Tag: Dirbtinis intelektas

Europos Sąjungoje kilo klausimų dėl JAV sprendimo laikinai sustabdyti dalį sankcijų rusiškai jūra gabenamai naftai. Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius po pokalbių Vašingtone teigė išgirdęs paaiškinimą, kad tai buvo krizinis žingsnis, susijęs su įtampa Ormūzo sąsiauryje.

Pasak komisaro, JAV administracija sprendimą pristatė kaip išimtį, kuri neturėtų tapti nauja praktika. Tai svarbu ES, nes sankcijų režimo patikimumas remiasi nuspėjamumu ir vieninga partnerių laikysena Rusijos atžvilgiu.

„Kaip suprantu, tai buvo priemonė, priimta kaip neatidėliotinas atsakas į situaciją Ormūzo sąsiauryje“, – sakė Marošas Šefčovičius.

Komisaras pridūrė, kad amerikiečiai pabrėžė sprendimo laikinumą ir jo netaikymą ateityje. ES pareigūnams tai signalas, jog Vašingtonas siekia nuraminti partnerius ir išvengti įspūdžio, kad sankcijų politika gali būti koreguojama be išankstinių konsultacijų.

„Supratau, kad tai ateityje neturėtų pasikartoti“, – sakė Marošas Šefčovičius.

JAV argumentuose taip pat minėtas poveikis mažesnes pajamas turinčioms valstybėms, kurios jautriai reaguoja į energijos kainų šuolius ir tiekimo sutrikimus. Plačiau kalbėta ir apie netiesioginį poveikį kai kurioms tiekimo grandinėms, įskaitant žemės ūkio sektoriui svarbias žaliavas.

Sankcijų krypties klausimas

Laikinas sankcijų sušvelninimas, apie kurį pranešta balandžio 17 dieną, nustebino dalį Briuselio, nes dar prieš kelias dienas viešai buvo kartojama, kad išimčių nebus. Tokie posūkiai kuria riziką, kad rinkos ir trečiosios šalys pradės abejoti transatlantinio spaudimo Maskvai nuoseklumu.

ES institucijoms svarbu, kad sankcijų priemonės ne tik būtų paskelbtos, bet ir koordinuotos, ypač energetikos srityje, kur sprendimai akimirksniu atsiliepia kainoms, draudimui, laivybai ir finansų sektoriui. Todėl Šefčovičiaus žinutė po susitikimų buvo aiški: Briuselis tikisi, kad tokie sprendimai bus derinami iš anksto.

Kritiniai mineralai ir priklausomybė nuo Kinijos

Šalia sankcijų klausimo ES ir JAV aptarė strateginių žaliavų temą. Vašingtone pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo kritinių mineralų srityje, siekiant mažinti priklausomybę nuo Kinijos tiekimo ir užtikrinti stabilesnes tiekimo grandines energetikos, technologijų ir gynybos pramonei.

Šefčovičius akcentavo, kad kai kuriose žaliavose ir technologijose priklausomybė yra itin didelė, todėl partneriai ieško bendrų sprendimų. Tarp aptariamų idėjų minimos ir priemonės, kurios ilgesniu laikotarpiu didintų investicijų patrauklumą Europoje ir JAV.

„Turime didžiulę priklausomybę kai kurių svarbiausių mineralų ir technologijų srityse“, – sakė Marošas Šefčovičius.

Prekybos ginčai ir susitarimų laikymasis

Komisaras aptarė ir įtampas dėl prekybos, įskaitant JAV vykdomus vertinimus dėl tarifų ir kitų apsaugos priemonių. Jo teigimu, iš JAV pusės buvo patvirtinta, kad galioja anksčiau su ES pasiektas susitarimas, o jo įgyvendinimas laikomas svarbiu transatlantinių santykių stabilumui.

Tuo pat metu ES signalizuoja, kad vieninga pozicija Rusijos atžvilgiu neturi silpnėti dėl trumpalaikių krizių. Nors Vašingtonas pabrėžia išimtinį sprendimo pobūdį, Briuseliui tai priminimas, kad net ir sąjungininkų veiksmai kritiniais momentais gali sukelti politinių turbulencijų.

Šaltiniai:
https://commission.europa.eu/about-european-commission/commissioners-2024-2029/sefcovic_en
https://www.consilium.europa.eu/en/policies/sanctions-against-russia-explained/
https://www.iea.org/topics/oil-markets-and-security

Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius po susitikimo su JAV iždo sekretoriumi Scottu Bessentu teigė turintis aiškų supratimą, kad JAV daugiau nebekartos sprendimo laikinai stabdyti sankcijas rusiškai naftai. Pasak komisaro, toks signalas buvo išsakytas tiesiogiai aptariant pastarųjų savaičių sprendimus ir jų motyvus.

Komisaras Vašingtone taip pat pasirašė Europos Sąjungos ir JAV memorandumą dėl bendradarbiavimo kritinių mineralų srityje. Šis dokumentas laikomas žingsniu link platesnio susitarimo, kuris turėtų stiprinti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo vieno dominuojančio tiekėjo pasaulinėje rinkoje.

Kas pasakyta apie sankcijas naftai?

M. Šefčovičius nurodė, kad JAV sprendimas trumpam atlaisvinti sankcijų taikymą rusiškai naftai, gabenamai tanklaiviais, buvo aiškintas kaip skubi reakcija į išaugusią įtampą Ormūzo sąsiaurio regione. Tai yra vienas svarbiausių pasaulio naftos tranzito taškų, todėl bet koks nestabilumas jame tiesiogiai veikia tiekimo saugumą ir kainas.

