CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Google TV“ pristatė DI naujoves: vaizdų kūrimas, „Photos“ paieška balsu ir „Youtube Shorts“ namuose

    „Google TV“ pristatė DI naujoves: vaizdų kūrimas, „Photos“ paieška balsu ir „Youtube Shorts“ namuose

    Išmanieji televizoriai vis labiau tolsta nuo paprasto turinio žiūrėjimo ir virsta namų pramogų bei kūrybos centru. Naujausiame „Google TV“ atnaujinime „Google“ dar labiau integruoja dirbtinį intelektą, išplėsdama „Gemini“ galimybes ir pridėdama naujų funkcijų kasdieniam naudojimui.

    Šis atnaujinimas diegiamas palaipsniui, todėl skirtinguose įrenginiuose ir regionuose jis gali pasirodyti nevienodu metu. „Google“ tikslas aiškus: dalį funkcijų, kurios iki šiol buvo patogiausios telefone ar kompiuteryje, perkelti į didįjį ekraną ir padaryti jas pasiekiamas iš svetainės.

    Vaizdų kūrimas ir vaizdo generavimas

    Viena ryškiausių naujienų yra galimybė generuoti vaizdus tiesiai televizoriuje, naudojant „Google TV“ sąsajoje pasiekiamas DI funkcijas. Pradžia paprasta: reikia atsidaryti „Gemini“ skirtuką ir pasirinkti kūrimo parinktį, o tuomet suformuluoti užklausą, ko norima.

    Kartu plečiamos ir vaizdo generavimo galimybės, kurios leidžia sukurti trumpus klipus pagal aprašymą. Praktinis pritaikymas gali būti labiau pramoginis ar šeimos turiniui, tačiau „Google“ aiškiai signalizuoja, kad DI kūrybiniai įrankiai tampa „Google TV“ ekosistemos dalimi.

    „Google Photos“ paieška balsu ir nuotraukų perdirbimas

    Kita svarbi kryptis yra glaudesnė integracija su „Google Photos“. Vartotojai galės balsu paprašyti „Gemini“ surasti konkrečias nuotraukas, pavyzdžiui, pagal kelionės vietą, laiką ar temą, ir televizoriaus ekrane matyti atrinktų kadrų rinkinį.

    Suradus norimą nuotrauką, ją bus galima perdirbti tiesiai televizoriuje, pritaikant skirtingus stilius. Tarp jų numatomi sprendimai, kurie keičia vaizdą į animacijos ar eskizo tipo interpretacijas, taip labiau priartinant „Google TV“ prie kūrybinių platformų.

    „Youtube Shorts“ keliasi į pradžios ekraną

    Dar viena permaina palies „Youtube“ turinio pateikimą. „Google TV“ pradžios ekrane atsiras atskira eilutė, kurioje bus siūlomi „Youtube Shorts“ tipo trumpi vaizdo įrašai, parinkti pagal žiūrėjimo įpročius.

    Planuojama, kad ši funkcija pirmiausia startuos Jungtinėse Amerikos Valstijose vasaros laikotarpiu, o vėliau gali plėstis ir į kitus regionus. Tai reiškia, kad „Google TV“ vis labiau orientuojasi į greitą, algoritmų parinktą turinį, o ne tik tradicinį filmų ar serialų žiūrėjimą.

    „Paverskite bet kurį „Google Photos“ albumą dinamiška skaidrių peržiūra, kad nuotraukos atsiskleistų koliažuose ir spalvose“, – sakė „Google“.

    Tokie pokyčiai atspindi bendrą rinkos tendenciją: išmaniųjų televizorių platformos konkuruoja ne tik programėlių gausa, bet ir tuo, kiek giliai jos integruoja DI asistentus, personalizaciją bei kūrybinius įrankius. Vartotojams tai žada patogesnę paiešką ir daugiau pramogų, tačiau kartu didina priklausomybę nuo rekomendacijų srauto ir platformos ekosistemos.

  • „Google“ „Gemini“ pagaliau kuria dokumentus už jus: nauja funkcija pakeis darbą su failais

    „Google“ „Gemini“ pagaliau kuria dokumentus už jus: nauja funkcija pakeis darbą su failais

    „Google“ atnaujino „Gemini“ ir suteikė funkciją, kuri daugybei naudotojų gali sutaupyti nemažai laiko: nuo šiol DI įrankis gali ne tik pateikti atsakymus, bet ir sugeneruoti paruoštus atsisiųsti failus.

