CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Polregio atnaujins parką: „PESA Bydgoszcz“ laimėjo beveik 224 mln. eurų elektrinių traukinių konkursą

    Lenkijos regioninis vežėjas Polregio išsirinko tiekėją naujiems elektriniams traukiniams: konkurso laimėtoja paskelbta „PESA Bydgoszcz“. Bendrovės pasiūlymas įvertintas kaip palankiausias kainos ir sąlygų požiūriu, o bendra planuojamo pirkimo vertė siekia apie 224 mln. eurų.

    Šis projektas siejamas su siekiu gauti finansavimą iš Europos Sąjungos programos FEnIKS, skirtos infrastruktūrai, klimatui ir aplinkai. Galutinis pirkimo tempas ir apimtis priklausys nuo to, ar bus skirtas numatomas finansavimas ir kaip bus užbaigtos visos formalios procedūros.

    Kiek traukinių ir kada?

    Polregio planuoja įsigyti 6 elektrinius traukinius pagal pagrindinį užsakymą, o papildomai numatyta galimybė užsakyti dar 16 vienetų. Konkurse dalyvavo dvi Lenkijos įmonės: „PESA Bydgoszcz“ ir „Newag“.

    Sutartį su laimėtoju bus galima pasirašyti tik užbaigus pirkimo ir derinimo procedūras. Nuo sutarties įsigaliojimo gamintojui numatytas 35 mėnesių terminas pristatyti pirmąsias 6 elektrinių traukinių sąstato vienetus.

    Jei bus pasinaudota visa papildoma opcija, visi užsakyti traukiniai turėtų būti perduoti ne vėliau kaip iki 2029 metų pabaigos. Tai reiškia, kad parkas būtų pildomas etapais, o rezultatai realiai labiausiai pasijustų antroje dešimtmečio pusėje.

    Ko tikėtis keleiviams?

    Skelbiama, kad naujieji elektriniai traukiniai turėtų pasiekti ne mažesnį kaip 160 kilometrų per valandą greitį. Numatyta oro kondicionavimo sistema, pilnas pritaikymas žmonėms su negalia, keleivių informavimo įranga ir vaizdo stebėjimas.

    Patogumo paketą papildytų vietos dviračiams, belaidis internetas, elektros lizdai ir USB jungtys. Tokia įranga tampa standartu regioniniuose maršrutuose, ypač ten, kur traukiniai konkuruoja su automobiliais ir tarpmiestiniais autobusais.

    Nauji sąstatai būtų skirti aglomeraciniams ir viršregioniniams maršrutams. Tikslus jų paskirstymas regionams ir konkrečioms linijoms priklausys nuo Polregio poreikių bei finansavimo sprendimų pagal FEnIKS programą.

  • PKP Cargo vėl dirba pelningai, bet pajamos traukiasi: kas laukia vežimų ir kreditorių susitarimo

    Po itin sudėtingų 2024 metų Lenkijos krovinių vežimo geležinkeliais bendrovė PKP Cargo 2025 metais grįžo į pelną. Bendrovė skelbia uždirbusi apie 9 milijonus eurų grynojo pelno, o EBITDA siekė maždaug 94 milijonus eurų. Tačiau kartu fiksuojamas apčiuopiamas veiklos masto ir pajamų kritimas.

    PKP Cargo operacinės pajamos 2025 metais sudarė apie 892 milijonus eurų ir buvo mažesnės maždaug 15,1 proc. nei metais anksčiau. Bendrovė akcentuoja, kad rezultatą padėjo stabilizuoti reikšmingai sumažintos operacinės sąnaudos ir restruktūrizavimo priemonės. Vis dėlto rinka vertina, ar pelningumas tvarus, kai krinta pajamų bazė.

    Krovinių apimtys taip pat mažėjo: pervežta apie 65,7 milijono tonų, tai yra 7,2 proc. mažiau nei prieš metus. Krovinių apyvarta smuko iki maždaug 16,641 milijardo tonkilometrių, arba 7,5 proc. Bendrovė nurodo, kad jos veiklos nuosmukis buvo didesnis nei viso rinkos kritimas, todėl spaudimas konkurencingumui išlieka.

