali būti labai sėkmingi metai visai grupei“, – sakė „Mo-Bruk“ vadovas Henrykas Siodmoka.

    Pasak jo, bendrovė sieks didinti leidimų limitus pagal integruotus taršos leidimus, taip pat užbaigti naujus įsigijimus, kurie sustiprintų kontrolę atliekų sraute. Lygiagrečiai tęsiamos investicijos iki maždaug 7,0 mln. eurų – plečiant El-Kajo padalinį ir modernizuojant logistiką Karsuose, kad būtų pašalinti pajėgumų „butelio kakliukai“.

    Grupė taip pat akcentuoja, kad 2026 metais pilnai atsiskleidė ankstesnių įsigijimų – El Kajo ir Eco Point – sinergijos. Šios bendrovės jau reikšmingai prisideda prie konsoliduotos EBITDA ir grynojo pelno, o „Mo-Bruk“ išplėtė kompetencijas alyvuotų atliekų tvarkyme bei didina stabilizavimo pajėgumus.

    Finansinį stabilumą atspindi ir skolos rodikliai: grynosios skolos ir EBITDA santykis 2026 metų birželio pabaigoje siekė 0,95, kai 2026 metų kovo pabaigoje buvo 1,2. Tai rodo mažėjantį finansinį svertą, augant veiklos pelnui.

    „Mo-Bruk“ iš atliekų gamina alternatyvius degalus bei dirbtinį užpildą, naudojamą, pavyzdžiui, kelių statyboje ar rekultivacijoje. Grupė taip pat valdo dvi deginimo įrenginių aikšteles, kur apdorojamos ir medicininės bei pavojingos atliekos.

    Bendrovės akcijos pagrindinėje Varšuvos biržos rinkoje kotiruojamos nuo 2012 metų, o nuo 2022 metų kovo yra įtrauktos į mWIG40 indeksą. Atliekų tvarkymo sektoriuje investuotojai ypač stebi, kaip kinta atliekų srautai, reguliaciniai reikalavimai ir paslaugų kainodara, nes būtent šie veiksniai dažniausiai lemia maržų tvarumą.

  • Nuolatinės JAV pajėgos Lenkijoje: Krašto apsauga derasi dėl kelių vietų, ne vienos bazės

    Lenkija su Jungtinėmis Valstijomis derasi dėl nuolatinio amerikiečių karių dislokavimo keliuose taškuose, o ne vienoje didelėje bazėje. Tai po susitikimo NATO būstinėje paskelbė Lenkijos krašto apsaugos viceministras Pawelas Zalewskis, aptaręs klausimą su JAV gynybos viceministru Elbridge’u Colby.

    Anot viceministro, pokalbyje akcentuota platesnė NATO darbotvarkė, susijusi su didesne Europos šalių atsakomybe už žemyno gynybą. Varšuva teigia remianti kryptį, kai europinės sąjungininkės stiprina savo pajėgumus, o JAV indėlis Europoje išlieka, bet labiau orientuotas į kritines kompetencijas.

    Keli taškai vietoje vienos bazės

    Pasak P. Zalewskio, Lenkijos tikslas – kad JAV įsitraukimas būtų matuojamas ne vien karių skaičiumi, o tuo, kokius pajėgumus amerikiečiai atveža. Jis pabrėžė, kad svarbiausia yra „kokybė“ – gebėjimai, kurių Lenkija pati neturi arba jų apimtis dar nepakankama.

    Viceministras nurodė, kad kalbama apie kelias potencialias nuolatinio dislokavimo vietas ir kelis skirtingus formatus, o ne vieną simbolinę bazę. Tarp pavyzdinių krypčių jis minėjo žvalgybą, vadovavimą ir valdymą bei kitus moderniai gynybai svarbius komponentus, tačiau konkrečių lokacijų ar pajėgumų paketų kol kas neįvardijo.

    Artimiausiu metu į Lenkiją turėtų atvykti vienas iš E. Colby komandos narių. Tuomet Varšuva ketina pristatyti amerikiečiams savo siūlomas dislokavimo vietas ir argumentus, kodėl pasirinkti būtent tokį kelių taškų modelį.

