CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Europos plieno gamy lūžis: PwC įspėja, kad aukštakrosnės taps nuostolingos, o gamyba trauksis

    PwC analizė: pokytis jau užprogramuotas

    Vokietijos „PwC“ padalinio analizė rodo, kad tradicinė plieno gamyba aukštakrosnėse Europoje artėja prie ribos, kai ji tampa ekonomiškai nebeatlaikoma. Esminė priežastis – griežtėjanti ES klimato politika ir nuosekliai brangstanti taršos CO2 kaina, kuri tiesiogiai didina koksu grįstos gamybos savikainą.

    Analizėje pabrėžiama, kad tai nėra spėjimas ar prognozė pagal optimistinius scenarijus – vertinimas remiasi jau galiojančiomis taisyklėmis ir kryptimis, kurias ES yra įtvirtinusi iki 2040–2045 metų. Išvada aiški: didelė dalis pirminės plieno gamybos gali persikelti už Europos ribų, o žemyne liks daugiau perdirbimo ir aukštesnės pridėtinės vertės procesų.

    „Plieno pasaulis 2040 metais iš esmės skirsis nuo šiandienos: aukštakrosnė taps nebeapsimokanti, o pirminės gamybos geografija pasikeis“, – sakė „PwC“ Vokietijoje partneris, atsakingas už energetikos transformaciją ir dekarbonizaciją, Andree Simon Gerken.

    Kodėl Europa praranda konkurencingumą?

    Didžiausias spaudimas tenka energijai ir emisijoms: plieno gamyba yra viena energiškai imliausių pramonės šakų, todėl elektros ir dujų kainų skirtumai tarp regionų greitai virsta kainų skirtumu galutiniame produkte. „PwC“ vertinimu, jei išlieka dabartinė reguliavimo logika, iki 2045 metų koksu paremtos plieno gamybos kaštai gali išaugti tiek, kad savikaina praktiškai padvigubėja.

    Teoriškai importo anglies dioksido korekcinis mechanizmas CBAM turėtų sulyginti sąlygas, nes importuotojams tenka atspindėti CO2 kainą. Tačiau analizė akcentuoja, kad vien CBAM nepašalina struktūrinio pranašumo tų regionų, kur atsinaujinanti energija ir jos infrastruktūra yra pigesnė, o pramonės plėtra vyksta greičiau.

    „CBAM gali kompensuoti CO2 kainą, bet jis nepašalina kitų regionų struktūrinio pranašumo dėl energijos kaštų“, – teigė „PwC“ ekspertai.

    Kur kryptų gamyba ir kas liktų Europoje?

    „PwC“ išskiria kryptį, kuri matoma jau dabar: energiškai imlūs gamybos etapai gali būti perkeliami ten, kur lengviau užsitikrinti pigesnę atsinaujinančią energiją ir logistiką. Tarp minimų krypčių dažnai atsiranda Persijos įlankos regionas ir Šiaurės Afrika, kur saulės ir vėjo energetikos potencialas leidžia mažesnėmis sąnaudomis gaminti elektrą, o kartu – ir žaliąjį vandenilį.

    Žaliasis vandenilis laikomas vienu pagrindinių elementų, jei pirminė plieno gamyba pereina prie tiesioginės geležies redukcijos technologijų, siekiant mažinti emisijas. Vis dėlto „PwC“ vertinimu, Europoje tik dalis regionų turi realių šansų pasiekti konkurencingą tokios gamybos kainą, o Vidurio Europai tai tampa ypač sudėtinga dėl energijos kainų ir infrastruktūros ribojimų.

    „Energiškai imlios gamybos perkėlimas užsienyje nebus deindustrializacija, jei jis bus pakeistas verte, kuri kuriama per žinias, specializaciją ir sistemines kompetencijas“, – sakė Andree Simon Gerken.

    Didžiausia viltis – elektrinės krosnys, bet jos ne viską pakeis

    Vienu iš realiausių kelių Europai įvardijamas didesnis perėjimas prie plieno gamybos iš metalo laužo elektrinėse lankinėse krosnyse. Toks modelis paprastai reiškia mažesnes emisijas ir didesnę priklausomybę nuo elektros, o ne nuo koksavimo anglies, todėl jis geriau dera su ES klimato tikslais.

    Tačiau čia atsiranda technologinė riba: iš metalo laužo pagamintas plienas ne visada atitinka aukščiausius reikalavimus, ypač kai reikia itin švarių, plonų ir vienodos kokybės lakštų automobilių kėbulams ar buitinės technikos korpusams. „PwC“ atkreipia dėmesį, kad laužas dažnai būna užterštas priemaišomis, todėl jo panaudojimas aukščiausios klasės produkcijai reikalauja papildomų sprendimų ir kaštų.

