CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Google“ Pixel 10 gaus įprotį skaitančią funkciją: įjungta automatiškai, bet yra kabliukas

    „Google“ Pixel 10 gaus įprotį skaitančią funkciją: įjungta automatiškai, bet yra kabliukas

    „Google“ pradėjo diegti naują „Android“ funkciją „Contextual suggestions“, kuri telefone analizuoja naudojimo įpročius ir siūlo veiksmus tada, kai jų greičiausiai prireiks. Ji pirmiausia pasiekia „Google“ Pixel 10 serijos įrenginius ir kai kuriuose modeliuose yra įjungta pagal numatytuosius nustatymus.

    Funkcijos esmė paprasta: DI įvertina, ką naudojate, kada ir kokiame kontekste, o vėliau bando pateikti laiku pasirodančias rekomendacijas. Pavyzdžiui, sporto klube gali būti pasiūlytas dažniausiai ten klausomas grojaraštis, o įprastu metu savaitgalį gali atsirasti pasiūlymas transliuoti sporto rungtynes į televizorių.

    Toks sprendimas primena „Google“ siekį padaryti telefoną labiau proaktyvų ir panašų į asistentą, kuris ne tik reaguoja į komandas, bet ir pats inicijuoja pasiūlymus. Vis dėlto praktinis tikslumas dar kelia klausimų, nes ankstesni „Google“ nuspėjimo ir siūlymų sprendimai ne visada pataikydavo į vartotojo poreikius.

    Privatumo klausimai ir kur saugomi duomenys

    Didžiausias šios naujovės ginčas susijęs su privatumu ir tuo, kad funkcija gali būti aktyvi automatiškai. „Google“ nurodo, kad surinkti duomenys laikomi telefone užšifruotoje erdvėje ir nėra perduodami nei „Google“, nei tretiesiems asmenims, nebent vartotojas tam aiškiai sutinka.

    Vis dėlto vien faktas, kad įrenginys nuolat kaupia elgsenos signalus, daliai žmonių gali pasirodyti per daug invazyvus. Tokiais atvejais svarbiausia įsivertinti, ar patogumas vertas to, kad telefone būtų saugoma išsamesnė kasdienių įpročių istorija.

    Kaip išjungti ir ištrinti sukauptą informaciją

    Norint atsisakyti „Contextual suggestions“, nustatymuose galima išjungti funkciją visiškai. Ten pat numatyta galimybė per duomenų valdymo skiltį ištrinti tai, kas jau buvo sukaupta, kad telefone neliktų ankstesnių įrašų.

    Kol kas „Contextual suggestions“ siejama su Pixel 10 šeima, o senesniuose „Google“ telefonuose ar kituose „Android“ įrenginiuose ji gali būti nepasiekiama. „Google“ viešai plačiau neanonsavo, kada ir ar ši funkcija bus išplėsta į platesnį „Android“ įrenginių ratą.

  • „Google“ triukas su kursoriu: „Magic Pointer“ pavers pelę DI asistentu – išbandyti galite jau dabar

    „Google“ triukas su kursoriu: „Magic Pointer“ pavers pelę DI asistentu – išbandyti galite jau dabar

    „Google“ pristatė „Magic Pointer“ – naują idėją, kuri DI asistentą perkelia tiesiai į kompiuterio žymeklį. Vietoj įprastų tekstinių užklausų vartotojui pakaktų parodyti į objektą ekrane, o sistema pati suprastų kontekstą ir pasiūlytų veiksmus.

    Konceptas buvo parodytas po „Google“ renginių ciklo, kuriame daug dėmesio skirta „Gemini“ integracijoms. „Magic Pointer“ siejamas su nauja „Googlebook“ kryptimi, kuri, kaip skelbiama, apjungia „Chrome OS“ ir „Android“, kad „Gemini“ būtų pasiekiamas tiesiogiai ir nuosekliai visoje sistemoje.

    „Magic Pointer“ esmė paprasta: užvedus žymeklį ant konkretaus turinio, DI gali padėti atlikti su tuo turiniu susijusias užduotis. Pavyzdžiui, rodant į datą ekrane, žymeklis galėtų pasiūlyti sukurti kalendoriaus įvykį, priminimą ar įrašą, nereikalaujant kopijuoti teksto ar atsidaryti kelių programų.

