CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Uzbekistanas skiria beveik 1 mlrd. eurų: 5 žingsnių planas žada proveržį verslui ir DI

    Uzbekistanas skiria beveik 1 mlrd. eurų: 5 žingsnių planas žada proveržį verslui ir DI

    Beveik 1 mlrd. eurų verslo reformoms

    Uzbekistanas pristatė penkių dalių verslo reformų paketą, kuriam aiškiai numatytas beveik 1 milijardo eurų finansavimas. Priemonės apima finansavimą, dirbtinio intelekto diegimą, eksportą ir sąlygų verslo plėtrai gerinimą.

    Apie planą per kasmetinį atvirą dialogą su verslu Chivoje paskelbė prezidentas Shavkatas Mirziyoyev. Renginyje, anot oficialios informacijos, dalyvavo apie 25 000 verslo atstovų iš visos šalies.

    Finansai, apyvartinės lėšos ir lengvesnės paskolos

    Vyriausybė teigia įdiegusi skaitmeninį kredito portalą, kuriame įmonės pateikia vieną paraišką ir gauna konkuruojančius bankų pasiūlymus. Naujai veiklą pradedančiam verslui numatyta galimybė internetu kreiptis dėl paskolų iki maždaug 365 000 eurų.

    Siekiant palengvinti didesnių paskolų gavimą mažesnėms įmonėms, planuojama garantijų sistema: paskoloms iki maždaug 731 000 eurų verslui reikėtų pateikti 25 proc. užstato. Likusią dalį, pagal planą, dalytųsi valstybė, garantijų institucija ir bankai.

    Dar viena priemonė skirta apyvartinėms lėšoms atlaisvinti: įmonėms, prijungtoms prie automatizuotų elektros ir dujų apskaitos sistemų ir laiku atsiskaitančioms, avansinių mokėjimų reikalavimas mažinamas nuo 100 proc. iki 15 proc.

    „Kartais vien avansiniams mokėjimams keliuose mūsų fabrikuose tekdavo skirti nuo 1 500 000 iki 2 200 000 eurų, o dabar šie pinigai liks apyvartoje“, – sakė „B.A. Technopark“ vadovė Goʻzal Tojimirzayeva.

    Taip pat numatyta, kad bankai galės lengvatinėmis sąlygomis parduoti apie 2 500 savo balanse turimų objektų, kurių bendra vertė siekia maždaug 658 000 000 eurų. Ši priemonė labiau susijusi su turto realizavimu ir kredito rinkos aktyvinimu, o ne tiesioginėmis biudžeto išlaidomis.

    DI diegimas ir kelias į kapitalo rinkas

    Atskiru programos bloku numatytas dirbtinio intelekto taikymas: iniciatyvoje, pavadintoje „AI Partner for 10,000 Enterprises“, valstybė žada kompensuoti pusę DI diegimo kaštų. Taip pat deklaruojama galimybė nemokamai naudotis superkompiuteriniais resursais kuriant naujų produktų modelius.

    Pirmajam šios programos etapui numatyta apie 86 000 000 eurų. Tokia kryptis atitinka globalią tendenciją, kai valstybės DI mato kaip produktyvumo, eksporto ir aukštos pridėtinės vertės sektorių augimo variklį.

    Kartu Uzbekistano valdžia siekia didesnėms privačioms įmonėms atverti tarptautines kapitalo rinkas. Pagal pagreitintą programą kasmet būtų atrenkama 50 bendrovių, kurių metinės pajamos viršija maždaug 73 000 000 eurų, ir dengiama pusė pasirengimo viešam akcijų siūlymui bei ataskaitų pritaikymo tarptautiniams standartams kainos.

    Skelbiama, kad tikslas yra pritraukti bent 862 000 000 eurų užsienio kapitalo kasmet, tačiau tai labiau privataus finansavimo orientyras, o ne valstybės išlaidų eilutė.

    Didžiausias dėmesys eksportui ir mažiau patikrinimų

    Didžiausia aiškiai finansuojama paketo dalis numatyta eksportui: valdžia teigia skirsianti apie 862 000 000 eurų vieningai eksporto skatinimo sistemai. Planuojamas įrankis „Export Navigator“ turėtų padėti įmonėms gauti informaciją apie paklausą, muitus ir logistiką užsienio rinkose.

    Taip pat žadama identifikuoti 100 didžiausią eksporto potencialą turinčių produktų ir padėti 2 000 įmonių pritaikyti gamybą užsienio rinkų reikalavimams. Parama apimtų ir dalį tarptautinio prekės ženklo kūrimo, prekybos internetinėse platformose bei dalyvavimo tarptautiniuose konkursuose kaštų.

    „Kitas žingsnis po perėjimo iš mažo į vidutinį, o iš vidutinio į didelį verslą yra prekės ženklo stiprinimas ir pilnas įėjimas į eksporto rinkas“, – sakė apšvietimo bendrovės „Miss Lighting“ vadovė Umida Rahmonova.