    Laikas ir kontekstas NATO planuose

    Paklaustas apie projekto įgyvendinimo terminus, P. Zalewskis teigė norintis, kad sprendimai būtų derinami su platesniu JAV karinės laikysenos Europoje vertinimu. Vis dėlto jis pažymėjo nenorintis tapti „termino įkaitu“, nes tokio masto gynybos planai priklauso nuo politinių sprendimų, karinių poreikių ir sąjungininkų suderinamumo.

    Pastaraisiais metais NATO rytiniame flange nuosekliai didinamas atgrasymo ir gynybos potencialas, o Lenkija tampa vienu svarbiausių logistinių ir operacinių mazgų regione. Kelių dislokavimo vietų modelis praktiškai leidžia išskaidyti infrastruktūrą, mažinti pažeidžiamumą ir greičiau pritaikyti pajėgas skirtingoms užduotims.

    Dėl branduolinio aspekto – aiški pozicija

    Lenkijos viceministras taip pat pakomentavo branduolinio atgrasymo temą. Jis pabrėžė, kad Lenkija nori išlikti NATO branduolinio atgrasymo dalimi, tačiau tai nereiškia branduolinių galvučių dislokavimo šalies teritorijoje.

    „Ne. Noriu tai pasakyti labai aiškiai ir atvirai. Lenkija nenori turėti branduolinių galvučių savo teritorijoje“, – sakė P. Zalewskis.

    Ši žinutė rodo Varšuvos siekį suderinti didesnį JAV buvimą ir regiono gynybos stiprinimą su politiniu atsargumu jautriausiais atgrasymo klausimais. Tuo pat metu Lenkija signalizuoja, kad derybose prioritetas teikiamas konkretiems pajėgumams ir ilgalaikei sąjungininkų infrastruktūrai, o ne vien simboliniams sprendimams.

  • Tunelio gręžimas Lodzėje artėja prie atnaujinimo: PKP PLK derasi su trimis rangovais

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pradėjo rangovo atranką, kuris turėtų užbaigti Lodzės skersinį geležinkelio tunelį. Rugpjūčio viduryje trys atrinkti kandidatai gavo kvietimus į derybas, tačiau įmonė kol kas neatskleidžia, kas jie tokie.

    PKP PLK teigia, kad į pokalbius pakviesti subjektai, kurie, užsakovo vertinimu, turi daugiausia patirties ir kompetencijų saugiai pabaigti sudėtingą gręžimo etapą. Atranka vyksta ribotu būdu, taikant derybas be viešo skelbimo.

    Tunelio darbai įstrigo 2024 metų rudenį, kai pastatuose virš planuojamos trasos fiksuota rimtų pažeidimų. Nuo tada tunelį gręžianti TBM mašina „Katarzyna“ liko po žeme, o projektas tapo vienu probleminiausių šalies geležinkelių infrastruktūros objektų.

    PKP PLK tikisi, kad gręžimas būtų atnaujintas 2027 metų pirmąjį ketvirtį, tačiau pabrėžia, kad terminas priklausys nuo naujo rangovo atlikto TBM mašinos techninės būklės įvertinimo. Lygiagrečiai turėtų būti tikrinamos grunto ir požeminio vandens sąlygos bei skaičiuojamas poveikis aplinkiniams pastatams.

    „Kartu bus vertinamos grunto ir požeminio vandens sąlygos bei poveikis aplinkiniam užstatymui tolesnėje gręžimo trasoje. Šie veiksmai atliekami siekiant padidinti darbų saugą“, – sakė PKP PLK atstovas spaudai Rafałas Wilgusiakas.

    Vienas didžiausių iššūkių išlieka tai, kaip į gręžimo atnaujinimą reaguos virš tunelio stovintys istoriniai namai. PKP PLK pripažįsta, kad dėl grunto būklės ir ankstesnių pažeidimų rizika esamam užstatymui išlieka padidėjusi, todėl viešojoje erdvėje aptariamas ir dalies pastatų nugriovimo scenarijus.

    2026 metų viduryje Lodzės vaivada priėmė sprendimą perimti keturis pastatus, esančius virš įstrigusios TBM mašinos. Šiuo metu vyksta jų vertinimas, o vėliau turėtų būti priimti sprendimai dėl kompensacijų ir jų išmokėjimo.

    PKP PLK pabrėžia, kad galimų griovimų apimtis priklausys nuo technologinių sprendimų, kuriuos pasiūlys naujasis rangovas. Kitaip tariant, galutiniai veiksmai bus aiškūs tik tada, kai bus pasirinktas vykdytojas ir atlikti papildomi techniniai skaičiavimai.

