CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkijos pramonė spaudžia dėl pigesnės elektros: kainos vienos aukščiausių Europoje, vokiečiai jau turi planą

    Lenkijos energoimli pramonė ragina valdžią kuo greičiau įdiegti elektros kainų mažinimo programą sektoriams, kuriems energijos sąnaudos sudaro reikšmingą gamybos kaštų dalį. Verslas siekia sprendimo, panašaus į taikomą Vokietijoje, ir tikina, kad be jo prastėja konkurencingumas Europos rinkoje.

    Pramonės atstovai remiasi Eurostato duomenimis, rodančiais, kad Lenkijoje elektros kaina pramonei yra tarp didžiausių Europoje. Energoimliems sektoriams 2025 metų antroje pusėje vidutinė kaina siekė apie 170 eurų už megavatvalandę be mokesčių, o tai, pasak pramonės, buvo aukščiausias lygis Europoje.

    Tuo metu Vokietijoje minimu laikotarpiu kaina buvo apie 130 eurų už megavatvalandę, o šalis jau yra įdiegusi paramos schemą, skirtą sumažinti elektros kainas didžiausiems energijos vartotojams. Ji kuriama pagal Europos Komisijos patvirtintą CISAF logiką, kuri numato, kaip valstybės pagalba gali būti taikoma pramonei nepažeidžiant ES konkurencijos taisyklių.

    Lenkijos pramonė taip pat kritikuoja Energetikos ministro rengiamą nutarimo projektą dėl tarifų sudarymo ir atsiskaitymo už elektrą principų. Cemento gamintojai įspėja, kad siūlomi pakeitimai nebūtinai mažins kainas, o kai kuriais atvejais dėl papildomų dedamųjų gali jas net padidinti.

    Vienas iš ginčijamų elementų yra vadinamojo kokybės mokesčio skaičiavimo metodika, kuri, pramonės vertinimu, gali skatinti įmones perkelti vartojimą į tam tikras valandas. Energoimlioms gamykloms, kurių technologiniai procesai yra nenutrūkstami, tokie pokyčiai dažnai nepraktiški, todėl dalis galimos naudos gali išnykti.

    Cemento sektorius siūlo išplėsti paramos gavėjų ratą, pakeičiant atrankos kriterijus ir sumažinant metinio elektros suvartojimo slenkstį iki 10 gigavatvalandžių. Pramonės teigimu, toks žingsnis leistų įtraukti daugiau įmonių, kurioms elektros kaina tiesiogiai lemia galutinės produkcijos savikainą ir galimybes konkuruoti su importu.

    „Be realių sprendimų, mažinančių energijos kainą pramonei, prarandame konkurencingumą tiek prieš importą, tiek prieš kitų ES šalių gamintojus“, – sakė Lenkijos cemento gamintojų asociacijos vadovas Krzysztofas Kieresas.

    Diskusijos dėl paramos energijai vyksta platesniame kontekste, kai energetikos kainų svyravimai išlieka vienu svarbiausių infliacijos ir pramonės rizikos veiksnių. Ekonomistai ne kartą pabrėžė, kad brangi energija greitai persiduoda į statybų, transporto ir plataus vartojimo prekių kainas, o tai daro spaudimą ir vidaus paklausai.

    Lenkijos institucijos dar 2025 metais signalizavo apie galimus instrumentus, kurie stabilizuotų kainas didžiausiems vartotojams, tačiau pramonė tvirtina, kad sprendimai juda per lėtai. Europos Komisijos nustatyti CISAF principai atveria teisinį kelią programoms, kurios leistų daliai suvartojamos elektros taikyti mažesnę kainą, o reikšmingą paramos dalį nukreipti į investicijas, susijusias su atsinaujinančia energetika ir efektyvumo didinimu.

    Vokietijos pavyzdys Lenkijoje minimas kaip orientyras: ten numatytos išmokos už 2026 metus turėtų būti išmokamos jau kitais metais. Lenkijos pramonė tikisi analogiško aiškaus grafiko ir taisyklių, kurios leistų planuoti gamybą, investicijas ir ilgalaikius kontraktus, mažiau priklausomus nuo trumpalaikių elektros kainų šuolių.

  • „Enea“ skiria pardavimų veiklą į atskirą įmonę: ką tai keičia klientams ir energijos rinkai

    Lenkijos energetikos grupė „Enea“ nusprendė atskirti pardavimų veiklą ir perkelti ją į atskirą grupės bendrovę. Sprendimą 2026 metų rugpjūčio 20 dieną priėmė neeilinis akcininkų susirinkimas, jam pritarė daugiau kaip 99,99 proc. balsavusiųjų.

