CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • DI euforija persimetė į Europą: šių akcijų šuolis pribloškia, bet analitikai įspėja

    DI euforija persimetė į Europą: šių akcijų šuolis pribloškia, bet analitikai įspėja

    JAV ir Kinijos bendrovės iki šiol diktavo DI bumą, tačiau dalis Europos technologijų įmonių 2026 metais išsiveržė į lyderius. Investuotojų dėmesį labiausiai traukia infrastruktūrą kuriantys žaidėjai: lustų gamybos įranga, duomenų centrų ryšiai ir optiniai sprendimai.

    Ryškiausias pavyzdys – Vokietijos „Aixtron“, gaminanti puslaidininkių gamybai reikalingą įrangą. Jos akcijos nuo metų pradžios šoktelėjo apie 189 proc., o per pastaruosius 12 mėnesių prieaugis, kaip skelbiama rinkos apžvalgose, viršijo 300 proc.

    Bumas remiasi infrastruktūra

    Investuotojai vis dažniau renkasi ne DI modelių kūrėjus, o vadinamuosius DI įgalintojus: duomenų centrų plėtrai būtinus tinklus, aušinimą, energijos sprendimus ir lustų gamybos grandinės įrangą. Tokia kryptis ypač sustiprėjo augant skaičiavimo pajėgumų paklausai ir kapitalo išlaidoms duomenų centruose.

    J.P. Morgan strategas Fabio Bassi pabrėžė, kad Europoje veikia ir pasiūlos trūkumo efektas: regione mažai didelių, likvidžių įmonių, kurias būtų galima laikyti grynais DI statymais. Dėl to kapitalo srautai, pasak jo, koncentruojasi siaurame akcijų rate, kuris suvokiamas kaip DI pakaitalas.

    Nuo „Nokia“ iki puslaidininkių

    Italijos „Technoprobe“, gaminanti plokštelių testavimo įrangos komponentus, šiemet fiksavo apie 129 proc. kilimą. Tuo metu puslaidininkių gamintoja „STMicroelectronics“ 2026 metais pabrango apie 133 proc., o rinkos komentatoriai tai sieja su platesne lustų paklausos banga, kurią kursto DI plėtra.

    Su DI infrastruktūros tema siejama ir Suomijos „Nokia“, pastaraisiais metais akcentuojanti duomenų centrų tinklus ir optinę įrangą. Šiemet jos akcijos, remiantis rinkos duomenimis, pakilo apie 108 proc., o bendrovės kryptis dažniau vertinama per duomenų centrų ryšių ir talpos didinimo prizmę.

    Kodėl Europa vis tiek atsilieka?

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad kelių akcijų ralis dar nereiškia plataus Europos DI sektoriaus atgimimo. „Morningstar“ analitikas Martinas Szumski teigė, kad Europoje DI infrastruktūros diegimas gali vykti lėčiau dėl kitokios reguliacinės aplinkos nei JAV.

    Rizikas didina elektros tinklų pralaidumo ribos, kai kuriose šalyse svarstomi ar taikomi duomenų centrų plėtros apribojimai, taip pat reikalavimai, kylantys iš Europos Sąjungos DI akto. Tai reiškia, kad net ir augant paklausai, projektų įgyvendinimo tempą gali riboti energijos ir leidimų klausimai.

    Šios istorijos pamoka investuotojams – Europa kol kas laimi ne per DI programinės įrangos gigantus, o per siaurą infrastruktūros įmonių kanalą. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tik vėliau didesnę grąžą gali sugeneruoti sektoriai, kurie DI masiškai pritaikys, pavyzdžiui, finansinės paslaugos, sveikatos apsauga ar robotika.

  • „Nvidia“ pripažino pralaimėjimą Kinijoje: DI lustų rinką perima „Huawei“, kas bus toliau?

    „Nvidia“ pripažino pralaimėjimą Kinijoje: DI lustų rinką perima „Huawei“, kas bus toliau?

    „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas pripažino, kad bendrovė „iš esmės nusileido“ Kinijos dirbtinio intelekto lustų rinką „Huawei“. Jo teigimu, JAV eksporto ribojimai pakeitė jėgų balansą, o vietos gamintojai Kinijoje sustiprėjo būtent dėl to, kad „Nvidia“ negali laisvai tiekti pažangiausių sprendimų.