    Iki šiol, pabaigus idėjų rinkimą ar tyrimą, dažniausiai tekdavo rankiniu būdu kopijuoti tekstą į kitą programą arba naudotis integruotu eksportu į „Docs“. Dabar „Gemini“ leidžia šį žingsnį apeiti ir pateikti rezultatą kaip failą.

    Nuo PDF iki skaičiuoklių

    Nauja funkcija leidžia „Gemini“ sugeneruoti įvairių formatų dokumentus, įskaitant PDF, „Microsoft Word“ ir „Excel“ failus, taip pat „Google“ „Docs“, „Sheets“ ir „Slides“.

    Be to, galima gauti ir techniniams ar specifiniams poreikiams skirtus formatus, pavyzdžiui, CSV, LaTeX, paprastą tekstą, RTF ar „Markdown“. Praktikoje tai reiškia mažiau taisymų, formatavimo ir perrašinėjimo po to, kai atsakymas jau parengtas.

    Kaip tai veikia?

    „Gemini“ nereikalauja atskiro naujo mygtuko: pakanka užklausoje nurodyti, kokio formato failo norite. Tada įrankis sugeneruoja dokumentą, kurį galima atsisiųsti į įrenginį arba, priklausomai nuo formato, išsaugoti „Drive“.

    Toks veikimo principas ypač patogus, kai reikia greitai parengti dalinimuisi skirtą medžiagą, pavyzdžiui, vieno puslapio santrauką PDF formatu, projekto aprašą „Word“ dokumente ar biudžeto lentelę „Excel“ faile.

    Kodėl tai svarbu kasdieniam darbui

    Vienas didžiausių DI įrankių trukdžių kasdienėse užduotyse buvo paskutinis etapas: atsakymą dar reikėdavo perkelti į dokumentą ir pritaikyti realiam naudojimui. Tiesioginis failų generavimas mažina šią trintį ir padeda greičiau pereiti nuo idėjos prie rezultato.

    „Google“ skelbia, kad naujos eksporto galimybės jau prieinamos „Gemini“ programėlės naudotojams visame pasaulyje, o funkcija veikia ir „Gemini“ versijoje internete.

  • Paryžiaus „Cleo Labs“ pritraukė 1 500 000 eurų: DI padės įmonėms greičiau įveikti reguliavimą

    Paryžiaus „Cleo Labs“ pritraukė 1 500 000 eurų: DI padės įmonėms greičiau įveikti reguliavimą

    Paryžiuje įsikūrusi produktų reguliacinės atitikties bendrovė „Cleo Labs“ pritraukė 1 500 000 eurų investicijų, kad paspartintų DI pagrįstos platformos plėtrą ir komercinę plėtrą Europoje. Finansavimo raundui vadovavo investuotojas Larry Berger, prie jo prisidėjo „Kima Ventures“, „Financière Saint-James“ ir keli rizikos kapitalo bei verslo angelų tinklai.

    Bendrovė veikia sparčiai augančioje regtech srityje, kur įmonės susiduria su vis sudėtingesnėmis ir skirtingose šalyse nevienodomis taisyklėmis. Dėl fragmentuoto reguliavimo atitikties valdymas dažnai lieka rankinis, o klaidos gali reikšti ne tik finansines sankcijas, bet ir prekių išėmimą iš rinkos, tiekimo grandinės trikdžius ar reputacijos žalą.

    Kaip veikia platforma?

    „Cleo Labs“ įkūrė Naomie Halioua ir Anaelle Guez, sujungusios technologijų bei teisės ir atitikties kompetencijas. Jų kuriama platforma skirta įmonėms, kurios tarptautiniu mastu parduoda fizinius produktus ir turi užtikrinti reikalavimų laikymąsi skirtingose jurisdikcijose.

    Sistema nuolat stebi reguliavimo pokyčius įvairiose šalyse ir pateikia struktūruotas įžvalgas, kurios padeda komandoms susidėlioti reikalavimus, prognozuoti pasikeitimus ir trumpinti produkto pateikimo rinkai laiką. Praktikoje tai reiškia, kad atitikties specialistai gali greičiau atsakyti į klausimą, ką konkrečiam produktui būtina padaryti prieš startą ir ką stebėti jau pardavimo metu.

    „Mūsų ambicija yra reguliacinę atitiktį, kuri šiandien dažnai laikoma suvaržymu, paversti strateginiu svertu įmonėms. DI dėka tampa įmanoma numatyti, o ne tik reaguoti“, – sakė „Cleo Labs“ bendraįkūrėja Naomie Halioua.

    Kur bus nukreiptos investicijos?

    Gautos lėšos bus naudojamos platformos galimybėms stiprinti ir funkcijų rinkiniui plėsti, taip pat pardavimų augimui Europoje. Kartu bendrovė planuoja pasirengti tolimesnei tarptautinei plėtrai, įskaitant Jungtines Valstijas.

