CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Google“ skelbia „Googlebook“: DI valdomi nešiojamieji iš „Acer“ ir „Lenovo“ jau rudenį

    „Google“ skelbia „Googlebook“: DI valdomi nešiojamieji iš „Acer“ ir „Lenovo“ jau rudenį

    „Google“ per „Android Show“ pristatė naują nešiojamųjų kompiuterių kryptį – „Googlebook“. Bendrovė teigia, kad šie įrenginiai kuriami taip, kad kuo geriau išnaudotų „Gemini“ DI galimybes kasdienėms užduotims, nuo rašymo iki paieškos ar turinio kūrimo.

    Pasak „Google“, „Googlebook“ idėja – sujungti kokybišką aparatinę įrangą, aukštesnės klasės medžiagas ir programinę įrangą, kuri suteiktų greitą prieigą prie DI funkcijų. Taip įmonė siekia pasiūlyti aiškiai išskiriamą „premium“ kategorijos „Android“ ekosistemos nešiojamųjų segmentą.

    Kaip veiks DI kasdienybėje?

    Vienas labiausiai akcentuojamų sprendimų – „Magic Pointer“. „Google“ aiškina, kad DI asistentą bus galima iškviesti gestu ar kryptingu žymeklio judesiu ekrane, o tai turėtų pagreitinti veiksmus, kai reikia paaiškinti, apibendrinti ar sugeneruoti turinį tiesiai darbo lange.

    Funkcijos kūrime, kaip nurodoma pristatyme, dalyvavo ir „Google DeepMind“ komanda. Bendrovė tvirtina, kad toks sąveikos modelis iš esmės keičia, kaip vartotojai bendrauja su kompiuteriu, nes DI tampa ne atskira programa, o nuolat pasiekiamu darbo įrankiu.

    Akcentas – ekosistemos integracija

    Kitas „Googlebook“ elementas – gilesnė integracija su „Android“ įrenginiais, kad užduotys sklandžiau persikeltų tarp telefono ir nešiojamojo kompiuterio. Pristatymo metu taip pat minėta galimybė patogiau pasiekti telefone esančius failus ir tęsti darbus didesniame ekrane.

    „Google“ taip pat akcentuoja personalizuojamus valdiklius, kuriuos padėtų kurti DI, kad vartotojas galėtų greičiau susidėlioti jam reikalingą darbo aplinką. Ši kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI funkcijos vis dažniau integruojamos tiesiai į operacinę sistemą ir pagrindines programas.

    Kada pasirodys ir kas gamins?

    Skelbiama, kad pirmieji „Googlebook“ nešiojamieji turėtų pasirodyti rudenį. „Google“ nurodo bendradarbiaujanti su partneriais, tarp kurių įvardijami „Acer“, „Asus“, „Dell“, „HP“ ir „Lenovo“.

    Teigiama, kad įrenginiai bus skirtingų formų ir dydžių, todėl pasirinkimą ras ir ieškantys kompaktiško, ir norintys didesnio ekrano sprendimo. Kainos kol kas neatskleidžiamos, tačiau „Google“ signalizuoja siekį konkuruoti ne vien specifikacijomis, bet ir išskirtiniu naudojimo patyrimu.

    Vizualiai „Googlebook“ turėtų išsiskirti ir dizaino detale – ant dangčio integruota apšviesta juosta. „Google“ teigimu, tai ne tik estetinis elementas, bet ir funkcionalus indikatorius, galintis padėti informuoti apie būsenas ar DI veikimą.

  • „Google“ ruošia didelį Android Auto atnaujinimą: atsiranda valdikliai, 3D navigacija ir DI

    „Google“ ruošia didelį Android Auto atnaujinimą: atsiranda valdikliai, 3D navigacija ir DI

    „Google“ pristatė naują Android Auto funkcijų paketą, kuris artimiausiu metu turėtų pasiekti vairuotojus. Atnaujinimai orientuoti į patogesnį informacijos matymą viename ekrane, geresnę navigaciją ir platesnį pramogų bei garso sprendimų palaikymą.

    Vienas ryškiausių pokyčių – valdikliai Android Auto aplinkoje. Tai leis vienu metu matyti daugiau aktualios informacijos iš suderinamų programėlių, pavyzdžiui, orus, kalendorių ar medijos valdymą, neperjunginėjant ekranų ir neišeinant iš pagrindinio vaizdo.