    Įmonė pabrėžia, kad tai dar vienas žingsnis pertvarkant grupės organizacinį modelį ir kuriant labiau specializuotą pardavimų organizaciją. Ji turėtų būti orientuota tiek į privačius, tiek į verslo klientus, o kartu greičiau prisitaikyti prie kintančios energijos rinkos.

    Kas keisis grupės struktūroje

    Po atskyrimo „Enea“ turėtų veikti kaip strateginis ir valdymo centras, o naujoji įmonė „Enea Sprzedaż“ koncentruosis į komercinę veiklą. Tai apimtų pasiūlymų kūrimą, santykių su B2C ir B2B klientais plėtrą bei pardavimo procesų skaitmeninimą.

    Pasak bendrovės, tokia struktūra didina verslo modelio skaidrumą ir aiškiau paskirsto atsakomybes tarp veiklos sričių. Energetikos sektoriuje tai dažnas modelis, kai pardavimai atskiriami nuo gamybos, tinklų ar strateginio valdymo funkcijų.

    Ką tai reiškia klientams

    „Enea“ tikina, kad klientams svarbiausia žinia yra paslaugų tęstinumas. Galiojančios sutartys, įprasti kontaktų kanalai ir aptarnavimo procesai turėtų išlikti tokie patys kaip iki šiol.

    Praktikoje tokie pokyčiai dažniausiai pirmiausia matomi vidiniuose procesuose: greitesni sprendimai dėl pasiūlymų, didesnis dėmesys klientų aptarnavimo kokybei ir daugiau investicijų į skaitmeninius kanalus. Vis dėlto realus poveikis klientams priklausys nuo to, kaip greitai naujoji įmonė perims procesus ir kokius produktus pasiūlys.

    Kada sprendimas įsigalios

    Formali pertvarka turėtų užsibaigti po įregistravimo Nacionaliniame teismų registre. „Enea“ nurodo, kad tai planuojama 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Iki tol grupė turės įgyvendinti teisinius ir organizacinius veiksmus, susijusius su veiklos perkėlimu, procesų suvienodinimu ir klientų aptarnavimo grandinės užtikrinimu. Bendrovė pabrėžia, kad pardavimo veikla ir po atskyrimo liks „Enea“ grupės dalimi.

    Finansinis fonas ir investicijos

    „Enea“ taip pat pateikė preliminarius 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus: grupės pajamos siekė apie 2 970 000 000 eurų, o grynasis pelnas apie 350 000 000 eurų. Šie skaičiai rodo, kad pertvarka vykdoma esant stipriam finansiniam pagrindui.

    Per tą patį laikotarpį investicijos sudarė apie 700 000 000 eurų. Energetikos įmonėms tai ypač svarbu dėl didėjančių tinklų modernizavimo, gamybos atnaujinimo ir skaitmeninimo poreikių, o specializuota pardavimų įmonė gali padėti greičiau komercializuoti naujus produktus bei paslaugas.

    „Pardavimų veiklos atskyrimas atitinka organizacinių pokyčių kryptį „Enea“ grupėje. Siekiame didesnės pardavimo kompetencijų specializacijos, efektyvesnio valdymo ir geresnio prisitaikymo prie dinamiškai besikeičiančios energijos rinkos“, – teigė bendrovė.

  • Nauja stotis Centrinėje magistralėje: Biala Rawska gaus tiesioginį susisiekimą iki 2028 metų

    Lenkijoje pradėta naujos geležinkelio stoties Biala Rawska statyba Centrinėje magistralėje, kuri yra viena svarbiausių šalies keleivinių ir krovinių linijų. Projektas turėtų sustiprinti susisiekimą tarp Varšuvos krypties ir pietinių regionų, taip pat sumažinti transporto atskirtį vietos gyventojams.

    Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos investicijos vertė siekia apie 34 000 000 eurų (bruto). Statybų rangovas jau ruošia teritoriją pirmojo iš dviejų naujų bėgių įrengimui, o vėliau numatyta įrengti iešmus, kad nauji keliai būtų integruoti į esamą liniją.

    Ką pakeis nauja stotis?

    Numatyta pastatyti stotį su dviem 400 metrų ilgio vienpusiais peronais, kurie bus įrengiami prie naujų bėgių. Infrastruktūra projektuojama taip, kad ja galėtų patogiai naudotis riboto judumo žmonės, o peronuose planuojamos stoginės, apšvietimas, garsinė sistema ir dinaminė keleivių informacija.