    Skersinis tunelis Lodzėje yra esminė platesnio projekto dalis, kuri turėtų sujungti pagrindines miesto geležinkelio stotis ir leisti traukiniams važiuoti per patį centrą. Projektas numato ne tik dviejų kelių tunelį, bet ir naujas stoteles bei papildomus vieno kelio tunelius, dalis kurių jau baigti.

    Pradiniai planai buvo gerokai ambicingesni: sutartis, pasirašyta 2017 metų gruodį, numatė projekto pabaigą 2021 metų gruodį. Dėl vėlavimų ir rangovo pasikeitimo PKP PLK vengia įvardyti galutinę darbų pabaigos datą ir tikslų biudžetą, nes jis priklausys nuo realiai atliktų darbų inventorizacijos, TBM būklės, pirkimų rezultatų ir naujų grafikų.

  • MOL taikosi perimti Serbijos NIS kontrolę: sandoris su „Gazprom Neft“ stringa dėl JAV sankcijų

    Vengrijos naftos ir degalų grupė MOL artėja prie galimybės perimti kontrolinį Serbijos koncerno NIS (Naftna Industrija Srbije) akcijų paketą. Neoficialiai skelbiama, kad MOL su „Gazprom Neft“ derasi dėl 56,15 proc. akcijų įsigijimo, o procesą Belgradas tikisi užbaigti rugsėjo mėnesį.

    Šis sandoris turi aiškų geopolitinį foną, nes NIS laikomas su Rusijos „Gazprom“ grupe susijusiu turtu. Dėl to galutinį žodį turės JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC), kurio sprendimas lems, ar nuosavybės struktūros pakeitimas bus laikomas pakankamu sankcijų rizikai sumažinti.

    Kas stabdo sandorį?

    NIS nuo 2025 metais pritaikytų JAV ribojimų atsidūrė padidintos rizikos zonoje, todėl verslo sprendimai tapo priklausomi nuo licencijų ir išimčių. Serbija siekia, kad nuosavybės pokyčiai leistų koncernui stabiliai veikti ir išvengti scenarijaus, kai sutriktų žaliavos tiekimas ar atsiskaitymai.

    „Pirmą kartą po daugelio mėnesių jaučiu optimizmą. Tikiuosi, kad derybas dėl NIS pavyks užbaigti rugsėjo mėnesį, tačiau situacijos neįmanoma išspręsti neatsižvelgiant į JAV poziciją“, – sakė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius.

    NIS valdo svarbiausią šalies naftos perdirbimo infrastruktūrą – Pančevo naftos perdirbimo gamyklą, kurios pajėgumas siekia apie 4,8 mln. tonų per metus. Todėl bet koks veiklos sutrikimas tiesiogiai smogtų degalų rinkai, kainų stabilumui ir tiekimo saugumui Serbijoje.

    Galimas naujas investuotojas iš Persijos įlankos

    Viešojoje erdvėje aptariama, kad po sandorio Serbijos valdžia galėtų padidinti savo dalį iki maždaug 35 proc., o mažumos investuotoju taptų Abu Dabio nacionalinė naftos bendrovė „ADNOC“, įsigydama apie 5 proc. akcijų. Toks derinys būtų suprantamas kaip bandymas sumažinti rusiškos kilmės kapitalo įtaką ir sustiprinti Vakarams priimtinesnį valdymo modelį.

    Analitikai pastebi, kad į Persijos įlankos regioną vis dažniau žiūrima kaip į alternatyvų žaliavos ir kapitalo šaltinį, ypač kai europinės rinkos siekia mažinti su Rusija susijusias tiekimo grandines. Jei „ADNOC“ įsitraukimas materializuotųsi, jis galėtų reikšti ir lankstesnes žaliavos tiekimo kryptis, įskaitant naftos importą iš Jungtinių Arabų Emyratų.

    Artimiausi mėnesiai taps lemiami: be politinio susitarimo ir aiškaus OFAC vertinimo sandorio uždarymas gali nusikelti, o NIS statusas liktų neapibrėžtas. Tuo pat metu Serbijai tai yra strateginis klausimas, nes nuo vienos įmonės stabilumo priklauso didelė dalis nacionalinio energetinio saugumo.