    „Google“ taip pat atnaujina Android Auto sąsajos dizainą, plėsdama Material 3 Expressive kryptį. Praktikoje tai reiškia aiškesnę vizualinę hierarchiją, sklandesnes animacijas ir geresnį pritaikymą automobilių ekranams, kurių formatai rinkoje labai skirtingi.

    Dar viena svarbi naujovė – geresnis skirtingų ekrano proporcijų ir nestandartinių formų palaikymas. Gamintojai vis dažniau naudoja plačius, aukštus ar neįprastų kontūrų ekranus, todėl Android Auto turės tiksliau išdėlioti elementus ir sumažinti situacijas, kai dalis turinio atrodo „nukirpta“.

    Navigacijos srityje „Google“ žada reikšmingą „Google Maps“ patobulinimą – Immersive View tipo 3D vaizdą, kuris gali detaliau atvaizduoti pastatus, viadukus ir reljefą. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa viena svarbiausių tendencijų, nes vairuotojai tikisi ne tik maršruto, bet ir aiškesnio erdvinio konteksto sudėtingose sankryžose ar miestuose.

    Dirbtinis intelektas Android Auto sistemoje taip pat bus stiprinamas – numatoma gilesnė integracija su „Gemini“. „Google“ nurodo, kad daliai funkcijų reikės suderinamo telefono, o DI galės padėti atlikti veiksmus pagal vairuotojo užklausas, atsižvelgdamas į kelionės situaciją ir kontekstą.

    Pramogų pusėje svarbus pokytis – galimybė stovint žiūrėti vaizdo įrašus HD kokybe, įskaitant „Youtube“ ir kitas programėles. Toks naudojimas paprastai ribojamas saugumo sumetimais, todėl funkcijos logika siejama su tuo, kad turinys būtų pasiekiamas tik automobiliui nejudant.

    Be to, skelbiamas erdvinio „Dolby Atmos“ garso palaikymas, kuris pirmiausia numatytas dalyje automobilių gamintojų modelių. Kartu žadami ir populiarių programėlių, tokių kaip „Spotify“ ar „Youtube“, patobulinimai, kad valdymas automobilyje būtų aiškesnis ir mažiau blaškytų dėmesį.

    „Google“ pabrėžia, kad funkcijų prieinamumas gali skirtis pagal automobilio gamintoją, konkretų modelį ir regioną, taip pat priklausyti nuo telefono suderinamumo. Vairuotojams tai reiškia, kad dalis naujovių gali pasirodyti palaipsniui, su atskiromis Android Auto ir programėlių versijomis.

  • „Google“ pristatė „Gemini Intelligence“: DI veržiasi į „Android“ ir pirmiausia pasieks „Pixel“ bei „Samsung“

    „Google“ pristatė „Gemini Intelligence“: DI veržiasi į „Android“ ir pirmiausia pasieks „Pixel“ bei „Samsung“

    „Google“ pristatė „Gemini Intelligence“ – naują DI funkcijų paketą „Android“ įrenginiams, kuris, bendrovės teigimu, turi geriau išnaudoti modernių telefonų techninę įrangą ir programinę dalį. Naujovės bus diegiamos etapais, o pirmieji jas gaus „Google Pixel“ ir „Samsung“ naudotojai.

    Sprendimo esmė – platesnė kasdienių užduočių automatizacija telefone: nuo informacijos paieškos iki turinio apdorojimo. „Google“ akcentuoja, kad DI galės veikti tiksliau, kai turės papildomo konteksto, pavyzdžiui, iš nuotraukų ar ekrane matomo turinio.

    Vienas iš pavyzdžių – kelionės ar renginio paieška iš nufotografuotos reklaminės skrajutės: vartotojui užtenka padaryti nuotrauką, o sistema pati ištraukia svarbiausią informaciją ir pasiūlo veiksmus. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai DI mobiliajame telefone tampa ne atskira programėle, o visos sistemos sluoksniu.

    „Gemini Intelligence“ taip pat orientuojasi į personalizavimą: „Android“ turėtų geriau pildyti formų laukus, siūlyti kontekstinius veiksmus ir padėti greičiau atlikti rutinines užduotis. Be to, „Chrome“ naršyklėje žadami patobulinti interneto turinio santraukų generavimo scenarijai, kad informacija būtų lengviau „suvirškinama“ mažame ekrane.