    Lenkijos infrastruktūros ministerija akcentuoja, kad tai reikšmingas žingsnis regionui, kuris iki šiol neturėjo tiesioginės prieigos prie geležinkelio. „Stoties statyba Biala Rawska yra svarbus žingsnis mažinant transporto atskirtį ir impulsas regiono ekonominei plėtrai“, – sakė infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak.

    Darbuose numatyti ir viadukai

    Projektas apima pėsčiųjų ir dviračių viaduko statybą, kad patekti į peronus būtų saugu ir patogu. Taip pat planuojami privažiavimo keliai, šaligatviai, automobilių stovėjimo aikštelės bei sprendimai, palengvinantys persėdimą tarp kelių transporto ir traukinių.

    Be to, numatyti darbai prie kelio viaduko regioniniame kelyje, kad po juo būtų galima nutiesti du papildomus magistralės bėgius. Skelbiama, kad statybos neturėtų paveikti dabartinių traukinių tvarkaraščių.

    Kada planuojama pabaiga?

    Rangovu pasirinkta bendrovė „PORR“, o darbų pabaiga planuojama 2027 ir 2028 metų sandūroje. Tikimasi, kad užbaigus projektą stotis taps nauju regiono susisiekimo tašku ir suteiks daugiau galimybių kasdienėms kelionėms į didesnius miestus.

  • „Arlen“ išplėtė gamyklą Tarnove: investicija už daugiau nei 2 mln. eurų ir ambicingi planai

    Lenkijos apsauginės ir techninės aprangos gamintojas „Arlen“ užbaigė gamyklos Tarnove plėtrą. Bendrovė pranešė pasirašiusi galutinio statybos darbų priėmimo protokolą su rangovu „Stalbau“ iš Vadovicų.

    Kartu gautas ir sprendimas dėl leidimo naudoti pastatą, tad išplėsta infrastruktūra gali būti pradėta eksploatuoti be papildomų teisinių procedūrų. Įmonė nurodo, kad projektas turi sustiprinti jos gamybinius pajėgumus.

    Kiek kainavo plėtra?

    Bendra investicijų į „Arlen“ gamyklą Tarnove vertė siekė 9,5 mln. Lenkijos zlotų be mokesčių, tai yra apie 2,2 mln. eurų. Tokios apimties projektai paprastai apima ne tik papildomas patalpas, bet ir inžinerinių sistemų atnaujinimą bei gamybos srautų perplanavimą.

    Bendrovės teigimu, pagrindinis tikslas yra padidinti apsauginės ir techninės aprangos gamybos apimtis. Ši produkcija reikalinga įvairioms tarnyboms ir pramonės šakoms, kuriose taikomi griežti saugos bei patvarumo reikalavimai.

    Plėtra – po sudėtingo ketvirčio

    Investicija į gamybą vykdoma bendrovei fiksuojant prastesnius finansinius rezultatus. „Arlen“ nurodė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį patyrė 11,95 mln. Lenkijos zlotų konsoliduotą grynąjį nuostolį, priskirtą patronuojančios bendrovės akcininkams.

    Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu bendrovė buvo uždirbusi 1,1 mln. Lenkijos zlotų pelno. Pardavimo pajamos siekė 21,3 mln. Lenkijos zlotų, kai prieš metus buvo 58,5 mln. Lenkijos zlotų, tai yra kritimas 63 proc. per metus.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Gamybos plėtra dažnai vertinama kaip bandymas pasiruošti didesnei paklausai arba efektyviau įvykdyti ilgalaikius užsakymus, ypač kai kalbama apie apsauginę aprangą, kurios pirkimai dažnai planuojami iš anksto. Kita vertus, silpnesni pardavimai ir nuostolis rodo, kad įmonei svarbu greitai paversti investiciją apčiuopiama grąža.

    Artimiausiu metu daug lems tai, ar „Arlen“ pavyks stabilizuoti pardavimus, išlaikyti maržas ir užsitikrinti naujus kontraktus. Išplėsta gamykla Tarnove suteikia tam daugiau techninių galimybių, tačiau finansinių rodiklių atsigavimas priklausys nuo užsakymų portfelio ir veiklos efektyvumo.