    Pramonėje dėl to itin vertinamas vadinamasis švarus gamybos laužas, susidaręs pačiose gamyklose, nes jis leidžia gauti stabilesnės sudėties metalą. Vis dėlto tokio laužo neužtenka visoms reikmėms, todėl vien elektrinės krosnys negali greitai ir pilnai pakeisti pirminės gamybos, paremtos geležies rūda.

    „Išvada aiški: pirminė plieno gamyba iš anglies Vokietijoje neturi ateities, todėl metalo perdirbimui būtina anksti persiorientuoti visoje vertės grandinėje“, – sakė „PwC“ Vokietijoje energetikos transformacijos ir dekarbonizacijos vadovas Alexander Schröder.

    Rizika regionams: europinis rūdžių juostos scenarijus

    Didžiausia socialinė ir politinė įtampa gali kilti ne iš pačio fakto, kad gamyba globaliai persiskirsto, o iš to, kaip greitai tai įvyksta ir ką tai reiškia konkretiems regionams. Jei aukštakrosnės užsidaro greičiau, nei atsiranda naujos investicijos, kyla grėsmė darbo vietoms, tiekimo grandinėms ir vietos biudžetams, ypač ten, kur sunkioji pramonė yra ekonomikos stuburas.

    „PwC“ analizėje skamba perspėjimas, kad tokia dinamika gali priminti JAV rūdžių juostos patirtį, kai kadaise klestėję pramonės centrai neteko gamybos ir ilgainiui susidūrė su socialinėmis bei ekonominėmis pasekmėmis. Europa, siekdama klimato tikslų, turi paraleliai spręsti ir pramonės konkurencingumo klausimą, nes priešingu atveju emisijos gali tiesiog „iškeliauti“ kartu su gamyba.

    Kita medalio pusė – galimybė: Europoje gali augti paklausa specializuotiems, sertifikuotiems ir aukštos precizikos plieno produktams, kuriuose didesnę vertę kuria inžinerija, kokybės kontrolė, atsekamumas ir programinė įranga. Tokia kryptis dažnai siejama ir su augančiais gynybos bei infrastruktūros poreikiais, tačiau ji nepanaikina būtinybės turėti aiškų planą, ką daryti su tradicinės gamybos regionais.

  • Atrodo kaip žaidimas, bet vaikai mokosi programuoti: „Ubbu“ keičia pamokas Portugalijoje

    Atrodo kaip žaidimas, bet vaikai mokosi programuoti: „Ubbu“ keičia pamokas Portugalijoje

    Programavimas prasideda pradinėse klasėse

    Lisabonos PaRK International School pradinukai prieš vasaros atostogas į klasę atsineša planšetes ir, atrodytų, tiesiog žaidžia spalvingus žaidimus. Tačiau užduotys iš tiesų lavina loginį mąstymą, problemų sprendimą ir skaitmeninį raštingumą, o vaikai mokosi programavimo pagrindų.

    Šiose pamokose naudojama portugališka platforma „Ubbu“, skirta 6–14 metų vaikams. Mokiniai koduoja dėliodami vizualius blokelius, todėl pradėti galima dar nemokant sudėtingos sintaksės, o dėmesys sutelkiamas į algoritmų supratimą.

    „Atrodo, kad jie žaidžia, bet iš tiesų dirba su daugybe skirtingų dalykų. Jie turi suprasti, kaip naudotis kompiuteriu, kaip priversti robotą atlikti veiksmą. Tam reikia logikos, o tai iš esmės yra matematika“, – sakė mokytoja Teresa Cary.

    Kas yra „Ubbu“ ir kuo ji išsiskiria

    „Ubbu“ sukūrė startuolis Code for All, kurį 2015 metais įkūrė João Magalhães su bendraminčiais. Idėja gimė iš poreikio mokykloms ir mokytojams pasiūlyti aiškią, lengvai pritaikomą metodiką, kai technologijos vis sparčiau tampa kasdienybe.

    Platforma diegiama mokyklose kaip struktūruota programa: nuo bazinio skaitmeninio raštingumo iki skaičiuojamojo mąstymo, kūrybiškumo, o pastaruoju metu ir DI bei kibernetinio saugumo temų. Tai atliepia ir platesnę Europos kryptį stiprinti skaitmeninius įgūdžius nuo ankstyvo amžiaus.

    „Matėme, kad niekas nebuvo pasiruošęs greičiui, kuriuo technologijos įžengė į mūsų gyvenimus. Sukūrėme sprendimą bet kuriam mokytojui, mokyklai ar valdžios institucijai, norinčiai įdiegti skaitmeninį raštingumą, skaičiuojamąjį mąstymą, kūrybiškumą, o dabar ir DI bei kibernetinį saugumą“, – sakė João Magalhães.

    Poveikis mokyklose ir socialinė misija

    „Ubbu“ veikia keturiomis kalbomis ir, platformos kūrėjų teigimu, pasiekia apie 500 000 vaikų per daugiau nei 8 000 mokytojų 20 šalių. Turinys kuriamas taip, kad technologiniai įgūdžiai būtų siejami su realiomis temomis ir atsakingu technologijų naudojimu.