    Analogiškai, rodant į nuotraukoje matomą pastatą, DI galėtų padėti nustatyti vietą ar pateikti papildomos informacijos. Tokia sąveika yra bandymas sumažinti ilgas, tiksliai suformuluotas užklausas ir pereiti prie darbo, kai sistema pati supranta, kas vartotojui šiuo metu svarbu.

    „Google“ akcentuoja, kad tikslas yra kontekstinis darbas, o ne vien pokalbių langas. Praktikoje tai reikštų, kad dalis užduočių galėtų būti atliekama greičiau, nes DI būtų „pririštas“ prie to, ką vartotojas tuo metu mato ir pasirenka ekrane.

    Kol kas „Magic Pointer“ pristatomas kaip demonstracinis sprendimas, o pirmieji „Googlebook“ įrenginiai, kuriuos turėtų siūlyti tokie gamintojai kaip „Acer“, „ASUS“ ir „Dell“, numatomi rudenį. Vis dėlto „Google“ jau yra pateikusi demonstracijas „AI Studio“ aplinkoje, todėl susidomėję vartotojai gali susidaryti įspūdį, kaip toks valdymas veiktų realybėje.

    Lygiagrečiai artėja ir paprastesnė alternatyva „Chrome“ naršyklėje, kai vartotojai galės kursorių pasitelkti funkcijai „Ask Gemini“. Nors tai nebus identiška „Magic Pointer“ patirčiai, logika panaši: greitai gauti DI pagalbą pagal matomą puslapio turinį, neišeinant iš dabartinio lango.

    Ekspertai pastaruoju metu vis dažniau kalba, kad DI produktų kova persikelia iš atskirų pokalbių programėlių į operacinių sistemų ir naršyklių lygį. Tokie sprendimai kaip „Magic Pointer“ rodo kryptį, kur DI tampa ne atskiru įrankiu, o nuolatiniu sąsajos sluoksniu, galinčiu padėti atlikti kasdienes užduotis nuo planavimo iki informacijos paieškos.

  • Nutekėjo „Google“ „Gemini Spark“ vaizdai: DI agentas pats tvarkys „Gmail“ ir ruošiąsis „I/O“

    Nutekėjo „Google“ „Gemini Spark“ vaizdai: DI agentas pats tvarkys „Gmail“ ir ruošiąsis „I/O“

    Internete pasirodė vaizdai, siejami su „Google“ kuriamu „Gemini Spark“ – nauju DI agentu, kuris galėtų atlikti užduotis beveik be nuolatinio vartotojo įsikišimo. Ekrano nuotraukos rodo, kad įrankis jau atrodo artimas galutinei versijai ir gali būti pristatytas per artimiausią „Google I/O“ konferenciją.

    Pagal nutekintą informaciją, „Gemini Spark“ programėlėje pasiekiamas per „Gemini“ meniu ir siūlo kelis paruoštus scenarijus. Tarp jų minimas el. pašto dėžutės tvarkymas, naujienlaiškių atsisakymas, naudingų laiškų santraukų parengimas bei priminimų ir informacijos suvedimas prieš susitikimus.

    Taip pat matyti funkcija, leidžianti kurti naujus gebėjimus pagal vartotojo instrukcijas. Tai reikštų, kad „Gemini Spark“ gali būti pritaikomas skirtingoms darbo eigoms, o DI agento elgesys apibrėžiamas aiškiomis taisyklėmis, ką daryti ir ko nedaryti konkrečiose situacijose.

    Nutekintuose vaizduose ryškiai dominuoja „Google Workspace“ aplinka, todėl tikėtina, kad pradžioje įrankis glaudžiai dirbs su „Docs“, „Sheets“, „Slides“ ir kitomis „Google“ paslaugomis. Toks fokusas atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai DI agentai pirmiausia diegiami ten, kur yra daug struktūruotų darbų: dokumentai, laiškai, kalendorius ir užduotys.

    Svarbi detalė – „Gemini Spark“ apibūdinamas kaip agentas, galintis surinkti informaciją iš kelių programų ir ją apjungti į vieną rezultatą. Tokia kryptis pastaruoju metu laikoma viena reikšmingiausių DI raidos krypčių: nuo paprasto pokalbio ar atsakymų generavimo pereinama prie veiksmų atlikimo, kai DI ne tik pataria, bet ir įgyvendina.