  • Tyrimas: liepą pasaulyje beveik 40 proc. naujų dainų kurta su DI – platformos ieško sprendimų

    Tyrimas: liepą pasaulyje beveik 40 proc. naujų dainų kurta su DI – platformos ieško sprendimų

    Naujas tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas muzikos kūryboje peržengė nišinį etapą: 2026 metais liepą beveik 40 proc. pasaulyje išleistų naujų kūrinių buvo sukurti pasitelkiant DI. Skaičiai kursto diskusijas dėl autorystės, skaidrumo ir to, ar klausytojai apskritai atpažįsta, kada skamba žmogus, o kada algoritmas.

    Duomenys pateikiami „SubmitHub“ platformos užsakymu atliktoje analizėje. Tyrėjai teigia įvertinę daugiau nei 1 000 000 kūrinių ir naudodami DI aptikimo įrankį nustatė, kad 23,2 proc. jų buvo visiškai sugeneruoti, o dar 15,3 proc. turėjo DI sugeneruoto garso elementų, kuriuos žmonės vėliau redagavo ar apdorojo.

    Kas laikoma DI muzika?

    Tyrime DI muzika skirstoma į dvi pagrindines grupes: visiškai sugeneruotus kūrinius ir tuos, kuriuose DI naudojamas kaip pagalbinė priemonė. Pastaruoju atveju tai gali būti sintetintų instrumentų partijos, balso imitacijos, automatinis aranžuotės generavimas ar garso takelių kūrimas pagal tekstinę užklausą.

    Ši riba ir yra didžiausias ginčo objektas: kai DI tampa tik dar vienu įrankiu, panašiu į garsą apdorojančius efektus, o kada jis perima esminę kūrybinę dalį. Dėl to vis dažniau keliami reikalavimai aiškiai žymėti, kaip kūrinys buvo sukurtas.

    Skaidrumo problema ir platformų reakcija

    „SubmitHub“ įkūrėjas Jasonas Grishkoffas pabrėžė, kad tolesnis kelias turėtų remtis atskleidimu, o ne bandymais apsimesti, jog DI muzika neegzistuoja. „Kelias į priekį DI muzikai yra atskleidimas. Žmonės turi patys nuspręsti, ar jie nori klausytis DI sukurtos muzikos“, – sakė J. Grishkoffas.

    Jo teigimu, platformų užduotis – suteikti klausytojams pakankamai informacijos, kad šie galėtų pasirinkti. Praktiškai tai reikštų aiškius žymėjimus prie kūrinių, atlikėjų profilių ar net prie konkrečių takelių, kuriuose naudojamas DI.

    Tuo pat metu kai kurios platformos griežtina taisykles. Bandcamp 2026 metų pradžioje paskelbė draudžianti DI sukurtą muziką ir nurodė pasiliekanti teisę pašalinti įtartinus įkėlimus, jei kyla pagrįstų įtarimų dėl DI naudojimo.

    Kita kryptis – ne draudimai, o identifikavimas. „Spotify“ anonsavo, kad nuo 2026 metų rugsėjo pradės žymėti kai kuriuos atlikėjų profilius specialiu DI ženkleliu, kuris padės klausytojams suprasti, kada galimas DI sugeneruotas turinys ar personažas.

    Menininkų požiūriai išsiskiria

    DI muzikos banga dalį kūrėjų verčia kalbėti apie egzistencines grėsmes: baiminamasi, kad DI sugeneruotos dainos užtvindys platformas, mažins realių atlikėjų matomumą ir konkuruos dėl klausymų bei autorinių atlygių. Ypač jautri tema – kūrybinių darbų naudojimas DI mokymui be aiškaus leidimo.

    Kiti menininkai DI vertina pragmatiškai ir viešai pripažįsta jį naudojantys kaip įrankį. Pastaraisiais mėnesiais nuskambėjo ir garsūs pavyzdžiai, kai DI pasitelkiamas kuriant atskiras aranžuotės detales, o patys autoriai tai lygina su ankstesnėmis technologinėmis revoliucijomis muzikoje.

    Kritikų ir auditorijos reakcijos tokiuose atvejuose išlieka nevienodos: vieniems tai inovacija, kitiems – kūrybinio darbo nuvertinimas. Vis dėlto tyrimo skaičiai rodo, kad diskusija greitai neslops, o skaidrumo reikalavimai gali tapti nauju industrijos standartu.