    Šie komentarai nuskambėjo „Nvidia“ paskelbus dar vieną itin stiprų ketvirtį: bendrovės pajamos per metus šoktelėjo iki maždaug 75,6 mlrd. eurų. Kartu pristatyta iki maždaug 74,1 mlrd. eurų siekianti akcijų supirkimo programa ir padidintas dividendų dydis.

    Kinija ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „Nvidia“ duomenų centrų verslo regionų: anksčiau jai priskirta mažiausiai penktadalis šio segmento pajamų. Tačiau po naujų JAV reikalavimų, pagal kuriuos pažangių lustų eksportui į Kiniją reikia licencijų, „Nvidia“ realiai buvo išstumta iš didelės dalies rinkos.

    Eksporto kontrolė keičia rinką

    J. Huangas pabrėžė, kad paklausa Kinijoje išlieka didelė, tačiau būtent čia greitai stiprėja vietiniai žaidėjai, pirmiausia „Huawei“. Pasak jo, „Huawei“ turi stiprią ekosistemą, o vietos lustų įmonėms atsirado daugiau erdvės augti, nes tarptautiniai tiekėjai susiduria su apribojimais.

    „Aš neturiu jokių lūkesčių, todėl investuotojams sakiau: tikėkitės nieko“, – sakė J. Huangas.

    Ši situacija atspindi platesnę tendenciją: JAV eksporto kontrolės priemonės skatina Kiniją spartinti technologinį savarankiškumą, ypač puslaidininkių ir didelio našumo skaičiavimo srityse. Rinkoje tai reiškia, kad pažangūs DI akceleratoriai tampa ne tik technologijų, bet ir geopolitinės įtakos objektu.

    Ar „Nvidia“ dar grįš į Kiniją?

    Nors „Nvidia“ vadovas viešai kalba atsargiai, jis kartu nurodė, kad bendrovė norėtų sugrįžti, jei sąlygos pasikeistų. „Nvidia“ Kinijoje turi ilgametę istoriją, partnerius ir klientus, todėl bet koks licencijų režimo sušvelninimas bendrovei būtų reikšmingas.

    Vis dėlto artimiausiu metu didelio posūkio rinkoje gali ir nebūti. JAV pareigūnai yra signalizavę, kad lustų eksporto kontrolė ne visada tampa derybų objektu, todėl įmonėms lieka planuoti veiklą remiantis griežtesniais scenarijais.

    DI bumas kelia ir kitą iššūkį

    Tuo pat metu „Nvidia“ aktyviai plečia tiekimo grandinę ir investuoja į pajėgumus, nes DI paklausa už Kinijos ribų išlieka milžiniška. J. Huangas šią ekonomiką apibūdina kaip kelių sluoksnių struktūrą, kur svarbūs ne tik lustai, bet ir energija, infrastruktūra, modeliai bei praktiniai pritaikymai.

    Augant mastui, bendrovė siekia užtikrinti, kad tiekėjai spėtų įgyvendinti užsakymus ir didinti gamybos apimtis. Tai tampa kritiniu faktoriumi, nes DI duomenų centrų plėtra vis dažniau ribojama ne vien lustų, bet ir elektros, aušinimo, serverinių komponentų bei gamybinių pajėgumų trūkumo.

  • „AMD“ skelbia milžinišką planą Taivane: apie 9 mlrd. eurų investicijų į DI lustus

    „AMD“ skelbia milžinišką planą Taivane: apie 9 mlrd. eurų investicijų į DI lustus

    JAV puslaidininkių gamintoja „AMD“ paskelbė planuojanti daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 9 mlrd. eurų, investicijas Taivane. Bendrovė teigia, kad lėšos bus nukreiptos į puslaidininkių ir dirbtinio intelekto ekosistemą, siekiant paspartinti pažangiausių lustų kūrimą ir didinti jų našumą.

    Taivanas yra vienas svarbiausių pasaulio mikroschemų gamybos centrų, o jo reikšmę lemia didžiausi pasaulyje kontraktiniai lustų gamintojai ir pažangios gamybos grandinės. Dėl to čia koncentruojasi technologijos, kompetencijos ir tiekėjai, reikalingi naujos kartos DI infrastruktūrai.

    Kur keliaus investicijos

    „AMD“ nurodo, kad investicijų kryptis apims ne tik lustų projektavimą, bet ir pažangias gamybos bei surinkimo technologijas. Ypatingas dėmesys skiriamas pakavimui ir skirtingų mikroschemų sujungimo sprendimams, kurie tampa kritiškai svarbūs didelio našumo DI sistemoms.

