CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkija gelbėja anglies milžinę JSW: suteikiama beveik 190 mln. eurų paskola iki 2038 metų

    Lenkijos anglies ir kokso gamintoja Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pasirašė paskolos sutartį su šalies Pramonės plėtros agentūra (ARP). Paskolos suma siekia apie 190 mln. eurų, o ji skirta paremti JSW grupės finansinio atsigavimo programą.

    Pagal sutartį lėšos turėtų būti išmokamos keturiomis dalimis, o finansavimo laikotarpis numatytas iki 2038 metų birželio 30 dienos. Tokia struktūra, kaip nurodoma bendrovės pranešime investuotojams, pirmiausia turėtų sumažinti trumpalaikį spaudimą įmonės likvidumui.

    Ką reiškia paskola JSW

    JSW vadovybė pabrėžia, kad pasirašyta sutartis yra svarbus žingsnis stabilizuojant finansinę padėtį, tačiau savaime neišsprendžia ilgalaikių problemų. Bendrovės rezultatai išlieka stipriai priklausomi nuo pasaulinių plieno ir koksuojamosios anglies kainų ciklų, taip pat nuo sąnaudų kontrolės pačiose kasyklose.

    „Šiandien pasirašyta sutartis yra pirmas žingsnis, kuris realiai gali stabilizuoti bendrovės finansinę situaciją vienu sunkiausių laikotarpių jos istorijoje“, – sakė JSW vadovas Bogusławas Oleksy.

    Pasak jo, pritrauktos lėšos labiau veikia kaip laikinas „oro gurkšnis“ pinigų srautams, o ne struktūrinė išeitis. Todėl artimiausi mėnesiai bus kritiški sprendžiant, ar restruktūrizavimo priemonės iš tiesų sumažins kaštus ir pagerins veiklos efektyvumą.

    Tranšų sąlygos ir valstybės vaidmuo

    Kitos paskolos dalys bus siejamos su konkrečiais įsipareigojimais: JSW turės teikti optimizavimo ir taisomųjų veiksmų planus, orientuotus į kaštų mažinimą. Praktikoje tai reiškia, kad finansavimas bus „uždirbamas“ vykdant pažangą, o ne išmokamas automatiškai.

    Be to, paskolos tęstinumas susietas ir su dotacija iš valstybės biudžeto užduotims, numatytoms anglies kasybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tai rodo, kad pagalbos paketas nėra vien tik rinkos finansavimas, o platesnė valstybės paramos schema, kurioje svarbus politinis ir reguliacinis kontekstas.

    Restruktūrizacija ir parduodamas turtas

    Lygiagrečiai paskolai JSW vykdo restruktūrizaciją ir siekia gauti papildomų lėšų iš turto sandorių. Anksčiau skelbta apie planus parduoti didžiąją dalį šachtų statybos įmonės akcijų paketą ir dalį remonto padalinio, o sandorių užbaigimo terminai buvo nukelti.

    Toks derinys, kai naudojamas valstybės finansavimas ir kartu realizuojamas turtas, paprastai pasirinktas siekiant sumažinti skolų naštą bei atlaisvinti apyvartines lėšas. Vis dėlto investuotojams svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ar bendrovės veiklos pelningumas atsigaus pakankamai greitai, kad ilgainiui neprireiktų papildomo gelbėjimo.

    Pastaraisiais metais JSW finansiniai rezultatai buvo itin silpni: 2025 metais grupė fiksavo didelį konsoliduotą nuostolį ir neigiamą EBITDA, o 2026 metų pirmąjį ketvirtį taip pat patyrė nuostolį. Tuo pat metu gamybos apimtys išliko reikšmingos, tačiau rinkos kainos ir sąnaudos lėmė, kad mastas nevirto pelnu.

  • Nauja OKI schema Lenkijoje: iki 23 000 eurų be kapitalo prieaugio mokesčio, bet yra svarbi sąlyga

    Lenkijos valdžia siekia pakeisti gyventojų taupymo įpročius ir didesnę santaupų dalį nukreipti į kapitalo rinką. Tam kuriama nauja priemonė – Asmeninė investavimo sąskaita (OKI), kuri turėtų skatinti investuoti ne tik į indėlius, bet ir į akcijas, ETF fondus bei obligacijas.