    Kalbos apdorojimo srityje minima funkcija „Rambler“, kuri turėtų pagerinti šnekos vertimą į tekstą ir palengvinti greitą perjungimą tarp kelių kalbų. Tokie sprendimai ypač aktualūs augant balsu valdomų veiksmų, susitikimų stenogramų ir trumpų užrašų poreikiui.

    Dar viena kryptis – nestandartiniai valdikliai, kuriuos sistema galėtų sukurti pagal vartotojo prašymą, kad pradiniame ekrane atsirastų labiau asmeniškai pritaikytas turinys. „Google“ tai įvardija kaip žingsnį link generatyvios vartotojo sąsajos, kurioje DI ne tik atsako į užklausas, bet ir formuoja patogesnį sąveikos būdą.

    Diegimo grafikas numato, kad dalis funkcijų pasirodys jau birželį, sutampant su galutinės „Android 17“ versijos išleidimu. Pirmiausia atnaujinimai turėtų pasiekti „Pixel“ įrenginius, o „Samsung“ telefonuose naujovės planuojamos vasarą.

    Pastaraisiais metais „Android“ ekosistemoje stiprėja vadinamųjų „on-device“ sprendimų kryptis, kai dalis DI užduočių atliekama pačiame telefone, o ne tik debesyje. Tai paprastai siejama su greitesniu veikimu, mažesniu vėlinimu ir geresnėmis privatumo kontrolės galimybėmis, nors galutinis rezultatas priklauso nuo konkretaus modelio, įrenginio galios ir pasirinktų nustatymų.

    „Google“ pabrėžia, kad „Gemini Intelligence“ bus plečiama palaipsniui, todėl skirtinguose regionuose ir skirtinguose įrenginiuose funkcijų rinkinys gali atsirasti nevienodu tempu. Vartotojams rekomenduojama sekti sistemos atnaujinimus ir „Google“ programėlių naujas versijas, nes dalis DI galimybių gali būti pristatoma per atskirus programinės įrangos atnaujinimus.

  • „Google“ šokas: DI pirmąkart sukūrė pavojingą zero day, kuris apėjo 2FA

    „Google“ šokas: DI pirmąkart sukūrė pavojingą zero day, kuris apėjo 2FA

    Dirbtinio intelekto vaidmuo kibernetinio saugumo srityje tampa vis labiau dviprasmis: tie patys įrankiai padeda greičiau rasti spragas, tačiau jais vis aktyviau naudojasi ir užpuolikai. „Google“ grėsmių žvalgybos grupė pranešė pirmą kartą identifikavusi atvejį, kai zero day tipo išnaudojimas, tikėtina, buvo atrastas ir parengtas pasitelkiant DI.

    Zero day spraga yra ypač pavojinga todėl, kad apie ją dar nebūna žinoma gamintojams ar plačiajai bendruomenei, o pataisos tuo metu dažnai dar neegzistuoja. Pasak „Google“, nustatytas incidentas rodo naują lūžį: DI gali būti panaudojamas ne tik gynybai ar kodo analizei, bet ir realiam puolamųjų priemonių kūrimui.

    „Pirmą kartą matome tokį atvejį, kai DI požymiai pastebimi pačiame zero day išnaudojimo kode ir jo pateikime“, – sakė „Google“ grėsmių žvalgybos grupės tyrėjai.

    „Google“ teigimu, spraga buvo aptikta populiariame atvirojo kodo žiniatinklio sistemų administravimo įrankyje, o jos išnaudojimas leido apeiti dviejų veiksnių autentifikavimą. Vis dėlto sėkmingam išnaudojimui vis tiek reikėjo turėti teisingus naudotojo prisijungimo duomenis, todėl tai labiau primena atakų grandinės dalį, o ne universalų įsilaužimo raktą.

    Tyrėjai atkreipė dėmesį į išnaudojimo kodo struktūrą ir stilių, kurie, jų vertinimu, primena DI generuojamus fragmentus. Minimi požymiai apima perteklinius mokomuosius komentarus, netipiškai tvarkingą, vadovėlinį formatą ir net sugalvotus techninius įvertinimus, kurie realiame saugumo darbe dažnai nenaudojami taip, kaip juos pateikia DI.