    Bendrovė taip pat pranešė apie bendradarbiavimą su Taivano partneriais, įskaitant „ASE“ ir „SPIL“. Tokie sprendimai, kai keli lustai sujungiami į vieną modulį, paprastai leidžia efektyviau didinti našumą, mažinti energijos sąnaudas ir gerinti duomenų perdavimo spartą.

    DI serverių lenktynės įgauna pagreitį

    Investicijų planas skelbiamas tuo metu, kai didžiosios technologijų bendrovės ir debesijos paslaugų teikėjai toliau agresyviai didina išlaidas DI skaičiavimo infrastruktūrai. Rinka vis labiau orientuojasi į serverius, pritaikytus generatyviniams modeliams ir DI agentams, kuriems reikia didžiulių skaičiavimo išteklių.

    „AMD“ teigia, kad naujos technologijos turėtų prisidėti prie spartesnio DI sistemų diegimo ir didesnio efektyvumo. Bendrovė taip pat siekia sustiprinti konkurencingumą aukščiausios klasės akceleratorių segmente, kuriame šiuo metu dominuoja „Nvidia“.

    „Helios“ planai ir partneriai

    „AMD“ pranešė, kad inovacijos Taivano partnerių grandinėje turėtų padėti diegti „Helios“ DI serverių sistemą 2026 metų antroje pusėje. Tokios platformos paprastai remiasi ne vien atskirais lustais, bet ir viso serverio architektūra, įskaitant aušinimą, maitinimą, tinklo komponentus ir programinę ekosistemą.

    Tarp „Helios“ kūrime minimų partnerių įvardijamos įmonės „Sanmina“, „Wiwynn“, „Wistron“ ir „Inventec“. Tokios partnerystės rodo, kad „AMD“ siekia didesnių gamybos apimčių ir greitesnio tiekimo, nes DI serverių paklausa pasaulyje išlieka itin aukšta.

    „Dirbdama su strateginiais partneriais Taivane ir visame pasaulyje, „AMD“ tobulina pažangiausias silicio, pakavimo ir gamybos technologijas, kurios leidžia didesnį našumą, efektyvumą ir greitesnį DI sistemų diegimą“, – teigiama bendrovės pranešime.

  • „Google“ pristatė Ask Play: naujas DI įrankis žada rasti programėles vietoj jūsų paieškų

    „Google“ pristatė Ask Play: naujas DI įrankis žada rasti programėles vietoj jūsų paieškų

    „Google“ plečia „Play Store“ galimybes ir žada, kad programėlių paieška taps panaši į pokalbį: naujas sprendimas „Ask Play“ turėtų padėti greičiau atsirinkti tinkamas programėles ir žaidimus, nebevartant ilgų sąrašų ir nebeskaitant dešimčių atsiliepimų.

    Naujovė pristatyta per kasmetinę „Google I/O“ kūrėjų konferenciją, kur bendrovė pabrėžė, kad „Ask Play“ veiks kaip DI sluoksnis, leidžiantis klausti natūralia kalba ir gauti rekomendacijas pagal užklausos kontekstą.

    Paieška kaip pokalbis

    „Ask Play“ esmė paprasta: vartotojas galės nurodyti labai konkrečius poreikius, o sistema atrinks programėles pagal kelis kriterijus vienu metu. Pavyzdžiui, ieškant mokslinės fantastikos strateginio žaidimo be reklamų ir be mokamų ribojimų, užklausa galės būti papildyta naujais reikalavimais, tokiais kaip veikimas neprisijungus.

    Tokiu principu „Ask Play“ turėtų suprasti ne tik pirminį klausimą, bet ir vėlesnius patikslinimus. Tai reikšminga, nes tradicinė paieška dažnai remiasi pavieniais raktažodžiais, o ne viso poreikio logika.

    Santraukos sudėtingoms užklausoms

    „Google“ teigia, kad „Ask Play highlights“ funkcija leis gauti aukšto lygio santraukas apie sudėtingas paieškas tiesiog rezultatų puslapyje. Tai gali būti aktualu, kai užklausa apima daug sąlygų ir reikia greitai suprasti, kodėl siūlomos būtent tokios programėlės.

    Praktikoje tai reiškia mažiau laiko vertinant aprašymus, ekrano nuotraukas ir atsiliepimus, nors galutinis sprendimas vis tiek liks vartotojui. Tokios santraukos ypač praverčia, kai reikia atskirti panašias programėles, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo vienodos.

