CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Europos startuolių finansavimo pulsas: „Olix“ pritraukė 288 mln. eurų, sandorių – virš 1 mlrd.

    Europos startuolių finansavimo pulsas: „Olix“ pritraukė 288 mln. eurų, sandorių – virš 1 mlrd.

    Europos technologijų rinkoje liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje fiksuota daugiau nei 35 finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 1 mlrd. eurų. Kartu registruoti ir 5 pasitraukimai bei įsigijimai, rodantys, kad rinka po vangiau atrodžiusio laikotarpio išlaiko pagreitį.

    Didžiausias savaitės sandoris – Jungtinės Karalystės lustų startuolio „Olix“ pritraukti apie 288 mln. eurų. Skelbiama, kad po šio etapo bendrovė įvertinta maždaug 3 mlrd. eurų, o tokio masto turai signalizuoja augantį investuotojų apetitą puslaidininkių ir infrastruktūros technologijoms.

    Stambūs turai ir kryptys

    Tarp ryškesnių etapų išsiskyrė ir „Volta“, pritraukusi apie 276 mln. eurų bei pasiekusi maždaug 2,2 mlrd. eurų vertinimą. Tokie skaičiai rodo, kad investuotojai vis dar linkę mokėti premiją už įmones, kurios turi aiškų kelią į mastelį ir gali įrodyti pajamų augimą.

    Kitoje spektro pusėje – su DI susiję sprendimai verslui: „HappyRobot“ gavo apie 138 mln. eurų C serijos investiciją, kad plėstų automatizuotas įmonių operacijų sistemas. Ši kryptis atspindi tendenciją, kai DI diegimas vertinamas ne kaip eksperimentas, o kaip produktyvumo ir kaštų mažinimo priemonė.

    Įsigijimai ir investuotojų judėjimas

    Įsigijimų rinkoje dėmesį patraukė „Apple“ sprendimas įsigyti „PlasmaSolve“, siekiant kurti atsparesnes dangas įrenginiams. Tokie sandoriai dažnai yra orientuoti ne į vartotojui matomą funkciją, o į gamybos, patvarumo ir tiekimo grandinės pranašumus.

    Taip pat pranešta, kad „Bending Spoons“ sudarė didelį po biržos žingsnį – įsigijo „Airtable“ už maždaug 1,2 mlrd. eurų. Tai signalizuoja, jog dalis technologijų bendrovių vis aktyviau remiasi įsigijimais kaip greitu augimo keliu, ypač kai naujų investicijų sąlygos tampa selektyvesnės.

    Ką sako liepos skaičiai?

    Apžvalgoje pažymėta, kad vien liepos mėnesį Europos startuoliai pritraukė apie 8,6 mlrd. eurų, o pasitraukimų aktyvumas augo. Tai svarbu, nes būtent sėkmingi pasitraukimai ir įsigijimai ilgainiui grąžina kapitalą į fondus ir sukuria pagrindą naujam investicijų ciklui.

    Rinkos dinamika rodo kelias kryptis: dideli turai koncentruojasi infrastruktūros, puslaidininkių ir DI sprendimų srityse, o investuotojai vis dažniau ieško tvaraus verslo modelio, o ne vien sparčios plėtros. Tokios nuotaikos leidžia tikėtis, kad artimiausiais mėnesiais finansavimo rinka išliks aktyvi, tačiau griežčiau vertins įmonių rodiklius.

  • Liepos investicijos Europoje: startuoliai pritraukė 8,6 mlrd. eurų, o pardavimų sandorių daugėja

    Liepos investicijos Europoje: startuoliai pritraukė 8,6 mlrd. eurų, o pardavimų sandorių daugėja

    Europos startuolių finansavimas 2026 metų liepos mėnesį išliko atsparus: nors sandorių skaičius mažėjo, pritraukta suma nežymiai ūgtelėjo. Per mėnesį paskelbti 267 finansavimo sandoriai, kai 2026 metų birželį jų buvo 293, tai yra 9 proc. mažiau.

    Vis dėlto bendra pritrauktų lėšų suma siekė 8,6 mlrd. eurų ir šiek tiek viršijo birželio 8,3 mlrd. eurų. Tokia dinamika rodo, kad rinka juda link didesnių, bet retesnių investicinių raundų, o kapitalas telkiasi į brandesnius projektus.