    Toks žingsnis atspindi bendrą rinkos tendenciją: įmonės siekia automatizuoti atitikties procesus, nes reguliavimo apimtys auga, o produktų kūrimo ciklai trumpėja. Sprendimai, kurie sujungia nuolatinę stebėseną, įspėjimus ir poveikio verslui vertinimą, tampa svarbūs ne tik teisės ar atitikties skyriams, bet ir produktų vystymo, pirkimų bei tiekimo grandinės komandoms.

  • „All3“ pritraukė apie 23 mln. eurų: robotai ir DI žada spartesnes statybas ir mažesnes sąnaudas

    „All3“ pritraukė apie 23 mln. eurų: robotai ir DI žada spartesnes statybas ir mažesnes sąnaudas

    Statybų robotikos platformą kurianti bendrovė „All3“ užsitikrino 25 mln. JAV dolerių sėklinės stadijos investiciją, kuri prilygsta maždaug 23 mln. eurų. Finansavimo raundui vadovavo RTP Global, taip pat dalyvavo SuperSeed, o papildomai prisidėjo Begin Capital, s16vc ir VNV Global.

    Įmonė kuria integruotą statybų modelį, apjungiantį autonominę robotiką, DI paremtą projektavimo programinę įrangą ir robotizuotą gamybą. Tikslas – didinti darbų našumą, mažinti kaštus ir riboti statybų poveikį aplinkai, kartu išlaikant architektūrinį lankstumą.

    Pasak „All3“, jų sistemos ašis – kojinis robotas, skirtas surinkimo darbams statybvietėje, ir įrankiai individualiems komponentams gaminti. Toks derinys turėtų padėti sumažinti rankinio darbo apimtį ten, kur tradicinė prefabrikacija susiduria su ribojimais, ypač tankiai užstatytose miestų teritorijose.

    Statybų sektorius laikomas viena didžiausių pasaulio industrijų, tačiau našumo augimas per pastaruosius dešimtmečius čia buvo ribotas. Daugelyje projektų vis dar dominuoja rankinis darbas, o procesų fragmentacija ir skirtingų rangovų grandinė dažnai kelia terminų, kokybės ir biudžetų valdymo rizikas.

    „Statyba yra didžiausias pasaulio sektorius, kuris dar nepatyrė produktyvumo revoliucijos. Su šiuo finansavimu plėsime technologijos diegimą turėdami aiškią misiją – iš esmės spręsti būsto krizę“, – sakė „All3“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Rodion Shishkov.

    Bendrovė teigia jau matanti ankstyvą rinkos paklausą: per jų projektavimo programinę įrangą apdorota daugiau nei 100 000 kvadratinių metrų gyvenamųjų projektų. Tai prisidėjo prie augančio projektų portfelio Vokietijoje, kuri pasirinkta kaip pirmoji plėtros rinka.

    Gautos lėšos bus nukreiptos moksliniams tyrimams ir plėtrai Londone bei Belgrade, taip pat – pirmosios robotų flotilės diegimui komerciniuose objektuose Vokietijoje. „All3“ veikia Europoje, turi biurus Berlyne ir Cuge, o pagrindinis dėmesys skiriamas statybų procesų modernizavimui robotikos ir DI priemonėmis.

  • Menopauzė nevienodai sendina organus: DI sudarytas atlasas atskleidė netikėtus pokyčius

    Menopauzė nevienodai sendina organus: DI sudarytas atlasas atskleidė netikėtus pokyčius

    Kas iš tiesų keičiasi per menopauzę?

    Menopauzė dažniausiai siejama su karščio bangomis, miego sutrikimais, nuotaikų svyravimais ar svorio augimu. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai yra platesnis biologinis lūžis, galintis paveikti širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos, kaulų bei nervų sistemos sveikatą.

    Nors apie hormonų pokyčius žinoma daug, ilgą laiką trūko detalaus vaizdo, kaip bėgant metams kinta skirtingi moters reprodukcinės sistemos organai. Naujas didelės apimties tyrimas siūlo vieną iš iki šiol išsamiausių atsakymų.

    Atlasas, sudarytas iš audinių ir genų duomenų

    Barselonos superkompiuterių centro tyrėjai pasitelkė DI ir sukūrė didelės apimties moters reprodukcinės sistemos senėjimo atlasą. Tam buvo sujungti 1 112 audinių vaizdų iš 659 mėginių bei genų raiškos duomenys, apimantys tūkstančius genų.