  • „Grupa WB“ pristato naujus dronus: reaktyvinis Gladius 2 ir jūrinis StormRider 550

    Didžiausias privatus Lenkijos gynybos pramonės holdingas „Grupa WB“ ruošiasi pristatyti dvi svarbias naujienas bepiločių sistemų srityje: reaktyvinį smogiamąjį droną Gladius 2 ir naują jūrinį bepiločio laivo modelį StormRider 550. Abu sprendimai viešai turėtų būti parodyti antrą rugsėjo savaitę, kai vyks tarptautinė gynybos pramonės paroda Kielcuose.

    Įmonės vadovas Piotras Wojciechowskis teigia, kad Gladius yra vienas pirmųjų NATO šalyse plačiai diegiamų žvalgybos ir ugnies smūgio sistemų, o svarbia jo dalis – ugnies valdymo sistema Topaz. Ši sistema jau naudojama Lenkijos artilerijoje ir raketinėse pajėgose, todėl Gladius integracija į kariuomenės struktūras laikoma praktiškai išbandyta.

    Gladius šeima kariuomenei skirta ne tik taikinių paieškai, bet ir tiksliam jų naikinimui. Moduliuose naudojami žvalgybiniai dronai FT-5 ir vadinamieji efektoriai – smogiamieji dronai su kovine galvute, kurie gali būti paleidžiami pagal ugnies valdymo sistemos duomenis.

    Gladius 2: nuo prototipo prie serijos

    „Grupa WB“ patvirtina, kad Gladius 2 bus pirmą kartą plačiau pristatytas Kielcuose, o pats aparatas jau pereina į serijinę gamybą. Pasak P. Wojciechowskio, šiuo metu pagaminti keli pirmieji egzemplioriai, kurie atspindi galutinę, gamybai parengtą konfigūraciją.

    Gladius 2 išsiskiria reaktyviniu varikliu, tačiau startui naudoja tą pačią paleidimo infrastruktūrą kaip ir ankstesnė versija. Įmonė jį priskiria vadinamajai vidutinio nuotolio smūgio kategorijai, skirtai atakuoti taikinius iki 300 kilometrų atstumu, o tai rodo orientaciją į greitesnį reagavimą ir didesnį prasiskverbimo potencialą.

    „Gladius 2 bus parodytas Kielcuose. Jis pereina į serijinę gamybą. Šiuo metu tai jau parengtas gaminys“, – sakė Piotras Wojciechowskis.

    Gynybos sektoriuje tokio tipo sprendimai tampa vis aktualesni dėl Ukrainos karo pamokų: didėja paklausa sistemoms, kurios leidžia greitai aptikti taikinį, perduoti koordinates ir smogti minimaliai įtraukiant brangias platformas. Be to, vis daugiau dėmesio skiriama masiškumui, gamybos tempui ir galimybei greitai papildyti atsargas.

    StormRider 550: mažesnis, bet universalesnis

    Antroji „Grupa WB“ naujiena – jūrinis bepiločio laivo modelis StormRider 550, sukurtas atsižvelgiant į potencialių klientų pastabas. Tai mažesnė pernai pristatyto sprendimo versija, skirta paprastesnėms ir pigesnėms užduotims, tačiau išlaikanti modulinį principą, leidžiantį pritaikyti platformą skirtingoms misijoms.

    „Gali būti, kad taip, kaip orlaiviai taikiniai tapo pirmaisiais bepiločiais, plačiai įdiegtais pasaulio kariuomenėse, taip ir Lenkijos laivyne pirmasis gali atsirasti bepiločio laivo sprendimas, skirtas taikiniui ir mokymams“, – sakė „Grupa WB“ atstovas Remigius Wilkas.

    StormRider 550 numatomas kelių variantų: mokymams ir taikiniams, patruliavimui, uostų ir reidų apsaugai, taip pat kritinės infrastruktūros stebėsenai. Įmonė taip pat mini susidomėjimą iš civilinių tarnybų, kurioms aktualios ne ginkluotės, o priverstinio sustabdymo ar nukreipimo funkcijos, pavyzdžiui, taranavimo principu.

    Tokio tipo jūriniai bepiločiai Europoje sparčiai įgauna reikšmę dėl didėjančių rizikų Baltijos ir kitose regiono jūrose, kur daugiau dėmesio skiriama uostų, kabelių, vamzdynų ir kitų infrastruktūros objektų saugumui. Moduliniai sprendimai leidžia tą pačią platformą naudoti tiek stebėjimui, tiek mokymams ar demonstracinėms užduotims, priklausomai nuo poreikio.