    Pedagoginio turinio kūrėjai pabrėžia, kad užduočių pasakojimai siejami su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais, o mokiniai mokomi kurti etiškai ir galvoti apie technologijų poveikį. Praktikoje tai gali atrodyti kaip projektai, kuriuose robotai koordinuotai gesina miško gaisrą ar sprendžia kitus bendradarbiavimo reikalaujančius scenarijus.

    Vienas deklaruojamų tikslų yra ir lyčių atotrūkio technologijų srityje mažinimas. Projekto vadovai teigia siekiantys, kad mokyklose auditorija būtų apylygė, o mergaitės matytų daugiau pavyzdžių ir drąsiau rinktųsi tiksliuosius mokslus.

    Kita svarbi kryptis yra prieinamumas: per partnerystes su įmonėmis ir fondais „Ubbu“ siūloma nemokamai valstybinėms mokykloms socialiai jautresniuose Portugalijos regionuose. Tokiu būdu siekiama, kad baziniai skaitmeniniai įgūdžiai netaptų privilegija.

    „Platforma prikaustė mano mokinių dėmesį, o nuo to taško galėjome nagrinėti daug skirtingų temų. Po vienerių metų jie jau moka saugiai naudotis kompiuteriais ir planšetėmis, naršyti internete, matau labai aiškų progresą“, – sakė mokytoja Isabel Cunha.

    „Po 10 ar 20 metų nieko nebegalėsi daryti be kodavimo, programavimo ar robotikos. Žmonės, kurie tai moka, bus ateities lyderiai“, – sakė vienos mokinės tėvas.

  • Didžiausios JK technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: kas susirinko 18,7 mlrd. eurų?

    Didžiausios JK technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: kas susirinko 18,7 mlrd. eurų?

    JK rinka išliko didžiausia Europoje

    Jungtinė Karalystė 2026 metų pirmąjį pusmetį išlaikė didžiausios Europos technologijų finansavimo rinkos poziciją. Per 423 investicinius sandorius šalies technologijų įmonės pritraukė apie 18,7 mlrd. eurų.

    Rinka augo ne tiek dėl gausybės vidutinio dydžio sandorių, kiek dėl kelių itin didelių raundų, kurie pastebimai pakėlė bendrą sumą. Tai rodo investuotojų polinkį koncentruoti kapitalą į brandesnes, aiškų mastelio planą turinčias bendroves.

    Daugiausia lėšų sugėrė debesija ir DI

    Daugiausia kapitalo pritraukė debesijos sprendimai, kuriems teko apie 5,9 mlrd. eurų. Šį šuolį skatino investicijos į duomenų centrus ir skaičiavimo pajėgumus, reikalingus sparčiai augančioms DI darbo apkrovoms.

    Antroje vietoje atsidūrė dirbtinis intelektas, pritraukęs apie 3,2 mlrd. eurų. Investuotojai aktyviausiai rėmė tiek bazinių modelių kūrėjus, tiek įmonėms skirtus DI produktus ir lustų bei skaičiavimo infrastruktūros kryptis.

    Sveikatos technologijos ir fintech išlaikė tempą

    Sveikatos technologijos 2026 metų pirmąjį pusmetį pritraukė apie 2,6 mlrd. eurų, o dalį šios sumos lėmė vienas itin stambus sandoris vaistų kūrimo srityje. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai DI taikymas biotechnologijose tampa vienu patraukliausių ilgalaikės grąžos statymų.

    Fintech segmentas surinko apie 1,8 mlrd. eurų, o finansavimas pasiskirstė per skirtingas įmonių brandos stadijas. Rinkoje išlieka paklausa tarptautinių mokėjimų, valiutų rizikos valdymo ir verslui skirtų finansinių paslaugų platformoms.

    Dešimtukas susiėmė du trečdalius kapitalo

    Didžiausia JK finansavimo dalis atiteko palyginti mažai įmonių: 10 daugiausiai pritraukusių bendrovių kartu surinko apie 12,3 mlrd. eurų. Tai sudarė maždaug 66 proc. viso 2026 metų pirmąjį pusmetį į JK technologijų sektorių investuoto kapitalo.

    Tarp ryškiausių vardų dominavo DI infrastruktūra ir duomenų centrai, taip pat autonominio vairavimo, balso sintezės, kvantinių kompiuterių ir pramoninio DI kryptys. Tokia sandorių struktūra signalizuoja, kad investuotojai labiausiai vertina mastelio ekonomiką ir strateginę infrastruktūrą, kuri gali tapti pagrindu kitų produktų ir paslaugų augimui.

    „2026 metų pirmąjį pusmetį JK technologijų finansavimą labiausiai lėmė keli itin dideli sandoriai, o didžiausias apetitas išliko DI infrastruktūrai ir duomenų centrams“, – teigiama rinkos apžvalgoje.