    Kol kas požymiai rodo, kad „Gemini Spark“ veikimas gali būti labiau apribotas nei įrankių, kurie valdo visą kompiuterio aplinką. Vis dėlto minima galimybė valdyti naršyklę, pavyzdžiui, „Chrome“, kas atvertų kelią automatizuoti paiešką, formų pildymą, informacijos surinkimą ir kitus įprastus veiksmus internete.

    „Google“ viešai nėra patvirtinusi nei „Gemini Spark“ pavadinimo, nei funkcijų rinkinio, todėl nutekinta informacija turėtų būti vertinama atsargiai. Vis dėlto ekrano nuotraukos leidžia spėti, kad bendrovė ruošia didesnį „Gemini“ atnaujinimą, kuriame pagrindinis akcentas būtų ne naujas modelis, o realių užduočių automatizavimas kasdienėse darbo programose.

  • Europos startuolių savaitė: „Isomorphic Labs“ pritraukė 2 mlrd. eurų, o Lenkija keičia kursą

    Europos startuolių savaitė: „Isomorphic Labs“ pritraukė 2 mlrd. eurų, o Lenkija keičia kursą

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicijų sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 1 400 000 000 eurų, taip pat įvyko daugiau nei penki įmonių pardavimai ir susijungimai. Tokia dinamika rodo, kad kapitalas Europoje ir toliau ieško didelio augimo temų, ypač DI, infrastruktūros ir pramonės skaitmenizavimo srityse.

    Didžiausias akcentas – „Isomorphic Labs“ paskelbta 2 100 000 000 eurų investicija. Bendrovė, siejama su DI pritaikymu vaistų kūrimui, tampa vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip biotechnologijų ir DI sintezė pritraukia itin didelius čekius net ir atsargesnėje rinkoje.

    Kur juda didžiausi pinigai?

    Šalia DI įmonių dėmesį traukė ir skaičiavimo infrastruktūra. „Nscale“ užsitikrino apie 730 000 000 eurų finansavimą projektui, siejamam su duomenų centro plėtra Norvegijoje, o tai dar kartą primena, kad DI plėtrai reikalinga ne tik programinė įranga, bet ir energijai bei pajėgumams imli bazė.

    Automatizavimo ir programinės įrangos įrankių segmente „n8n“ įvertinimas, po strateginės SAP investicijos, pasiekė apie 4 800 000 000 eurų. Tokie sandoriai rodo, kad įmonės ir toliau moka už sprendimus, kurie leidžia greičiau diegti procesų automatizavimą bei mažinti IT komandų apkrovą.

    Finansų technologijos keičia kryptį

    Finansų technologijų rinkoje dėmesį patraukė „Keel“ posūkis: bendrovė po neobanko idėjos persiorientavo į finansų infrastruktūros produktą. Tai atitinka platesnę tendenciją Europoje, kur dalis fintech žaidėjų renkasi B2B modelį, nes jis dažnai leidžia augti tvariau ir mažiau priklausyti nuo brangios vartotojų pritraukimo reklamos.

    Šis pokytis taip pat siejamas su griežtėjančiais reguliaciniais reikalavimais ir didėjančiu bankinių licencijų bei atitikties kaštų svoriu. Dėl to infrastruktūros ir „fintech kaip paslauga“ kryptys tampa patrauklesnės tiek įkūrėjams, tiek investuotojams.

    Lenkijos programinės įrangos evoliucija

    Lenkijos programinės įrangos sektoriuje vis dažniau kalbama apie perėjimą nuo klasikinio užsakomosios kūrimo modelio prie DI gimtosios produktų kūrimo kultūros. Praktikoje tai reiškia daugiau investicijų į nuosavus produktus, didesnį dėmesį pridėtinei vertei ir komandų kompetencijoms, kurios leidžia konkuruoti ne tik kaina.

    Šalia investicijų naujienų matomi ir aktyvesni įsigijimai Europoje: pirkėjai ieško mastelio, nišinių kompetencijų ir regioninės plėtros galimybių. Tokia kombinacija leidžia prognozuoti, kad 2026 metais Europoje toliau augs DI, infrastruktūros ir B2B programinės įrangos sandorių dalis, o finansavimas koncentruosis į aiškų pajamų kelią turinčias komandas.