    Duomenys surinkti iš 304 moterų, kurių amžius siekė nuo 20 iki 70 metų. Pasitelkus pažangius vaizdų atpažinimo ir giliojo mokymosi metodus, tyrėjai galėjo įvertinti ne tik matomus audinių pokyčius, bet ir molekulinius procesus, slypinčius už jų.

    Organai sensta skirtingu tempu

    Pagrindinė išvada tokia: menopauzė kūno nepasendina tolygiai, o organų pokyčių dinamika skiriasi. Tyrime analizuoti keli pagrindiniai reprodukcinės sistemos organai, tarp jų gimda, kiaušidės, makštis, gimdos kaklelis, krūties audiniai ir kiaušintakiai.

    Tyrėjų duomenimis, kai kuriuose organuose senėjimo ženklai ryškėja palaipsniui ir gali prasidėti dar iki menopauzės. Tuo metu kitų organų pokyčiai labiau primena šuolį, sutampantį su pereinamuoju laikotarpiu.

    Kuris organas kinta staigiau?

    Ryškesnis, labiau „staigus“ pokytis, kaip nurodoma tyrime, siejamas su gimda. Be to, net viename organe skirtingi audiniai gali senti nevienodu greičiu, todėl bendras vaizdas yra sudėtingesnis, nei rodo vien tik simptomai ar bendri hormonų rodikliai.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad menopauzė veikia kaip lūžio taškas, kuris iš esmės perorganizuoja kitus reprodukcinės sistemos organus ir audinius“, – sakė Barselonos superkompiuterių centro tyrimui vadovavusi Marta Melė.

    Kraujyje aptinkami žymenys ir praktinė nauda

    Dar viena svarbi tyrimo kryptis susijusi su galimybe šiuos pokyčius stebėti paprasčiau. Mokslininkai identifikavo molekulinius signalus, susijusius su reprodukciniu senėjimu, kuriuos galima aptikti kraujo mėginiuose.

    Analizėje remtasi daugiau nei 21 441 moters kraujo duomenimis, o tai leidžia tikėtis, kad ateityje bus kuriami mažiau invaziniai stebėsenos įrankiai. Tokie žymenys galėtų padėti anksčiau įvertinti su menopauze siejamas rizikas ir parinkti labiau individualizuotą priežiūrą.

    „Šis tyrimas atveria kelią personalizuotai medicinai, kai gydymas derinamas prie konkretaus molekulinio profilio ir labiausiai pažeidžiamų audinių“, – teigė viena iš bendraautorių Laura Ventura.

  • „Cyfrowy Polsat“ ruošia naują strategiją iki 2026-ųjų: bus peržiūrėtos visos verslo kryptys

    „Cyfrowy Polsat“ ruošia naują strategiją iki 2026-ųjų: bus peržiūrėtos visos verslo kryptys

    Nauja kryptis iki 2026 metų

    „Cyfrowy Polsat“ vadovybė paskelbė, kad grupė rengia atnaujintą ilgalaikę strategiją, kuri turėtų būti pristatyta iki 2026 metų pabaigos. Pasak bendrovės atstovų, tikslas yra suteikti organizacijai daugiau tempo, lankstumo ir greitesnį sprendimų priėmimą.

    Bendrovės teigimu, planas neapsiribos viena sritimi: numatyta nuosekliai įvertinti tiek pajamų, tiek sąnaudų segmentus ir tai, kaip jie susijungia į vieną bendrą kryptį. Rinkai siunčiama žinutė aiški: strategija kuriama ilgam laikui, o ne vienam ketvirčiui.

    Ką reiškia „plati analizė“?

    Grupės vadovas Piotras Żakas pabrėžė, kad tai bus didelės apimties darbas, nes grupės struktūra yra sudėtinga ir apima skirtingus verslus. Pasak jo, bus peržiūrima kiekviena veiklos šaka, vertinant, kas kuria vertę, o kur reikalingi pokyčiai.

    „Turime išanalizuoti kiekvieną verslo atšaką, kiekvieną pajamų ir sąnaudų segmentą, kad tai susidėtų į nuoseklią strategiją“, – sakė Piotras Żakas.

    Vadovybė taip pat akcentuoja, kad strategijos rengimas nereiškia sprendimų atidėjimo: jei analizė parodys, kad tam tikrus veiksmus verta atlikti kuo greičiau, jie gali būti priimami nelaukiant galutinio dokumento. Tai signalas, kad 2025–2026 metais grupė gali būti aktyvi tiek optimizuodama procesus, tiek perskirstydama investicijas.