    Didžiausi raundai ir neatskleistos sumos

    Iš 267 liepos sandorių 14 įmonių pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų kiekviena, o 35 sandorių vertė nebuvo viešai atskleista. Neatskleistų sumų dalis dažnai apsunkina pilną rinkos vaizdą, tačiau kartu signalizuoja, kad dalis investuotojų ir įmonių renkasi didesnį konfidencialumą.

    Didžiausias mėnesio sandoris fiksuotas Vokietijoje: gynybos ir DI srityje veikianti „Helsing“ užsitikrino apie 1,7 mlrd. eurų vertės E serijos investiciją. Įmonės vertinimas šiame etape siekė apie 16,6 mlrd. eurų.

    DI – tarp ryškiausių krypčių

    Sektorių pjūvyje liepos mėnesį daugiausia dėmesio sulaukė dirbtinis intelektas: pagal investicijų apimtį DI įvardijamas kaip lyderiaujanti kryptis. Investuotojų interesą čia palaiko praktiniai pritaikymo scenarijai, ypač saugumo, programinės įrangos ir automatizavimo sprendimuose.

    Finansavimo koncentracija į DI taip pat atspindi platesnę tendenciją: investuotojai dažniau renkasi sritis, kuriose matomas aiškesnis produktyvumo šuolis ir greitesnė komercializacija. Tuo pat metu didėja reikalavimai dėl duomenų, saugumo ir atitikties, kas gali lemti aukštesnę įėjimo kartelę mažesniems žaidėjams.

    Vokietija pirmauja, o „exits“ aktyvėja

    Šalių reitinge pagal pritrauktas lėšas lyderiavo Vokietija: per 48 sandorius surinkta apie 3,5 mlrd. eurų. Tai pabrėžia, kad didelės ekonomikos su stipresne pramonės baze ir gynybos, inžinerijos bei programinės įrangos ekosistemomis šiuo metu gali lengviau pritraukti didžiuosius raundus.

    Dar vienas svarbus signalas rinkai – pagyvėję pasitraukimai: liepos mėnesį užfiksuotas 51 „exits“ sandoris, kai birželį jų buvo 39. Aktyvumas išsisklaidė per įvairius sektorius, o dažniausiai minimos kryptys apėmė programinę įrangą, DI, finansų technologijas, sveikatos technologijas ir žmogiškųjų išteklių technologijas.

  • Prezidentūra dėl CPK: siūloma grįžti prie pirminio plano, o valdžios veiksmai kelia nerimą

    Ką prezidentas siūlo dėl CPK?

    Lenkijos prezidento kanceliarija artimiausiomis savaitėmis ketina į Prezidentūrą pakviesti suinteresuotas puses aptarti per pastaruosius metus prezidento parlamentui teiktus įstatymų projektus. Pirmasis konferencijų ciklo renginys skirtas Centraliniam komunikacijos uostui (CPK) ir tolesniems projekto sprendimams.

    Valstybės sekretorius Prezidento kanceliarijoje ir prezidento kabineto vadovas Pawelas Szefernakeris pabrėžė, kad nuo CPK projekto krypties priklausys ne tik konkreti investicija, bet ir platesnė Lenkijos ekonomikos bei transporto sistemos raida. Pasak jo, prezidento pozicija išlieka aiški: CPK turi būti įgyvendinamas kaip strateginis nacionalinis projektas.

    Kritika dėl apimčių mažinimo

    P. Szefernakeris teigė, kad prezidento iniciatyva paremta pilietiniu projektu, kurį, pasak jo, ankstesniais sprendimais ignoravo valdantieji, nors jį palaikė daugiau kaip 200 000 pasirašiusiųjų. Prezidento pateiktame variante siūloma CPK įgyvendinti pirminiu mastu, nesiimant, jo žodžiais, esminių karpymų.

    Pagrindinis Prezidentūros akcentas yra siekis išvengti infrastruktūros sumažinimo oro uosto dalyje ir drastiško geležinkelių tinklo apkarpymo. P. Szefernakerio vertinimu, viešojoje erdvėje pasirodanti informacija rodo sistemingą projekto apimčių mažinimą ir terminų slinkimą, o tai kelia nerimą dėl strateginio tikslo išlaikymo.

    Kodėl CPK laikomas strateginiu?