  • Valensijos „Fresh People“ pritraukė 2,6 mln. eurų: DI lyderystės pagalbininką „Booster“ ves į užsienį

    Valensijos „Fresh People“ pritraukė 2,6 mln. eurų: DI lyderystės pagalbininką „Booster“ ves į užsienį

    Valensijoje įsikūrusi technologijų bendrovė „Fresh People“ pritraukė 2,6 mln. eurų investicijų raundą, kuriuo siekia paspartinti naujos platformos „Booster“ diegimą ir pasiruošti tarptautinei plėtrai. Įmonė akcentuoja, kad jos sprendimas orientuotas į vadovų kasdienį darbą su komandomis ir talentų valdymą, o ne vien administracinių procesų automatizavimą.

    Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Inveready, prie jo prisidėjo Archipiélago Next, Successful Fund ir privatūs investuotojai, tarp jų buvusi BBVA vadovė Paloma Tejada. „Fresh People“ taip pat nurodo, kad prie investicijos prisijungė verslininkai iš Ispanijos ir Meksikos, o Meksika įvardijama kaip viena artimiausių plėtros krypčių.

    DI įrankis vadovams kasdien

    „Booster“ pristatomas kaip DI pagrįstas lyderystės pagalbininkas, skirtas padėti vadovams priimti sprendimus, gerinti komandos dinamiką ir paversti strateginius tikslus aiškiais veiksmais. Bendrovės teigimu, tradiciniai sprendimai dažnai apsiriboja ataskaitomis ir procesų administravimu, o „Booster“ siekia mažinti vadovų kognityvinę apkrovą.

    „Žmonių valdymas neturėtų būti administracinė našta, tačiau šiandien dažnai taip yra“, – sakė „Fresh People“ vadovas José J. Burgos.

    Įmonė tikina, kad įrankis integruojamas į kasdien naudojamas vadovų darbo priemones, kad tikslų kėlimas, grįžtamasis ryšys ir komandos susitarimai vyktų natūraliai, nepridedant naujų užduočių. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI diegiamas ten, kur vyksta darbas, o ne kuriamos atskiros sistemos, reikalaujančios papildomos disciplinos.

    Kuo išsiskiria „Fresh People“ modelis

    „Fresh People“ įkurta 2020 metais ir savo veiklą grindžia derindama lyderystės metodikas, pokyčių valdymą ir DI platformą, kuri prisitaiko prie vartotojo. Bendrovė teigia sprendžianti dažną organizacijų problemą, kai vadovybės suformuota strategija „nepasiekia“ kasdienių komandų sprendimų ir įpročių.

    Pasak įmonės, jos technologija pritaikoma keliems scenarijams: lyderystės ugdymui, veiklos rezultatų valdymui, komandų efektyvumui ir kultūriniams pokyčiams. Kartu pabrėžiama, kad vien programinės įrangos nepakanka, todėl projektai siejami su veiksmų planais, mokymusi ir klientų sėkmės komandos palaikymu.

    Plėtra ir ankstyvieji rezultatai

    Bendrovė nurodo, kad „Booster“ jau naudoja daugiau nei 2 000 vadovų, o tarp klientų mini Acciona, LaLiga ir Kave Home. „Fresh People“ skelbia, kad DI pritaikymas tikslams kelti padėjo individualių ir komandos tikslų pasiekimą padidinti daugiau nei 45 proc., o darbuotojų kaitą sumažinti 23 proc.

    „Fresh People“ teigimu, naujas finansavimas žymi perėjimą prie „Booster“ kaip pagrindinio produkto ir naujo skaitmeninio ekosistemos centro, per kurį bus konsoliduojamos operacijos ir pasiūlymas klientams. Investuotojai savo ruožtu akcentuoja tikėjimą sprendimais, kurie kuria apčiuopiamą vertę vadovų darbui ir padeda uždaryti atotrūkį tarp strategijos ir jos įgyvendinimo talentų lygmenyje.

    „Ši investicija atspindi mūsų pasitikėjimą komandomis, kurios siekia kurti proveržį aukštos vertės segmentuose, pavyzdžiui, kaip vadovai ir vadovai veda savo komandas“, – sakė Inveready partneris Aniol Brosa.