    Mažėja anglies vaidmuo

    Pervežimų struktūroje ir toliau dominuoja kietasis kuras, o anglis sudaro apie 43,5 proc. PKP Cargo krovinių. Šiame segmente apimtys mažėjo, tačiau bendrovei svarbu tai, kad sparčiausiai augo metalo ir rūdos, taip pat intermodaliniai pervežimai. Pastarieji segmentai dažniau siejami su stabilesnėmis maržomis ir ilgalaikiu augimu, ypač kai tiekimo grandinėse daugėja konteinerizacijos.

    Tuo pat metu ryškesnis kritimas fiksuotas statybinių medžiagų ir inertinių krovinių segmente, kur apimtys mažėjo beveik penktadaliu. Tai atspindi jautrumą statybų ciklui ir infrastruktūros investicijų tempams, o PKP Cargo atveju verčia dar aktyviau perbalansuoti krovinių portfelį.

    Restruktūrizacija palietė ir darbuotojus

    2025 metais PKP Cargo grupėje darbuotojų skaičius sumažėjo 1 776 ir metų pabaigoje siekė 12 958. Bendrovė šį pokytį aiškina restruktūrizavimo planu, organizaciniais pakeitimais ir natūralia kaita. Per kelerius metus darbuotojų skaičiaus kritimas tapo vienu ryškiausių kaštų mažinimo elementų.

    Bendrovė taip pat skelbė užbaigusi anksčiau susikaupusių įsipareigojimų darbuotojams padengimą. Tokie žingsniai, anot vadovybės, turėtų prisidėti prie pasitikėjimo atkūrimo ir supaprastinti derybas dėl atnaujintų darbo santykių taisyklių.

    „Darbuotojų skaičiaus sumažėjimas iki beveik 13 tūkstančių yra restruktūrizacijos pasekmė, o uždelstų išmokų padengimas yra signalas, kad atkuriame darbdavio patikimumą“, – sakė PKP Cargo vadovas Zbigniewas Prus.

    Kreditorių susitarimas – lemiamas

    PKP Cargo restruktūrizacijos byloje vienas svarbiausių klausimų yra susitarimas su kreditoriais. Bendrovė nurodo, kad vadinamasis „įšaldytas“ įsipareigojimų portfelis siekia apie 677 milijonus eurų. Galutinis pasiūlymų kreditoriams pateikimo terminas numatytas 2026 metų birželio 30 dieną, o valdyba tikisi susitarimą pasiekti iki 2026 metų pabaigos.

    Rinkoje diskutuojama, kad dalis kreditorių norėtų, jog lėšos iš turto pardavimo ir galimos kompensacijos už ankstesnius sprendimus dėl anglies būtų kuo greičiau nukreiptos skolai padengti. Bendrovės pozicija kitokia: ji siekia, kad šie pinigai pirmiausia sustiprintų veiklą ir investicinius pajėgumus, o tai ilgainiui, bendrovės vertinimu, leistų patikimiau atsiskaityti su kreditoriais.

    „Nemanytume, kad bendrovės tikslas yra vien įvykdyti susitarimą ir tuo viskas baigsis“, – sakė už restruktūrizaciją atsakingas PKP Cargo vadovybės atstovas Pawełas Miłekas.

    PKP Cargo akcentuoja ir galimybę dalį skolos konvertuoti į akcijas, tačiau tokio sprendimo patrauklumas priklausys nuo įmonės veiklos atsigavimo ir rinkos pasitikėjimo. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks suderinti kreditorių lūkesčius dėl greitesnių išmokų su bendrovės siekiu finansuoti veiklos atstatymą ir pereiti prie didesnės pridėtinės vertės krovinių.

  • Lenkijos PPK perkopė 12 mlrd. eurų: kiek žmonių jau kaupia ir kodėl programa taip sparčiai auga

    Lenkijoje veikiančios Pracownicze Plany Kapitałowe (PPK) programos sukaupto turto vertė balandžio pabaigoje viršijo 50 mlrd. zlotų, pranešė Lenkijos plėtros fondas Polski Fundusz Rozwoju (PFR), kuris administruoja informacinį PPK portalą. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 12 mlrd. eurų.

    Vien per mėnesį PPK grynųjų aktyvų vertė padidėjo apie 3,46 mlrd. zlotų, arba maždaug 0,8 mlrd. eurų. Kovo pabaigoje sukaupta suma siekė 46,9 mlrd. zlotų, tad augimas išlieka nuoseklus.