    Prezidento aplinkos atstovas pabrėžė, kad CPK sumanymas apima ne vien naują didelės pralaidos oro uostą, bet ir transporto tinklo pertvarką, kurios dalis yra greitesni geležinkelių ryšiai. Tokia koncepcija siejama su ambicija sutrumpinti kelionių laiką tarp didžiųjų miestų ir pagerinti susisiekimą regionuose.

    Anot P. Szefernakerio, viena svarbiausių projekto dalių yra transporto atskirties mažinimas, kai kai kurios teritorijos turi ribotas galimybes patogiai pasiekti didžiuosius centrus. Jo teigimu, būtent todėl prezidentas ragina vertinti CPK ne kaip atskirą statybą, o kaip ilgalaikę mobilumo ir konkurencingumo programą.

    „Vietoje dinamiškos statybos ir gerų žinių girdime apie terminų stūmimą ir projekto apkarpymą“, – sakė Pawelas Szefernakeris.

    Jis taip pat kritikavo, kad, jo vertinimu, daug dėmesio skiriama įvaizdiniams pokyčiams, tokiems kaip pavadinimų ar vizualinės tapatybės keitimas, tačiau tai nekuria apčiuopiamos pažangos pačiame projekte. Prezidento kanceliarija signalizuoja, kad artimiausios diskusijos Prezidentūroje turėtų padėti aiškiau apsibrėžti politinę kryptį ir sprendimų tempą.

  • Saudo Arabija, Pakistanas ir Turkija pasirašė gynybos paktą: kas keičiasi regione ir kodėl dabar

    Netikėtas susitarimas Mekoje

    Saudo Arabija, Pakistanas ir Turkija Mekoje pasirašė bendrą gynybos susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti saugumo bendradarbiavimą. Pakistanо užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad susitarimas yra gynybinio pobūdžio ir nėra nukreiptas prieš jokią kitą valstybę ar valstybių grupę.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, dokumente įtvirtinta kolektyvinės gynybos logika: ginkluotas išpuolis prieš vieną iš pasirašiusiųjų būtų laikomas išpuoliu prieš visas. Kartu akcentuojama, kad tarpusavio pagalba būtų teikiama tik gynybos apimtyje.

    Ką numato kolektyvinė gynyba?

    Agentūros „Reuters“ cituotas Turkijos pareigūnas teigė, kad paktas turi kolektyvinės gynybos nuostatą ir yra „grynai gynybinis“. Pasak jo, susitarimas palieka erdvės kitoms regiono valstybėms prisijungti ir nepanaikina jau galiojančių dvišalių ar daugiašalių susitarimų.

    Vis dėlto paktas palieka daug neatsakytų klausimų, nes viešai neatskleidžiama, kokie konkretūs įsipareigojimai įsigalioja krizės atveju. Tokiais atvejais svarbiausia detalė paprastai būna praktiniai mechanizmai: sprendimų priėmimo tvarka, greitojo reagavimo planai, žvalgybos ir oro gynybos koordinavimas.

    Regiono įtampa ir platesnis fonas

    Susitarimas pasirašytas intensyvėjančios įtampos Artimuosiuose Rytuose fone, kai regiono valstybės vis dažniau ieško papildomų saugumo garantijų. „Reuters“ primena, kad pastaruoju metu buvo fiksuota daugiau atakų ir apšaudymų, o tai didina spaudimą stiprinti oro gynybą ir keistis operatyvine informacija.

    Tuo pačiu Saudo Arabija yra viena didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje, o bet kokie saugumo sukrėtimai Persijos įlankos regione paprastai greitai atsiliepia energijos tiekimo rizikoms. Pakistanas turi branduolinį arsenalą, o Turkija disponuoja viena didžiausių kariuomenių NATO ir išlieka svarbiu regiono saugumo žaidėju.

    „Susitikimo politinė simbolika yra reikšminga. Trys įtakingos musulmonų pasaulio valstybės susitinka didėjančio neapibrėžtumo metu ir rodo augantį pasirengimą glaudžiau koordinuoti saugumo klausimus“, – sakė Saudo Arabijos tyrimų centro „Gulf Research Center“ vadovas Abdulaziz Sager.

    Analitikai tokį formatą vertina kaip signalą, kad vidutinės ir regioninės galios nori daugiau savarankiškumo saugumo politikoje, ypač kai konfliktų židiniai persidengia su prekybos maršrutais, energetikos infrastruktūra ir didėjančia raketų bei bepiločių grėsme.