  • JK EdTech „Multiverse“ pritraukė 60 mln. eurų: plėtra Europoje ir 1,8 mlrd. eurų vertė

    Didžiausias akcentas – DI įgūdžiai darbuotojams

    Jungtinės Karalystės įgūdžių kėlimo platforma „Multiverse“ pritraukė 60 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti plėtrai Europoje. Sandoris bendrovę įvertino maždaug 1,8 mlrd. eurų.

    Investiciniam raundui vadovavo „Schroders Capital“, taip pat dalyvavo ir anksčiau investavę fondai, tarp jų „General Catalyst“, „Lightspeed Venture Partners“, „Index Ventures“, „Bond“ ir „StepStone Group“. Bendrovė akcentuoja, kad jos tikslas – padėti organizacijoms diegti DI taip, kad nauda atitektų darbuotojams, o ne taptų jų išstūmimo priežastimi.

    Ko ieško investuotojai ir darbdaviai

    „Multiverse“ save pozicionuoja kaip tarpinę grandį tarp DI technologijų ir realių verslo poreikių: ne tik įsigyti sprendimus, bet ir užtikrinti, kad komandos gebėtų juos pritaikyti. Toks požiūris pastaraisiais metais tampa vis svarbesnis, nes įmonės didina išlaidas DI, tačiau apčiuopiami produktyvumo šuoliai ne visada ateina taip greitai, kaip tikėtasi.

    Rinkoje ryškėja tendencija, kad kapitalas krypsta į mokymų, talentų ugdymo ir darbo rinkos įgalinimo sprendimus, kurie padeda DI diegimą paversti ne vien IT projektu, o organizaciniu pokyčiu. Tokios platformos konkuruoja ne vien turiniu, bet ir gebėjimu pamatuoti rezultatus: nuo darbo procesų efektyvinimo iki konkrečių kompetencijų įsisavinimo.

    Plėtra, partnerystės ir augimo rodikliai

    Bendrovė nurodo, kad įkurta 2016 metais ir dirba su daugiau nei 1 500 organizacijų, o pastaruoju metu stiprina partnerystes su technologijų ekosistemos žaidėjais, įskaitant „Microsoft“, „Palantir“ ir „Databricks“. Taip pat išplėstas pasiūlymas per DI mokymo ir konsultavimo sprendimus, skirtus greitesniam įgūdžių pritaikymui kasdienėje veikloje.

    „Multiverse“ teigia, kad pajamos per metus augo 50 proc., o 2026 metų sausio–kovo laikotarpį bendrovė pirmą kartą užbaigė su teigiamu pinigų srautu. Įmonė taip pat užbaigė įsigijimą Vokietijoje, perimdama Berlyne veikusią duomenų ir DI mokymų bendrovę „StackFuel“, taip stiprindama kompetencijas žemyne.

    „Trūko sluoksnio, kuris sujungtų įmones, kurioms reikia DI naudos, su pačiomis DI galimybėmis“, – sakė „Multiverse“ vadovas ir įkūrėjas Euanas Blairas.

    „Produktyvumo proveržis, kurį gali duoti DI, nėra vien technologijų klausimas. Tai žmonių klausimas, ir mes esame tam, kad jį išspręstume“, – sakė Euanas Blairas.

    Vertinant plačiau, šis raundas rodo, kad investuotojai vis dažniau renkasi sprendimus, orientuotus į praktinį DI pritaikymą: mokymus, vidinių komandų stiprinimą ir pokyčių valdymą. Europos plėtra „Multiverse“ atveju reiškia konkurenciją su vietiniais mokymų tiekėjais ir vis didesnį dėmesį tam, kaip greitai įmonės gali paversti DI investicijas apčiuopiama grąža.

  • Europos startuolių finansavimo savaitė: kokius sandorius ir sumas fiksavo rinka gegužės 11–15 dienomis

    Gegužės 11–15 dienomis Europos startuolių finansavimo rinkoje dėmesį traukė įprastas reiškinys: aktyviausi sandoriai telkėsi aplink dirbtinio intelekto, „fintech“ ir klimato technologijų kryptis, o investuotojai išliko selektyvūs. Viešai skelbiamuose pranešimuose dažniau akcentuojami aiškūs pajamų šaltiniai, tvari augimo dinamika ir galimybė greitai plėstis už vienos šalies ribų.