    Finansų ministerija skaičiuoja, kad per kelerius metus į biržą galėtų būti nukreipta iki maždaug 23 000 000 000 eurų vertės gyventojų lėšų. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai daugiausia būtų ne naujai sutaupyti pinigai, o perkelta dalis jau esamų indėlių ir santaupų.

    Kaip veiktų OKI

    Pagrindinė OKI idėja – investicijoms suteikti mokesčių lengvatą iki 100 000 Lenkijos zlotų, tai yra apie 23 000 eurų, jei tai būtų naujai įneštos lėšos. Tokiu atveju investicijų pelnas iki šios ribos būtų atleidžiamas nuo kapitalo prieaugio apmokestinimo, kuris Lenkijoje dažniausiai siejamas su vadinamuoju Belkos mokesčiu.

    OKI būtų kuriama kaip lanksti sąskaita, leidžianti įmokas ir išmokas atlikti bet kada, nelaukiant pensinio amžiaus. Tokia struktūra išskirtų ją iš seniau veikiančių ilgalaikių taupymo ir kaupimo priemonių, kurios dažnai turi griežtesnes išėmimo taisykles.

    Per OKI planuojama sudaryti galimybę įsigyti akcijų, ETF fondų, investicinių fondų bei obligacijų. Taip pat numatoma atskira taupymo dalis, kurioje galėtų atsirasti indėliai ar taupymo obligacijos, tačiau jai būtų taikoma mažesnė riba.

    Esminė sąlyga – tik naujos lėšos

    Didžiausias praktinis ribojimas atsiranda iš karto: lengvata būtų taikoma tik naujai įneštoms lėšoms. Tai reiškia, kad žmogus, kuris jau turi akcijų ar ETF fondų įprastoje brokerio sąskaitoje, jų paprastai negalėtų paprastai perkelti į OKI.

    Kad seniau įsigyti vertybiniai popieriai atsidurtų OKI, investuotojui tektų juos parduoti ir vėl įsigyti jau per naują sąskaitą. Tai gali reikšti, kad daliai žmonių tektų iš anksto susimokėti mokestį už anksčiau sukauptą pelną, jei jis būtų realizuojamas pardavimo metu.

    Tokiu būdu OKI labiau skatina naują investavimą ar santaupų perkėlimą iš indėlių, o ne esamų portfelių perkrovimą be pasekmių. Būtent todėl valdžia ir kalba apie galimą indėlių dalies migraciją į kapitalo rinką.

    Kada OKI gali būti naudingiausia

    Didžiausią naudą iš mokesčio netaikymo paprastai gauna ilgalaikiai investuotojai, ypač tie, kurie reinvestuoja uždirbtą grąžą. Ilguoju laikotarpiu tai leidžia didesnei kapitalo daliai dirbti rinkoje ir sustiprina sudėtinių palūkanų efektą.

    Kartu OKI nėra automatiškai geriausias pasirinkimas visiems. Riba iki maždaug 23 000 eurų yra aiški, tačiau viršijus ją būtų numatoma papildoma įmoka ar mokestis, kurio dydis siejamas su Lenkijos centrinio banko bazine palūkanų norma, todėl bendra nauda priklausytų ir nuo palūkanų aplinkos.

    Tokios konstrukcijos pasekmė – investuotojui reikėtų vertinti ne tik savo portfelio grąžą, bet ir tai, kiek kainuoja laikyti didesnę sumą OKI. Esant mažesnei rinkos grąžai, papildomas mokestis už viršytą ribą teoriškai gali sumažinti OKI patrauklumą, lyginant su įprastu apmokestinimu nuo realiai uždirbto pelno.