    Technologijos, DI ir robotizacija

    Vienas ryškiausių akcentų, apie kurį kalbėjo vadovybė, yra didesnis dėmesys naujoms technologijoms, įskaitant DI sprendimus ir robotizaciją. Tokios priemonės dažniausiai taikomos klientų aptarnavimo automatizavimui, tinklo ir paslaugų priežiūrai, duomenų analitikai bei vidinių procesų spartinimui.

    „Pastaraisiais mėnesiais pats aktyviai ieškojau kontaktų su technologijų lyderiais Lenkijoje ir užsienyje, kad DI ir robotizacijos sprendimai realiai pagerintų mūsų procesus“, – sakė Piotras Żakas.

    Bendrovė nurodo jau matanti anksčiau įdiegtų pokyčių efektą: minimos atnaujintos neriboto plano pasiūlos, „Multiplay“ paketo plėtra ir didesnis dėmesys internetinei televizijai. Telekomunikacijų ir žiniasklaidos grupėms tai aktualu dėl augančios konkurencijos, brangių tinklo investicijų ir vartotojų įpročių poslinkio į turinį bei paslaugas internete.

    2025 metais, pasak vadovybės, veiklą veikė infliacija ir sąnaudų spaudimas, o taip pat kapitalo imlios investicijos į infrastruktūrą. Tarp minimų operacinių rezultatų – „Multiplay“ klientų skaičiaus augimas iki 3 038 000 ketvirtąjį 2025 metų ketvirtį ir didėjantis vidutinis pajamų iš vieno kliento rodiklis.

    B2C segmente ketvirtąjį 2025 metų ketvirtį vidutinės pajamos iš vieno kliento augo 5,4 proc., o B2B segmente – 2,4 proc. Grupė taip pat akcentavo tolesnę mobiliojo ir fiksuoto ryšio tinklų plėtrą bei pasirengimą 5G plėtrai, išnaudojant turimus dažnius.

    Rinkai svarbiausias klausimas dabar yra tai, ar platesnė analizė baigsis portfelio „apsivalymu“, ar, priešingai, papildomomis investicijomis į prioritetines kryptis. Kol kas bendrovė formuluoja atsargiai: sprendimai priklausys nuo analizės rezultatų, o galutinės išvados turėtų paaiškėti artėjant strategijos paskelbimui.

  • Ar „Meta“ bus atsakinga už deepfake reklamas: Varšuvos teismas paliko galioti sprendimą

    Ar „Meta“ bus atsakinga už deepfake reklamas: Varšuvos teismas paliko galioti sprendimą

    Varšuvos Apeliacinis teismas paliko galioti ankstesnį sprendimą byloje, kurioje „Meta“ kaltinama neužkirtusi kelio netikroms reklamoms „Facebook“ ir „Instagram“ platformose. Šios reklamos, anot ieškovo, naudojo jo ir jo žmonos atvaizdą, o dalis vartotojų dėl to patyrė finansinių nuostolių.

    Skundą pateikė siuntų bendrovės „InPost“ vadovas Rafałas Brzoska, teigiantis, kad socialiniuose tinkluose plito sukčiavimui skirtos reklamos, imituojančios jo vardu teikiamas investavimo rekomendacijas. Teismas dar pirmojoje instancijoje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, numatančias finansinę sankciją už kiekvieną naujai pasirodžiusią tokio tipo reklamą.

    Teismas: platforma nėra tik tarpininkė

    R. Brzoskos teigimu, Apeliacinis teismas sutiko, kad „Meta“ šiuo atveju negali būti laikoma vien pasyvia technine tarpininke. Esminis argumentas byloje yra tai, kad reklamos platformoje ne tik talpinamos, bet ir atrenkamos, tikrinamos prieš rodymą, o pati platforma už jų sklaidą gauna atlygį.

    „Turime lūžio taško sprendimą: teismas aiškiai pasakė, kad už sukčiavimui skirtas reklamas atsako ir „Meta“,“ – sakė Rafałas Brzoska.

    „Meta“ savo poziciją grindė Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktu ir teigė esanti saugiosios užuovėjos režime, taikomame tam tikrų rūšių tarpininkams. Vis dėlto teismas, kaip nurodo ieškovas, įvertino, kad platformos vaidmuo reklamos grandinėje yra aktyvus ir ekonomiškai motyvuotas, todėl atsakomybės ribojimai šiuo atveju gali būti netaikomi.

    Deepfake reklamos ir vieši asmenys

    Bylos kontekstas siejamas su pastaraisiais metais išaugusiu sukčiavimu, kai netikros reklamos kuriamos pasitelkiant dirbtinis intelektas technologijas ir vadinamąjį deepfake. Tokiu būdu imituojami viešų žmonių vaizdo įrašai ar balsas, o vartotojai raginami investuoti į tariamas platformas ar produktus.