    PFR duomenimis, balandžio pabaigoje aktyvių PPK sąskaitų skaičius pasiekė 5,36 mln. Tuo metu darbdavių, sudarančių darbuotojams galimybę dalyvauti programoje, buvo apie 343 300.

    Kaip veikia PPK?

    PPK yra ilgalaikio kaupimo sistema, kai lėšas kartu formuoja darbuotojas, darbdavys ir valstybė. Darbuotojui dalyvavimas yra savanoriškas, todėl jis gali bet kada nutraukti kaupimą ir vėliau prie jo sugrįžti.

    Programoje sukauptos lėšos laikomos privačia dalyvio nuosavybe, jos paveldimos ir investuojamos kapitalo rinkose. PFR taip pat nurodo, kad vidutinis PPK dalyvių amžius yra apie 40 metų, o tai rodo, kad dažniausiai kaupia darbingo amžiaus žmonės, planuojantys papildomas pajamas ateityje.

    Kodėl sukaupta suma didėja?

    Augimą paprastai lemia keli veiksniai: nuolatinės mėnesinės įmokos, darbdavių ir valstybės paskatos bei investicijų grąža rinkose. Kai dalyvių skaičius ir aktyvių sąskaitų apimtys didėja, bendras programos turtas natūraliai auga greičiau.

    PPK modelis išsiskiria tuo, kad jis sieja darbuotojo sprendimą taupyti su papildomu finansavimu iš darbdavio ir valstybės, todėl daugeliui dalyvių tai tampa apčiuopiama motyvacija kaupti. Tačiau galutinis rezultatas priklauso ir nuo rinkų svyravimų, nes lėšos „dirba“ investicijose, o jų vertė gali tiek kilti, tiek mažėti.

  • „Orlen“ pradeda vandenilio centro statybas Ščecine: 5 MW elektrolizė ir ES parama iki 2028 metų

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pradeda vandenilio centro Ščecine statybas. Projekte numatyta įrengti 5 MW galios elektrolizerį, vandenilio saugyklas ir infrastruktūrą kurui pakrauti bei paskirstyti transportui.

    Skelbiama, kad objektas galės pagaminti iki 90 kilogramų automobilių sektoriui tinkamo vandenilio per valandą. Bendra investicijos vertė siekia apie 17 milijonų eurų, o projektui suteiktas negrąžinamas Europos Sąjungos finansavimas.

    Statybos darbus vykdys Lenkijos bendrovė „Torpol Oil & Gas“, o tai atitinka „Orlen“ deklaruojamą siekį didinti vietos tiekėjų dalį strateginiuose energetikos projektuose. Įmonė pabrėžia, kad toks modelis turi padėti greičiau sukurti vandenilio rinkai reikalingas kompetencijas regione.

    Kaip veiks vandenilio centras?

    Pagrindinis centro elementas bus 5 MW elektrolizeris, vandenilį gaminsiantis iš vandens, naudojant elektros energiją. „Orlen“ nurodo, kad gamyba bus siejama su atsinaujinančių išteklių elektra, todėl planuojama tiekti mažesnės emisijos vandenilį, skirtą mobilumo sprendimams.

    Be gamybos įrenginių, projekte numatytos vandenilio talpyklos ir logistikos grandis, reikalinga sklandžiam kuro tiekimui. Tikslas – užtikrinti ne tik gamybą, bet ir realų paskirstymą autobusams, lengviesiems automobiliams bei sunkiajam transportui.

    „Plėtojame infrastruktūrą, kuri taps vandenilio ekonomikos pamatu Lenkijoje ir visame regione. Ščecinas, dėl ryšių su TEN-T transporto koridoriais ir stiprios logistikos bazės, yra svarbi vieta nulinės emisijos transporto rinkai kurti“, – sakė „Orlen“ biokurų ir vandenilio vykdomasis direktorius Grzegorzas Jóźwiakas.

    ES parama ir terminai

    Ščecino projektas įgyvendinamas kaip trečiasis programos „Clean Cities – Hydrogen Mobility in Poland“ etapas. Ši programa orientuota į mažataršio ir nulinės emisijos transporto plėtrą bei alternatyvių degalų infrastruktūros kūrimą.

    „Orlen“ skelbia, kad šiam etapui gautas negrąžinamas ES finansavimas siekia 62 milijonus eurų. Ši parama skirta ne tik atskiroms stotims ar gamybos taškams, bet ir vientisam vandenilio saugojimo bei paskirstymo tinklui, kuris būtų pritaikytas transportui ir pramonei.