    Tokiose savaitinėse apžvalgose paprastai matyti, kad dalis raundų viešinami su aiškia suma, tačiau nemažai sandorių nurodomi be konkrečių skaičių. Tai atspindi rinkos praktiką: bendrovės neretai skelbia apie investiciją, bet detalę palieka neviešą dėl derybinių sąlygų, konkurencinių priežasčių ar investuotojų pageidavimų.

    Šių metų kontekste Europos rizikos kapitalo rinka išlieka atsargesnė nei itin aktyviais 2021–2022 metais, o vertinimai dažniau grindžiami esamais rezultatais, o ne vien pažadais. Investuotojai daugiau dėmesio skiria grynųjų pinigų srautams, efektyviam klientų pritraukimui ir tam, kaip komandos valdo kaštus bei rizikas.

    Dirbtinio intelekto tema išlieka viena ryškiausių, tačiau finansavimą lengviau pritraukia ne bendros paskirties sprendimai, o konkretūs produktai, turintys aiškų pritaikymą versle. Dažniausiai tai būna įrankiai, automatizuojantys procesus, mažinantys veiklos sąnaudas, gerinantys klientų aptarnavimą ar didinantys komandos produktyvumą, kai rezultatas pamatuojamas skaičiais.

    Kita aiški kryptis yra gynybos, kibernetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros sprendimai, kuriuos skatina geopolitinė įtampa ir augantys reguliaciniai reikalavimai. Šioje srityje dažnai svarbus ne tik produkto inovatyvumas, bet ir atitiktis saugumo standartams, sertifikavimas bei gebėjimas dirbti su viešuoju sektoriumi.

    Nors šaltinio pateiktas tekstas yra neprieinamas dėl prenumeratos, bendra tokio formato apžvalgų vertė slypi rinkos pulso fiksavime: kokios sritys dažniau pritraukia kapitalą, kokio tipo investuotojai dalyvauja, ar vyrauja ankstyvos, ar vėlyvesnės stadijos sandoriai. Tokie signalai padeda suprasti, ar rinka grįžta į augimo režimą, ar išlieka gynybinė, kai prioritetas teikiamas atsparumui ir pelningumo perspektyvai.

    Jei turite visą apžvalgos turinį arba bent pagrindinius sandorių punktus, galima parengti tikslią suvestinę su sumomis eurais, stadijomis, sektoriais ir investuotojais, išlaikant aiškų ir patikimą naujienų portalo stilių.

  • Seminaras apie socialinių tinklų algoritmus: kaip susidėlioti turinį ir tapti matomiems

    Matomumas socialiniuose tinkluose

    Socialiniai tinklai daugeliui tapo pirmu kontaktu su klientu: čia žmonės ieško paslaugų, vertina patikimumą ir sprendžia, ar sekti, ar pirkti. Vis dėlto vien turinio kiekis nebegarantuoja rezultatų, nes dėmesį lemia algoritmų atrankos principai ir aiški komunikacijos kryptis.

    Seminaras Socialinių tinklų logika skirtas tiems, kurie kuria, bet nemato augimo, arba nežino, nuo ko pradėti. Renginyje žadama paaiškinti, kas realiai lemia pasiekiamumą, kodėl vieni formatai suveikia, o kiti paskęsta sraute, ir kaip susidėlioti temų planą be chaoso.

    Kas bus aptariama per dirbtuves

    Per praktinę dalį dalyviai turėtų susipažinti su pagrindiniais algoritmų veikimo principais skirtingose platformose: ką reiškia įsitraukimas, peržiūros trukmė, išsaugojimai ir pasidalijimai. Taip pat bus kalbama apie tai, kaip kuriama vertė auditorijai ir kuo skiriasi turinys, kuris renka reakcijas, nuo turinio, kuris atveda užklausas.

    Didelė programos dalis skiriama komunikacijos struktūrai: temoms, rubrikoms ir žinučių nuoseklumui. Akcentuojama, kad matomumą dažnai riboja ne idėjų trūkumas, o per plati kryptis ir neaiškus pasiūlymas, dėl kurio auditorija nesupranta, kodėl turėtų sugrįžti.