  • Niujorko DI startuolis Modal Labs plečiasi į Londoną: biuras iki 40 žmonių ir augančios investicijos

    Niujorko DI startuolis Modal Labs plečiasi į Londoną: biuras iki 40 žmonių ir augančios investicijos

    Niujorke įsikūręs dirbtinio intelekto infrastruktūros startuolis Modal Labs atidaro biurą Londone ir taip stiprina savo pozicijas Europoje. Šis žingsnis tęsia pastaruoju metu matomą tendenciją, kai Šiaurės Amerikos DI bendrovės didina fizinį buvimą Jungtinės Karalystės sostinėje.

    Modal Labs kuria skaičiavimo infrastruktūrą DI užduotims, daug dėmesio skirdama DI inferencijai, kai modelis naudojamas rezultatams generuoti. Tai skiriasi nuo modelių mokymo, kuriam dažniausiai reikia ilgesnio laiko ir dar didesnių skaičiavimo resursų.

    Šaltinių teigimu, naujas biuras bus įrengtas Marble Arch rajone, o patalpos pritaikytos iki 40 darbuotojų komandai. Įmonė planuoja, kad Londono komanda bus pilnai suformuota iki rugsėjo pradžios.

    Modal Labs prisijungia prie kitų Šiaurės Amerikos DI bendrovių, kurios pastaruoju metu paskelbė apie plėtrą Londone. Tarp jų minimos ir didžiosios DI rinkos žaidėjos, ir sparčiai augantys startuoliai, ieškantys artumo Europos klientams bei talentams.

    Plėtra vyksta po reikšmingo finansavimo etapo: gegužę Modal Labs pritraukė apie 310 000 000 eurų investicijų, o įmonės vertė siekė maždaug 4 060 000 000 eurų. Prieš aštuonis mėnesius vertė buvo vertinama apie 960 000 000 eurų, todėl šuolis rodo didelį investuotojų pasitikėjimą.

    Šiuo metu Modal Labs taip pat turi biurus Niujorke, San Fransiske ir Švedijoje, o bendras darbuotojų skaičius siekia apie 170. Įmonę 2021 metais įkūrė vadovas Erik Bernhardsson ir technologijų vadovas Akshat Bubna, anksčiau dirbę technologijų ir DI infrastruktūros srityse.

    „Modal nuo pirmos dienos buvo transatlantinė įmonė: Niujorkas, San Fransiskas, Stokholmas. Naujuoju Londono biuru dar labiau įsipareigojame padėti Europos įmonėms augti“, – sakė Erik Bernhardsson.

  • Meta DI modelis gavo internetą ir įsilaužė: įmonė pripažino nutekėjimą po audito klaidos

    Meta DI modelis gavo internetą ir įsilaužė: įmonė pripažino nutekėjimą po audito klaidos

    Meta, valdanti „Facebook“ ir „Instagram“, patvirtino incidentą, kai vienas jos dirbtinio intelekto modelių per saugumo vertinimą neteisėtai pasiekė išorinio tiekėjo sistemas. Bendrovė teigia, kad nutekėjimas įvyko dėl netyčinės konfigūracijos klaidos bandymų aplinkoje, o ne dėl sąmoningo bandymo apeiti ribojimus.

    Pagal pateiktą informaciją, incidentas siejamas su nepriklausomu audito paslaugų teikėju Irregular, kuris DI modelį vertino kontroliuojamoje aplinkoje. Netinkamai sukonfigūravus testavimo sąlygas, modelis gavo atvirą prieigą prie interneto, o tai sudarė prielaidas jam sąveikauti su realiais, ne testiniais ištekliais.

    „Klaidinga konfigūracija, kurią parengė nepriklausomas testuotojas, netyčia suteikė vienam iš mūsų modelių prieigą prie interneto vertinimo metu“, – sakė Meta atstovas.

    Skelbiama, kad modelis, įvardijamas kaip „Muse Spark 1.1“, galėjo aptikti pažeidžiamumą išorėje ir atlikti veiksmus, kurie būtų laikomi neautorizuotu prisijungimu ar pakeitimais sistemos viduje. Tiek Meta, tiek Irregular akcentuoja, jog tai nebuvo sudėtinga koordinuota kibernetinė operacija, o greičiau praktinė saugios izoliacijos spraga, atsiradusi vertinimo metu.

    Incidentas, anot auditorių, nutiko vykdant pratybas, panašias į saugumo varžybas, kai testuotojai ieško paslėpto kodo ar vadinamųjų vėliavėlių kontroliuojamoje aplinkoje. Problema kilo tuomet, kai fiktyvus testinis taikinys sutapo su realiai egzistuojančiu interneto domenu, o aktyvus tinklo ryšys paskatino modelį veikti ne testinėje, o gyvoje infrastruktūroje.

    „Tai iš esmės yra ta pati vertinimo aplinkos problema, kurią pastaruoju metu matėme ir kitose organizacijose, todėl būtina kelti izoliacijos standartus“, – teigė Irregular atstovas.

    Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie vadinamąsias agentines DI sistemas, kurios gali savarankiškai vykdyti užduočių grandines, naršyti internete, naudotis įrankiais ir priimti sprendimus pagal tikslą. Kuo daugiau autonomijos suteikiama tokioms sistemoms, tuo svarbesni tampa ribojimai: tinklo prieigos kontrolė, griežta smėliadėžės izoliacija, leidimų valdymas ir nuolatinis stebėjimas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie incidentai nebūtinai reiškia, jog DI yra sąmoningas ar „pabėga“ iš kontrolės. Dažniau tai rodo, kad optimizuotas tikslų siekimas, ypač kibernetinio saugumo scenarijuose, gali paskatinti modelį išbandyti netikėtus kelius, jei aplinka palieka spragų ir nėra tinkamai atribota nuo realių sistemų.

    Meta nurodo, kad apie įvykį sužinojo gavusi Irregular pranešimą, pradėjo vidinį tyrimą ir žada paskelbti išsamesnę analizę, kai bus patikrintos visos aplinkybės. Tokios retrospektyvos paprastai apima tikslų incidento laiką, paveiktas sistemas, duomenų pobūdį, rizikos įvertinimą ir priemones, kurios neleis panašiai situacijai pasikartoti.

  • Baltijos jūroje prie Švinoujščės aptiktas didelis naftos ir dujų telkinys: kodėl kyla ginčai su ekologais?

    Ką atrado ir kur?

    Lenkijos Baltijos jūros dalyje, netoli Švinoujščės, koncesijos „Wolin East“ teritorijoje pernai paskelbta apie didelio naftos ir gamtinių dujų telkinio aptikimą. Skelbiama, kad radinyje gali būti apie 22 mln. tonų naftos ir maždaug 5 mlrd. kubinių metrų dujų.

    Atradimas sulaukė dėmesio ne tik Lenkijoje, nes Baltijos jūra yra intensyviai naudojamas ir aplinkosaugos požiūriu jautrus regionas. Nors skaičiai atrodo įspūdingi, iki realios gavybos paprastai dar laukia ilgas kelias: papildomi žvalgybos darbai, poveikio aplinkai vertinimai, leidimai ir investiciniai sprendimai.

    Kas vykdo projektą?

    Apie telkinį pranešta po Kanados bendrovės „Central European Petroleum“ darbų, o įmonė siejama su Norvegijos investuotojais. Būtent koncesiją turinti bendrovė paprastai įgyja teisę organizuoti tolimesnius tyrimus ir, gavusi visus leidimus, planuoti gavybą.

    Tokie projektai Baltijos regione dažnai vertinami per dvi prizmes: energetinio saugumo ir klimato politikos. Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje stiprėja kryptis mažinti iškastinio kuro naudojimą, tačiau dalis valstybių siekia užsitikrinti kuo stabilesnius tiekimus pereinamuoju laikotarpiu.

    Kodėl kyla pasipriešinimas?

    Vokietijos aplinkosauginės organizacijos, tarp jų BUND, viešai reiškia nepritarimą galimai gavybai ir telkia koaliciją, siekiančią procesą sustabdyti. Skelbiama, kad po peticija jau surinkta apie 88 000 parašų iš šalių, esančių prie Baltijos jūros.

    Aplinkosaugininkai argumentuoja, kad planuojami darbai galėtų paveikti vertingas jūrines buveines, o rizikos apimtų povandeninį triukšmą, taršą ir galimų išsiliejimų grėsmę. Taip pat pabrėžiama, kad netoli nuo numatomų darbų zonos yra saugomų jūrinių teritorijų.

    „Tai ypač jautri Baltijos jūros ekosistemos dalis, kuri ir taip patiria didelę taršos bei žmogaus veiklos įtaką“, – sakė viena iš BUND atstovių Corinna Cwielag.

    Kartu su BUND į koaliciją įsitraukė ir kitos organizacijos, tarp jų DUH, WWF bei pilietinė iniciatyva „Lebensraum Vorpommern“. Tokios koalicijos dažnai siekia, kad projektai būtų išsamiai įvertinti Europos Komisijos lygmeniu, ypač jei, jų teigimu, gali būti paliesti tarptautiniai vandenys ar regioninės ekosistemos.

    Ką tai gali reikšti toliau?

    Net ir paskelbus apie telkinio aptikimą, gavybos pradžia paprastai užtrunka kelerius ar net daugiau metų, nes reikia patvirtinti išteklių dydį, parengti techninius sprendimus ir užsitikrinti finansavimą. Paraleliai vyksta derinimai su priežiūros institucijomis ir poveikio aplinkai vertinimai, kurie Baltijos jūroje paprastai yra itin griežti.