    Pagal dabartinį grafiką Ščecino vandenilio centras operacinę veiklą turėtų pradėti 2027–2028 metų sandūroje. „Orlen“ taip pat primena, kad pirmasis toks centras Lenkijoje pradėjo veikti 2021 metais Trzebinioje, o papildomi projektai planuojami Płocke, Włocławeke ir Gdanske.

  • Jordanijoje pasirašyta sutartis dėl žaliojo amoniako gamyklos: energiją tieks 550 MW saulės elektrinės

    Jordanijoje žengtas svarbus žingsnis link didelės žaliojo amoniako gamyklos statybų: projekto vystytoja Jordan Green Ammonia (JGA) pasirašė investicinę sutartį su Jordanijos vyriausybe. Sutartis pasirašyta dalyvaujant šalies ministrui pirmininkui Jafarui Hassanui, o iš Jordanijos pusės ją patvirtino energetikos ir mineralinių išteklių ministras Salehas Al-Kharabshehas.

    JGA yra projekto bendrovė, kurią kartu vysto Lenkijos grupė „Hynfra“ ir Jordanijos „Fidelity Group“. Projekto tikslas – gaminti žaliąjį vandenilį vandens elektrolizės būdu, naudojant atsinaujinančią elektros energiją, o vėliau vandenilį sintetinti į amoniaką, tinkamą pramonei ir energetikai.

    Gamyba Akaboje, be tinklo

    Numatyta, kad kompleksas bus statomas Akaboje – strategiškai svarbiame Jordanijos uoste, kuris dešimtmečius išlieka pagrindiniais šalies eksporto vartais. Projektas suplanuotas taip, kad galėtų veikti nepriklausomai nuo nacionalinio elektros tinklo.

    Elektros tiekimą užtikrins iki 550 MW galios fotovoltinė saulės elektrinių infrastruktūra, o stabilumui numatytos apie 500 MWh energijos kaupimo sistemos. Toks derinys leidžia mažinti gamybos savikainos svyravimus ir užtikrinti elektrolizerių darbą tada, kai saulės generacija krenta.

    100 tūkst. tonų per metus

    Planuojama, kad gamyklos metinė gamyba sieks apie 100 000 tonų žaliojo amoniako. Skelbiama investicijų vertė – apie 930 000 000 eurų, o finansavimo uždarymą ketinama pasiekti 2027 metų rugsėjį.

    Komercinis projekto paleidimas numatomas 2030 metų ketvirtąjį ketvirtį. Tokie terminai atitinka didelių vandenilio ir amoniako projektų praktiką, kai didžiausią dalį laiko užima leidimai, tinklo ar autonominės infrastruktūros sprendiniai, įrangos tiekimo grandinės ir ilgalaikės produkcijos pardavimo sutartys.

    Kodėl žaliasis amoniakas svarbus?

    Žaliasis amoniakas tradiciškai siejamas su trąšų ir chemijos pramone, tačiau jo panaudojimas plečiasi. Pastaraisiais metais amoniakas vis dažniau vertinamas ir kaip energijos nešėjas, galintis padėti perkelti atsinaujinančios energijos perteklių į transportuojamą ir sandėliuojamą produktą.

    Be to, kai kuriose rinkose žaliasis amoniakas naudojamas kaip pereinamasis sprendimas energetikoje, pavyzdžiui, bendrai deginant su iškastiniu kuru, taip mažinant išmetimus nekeičiant visos infrastruktūros iš karto. Šią kryptį ypač aktyviai bando tokios šalys kaip Japonija ir Pietų Korėja, kurios ieško būdų mažinti anglies intensyvumą importuojant mažiau taršius energijos išteklius.

    Prie projekto, kaip technologinis partneris, prisijungė Danijoje įsikūrusi „Topsoe“, teikianti sprendimus energetikos transformacijai ir chemijos pramonei. Tokios partnerystės dažnai yra svarbios ne tik technologijų parinkimui, bet ir bankiniam projekto vertinimui, kai finansuotojai vertina riziką, susijusią su pasirinkta technologine grandine.