    „Gemini“ taip pat rodys programėles

    Kartu „Google“ pranešė, kad „Gemini“ pokalbių aplinkoje taip pat bus rodomos programėlių rekomendacijos ir susijęs turinys. Integracija numatyta „Android“ ir žiniatinklio versijose, o paleidimas planuojamas artimiausiomis savaitėmis.

    Bendrovė akcentuoja, kad rekomendacijos gali būti pateikiamos ir proaktyviai, kai užklausa natūraliai veda prie konkrečios programėlės poreikio. Pavyzdžiui, planuojant nardymo kelionę ir norint atpažinti jūrų gyvūniją, sistema galės pasiūlyti atitinkamas atpažinimo ar kelionių planavimo programėles.

    Panašiai, domintis retro fotografijos estetika ir ieškant būdų telefone išgauti devintojo dešimtmečio vienkartinių fotoaparatų įspūdį, paieška gali pasiūlyti ne tik patarimus, bet ir konkrečias programėles su atitinkamais filtrais ar fotografavimo režimais.

    Nors „Google“ žada patogesnę atranką, vartotojams išlieka svarbūs įprasti saugumo kriterijai: kūrėjo patikimumas, leidimai, atnaujinimų reguliarumas ir atsiliepimų pobūdis. DI rekomendacijos gali pagreitinti paiešką, tačiau jos nepakeičia atsakingo pasirinkimo.

  • „Google“ pristatė „Spark“: DI agentas dirbs 24/7 net užrakinus telefoną, atliks ir pirkimus

    „Google“ pristatė „Spark“: DI agentas dirbs 24/7 net užrakinus telefoną, atliks ir pirkimus

    „Google“ konferencijoje Google I/O 2026 metais pristatė naują pusiau autonominį DI agentą „Spark“, skirtą kasdienėms užduotims atlikti be nuolatinio naudotojo įsikišimo. Bendrovė jį apibūdina kaip asmeninį agentą, kuris padeda tvarkyti skaitmeninį gyvenimą ir gali veikti nuolat.

    „Spark“ integruojamas su „Google Workspace“ įrankiais, tokiais kaip „Gmail“, „Docs“ ir „Slides“, todėl gali padėti su el. paštu, kalendoriumi, dokumentais ir pristatymais. Esminis pokytis tas, kad agentas iš klausimus atsakančio įrankio tampa aktyviu partneriu, galinčiu realiai atlikti veiksmus.

    „Spark“ veiks debesyje, todėl liks aktyvus net uždarius „Gemini“ programėlę, išjungus nešiojamąjį kompiuterį ar užrakinus telefoną. „Google“ teigia, kad šis modelis leidžia užduotis tęsti fone, o rezultatus pateikti tada, kai naudotojui patogu.

    Pasak „Google“, „Spark“ jau startuoja su „Gemini 3.5“ pagrindu ir bus toliau plečiamas vasarą. Bendrovė taip pat nurodo, kad ateityje agentas gaus daugiau funkcijų, įskaitant galimybę inicijuoti pirkimus.

    „Spark“ koncepcija artima agentiniam „Gemini“ veikimo principui, kai sistema gali valdyti programėles ir atlikti kelių žingsnių užduotis, pavyzdžiui, užsakyti paslaugą ar suplanuoti veiksmų seką. Vis dėlto „Google“ akcentuoja, kad didelės rizikos veiksmams bus taikomi papildomi saugikliai ir patvirtinimas prieš atliekant jautrius veiksmus, pavyzdžiui, siunčiant laiškus ar leidžiant pinigus.

    DI agentų kryptis pastaraisiais metais tampa viena svarbiausių didžiųjų technologijų bendrovių varžybų sričių, nes tikslas yra pereiti nuo pokalbių asistentų prie sistemų, kurios pačios planuoja, vykdo ir prižiūri užduotis. Tokie sprendimai kelia ir papildomų klausimų dėl privatumo, prieigos teisių, klaidų kainos bei aiškaus naudotojo kontrolės mechanizmo, todėl praktinis diegimas dažnai priklauso nuo to, kaip skaidriai apibrėžiami leidimai ir atsakomybės ribos.