„Iškėliau šį klausimą pokalbyje ir, kaip supratau, tai buvo priemonė, pasirinkta kaip neatidėliotinas atsakas į situaciją Ormūzo sąsiauryje. Aiškiai supratau, kad ateityje tai neturėtų pasikartoti“, – sakė M. Šefčovičius.

Komisaro teigimu, JAV pusė sprendimą siejo ir su kai kurių mažesnes pajamas turinčių valstybių prašymais, nes dėl geopolitinės įtampos jos pateko į itin sudėtingą padėtį. Pabrėžta, kad tiekimo sutrikimai ypač juntami Afrikoje, kur krizinė situacija gali persimesti ir į trąšų bei kitų strateginių prekių prieinamumą.

Kritiniai mineralai: kodėl tai svarbu?

ES ir JAV memorandumas dėl kritinių mineralų skirtas stiprinti bendrą tiekimo saugumą ir investicijų patrauklumą. Kritiniai mineralai reikalingi elektrifikacijai, baterijoms, atsinaujinančiai energetikai, mikroschemoms, gynybos pramonei ir daugeliui kitų aukštos pridėtinės vertės sektorių.

Vienas iš aptariamų elementų ateityje galėtų būti minimalios kainos kritiniams mineralams, kad investicijos į gavybą ir perdirbimą Europoje ir JAV būtų ekonomiškai prognozuojamos. Tokia kryptis siejama su tuo, kad pasaulinėse rinkose kainodarai didelę įtaką daro Kinijos vaidmuo, o tai kuria riziką ilgalaikiam projektų atsiperkamumui.

„Faktas, kad kai kurių kritinių mineralų, taip pat technologijų srityje esame itin priklausomi. Ekonominio saugumo požiūriu natūralu, kad norime diversifikuoti tiekėjų portfelį, nesvarbu, ar kalbame apie kritinius mineralus, ar jautrias technologijas“, – teigė M. Šefčovičius.

Prekyba ES ir JAV: ko tikėtis dėl muitų?

Komisaras taip pat išreiškė lūkestį, kad JAV laikysis su ES suderintos prekybos schemos, pagal kurią daugumai prekių iš ES būtų taikomas iki 15 proc. muitas. Jo teigimu, JAV pareigūnai pabrėžė, kad sutartinių įsipareigojimų tęstinumas išlieka esminis, net jei Vašingtonas atlieka atskirus prekybinius tyrimus.

Šiame kontekste Briuseliui svarbu gauti aiškius signalus, kad prekybos santykiai išliks nuspėjami, o papildomi tarifai nebus naudojami kaip spaudimo priemonė sprendžiant kitus geopolitinius klausimus. ES atstovai akcentuoja, kad abipusė prekyba ir pramoninis bendradarbiavimas, įskaitant žaliavų tiekimo grandines, tampa ekonominio saugumo dalimi.

„Labai svarbu, kad buvau patikintas: sutartis yra sutartis. Sutarėme, kad visų sąlygų įgyvendinimas yra absoliučiai fundamentalus“, – sakė M. Šefčovičius.

Pastarųjų savaičių sprendimai dėl sankcijų rusiškai naftai ir paraleliai pasirašytas ES ir JAV memorandumas dėl kritinių mineralų rodo dvi lygiagrečias kryptis: siekį išlaikyti spaudimą Rusijos energetikos sektoriui ir tuo pačiu spartinti alternatyvių žaliavų bei technologijų tiekimo grandinių stiprinimą. Būtent šių dviejų tikslų suderinimas, anot ES pareigūnų, artimiausiais mėnesiais taps vienu svarbiausių transatlantinės darbotvarkės testų.

Šaltiniai:

https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/critical-raw-materials_en

https://www.consilium.europa.eu/en/policies/sanctions/restrictive-measures-against-russia-over-ukraine/

https://www.iea.org/reports/critical-minerals-market-review-2024

Balandžio 28 dieną Gdynėje turėtų prasidėti pirmieji metalo darbai, susiję su būsimos ORP „Huragan“ statyba. Tai trečioji raketinė fregata, užsakyta Lenkijos karinio jūrų laivyno pagal „Miecznik“ programą, kuri laikoma vienu svarbiausių šalies jūrinių pajėgumų atnaujinimo projektų.

„Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) valdoma PGZ Stocznia Wojenna pabrėžia, kad kartu su šiuo etapu laivykla pasieks istorinį tempą: vienu metu gamyboje bus keturi kariniai laivai. Be dviejų „Miecznik“ fregatų, lygiagrečiai statomas ir specializuotas gelbėjimo laivas pagal „Ratownik“ programą.

Keturi laivai vienu metu

PGZ vadovybės teigimu, plieno lakštų pjovimas laivų statybos terminologijoje laikomas simboline realios statybos pradžia. Būtent taip pradedamas ir trečios fregatos ORP „Huragan“ kelias, kai projektas pereina iš planavimo bei parengiamųjų darbų į apčiuopiamą gamybą.

„Pirmą kartą Lenkijos istorijoje PGZ Stocznia Wojenna vienu metu statys keturis laivus“, – sakė PGZ viceprezidentas Janas Grabowskis.