  • „Orlen“ plečia pirkimus: kviečia Lenkijos tiekėjus į daugiau nei 800 kategorijų nuo IT iki maisto

    Energetikos ir naftos chemijos koncernas „Orlen“ skelbia norintis plačiau atsiverti Lenkijos tiekėjams ir supaprastinti įmonėms kelią į jo konkursus. Bendrovė siekia, kad mažesnės įmonės aiškiau suprastų pirkimų taisykles, atrankos kriterijus ir partnerių vertinimo procesą.

    Pasak įmonės, pirkimai vykdomi daugiau nei 800 kategorijų: nuo pramoninių paslaugų, logistikos ir įrangos iki kasdienių prekių bei maisto. Toks mastas reiškia, kad potencialių bendradarbiavimo sričių yra ne tik dideliems rangovams, bet ir specializuotiems, nišiniams tiekėjams.

    Vietinių tiekėjų strategija ir ribos

    „Orlen“ vietinių tiekėjų plėtrą sieja su trumpesnėmis tiekimo grandinėmis ir greitesnėmis reakcijomis, ypač kai reikalingas operatyvus aptarnavimas ar atsarginių dalių tiekimas. Įmonė pabrėžia, kad daugelyje segmentų vietiniai sprendimai gali būti saugesni ir lengviau valdomi dėl artimesnių ryšių su tiekėju.

    Kartu pripažįstama, kad ne visur vietinis turinys realistiškas: kai kuriose aukštųjų technologijų srityse rinka Lenkijoje gali būti per maža, kad atsirastų pakankama konkurencija ir kompetencijų bazė. Kaip pavyzdys minimos dujų garo blokų turbinos, kur dominuoja keli pasauliniai gamintojai.

    Skaitmenizacija ir kibernetinis saugumas

    Vienu svarbiausių artimiausių metų prioritetų „Orlen“ įvardija skaitmenizaciją ir kibernetinį saugumą. Bendrovė ieško partnerių IT srityje, nes didelio masto skaitmeniniai projektai ir atsparumo incidentams didinimas tampa ilgalaikės grupės strategijos dalimi.

    Tokios krypties aktualumą didina ir bendra Europos tendencija griežtinti kritinės infrastruktūros saugumo reikalavimus, stiprinti tiekimo grandinių patikimumą bei valdyti trečiųjų šalių rizikas. Dėl to tiekėjams vis dažniau keliami ne tik kainos, bet ir atitikties, saugumo bei tęstinumo kriterijai.

    Kaip „Orlen“ bando priartėti prie smulkesnių įmonių

    Įmonė organizuoja regioninius susitikimus su potencialiais tiekėjais ir pristato, kokių reikalavimų laikosi sudarydama sutartis bei kaip vertina partnerių patikimumą. Tokie renginiai jau vyko įvairiuose regionuose, o nauji susitikimai planuojami ir toliau.

    „Orlen“ tikslas – pakeisti požiūrį, kad su didžiausiais koncernais bendradarbiauti pernelyg sudėtinga. Bendrovė akcentuoja norą aiškiai komunikuoti, ką praktiškai turi padaryti įmonė, kad galėtų dalyvauti pirkimuose ir tapti ilgalaikiu tiekėju.

    „Norime konkrečiai parodyti, ką reikia padaryti, kad taptum mūsų tiekėju, ir pagal ką vertiname partnerius“, – sakė „Orlen“ pirkimų vadovas Romanas Kowszewiczius.

  • Taivano „Formosa Smart Energy“ keliasi į Lenkiją: Lodzė tampa centru, fokusas – energijos kaupimas

    Taivano koncernas „Formosa Smart Energy“, priklausantis pramonės grupei „Formosa Plastics Group“, plečia veiklą Lenkijoje ir į ją perkelia savo Europos operacijų centrą. Įmonė akcentuoja projektus, susijusius su energetikos transformacija ir energijos kaupimo sprendimais, kurie tampa vis svarbesni stabilizuojant elektros sistemą.

    Sprendimas Europos biurą iškelti iš Vokietijos į Lodzę siejamas ne tik su geografija, bet ir su miesto ekonomine kaita. Pasak bendrovės atstovų, Lodzė per pastaruosius dešimtmečius iš tradicinės pramonės miesto evoliucionavo į paslaugų, technologijų ir inovacijų centrą, todėl tapo patraukli tarptautinėms komandoms.

    Ką reiškia biuro perkėlimas?