  • Iš civilinės rinkos į gynybą: kokių sertifikatų ir kontrolės prireiks, kad kariuomenė pirktų

    Augant gynybos finansavimui Europoje, vis daugiau civilinio sektoriaus įmonių svarsto tiekti produktus ir paslaugas kariuomenei. Tačiau gynybos rinka nėra paprastas naujas pardavimo kanalas – dažniausiai tai reiškia visos organizacijos teisinę, procesų ir infrastruktūros transformaciją.

    Su šia realybe susiduria technologijų ir inžinerijos bendrovės, kurias vilioja sparčiai auganti paklausa: nuo dronų, jutiklių ir programinės įrangos iki kibernetinio saugumo sprendimų. Norint tapti patikimu tiekėju, neužtenka inovatyvaus produkto – būtina įrodyti atitiktį ir pasirengimą dirbti pagal griežtas taisykles.

    Kas iš tiesų keičiasi įmonėje

    Pirmasis barjeras dažnai yra teisinė aplinka: gynybos tiekimas susijęs su licencijomis, eksporto kontrolės reikalavimais, informacijos apsauga ir rizikų valdymu. Praktikoje tai reiškia, kad atitiktis tampa ne formalumu, o kasdienio valdymo pagrindu, už kurį atsakomybę prisiima ir vadovybė.

    Įmonėms tenka įsivertinti, ar jų produktai nepatenka į dvejopo naudojimo kategoriją, kai civilinės technologijos gali būti pritaikomos kariniams tikslams. Dronai, algoritmai, jutikliai, ryšio sprendimai ar kibernetinio saugumo įrankiai gali būti laikomi jautriais ir reikalauti papildomo klasifikavimo bei kontrolės.

    Kokybės kultūra: reikia įrodymų

    Gynybos sektoriuje galioja kitokia kokybės logika: „veikia“ nėra pakankamas argumentas. Tiekėjai turi pateikti patikrinamą įrodymų grandinę – dokumentuotus procesus, atsekamumą, testavimo rezultatus, komponentų kilmę ir pakeitimų valdymą per visą produkto gyvavimo ciklą.

    Todėl įmonės diegia sertifikuotas kokybės vadybos sistemas ir prisitaiko prie NATO standartų, kurie apima tiek gamybą, tiek programinės įrangos kūrimą, tiek tiekimo grandinės saugumą. Tai dažnai reikalauja naujų vidinių procedūrų, auditų, darbuotojų patikrų, specialių patalpų ar informacinių sistemų, skirtų jautriai informacijai.

    „Didžiausias netikėtumas buvo ne technologija, o organizacinių pokyčių mastas ir tai, kad svarbiausi sprendimai turi būti priimami dar gerokai prieš pirmą sutartį“, – sakė „Spyrosoft Solutions“ vadovas Witoldas Lederis.

    Kodėl svarbu pasiruošti iš anksto

    Ekspertai pabrėžia, kad dažna civilinių įmonių klaida – manyti, jog jei jos negamina ginklų, reguliavimas jų neliečia. Tačiau gynybos ekosistemoje reikšminga ne tik galutinis produktas, bet ir jo panaudojimo scenarijai, tiekimo grandinės patikimumas bei duomenų apsauga.

    Rinkai augant, daugėja iniciatyvų, kurios bando suvienodinti ir „išversti“ išsibarsčiusią informaciją į praktinius žingsnius. Tokie gidai dažniausiai pateikia pasirengimo žemėlapį ir kontrolinius klausimus, padedančius vadovybei įsivertinti, ar įmonė jau pasirengusi pereiti nuo civilinių projektų prie gynybos užsakymų.

    Šis požiūris atspindi platesnę tendenciją: valstybės atsparumą vis dažniau lemia ne pavieniai sprendimai, o brandus technologinis ir pramoninis pagrindas. Dėl to gynybos sektorius vis aktyviau atsiveria civilinėms inovacijoms, tačiau kartu kelia aukštesnę kartelę atsakomybei, atitikčiai ir įrodymams.

  • Ilgiausias geležinkelio tunelis Pietų Lenkijoje priartėjo: darbus atliks iš Kinijos atgabentos TBM

    Pietų Lenkijoje, Mažosios Lenkijos vaivadijoje, priartėjo vienas ambicingiausių geležinkelio infrastruktūros etapų – ruože Szczyrzyc–Tymbark planuojama išgręžti ilgiausią regione geležinkelio tunelį. Darbai vyksta kaip projekto Podłęże–Piekiełko dalis, kuriuo siekiama sutrumpinti keliones traukiniais tarp Krokuvos, Nowy Sącz ir Zakopanės.