    Storytelling ir DI sprendimai

    Renginyje numatoma aptarti storytelling principus ir jų pritaikymą socialiniuose tinkluose, kad turinys būtų ne tik informatyvus, bet ir lengvai vartojamas. Praktinės užduotys turėtų padėti susidėlioti kelis pasakojimo šablonus, kuriuos būtų galima iškart pritaikyti įrašuose ar vaizdo turinyje.

    Taip pat žadama pasidalinti įrankiais, tarp jų ir DI sprendimais, kurie palengvina idėjų generavimą, tekstų ruošimą ar turinio planavimą. Tokie įrankiai dažniausiai labiausiai pasiteisina tada, kai jau aiškiai apibrėžta auditorija, tonas ir tikslas, o DI naudojamas kaip pagalbininkas, o ne turinio krypties pakaitalas.

    Numatyta ir interaktyvi dalis, kur dalyviai galės vietoje nusifilmuoti trumpo formato vaizdo įrašą su aiškia struktūra. Seminare lektoriaus vaidmenį atlieka socialinių tinklų administratorė ir skaitmeninės rinkodaros specialistė Ema Gleiznienė.

    Organizatoriai taip pat informuoja, kad nuo 15:30 iki 17:00 valandos vyks atvirų durų laikas, kurio metu bus konsultuojama apie bendradarbystės centro paslaugas ir jų naudą. Tai gali būti aktualu tiems, kurie ieško darbo vietos, bendruomenės ar praktinės pagalbos vystant veiklą.

  • Bitcoin kasėja IREN pritraukė beveik 2,8 mlrd. eurų: DI duomenų centrų plėtra įgauna pagreitį

    Bitcoin kasėja IREN pritraukė beveik 2,8 mlrd. eurų: DI duomenų centrų plėtra įgauna pagreitį

    Australijoje įsikūrusi „IREN Limited“ užbaigė 3 mlrd. JAV dolerių konvertuojamųjų vyresniųjų obligacijų platinimą ir, atskaičius išlaidas, pritraukė apie 2,8 mlrd. eurų. Bendrovė, iki šiol daugiausia siejama su bitkoinų kasyba, vis atviriau pozicionuoja save kaip vertikaliai integruotą DI debesų infrastruktūros tiekėją.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, pradinis platinimo dydis buvo padidintas, nes investuotojai pilnai pasinaudojo papildomo įsigijimo galimybe. Obligacijos moka 1,00 proc. metines palūkanas ir išperkamos 2033 metais, o konvertavimo kaina nustatyta su 32,5 proc. priemoka, lyginant su tuo metu buvusia akcijos kaina.

    Kaip mažinama akcijų praskiedimo rizika

    Kartu su obligacijomis „IREN“ sudarė vadinamuosius capped call sandorius, kurie paprastai naudojami riboti būsimos konversijos poveikį akcininkams. Šių sandorių „lubos“ buvo nustatytos ties 110,30 JAV dolerio už akciją, tai yra apie 102 eurus, arba maždaug 100 proc. virš tuometinės rinkos kainos.

    Bendrovė nurodė, kad šiems sandoriams skyrė 201,3 mln. JAV dolerių, tai yra apie 186 mln. eurų. Likusią grynųjų pajamų dalį planuojama nukreipti bendriems įmonės tikslams ir apyvartiniam kapitalui, o tai rinkoje dažnai suprantama kaip finansinis „buferis“ spartesnei plėtrai.

    Perėjimas nuo kriptovaliutų prie DI infrastruktūros

    Finansavimas sutampa su „IREN“ strategija mažinti priklausomybę nuo bitkoinų kasybos cikliškumo ir didinti pajamas iš DI skaičiavimų. Bendrovė anksčiau skelbė apie didelės apimties DI debesų prieglobos sutartį su „Microsoft“, o šis sandoris tapo svarbiu signalu, kad kasėjai, turintys energijos ir duomenų centrų kompetencijų, gali persiorientuoti į paklausesnes darbo krūvių rinkas.