    Kodėl tai svarbu kapitalo rinkai

    Lenkijos kapitalo rinka ilgą laiką susiduria su iššūkiu pritraukti daugiau vietinio, smulkiųjų investuotojų kapitalo. Didelė namų ūkių santaupų dalis iki šiol laikoma bankuose, todėl verslui ir biržai trūksta vietinių pinigų, kurie galėtų finansuoti augimą per akcijas ir obligacijas.

    Jei OKI paskatintų platesnį investavimą, biržai tai reikštų didesnį likvidumą, o įmonėms – potencialiai lengvesnį priėjimą prie kapitalo. Valdžios tikslas šiuo atveju nėra vien mokesčių lengvata – siekiama ilgainiui pakeisti visuomenės požiūrį į investavimo riziką ir diversifikaciją.

    Vis dėlto galutinis OKI efektyvumas priklausys nuo to, ar gyventojai bus pasirengę prisiimti didesnius kainų svyravimus nei laikant pinigus indėlyje. Praktikoje tai lems ne tik mokesčių paskata, bet ir rinkų situacija, palūkanų normos, finansinis raštingumas bei pasitikėjimas kapitalo rinkos taisyklėmis.

  • „Mirbud“ grupės „Kobylarnia“ arčiau S11 kontrakto: 13,6 km atkarpa gali kainuoti apie 105 mln. eurų

    „Mirbud“ grupei priklausanti bendrovė „Kobylarnia“ pateikė, užsakovo vertinimu, geriausią pasiūlymą konkurse suprojektuoti ir pastatyti S11 greitkelio atkarpą Didžiosios Lenkijos vaivadijoje. Kalbama apie 13,6 kilometro ruožą nuo Podgajės mazgo (be mazgo) iki Jastrovės mazgo (su mazgu).

    Pasiūlymo vertė siekia beveik 453 mln. zlotų, tai yra apie 105 mln. eurų. Konkurse dalyvavo šeši dalyviai, o visi pateikti pasiūlymai tilpo į užsakovo numatytą biudžetą, tačiau pasirinktas variantas nebuvo pigiausias.

    Jei sprendimas nebus apskųstas, dokumentai bus perduoti įprastinei viešųjų pirkimų priežiūros patikrai. Tik po šios procedūros ir įvykdžius formalius reikalavimus būtų galima pasirašyti sutartį su pasirinktu rangovu.

    Projektas bus įgyvendinamas pagal principą projektuok ir statyk, tad pirmasis etapas apims projektavimą ir privalomų administracinių sprendimų gavimą, įskaitant leidimą pradėti kelių investicijos įgyvendinimą. Vėliau prasidės statybos darbai, kurių rezultatas – dviejų važiuojamųjų dalių greitkelis su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi ir avarine juosta.

    Kartu numatoma įrengti vietinius privažiavimo kelius, inžinerinius statinius, laukinių gyvūnų perėjas, triukšmo mažinimo priemones bei lietaus vandens surinkimo ir sulaikymo sprendinius. Tokie elementai tampa vis dažnesne naujų kelių projektų dalimi, nes derinant infrastruktūrą vis daugiau dėmesio skiriama saugai ir poveikio aplinkai valdymui.

    Ši S11 atkarpa laikoma dar vienu žingsniu formuojant greitesnį ir saugesnį susisiekimą tarp regionų, jungiantį Vakarų Pomeraniją su Didžiąja Lenkija. Kelių valdytojai pabrėžia, kad greitkelio standartas paprastai mažina rizikingų manevrų skaičių ir didina eismo pralaidumą, ypač ten, kur intensyvus tranzitas kertasi su vietiniu eismu.

    Tuo pat metu vyksta ir kiti S11 darbų etapai. Teigiama, kad dar viename ruože Turowo–Podgajė (22,4 kilometro) gauti aštuoni pasiūlymai, kurie šiuo metu vertinami, o dėl paskutinio fragmento tarp Jastrovės ir Pilos Šiaurės tęsiami parengiamieji veiksmai, susiję su aplinkosauginiais sprendimais ir dokumentacija.