    Šiam etapui pasitelkiamos dvi tunelių kasimo mašinos TBM, į Lenkiją atgabentos iš Kinijos ir jau perkeltos į naują statybvietę Stróžos ir Wilkowisko apylinkėse. Įrangą teko išardyti į šimtus dalių ir etapais pergabenti į vietą, kur ruošiami starto portalai būsimam gręžimui.

    Kokie tuneliai bus gręžiami

    Ruože Szczyrzyc–Tymbark numatyti trys pagrindiniai tuneliai: du geležinkelio ir vienas evakuacinis. Ilgiausias geležinkelio tunelis šiame etape turėtų siekti 3 817 metrus, o greta jo bus gręžiamas 3 875 metrų evakuacinis tunelis.

    Be to, planuojamas ir trumpesnis 1 090 metrų geležinkelio tunelis. Tokia schema, kai kartu projektuojamas atskiras evakuacinis tunelis, kalnuotose teritorijose laikoma svarbiu saugos sprendimu, ypač ilgesniuose požeminiuose ruožuose.

    Kas žinoma apie TBM „Kinga“ ir „Jadwiga“

    Pirmoji į naują vietą atgabenta mažesnė TBM „Kinga“, anksčiau naudota evakuaciniam tuneliui po Pisarzowos viršūne. Šiuo metu ji iš naujo surenkama, keičiamos susidėvėjusios dalys ir ruošiama 3 875 metrų evakuacinio tunelio gręžimui.

    Didesnė TBM „Jadwiga“ į statybvietę gabenta vėliau – jos elementų transportas vyko vasaros viduryje. Po surinkimo ši mašina pirmiausia turėtų gręžti 1 090 metrų tunelį, o vėliau bus perkelta į kito portalo zoną, kur prasidės 3 817 metrų tunelio darbai.

    „Abi mašinos šiuo metu pereina kompleksinį atnaujinimo ir modernizavimo procesą. Į naują etapą perkeliame ne tik TBM, bet ir patikrintus technologinius sprendimus, gamybos bazę bei komandos kompetencijas“, – sakė sutarties direktorius Krzysztofas Kulpa.

    Grafikas ir platesnis projekto kontekstas

    Pagal skelbiamą grafiką, tunelių gręžimas šiame ruože turėtų startuoti 2027 metų pradžioje. Ruožas Szczyrzyc–Tymbark yra pirmasis visiškai naujos geležinkelio linijos nr. 622 elementas, jungsiantis planuojamą Szczyrzyc stotį su Tymbark stotimi modernizuojamoje linijoje nr. 104.

    Numatoma apie 8 kilometrus naujos geležinkelio trasos, taip pat viadukai, tiltai ir naujas sustojimo punktas Stróžos apylinkėse. Skelbiama, kad trys iš keturių tunelių bus įrengiami TBM metodu, o vienas – kasybos būdu.

    Projektuojama infrastruktūra turėtų leisti 160 kilometrų per valandą greitį keleiviniams traukiniams ir 120 kilometrų per valandą krovininiams. Tokie parametrai svarbūs ne tik kelionės trukmei, bet ir pralaidumui, ypač kai kalnuotas reljefas riboja tradicinės trasos tiesinimo galimybes.

  • Lenkijos OZE ir elektrotechnikos grupė „Grodno“ padidino pelną, bet įspėja dėl kainų karo

    Lenkijos atsinaujinančios energetikos ir elektrotechnikos prekių platintoja „Grodno“ paskelbė pirmojo 2026–2027 finansinių metų ketvirčio (balandžio–birželio mėnesiais) rezultatus. Įmonė fiksavo nedidelį grynojo pelno augimą, tačiau pabrėžė, kad maržas spaudžia intensyvi kainų konkurencija.

    Per ketvirtį grupės pajamos siekė apie 84,4 mln. eurų ir buvo 23 proc. didesnės nei prieš metus. Tuo pat metu EBITDA sudarė apie 1,7 mln. eurų ir mažėjo 6 proc., o veiklos pelnas (EBIT) – apie 1,1 mln. eurų, 10 proc. mažiau nei prieš metus.

    Grynasis pelnas augo 3 proc. ir pasiekė apie 0,6 mln. eurų. Bendrovė aiškino, kad rezultatams reikšmingai įtaką darė išaugusios veiklos sąnaudos ir agresyvi kainodara rinkoje, kuri verčia pardavėjus konkuruoti ne tik paslaugomis, bet ir maržomis.