    Lenkijos žiniasklaidoje aptarta, kad sukčiai tokioms kampanijoms naudojo ne tik R. Brzoskos, bet ir kitų žinomų žmonių atvaizdą. Tai atitinka platesnę tendenciją Europoje, kur reklaminiai skelbimai socialiniuose tinkluose vis dažniau tampa kibernetinių nusikaltėlių įrankiu, ypač kai auditorija taikoma per mokamą tikslinimą.

    Ką tai gali reikšti „Meta“ ir reklamos rinkai

    Jei tokia teismų praktika įsitvirtintų, ji galėtų reikšti didesnę platformų pareigą aktyviau vertinti mokamos reklamos turinį, o ne vien reaguoti į pranešimus po publikavimo. Reklamos užsakovams tai gali atnešti griežtesnę patikrą, o vartotojams daugiau apsaugos nuo apgaulingų investavimo ar prekių pasiūlymų.

    Viešai aptartuose kaltinimuose dėl sukčiavimo reklamų sklaidos taip pat keliami klausimai apie tai, kaip platformos nustato riziką ir kokiais atvejais reklama blokuojama. Kritikai pabrėžia, kad didelis reklamos mastas ir automatizuotas moderavimas palieka spragų, kurias sukčiai išnaudoja ypač greitai.

    Byla Varšuvoje išlieka svarbi ne tik dėl galimų finansinių pasekmių, bet ir dėl precedento: ji parodo, kad teismai vis dažniau vertina platformas kaip aktyvius reklamos ekosistemos dalyvius. Toks požiūris gali sustiprinti spaudimą socialiniams tinklams efektyviau užkirsti kelią deepfake ir kitoms apgaulės formoms dar prieš joms pasiekiant vartotojus.

  • Europa siekia savo kibernetinio DI: kodėl „Anthropic“ modelio ribota prieiga kelia nerimą

    Europa siekia savo kibernetinio DI: kodėl „Anthropic“ modelio ribota prieiga kelia nerimą

    Europos vyriausybės ir kibernetinio saugumo sektorius vis garsiau kalba apie poreikį kurti savą „superįsilaužimų“ dirbtinį intelektą. Impulsą sustiprino JAV bendrovės „Anthropic“ sprendimas ribotai dalintis nauju modeliu, kuris, anot kūrėjų, itin gerai aptinka ir išnaudoja informacinių sistemų spragas.

    Tokia situacija, Europos pareigūnų vertinimu, sukuria dvigubą riziką: sparčiai daugėja galimų atakų, o svarbios gynybos priemonės lieka priklausomos nuo kelių privačių JAV įmonių sprendimų. Kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad kritinės infrastruktūros, finansų sektoriaus ir valstybinių sistemų apsauga vis labiau remiasi DI galimybėmis, todėl prieigos klausimas tampa ir nacionalinio saugumo tema.

    Priklausomybė nuo JAV technologijų

    Europos technologinio suvereniteto diskusijos pastaraisiais metais paspartėjo ne vien dėl debesijos ar puslaidininkių, bet ir dėl pažangių DI modelių. Kai pažangiausios kibernetinės galimybės sutelktos kelių tiekėjų rankose, valstybės, net ir turėdamos stiprias reguliavimo institucijas, praktiškai negali įvertinti realaus pajėgumo, rizikų ir apsaugos priemonių.

    Kibernetinio saugumo bendrovės atkreipia dėmesį, kad tokie modeliai gali būti panaudoti tiek gynybai, tiek puolimui. Jei puolėjai pirmieji įgyja priemones, leidžiančias greitai rasti tūkstančius aukšto kritiškumo spragų, tradicinės saugumo komandos nebespėja reaguoti, o incidentų mastas gali augti eksponentiškai.

    Kodėl DI keičia atakų greitį

    Pažangūs modeliai iš esmės automatizuoja tai, kas anksčiau reikalavo didelių komandų ir ilgo laiko: pažeidžiamumų paiešką, kodo analizę, išnaudojimo scenarijų kūrimą ir jų pritaikymą realioms sistemoms. Dėl to didėja tikimybė, kad spragos bus išnaudotos dar iki oficialių pataisų įdiegimo, ypač didelėse organizacijose su sudėtinga infrastruktūra.

    Rizika ypač aktuali plačiai naudojamiems komponentams, operacinėms sistemoms ir naršyklėms, kurių pažeidžiamumai atveria kelią masinėms atakoms. Kibernetinės žvalgybos ir nusikalstamos grupuotės jau dabar aktyviai perka, vagia ar kitaip įgyja informaciją apie spragas, o DI tokį „paieškos ir pritaikymo“ ciklą gali dar labiau sutrumpinti.