    Reguliavimo dalyje numatomas trejų metų patikrinimų moratoriumas mažoms įmonėms, išskyrus atvejus, kai tai susiję su žala žmonių sveikatai ar kitų verslų interesams. Taip pat skelbiama, kad verslui taikomos baudos vidutiniškai būtų mažinamos perpus.

    Nuo kitų metų planuojama įvesti verslininkui palankią prezumpciją: kol teismas nenustatys įmonės kaltės, nebūtų taikomos baudos ar kitos sankcijos. Teisininkų bendruomenės atstovai pabrėžia, kad toks modelis reikštų didesnę įrodinėjimo naštą valstybės institucijoms.

    „Anksčiau verslininkams dažniausiai tekdavo įrodyti, kad jie teisūs, o dabar tai turės padaryti valstybės institucija“, – sakė teisininkų ir konsultantų asociacijos pirmininkas Davronbek Ahmatov.

    Nors dalis priemonių jau įgyvendinama, kita dalis dar tik planuojama, o realus poveikis priklausys nuo praktinio įgyvendinimo. Verslui svarbiausia bus, ar nauji finansavimo įrankiai, mažesnės išankstinės įmokos, eksporto skatinimas ir reguliavimo pokyčiai veiks greitai ir nuspėjamai.

  • Šeima metus slėpė sūnaus mirtį: 80-metė kasdien kalbėjosi su DI sukurtu jo avataru

    Šeima metus slėpė sūnaus mirtį: 80-metė kasdien kalbėjosi su DI sukurtu jo avataru

    Kinijoje paviešinta istorija, kuri daugeliui priminė distopinį serialo siužetą: 80 metų pensininkė ilgiau nei metus kasdien vaizdo skambučiais bendravo su sūnumi, nežinodama, kad jis jau miręs. Artimieji, baimindamiesi dėl moters sveikatos, vietoje tikro žmogaus jai pateikė DI sukurtą avatarą.

    Pasak žiniasklaidos pranešimų, tragedija įvyko 2025 metų pradžioje, kai moters sūnus žuvo autoavarijoje. Šeima nusprendė mirties fakto neatskleisti, nes pensininkė turėjo širdies problemų ir artimieji baiminosi, kad staigi žinia gali sukelti infarktą.

    Skaitmeninė kopija buvo sukurta pasitelkus specialistus ir didelį kiekį asmeninių duomenų: nuotraukas, vaizdo įrašus bei šimtus garso fragmentų. Tokie sprendimai pasaulyje vis dažniau vadinami skaitmeninėmis replikomis, kai žmogaus balsas, veido mimika ir kalbėjimo manieros atkartojamos algoritmais.

    Moters kasdieniai pokalbiai esą atrodė įprasti: ji ragino sūnų šiltai rengtis, gerai valgyti ir saugotis lauke. Avataras atsakydavo, kad yra užsiėmęs darbu kitame mieste, atsiprašydavo dėl retų skambučių ir žadėdavo grįžti, kai sutaupys pakankamai pinigų.

    Viešojoje erdvėje ši istorija sukėlė audringą diskusiją apie etiką ir ribas, kur baigiasi pagalba gedint ir prasideda apgaulė. Kritikai pabrėžia, kad ilgalaikis melas gali dar labiau sužeisti, kai tiesa vis dėlto paaiškėja, o palaikantieji tai vadina bandymu švelninti skausmą ir atidėti šoką.

    Psichologai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad gedėjimas yra procesas, kuriam svarbus realybės pripažinimas, o dirbtinai palaikomas ryšio įspūdis gali jį komplikuoti. Kita vertus, technologijos jau dabar plačiai naudojamos prisiminimams saugoti, pavyzdžiui, kuriant balsu valdomus prisiminimų archyvus ar atkuriant senus vaizdus, todėl visuomenė vis dažniau susiduria su klausimu, kas yra priimtina.

    Pastaraisiais metais DI įrankiai itin sparčiai patobulėjo: galima gana tiksliai atkurti balsą iš trumpo įrašo, o vaizdo generavimo sistemos leidžia sukurti įtikinamą „kalbančio žmogaus“ vaizdą. Dėl to daugelyje šalių griežtinamos taisyklės ir rekomendacijos dėl sutikimo, duomenų naudojimo bei klaidinančio turinio, ypač kai jis gali paveikti pažeidžiamus žmones.

    Šeimos tapatybė viešai neatskleidžiama, o pranešimuose teigiama, kad moteris iki šiol nežino tikrosios istorijos. Šis atvejis tapo dar vienu priminimu, kad technologijų galimybės auga greičiau nei visuomenės susitarimas, kur yra riba tarp paguodos ir manipuliacijos.