Pasak jo, toks gamybos krūvis yra ne tik prestižo klausimas, bet ir praktinis signalas, kad laivų statybos pramonė gali vienu metu vykdyti kelias dideles karines sutartis. Tai ypač svarbu regione, kuriame po 2022 metų saugumo situacija paskatino spartesnes investicijas į gynybą ir infrastruktūrą.

„Wicher“ ruošiamas nuleidimui į vandenį

Pirmoji „Miecznik“ programos fregata ORP „Wicher“ jau yra surinkta korpuso ceche, o nuleidimas į vandenį, kaip skelbiama, planuojamas rugpjūčio 12 dieną. Nurodoma, kad ceremonija turėtų vykti Pucko įlankoje, nes Gdynės uosto baseino gylis gali būti nepakankamas saugiam nuleidimui.

PGZ atstovai taip pat pabrėžia, kad laivui palikus cechą atsiras daugiau vietos antrajai fregatai ORP „Burza“, kurios konstrukcija jau įgauna aiškius kontūrus. Toks „konvejerinis“ principas leidžia išlaikyti nuoseklų tempą ir mažina riziką, kad vieno laivo vėlavimas sustabdys visą programą.

Pagal viešai aptariamą grafiką, ORP „Wicher“, ORP „Burza“ ir ORP „Huragan“ į tarnybą turėtų įeiti atitinkamai 2029, 2030 ir 2031 metais. Lenkijos pusė akcentuoja, kad vienu metu statomi keli vienodos klasės laivai padeda efektyviau planuoti tiekimą, mokymus, vėlesnę priežiūrą ir atsarginių dalių logistiką.

„Ratownik“ ir ryšys su „Orka“ povandeniniais laivais

Ketvirtasis Gdynėje statomas laivas yra gelbėjimo laivas pagal „Ratownik“ programą. Jis turi atlikti kritinį vaidmenį, jei Lenkija įsigys naujus povandeninius laivus pagal „Orka“ projektą, nes modernios povandeninių laivų operacijos reikalauja specializuoto gelbėjimo ir giliavandenio nardymo pajėgumų.

„Ratownik“ programa Lenkijoje siejama ne tik su kariniu saugumu, bet ir su platesniais jūrinės infrastruktūros apsaugos poreikiais. Pastaraisiais metais Baltijos jūroje vis dažniau akcentuojama povandeninių kabelių, dujotiekių bei kitų komunikacijų pažeidžiamumo tema, todėl tokio tipo laivas gali turėti ir papildomą vertę ne vien ekstremalių situacijų metu.

„Be gero gelbėjimo ir saturacinio nardymo nebus įmanoma tinkamai eksploatuoti povandeninių laivų“, – sakė Janas Grabowskis.

Lenkijos pusė yra viešai patvirtinusi, kad „Orka“ projekte pirmenybės partneriu pasirinko Švediją, o derybos dėl galimo bendradarbiavimo ir pramoninio dalyvavimo vyksta kartu su „Saab“. PGZ taip pat siekia, kad kuo didesnė būsimų povandeninių laivų aptarnavimo ir dalies gamybos grandinė būtų perkelta į Lenkiją, nes tai mažina priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir trumpina remonto ciklus.

Tokie paraleliniai projektai kaip „Miecznik“, „Ratownik“ ir „Orka“ rodo, kad Lenkija bando kompleksiškai stiprinti jūrinius pajėgumus: nuo paviršinių laivų oro gynybos ir smūginių galimybių iki gelbėjimo infrastruktūros bei planuojamo povandeninio komponento. Būtent todėl keturių laivų statyba vienu metu Gdynėje vertinama kaip reikšmingas etapas ne tik laivų statyklai, bet ir visai šalies gynybos modernizacijai.

Šaltiniai:

https://www.wnp.pl/bezpieczenstwo/pierwszy-raz-w-historii-rusza-praca-nad-nowym-okretem-marynarki-wojennej,1055804.html

https://www.wnp.pl/bezpieczenstwo/orka-wynurza-sie-z-wieloletnich-obietnic-decyzja-zapadla-to-od-nich-polska-kupi-okrety-podwodne,1007758.html

https://www.wnp.pl/bezpieczenstwo/saab-dla-wnp-w-programie-orka-rozmawiamy-z-dwoma-rodzajami-polskich-firm,1040225.html

Lenkijoje įsibėgėja tyrimai dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su kriptovaliutų birža „Zondacrypto“. Katovicų regioninė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, o klientai praneša apie stringančius ar neįvykstančius lėšų išmokėjimus iš biržoje laikytų sąskaitų.

Esminis klausimas, nuo kurio priklausys realios galimybės susigrąžinti pinigus, yra praktinis: ar turtas apskritai egzistuoja, ar jį galima atsekti ir ar vėliau jį įmanoma išieškoti. Varšuvos ekonomikos mokyklos profesorius ir advokatas Tomasz Siemiątkowski pabrėžia, kad net ir palankūs ikiteisminio tyrimo rezultatai dažnai tik atveria kelią civiliniams ieškiniams, o jų vykdymas gali būti ilgas ir brangus.

Kas vyksta dėl „Zondacrypto“?

Katovicų prokuratūra nurodo, kad tyrimas susijęs su galimu klientų apgaule ir pinigų plovimu. Viešai įvardijama, kad situacija gali būti komplikuota dėl skirtingose šalyse registruotų struktūrų, o tai praktiškai reiškia daugiau institucijų, daugiau jurisdikcijų ir lėtesnius teisinius procesus.

Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK pranešė gavusi daugiau nei 200 signalų dėl „Zondacrypto“ veiklos. Institucija taip pat paskelbė, kad dar 2025 metų sausį pradėjo aiškinamąją procedūrą dėl „zondacrypto.com“ operatoriaus, Estijoje registruotos bendrovės BB Trade Estonia OU, vertinant galimus vartotojų teisių pažeidimus ir sutarčių sąlygų teisėtumą.

Kodėl pinigų atgavimas gali būti sudėtingas?

Pasak T. Siemiątkowskio, net jei bus nustatyti faktai, palankūs nukentėjusiems klientams, tai automatiškai nereiškia lėšų grąžinimo. Teisinis kelias paprastai apima kelis etapus: faktinių aplinkybių nustatymą, civilinių reikalavimų suformulavimą ir galiausiai išieškojimą, kuris priklauso nuo to, ar yra iš ko išieškoti.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad reikalavimai gali būti sudėtingi ir brangūs, ypač kai veikla susijusi su keliais subjektais ir keliomis šalimis. Papildomą riziką kelia scenarijus, kai paaiškėtų, jog biržos įsipareigojimai nebuvo pilnai padengti turtu, tada daliai žmonių nuostoliai gali tapti faktiškai nebeatkuriami.

Vertinant klientų pretenzijas, anot eksperto, paprastai svarbiau ne tai, kokiu konkrečiu žetonu lėšos buvo laikomos, o kokia buvo turto vertė kliento piniginėje. Kitaip tariant, ginčas dažniau sukasi apie turto vertę ir prievolę ją grąžinti, o ne apie konkretų kriptoaktyvą.

Ką daryti nukentėjusiems klientams?

Prokuratūra ragina asmenis, kurie mano esantys nukentėję, kreiptis į prokuratūrą arba policiją pagal savo gyvenamąją vietą ir pateikti pareiškimą dėl galimo nusikaltimo. Praktikoje tai padeda tyrėjams greičiau surinkti liudijimus, dokumentus ir identifikuoti nukentėjusiųjų mastą.

T. Siemiątkowskis aiškina, kad teisėsauga gali tirti, ar yra nusikaltimo požymių, pavyzdžiui, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar pinigų plovimo. Taip pat būtent prokuratūra ir policija turi daugiau instrumentų gauti duomenis apie pinigų judėjimą ir galimus atsakingus asmenis.

Lygiagrečiai nukentėjusieji gali kreiptis ir į UOKiK, tačiau ši institucija vertina kolektyvinių vartotojų interesų pažeidimus ir negarantuoja individualios pinigų grąžos. Panašiai ir skundai finansų priežiūros institucijoms pirmiausia turi informacinę reikšmę, nes pati priežiūra paprastai neatlieka tiesioginių grąžinimų vietoje rinkos dalyvių.

MiCA: daugiau apsaugos ateičiai, bet ne visada už praeities nuostolius

Europos Sąjungos kriptoaktyvų rinkos reglamentavimas MiCA įsigaliojo 2023 metais, o taikymas valstybėse narėse iš esmės perėjo į 2024 metus. Pagrindinė idėja yra licencijavimas, priežiūra, aiškesnės taisyklės paslaugų teikėjams ir didesnis skaidrumas, įskaitant klientų lėšų atskyrimą nuo įmonės lėšų.

Ekspertai pabrėžia, kad tokios taisyklės daugiausia mažina rizikas ateityje, tačiau jos negali automatiškai išspręsti situacijų, kai problemos jau įvyko. Jei paaiškėtų, kad birža nebeturi pakankamo turto, vien priežiūros režimas savaime negarantuotų šimtaprocentinės apsaugos visiems, kurie kriptoaktyvus laikė biržos infrastruktūroje.

Viešojoje erdvėje taip pat minėta, kad po tyrimo pradžios bendra žala buvo vertinama kaip mažiausiai apie 82 000 000 eurų, o šis skaičius, teisėsaugos teigimu, didėja kartu su naujais pranešimais. Papildomą įtampą kelia žinutės apie galimus biržos rezervų pokyčius ir klientų patiriamus išmokėjimų sutrikimus.

Situacija dėl „Zondacrypto“ parodo, kad kriptoaktyvų rinkoje net ir didesni rinkos dalyviai gali susidurti su likvidumo, valdymo ar atitikties problemomis. Vartotojams tai primena paprastą taisyklę: patogumas laikyti turtą biržoje dažnai reiškia didesnę priklausomybę nuo jos veiklos ir rizikos valdymo.

Šaltiniai:

https://www.wnp.pl/rynki/ekspert-o-zondacrypto-odzyskanie-pieniedzy-moze-byc-malo-realne-a-roszczenia-kosztowne,1055975.html

https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2023/1114/oj

Pasaulinis elektros energijos poreikis 2025 metais išaugo maždaug 800 TWh, skaičiuoja Lenkijos ekonomikos institutas. Toks šuolis prilygsta keliems metiniams vidutinio dydžio Europos valstybių suvartojimams ir parodo, kad energetikos transformacijai keliami reikalavimai auga greičiau nei spėja prisitaikyti tinklai.