    Europos biuro perkėlimas paprastai signalizuoja apie ilgalaikes ambicijas regione: arčiau klientų, partnerių ir projektų. Energetikos sektoriuje tai ypač aktualu, nes energijos kaupimo sprendimai dažnai diegiami kartu su vietiniais rangovais, tinklų operatoriais ir šilumos bei elektros gamintojais.

    Įmonė taip pat paskelbė apie bendros įmonės kūrimą su Lenkijos grupe SKB. Nauja struktūra turėtų vystyti projektus, susijusius su modernia energetika ir energijos kaupimu, sujungiant Taivano technologinę patirtį ir vietines įgyvendinimo kompetencijas.

    Partnerystės: nuo ketinimų iki projektų

    Dar vienas žingsnis – bendradarbiavimo memorandumas su „Veolia Energia Polska“ ir partneriais, apimantis energetikos infrastruktūrą, atsinaujinančią energetiką, šilumos ūkį bei energijos kaupimo sprendimus. Nors konkrečių projektų detalės viešai neatskleidžiamos, toks formatas paprastai naudojamas prieš pradedant bendrą projektų portfelio atranką ir techninį vertinimą.

    „Lenkijos rinka turi labai didelį potencialą, o memorandumo pasirašymas yra tik pirmas žingsnis“, – sakė Jennifer Lee.

    Kodėl energijos kaupimas dabar taip svarbus?

    Energijos kaupimo sistemos tampa kertiniu elementu, kai sparčiai auga vėjo ir saulės elektrinių dalis: jos padeda subalansuoti gamybos svyravimus ir gerinti tiekimo patikimumą. Tokios technologijos naudojamos dažnio reguliavimui, piko mažinimui, rezervų teikimui, o kai kuriais atvejais ir tinklų modernizavimo sąnaudoms atidėti.

    „Norime sujungti Taivano energijos kaupimo technologijas su vietinėmis partnerių kompetencijomis, kad rinkai pasiūlytume pilnus sprendimus“, – sakė Jennifer Lee.

    Įmonė pabrėžia ir vadinamąjį vietinių kompetencijų stiprinimą: tikslas – ne vien tiekti įrangą, bet ir perduoti žinias, kaip projektuoti, integruoti ir eksploatuoti energijos kaupimo sistemas. Tai svarbu rinkai, kuriai reikės daugiau inžinerinių, programinės įrangos ir energetikos valdymo kompetencijų, o technologijų tiekėjai vis dažniau konkuruoja ne tik įranga, bet ir gebėjimu užtikrinti visą sprendimo gyvavimo ciklą.

  • „Orlen Unipetrol“ po remonto Čekijoje atnaujino Kralupų rafineriją: vėl gaminami degalai ir aviacinis kuras

    „Orlen Unipetrol“ baigė planinį Kralupų prie Vltavos naftos perdirbimo gamyklos sustabdymą Čekijoje ir atnaujino įprastą technologinį darbą. Po daugiau nei mėnesio trukusio prastovos laikotarpio įmonė vėl pradėjo perdirbti naftą ir gaminti pagrindinius produktus.

    Bendrovė skelbia, kad sustabdymas buvo skirtas kapitaliniam remontui ir modernizacijai, o darbai užbaigti anksčiau nei planuota. Tokie didelio masto rafinerijų aptarnavimo ciklai paprastai rengiami periodiškai, kad būtų užtikrintas įrenginių patikimumas, sauga ir atitikimas aplinkosaugos reikalavimams.

    Kas buvo atnaujinta rafinerijoje

    Per sustabdymą modernizuotos svarbios gamybos grandys, susijusios su dyzelino komponentų paruošimu ir katalizinio krekingo įrenginiais. Taip pat atnaujintos frakcionavimo kolonos įvairiuose gamybos blokuose, kurios yra kritiškai svarbios skirtingų naftos produktų atskyrimui.

    Įmonė nurodo, kad priežiūros darbai apėmė ir saugos sistemų patikrą, įskaitant fakelinę sistemą, skirtą kontroliuojamai sudeginti perteklines dujas, kai to prireikia. Tokie sprendimai yra būtini rafinerijų eksploatacijoje, siekiant mažinti incidentų riziką ir stabilizuoti procesus.