  • Darbdaviai ruošia naują kontrolę: DI stebės jūsų mimiką ir nuovargį – ką tai reiškia darbuotojams

    Darbdavių kontrolė darbo vietoje seniai neapsiriboja darbo laiko apskaita. Vis dažniau pasitelkiamos darbuotojų stebėsenos programos, galinčios fiksuoti veiklą kompiuteryje, įrenginių naudojimą ar darbo ritmą, o tai kelia klausimų dėl privatumo ir proporcingumo.

    Analitikų vertinimu, tokios vadinamosios bossware priemonės ypač išplito nuotolinio ir hibridinio darbo laikotarpiu. Kita šios tendencijos kryptis dar jautresnė: įmonės ima domėtis DI sprendimais, kurie iš vaizdo ir garso bando nustatyti žmogaus būseną, pavyzdžiui, nuovargį ar įtampą.

    Didžiosios technologijų bendrovės, tarp jų „Microsoft“, „Amazon“, „Nvidia“ ir „Meta“, yra siejamos su tyrimais ir patentavimo iniciatyvomis, apimančiomis emocijų ar dėmesio požymių atpažinimą pagal balsą, gestus ir mimiką. Praktikoje tokios idėjos dažniausiai pateikiamos kaip saugos, efektyvumo ar darbuotojų gerovės stiprinimo priemonės.

    Vienas dažniausiai minimų taikymo scenarijų yra transportas ir logistika, kur kameros gali būti naudojamos stebėti vairuotojo budrumą. Pavyzdžiui, rinkoje veikiantys sprendimų kūrėjai, tokie kaip „Visage Technologies“, siūlo programinę įrangą, kuri pagal veidą vertina nuovargio ar išsiblaškymo požymius ir gali įspėti apie galimą riziką.

    Tačiau darbuotojų emocijų stebėsena darbo vietoje visuomenėje sutinkama itin skeptiškai. Apklausos rodo, kad didelė dalis žmonių nepritaria idėjai, jog darbdavys rinktų ar interpretuotų duomenis apie emocinę būseną, nes tai gali tapti spaudimo ir vertinimo įrankiu.

    Psichologai ir darbo teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad nuolatinis pojūtis, jog tave vertina algoritmas, gali didinti nerimą ir skatinti perdegimą. Darbuotojai gali pradėti daugiau energijos skirti ne užduotims, o bandymui atrodyti tinkamai, slėpti nuovargį ar kurti pageidaujamą emocinę išraišką.

    Teisinėje plotmėje tokios priemonės neišvengiamai atsiremia į duomenų apsaugą ir darbo teisę. ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas numato, kad biometriniai duomenys, jei jie naudojami asmens identifikavimui ar yra ypatingai jautrūs, reikalauja itin aiškaus pagrindo, tikslo ir proporcingumo, o darbuotojų santykiuose sutikimas dažnai laikomas problemišku dėl galios disbalanso.

    Ekspertai pabrėžia, kad įmonėms, svarstančioms tokį stebėjimą, būtini aiškūs vidaus dokumentai, duomenų minimizavimas, poveikio duomenų apsaugai vertinimas ir skaidrus darbuotojų informavimas. Priešingu atveju technologinis sprendimas, reklamuojamas kaip saugos priemonė, gali virsti pasitikėjimo krize ir reputacine rizika.

    Kol kas labiausiai tikėtina kryptis yra nišiniai sprendimai, orientuoti į saugą, o ne į emocijų vertinimą personalo valdyme. Vis dėlto DI plėtra spartėja, todėl diskusija apie ribas darbo vietoje tik aštrės, o darbuotojams vis svarbesnės taps žinios apie savo teises ir tai, kokie duomenys apie juos renkami.

  • Prancūzijos technologijų rinką H1 2026 tempė DI ir kosmosas: kas pritraukė daugiausia lėšų?

    Prancūzijos technologijų rinką H1 2026 tempė DI ir kosmosas: kas pritraukė daugiausia lėšų?

    Prancūzija 2026 metų pirmąjį pusmetį išliko viena aktyviausių Europos technologijų investicijų rinkų, o didžiausi pinigų srautai krypo į dirbtinis intelektas, kosmoso infrastruktūrą, finansines technologijas ir sveikatos sprendimus. Bendrą vaizdą smarkiai suformavo keli itin stambūs sandoriai, todėl rinka atrodė koncentruota, nors aktyvumas buvo platus.

    Didžiausią sumą pritraukė palydovinio ryšio grupė „Eutelsat“, kuri užsitikrino apie 975 mln. eurų finansavimą skolintomis lėšomis. Pinigai siejami su 340 naujų žemos orbitos palydovų įsigijimu ir „OneWeb“ tinklo plėtra bei atnaujinimu, stiprinant europinę alternatyvą globaliems palydoviniams tinklams.

    Dirbtinis intelektas tapo vienu svarbiausių kapitalo traukos centrų, ypač ten, kur investuojama ne tik į produktą, bet ir į skaičiavimo infrastruktūrą. Prancūzijoje tai ryškiai matėsi tiek ankstyvos stadijos milžiniškuose raunduose, tiek skolos finansavime, kai lėšos nukreipiamos į grafikos procesorių ir duomenų centrų pajėgumus.