Instituto analitikai pažymi, kad elektra 2025 metais pasaulyje brango ne vien dėl ekonomikos ciklų, o dėl struktūrinės paklausos: elektros vartojimas augo daugiau nei du kartus sparčiau nei bendras energijos suvartojimas. Didžiausia augimo dalis teko besiformuojančioms ir besivystančioms ekonomikoms, kur elektrifikacija vis dar plečia bazinį vartojimą.

Kas labiausiai augina paklausą?

Besivystančiose šalyse svarbų vaidmenį vaidina industrializacija ir didėjantis prieinamumas prie elektros, o išsivysčiusiose ekonomikose paklausą kelia pastatų, transporto ir pramonės elektrifikacija. Prie šios krypties priskiriami ir elektromobiliai, kurių įkrovimas palaipsniui tampa reikšmingu papildomu krūviu skirstomiesiems tinklams.

Ryškiausias naujas veiksnys yra duomenų centrai, kurių plėtra tiesiogiai susijusi su debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas sprendimų diegimu. Augant skaičiavimo apimtims, didėja ne tik metinis suvartojimas, bet ir poreikis patikimai, nepertraukiamai galiai.

Duomenų centrai ir tinklų įtampa

Lenkijos ekonomikos instituto pateiktais vertinimais, duomenų centrų elektros poreikis 2025 metais pasiekė apie 485 TWh, o metinis augimas siekė apie 17 proc. Tarptautinės energetikos agentūros prognozės rodo, kad iki 2030 metų šis suvartojimas gali beveik padvigubėti ir priartėti prie 945 TWh.

Tokia koncentracija ypač svarbi regioniniu lygmeniu: duomenų centrai dažnai telkiasi tose pačiose vietovėse, todėl vietos tinklams tenka didesnis ir pastovesnis apkrovimas. Be to, didėja poreikis piko galiai, o tai gali reikšti papildomas investicijas į perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą.

Kartu ekspertai akcentuoja, kad dalį spaudimo tinklams galima mažinti didinant duomenų centrų lankstumą. Jei jų apkrovos valdymas būtų labiau derinamas prie tinklų pralaidumo ir elektros gamybos svyravimų, mažėtų būtinybė skubiai statyti naujus pajėgumus vien piko momentams padengti.

Augantis elektros poreikis vis dažniau tampa pagrindiniu klausimu ne tik klimato tikslams, bet ir konkurencingumui: kuo sparčiau plečiasi elektrifikacija ir DI infrastruktūra, tuo svarbiau užtikrinti pigesnę, patikimą ir švaresnę gamybą, taip pat greitesnį tinklų plėtojimą.

Šaltiniai:

https://pie.net.pl/en/

https://www.iea.org/reports/electricity-2024

https://www.iea.org/reports/data-centres-and-data-transmission-networks

Lenkijos koncernas „Orlen“ šeštadienį vėl pakėlė didmenines degalų kainas. Pagal bendrovės skelbiamą kainyną, dyzelinas „Ekodiesel“ pabrango 109 zlotais už kubinį metrą, o benzinas „Eurosuper 95“ – 32 zlotais už kubinį metrą, palyginti su ankstesne diena.

Perskaičiavus į eurus, didmeninė „Ekodiesel“ kaina siekia apie 1 460 eurų už kubinį metrą, o „Eurosuper 95“ – apie 1 260 eurų už kubinį metrą. Tai reiškia, kad per dvi dienas didmeninės kainos juda aukštyn antrą kartą iš eilės.

Penktadienį „Orlen“ didmenines kainas taip pat kėlė. Tuomet „Ekodiesel“ brango dar ryškiau – 198 zlotais už kubinį metrą, o „Eurosuper 95“ – 132 zlotais už kubinį metrą.

Kodėl brangsta degalai?

Kainų augimas siejamas su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir pasaulinėmis naftos bei naftos produktų kainomis, kurios greitai persiduoda didmenai. Rinkoje svarbus ir logistinis veiksnys – rizika tiekimo grandinėms bei transporto maršrutams, ypač kai kalbama apie vieną strategiškai reikšmingiausių naftos kelių pasaulyje.

Biuras „Reflex“ savo apžvalgoje atkreipė dėmesį, kad Ormūzo sąsiaurio situacija išlieka komplikuota: nors po paliaubų nebuvo naujų atakų prieš naftos infrastruktūrą, rinka vis dar vertina ilgiau trunkančio konflikto scenarijų. Neapibrėžtumas, anot analitikų, iš esmės didina kainų „priemoką“ didmeninėje rinkoje.

Kas vyksta su kainų lubomis degalinėse?

Lenkijoje nuo kovo 31 dienos taikomos laikinos degalų kainų lubos, įvestos pagal vyriausybinį paketą „Ceny Paliwa Niżej“. Maksimalios kainos skaičiuojamos nuo vidutinės didmeninės kainos, prie jos pridedant mokesčius ir nustatytą maržą.

Pagal energetikos ministro skelbiamą pranešimą, nuo šeštadienio iki pirmadienio imtinai benzino 95 litro kaina negali viršyti maždaug 1,43 euro, benzino 98 – apie 1,56 euro, o dyzelino – apie 1,63 euro. Šie limitai yra aukštesni nei penktadienį, kai atitinkamos viršutinės ribos siekė apie 1,40 euro, 1,54 euro ir 1,58 euro.