    „Google“ pabrėžė, kad šiam atvejui nebuvo naudojamas „Gemini“ modelis. Toks patikslinimas svarbus dėl reputacinių rizikų: visuomenėje didėja jautrumas tam, kaip didieji modeliai gali būti išnaudojami, o technologijų bendrovės vis dažniau aiškinasi, kokiose situacijose jų įrankiai nedalyvavo.

    Kartu „Google“ vertinimu, DI įsilaužėlių rankose tampa efektyvumo daugikliu per visą atakos ciklą. Tai apima spartesnę pažeidžiamumų paiešką, tikslesnę žvalgybą, įtikinamesnes socialinės inžinerijos schemas ir lengvesnį kenkėjiško kodo pritaikymą skirtingoms aplinkoms, kad jį būtų sunkiau aptikti.

    Grėsmių žvalgybos vertinimu, dalis su valstybėmis siejamų grupių DI priemones naudoja pažeidžiamumams identifikuoti ir išnaudoti, o kitos daugiau dėmesio skiria maskavimo technikoms, polimorfiniam kenkėjiškam kodui bei atakų automatizavimui. Saugumo ekspertai pastebi ir dar vieną kryptį: pereinama prie vis labiau autonominių atakų orkestravimo, kai DI padeda interpretuoti užkrėstos sistemos būseną ir generuoti veiksmų sekas.

    Tuo pat metu DI naudojimas gynyboje taip pat plečiasi. „Google“ viešai mini kryptį, kurioje DI agentai galėtų automatiškai aptikti programinės įrangos klaidas ir pasiūlyti pataisas, taip trumpinant laiką nuo spragos aptikimo iki jos užlopymo.

    Ekspertai pabrėžia, kad organizacijoms svarbiausia išlieka bazinė higiena: daugiafaktorė autentifikacija, saugi slaptažodžių politika, reguliarūs atnaujinimai, įvykių stebėsena ir prieigos teisių ribojimas. Nors aptariamas atvejis siejamas su 2FA apėjimu, praktikoje tokios spragos dažniausiai suveikia tik tada, kai atakos vykdytojai jau turi dalį reikalingų duomenų arba vidinę prieigą.

  • „Lies of P“ tęsinys kaitina aistras: studija ieško DI specialisto, dalis gerbėjų žada boikotą

    „Lies of P“ tęsinys kaitina aistras: studija ieško DI specialisto, dalis gerbėjų žada boikotą

    „Lies of P“ tęsinys jau oficialiai kuriamas, tačiau dar neprasidėjus rimtesnei rinkodarai žaidimas atsidūrė diskusijų epicentre. Gerbėjus supykdė ne siužeto detalės, o viena į akis kritusi žinutė iš kūrėjų komandos.

    Socialiniuose tinkluose pradėta svarstyti apie dirbtinio intelekto vaidmenį kuriant naują dalį, kai paviešėjo darbo skelbimas. Jame ieškoma specialisto, turinčio patirties su generatyviniais įrankiais, tokiais kaip „Stable Diffusion“ ir „Midjourney“.

    Skelbime minima, kad toks žmogus turėtų integruoti DI sprendimus į esamus vizualinės kūrybos procesus, siekiant sutrumpinti gamybos laiką. Taip pat akcentuojamas modelių mokymas, panaudojimas postprodukcijoje ir gebėjimas sekti generatyvinio DI tendencijas.

    Ši kryptis dalį bendruomenės privertė kalbėti apie galimą boikotą, nes žaidėjai DI dažnai sieja su meninės kokybės nuvertėjimu ir autentiškumo praradimu. Kiti laikosi nuosaikesnės pozicijos ir teigia, kad vertins rezultatą tik pamatę galutinį vaizdą.

    Kūrėjų argumentas, kurį dažnai kartoja visa industrija, paprastas: DI gali pagreitinti rutininius etapus, bet neturėtų pakeisti menininkų darbo ir kūrybinės krypties. Praktikoje didžiausi ginčai paprastai kyla tuomet, kai DI pradedamas naudoti galutiniams modeliams, tekstūroms ar iliustracijoms generuoti, o ne idėjų paieškai ar techniniam paruošimui.

    Pirma „Lies of P“ dalis išsiskyrė niūriu „soulslike“ stiliumi ir savita Pinokio istorijos interpretacija, perkelta į belle epoque atmosferą. Kūrėjai anksčiau skelbė, kad žaidimas pasiekė daugiau nei 4 milijonus žaidėjų, todėl lūkesčiai tęsiniui itin aukšti.