  • Gamescom sukrėtė skaičiais: Vokietija tapo žaidimų lydere Europoje, bet įranga brangsta

    Gamescom sukrėtė skaičiais: Vokietija tapo žaidimų lydere Europoje, bet įranga brangsta

    Vokietija įtvirtino lyderystę

    Kelne vykstanti Gamescom laikoma didžiausia pasaulyje kompiuterinių ir vaizdo žaidimų paroda, o 2026 metais ji fiksavo rekordinį dalyvių skaičių. Organizatoriai tikėjosi sulaukti daugiau nei 350 000 lankytojų, o renginys vis labiau tampa ne tik pramogų, bet ir ekonomikos bei politikos darbotvarkės dalimi.

    Skaitmeniniai laisvalaikio įpročiai Vokietijoje per pastarąjį dešimtmetį pastebimai pasikeitė: naujausio laisvalaikio tyrimo duomenimis, 33 proc. apklaustųjų vaizdo žaidimus žaidžia bent kartą per savaitę. Dar sparčiau augo tik veiklos išmaniuosiuose telefonuose ir muzikos klausymasis.

    9,4 mlrd. eurų rinka ir politinis dėmesys

    2026 metų Gamescom vyko su šūkiu, pabrėžiančiu žaidimų ryšį su ateities technologijomis, o į Kelną atvyko aukšto rango Europos Komisijos atstovė, atsakinga už skaitmenines technologijas. Vizito tikslas – aptarti Europos Sąjungos požiūrį į žaidimų sektorių, jo konkurencingumą ir reguliavimo kryptis.

    Šiemet į Gamescom atvyko ir Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, tapęs pirmuoju šalies vadovu, apsilankiusiu šiame renginyje. Jis atidarė Gamescom kongresą, taip dar kartą pabrėždamas, kad žaidimų industrija Vokietijoje vertinama kaip reikšminga kultūros ir ekonomikos dalis.

    Vokietijos žaidimų industrijos metinėje ataskaitoje nurodoma, kad 2025 metais pajamos iš žaidimų, įrangos ir internetinių žaidimų paslaugų pasiekė apie 9,4 mlrd. eurų. Tai buvo 4 proc. augimas, o Vokietija išliko didžiausia žaidimų rinka Europoje ir penkta pagal dydį pasaulyje.

    „Kaip didžiausias pasaulyje žaidimų renginys, Gamescom dar kartą parodo, kad turime gerokai geriau išnaudoti unikalų žaidimų potencialą ir jų kultūrinę, ekonominę bei technologinę galią“, – sakė asociacijos Game vadovas Felixas Falkas.

    „Tam reikia daugiau ambicijų, patikimų politinių sąlygų, proporcingo reguliavimo ir platesnio žaidimų potencialo panaudojimo visuomenėje“, – pridūrė jis.

    DI didina lustų paklausą, o tai kelia kainas

    Vis dėlto 2026 metų pirmąjį pusmetį fiksuotas 3 proc. pajamų kritimas iki maždaug 4,2 mlrd. eurų, o didžiausią įtaką turėjo 8 proc. smukę techninės įrangos pardavimai. Rinkos dalyviai tai sieja su brangstančiais atminties lustais ir kaupikliais, dėl ko pastaraisiais mėnesiais brango ir dalis žaidimų įrenginių.

    Renginio atidaryme Kanados žaidimų apžvalgininkas ir vedėjas Geoffas Keighley pabrėžė, kad pramonės pokyčiai vienu metu ir džiugina, ir kelia nerimą. Jo vertinimu, DI duomenų centrai reikalauja milžiniškų lustų kiekių, todėl tiekimo grandinėse atsiranda spaudimas, kuris brangina ir žaidimų technologijas.

    Parodoje pristatyti nauji projektai apėmė ir veiksmo, ir strategijos žanrus, taip pat tęstinius populiarių serijų leidimus. Tarp ryškesnių pristatymų minimas ir „Giants Software“ rezultatas: bendrovė pranešė, kad „Farming Simulator 25“, išleistas 2024 metų pabaigoje, pasiekė 5 mln. parduotų kopijų ribą, o Gamescom pristatė ir artėjantį papildinį „Farming Simulator 25: Beans & Alpacas“.