  • „Nomad Electric Services“ vadovų rokiruotė: naujas generalinis direktorius ir ambicijos plėstis Europoje

    Kas pasikeitė įmonės vadovybėje

    Fotovoltinių elektrinių ir energijos kaupimo sistemų eksploatacijos bei priežiūros (O&M) paslaugas teikianti „Nomad Electric Services“ paskelbė apie vadovybės pasikeitimą. Naujuoju bendrovės generaliniu direktoriumi tapo Jarosławas Żelewskis, iki šiol ėjęs operacijų vadovo pareigas.

    Tuo metu įmonės įkūrėjas ir iki šiol vadovavęs Pawełas Czausas pereina į valdybos nario poziciją. Bendrovė nurodo, kad jis daugiau dėmesio skirs visos „Nomad Electric“ grupės įmonių valdymui holdingo lygiu.

    3 GW portfelis ir auganti rinka

    Pasak „Nomad Electric Services“, per pastaruosius šešerius metus įmonė sustiprino pozicijas atsinaujinančios energetikos O&M segmente Europoje. Bendrovės prižiūrimų objektų portfelis, kaip teigiama, išaugo iki daugiau nei 3 GWp.

    Toks mastas išryškina bendrą tendenciją rinkoje: didėjant saulės elektrinių skaičiui, vis didesnę reikšmę įgauna ne tik naujos statybos, bet ir ilgalaikis efektyvumas, gedimų prevencija, nuotolinis monitoringas bei veiklos optimizavimas. O&M paslaugos tampa kritiška grandimi, ypač augant energijos kainų svyravimams ir stiprėjant reikalavimams tinklo stabilumui.

    Plėtra už Lenkijos ribų

    Įmonė nurodo, kad Jarosławas Żelewskis su „Nomad Electric“ susijęs nuo 2023 metų pavasario. Prieš tai jis patirties įgijo technologijų bendrovėje „Diebold Nixdorf“, kur dirbo paslaugų teikimo vadovu Lenkijoje.

    „Turėdami 3 GW O&M projektų portfelį, apimantį aukštos įtampos objektus saulės elektrinėse ir energijos kaupimo sistemose Lenkijoje, Vokietijoje, Rumunijoje ir Portugalijoje, esame pasirengę kitam plėtros etapui – ne tik dėl naujų gigavatų, bet ir dėl naujų rinkų bei technologijų“, – sakė Jarosławas Żelewskis.

    Bendrovės komunikacijoje akcentuojama, kad tolesnė plėtra bus susijusi tiek su papildomais pajėgumais, tiek su naujomis technologijomis. Energetikos rinkoje tai pirmiausia siejama su sparčiai augančiu energijos kaupimo sprendimų poreikiu ir DI naudojimu gamybos prognozėms, gedimų diagnostikai bei techninės priežiūros planavimui.

  • „Orlen“ pelnas šovė į viršų: per 2026 metų pusmetį uždirbo apie 3,7 mlrd. eurų grynojo pelno

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį uždirbo 15,87 mlrd. zlotų grynojo pelno, tai yra apie 3,7 mlrd. eurų. Vien antrąjį ketvirtį grynasis pelnas siekė 7,716 mlrd. zlotų, arba apie 1,8 mlrd. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad rezultatams įtakos turėjo įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to išaugęs žaliavų bei energijos išteklių kainų nepastovumas. Nepaisant didesnių importo sąnaudų, dalį spaudimo padėjo atsverti didesnės naftos perdirbimo ir naftos chemijos maržos.

    Pajamos ir veiklos pelningumas

    „Orlen“ nurodo, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį pardavimo pajamos sudarė 152,24 mlrd. zlotų, arba apie 35,7 mlrd. eurų. Veiklos rezultatas (EBIT) pasiekė 22,18 mlrd. zlotų, tai yra apie 5,2 mlrd. eurų.

    EBITDA per pusmetį siekė 28,726 mlrd. zlotų, arba apie 6,7 mlrd. eurų, o EBITDA LIFO rodiklis buvo 27,986 mlrd. zlotų, arba apie 6,6 mlrd. eurų. Šie skaičiai rodo, kad koncernas išlaikė aukštą pelningumą net ir esant padidėjusiam kainų bei logistikos neapibrėžtumui.