    Todėl bet kokios užuominos apie galimus kūrybinio proceso pokyčius akimirksniu tampa jautria tema. Artimiausiu metu daug ką lems tai, kaip aiškiai studija komunikuos DI naudojimo ribas ir ar išlaikys originalui būdingą vizualinę kokybę.

  • Darkest Dungeon kūrėjai pasakė griežtą ne: atsisakė klonuoti mirusio aktoriaus balsą

    Darkest Dungeon kūrėjai pasakė griežtą ne: atsisakė klonuoti mirusio aktoriaus balsą

    Kanados žaidimų studija „Red Hook Studios“, sukūrusi „Darkest Dungeon“ seriją, atsidūrė etikos kryžkelėje: miręs aktorius Wayne June dar prieš mirtį buvo davęs leidimą jo balsą atkurti pasitelkiant dirbtinis intelektas. Vis dėlto kūrėjai šios idėjos atsisakė ir pasirinko ne technologinį sprendimą, o pagarbą menininko palikimui.

    Apie situaciją viešai papasakojo vienas iš studijos įkūrėjų ir kūrybos vadovų Chris Bourassa. Jo teigimu, aktorius paskutiniais gyvenimo mėnesiais bandė užtikrinti, kad serija galėtų tęstis net ir be jo, nors anksčiau buvo kategoriškai nusistatęs prieš tokias technologijas.

    „Viename iš paskutinių laiškų Wayne mums leido apmokyti dirbtinis intelektas jo balsu, nors iki pat pabaigos tam ryžtingai nepritarė“, – sakė Chris Bourassa.

    Kūrėjai pabrėžė, kad jie patys tokio pasiūlymo neprašė, o leidimą suprato kaip aktoriaus norą padėti komandai ir gerbėjams. Nepaisant to, studija nusprendė nenaudoti archyvinių įrašų algoritmams mokyti ir taip išvengti precedento, kuris galėtų pakeisti požiūrį į aktorių darbą ateities projektuose.

    Vietoje to „Red Hook Studios“ pasirinko simbolinį ir praktinį žingsnį: parėmė mirusio aktoriaus artimuosius. Kūrėjai argumentavo, kad balsas, intonacijos ir emocijos yra ne tik techninis garsas, bet ir gyvo žmogaus atlikimas, kurio neįmanoma pilnai atkartoti neprarandant autentiškumo.

    „Niekada, niekada nesugadinčiau jo neįtikėtinų ir laikui nepavaldžių pasirodymų, mokydamas mašiną skambėti kaip jis“, – sakė Chris Bourassa.

    Šis sprendimas išsiskiria platesniame pramogų industrijos kontekste, kur vis dažniau eksperimentuojama su skaitmeniniais dubleriais ir generuojamu balsu. Tokie sprendimai neretai grindžiami paveldėtojų sutikimu, tačiau visuomenėje kelia klausimus dėl autorinių teisių, aktorių sutikimo ribų, kūrybinio darbo nuvertinimo ir galimo piktnaudžiavimo.

    Žaidimų bendruomenėje diskusija įgavo ir praktinį atspalvį: dalis gerbėjų svarstė, ar ateities „Darkest Dungeon“ tęsiniai nepraras unikalaus pasakotojo tono. Kiti pabrėžė, kad būtent principingas atsisakymas klonuoti balsą sustiprina kūrėjų reputaciją ir rodo, jog technologijos neturėtų būti naudojamos vien dėl to, kad tai įmanoma.

    „Negalima priimti sprendimų iš baimės. Šiuo metu teisingiausia yra vengti DI ir išsaugoti Wayne palikimą“, – sakė Chris Bourassa.

    „Darkest Dungeon“ pirmą kartą pasirodė „Steam“ ankstyvos prieigos programoje 2015 metais ir greitai tapo reiškiniu. Žaidimas išpopuliarėjo dėl negailestingo sudėtingumo, atmosferos ir streso mechanikos, kuri keitė veikėjų elgesį bei taktiką, o Wayne June balsas ilgainiui tapo vienu ryškiausių serijos atpažinimo ženklų.