    Žaidimų industrijai vis labiau susipinant su puslaidininkių, debesijos ir DI plėtra, kainų bei tiekimo svyravimai išlieka vienu svarbiausių rizikos veiksnių vartotojams. Tuo pat metu tokie renginiai kaip Gamescom rodo, kad Europos šalys siekia ne tik pirkti, bet ir kurti daugiau žaidimų bei su tuo susijusių technologijų savo regione.

  • „Nvidia“ skelbia ambicingą planą iki 2028: 70 proc. šuolis ir įspėjimas dėl priklausomybės

    „Nvidia“ skelbia ambicingą planą iki 2028: 70 proc. šuolis ir įspėjimas dėl priklausomybės

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė įspūdingus ketvirčio rezultatus ir pakėlė kartelę ateičiai: bendrovė nurodė, kad ketina augti sparčiau, nei tikisi analitikai, o 2028 finansiniais metais taikosi į maždaug 70 proc. pajamų augimą. Tokios prognozės sumažino dalį rinkos nuogąstavimų, kad dirbtinio intelekto bumas gali būti perkaistas, tačiau kartu priminė apie bendrovės pažeidžiamumą.

    Per ketvirtį „Nvidia“ pajamos siekė apie 82,4 mlrd. eurų, kai rinka prognozavo maždaug 79 mlrd. eurų. Kitos ketvirčio gairės taip pat pranoko lūkesčius: bendrovė nurodė, kad tikisi apie 92,5 mlrd. eurų pajamų, kai prognozės buvo kuklesnės.

    „Dirbtinis intelektas pasiekė lūžio tašką. Jis atlieka naudingą darbą, o skaičiavimai tampa pajamomis, todėl paklausa spartėja“, – sakė Jensenas Huangas.

    Bendrovės pakoreguotas pelnas, skaičiuojant vienai akcijai, taip pat viršijo analitikų prognozes. Nors po rezultatų paskelbimo akcijos trumpam smuktelėjo, vėliau rinkos nuotaikos apsivertė, investuotojams sureagavus į optimistišką vadovybės toną ir ateities gaires.

    Rizika slypi ne augime

    Didžiausias klausimas, lydintis „Nvidia“, vis dažniau siejamas ne su tuo, ar ji gali augti, o su tuo, kam ji auga. Didelė dalis pajamų vis dar priklauso nuo kelių didžiųjų debesų kompiuterijos ir technologijų žaidėjų, tokių kaip „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“, kurie tuo pat metu investuoja į nuosavų lustų kūrimą, siekdami mažinti priklausomybę nuo „Nvidia“.

    Šią tendenciją stiprina ir platesnė rinkos dinamika: kuo daugiau duomenų centrų statoma, tuo aktualiau tampa tiekimo grandinės stabilumas, energijos sąnaudos ir alternatyvūs aparatinės įrangos sprendimai. Tai reiškia, kad „Nvidia“ augimas gali būti jautrus tam, kaip greitai didieji klientai sugebės perkelti dalį darbo krūvio į savo vidinius sprendimus.

    Milžiniški duomenų centrų pinigai

    „Nvidia“ pastaruoju metu aktyviai dalyvauja ir pačioje infrastruktūros plėtroje, kuri maitina dirbtinio intelekto paklausą. Bendrovė prisidėjo prie maždaug 428 mlrd. eurų kapitalo telkinio, skirto duomenų centrų projektams, o taip pat įsipareigojo skirti iki maždaug 90 mlrd. eurų paramos vienam dideliam duomenų centro projektui JAV, kurio pradinė galia siektų 4,25 gigavato su galimybe ją didinti.

    Toks modelis rodo, kad dirbtinio intelekto ekonomika vis labiau persikelia į ilgalaikę infrastruktūrą: skaičiavimo pajėgumai tampa strateginiu resursu, panašiai kaip energija ar ryšio tinklai. Tačiau kartu tai didina jautrumą palūkanų normoms, elektros kainoms ir reguliavimui, nes duomenų centrų projektai yra kapitalo imlūs ir lėtai atsiperkantys.

    Kinijos klausimas išlieka atviras

    Dar vienas sudėtingas veiksnys yra prekybos ribojimai su Kinija. „Nvidia“ patvirtino, kad per ketvirtį Kinijos klientams pardavė nedidelį kiekį H200 lustų, tačiau šie pardavimai sudarė mažiau nei 1 proc. duomenų centrų pajamų, o bendrovė teigė negalėjusi išnaudoti viso leistino kiekio dėl kliūčių Kinijos pusėje.