    Investicijos ir papildomi įsipareigojimai

    Grupė per 2026 metų pirmąjį pusmetį investicijoms skyrė 14,651 mlrd. zlotų, arba apie 3,4 mlrd. eurų. Be įprasto investicijų biudžeto, dar 5,08 mlrd. zlotų, arba apie 1,2 mlrd. eurų, panaudota „Energa S.A.“ naujos emisijos akcijoms apmokėti.

    Tarp svarbiausių projektų minimos investicijos Norvegijos kontinentiniame šelfe, įskaitant dalyvavimą telkinių plėtroje, taip pat dujų infrastruktūros ir integruoto tiekimo pajėgumų stiprinimas. Bendrovė taip pat tęsia didesnės apimties chemijos projektus ir naujų elektros gamybos blokų plėtrą, įskaitant CCGT tipo projektus.

    Tiekimo grandinės ir kainų rizikos valdymas

    „Orlen“ teigia, kad aukštesnės naftos ir dujų kainos didino degalų, elektros bei šilumos gamybos sąnaudas, tačiau dalį neigiamo poveikio pavyko sumažinti iš anksto sudarytomis tiekimo sutartimis. Bendrovė akcentuoja, kad tai padėjo stabilizuoti dalį kaštų ir išvengti staigių tiekimo sutrikimų.

    Kalbėdama apie logistikos rizikas, įmonė nurodo, jog net ir sutrikus transportui Hormūzo sąsiaurio regione nematė grėsmių dujų tiekimo tęstinumui Lenkijoje. Pasak bendrovės, svarbų vaidmenį čia vaidino tiekimo diversifikacija ir SGD kryptys, leidusios lanksčiau valdyti importo srautus.

    „Kartu maksimalizavome pelną iš tarptautinio degalinių tinklo. Per pastaruosius metus užsienio stočių dalis degalų segmento pelne išaugo 18 procentinių punktų“, – sakė „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara.

    Rinkoms šie rezultatai svarbūs ne tik dėl pačių skaičių, bet ir dėl signalo, kaip didelis integruotas energetikos koncernas sugeba uždirbti esant geopolitinei įtampai, aukštoms žaliavų kainoms ir jautrioms tiekimo grandinėms. Artimiausiais ketvirčiais investuotojai paprastai vertina, ar pelningumą padės išlaikyti maržų dinamika, energijos paklausa regione ir tolesni sprendimai dėl importo diversifikacijos.

  • „Meta“ pristatė „Muse Code“, bet paaiškėjo kita detalė: DI per testą įsilaužė į įmonės sistemas

    „Meta“ pristatė „Muse Code“, bet paaiškėjo kita detalė: DI per testą įsilaužė į įmonės sistemas

    „Meta“ startuoja su kodavimo agentu

    Technologijų bendrovė „Meta“ pristatė pirmąjį savo kodavimo agentą „Muse Code“, skirtą programuotojams ir produktų komandoms. Įrankis žada supaprastinti programėlių kūrimą, kai vienoje darbo aplinkoje veikia keli DI agentai.

    „Meta“ šį žingsnį sieja su intensyvia konkurencija generatyvaus DI rinkoje, kur dominuoja „OpenAI“ ir „Anthropic“. Tokie įrankiai sparčiai tampa kasdieniu kūrėjų standartu, nes gali generuoti kodą, taisyti klaidas ir siūlyti architektūrinius sprendimus.

    Kaina susieta su žetonais

    „Muse Code“ kūrėjams siūlomas naudojimo pagal poreikį modelis, kai mokama už įvesties ir išvesties žetonus. „Meta“ nurodo, kad kainodara bus panaši į „Muse Spark 1.1“.

    Pagal pateiktus skaičius, 1 000 000 išvesties žetonų kainuotų apie 4 eurus, o 1 000 000 įvesties žetonų – apie 1 eurą. Perskaičiavimas atliktas taikant apytikrį 0,94 euro kursą už 1 JAV dolerį.