  • Orlen byloje: teismui perduota byla dėl 1,5 mlrd. zlotų žalos, įtariami trys buvę vadovai

    Varšuvos regioninė prokuratūra teismui perdavė kaltinamąjį aktą dėl įtariamos žalos „Orlen“ ir su ja susijusiai bendrovei „Orlen Trading Switzerland GmbH“. Prokuratūros vertinimu, žala siekia 1 500 000 000 zlotų, tai yra apie 350 000 000 eurų.

    Byloje kaltinimai pareikšti trims asmenims: buvusiam „Orlen“ valdybos nariui, buvusiam „Orlen Trading Switzerland GmbH“ vadovybės atstovui ir buvusiam vadovaujančias pareigas ėjusiam įmonių vadovui. Tyrėjai nurodo, kad sprendimai galėjo būti priimti 2023 metų rugpjūčio–gruodžio laikotarpiu.

    Kas prokuratūrai kelia įtarimų?

    Prokuratūros teigimu, įtariama žala galėjo būti padaryta sudarius tris bendrovėms nepalankias naftos pirkimo sutartis. Tokie veiksmai kvalifikuojami kaip žalos padarymas ūkinei veiklai, kai sprendimai esą priimami neatsižvelgiant į bendrovių interesus.

    Šioje byloje taip pat minimas epizodas dėl galimo turto slėpimo nuo arešto. Prokuratūra nurodo įtarimus, kad vienas iš kaltinamųjų galėjo imtis veiksmų, kuriais siekta apsunkinti galimos žalos atlyginimo užtikrinimą ar lėšų konfiskavimą.

    Koks galimas bausmės scenarijus?

    Prokuratūra skelbia, kad už inkriminuojamas veikas gali grėsti laisvės atėmimas iki 25 metų. Galutinį sprendimą dėl kaltės, bausmių ir žalos atlyginimo priims teismas, įvertinęs įrodymus ir šalių argumentus.

    Taip pat pranešta, kad atskirai išskirtas epizodas, susijęs su dar vienu įtariamuoju, anksčiau vadovavusiu „Orlen Trading Switzerland GmbH“. Dėl jo prokuratūra nurodo siekianti ekstradicijos iš Jungtinių Arabų Emyratų.

  • A4 Katovicai–Krokuvos ruože startuoja „O!AUTO“: važiavimas per vartus be sustojimo ir automatinis apmokėjimas

    Lenkijoje koncesiniame A4 greitkelio ruože tarp Katovicų ir Krokuvos pristatyta nauja programėlė „O!AUTO“, skirta pagreitinti atsiskaitymą rinkliavos varteliuose. Sprendimas paremtas automatizuotu elektroniniu mokesčio surinkimu, kad vairuotojams nereikėtų stabdyti ir atlikti veiksmų vietoje.

    Veikimo principas remiasi vadinamuoju videotolingu: vairuotojas vieną kartą įveda automobilio valstybinį numerį ir pasirenka apmokėjimo būdą. Pravažiuojant pro rinkliavos punktą, kameros identifikuoja transporto priemonę, užtvaras atsidaro, o mokestis nurašomas automatiškai.

    Programėlės operatorius pasirinko migracijos modelį, kad pereiti prie naujos sistemos būtų paprasčiau. Esami A4Go naudotojai, anksčiau atsiskaitydavę su borto įrenginiu, gali aktyvuoti turimas paskyras ir tęsti naudojimąsi paslauga naujoje platformoje.

    Verslo klientams akcentuojama galimybė vienoje paskyroje valdyti autoparką ir vidinę naudotojų struktūrą. Tokiu būdu atsakingas asmuo gali matyti važiavimus, užsakymus, mokėjimus ir sąskaitas, o tai aktualu įmonėms, kurioms svarbi kelionių kontrolė ir atskaitomybė.

    Didelis dėmesys skiriamas mokėjimų saugumui: nurodoma, kad programėlė nesaugo pilnų kortelių duomenų, o naudoja tokenizaciją, kai jautrūs duomenys pakeičiami unikaliu simbolių rinkiniu. Taip pat taikoma integracija su sertifikuotais mokėjimų operatoriais, atitinkančiais PCI-DSS standartą.

    „Sistemą kūrėme taip, kad vairuotojui pakaktų vieną kartą įvesti numerį ir pasirinkti apmokėjimą, o prie vartelių procesas vyktų automatiškai“, – sakė Tomasz Stępniowski.