Energetikos ministras Miłoszas Motyka viešai teigė, kad paketas turėtų galioti artimiausias savaites ir būtų peržiūrimas atsižvelgiant į situacijos stabilizavimąsi Artimuosiuose Rytuose. Tokia formuluotė signalizuoja, kad kainų reguliavimas Lenkijoje šiuo metu tiesiogiai siejamas su geopolitine rizika ir jos įtaka žaliavų rinkoms.

Šaltiniai:

https://www.wnp.pl/energia/ceny-maksymalne-na-stacjach-rosna-a-orlen-podbija-hurt-nowe-stawki-paliw,1056005.html

Pietų Korėjos Ulsano mieste balandžio 30 dieną planuojamas svarbus projekto etapas: po maždaug keturių mėnesių statybų turi būti nuleistas į vandenį antrasis Lenkijos plaukiojantis SGD terminalas, vadinamas FSRU. Nors nuleidimas į vandenį reiškia, kad korpusas baigtas, iki realaus darbo dar laukia ilgas kelias: įrengimas, bandymai ir sertifikavimas užtruks kiek ilgiau nei metus.

FSRU yra plaukiojanti saugojimo ir dujinimo stotis, kuri priima suskystintas gamtines dujas, jas laiko, o vėliau paverčia dujomis ir tiekia į vamzdynus. Tokie sprendimai Europoje pastaraisiais metais tapo ypač paklausūs, nes jie leidžia greičiau didinti importo pajėgumus nei statant naują sausumos terminalą.

Pietų Korėja išlieka FSRU centru

Laivą stato „Hyundai Heavy Industries“ Ulsano laivų statykloje, kuri laikoma viena didžiausių pasaulyje ir specializuojasi didelių SGD segmentui skirtų laivų statyboje. Nuleidimo į vandenį ceremonija paprastai vyksta užliejant sausą doką, kuriame surenkamas korpusas, o pats procesas trunka kelias ar keliolika valandų.

Toks metodas pasirenkamas dėl saugumo ir greičio, ypač kai laivas didelis. Šio tipo FSRU ilgis siekia apie 300 metrų, plotis viršija 45 metrus, todėl statyba doke leidžia tiksliau valdyti procesą, o doką greičiau atlaisvinti kitam užsakymui.

Kiek kainuoja ir kas lemia kainą

FSRU priskiriami prie brangiausių civilinių jūrinių vienetų, nes tai ne tik laivas, bet ir sudėtingas energetikos įrenginys. Šaltinio tekste nurodoma, kad tokios vienetos kaina viršija ketvirtį milijardo JAV dolerių, o tai sudarytų maždaug 230 000 000 eurų, priklausomai nuo valiutų kursų ir komplektacijos.

Didelę kainos dalį lemia kriogeninės technologijos: specialūs rezervuarai ir įranga, skirta SGD laikyti itin žemoje temperatūroje. Suskystintos gamtinės dujos laikomos maždaug minus 163 laipsnių Celsijaus temperatūroje, todėl rezervuarų gamyba, suvirinimo technologijos ir izoliacija turi atitikti itin griežtus standartus.

Kelias į Gdansko įlanką ir pajėgumai

Baigus įrengimą ir bandymus, laivo laukia kelionė į Gdansko įlanką, kur jis bus nuolat prišvartuotas. Atstumas nuo Ulsano iki Baltijos regiono siekia apie 12 500 jūrmylių, todėl logistika ir parengimas eksploatacijai planuojami iš anksto.

Lenkijai tai būtų antrasis gazoporto tipo projektas: pirmasis veikia Svinouiscyje ir turi 8,3 milijardo kubinių metrų per metus regazifikacijos pajėgumą. Planuojamas FSRU Gdansko įlankoje turėtų apie 6 milijardus kubinių metrų per metus pajėgumą, tad bendra sistemos įveža per SGD galėtų reikšmingai augti, lyginant su vieno terminalo scenarijumi.

Pagal projekte aprašomą modelį FSRU nuosavybė priklausys „Mitsui O.S.K. Lines“, o Lenkijos perdavimo sistemos operatorius „Gaz-System“ yra pasirašęs 15 metų nuomos sutartį. Po šio laikotarpio numatoma galimybė laivą išpirkti, jei toks sprendimas atitiks rinkos ir saugumo poreikius.

Tuo pat metu Lenkijoje vykdomi sausumos infrastruktūros darbai, kad dujos iš Gdansko regiono galėtų būti patikimai perduodamos į nacionalinę sistemą. Šaltinio tekste nurodoma, kad dujotiekio Gdanskas–Gustoržyn atkarpų užbaigimas planuojamas 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, o viso FSRU sprendinio paleidimas Gdansko įlankoje numatomas 2028 metais.

Praktiškai tai reiškia, kad vien laivo pastatymas dar negarantuoja greito dujų tiekimo pradžios. Reikalinga jūrinė dalis, įskaitant prišvartavimo vietą, jungtis ir saugos infrastruktūrą, taip pat suderinimas su perdavimo tinklu.

Regiono mastu nauji pajėgumai Gdansko įlankoje gali turėti reikšmės ir Baltijos rinkai, nes didesnė importo infrastruktūra paprastai didina tiekimo lankstumą ir mažina riziką, susijusią su vienu maršrutu ar vienu šaltiniu. Vis dėlto galutinį poveikį kainoms ir srautams lems pasaulinė SGD pasiūla, Europos paklausa ir dujotiekių pralaidumai.