  • „Google“ pristatė naują „Gemini“ planą už 90 eurų: meta iššūkį „ChatGPT“ ir „Claude“

    „Google“ pristatė naują „Gemini“ planą už 90 eurų: meta iššūkį „ChatGPT“ ir „Claude“

    „Google“ per I/O 2026 konferencijos atidarymo pristatymą paskelbė apie naują „Gemini“ prenumeratos planą, kurio kaina siekia apie 90 eurų per mėnesį. Bendrovė taip stiprina konkurenciją su „ChatGPT“ ir „Claude“ siūlomais aukščiausios klasės DI planais.

    Naujasis planas pavadintas „Ultra“, nors „Google“ šį pavadinimą jau naudojo ir anksčiau. Pagal pristatytą informaciją, „Gemini“ „Ultra“ vartotojams bus taikomi iki 5 kartų didesni naudojimo limitai nei „Pro“ plano klientams.

    Į prenumeratą taip pat įtraukiama 20 TB debesies saugykla ir „Youtube Premium Individual“ prenumerata. Be to, žadama prieiga prie „Gemini Spark“, kai ši funkcija bus paleista vėliau 2026 metais.

    „Google“ kartu numato apie 36 eurų vertės mėnesinius „Google Cloud“ kreditus bei 10 000 „Flow Credits“, skirtų naudoti kūrybiniuose DI įrankiuose turinio generavimui. Tokie paketai rodo rinkos kryptį, kai DI prenumeratos jungiamos su saugykla, debesijos paslaugomis ir turinio platformų privalumais.

    Tuo pat metu „Google“ nekeičia strategijos ir reiklesniems vartotojams: anksčiau buvęs 250 JAV dolerių planas atpiginamas iki maždaug 180 eurų per mėnesį. Bendrovė nurodo, kad jis suteiks iki 20 kartų didesnius naudojimo limitus, palyginti su „Pro“ planu.

    Šie pokyčiai aiškiai išryškina kainodaros kovą tarp didžiųjų DI tiekėjų, kai mėnesio prenumeratos vis dažniau artėja prie profesionalių programinės įrangos paketų lygio. Vartotojams tai reiškia ne tik daugiau galimybių, bet ir sudėtingesnį pasirinkimą, nes kainą vis labiau lemia ne vien DI funkcijos, o visas priedų rinkinys.

  • „Google“ keičia „Gemini“ ribojimus: vietoj užklausų skaičiuos „compute-used“ ir limitai gali ateiti greičiau

    „Google“ keičia „Gemini“ ribojimus: vietoj užklausų skaičiuos „compute-used“ ir limitai gali ateiti greičiau

    „Google“ paskelbė keičianti, kaip bus taikomi „Gemini“ naudojimo limitai: vietoj iki šiol naudoto kasdienio užklausų skaičiaus bus vertinamas vadinamasis compute-used, arba sunaudotų skaičiavimo resursų kiekis. Tai reiškia, kad riba priklausys ne nuo to, kiek kartų parašėte, o nuo to, ką darėte ir kiek tai kainavo sistemai.

    Iki šiol „Gemini“ daugeliu atvejų turėjo kasdienį užklausų limitą, kuris vartotojams atrodė paprastas ir gana dosnus, palyginti su dalies konkurentų praktika. Tačiau rinkoje įsitvirtinus resursais grįstiems apribojimams, „Google“ pereina prie modelio, kuriame svarbiausia tampa užduoties sudėtingumas.

    Kas keičiasi naudotojams

    Pagal naują tvarką limitą labiausiai „valgys“ sudėtingesni veiksmai: ilgos pokalbio grandinės, pažangesnių funkcijų naudojimas ir užduotys, kurioms reikia daugiau skaičiavimo galios. Pavyzdžiui, vaizdo įrašų generavimas ar sudėtingas programavimo uždavinys gali greičiau priartinti prie ribos nei paprastas teksto klausimas.

    „Google“ taip pat numato laiko langais paremtus ribojimus, panašius į plačiai taikomus kituose DI produktuose. Vietoj vien kasdienio skaičiavimo atsiranda penkių valandų ir savaitinis limitai, todėl intensyviai dirbant ribą galima pasiekti net ir per trumpą sesiją.

    Ką daryti pasiekus limitą

    Pasiekus nustatytą ribą, „Gemini“ gali automatiškai perjungti naudotoją į mažesnį, mažiau resursų reikalaujantį modelį, kad darbas galėtų tęstis. Praktikoje tai dažniausiai reiškia kiek kuklesnius atsakymus ar lėtesnį sudėtingų užduočių vykdymą, bet paslauga visiškai nesustoja.