    Per pastaruosius šešis mėnesius „Nvidia“ taip pat užfiksavo maždaug 342 mln. eurų nurašymą dėl perteklinių H200 atsargų, kai paklausa pasirodė silpnesnė nei tikėtasi. Tuo pat metu bendri pardavimai Kinijoje, įskaitant žaidimų ir kitą ne DI aparatinę įrangą, pasiekė apie 6,75 mlrd. eurų ir buvo beveik dvigubai didesni nei prieš metus, tačiau įmonė ir toliau viešai kartoja, kad duomenų centrų segmente ateityje iš Kinijos gali negauti pajamų.

    Augimą šiuo metu labiausiai kelia „Nvidia“ „Blackwell“ karta, kuri yra vienas svarbiausių variklių moderniuose dirbtinio intelekto duomenų centruose. Bendrovė taip pat ruošia naujos kartos architektūrą „Vera Rubin“, kurios siuntos, kaip tikimasi, turėtų prasidėti antroje metų pusėje, o tai taps dar vienu testu, ar paklausa išlieka tokia pat karšta.

    Investuotojams šie rezultatai yra signalas, kad dirbtinio intelekto rinka dar nepasiekė piko, tačiau kartu priminimas, jog ilgalaikį „Nvidia“ pranašumą lems ne tik rekordai, bet ir gebėjimas diversifikuoti klientų bazę, valdyti geopolitines rizikas bei išlaikyti technologinį tempą.

  • „Orlen“ ir „Veolia“ sutaria dėl bendrų projektų: dėmesys pramonei, energetikai ir savivaldai

    Lenkijos energetikos ir komunalinių paslaugų rinkoje bręsta nauja partnerystė: „Orlen“ ir „Veolia“ grupė Lenkijoje pasirašė memorandumą, kuriuo susitarė ieškoti bendrų projektų pramonėje, energetikoje bei miestuose. Įmonės teigia matančios didžiausią sinergiją ten, kur susikerta energijos efektyvumas, atliekų tvarkymas ir vandens ūkis.

    Pagal susitarimą abi pusės pirmiausia atliks galimų iniciatyvų peržiūrą ir atrinks projektus, kuriuos realu įgyvendinti Lenkijoje. Memorandumas taip pat palieka galimybę vertinti pasirinktas idėjas ir užsienio rinkose, kuriose „Orlen“ ir „Veolia“ jau veikia arba planuoja plėtrą.

    Sritys: nuo perdirbimo iki biometano

    Įvardijamos bendradarbiavimo kryptys apima mechaninį ir cheminį perdirbimą, taip pat biogazo ir biometano plėtrą. Kartu akcentuojamas energijos efektyvumas pramonėje, kur didžiausią poveikį paprastai duoda procesų modernizavimas, šilumos atgavimas ir pažangesnis vartojimo valdymas.

    Susitarime minimos ir vandentvarkos temos: vandens tiekimo bei nuotekų ūkio sprendimai, kurie pramonei ir savivaldybėms tampa vis aktualesni dėl griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų ir didėjančių kaštų. Atskirai įvardijama geotermija bei sprendimai atsinaujinantiems energijos šaltiniams.

    Kas svarbu miestams ir pramonei?

    „Veolia“ pabrėžia patirtį dirbant su savivaldybėmis, ypač šilumos ūkyje, vandentvarkoje ir aplinkosaugos paslaugose. „Orlen“ savo ruožtu išskiria investicinius pajėgumus ir veiklą, susijusią su energijos tiekimo saugumu bei transformacija, įskaitant paslaugas transportui ir pastatams.

    Įmonės tikisi, kad bendri projektai galėtų padėti miestams efektyviau naudoti energiją ir žaliavas, geriau panaudoti atliekas bei šalutinius produktus, o kartu mažinti emisijas. Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai reiškia mažesnes sąskaitas savivaldybėms ir pramonei, stabilesnį energijos tiekimą ir aiškesnį investicijų atsiperkamumą.

    „Didžiausi iššūkiai, susiję su energetikos transformacija, reikalauja bendradarbiavimo ir potencialo sujungimo. Norime kartu ieškoti iniciatyvų, kurios duotų apčiuopiamą naudą gyventojams, ekonomikai ir aplinkai“, – sakė „Veolia“ grupės Lenkijoje vadovas Luiz Hanania.