Šaltiniai:

https://www.wnp.pl/energia/ekspresowe-tempo-budowy-polskiego-gazoportu-kluczowy-moment-nastapi-w-korei-poludniowej,1055693.html

Lenkijos šilumos energetikos sektorius perspėja, kad augančios CO2 taršos leidimų kainos ir griežtėjantis ES reguliavimas didina spaudimą centralizuoto šildymo įmonėms, o galiausiai gali atsispindėti gyventojų sąskaitose. Lenkijos šilumos energetikos asociacija PTEC ragina Europos Komisiją po 2030 metų išlaikyti nemokamą dalies CO2 leidimų skyrimą šilumos ūkiui ir tęsti Modernizavimo fondą.

PTEC prezidentas Marcin Laskowski pabrėžia, kad pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą EU ETS prievolė taikoma deginimo įrenginiams, kurių bendra nominali šiluminė galia viršija 20 MW. Tai reiškia, kad didžioji dalis didmiesčių centralizuoto šildymo katilinių ir kogeneracinių jėgainių turi pirkti taršos leidimus, o mažesnės įrenginių grupės, nepasiekiančios ribos, į EU ETS paprastai nepatenka.

Nemokamų leidimų dalis mažėja

Pasak PTEC, nors centralizuotas šildymas gali gauti nemokamų leidimų, reali jų dalis sektoriaus poreikiams nuosekliai mažėja. Organizacijos vertinimu, 2021–2025 metais nemokamas skyrimas dengė maždaug 10–15 proc. faktinio poreikio, priklausomai nuo technologijos, o 2026–2030 metais ši dalis gali kristi gerokai žemiau 10 proc.

Tokia dinamika, anot asociacijos, reiškia didėjančias sąnaudas šilumos gamintojams ir didesnę riziką šilumos tarifams, nes CO2 leidimų kaina yra viena iš dedamųjų, kuri gali būti įtraukiama į reguliuojamas šilumos kainas. PTEC teigia, kad be korekcijų ES lygiu daliai įmonių gali būti sunkiau finansuoti perėjimą prie mažiau taršių technologijų.

Ko prašoma iš Briuselio?

PTEC siūlymas Europos Komisijai yra dviejų krypčių. Pirma, po 2030 metų šilumos ūkiui išlaikyti nemokamą CO2 leidimų skyrimą ir peržiūrėti vadinamųjų benchmarkų metodiką, kad ji geriau atspindėtų sektoriaus transformacijos realybę ir investicijų mastą.

„Atsižvelgdami į Lenkijos centralizuoto šildymo specifiką, įskaitant didelę iškastinio kuro dalį ir tai, kad investicijų sąnaudos atsispindi tarifuose, siūlome po 2030 metų išlaikyti nemokamą CO2 leidimų skyrimą šilumos ūkiui ir papildyti jį benchmarkų peržiūra“, – sakė Marcin Laskowski.

Antra, asociacija prašo užtikrinti, kad Modernizavimo fondas veiktų ir po 2030 metų, o jo biudžetas būtų didinamas. PTEC nurodo, kad vien Lenkijos šilumos ūkio transformacijai iki 2050 metų gali reikėti apie 108 milijardų eurų investicijų, todėl būtinos ilgam laikui prognozuojamos paramos taisyklės.

PTEC taip pat akcentuoja, kad didesnė fondo dalis turėtų būti kryptingai nukreipta į atsinaujinančius energijos išteklius šilumos ūkyje, didelio naudingumo kogeneraciją ir šilumos tinklų modernizavimą. Tokios investicijos paprastai mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sumažina EU ETS kaštų poveikį ilgesniu laikotarpiu.

Kas galiausiai moka už CO2?

Organizacija įspėja, kad EU ETS kaštai šilumos ūkyje dažnai persiduoda vartotojams per reguliuojamas kainas. Lenkijoje centralizuoto šildymo kainas tvirtina nacionalinis reguliuotojas, o CO2 leidimų įsigijimo išlaidos gali būti pripažįstamos pagrįstomis sąnaudomis, todėl jos gali atsirasti tarifuose pagal nustatytą metodiką.

Todėl PTEC pozicija grindžiama argumentu, kad spartėjant dekarbonizacijos reikalavimams be papildomų apsaugos mechanizmų ir finansavimo po 2030 metų didėtų rizika, jog šilumos kaina miestuose augs greičiau. Asociacija ragina ES sprendimus derinti taip, kad būtų išlaikytas transformacijos tempas, bet kartu sušvelnintas staigus kainų šuolių efektas namų ūkiams ir savivaldybėms.

Diskusijos vyksta platesniame ES EU ETS peržiūros kontekste, kai vertinama, kaip po 2030 metų turėtų atrodyti leidimų skyrimo taisyklės, rinkos stabilumo priemonės ir transformaciją finansuojantys fondai. Šilumos ūkis siekia, kad šie sprendimai atsižvelgtų į sektoriaus investicijų apimtį ir socialinį jautrumą.

Šaltiniai:
https://climate.ec.europa.eu/eu-action/eu-emissions-trading-system-eu-ets_en
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32003L0087
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32018R0842

Anglis grįžta į kasdienybę

Indijoje po įtampos Artimuosiuose Rytuose vis dažniau renkamasi anglis vietoj dujų, ypač smulkiajame versle. Gatvės valgyklos ir restoranai praneša, kad dėl ribojimų suskystintų dujų balionams dalis jų buvo priversti grįžti prie anglies, nes ji tapo labiau prieinama ir pigesnė.