    „Duomenų saugumui taikome tokenizaciją ir dirbame su PCI-DSS reikalavimus atitinkančiais mokėjimų operatoriais, todėl klientų lėšos yra apsaugotos“, – sakė Marcin Piechula.

    Be automatinio nuskaitymo ir nurašymo, „O!AUTO“ siūlo ir išankstinio apmokėjimo (prepaid) galimybę. Ji skirta tiems, kurie nori griežčiau kontroliuoti kelionių biudžetą arba nenori nuolat susieti kortelės su paslauga.

  • „Mirbud“ pardavė visą „Torpol“ akcijų paketą už apie 33 mln. eurų: ar CPK ruošia kitą žingsnį?

    Lenkijos statybų grupė „Mirbud“ pranešė pardavusi visas turėtas geležinkelių infrastruktūros bendrovės „Torpol“ akcijas. Sandoris apėmė 2 297 740 akcijų, kurios buvo parduotos po 62 zlotus už vienetą, o bendra vertė siekė apie 33 mln. eurų.

    „Torpol“ patvirtino, kad tai buvo visas „Mirbud“ turėtas paketas, sudaręs apie 10 proc. įmonės akcijų. Rinkai tai reikšminga žinia, nes anksčiau „Mirbud“ buvo deklaravusi siekį įgyti didesnę įtaką „Torpol“, mat tai galėjo sustiprinti pozicijas geležinkelio statybų konkursuose.

    Ką tai reiškia CPK planams?

    „Torpol“ yra viena didžiausių Lenkijos geležinkelio statybos bendrovių, o reikšmingą jos akcijų dalį, apie 38 proc., valdo CPK. Tai institucija, atsakinga už strateginį transporto projektą, apimantį ir didelio greičio geležinkelių plėtrą.

    Lenkijos infrastruktūros viceministras ir Vyriausybės įgaliotinis CPK klausimams Piotras Malepszakas anksčiau viešai sakė, kad valstybė svarsto sprendimą dėl „Torpol“ ateities. Pasak jo, diskusijos dėl galimo akcijų pardavimo vyksta jau ne vieną mėnesį, tačiau sprendimui esą būtina įvertinti įmonės realią vertę, pasirašytas sutartis ir potencialą laimėti naujus konkursus.

    Įmonės rezultatai ir rinkos fonas

    „Torpol“ skelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį grupės pardavimo pajamos siekė 334,4 mln. zlotų, arba apie 77 mln. eurų. Tai buvo 13,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

    Vis dėlto pelningumas išliko panašus: grynasis pelnas sudarė 10,3 mln. zlotų, arba apie 2,4 mln. eurų, kai prieš metus buvo 10,1 mln. zlotų. Tokie skaičiai rodo, kad bendrovė išlaiko stabilų rezultatą, nors pajamų dinamika gali priklausyti nuo projektų cikliškumo ir konkursų grafiko.

    „Mirbud“ pasitraukimas iš „Torpol“ akcininkų struktūros gali pakeisti jėgų balansą ir suaktyvinti diskusijas dėl to, ar CPK laikys akcijas strategiškai svarbiu aktyvu, ar sieks mažinti dalyvavimą. Atsakymas, tikėtina, priklausys nuo artimiausių sprendimų dėl geležinkelių investicijų apimties, finansavimo ir planuojamų konkursų.

  • Lenkijos atominės elektrinės projektas Choczeve skuba, o leidimai vėluoja: kur slypi didžiausia rizika?

    Grafikas lenkia teisės aktus

    Lenkija spartina pirmosios atominės elektrinės projektą Choczeve, tačiau dalis teisinių procedūrų ir leidimų, anot ekspertų, gali nebespėti paskui investicijos tempą. Varšuvos technologijos universiteto profesorius Tomaszas Piotrowskis viešai įspėja, kad toks disbalansas didina riziką vėliau priverstinai taisyti jau atliktus darbus.

    Pagrindinė grėsmė – ne vien administraciniai vėlavimai, o galimybė, kad dalis parengiamųjų darbų prasidės dar neturint viso leidimų paketo. Tokiu atveju, pasikeitus galutiniams reikalavimams, reikėtų perprojektuoti ar perdaryti sprendinius, o tai didintų biudžetą ir stumtų terminus.