    Vienas iš išskirtinių sandorių buvo „Advanced Machine Intelligence“ sėklinis raundas, siekęs maždaug 1 mlrd. eurų. Bendrovė kuria vadinamuosius pasaulio modelius, kurie skirti geriau suprasti ir prognozuoti fizinio pasaulio dėsningumus, o tai investuotojams signalizuoja apie bandymą išeiti už vien didžiųjų kalbos modelių logikos ribų.

    Tuo metu „Mistral AI“ pasitelkė apie 830 mln. eurų skolos finansavimą, siekdama įsigyti 13 800 „Nvidia“ grafikos procesorių ir vystyti pirmąjį savo duomenų centrą Prancūzijoje. Tokie sprendimai atspindi platesnę tendenciją: DI rinkoje konkurencinis pranašumas vis dažniau remiasi ne vien modelių idėjomis, bet ir prieiga prie skaičiavimo galios bei duomenų kontrolės.

    Sveikatos technologijų segmente ryškiausiai išsiskyrė „Alan“, kuri per du raundus pritraukė apie 580 mln. eurų, o tai pabrėžė investuotojų apetitą skaitmeninėms draudimo ir paslaugų platformoms. Tarp sandorių buvo ir su vertinimu siejamas 480 mln. eurų etapas, kuriame bendrovė buvo vertinama maždaug 5,5 mlrd. eurų.

    Greta DI ir sveikatos sprendimų didelį dėmesį išlaikė kosmoso ir giliųjų technologijų kryptys, įskaitant aviaciją bei kvantinę kompiuteriją. Pavyzdžiui, „AURA AERO“ pritraukė apie 340 mln. eurų mažesnės taršos orlaiviams, o „Quobly“ gavo 115 mln. eurų silicio kvantinių kompiuterių komercializavimui ir diegimui debesijos bei didelio našumo skaičiavimo aplinkose.

    Finansinių technologijų ir skaitmeninių finansų kryptys taip pat išliko reikšmingos, nors jų sandoriai buvo mažesni už didžiuosius DI ir infrastruktūros raundus. „Pennylane“ pritraukė apie 200 mln. eurų, siekdama plėstis Europoje ir stiprinti mokėjimų bei pinigų srautų valdymo sprendimus, o decentralizuotų finansų protokolas „Morpho“ gavo apie 160 mln. eurų plėtrai ir integracijoms.

    Pastebima ir gynybos bei saugumo technologijų krypties stiprėjimo tendencija, kurią skatina geopolitinė aplinka ir auganti paklausa suvereniosioms technologijoms. „Harmattan AI“ pritraukė apie 185 mln. eurų autonominėms sistemoms bei su karinėmis operacijomis susijusiems sprendimams plėtoti.

    Apskritai 2026 metų pirmojo pusmečio Prancūzijos technologijų finansavimas parodė dvi paralelines realybes: kelios itin stambios transakcijos smarkiai kilstelėjo bendrą sumą, tačiau kartu išliko platus vidutinio dydžio sandorių vamzdynas. Rinkos kryptį aiškiai žymi DI infrastruktūra, kosmoso ryšys, sveikatos platformos ir suverenios saugumo technologijos.

  • Danijos DI startuolis „Velatir“ pritraukė 5 mln. eurų: žada plėsti infrastruktūrą visoje Europoje

    Danijos DI startuolis „Velatir“ pritraukė 5 mln. eurų: žada plėsti infrastruktūrą visoje Europoje

    Danijos dirbtinio intelekto startuolis „Velatir“ pritraukė 5 mln. eurų pradinės stadijos investiciją ir planuoja sparčiau plėsti savo DI infrastruktūros platformą Europoje bei auginti komandą. Finansavimo etapą bendrai vedė naujas investuotojas „Spintop Ventures“ ir esamas investuotojas „Ugly Duckling Ventures“.

    Prie investicijos taip pat prisidėjo „Norrsken Evolve“ ir grupė verslo angelų, o Danijos Eksporto ir investicijų fondas EIFO dalyvavo per atitinkamą paskolą. Šis etapas įvyko praėjus maždaug pusmečiui po ankstesnio „Velatir“ finansavimo ir po komercinio produkto paleidimo.

    Ką siūlo „Velatir“ platforma

    Bendrovę įkūrė Michael Sørensen, Elias Sørensen, Christian Møller ir Andreas Paulli. „Velatir“ kuria infrastruktūros sluoksnį, skirtą įmonėms valdyti sparčiai augantį DI įrankių ir autonominių agentų naudojimą organizacijose.

    Platforma siekia suteikti matomumą ir kontrolę per skirtingus DI įrankius, darbuotojus, agentus, tiekėjus, įrenginius ir pačią infrastruktūrą. Praktikoje tai reiškia, kad įmonės gali geriau suprasti, kur ir kaip naudojamas DI, kokie duomenys perduodami bei ar laikomasi vidinių politikų.