  • Lies of P kūrėjai meta iššūkį: „Round8 Studio“ įdarbina DI, kad kurtų grafikas ir 3D

    Lies of P kūrėjai meta iššūkį: „Round8 Studio“ įdarbina DI, kad kurtų grafikas ir 3D

    Korėjos žaidimų kūrėjų studija „Round8 Studio“, išgarsėjusi sėkmės sulaukusiu „Lies of P“, oficialiai plečia dirbtinio intelekto naudojimą kuriant naują projektą. Įmonė paskelbė ieškanti specialisto, kuris padėtų generuoti koncepcinę grafiką ir 3D modelius, skirtus tolesnei gamybai.

    Pagal viešai skelbiamą darbo aprašą, pagrindinis vaidmuo būtų susijęs su ankstyvosiomis kūrybos fazėmis: personažų eskizais, aplinkų idėjomis ir vizualiniais bandymais. Kartu akcentuojama, kad DI turėtų tapti ne vien greitesnio „juodraščių“ kūrimo įrankiu, bet ir priemone, kuri padėtų gerinti galutinę vaizdo kokybę.

    „Kaip su menu dirbanti organizacija, ieškome ekspertų, kurie generatyvinio dirbtinio intelekto technologijomis padidintų gamybos efektyvumą ir sustiprintų žaidimų vizualinę kokybę“, – rašoma skelbime.

    Reikalavimuose minimi plačiai industrijoje aptariami vaizdų generatoriai „Stable Diffusion“ ir „Midjourney“, tačiau užduotys apimtų ir sudėtingesnius etapus. Tarp jų įvardijamas asistavimas modeliuojant, automatizuotas tekstūrų kūrimas bei aplinkos elementų paruošimas taip, kad juos būtų galima lengviau integruoti į žaidimo variklį.

    Taip pat numatomi darbai, susiję su vaizdų „užbaigimu“: trūkstamų detalių atkūrimu, raiškos didinimu ir failų paruošimu gamybos srautui. Studija iš esmės siekia, kad DI sugeneruota medžiaga būtų ne tik įkvėpimo šaltinis, bet ir praktiškai panaudojama kūrimo procese.

    „Ieškome kolegų, kurie sujungtų menininkų kūrybiškumą ir DI produktyvumą, kad sukurtume unikalų ir konkurencingą „Round8 Studio“ gamybos procesą“, – teigiama įmonės pranešime.

    Žinia greitai išprovokavo diskusijas tarp žaidėjų: dalis bendruomenės baiminasi, kad DI sprendimai gali susilpninti unikalų studijos braižą ir „Lies of P“ išskirtinumą. Tokios reakcijos pastaraisiais metais tapo įprastos, nes žaidimų industrija vis aktyviau vertina generatyvinio DI potencialą spartinti kūrimo procesus, tačiau tuo pačiu susiduria su autorystės, duomenų kilmės ir skaidrumo klausimais.

    Panašūs ginčai buvo kilę ir anksčiau, kai kitų studijų atstovai užsiminė apie DI taikymą koncepciniams darbams, o dalis kūrėjų vėliau bandė aiškiau apibrėžti, kur baigiasi įrankis ir prasideda kūrybinė atsakomybė. „Round8 Studio“ atvejis rodo tendenciją, kad aukšto biudžeto projektuose DI vis dažniau matomas kaip standartinis produktyvumo įrankis, o ne trumpalaikė mada.

    „Lies of P“ yra laisva Pinokio istorijos interpretacija, perkelianti pasakojimą į niūrią Belle Époque atmosferos aplinką. Žaidimas debiutavo 2023 metais ir per pirmąjį mėnesį, kūrėjų teigimu, pasiekė daugiau nei 1 000 000 parduotų kopijų ribą visame pasaulyje.

  • Alytaus delegacija Oulu: ką URBACT Ateities STEAM miestai perima iš Suomijos inovacijų ekosistemos

    2026 metų gegužės 6–8 dienomis Alytaus miesto savivaldybės delegacija lankėsi Oulu mieste Suomijoje, kur vyko tarptautinio URBACT programos tinklo Ateities STEAM miestai partnerių susitikimas. Vizite dalyvavo 3 projekto darbo grupės nariai ir 4 URBACT vietos veiklos grupės atstovai, siekę pasisemti praktinių sprendimų, kaip miestuose stiprinti STEAM ugdymą ir skaitmenines kompetencijas.