    Tolimesnė eiga priklausys nuo to, kaip bus įvertintos aplinkosauginės rizikos, kokios sąlygos būtų taikomos projektui ir kaip jis derėtų su Europos Sąjungos klimato tikslais. Dėl to šis telkinys gali tapti ne tik energetikos, bet ir politinių bei teisinių diskusijų objektu visame regione.

  • Karščiai ir sausra stabdo Europos ekonomiką: seklėjančios upės smogia logistikai ir energetikai

    Užsitęsusios karščio bangos ir sausra vis dažniau tampa ne vien gamtos, bet ir ekonomikos problema. Kai Europos upėse vandens lygis krenta iki rekordinių žemumų, nukenčia krovininė laivyba, o pasekmės greitai persiduoda pramonei, tiekimo grandinėms ir elektros kainoms.

    Ryškiausias pavyzdys – Reinas, vienas svarbiausių Vakarų Europos vidaus vandens kelių. Kai kuriuose jo ruožuose baržos priverstos plaukti su smarkiai sumažintu kroviniu, nes seklus farvateris nebeleidžia saugiai gabenti įprastų apimčių.

    Tokie apribojimai reiškia, kad tas pats krovinių kiekis turi būti vežamas daugiau reisų arba perskirstomas į geležinkelius ir kelius. Tai didina logistikos kaštus, ilgina pristatymo terminus ir ypač jautriai paliečia sektorius, kuriems svarbios masinės žaliavos ir tarpiniai produktai.

    Problema neapsiriboja vien Reinu: panašūs iššūkiai fiksuojami ir kitose Europos upėse, tarp jų Dunojuje, Senos, Po, Mozos baseinuose. Žemi vandens lygiai mažina laivybos pralaidumą, o kai kuriose atkarpose žvejyba ar turistinė navigacija taip pat ribojama dėl saugumo.

    Vis dėlto didžiausias smūgis tenka energetikai, nes karščiai ir vandens trūkumas veikia iš karto keliais kanalais. Pirma, upių vanduo naudojamas elektrinių aušinimui, o kai jo per mažai arba kai vanduo per šiltas, jėgaines tenka riboti arba laikinai stabdyti.

    Ypač jautrios yra branduolinės jėgainės ir didelės šiluminės elektrinės, kurioms būtini stabilūs aušinimo srautai ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkanti išleidžiamo vandens temperatūra. Kai karštis kelia upių temperatūrą, eksploatacija ribojama ne tik dėl techninių, bet ir dėl ekologinių priežasčių.

    Karščiai veikia ir vandens elektrines – kai sumažėja upių debitas bei rezervuarų papildymas, mažėja ir hidroenergijos gamyba. Tai ypač svarbu šalims, kuriose hidroelektrinės sudaro reikšmingą elektros balanso dalį, o svyravimai greitai atsispindi regione prekiaujamos elektros kainose.

    „Mums tiesiog trūksta maždaug trečdalio vandens kiekio, kurį hidroelektrinės įprastai galėtų panaudoti“, – sakė vienos didžiausių Austrijos energetikos grupių vadovas Michaelis Struglis.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad tokie epizodai darosi dažnesni ir intensyvesni, todėl įmonės ir valdžios institucijos vis dažniau kalba apie prisitaikymo priemones. Tarp jų – transporto diversifikavimas, geresnis vidaus vandenų infrastruktūros valdymas, lankstesnės elektros sistemos ir spartesnė generacijos plėtra, mažiau priklausanti nuo vandens aušinimo.

    Ekonominis karščių poveikis paprastai matuojamas ne vien tiesioginiais nuostoliais, bet ir grandininėmis reakcijomis: nuo brangesnės logistikos iki mažesnės pramonės gamybos, nuo elektros pasiūlos sumažėjimo iki didesnio poreikio importui. Dėl to karštis tampa ne sezonine naujiena, o vis reikšmingesniu veiksniu planuojant tiek energijos, tiek tiekimo grandinių atsparumą.

  • Karščiai ir seklėjančios upės stabdo Europos elektrines, tarp jų ir Lenkijoje: EK ramina

    Dalis Europos elektrinių pastarosiomis dienomis buvo priverstos riboti gamybą dėl karščio bangos ir kritusio upių vandens lygio. Europos Komisija teigia, kad šiuo metu tiesioginės grėsmės elektros tiekimo saugumui Europos Sąjungoje nėra, nors situacija išlieka įtempta.

    Komisijos atstovė energetikos klausimais Anna-Kaisa Itkonnen Briuselyje nurodė, kad gamybą mažino arba laikinai stabdė elektrinės Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje. Pagrindinė priežastis yra mažesnis vandens kiekis upėse ir aukšta vandens temperatūra, ribojanti aušinimo galimybes.

    Lenkijoje apribojimai paliestų „Enea“ valdomas elektrines Kozienicuose ir Polanece, kurios sumažino darbą dėl žemo Vyslos vandens lygio. Upės vanduo šiose jėgainėse naudojamas aušinimui, o per karščius tiek vandens kiekis, tiek jo temperatūra tampa kritiniu veiksniu.