    Tokio tipo sprendimų poreikį didina saugumo ir atitikties rizikos, kylančios DI priemonėms tampant kasdieniu darbo įrankiu. Organizacijoms svarbu ne tik leisti produktyviai naudoti DI, bet ir užtikrinti, kad jautri informacija nepatektų ten, kur neturėtų, o naudojimas atitiktų reguliacinius reikalavimus.

    Akcentas – europinė infrastruktūra

    „Velatir“ pabrėžia, kad platforma sukurta remiantis Europoje valdomais ir Europoje talpinamais ištekliais, nesiremiant JAV hiperskalės paslaugų teikėjais. Bendrovė tai sieja su duomenų suvereniteto, atsparumo ir kontrolės klausimais, kurie vis dažniau atsiduria Europos įmonių darbotvarkėje.

    „Suverenus debesis tapo dažnai vartojama fraze, tačiau neretai tai reiškia amerikietiškas platformas su europietiška etikete. „Velatir“ nuo pat pradžių kūrėme ant Europoje valdomos ir talpinamos infrastruktūros. Tai sunkesnis kelias, bet mums vienintelis prasmingas“, – sakė „Velatir“ operacijų vadovas ir vienas iš įkūrėjų Christian Møller.

    Pasak bendrovės, naujos lėšos bus skirtos plėtrai Europos rinkose ir papildomų specialistų samdai, kad būtų patenkinta auganti paklausa. DI naudojimui tampant labiau centralizuotam ir reguliuojamam, DI saugumo, stebėsenos ir politikų įgyvendinimo sprendimai tampa viena sparčiausiai augančių įmonių technologijų krypčių.

  • JK DI startuolis „Callosum“ pritraukė 100 mln. eurų: meta iššūkį vieno modelio ir vienodų lustų dogmai

    JK DI startuolis „Callosum“ pritraukė 100 mln. eurų: meta iššūkį vieno modelio ir vienodų lustų dogmai

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto startuolis „Callosum“, kuriantis programinės įrangos infrastruktūrą DI užduotims vykdyti skirtinguose lustuose ir DI modeliuose, pritraukė 100 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Tai vienas didžiausių pastarojo meto seed raundų Europoje, atkreipęs dėmesį į alternatyvų požiūrį, kaip sparčiai ir efektyviai diegti DI sprendimus.

    Investicijai vadovavo Europos rizikos kapitalo fondas Atomico, o prie raundo taip pat prisidėjo ankstyvos stadijos investuotojas Plural, JAV fondas DCVC, Jungtinės Karalystės „Sovereign AI“ bei privatūs investuotojai. Sandoris įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai „Callosum“ viešai išėjo iš „stealth“ režimo ir buvo paskelbta apie 10,25 mln. eurų finansavimą.

    Alternatyva vieno modelio keliui

    „Callosum“ įkūrėjai, siejami su Kembridžo mokslo bendruomene, kritikuoja vadinamąją DI „monokultūrą“, kai progresas siejamas su vieno itin didelio modelio mastelio didinimu ir jo vykdymu ant panašios architektūros lustų. Startuolio teigimu, tokia kryptis kelia dideles kapitalo ir energijos sąnaudas bei sustiprina priklausomybę nuo riboto skaičiaus tiekėjų.

    Vietoj to bendrovė siūlo infrastruktūrą, leidžiančią derinti skirtingus modelius ir skirtingą aparatinę įrangą pagal konkrečią užduotį. Logika paprasta: realaus pasaulio problemos yra nevienalytės, todėl vienas universalus modelis ir viena lustų ekosistema ne visada yra efektyviausias sprendimas, ypač kai svarbi kaina, vėlinimas ir energijos suvartojimas.

    Partnerystė su „Cerebras“ ir praktinis akcentas

    „Callosum“ skelbia apie partnerystę su JAV lustų gamintoja „Cerebras“, žinoma dėl specializuotų sprendimų didelio našumo skaičiavimams. Partnerystė signalizuoja, kad startuolis siekia ne tik teorinio „daugiaplatformio“ požiūrio, bet ir praktinių diegimų, kur svarbus itin mažas vėlinimas bei galimybė parinkti tinkamiausią skaičiavimo aplinką konkrečiam scenarijui.

    „Integruodami „Cerebras“ į „Callosum“ platformą, itin mažo vėlinimo inferenciją padarome prieinamą ten, kur ji sukuria didžiausią poveikį, ir leidžiame klientams kurti DI sistemas, kurios anksčiau buvo nepraktiškos“, – sakė „Cerebras“ vadovas Andrew Feldmanas.

    Šis finansavimo raundas išryškina platesnę rinkos tendenciją: investuotojai vis dažniau ieško ne dar vieno universalaus modelio, o infrastruktūros, kuri padėtų DI sprendimus pigiau, patikimiau ir lanksčiau perkelti į gamybą. „Callosum“ atvejis rodo, kad konkurencija DI lenktynėse vyksta ne vien modelių dydžiais, bet ir tuo, kas geriau sujungia modelius, lustus ir realius verslo poreikius.