    Naudojimo limitus galima stebėti „Gemini“ programėlėje arba žiniatinklyje, kur rodomas sunaudojimas pagal pasirinktą planą. „Google“ taip pat nurodo, kad mokamų planų naudotojai gali gauti didesnes ribas, o kai kuriais atvejais įsigyti papildomų kreditų, kad prireikus galėtų tęsti intensyvesnį darbą.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Tokie pokyčiai atspindi bendrą tendenciją DI rinkoje: kainodara ir ribojimai vis labiau siejami su realiais skaičiavimo kaštais, o ne su lengvai suprantamais vienetais, tokiais kaip užklausų skaičius. Vartotojams tai patogiau planuojant biudžetą ir našumą, tačiau kartu reiškia, kad vienas sudėtingas veiksmas gali būti „brangesnis“ nei dešimtys paprastų klausimų.

    Jei „Gemini“ naudojate bazinėms užduotims, pavyzdžiui, trumpiems tekstams, paieškai ar santraukoms, kasdienė rutina gali beveik nepasikeisti. Tačiau tiems, kas intensyviai naudoja DI kodavimui, multimodalinėms užduotims ar generavimui, verta iš anksto įsivertinti, kad limitai gali būti pasiekiami greičiau nei pagal senąją užklausų logiką.

  • „Google“ DI režimas tampa dar galingesnis: paieškos laukelis keičiasi neatpažįstamai

    „Google“ DI režimas tampa dar galingesnis: paieškos laukelis keičiasi neatpažįstamai

    „Google“ toliau sparčiai keičia paiešką: bendrovė paskelbė apie naujus DI režimo patobulinimus, kurie turėtų padaryti užklausas tikslesnes, o atsakymus – labiau pritaikytus situacijai. Pokyčiai pristatyti „Google I/O“ renginyje, kuriame kasmet atnaujinama įmonės produktų kryptis.

    Pasak „Google“, DI režimas dabar visame pasaulyje pagal nutylėjimą veikia su „Gemini 3.5 Flash“ modeliu. Bendrovė teigia, kad tai turėtų sustiprinti režimo gebėjimą suprasti sudėtingesnes užklausas ir pateikti išsamesnius, kontekstą išlaikančius atsakymus.

    Didžiausias pokytis paieškos laukelyje

    Vienas ryškiausių atnaujinimų – perdarytas paieškos laukelis, kuris gali plėstis vartotojui rašant. „Google“ akcentuoja, kad DI siūlymai neapsiriboja įprastu automatinio užbaigimo principu ir turėtų padėti aiškiau suformuluoti klausimą.

    Naujasis laukelis taip pat pritaikytas įvairiems įvesties šaltiniams: be teksto, gali būti naudojami failai, vaizdai, vaizdo įrašai ar net atvertos „Chrome“ kortelės. Tai atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai paieška virsta daugiamodaliu, su keliais informacijos formatais dirbančiu įrankiu.

    Sklandesnis perėjimas į DI režimą

    „Google“ taip pat keičia perėjimą iš DI apžvalgų į DI režimą, kad vartotojas galėtų greičiau pereiti į gilesnį pokalbį neprarasdamas pirminės užklausos konteksto. Šis atnaujinimas diegiamas tiek žiniatinklyje, tiek mobiliuosiuose įrenginiuose.

    Bendrovės tikslas – kad paieška dažniau veiktų kaip dialogas, o ne vien nuorodų sąrašas. Tuo pačiu „Google“ pabrėžia, kad paieškoje ir toliau bus rodomi skirtingų tipų rezultatai, kaip įprasta iki šiol.

    Paieškos agentai ir užduotys už vartotoją

    Dar viena kryptis – vadinamieji informacijos agentai, kurie fone stebėtų pokyčius internete pagal vartotojo poreikį. Praktikoje tai primena išmanesnę įspėjimų logiką, kai užtenka vieno ar dviejų sakinių, o sistema pati seka kainų kritimus, alternatyvas ar kitus pasikeitimus.

    „Jūsų agentas išmaniai peržvelgs viską internete, įskaitant tinklaraščius, naujienų svetaines ir socialinius įrašus, taip pat naujausius mūsų duomenis, pavyzdžiui, realaus laiko informaciją apie finansus, apsipirkimą ir sportą, kad stebėtų pokyčius, susijusius su jūsų klausimu“, – sakė „Google“.