Sprendimą paspartino tai, kad dujos šalyje reikšmingai priklauso nuo importo, o tiekimo grandinės yra jautrios geopolitiniams sukrėtimams. Valdžios prioritetas nukreipti ribotus dujų srautus gyventojų poreikiams reiškė, kad verslas turėjo ieškoti alternatyvų.

Kodėl Indija renkasi anglį?

Ekonominė logika paprasta: anglis Indijoje yra vietinis, lengviau prognozuojamas kuras, o dujų kaina ir prieinamumas dažnai susieti su importu ir pasauliniais rinkos svyravimais. Todėl net jei anglis reikalauja daugiau darbo ir laiko, trumpuoju laikotarpiu ji padeda išlaikyti pastovias paslaugų kainas.

Energetikos ekspertai pabrėžia, kad Indijos elektros gamyboje anglis vis dar dominuoja, sudarydama apie tris ketvirtadalius generacijos. Dėl sparčiai augančios paklausos, kurią skatina ekonomikos plėtra, urbanizacija ir pramonės poreikiai, šalis renkasi sprendimus, leidžiančius greitai užtikrinti bazinę generaciją.

„Mums reikia stabilios energijos dabar, o anglis užtikrina patikimumą, kai dujų tiekimas tampa neapibrėžtas“, – sakė su energetikos ir klimato politika dirbanti ekspertė iš Delio Reshmi Vasudevan.

Anglies dalis mažės, bet lėtai

Net ir plečiant atsinaujinančių išteklių energiją, anglies vaidmuo Indijoje, vertinant dabartinę infrastruktūrą, gali išlikti didelis dar ne vieną dešimtmetį. Ekspertai prognozuoja, kad perėjimas nuo maždaug 70 proc. iki 30 proc. anglies dalies elektros gamyboje gali užtrukti apie 25 metus, nes tuo pat metu auga ir bendra elektros paklausa.

Tarptautinės energetikos agentūros duomenys rodo, kad Indija pastaraisiais metais buvo viena iš sparčiausiai elektros paklausą didinančių didžiųjų ekonomikų. Tai reiškia, kad net didinant saulės ir vėjo pajėgumus, absoliutus anglies generacijos kiekis gali nemažėti taip greitai, kaip mažėtų jos dalis bendrame miksе.

Gavyba, licencijos ir socialinė kaina

Indijos valdžia anglies išteklius traktuoja kaip strateginį rezervą, o skaičiavimai rodo šimtmečiui galinčias pakakti atsargas. Per pastarąjį dešimtmetį anglies gavyba šalyje reikšmingai augo ir perkopė 1 000 000 000 tonų per metus ribą, o valstybės politika skatina didinti vidaus tiekimą.

2020 metais reformos atvėrė kelią privačioms bendrovėms dalyvauti anglies telkinių konkursuose, taip mažinant istorinę valstybės įmonės Coal India dominavimo apimtį. Valdžios tikslai apima ir požeminės gavybos didinimą, nes iki šiol šalyje vyrauja atviros kasyklos.

Kartu su ekonomine nauda ryškėja ir socialiniai bei aplinkos kaštai: dulkėtumas, vandens tarša, sveikatos problemos ir konfliktai dėl žemės išpirkimo ar perkėlimo. Anglies sektorius vis dar yra svarbus darbo rinkai, tiesiogiai ir netiesiogiai išlaikydamas milijonus darbo vietų, todėl politiniai sprendimai čia dažnai susiduria su socialinio stabilumo argumentais.

Dujos, LNG ir alternatyvos

Indija neturi didelių vietinių dujų atsargų, todėl remiasi importu, o ypač svarbios yra suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinės. Regiono saugumo krizės didina riziką kainoms ir pristatymui, todėl stiprėja spaudimas diversifikuoti tiekėjus ir mažinti priklausomybę nuo vieno regiono.

Kaip vieną iš kryptių valdžia įvardija anglies dujofikaciją, kuri leistų dalį dujų poreikio patenkinti iš vietinių žaliavų. Tačiau pramonėje anglies technologijos, palyginti su dujomis, gali būti mažiau efektyvios ir kelti didesnių emisijų problemą, todėl ilgalaikėje perspektyvoje svarbi tampa ir spartesnė atsinaujinančių išteklių plėtra bei tinklų modernizavimas.

„Jei Azija vėl patiria tiekimo šoką, tai gali paskatinti ilgiau remtis anglimi, kartu greičiau statant atsinaujinančios energijos pajėgumus ir mažinant priklausomybę nuo dujų“, – sakė žaliavų tyrimų vadovė investiciniame banke „Goldman Sachs“ Samantha Dart.

Indijos pasirinkimas šiandien yra kompromisas tarp kainos, saugumo ir prieinamumo: anglis užtikrina greitą energijos tiekimą, o dujų rinkos pažeidžiamumas skatina peržiūrėti strategiją. Vis dėlto ilgalaikis spaudimas mažinti taršą ir pasaulinės investicijos į švarią energetiką reiškia, kad Indijai teks vienu metu spręsti ir energetinio saugumo, ir klimato politikos uždavinius.

Šaltiniai:

https://www.iea.org/reports/electricity-2024

https://www.iea.org/reports/coal-2023

https://www.reuters.com/world/india/

https://www.coalindia.in/