  • Buvęs „PlayStation Studios“ vadovas perspėja: DI padarys žaidimų kūrėjų ateitį gerokai sunkesnę

    Buvęs „PlayStation Studios“ vadovas perspėja: DI padarys žaidimų kūrėjų ateitį gerokai sunkesnę

    DI įrankiai atveria duris visiems

    Ilgametis žaidimų industrijos veteranas Shuhei Yoshida, anksčiau vadovavęs „PlayStation Studios“, sako, kad dirbtinis intelektas gali iš esmės pakeisti tai, kas laikomas žaidimų kūrėju. Pasak jo, DI įrankiai leidžia net ir vienam žmogui atlikti užduotis, kurioms anksčiau reikėdavo komandos.

    Jo mintis paprasta: jei DI gali padėti rašyti kodą ar generuoti turinį, tuomet dizaineris ar menininkas teoriškai gali sukurti žaidimą beveik savarankiškai. Tai reiškia greitesnį kūrimą ir mažesnes įėjimo į rinką kliūtis.

    Daugiau žaidimų, bet dar daugiau konkurencijos

    Yoshida pabrėžia, kad didžiausias pokytis bus ne vien technologinis, o rinkos. Kai kurti taps lengviau, žaidimų bus išleidžiama dar daugiau nei iki šiol, o kūrėjams, norintiems iš to gyventi, teks konkuruoti dar aršiau.

    „Kiekvienam, kuris nori užsidirbti kurdamas žaidimus, ateityje bus dar stipresnė konkurencija“, – sakė Shuhei Yoshida.

    Jo vertinimu, žaidėjams tai gali atrodyti kaip puiki naujiena, nes pasirinkimas augs, o į rinką pateks daugiau įdomių idėjų. Tačiau kūrėjams tai reiškia sudėtingesnę kovą dėl matomumo, auditorijos dėmesio ir pardavimų.

    Sprendimų paralyžius ir atrankos problema

    Dar viena rizika, kurią mini Yoshida, yra vadinamasis sprendimų paralyžius, kai gausybė pasirinkimų apsunkina apsisprendimą, ką pirkti ar žaisti. Tokia situacija ypač aktuali skaitmeninėse parduotuvėse, kur kasdien pasirodo daugybė naujų leidimų.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad net kokybiški projektai dažniau paskęs bendrame sraute, o sėkmę lems ne tik turinys, bet ir rinkodara, bendruomenės kūrimas bei platformų algoritmai. Dėl to DI, nors ir pagreitina gamybą, kartu didina spaudimą išsiskirti.

    Diskusija apie fizinius leidimus

    Interviu kontekste Yoshida palietė ir platesnę industrijos kryptį, susijusią su fizinių laikmenų ateitimi. Jis teigė, kad tai nėra itin didelė problema, nes net diskų versijos dažnai reikalauja didelių atsisiuntimų, kaip ir skaitmeniniai leidimai.

    Vis dėlto jis pripažino, kad kolekcionieriams tai būtų praradimas, nes nebeliktų įprastos galimybės kaupti žaidimų diskus. Ši tema tampa vis aktualesnė, nes žaidimų platinimas nuosekliai keliasi į skaitmenines ekosistemas.

    Yoshida požiūris atspindi šiandieninę industrijos dilemą: DI ir skaitmeninimas suteikia patogumo bei greičio, bet kartu keičia kūrėjų konkurencijos taisykles ir žaidėjų įpročius. Artimiausiais metais tai greičiausiai tik stiprės, o sėkmę vis labiau lems gebėjimas išsiskirti perpildytoje rinkoje.

  • Lenkijos CPK pasirašė sutartį: ruošiamas transporto planas aplink naują oro uostą ir greitąją geležinkelio liniją

    Lenkijos projektą „Centralny Port Komunikacyjny“ (CPK) valdanti bendrovė pasirašė sutartį dėl išsamaus transporto plano, kuris apims kelių, geležinkelių ir viešojo transporto plėtrą aplink planuojamą naują centrinį oro uostą bei pirmąją greitojo geležinkelio liniją. Kaip skelbia CPK, dokumentas turėtų padėti suderinti infrastruktūros sprendimus su gyventojų, savivaldybių, verslo ir būsimų keleivių poreikiais.

    Numatoma, kad planas taps pagrindu sprendimams dėl regiono judumo ir leis koordinuoti skirtingas investicijas, kad jos nesidubliuotų ir realiai gerintų susisiekimą. CPK pabrėžia, jog vertins ne tik atskiras transporto rūšis, bet ir jų tarpusavio ryšius bei sąsajas su teritorijų planavimu.