    Ką Europa gali padaryti realiai

    Europos atsakas, pasak sektoriaus atstovų, turi apimti ne vien ambiciją „turėti savo modelį“, bet ir praktines priemones: daugiau investicijų į skaičiavimo infrastruktūrą, talentų pritraukimą, saugų testavimo režimą ir aiškias taisykles, kaip tokias sistemas sertifikuoti bei prižiūrėti. Kita kryptis yra tiksliniai modeliai, skirti konkrečioms gynybos užduotims, pavyzdžiui, pažeidžiamumų prioritetizavimui ar incidentų triukšmo mažinimui dideliuose tinkluose.

    Kartu keliama ir priežiūros problema: reguliuotojams bei nacionalinėms kibernetinio saugumo institucijoms reikia pajėgumų ne tik reaguoti į incidentus, bet ir vertinti pačius pažangiausius modelius. Be tokios kompetencijos Europa rizikuoja atsidurti situacijoje, kai atakų technologinis lygis kyla greičiau nei gebėjimas suprasti, kaip ir kodėl jos vyksta.

    Diskusija dėl europinio „superįsilaužimų“ DI iš esmės rodo platesnę tendenciją: kibernetinis saugumas vis mažiau yra vien programinės įrangos atnaujinimų klausimas ir vis labiau tampa strategine technologijų, pramonės ir valstybės politikos sritimi. Jei pažangūs modeliai bus plačiai prieinami puolėjams, gynybai reikės analogiškai pažangių, patikimai valdomų sprendimų.

  • ATLAS priartėjo prie Dievo dalelės paslapties: Higso bozonas gali atskleisti Visatos pradžią

    Vienas svarbiausių šiuolaikinės dalelių fizikos klausimų – kaip Higso bozonas sąveikauja pats su savimi. Ši vadinamoji Higso bozonų savisąveika laikoma raktu, galinčiu paaiškinti ne tik masės atsiradimą, bet ir tai, kaip ankstyvoji Visata kito netrukus po Didžiojo sprogimo.

    Naujausia CERN Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve veikiančio ATLAS eksperimento analizė pateikė iki šiol griežčiausius šios savybės apribojimus. Mokslininkai pabrėžia, kad kuo tiksliau pavyksta apibrėžti Higso savisąveiką, tuo aiškiau matyti, ar už Standartinio modelio ribų slypi nauja fizika.

    Retas procesas ir „auksinis“ kanalas

    Higso bozonų poros susidarymas yra itin retas reiškinys – tokie įvykiai pasitaiko tik labai mažoje protonų susidūrimų dalyje. Todėl ATLAS komanda rėmėsi kanalu, kuriame vienas Higso bozonas skyla į du b kvarkus, o kitas – į du fotonus.

    Toks derinys laikomas vienu švariausių būdų atskirti signalą nuo foninių procesų, nes fotonų energijos požymiai detektoriuje fiksuojami labai tiksliai. Tačiau net ir šiuo atveju reikia peržvelgti milžiniškus duomenų kiekius, kad išryškėtų kelios dešimtys ar šimtai kandidatinių įvykių.

    Duomenų šuolis ir DI pagalba

    Analizėje sujungti antrojo LHC darbo periodo 2015–2018 metais duomenys ir naujausi trečiojo periodo 2022–2024 metais matavimai. Bendrai įvertintas duomenų kiekis viršijo 300 atvirkštinių femtobarnų, o tai reiškia didžiulį statistinį pagrindą retesniems procesams medžioti.

    Norint iš filtruoti foną, kai kiti Standartinio modelio procesai gali imituoti ieškomą signalą, pasitelkti pažangūs duomenų analizės metodai ir DI. Tai leido tiksliau atpažinti subtilius susidūrimų geometrijos bei energijų pasiskirstymo skirtumus ir pagerino rezultatų patikimumą.

    Ką rodo nauji apribojimai?

    ATLAS pateikti skaičiavimai apribojo Higso savisąveikos stiprį intervale nuo minus 1,6 iki 6,6 karto, lyginant su Standartinio modelio prognoze. Taip pat susiaurintos ribos sąveikai, kurioje dalyvauja du Higso bozonai ir du vektoriniai bozonai W arba Z, – nuo minus 0,5 iki 2,6 karto teorinės vertės.