    URBACT tinklo tikslas yra padėti Europos miestams diegti integruotas miesto plėtros praktikas, paremtas bendrakūra ir vietos partnerių įtraukimu. Ateities STEAM miestai orientuojasi į talentų pritraukimą ir išlaikymą, inovacijų skatinimą bei skaitmeninimo sprendimus, kad švietimo, verslo ir savivaldos veiksmai kurtų apčiuopiamą naudą miesto konkurencingumui.

    STEAM ir miesto konkurencingumas

    Susitikime Oulu daug dėmesio skirta STEAM kaip ilgalaikės miesto vystymo krypties vaidmeniui, kai ugdymas siejamas su darbo rinkos poreikiais ir inovacijų politika. Dalyviai aptarė, kaip stiprinti mokyklų, neformaliojo ugdymo, aukštojo mokslo ir įmonių bendradarbiavimą, kad mokymasis būtų grindžiamas realiais iššūkiais ir praktiniais projektais.

    Oulu pavyzdys aktualus miestams, kurie siekia auginti aukštos pridėtinės vertės ekonomikos segmentus ir konkuruoti dėl specialistų. Tokiuose modeliuose svarbi ne viena pavienė iniciatyva, o nuosekli ekosistema, kai inovacijų infrastruktūra, talentų ugdymas ir savivaldybės sprendimai veikia kaip viena sistema.

    Kas pristatyta Oulu mieste

    Renginio metu Alytaus ir kitų partnerių atstovai susipažino su Oulu iniciatyvomis, kurios jungia miestą, universitetus ir verslą. Programoje vyko ekspertinės diskusijos ir praktiniai susitikimai, o patirtis pristatyta per temines veiklas, įskaitant Amazing North – Tool Camp ir STEAM Summit.

    Taip pat aptartos kryptys, kurios pastaraisiais metais ypač išryškėjo Europos miestuose: duomenimis grįsti miesto sprendimai, dirbtinis intelektas, išmaniųjų miestų taikymai bei eksperimentinės urbanistinės iniciatyvos. Technologijų kontekste minėtos ir ateities ryšio technologijos, tokios kaip 6G, kurios ilgainiui gali keisti pramonės, viešųjų paslaugų ir švietimo skaitmeninimo galimybes.

    Ką tai gali reikšti Alytui

    Alytaus delegacijai vizitas suteikė galimybę sustiprinti ryšius su partneriais ir įsivertinti, kokie sprendimai galėtų būti pritaikomi vietos kontekste. URBACT metodika paprastai orientuota į tai, kad po tarptautinių mainų miestai grįžta prie konkrečių veiksmų planų, kuriuose aiškiai apibrėžiami prioritetai, partneriai ir įgyvendinimo žingsniai.

    Praktinė šių patirties mainų vertė siejama su gebėjimu STEAM ugdymą integruoti į miesto plėtrą taip, kad jis būtų matomas ne tik mokyklose, bet ir inovacijų, investicijų pritraukimo bei talentų politikos sprendimuose. Tokia kryptis gali padėti kurti tvaresnę, inovacijoms atviresnę ir ateities iššūkiams geriau pasirengusią miesto bendruomenę.

  • Lenkijoje statys beveik 40 km 400 kV perdavimo liniją: kam reikalinga jungtis prie Baltijos vėjo parkų

    Lenkijoje pasirašyta sutartis dėl naujos 400 kV elektros perdavimo linijos ruožo statybos, kurio ilgis sieks apie 39,5 kilometro. Rangos darbus vykdys bendrovė „Aldesa“, o projektą užsako nacionalinis perdavimo sistemos operatorius Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE).

    Naujas ruožas sujungs statomą Choczewo elektros pastotę su esamu perdavimo tinklu šiaurinėje Lenkijos dalyje. Trasa drieksis per kelias Pamario vaivadijos savivaldybes, todėl darbai apims skirtingas teritorijas ir sudėtingą inžinerinį derinimą.

    „Beveik 40 kilometrų 400 kV linijos statyba yra sudėtingas inžinerinis iššūkis, reikalaujantis tikslaus darbų koordinavimo įvairiame reljefe. Tai strategiškai svarbi investicija Lenkijos energetiniam saugumui“, – sakė „Aldesa“ vadovas Lenkijoje Rafałas Kańskis.