    Vandens leidimai – siauras projekto kaklelis

    Ekspertas kaip vieną jautriausių projekto vietų išskiria vadinamuosius vandens teisės leidimus, kurie dideliems infrastruktūros objektams dažnai tampa kritiniu grafiko tašku. Atominė elektrinė yra itin priklausoma nuo vandens infrastruktūros – nuo laikino statybvietės sausinimo iki ilgalaikių aušinimo sprendimų.

    Choczevo atveju leidimų gali prireikti kelioms atskiroms veikloms: giliems kasinėjimams ir šlaitų tvirtinimui, gruntinio vandens nuleidimui, priešgaisrinių ir lietaus vandens kaupimo rezervuarų įrengimui bei cirkuliacinio aušinimo vandens sistemos komponentams. Kiekvienas toks elementas administraciškai vertinamas atskirai, todėl net ir nedidelis užstrigimas vienoje grandyje gali sustabdyti kitus darbus.

    Ar darbai prasidės be pilnų leidimų?

    Diskusijų kelia ir Lenkijoje svarstomi procedūriniai sprendimai, kurie turėtų leisti greičiau pradėti vadinamuosius pradinius statybos darbus. Kritikai teigia, kad formalus palengvinimas nebūtinai panaikina reikalavimą turėti vandens leidimus, o tik perkelia jų pateikimą į vėlesnį etapą, didinant riziką, jog darbai startuos ne iki galo suderintoje teisinėje aplinkoje.

    „Jeigu vėliau paaiškės, kad jau įgyvendintus sprendinius reikia reikšmingai keisti, investuotojui tektų atlikti brangius perdarymus, o sutaupytas laikas išnyktų“, – sakė Tomaszas Piotrowskis.

    Pasak jo, brangiausiai kainuotų korekcijos ten, kur darbai sunkiai grąžinami atgal: pamatų zonose, sausinimo sistemose ar vandens paėmimo infrastruktūroje. Tokie pakeitimai paprastai reiškia ne tik papildomas rangos sąnaudas, bet ir naujus projektavimo, derinimų bei priežiūros ciklus.

    Reguliuotojo terminas gali „sustoti“

    Viešojoje erdvėje minima ir procedūrinė aplinkybė, aktuali daugeliui didelių projektų: reguliuotojų sprendimų terminai dažnai neskaičiuojami tuo metu, kai investuotojas tikslina ar pildo dokumentus. Tai reiškia, kad formaliai nustatyti mėnesiai sprendimui priimti realiame grafike gali virsti gerokai ilgesniu laikotarpiu.

    Jei prašoma papildyti paraišką ar pašalinti trūkumus, atsakomybė už tempo išlaikymą iš dalies pereina investuotojui, o institucijos laikrodis faktiškai stoja. Tuo pat metu rangos ir planavimo grafikai paprastai juda į priekį, todėl spaudimas supaprastinti procedūras didėja.

    Ekspertai pabrėžia, kad branduolinėje energetikoje planavimo drausmė ir leidimų aiškumas yra ne formalumas, o saugos kultūros dalis. Skubėjimas, kai teisėkūra ar leidimų praktika vejasi statybos grafiką, gali sukurti situaciją, kurioje tariamas pagreitėjimas vėliau atsisuka papildomais kaštais, vėlavimais ir sudėtingesne eksploatacija.

  • PCC Intermodal parką papildė dar dvi „Pesa“ elektrinės „Gama“ lokomotyvos: kiek jų jau dirba?

    Krovinių vežimo geležinkeliais bendrovės PCC Intermodal parką papildė dar dvi naujos elektrinės „Gama“ lokomotyvos, kurias pagamino Bydgoščiuje įsikūrusi „Pesa“. Gamintojas nurodo, kad tai 111Ed serijos mašinos, skirtos intermodaliniams sąstatams, kai kroviniai gabenami konteineriais ar puspriekabėmis.

    Po šio pristatymo PCC Intermodal eksploatuoja penkias „Pesa“ pagamintas lokomotyvas. Toks skaičius rodo, kad vežėjas nuosekliai plečia elektrinės traukos pajėgumus, svarbius maršrutams, kuriuose vis daugiau dėmesio skiriama energijos sąnaudoms ir emisijų mažinimui.

    „Penkių lokomotyvų parkas PCC Intermodal spalvomis yra geriausias pasitikėjimo mūsų sprendimų kokybe patvirtinimas“, – sakė „Pesa“ atstovas Danielis Lewandowskis.