    „Google“ nurodo, kad informacijos agentai vasarą bus pasiekiami „Google AI Pro“ ir „Google AI Ultra“ prenumeratoriams. Tai rodo, kad dalis pažangiausių paieškos funkcijų vis dažniau perkeliama į mokamus planus.

    Nuo skambučių iki mini programėlių

    Bendrovė taip pat plečia agentinio užsakymo galimybes, įtraukdama vietines patirtis ir paslaugas. Kai kuriose kategorijose, pavyzdžiui, namų remontas ar grožio paslaugos, „Google“ žada, kad sistema galės net paskambinti verslui ir suderinti vizito laiką, tačiau ši funkcija vasarą numatyta tik JAV.

    Kita naujovė – agentinis programavimas, kai pagal užklausą generuojami grafikai, diagramos, simuliacijos ar lentelės. „Google“ teigia, kad ši galimybė turėtų tapti prieinama visiems be papildomo mokesčio, o vėliau mokamuose planuose atsirastų ir vadinamosios mini programėlės, pritaikytos konkretiems tikslams.

    Kas dar keičiasi vartotojams

    „Google“ plečia ir personalizuotos informacijos funkcijas DI režime į daugiau regionų bei kalbų. Šiuo metu jos siejamos su „Gmail“ ir „Google Photos“, o kalendoriaus integracija, pasak bendrovės, turėtų pasirodyti artimiausiu metu.

    Šie pokyčiai rodo aiškią kryptį: „Google“ paieška tampa vis labiau panaši į asmeninį asistentą, kuris ne tik pateikia atsakymus, bet ir padeda suformuluoti klausimą, stebi informaciją bei atlieka dalį užduočių už vartotoją.

  • „Mistral“ įsigijo Austrijos „Emmi AI“: taikosi į pramonę ir žada plėtrą Vokietijoje bei Lietuvoje

    „Mistral“ įsigijo Austrijos „Emmi AI“: taikosi į pramonę ir žada plėtrą Vokietijoje bei Lietuvoje

    Prancūzijos dirbtinio intelekto modelių kūrėja „Mistral“ įsigijo Austrijoje įkurtą startuolį „Emmi AI“. Sandorio vertė neatskleidžiama, tačiau tai jau antrasis „Mistral“ įsigijimas, rodantis ambiciją sparčiai plėsti paslaugas Europos pramonės įmonėms.

    „Emmi AI“, įkurta 2024 metais, kuria dirbtinio intelekto sprendimus, padedančius gamintojams greitinti inžinerinius procesus ir trumpinti produktų kūrimo ciklus. Bendrovė specializuojasi vadinamojoje fizikos DI kryptyje, kai modeliai pritaikomi realių procesų ir reiškinių skaitmeninėms simuliacijoms.

    Kam pramonėje reikalingas fizikos DI?

    Tokie sprendimai dažniausiai taikomi užduotims, kurios tradiciškai reikalauja daug skaičiavimo išteklių ir laiko, pavyzdžiui, skysčių dinamikai, šilumos sklaidai ar medžiagų įtempimų analizei. Šios sritys ypač svarbios aviacijos, automobilių, energetikos ir puslaidininkių pramonėje, kur klaidos kaina gali būti itin didelė.

    „Mistral“ pabrėžia, kad tikslas yra tapti pagrindiniu DI partneriu gamybos ir aukštos rizikos sektoriams Europoje. Rinkoje tai vertinama ir kaip platesnė pastanga stiprinti europinių technologijų ekosistemą, kurioje vietiniai kūrėjai siekia konkuruoti su didžiaisiais JAV kalbos modelių tiekėjais.

    Komanda persikelia į „Mistral“

    Pasak „Mistral“, „Emmi AI“ bendraįkūrėjai ir daugiau nei 30 tyrėjų bei inžinierių prisijungs prie „Mistral“ Mokslo ir taikomojo DI komandų vėliau šiais metais. Tokie įsigijimai dažnai daromi ne tik dėl technologijos, bet ir dėl specializuotos komandos, galinčios sparčiai integruoti sprendimus į didesnę platformą.

    „Šis strateginis įsigijimas įtvirtina „Mistral“ lyderystę pramonės dirbtinio intelekto srityje ir leidžia mums tapti pasirinktu partneriu gamintojams aviacijos, automobilių ar puslaidininkių sektoriuose“, – sakė „Mistral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Arthur Mensch.