    „Augame greičiau nei rinka ir didiname rinkos dalį. Tai įmanoma, nes statome ant naujų technologijų, o „Grodno“ yra skaitmeninių sprendimų, paremtų dirbtiniu intelektu, lyderė“, – sakė „Grodno“ vadovas Andrzejus Jurczakas.

    Vadovas nurodė, kad įmonės skaitmeninis sprendimas AiGrodno ir e. prekybos plėtra padėjo spartinti pardavimus. Pasak jo, e. prekybos kanalas per metus paaugo 48 proc., kai bendras pardavimų augimas sudarė 23 proc.

    Bendrovė taip pat pateikė pardavimų struktūros pokyčius: bazinių elektrotechnikos prekių pardavimai augo 29 proc., o OZE produktų – 10 proc. Tokie skaičiai rodo, kad paklausa elektrotechnikos segmente išlieka tvirta, net kai rinkoje juntamas kainų spaudimas ir pirkėjai daugiau dėmesio skiria kainai bei pristatymo terminams.

    „Grodno“ strategijoje numatyta ir plėtra per įsigijimus. Rugpjūčio 6 dieną bendrovė pranešė pasirašiusi sutartį dėl elektrotechnikos didmeninės prekybos tinklo veiklos turto įsigijimo, kuris apimtų maždaug 10 didmeninės prekybos padalinių.

    Įmonės vertinimu, perimamų padalinių metinis pajamų potencialas galėtų siekti apie 13,8 mln. eurų. Sandorio užbaigimas, įvykdžius sutartyje numatytas sąlygas, planuojamas 2026 metų rugpjūčio pabaigoje.

    Vadovybė teigia, kad šis žingsnis leis sustiprinti geografinį padengimą Lenkijoje ir didinti pardavimų apimtis, nors trumpuoju laikotarpiu iššūkiu išlieka kainų karas. Rinkoje, kur dalis augimo perkeliama į internetinius kanalus, investicijos į DI paremtą logistiką, kainodarą ir klientų aptarnavimą tampa vienu iš pagrindinių konkurencinių svertų.

  • Lagarde perspėja ES: nesutvarkius rinkos, dirbtinio intelekto traukinys nuvažiuos

    Lagarde perspėja ES: nesutvarkius rinkos, dirbtinio intelekto traukinys nuvažiuos

    ES rizikuoja atsilikti

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde perspėja, kad pernelyg suskaidyta ES bendroji rinka gali kainuoti Europai vietą pasaulinėse dirbtinio intelekto lenktynėse. Jos teigimu, Europa jau praleido pirmąją skaitmeninę revoliuciją ir neturi teisės pakartoti tos pačios klaidos.

    Kalbėdama Pasaulio ekonomikos forumo Tarptautinės verslo tarybos susitikime Ženevoje, ji pabrėžė, kad žinios ir talentai Europoje yra, tačiau trūksta greičio, mastelio ir kapitalo. Būtent šie veiksniai dažnai lemia, kur gimsta ir užauga technologijų lyderiai.

    Kapitalas ir mastelis – silpnoji vieta

    Pasak C. Lagarde, vienas didžiausių ES trūkumų – finansavimo struktūra: įmonės dažniau remiasi bankų kreditais, o kapitalo rinkos, kuriose pritraukiamos didesnės investicijos, išlieka fragmentuotos nacionaliniu lygmeniu. Tai riboja galimybes sparčiai didinti veiklos apimtį, ypač startuoliams ir augančioms technologijų bendrovėms.

    Ji akcentavo, kad skirtingos taisyklės ir procedūros valstybėse narėse sukuria praktines kliūtis: didesnes sąnaudas, ilgesnius terminus ir sudėtingesnį veikimą per sienas. Dėl to Europos įmonės, ieškodamos mastelio, neretai žvalgosi į ne ES kapitalo rinkas.

    „Europa iš esmės praleido pirmąją skaitmeninę revoliuciją, todėl negalime sau leisti pakartoti šios klaidos su dirbtiniu intelektu“, – sakė Christine Lagarde.

    Europa turi potencialą, bet reikia reformų

    C. Lagarde priminė, kad ES sudaro apie 6 proc. pasaulio gyventojų, tačiau čia dirba apie 15 proc. pasaulio tyrėjų, o beveik penktadalis labiausiai cituojamų mokslinių publikacijų taip pat siejama su Europa. Vis dėlto iššūkis – paversti šį akademinį ir mokslinį svorį komercine sėkme, kuri greitai pasiektų visą ekonomiką.