    „Pesa“ pastaruoju metu aktyviai dirba ir kituose geležinkelių segmentuose: bendrovė skelbė gaminsianti šešis naujus elektrinius traukinių sąstatus „ELF 3.0“ vežėjui Polregio. Gamintojo pateikiama informacija rodo, kad šie traukiniai į linijas turėtų išeiti 2029 metų viduryje, o sandorio vertė siekia apie 50 milijonų eurų (be mokesčių).

    Be geležinkelių, „Pesa“ plečia užsakymų portfelį ir miesto transporto srityje. Bendrovė taip pat turi užsakymą pagaminti 20 naujų tramvajų Gdansko viešojo transporto operatoriui; skelbiama, kad pasiūlymo vertė viršija 120 milijonų eurų, o beveik 47 metrų ilgio sąstatai būtų vieni ilgiausių Lenkijoje.

  • „Tauron“ riboja elektrinės Stalowa Wola gamybą: Sano upė nuseko, prioritetas – karšto vandens tiekimas

    Kodėl mažinama gamyba?

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ pranešė apribojusi pagrindinio kombinuoto ciklo dujų ir garo bloko darbą kogeneracinėje elektrinėje Stalowa Wola. Sprendimas siejamas su aukštomis oro temperatūromis ir žemu Sano upės vandens lygiu, o tai riboja aušinimui ir technologiniams procesams reikalingų vandens išteklių panaudojimą.

    Bendrovė nurodo, kad tokioje situacijoje įprasta praktika yra mažinti apkrovas arba laikinai stabdyti gamybą, kad būtų laikomasi aplinkosauginių ir vandens naudojimo reikalavimų. Tai ypač aktualu vasaromis, kai sausros ir karščio bangos dažnėja, o vandens telkinių temperatūra kyla.

    „Esant tokioms aukštoms temperatūroms ir žemam upės lygiui, natūrali procedūra yra riboti arba išjungti gamybą iš pagrindinio dujų ir garo bloko“, – teigė „Tauron“.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Pasak „Tauron“, šiuo metu elektrinės darbas apribotas iki prioritetinės užduoties – užtikrinti karšto vandens tiekimą Stalowa Wola miesto ir Nisko savivaldybės gyventojams. Šiems poreikiams, kaip skelbiama, naudojamos sukauptos atsargos, kurių pakanka ir kurios neturėtų kelti grėsmės tiekimo patikimumui.

    Įmonė pabrėžia, kad sprendimai priimami atsižvelgiant į nuolat stebimas prognozes: vertinamas upės lygis, vandens ir oro temperatūra, taip pat kiti parametrai, galintys daryti įtaką elektrinės darbui. Dėl besikeičiančių orų prognozių konkreti pilno bloko paleidimo data kol kas neįvardijama.

    „Šiuo metu gamyba apribota iki prioritetinės užduoties – karšto vandens tiekimo; turimos atsargos yra pakankamos ir šiems tiekimams nekelia grėsmės“, – nurodė „Tauron“.

    Kas daroma dėl vandens ir aplinkosaugos?

    „Tauron“ aiškina, kad elektrinė veikia pagal turimą leidimą naudoti vandenį, o esamoje situacijoje palaikomas vadinamasis avarinis pratakumas. Jo paskirtis – maitinti išleistuvo kanalą tiek, kad būtų išsaugota jame esanti biologinė gyvybė.

    Akcentuojama, kad šis minimalus pratakumas negali būti ir nėra naudojamas elektros energijos gamybai. Kitaip tariant, vandens režimo palaikymas šiuo atveju skirtas ne gamybai, o aplinkosauginiams įsipareigojimams vykdyti.

    „Svarbu tai, kad šio pratakumo palaikymas negali būti ir nėra naudojamas elektros energijos gamybai“, – pažymėjo „Tauron“.

    Karščio bangos ir vandens trūkumas pastaraisiais metais vis dažniau tampa iššūkiu Europos energetikai, ypač elektrinėms, kurioms reikalingas vanduo aušinimui. Europos Komisija yra ne kartą pabrėžusi, kad tokie epizodai gali didinti sistemines įtampas, tačiau trumpuoju laikotarpiu rizikos paprastai valdomos apkrovų ribojimu, rezervų aktyvavimu ir importo bei tinklų valdymo priemonėmis.