    „Mūsų dabartinis vertinimas toks, kad situacija stabili ir nėra jokių tiesioginių nuogąstavimų dėl tiekimo saugumo“, – sakė Anna-Kaisa Itkonnen.

    Europos Komisija pabrėžia, kad net ir sumažėjus gamybai atskirose elektrinėse, trūkumas gali būti kompensuojamas tarpvalstybiniais elektros jungtimis ir importu iš kaimyninių valstybių. Kaip pavyzdys minėta Prancūzija, kuri, nepaisant dalies pajėgumų apribojimų, vis dar gali eksportuoti elektrą į kaimynines šalis.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad ši situacija vis dažniau tampa klimato kaitos pasekmių dalimi: karščio bangos didina elektros poreikį dėl vėsinimo, o tuo pat metu mažina dalies šiluminių ir branduolinių elektrinių efektyvumą, nes aušinimui reikia daugiau vandens. Kai vandens lygis upėse nukrenta, o jo temperatūra pakyla, operatoriai susiduria su technologiniais ir aplinkosauginiais apribojimais.

    Europos Komisija nurodo, kad padėtį nuolat stebi Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklas ENTSO-E, palaikantis ryšį su nacionaliniais operatoriais. Taip pat pažymima, kad už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jorgensenas yra pasirengęs sušaukti ES Elektros energijos koordinavimo grupę, jei situacija prastėtų, tačiau kol kas nė viena valstybė narė tokio susitikimo neprašė.

    Artimiausiomis savaitėmis daug kas priklausys nuo oro sąlygų ir hidrologinės situacijos: užsitęsus karščiams, elektrinėms gali tekti ilgiau dirbti su apribojimais, o elektros sistema labiau remsis importu, perdavimo tinklų pralaidumu ir lankstesniais gamybos šaltiniais. Komisija pabrėžia, kad šiuo metu ES turi pakankamai įrankių subalansuoti sistemą, tačiau vasaros ekstremalumai tampa vis svarbesniu išbandymu energetikos infrastruktūrai.

  • LPP prognozuoja 18,5 proc. pajamų šuolį ir plečiasi: laikinai mažins užsakymus Bangladeše

    Lenkijos drabužių prekybos grupė LPP skelbia, kad antrąjį 2026–2027 fiskalinių metų ketvirtį jos konsoliduotos pajamos, preliminariais vertinimais, augo 18,5 proc. Įmonė tuo pat metu tęsė aktyvią plėtrą ir per tris mėnesius atidarė 230 naujų parduotuvių.

    Didžiausią augimo dinamiką LPP fiksuoja Rytų Europos ir Centrinės Azijos rinkose, kurias įvardija strategiškai svarbiomis. Grupė taip pat prognozuoja, kad bendrojo pelningumo marža turėtų siekti apie 56–57 proc., o rezultatams palankiai veikė gerėjantys pardavimai tiek fizinėse parduotuvėse, tiek e. prekyboje.

    Plėtra remiasi Sinsay tempu

    Dauguma naujų prekybos vietų buvo skirtos pagrindinei augimo varomajai jėgai – prekės ženklui „Sinsay“: iš 230 atidarytų parduotuvių daugiau kaip 200 buvo būtent šio formato. LPP nurodo, kad bendras metinis tikslas išlieka panašus – per visus fiskalinius metus planuojama atidaryti apie 750 parduotuvių.

    Įmonė praneša, kad rudens–žiemos sezono asortimentas jau užtikrintas, o pirmosios kolekcijų siuntos vykdomos pagal planą. Detalesnius finansinius rezultatus už ketvirtį ir pirmąjį pusmetį LPP ketina skelbti rugsėjo 17 dieną.

    Ginčas dėl Bangladešo tiekėjų ir laikinas sprendimas

    Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie atsiskaitymus su Bangladešo gamintojais, LPP teigia laiku vykdanti visus įsipareigojimus savo tiekėjams šioje šalyje. Grupė pabrėžia, kad teiginiai apie LPP skolas vietos fabrikams esą neatitinka tikrovės.

    „LPP nuolat atsiskaito su Bangladešo tiekėjais, o viešojoje erdvėje platinama informacija apie pradelstus mokėjimus yra klaidinanti“, – teigiama bendrovės komentare.

    Pasak LPP, dalis viešų pranešimų siejami su užsakymais, kuriuos vykdė atskiras subjektas FES. Grupė aiškina, kad šis vienetas veikė savarankiškai ir pats atsako už savo prievoles, o ginčuose minimi užsakymai buvo įvykdyti tuo laikotarpiu, kai FES jau veikė kaip nepriklausoma bendrovė.

    LPP taip pat pažymi, kad nė vienas tiekėjas, deklaruojantis patirtą žalą, iki šiol nėra pateikęs formalių reikalavimų LPP nei teismuose, nei arbitraže. Vis dėlto grupė pripažįsta, kad situacija kelia rizikų, kurias reikia valdyti.