    „Emmi AI“ bendraįkūrėjas ir mokslo vadovas Johannes Brandstetter teigė, kad komanda dirbo su aukštos svarbos fizikiniais iššūkiais – nuo realaus laiko elektros tinklų stabilizavimo iki liejimo procesų simuliacijų ir automobilių saugos bandymų. Pasak jo, integracija į „Mistral“ ekosistemą turėtų pagreitinti šių sprendimų taikymą pramonėje.

    Investicijos ir plėtra regione

    „Emmi AI“ pernai pritraukė apie 15 000 000 eurų pradinės stadijos investiciją, kuri buvo įvardyta kaip viena didžiausių tokio tipo investicijų Austrijos startuolių rinkoje. Šis etapas dažnai laikomas signalu, kad technologija turi komercinį potencialą, o komanda sugeba greitai auginti produktą.

    „Mistral“ taip pat nurodo, kad sandoris reiškia didesnes investicijas Europoje, ypač Austrijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje, kur yra dalis „Emmi AI“ komandos. Bendrovė teigia planuojanti tęsti vietinę atranką ir samdyti specialistus, kad sustiprintų taikomųjų sprendimų kūrimą pramonės klientams.

  • Ukmergėje prasidėjo poezijos festivalis: „Gyvojo intelekto“ tema kviečia kalbėti apie DI

    2026 metais gegužės 19 dieną Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje atidarytas tradicinis Ukmergės poezijos festivalis, subūręs žinomus literatūros kūrėjus ir poezijos mylėtojus. Šių metų renginių ašimi tapo tema „Gyvasis intelektas“, akcentuojanti žmogaus kūrybos gyvybingumą technologijų amžiuje.

    Atidarymo vakarą susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Jos linkėjo prasmingų susitikimų ir pokalbių, kuriuose poezija tampa ne vien tekstu, bet ir bendru patyrimu.

    Poetų skaitymai ir pokalbiai

    Festivalio pradžioje savo kūrybą skaitė poetai Marius Burokas, Antanas A. Jonynas ir Gvidas Latakas. Greta eilių skambėjo atviri svarstymai apie kūrybos kasdienybę, įkvėpimo paieškas ir tai, kaip šiandien kinta poezijos vaidmuo visuomenėje.

    Muzikinę renginio nuotaiką papildė Ukmergės meno mokyklos mokinės Militos Stočkutės pasirodymas. Jaunosios atlikėjos programa subtiliai sujungė literatūrinį vakarą su gyvu muzikos skambesiu.

    „Gyvasis intelektas“ ir santykis su DI

    Organizatorių pasirinkta tema kviečia kalbėti apie tai, kaip technologijos keičia informacijos vartojimą, o DI vis dažniau tampa kasdieniu įrankiu darbe, moksluose ir kūryboje. Kartu išryškėja klausimas, ko negali pakeisti skaitmeninės sistemos: žmogiško jautrumo, patirties, bendrystės ir gyvo pokalbio.

    Literatūros lauke ši diskusija ypač aktuali dėl autorystės, originalumo ir teksto vertės klausimų, kai DI gali generuoti eiles ar imituoti stilius, tačiau nepatiria emocinio turinio taip, kaip jį išgyvena žmogus. Festivalis Ukmergėje šią temą siūlo nagrinėti ne deklaracijomis, o per skaitymus, pokalbius ir susitikimus, kurie padeda aiškiau suprasti kūrybos ribas ir galimybes.

    Kas laukia festivalio programoje

    Artimiausiomis dienomis numatyti įvairūs literatūriniai renginiai, tarp jų jaunųjų kūrėjų apdovanojimai, susitikimas su atlikėja „Petunija“, antrasis Ukmergės slemas ir poezijos skaitymai po atviru dangumi. Taip pat planuojamas Ukmergės krašto leidinių „Knygynėlio“ atidarymas Ukmergės Sename (nebe) knygyne.

    Ukmergės poezijos festivalis šiemet dera su visoje Lietuvoje gegužę vykstančiu tarptautiniu festivaliu „Poezijos pavasaris“, kuris tradiciškai suburia autorius ir skaitytojus įvairiuose miestuose. Toks renginių sutapimas Ukmergėje sustiprina kultūrinį pulsą ir suteikia daugiau progų poeziją patirti kaip gyvą, bendruomenę telkiantį įvykį.