    Ką tai reiškia degalų tiekimui

    Atnaujinus gamybą, Kralupų gamykla vėl tiekia benziną, dyzeliną ir aviacinį kurą. Šie produktai yra jautrūs tiekimo sutrikimams, todėl planiniai sustabdymai dažnai derinami taip, kad būtų išlaikytas rinkos aprūpinimas ir sukauptos atsargos.

    „Visi pagrindiniai gamybos įrenginiai jau vėl veikia, o rafinerija atnaujino trijų pagrindinių produktų gamybą: benzino, dyzelino ir aviacinio kuro“, – sakė „Orlen Unipetrol“ valdybos narys Milanas Brejchalas.

    Čekijoje „Orlen Unipetrol“ yra pagrindinis naftos perdirbėjas, be to, valdo didžiausią degalinių tinklą šalyje. Bendrovė nurodo turinti 446 degalines, o jos veikla apima ir prekybą degalais regione.

    Įmonės duomenimis, bendras perdirbamos naftos kiekis siekia apie 8 mln. tonų per metus, o maždaug 33 proc. šio kiekio tenka Kralupų gamyklai. Žaliava tiekiama iš skirtingų šaltinių, o pastaraisiais metais regione ryškėja kryptis diversifikuoti tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Nafta į Čekiją taip pat gali būti transportuojama IKL vamzdynu, kuris jungiasi su TAL sistema, vedančia iš Triesto uosto per Europą. Tokie maršrutai išlieka strategiškai svarbūs, kai rinkoje kinta logistikos grandinės ir didėja poreikis lanksčiai valdyti tiekimą.

  • „SoftBank“ įpylė apie 410 mln. eurų į britų DI lustų kūrėją „Graphcore“ – kam ruošiasi

    „SoftBank“ įpylė apie 410 mln. eurų į britų DI lustų kūrėją „Graphcore“ – kam ruošiasi

    Japonijos investicijų grupė „SoftBank“ sustiprino savo statymą dėl dirbtinio intelekto infrastruktūros ir į britų DI lustų kūrėją „Graphcore“ papildomai investavo apie 410 mln. eurų. Apie tai paaiškėjo iš Jungtinės Karalystės įmonių registro Companies House dokumentų, kuriuose fiksuotas vienos akcijos išleidimas itin didele verte.

    Registruose nurodoma, kad „Graphcore“ balandžio 10 dieną išleido vieną akciją, įvertintą maždaug 417 mln. eurų suma. Bendrovės atstovas patvirtino, jog tai yra „SoftBank“ finansavimas, o pati „SoftBank“ viešai detalių nekomentavo.

    „Graphcore“ 2024 metais buvo įsigyta „SoftBank“, o tuomet skelbta, kad bendrovės dirbs kartu kuriant technologijas, susijusias su pažangiu dirbtiniu intelektu ir skaičiavimo platformomis. Pastaroji injekcija rodo, kad „SoftBank“ siekia turėti daugiau nuosavos aparatinės įrangos kompetencijos, kai pasaulinė DI paklausa kelia spaudimą lustų tiekimo grandinėms.

    „Graphcore“ ilgą laiką buvo pristatoma kaip potenciali „Nvidia“ konkurentė, tačiau komercinį proveržį rinkoje pasiekti buvo sunku net ir pritraukus šimtus milijonų investicijų. Pastaraisiais metais DI lustų sektoriuje ryškėjo tendencija, kad vien technologinės idėjos nepakanka: svarbia tampa programinės įrangos ekosistema, kūrėjų įrankiai, suderinamumas ir didelio masto diegimai.

    „SoftBank“ investicijų kryptis atitinka platesnę rinkos dinamiką: DI modelių mokymui ir diegimui reikalingi milžiniški duomenų centrų pajėgumai, energijos resursai ir specializuoti lustai. Dėl to technologijų bendrovės ir fondai vis dažniau investuoja ne tik į programinę įrangą, bet ir į visą infrastruktūros grandinę nuo serverių iki silicio dizaino.

    „Tai įmonė, turinti gilią lustų projektavimo patirtį, kuri papildo „Arm“ lyderystę puslaidininkių intelektinės nuosavybės srityje“, – sakė „SoftBank“ vadovas Masayoshi Sonas, anksčiau komentavęs „Graphcore“ svarbą grupei.