    Dokumentas apims 18 savivaldybių

    Planas, įvardijamas kaip Zrównoważonej Mobilności Regionu CPK 2038+, turėtų apimti 18 savivaldybių teritorijų, esančių būsimo oro uosto įtakos zonoje. Tarp jų – Baranów, Błonie, Brwinów, Grodzisk Mazowiecki, Jaktorów, Michałowice, Milanówek, Nowa Sucha, Ożarów Mazowiecki, Piastów, Podkowa Leśna, Pruszków, Radziejowice, Sochaczew (gmina), Sochaczew (miestas), Teresin, Wiskitki ir Żyrardów.

    CPK nurodo, kad rengiant dokumentą bus remiamasi jau sukauptais duomenimis ir analizėmis, taip pat savivaldybių, viešųjų institucijų bei ekspertų turima informacija. Bus peržiūrimos transporto strategijos, planavimo dokumentai ir regiono bei vietos lygmens studijos, kad būtų suformuota vientisa ilgalaikė judumo vizija.

    Keturi etapai ir konsultacijos

    Darbus planuojama vykdyti keturiais etapais: pirmiausia parengti metodiką ir komunikacijos planą, vėliau atlikti esamos padėties diagnostiką bei transporto analizes. Trečiajame etape numatomas dokumento projekto rengimas ir eismo srautų modeliavimas, o pabaigoje – viešos konsultacijos su suinteresuotomis grupėmis.

    Galutinis rezultatas turėtų būti patvirtinta plano versija kartu su poveikio aplinkai prognoze. CPK akcentuoja, kad sieks didinti aplinkai palankesnių keliavimo būdų dalį ir mažinti transporto poveikį klimatui bei gyvenimo kokybei.

    CPK: oro uostas ir greitoji geležinkelio linija

    Pagal CPK programą centrinis oro uostas turėtų būti pastatytas tarp Varšuvos ir Lodzės, o greitojo geležinkelio linija Varšuva–CPK–Lodzė būtų pirmasis tokio tipo ruožas šalyje. Skelbiama, kad pradinis oro uosto pajėgumas numatomas apie 34 mln. keleivių per metus, o infrastruktūra projektuojama taip, kad ateityje būtų galima ją plėsti pagal paklausą.

    CPK pateikia ir projekto grafiką: statybos teritorijose Baranów, Wiskitki ir Teresin turėtų startuoti šiemet, o oro uostas sertifikacijas planuoja gauti 2031 metais. Atidarymas numatomas 2032 metais kartu su greitojo geležinkelio ruožu, o bendras investicijų mastas iki 2032 metų vertinamas apie 30 mlrd. eurų.

    „Šios iniciatyvos tikslas – sukurti pagrindą sprendimams dėl transporto plėtros regione aplink naują oro uostą“, – teigė CPK atstovai, pabrėždami, kad dokumentas sujungs iki šiol sukauptą informaciją ir padės geriau koordinuoti būsimus projektus.

  • „Orlen Termika“ investicija Varšuvoje: „Elektrotim“ statys 110 kV skirstyklą už 27 mln eurų

    Lenkijos inžinerijos ir elektros infrastruktūros bendrovė „Elektrotim“ 2026 metais rugpjūčio 20 dieną pasirašė sutartį su „Orlen Termika“ dėl naujos 110 kV vidaus skirstyklos statybos ir prijungimo prie perdavimo tinklo operatoriaus PSE tinklo Varšuvoje, Žeranės elektrinėje-šiluminėje.

    Sandorio vertė siekia apie 27 mln. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio). Projektą numatyta užbaigti iki 2030 metų rugsėjo 30 dienos, o darbai apims tiek projektavimą, tiek statybos ir montavimo etapą.

    Kas bus įrengta Žeranėje

    Pagal sutartį „Elektrotim“ parengs techninę ir vykdymo dokumentaciją, pastatys naują skirstyklos pastatą bei pristatys ir sumontuos 110 kV GIS tipo skirstyklą. Esminis akcentas – numatomas sprendimas be SF6 dujų, kurios energetikos įrangoje tradiciškai naudotos kaip izoliacinė terpė.

    Taip pat bus nutiestos trys 110 kV kabelinės linijos ir pritaikytos esamos elektrinės schemos bei įrenginiai, kad jie galėtų veikti su naująja 110 kV skirstykla. Tokie projektai paprastai siejami su tinklo patikimumo didinimu ir pajėgumų pritaikymu šiuolaikiniams sisteminiams reikalavimams.

    Kodėl svarbi skirstykla be SF6

    SF6 laikomos itin didelio poveikio šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, todėl Europos rinkoje matoma aiški kryptis pereiti prie alternatyvių sprendimų. Dėl to vis dažniau diegiamos technologijos, kurios leidžia išlaikyti GIS įrangos kompaktiškumą, bet sumažina emisijų riziką per visą įrenginio gyvavimo ciklą.

    Energetikos sektoriuje tai reiškia ne tik aplinkosauginį argumentą, bet ir strateginį pasirengimą griežtėjantiems reikalavimams: nuo naujų projektų planavimo iki priežiūros ir eksploatacijos kaštų.