    Pagal sutartį numatyta parengti techninę dokumentaciją, įrengti pamatų konstrukcijas, sumontuoti plienines atramas ir pakloti didelės pralaidos fazinius laidus. Dalis pagrindinių komponentų bus tiekiami kaip užsakovo pateikiamos investicinės medžiagos, todėl rangovui teks užtikrinti suderinamumą ir montavimo tikslumą.

    PSE šį projektą įvardija kaip platesnės perdavimo tinklo plėtros programos dalį, orientuotą į naujus elektros gamybos šaltinius. Pagrindinis tikslas – parengti tinklą didesniems srautams ir patikimam galios išvedimui, ypač didėjant jūrinio vėjo energetikos apimtims Baltijos jūroje.

    400 kV klasės linijos tokiose schemose paprastai pasirenkamos dėl galimybės perduoti didelius elektros kiekius didesniais atstumais ir mažesniais nuostoliais, taip pat dėl sistemos stabilumo. Tinklo stiprinimas šiaurėje aktualus ir dėl sezoniškumo: vėjo generacija neretai pasiekia pikus, todėl perdavimo infrastruktūra turi būti pasirengusi staigiems srautų pokyčiams.

    Investicijos į aukštos įtampos tinklą šiame regione siejamos ir su platesne Europos kryptimi sparčiau integruoti atsinaujinančią energetiką. Kuo greičiau atsiranda tinklo pralaidumas ir jungtys su esama infrastruktūra, tuo mažesnė rizika, kad nauji vėjo parkai susidurs su prijungimo ribojimais ar gamybos „apkarpymu“ dėl tinklo perkrovų.

  • „GameStop“ pasiūlymas neįtikino: „eBay“ atmetė apie 51 mlrd. eurų perėmimą ir paaiškino kodėl

    JAV vaizdo žaidimų mažmenininkė „GameStop“ netikėtai pateikė pasiūlymą perimti elektroninės prekybos platformą „eBay“. Sandorio vertė siekė apie 51 mlrd. eurų, tačiau „eBay“ valdyba pasiūlymą atmetė, nurodydama, kad jis neatrodo patikimas ir nėra patrauklus verslo požiūriu.

    Pagal viešai aptartas sąlygas akcininkams buvo siūloma „eBay“ akciją įvertinti maždaug 115 eurų, tai yra apie 20 proc. daugiau nei iki pasiūlymo buvusi kaina rinkoje. Pasiūlymo struktūra buvo mišri: dalis pinigais, dalis – „GameStop“ akcijomis, kurias bendrovė būtų turėjusi papildomai išleisti.

    Esminė kliūtis – skirtingas bendrovių mastas ir finansavimo logika. „GameStop“ rinkos vertė sudarė tik apie penktadalį „eBay“ vertės, todėl didelė atsiskaitymo akcijomis dalis būtų reiškusi reikšmingą naujų akcijų emisiją ir galimą esamų investuotojų dalies praskiedimą.

    „Valdyba kruopščiai įvertino pasiūlymą, pasitelkusi nepriklausomus patarėjus, ir nusprendė jį atmesti. Esame įsitikinę bendrovės gebėjimu ateinančiais ketvirčiais užtikrinti tvarų augimą“, – sakė „eBay“ valdyba laiške „GameStop“ vadovui Ryanui Cohenui.

    „eBay“ akcentavo ir sandorio finansavimo riziką. Skelbta, kad bankinis finansavimas galėjo siekti iki maždaug 18 mlrd. eurų, o likusi dalis būtų priklausžiusi nuo išorinių investuotojų ir rinkos sąlygų, kurios didelių, mišrios struktūros sandorių atveju gali greitai pasikeisti.

    Tokia situacija atspindi platesnę e. komercijos rinkos tendenciją: investuotojai vis dažniau reikalauja aiškaus pelningumo ir tvaraus pinigų srauto, o ne vien ambicingų plėtros istorijų. „eBay“ sprendimas rodo, kad net ir su priemoka pateikiami pasiūlymai turi įtikinti ne tik skaičiumi, bet ir realiu įgyvendinimu.

    Kol kas nėra požymių, kad „eBay“ ketintų grįžti prie derybų dėl šio pasiūlymo. Rinkai tai signalas, kad didelės konsolidacijos idėjos e. prekyboje susiduria su griežtesniais vertinimo kriterijais, ypač kai siūlomas finansavimas remiasi akcijų emisija ir išorės kapitalu.