    „Orlen“ vadovybė savo ruožtu akcentuoja, kad partnerystė siejama su projektais, kurie didina energijos ir žaliavų panaudojimo efektyvumą bei prisideda prie modernios infrastruktūros vystymo. Abi bendrovės pabrėžia, jog dabar, kai energijos kainų svyravimai ir reguliaciniai pokyčiai išlieka reikšmingi, bendri sprendimai gali tapti konkurenciniu pranašumu.

  • Maskva keičia S-400 taktiką: dalis paleidėjų pritaikyti smūgiams į Ukrainos taikinius ant žemės

    Rusija dalį priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400 paleidėjų pritaikė smūgiams į antžeminius taikinius Ukrainoje, remdamasi Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis pranešė Ukrainos žiniasklaida. Pasak Ukrainos pusės, toks sprendimas gali reikšti bandymą išplėsti turimų priemonių panaudojimą, kai sparčiai eikvojami įvairių tipų raketų atsargos.

    Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad antžeminiams smūgiams parengta 17 S-400 paleidėjų. Taip pat nurodoma, jog šiai užduočiai sudarytos penkios specialios raketinės grupės, dislokuotos Briansko ir Rostovo srityse, iš kur teoriškai patogiau vykdyti atakas prieš Ukrainos teritoriją.

    Smūgiams, kaip skelbiama, naudojamos RM-48U raketos su maždaug 180–200 kilogramų kovine galvute. Ukrainos vertinimu, šie sviediniai skrenda balistine trajektorija ir pasižymi didele greičio atkarpa, todėl juos perimti sudėtingiau nei kai kurias kitas oro atakos priemones.

    Ukrainos pusė tvirtina, kad nuo metų pradžios tokių raketų panaudojimas didėjo: iki birželio vidutiniškai fiksuota apie 15 paleidimų per mėnesį, o nuo liepos 1 iki 20 dienos jų esą buvo 46. Toks šuolis, jei skaičiai pasitvirtintų, rodytų intensyvesnį S-400 pritaikymą ne įprastai oro gynybai, o smūgiams į žemės taikinius.

    Taip pat skelbiama, kad RM-48U atsargos gali siekti apie 400 vienetų, o metiniai gamybos pajėgumai vertinami maždaug 480 raketų. Nepriklausomo patvirtinimo šiems skaičiams dažnai trūksta, tačiau tendencija atitinka platesnį karo kontekstą, kai abi pusės ieško būdų didinti nuotolinių smūgių intensyvumą ir apeiti oro gynybos barjerus.

    Kodėl tai svarbu oro gynybai

    S-400 Triumf pirmiausia sukurtas kaip ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sparnuotąsias raketas ir kitas oro grėsmes. Kai tokia sistema vis dažniau naudojama antžeminiams smūgiams, tai gali reikšti kompromisą tarp dviejų užduočių: ginti objektus Rusijos teritorijoje ir didinti spaudimą Ukrainos infrastruktūrai.

    Ukrainai tai kelia papildomą iššūkį dėl skrydžio profilio ir greičio, o sąjungininkams – dėl poreikio tiksliau įvertinti grėsmių spektrą planuojant oro gynybos priemonių paskirstymą. Kartu tai yra signalas, kad Rusija gali mėginti praplėsti naudojamų raketų „įrankių dėžę“ ir mažinti priklausomybę nuo kitų smūgiams skirtų sistemų.

    Ką žinome apie S-400 raidą

    S-400 yra vienas pagrindinių Rusijos tolimojo nuotolio oro gynybos elementų, o jo deklaruojami parametrai priklauso nuo naudojamų raketų tipo. Rusija taip pat skelbė apie naujesnės kartos S-500 sistemą, kuri, kaip teigiama, turėtų turėti platesnes galimybes, įskaitant dalį užduočių prieš itin aukštai skrendančius taikinius.

    Vis dėlto konkrečios modernizacijų apimtys, realūs paleidėjų skaičiai ir raketų atsargos karo metu išlieka jautri informacija, dažnai pateikiama su informacinio karo prieskoniu. Dėl to ekspertai paprastai vertina ne vien pavienius pareiškimus, o ilgalaikes panaudojimo tendencijas ir jų atitikimą fiksuojamiems smūgiams vietoje.