    Jos teigimu, euro zonos įmonės šiais metais tikisi vidutiniškai skirti apie 9 proc. visų investicijų dirbtiniam intelektui. Tačiau be galimybių augti per visą ES rinką DI diegimas ir produktyvumo šuolis gali likti fragmentuotas, o nauda – per lėtai išsiskleisti.

    SIU ir EU Inc. – raktai į greitesnį augimą

    ECB vadovė ragino spartinti derybas dėl Santaupų ir investicijų sąjungos, kurios tikslas – labiau integruotos kapitalo rinkos ir lengvesnis investicijų judėjimas visoje ES. Šis paketas laikomas vienu svarbiausių bandymų sumažinti priklausomybę nuo bankinio finansavimo ir atverti platesnes galimybes technologijų plėtrai.

    Taip pat minima ir Europos Komisijos iniciatyva EU Inc., siūlanti pasirenkamą, visoje ES galiojančią įmonės teisinę formą. Idėja paprasta: sumažinti laiką ir kaštus kuriant bei plečiant verslą per sienas, ypač startuoliams, kuriems greitis ir mastelis DI srityje dažnai lemia išlikimą.

    Lagarde žinutė aiški: Europa gali konkuruoti, tačiau tam reikia ne vien idėjų ir talentų, o ir vieningesnių taisyklių, gilesnių kapitalo rinkų bei greitesnio sprendimų priėmimo. Priešingu atveju, DI ekonomikos bangą gali pasiimti tie, kurie sugeba greičiau sukurti mastelį ir pritraukti kapitalą.

  • DeepL ir „Harvey“ susitarė dėl teisinių dokumentų vertimų: stiprina pozicijas reguliuojamose rinkose

    DeepL ir „Harvey“ susitarė dėl teisinių dokumentų vertimų: stiprina pozicijas reguliuojamose rinkose

    Vokietijos vertimo technologijų bendrovė „DeepL“ sudarė partnerystę su JAV teisinio DI startuoliu „Harvey“, pagal kurią „DeepL“ padės versti teisinius dokumentus. Bendrovė tai pristato kaip žingsnį gilyn į griežtai reguliuojamas sritis, kuriose ypač svarbūs tikslumas, konfidencialumas ir duomenų apsauga.

    „DeepL“ 2024 metais buvo vertinama maždaug 1,85 mlrd. eurų. Tuo metu „Harvey“ vertė siekė apie 10,2 mlrd. eurų, o žiniasklaidoje skelbta, kad bendrovė galėjo siekti pritraukti finansavimą, vertinant ją maždaug 14,35 mlrd. eurų.

    Partnerystės kontekstas siejamas ir su „DeepL“ vidiniais pokyčiais: anksčiau šiais metais bendrovė pranešė atleidusi 250 darbuotojų. Dabar įmonė akcentuoja strategiją augti per sutartis su sektoriais, kuriuose technologijų tiekėjams taikomi aukšti atitikties reikalavimai, pavyzdžiui, teisės, finansinių paslaugų, farmacijos bei gyvybės mokslų rinkose.

    Tokiose srityse vertimai nėra vien kalbos klausimas: svarbu teisinė terminija, konteksto tikslumas ir dokumentų vientisumas. Ypač tarptautiniuose procesuose nuolat verčiami kontraktai, teismams ar institucijoms teikiami dokumentai, procesiniai raštai, įrodymai, ataskaitos ir klientų medžiaga.

    „DeepL“ teigia, kad jos sprendimai dėl tikslumo ir saugumo yra pritaikyti darbui su jautria informacija. Bendrovė jau turi teisės sektoriaus klientų, o „Harvey“ platforma aptarnauja daugiau nei 2 000 teisininkų, dirbančių per 2 400 organizacijų.

    Pagal susitarimą „DeepL“ turėtų apdoroti daugiau nei trečdalį viso „Harvey“ dokumentų vertimo srauto, nors „DeepL“ yra tik viena iš kelių „Harvey“ vertimo partnerių. „DeepL“ klientų sąraše taip pat minimos tokios bendrovės kaip SoftBank ir Mazda.

    „Dirbdami su „Harvey“, savo specializuotas kalbos DI galimybes atnešame dar daugiau teisės komandų visame pasaulyje, kurios kasdien dirba tarpvalstybiniuose projektuose“, – sakė „DeepL“ įkūrėjas ir vadovas Jarekas Kutylowskis.