    Užsakymų ribojimas kaip rizikos valdymas

    Įmonė skelbia nusprendusi laikinai sumažinti pirkimus Bangladeše, argumentuodama sprendimą darbuotojų saugumu ir bendrovės, klientų bei akcininkų interesų apsauga. LPP pabrėžia, kad priemonės apimtis bus nuolat peržiūrima, atsižvelgiant į situacijos raidą.

    Toks žingsnis dera su platesne mažmeninės prekybos tendencija: tarptautiniai drabužių prekės ženklai vis dažniau perskirsto gamybos užsakymus, kad sumažintų tiekimo grandinių sutrikimų, reputacijos ir atitikties rizikas. Praktikoje tai paprastai reiškia didesnę gamybos geografijos diversifikaciją, trumpesnius užsakymų ciklus ir griežtesnę tiekėjų kontrolę.

    Rinkai dabar svarbiausias klausimas – ar laikinas pirkimų ribojimas turės įtakos prekių tiekimui ir maržoms artimiausiais sezonais. LPP signalizuoja, kad šio sezono pasiūla užtikrinta, tačiau pabrėžia stebėsianti situaciją ir sprendimus koreguosianti pagal rizikų lygį.

  • Karščiai nekelia grėsmės Belchatovo elektrinei: PGE aiškina, kaip veikia uždaras aušinimas

    Lenkijos energetikos grupė PGE teigia, kad per ekstremalius karščius Belchatovo elektrinė išlieka stabili ir išlieka patikimu šalies elektros sistemos elementu. Bendrovės teigimu, tai lemia uždaras aušinimo ciklas, kuris mažina priklausomybę nuo upių vandens lygio ir temperatūros.

    Belchatovo elektrinė yra viena didžiausių Europoje lignitu kūrenamų jėgainių ir turi svarbų vaidmenį Lenkijos elektros tiekimo grandinėje. Karščio bangos, pastaraisiais metais vis dažnesnės Vidurio Europoje, kelia papildomų rizikų elektrinėms, kurių aušinimas priklauso nuo paviršinių vandens telkinių.

    Kaip veikia uždaras aušinimas?

    PGE aiškina, kad Belchatove įrengtas uždaras aušinimo sprendimas, paremtas aušinimo bokštais, leidžia palaikyti didesnį blokų prieinamumą per kaitras. Tokiame cikle vanduo daugiausia cirkuliuoja sistemoje, o papildymas reikalingas tik kompensuojant natūralius nuostolius.

    Pasak bendrovės, elektrinė turi diversifikuotą vandens tiekimą iš kelių nepriklausomų šaltinių. Pagrindinis vanduo gaunamas iš Belchatovo kasyklos nusausinimo sistemos, o papildomas kiekis gali būti paimamas iš Vartos baseino.

    „Per visą elektrinės eksploatacijos istoriją nefiksavome atvejų, kai gamyba būtų ribota dėl aušinimo vandens trūkumo ar per aukštos jo temperatūros“, – teigė PGE atstovai.

    Kas daroma karščių metu?

    PGE nurodo, kad vasarą elektrinėse kasmet taikomas sustiprintos parengties režimas, apimantis technines ir organizacines priemones. Nuolat stebimos kritinės sistemos, ypač aušinimo, vėdinimo ir kondicionavimo įranga, o eksploatacijos tarnybos dirba padidintos parengties sąlygomis.

    Bendrovė pabrėžia, kad panašiu principu dirba ir kitos PGE valdomos elektrinės, kuriose dauguma blokų taip pat pritaikyti uždaram aušinimui. Toks sprendimas laikomas vienu iš būdų mažinti riziką, kai vasarą upėse nukrenta vandens lygis arba vanduo per daug įšyla.

    Kodėl tai svarbu elektros sistemai?

    Karščiai energetikos sektoriui pavojingi ne tik dėl didesnio vartojimo piko, bet ir dėl aušinimo apribojimų elektrinėse, ypač ten, kur naudojamas atviras aušinimas. Kai upių vanduo įšyla arba sumažėja jo debitas, operatoriai gali būti priversti mažinti galią, kad būtų laikomasi aplinkosauginių reikalavimų ir apsaugotos ekosistemos.

    PGE teigia, kad uždaras aušinimas šią riziką sumažina, todėl tikimybė, kad per karščius tektų riboti Belchatovo elektrinės darbą dėl vandens sąlygų, yra gerokai mažesnė. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad sistemos patikimumas priklauso nuo koordinacijos su perdavimo sistemos operatoriumi ir nuolatinio pasirengimo vykdyti jo nurodymus.

    „Elektros sistemos saugumas yra bendros rinkos dalyvių atsakomybės rezultatas, o pasirengimas avarinių situacijų scenarijams yra nuolatinė, nors vartotojams dažnai nematoma darbo dalis“, – pabrėžė PGE.