    Šių metų gegužę „IREN“ taip pat paskelbė apie strateginę partnerystę su „Nvidia“, susijusią su DI duomenų centrų pajėgumų diegimu pasauliniu mastu. Analitikų vertinimu, būtent prieiga prie kapitalo ir galimybė greitai įsigyti bei įdarbinti GPU resursus tampa vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių rinkoje, kurioje DI paklausa auga greičiau nei naujų pajėgumų pasiūla.

    Dideli planai ir didelė įtampa balansui

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad tokios transformacijos reikalauja milžiniškų investicijų, todėl didėja skolų, palūkanų ir praskiedimo rizikos valdymo svarba. Anksčiau „JPMorgan“ perspėjo, kad „IREN“ planuojamos investicijos į GPU ir DI duomenų centrus gali trumpuoju laikotarpiu stipriai apkrauti balansą, o naujas finansavimas suteikia daugiau lankstumo šiam etapui.

    Platesnė tendencija apima ne vien „IREN“: investuotojai vis dažniau vertina bitkoinų kasėjus kaip energetikos ir skaičiavimo infrastruktūros žaidėjus, galinčius aptarnauti DI paklausą. „CoinShares“ vertinimu, viešai kotiruojami kasėjai jau yra paskelbę apie dešimčių milijardų vertės DI sutartis, o dalis jų iki 2026 metų pabaigos reikšmingą pajamų dalį gali gauti būtent iš DI paslaugų.

  • Visagine Europos diena su DI: karikatūrų paroda „Verdenės“ gimnazijoje kvietė diskutuoti

    Visagine Europos diena su DI: karikatūrų paroda „Verdenės“ gimnazijoje kvietė diskutuoti

    Europos diena Visagine

    Gegužės 11 dieną Visagino „Verdenės“ gimnazijoje Europos diena buvo paminėta netradiciškai: bendruomenę pasitiko karikatūrų paroda „Dirbtinis intelektas“. Renginio globėja tapo Europe Direct Rytų Lietuva vadovė I. Gruodienė.

    Parodos atidaryme dalyvavo Visagino savivaldybės vicemerė A. Grigienė, Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja M. Gutė, gimnazijos vadovai bei moksleiviai. Organizatoriai akcentavo, kad idėja pasirinkta siekiant Europos dieną susieti su šiandienos aktualijomis.

    Humoras apie technologijų kasdienybę

    Parodoje su humoru ir ironija pažvelgta į DI reiškinį, kuris dar neseniai daugeliui siejosi su fantastikos filmais, o dabar tapo kasdieniu įrankiu mokyklose, darbe ir namuose. Karikatūros kvietė ne tik juoktis, bet ir atpažinti situacijas, kai technologijos keičia įpročius.

    Renginio metu DI galimybes pristatė T. Sakro, DI ekspertas ir Lietuvos DI asociacijos valdybos narys. Jis pabrėžė, kad visuomenei svarbu suprasti ne tik įrankių potencialą, bet ir jų ribas, ypač kalbant apie turinio kūrimą bei kritinį informacijos vertinimą.

    Ką paliksime ateities kartoms?

    Pristatymo metu auditorijai parodyti keli pavyzdžiai, kaip DI gali būti taikomas kūryboje ir istorijos pasakojime: vaizdo klipai, trumpi video filmukai, šiuolaikiškas istorinių įvykių ir asmenybių vizualizavimas. Anot dalyvių, būtent žmogaus ir DI sinergija dažniausiai sukelia didžiausią smalsumą.

    Gimnazija parodos erdve pasirinkta neatsitiktinai: kūriniai skatina klausti, kokį pasaulį paliksime ateities kartoms. Ar technologijos padės kurti atviresnę ir kūrybiškesnę aplinką, ar priešingai, didins paviršutiniškumo, emocinio atotrūkio ir automatizuoto mąstymo riziką.

    Parodos ir diskusijų kontekstas ypač aktualus švietimui, nes DI įrankiai vis sparčiau skverbiasi į mokymosi procesą, keičia informacijos paieškos ir rašymo įpročius. Todėl tokie renginiai, organizatorių vertinimu, tampa proga kalbėti apie atsakomybę, autorystę, etiką ir sąmoningą technologijų naudojimą.

    Informaciją apie renginį pateikė Visagino „Verdenės“ gimnazija. Nuotraukomis dalijosi Visagino „Verdenės“ gimnazija ir Europe Direct Rytų Lietuva.