    „Elektrotim“ ir „Orlen Termika“ kontekstas

    „Elektrotim“ finansiniuose rezultatuose 2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksavo apie 18 mln. eurų pardavimo pajamų ir maždaug 400 tūkst. eurų grynojo pelno. Palyginimui, prieš metus per tą patį laikotarpį pajamos siekė apie 20 mln. eurų, o pelnas – apie 1 mln. eurų, todėl naujas daugiametis kontraktas bendrovei yra reikšmingas užsakymų portfelio papildymas.

    „Orlen Termika“, veikianti Varšuvoje, pabrėžia, kad jos penki objektai sostinės aglomeracijoje kartu pagamina apie 11 proc. visos Lenkijoje pagaminamos šilumos. Įmonės portfelyje – Žeranės elektrinė-šiluminė, taip pat objektai Siekierki, Pruszków, Wola ir Kawęczyn, todėl tinklo infrastruktūros atnaujinimas sostinėje turi platesnį poveikį regiono šilumos ir elektros tiekimo patikimumui.

  • KGHM chilietiška „Sierra Gorda“ atneša rekordines įplaukas: planuojama nauja plėtra iki 2030 metų

    KGHM paskelbė 2026 metų pirmojo pusmečio finansinius rezultatus, kuriuose ryškiai matoma užsienio aktyvų įtaka. Nors didžioji dalis grupės kasybos veiklos sutelkta Lenkijoje, pastarąjį dešimtmetį vis svarbesnę dalį sudaro projektai kituose žemynuose.

    Didžiausias užsienio portfelio turtas – Chileje veikianti atviro tipo vario kasykla Sierra Gorda. Bendrovės duomenimis, būtent šis aktyvas tapo vienu svarbiausių pinigų srautų šaltinių ir leido pasiekti rekordinius pervedimus į grupę.

    Rekordiniai pinigų srautai

    KGHM skelbia, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį iš Sierra Gordos į grupę įplaukė daugiau kaip 270 milijonų JAV dolerių. Pagal nustatytą reikalavimą sumas konvertuojant į eurus, tai sudaro apie 250 milijonų eurų.

    Bendra užsienio aktyvų išmoka per tą patį laikotarpį viršijo 290 milijonų JAV dolerių, arba maždaug 270 milijonų eurų. KGHM taip pat nurodo, kad užsienio aktyvų indėlis į pakoreguotą grupės EBITDA siekė 25 proc.

    „Užfiksavome rekordinę pinigų srautų sumą iš Sierra Gordos. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį į KGHM iš šio projekto įplaukė daugiau kaip 270 milijonų JAV dolerių, daugiau nei dukart daugiau nei prieš metus“, – sakė KGHM viceprezidentė Anna Sobieraj-Kozakiewicz.

    Kodėl Sierra Gorda tampa vis svarbesnė

    Sierra Gorda rezultatus KGHM sieja su palyginti žemais gamybos kaštais, būdingais atviro tipo kasykloms. Nors tokiose kasyklose rūdos metalo koncentracija dažnai būna mažesnė nei giliųjų šachtų atveju, kaštų struktūra gali suteikti reikšmingą pranašumą svyruojant žaliavų kainoms.

    KGHM pripažįsta, kad pirmąsias veiklos užsienyje fazes dalis investuotojų vertino skeptiškai, tačiau projektų grąža dažnai atsiskleidžia tik po kelių metų. Dabartiniai rodikliai rodo, kad bent daliai užsienio portfelio šis lūžis jau įvyko.

    Plėtra už maždaug 670 mln. eurų

    Geri rezultatai paskatino sprendimą plėsti Sierra Gordos pajėgumus – numatoma įrengti ketvirtąją gamybos liniją. Projekto vertė siekia 725 milijonus JAV dolerių, tai yra apie 670 milijonų eurų.

    Plėtros plane numatoma papildoma įranga: žiauninis trupintuvas, HPGR malūnas, rutulinis malūnas, flotacijos linija ir pagalbinė infrastruktūra, įskaitant konvejerius, vamzdynus ir valdymo sistemas. KGHM pabrėžia, kad investicijos turėtų būti dengiamos Sierra Gordos skolintais instrumentais ir operaciniais pinigų srautais, todėl nereikėtų tiesioginio finansavimo iš motininės bendrovės.

    Bendrovės vertinimu, projektas turėtų dar labiau sumažinti vienetinius kaštus ir padidinti metinę metalo gamybą maždaug 20 proc. Kita vertus, nurodoma ir galima neigiama pusė – dabartinio eksploatuojamo telkinio kasybos laikotarpis gali sutrumpėti apie 3 metais.

    Vis dėlto KGHM užsimena, kad koncesijos teritorijoje gali būti papildomų išteklių, kurie ateityje leistų pratęsti veiklą ir išplėsti gavybą naujomis zonomis. Pilnos naujos linijos galios pasiekimas planuojamas 2030 metų antrąjį pusmetį.