    „SoftBank“ jau turi ilgalaikių ambicijų puslaidininkių srityje: 2016 metais ji perėmė „Arm“, kuri 2023 metais įvykdė pirminį viešą akcijų siūlymą „Nasdaq“ biržoje. 2025 metais „SoftBank“ taip pat įsigijo lustų kūrimo bendrovę „Ampere Computing“, taip nuosekliai didindama savo portfelį, orientuotą į serverių ir DI skaičiavimo pajėgumus.

    „Graphcore“ tuo metu skelbė ir apie plėtros planus: bendrovė buvo pranešusi apie ketinimą investuoti iki maždaug 1,2 mlrd. eurų į DI miestelį Bengalūre, Indijoje, ir samdyti šimtus specialistų. Tokie žingsniai rodo, kad konkurencija dėl talentų ir techninės kompetencijos DI srityje vis labiau globalėja, o investicijos nukreipiamos į regionus, kur galima greičiau auginti inžinerines komandas.

    Rinkai tai dar vienas signalas, kad „SoftBank“ nori būti ne tik kapitalo tiekėja DI startuoliams, bet ir infrastruktūros žaidėja, turinčia savų technologinių grandžių. Jei DI paklausa ir toliau augs dabartiniais tempais, artimiausiais metais svarbiausia kova gali vykti ne tik dėl modelių kokybės, bet ir dėl to, kas turės pajėgumų tuos modelius efektyviausiai treniruoti ir paleisti.

  • Lenkijos UOKiK tikrina „Enter Air“ planus: avialinijos siekia perimti 85 proc. kelionių organizatoriaus „Nekera“

    Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK informavo gavusi pranešimą apie planuojamą koncentraciją: avialinijų bendrovė „Enter Air“ siekia perimti kelionių organizatoriaus „Nekera“ kontrolę.

    Pagal UOKiK pateiktą informaciją, sandoris numatytas įsigyjant 85 proc. „Nekera“ įstatinio kapitalo dalių. Tai reiškia, kad „Enter Air“ planuotų įgyti lemiamą įtaką turizmo versle, kuris parduoda kelionių paketus su skrydžiais ir apgyvendinimu.

    „Planuojama koncentracija susijusi su tuo, kad „Enter Air“ perims išimtinę „Nekera“ kontrolę įsigydama 85 proc. šios bendrovės dalių“, – nurodė UOKiK.

    „Nekera“ pristatoma kaip nepriklausomas Lenkijos kelionių organizatorius, kurio veikla orientuota į turistinių kelionių organizavimą ir pardavimą. Didžiausią dalį sudaro atostogų paketai, kuriuose klientui siūlomas ir skrydis, ir viešbutis.

    „Enter Air“ yra viena didžiausių privačių avialinijų Lenkijoje, vykdanti skrydžius kelionių organizatoriams ir kitiems užsakovams daugiau kaip 30 šalių. Grupė turi nuolatines ir sezonines bazes, o jos parką sudaro „Boeing 737-800“ ir „Boeing 737 Max 8“ orlaiviai.

    Toks sandoris gali būti reikšmingas visam kelionių rinkos modeliui, nes avialinijoms įsigyjant turizmo organizatorių atsiranda vertikalios integracijos efektas. Tai paprastai leidžia geriau planuoti lėktuvų užimtumą, fiksuoti vietų paklausą iš anksto ir stabilizuoti maršrutų sezoninius svyravimus.

    Kartu tokie susijungimai dažniausiai patenka į konkurencijos priežiūros institucijų akiratį dėl galimos įtakos kainodarai ir pasirinkimui vartotojams. Vertinant koncentraciją paprastai analizuojama, ar sandoris nesumažins konkurencijos kelionių paketų pardavimo kanaluose ir skrydžių paslaugų pirkime.

    Anksčiau „Enter Air“ viešai skelbė apie tvirtus finansinius rezultatus ir augančią kontraktaciją su didžiausiais klientais. Bendrovė taip pat akcentavo, kad pardavimų bazė ateinantiems metams didėjo dviženkliu tempu, o tai rodo siekį užsitikrinti didesnį ir stabilesnį užsakymų portfelį.

    Tolimesnė sandorio eiga priklausys nuo UOKiK vertinimo ir procedūrų, kurios gali apimti papildomų duomenų rinkimą bei rinkos dalyvių apklausas. Tik po šių etapų bus sprendžiama, ar koncentracijai pritarti, ar taikyti įpareigojimus, o kraštutiniu atveju sandorio neleisti.