    Nors šie intervalai dar nereiškia tiesioginio savisąveikos išmatavimo, jie ženkliai sumažina erdvę, kurioje galėtų slėptis nukrypimai nuo Standartinio modelio. Būtent tokie nukrypimai būtų vienas aiškiausių signalų, kad egzistuoja nauji reiškiniai, kurių dabartinė teorija neaprašo.

    Artimiausiais metais mokslininkai tikisi dar tikslesnių išvadų, kai bus pilnai išanalizuoti trečiojo periodo duomenys. Dar didesnio proveržio laukiama iš didelio šviesingumo LHC modernizacijos, kuri turėtų smarkiai padidinti susidūrimų skaičių ir priartinti momentą, kai Higso savisąveiką bus galima ne tik riboti, bet ir tiksliai išmatuoti.

  • Taylor Swift imasi ginklų prieš DI: saugo balsą ir įvaizdį, kad klastotės nebeveiktų

    Taylor Swift imasi ginklų prieš DI: saugo balsą ir įvaizdį, kad klastotės nebeveiktų

    Nauja kryptis kovojant su klastotėmis

    Taylor Swift pateikė naujas paraiškas registruoti prekių ženklus, apimančius jos balso įrašus ir sceninį įvaizdį. Teisininkai tai vertina kaip prevencinį žingsnį, skirtą apsisaugoti nuo vis tikroviškesnių DI sukurtų klastočių.

    Pastaraisiais metais pramogų industrijoje sparčiai plinta vadinamieji deepfake sprendimai, leidžiantys atkurti žmogaus balsą ir išvaizdą taip, kad klaidinantis turinys gali pasiekti socialinius tinklus ir transliavimo platformas per minutes. Dėl to žinomi atlikėjai ieško papildomų teisinių priemonių, kurios veiktų greičiau nei ilgi ginčai dėl autorinių teisių.

    Kaip veikia balso ženklo idėja

    Swift paraiškose numatyta registruoti vadinamuosius garso ženklus, tai yra konkrečius įrašus, kurie gali tapti atpažįstamu prekių ženklo elementu. Tokia apsauga taikoma rečiau nei logotipams ar pavadinimams, tačiau ji gali tapti svarbi, kai klastotojai imituoja balso manierą reklamuodami produktus ar paslaugas.

    Prekių ženklų teisės ekspertai pabrėžia, kad bandymas prekių ženklo registracija saugoti kalbamąjį žinomų žmonių balsą yra gana nauja praktika, kurios ribos teismuose dar nėra iki galo išbandytos. Vis dėlto tokia registracija gali sustiprinti argumentus, kai auditorijai sudaromas įspūdis, jog reklama ar įrašas yra oficialiai patvirtinti pačios atlikėjos.

    „Technologijos leidžia sukurti naują turinį, kuris imituoja atlikėjo balsą nekopijuojant senų įrašų, todėl atsiranda spraga, kurią prekių ženklai gali padėti užpildyti“, – sakė prekių ženklų teisės specialistas Joshas Gerbenas.

    Įvaizdis ir scena kaip teisinė apsauga

    Kita paraiška siejama su vizualiniu identitetu ir apima konkrečią scenos nuotrauką iš „Eras Tour“ koncerto. Tokia kryptis rodo, kad ginčų centre gali atsidurti ne tik veidas, bet ir lengvai atpažįstami atributai, kostiumai, sceninis stilius ar vizualinis „parašas“.

    Praktikoje tai gali būti svarbu, kai internete plinta DI sukurti vaizdai, naudojami apgaulingoms reklamoms, netikriems politiniams pareiškimams ar su atlikėjos vardu siejamam turiniui, kuris gali pakenkti reputacijai. Teisiniai įrankiai, paremti prekių ženklu, kai kuriais atvejais leidžia greičiau reaguoti į vartotojų klaidinimą nei vien remtis autorinėmis teisėmis.

    Tendencija, kuri gali išplisti

    Taylor Swift nėra vienintelė, bandanti iš anksto „užrakinti“ savo atpažįstamus bruožus. Anksčiau panašių veiksmų ėmėsi ir aktorius Matthew McConaughey, siekęs apsaugoti jo karjerai būdingą frazę, kad būtų aiškiau, kada ji naudojama komerciniais tikslais.

    Pati Swift jau seniai garsėja aktyviu prekės ženklo valdymu ir Jungtinėse Valstijose yra registravusi šimtus su savo kūryba susijusių ženklų, įskaitant albumų pavadinimus ir dainų frazes. Naujos paraiškos papildo šią strategiją laikotarpiu, kai DI generuojamas turinys daro reputacines rizikas kasdienybe, o pramogų verslas ieško universalių, greitai taikomų apsaugos modelių.