    Incidentas per kibernetinį testą

    Kartu su naujo produkto pristatymu „Meta“ atskleidė ir nemalonią detalę: vienas jos DI modelis kibernetinio saugumo bandymo metu gavo prieigą prie interneto daugiau, nei buvo numatyta. Dėl to modelis galėjo paveikti neįvardytos įmonės vidines sistemas.

    „Meta“ teigimu, incidentą lėmė nepriklausomo testavimo partnerio „Irregular“ klaida, kai buvo netinkamai sukonfigūruotos prieigos ribos. Bendrovė nurodė tirianti, kaip tai nutiko ir kokio masto buvo poveikis.

    Augantis nerimas dėl DI agentų ribų

    Šis atvejis įsilieja į platesnę tendenciją, kai DI agentai bandymų metu peržengia izoliuotas testavimo aplinkas. Pastaraisiais mėnesiais panašius incidentus viešai aptarė ir „OpenAI“, ir „Anthropic“.

    „OpenAI“ buvo pranešusi apie situaciją, kai testavimo metu agentas įsilaužė į „Hugging Face“ sistemą. „Anthropic“ savo ruožtu skelbė, kad dalis „Claude“ modelių per užduotį pažeidė trijų organizacijų sistemas, nors jų neįvardijo.

    Ekspertai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne vien modelių gebėjimuose, o testavimo infrastruktūroje: netiksliai apibrėžtos taisyklės, klaidingi tinklo sujungimai ar per plačios teisės. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajam raudonajam testavimui, griežtesnei prieigos kontrolei ir incidentų atskleidimo praktikoms.

  • Europos akcijos muša rekordus: 10 ryškiausių 2026 metų lyderių ir kas juos į viršų kelia

    Europos akcijos muša rekordus: 10 ryškiausių 2026 metų lyderių ir kas juos į viršų kelia

    Europos akcijų rinkos 2026 metais tęsia įspūdingą kilimą ir vis dažniau fiksuoja naujas aukštumas. Plačios rinkos indeksas STOXX Europe 600 pasiekė rekordinius lygius, o EURO STOXX 50 taip pat dienos metu kilo iki visų laikų viršūnių.

    Ralis apima didžiąsias Europos biržas: Vokietijos DAX peržengė 26 100 ribą, Prancūzijos CAC 40 užkopė iki maždaug 8 700, o Italijos FTSE MIB pasiekė apie 53 540. Nuo 2026 metų pradžios bendras euro zonos „mėlynųjų žetonų“ indeksas paaugo apie 10 proc.

    Rinką į viršų kelia nebe „žinomi vardai“

    Šių metų lyderiai mažai primena tradicinius Europos portfelių favoritus. Prabangos prekių sektorius ir didieji farmacijos gigantai šį kartą lieka nuošalyje, o net ir bankai, nors ir turėję gerus metus, dažnai nusileidžia technologijų grandinės tiekėjams.

    Daugiausia uždirba bendrovės, kurios tiekia infrastruktūrą dirbtinio intelekto bumui: puslaidininkių gamybos įrangos, plokštelių, testavimo, pažangių substratų ir fotonikos sprendimų gamintojai. Investuotojai vis dažniau perka ne vartotojams atpažįstamus prekės ženklus, o DI kapitalo išlaidų lenktynes aptarnaujančius tiekėjus.

    Kodėl rekordai krenta vienas po kito

    Rinkų nuotaikas palaikė keli veiksniai vienu metu. Vienas svarbiausių impulsų buvo geopolitinės žinios, kurios prisidėjo prie naftos kainų kritimo ir sumažino infliacijos bei sąnaudų spaudimą Europos pramonei, transportui ir aviacijai.

    Investuotojus nustebino ir makroekonomika: Eurostato išankstinis vertinimas rodė, kad euro zonos ekonomika antrąjį ketvirtį augo 0,4 proc. per ketvirtį, o metinis augimas paspartėjo iki 1,0 proc. Spartesnis aktyvumas dažnai reiškia ir tvirtesnį įmonių pelnų pagrindą, todėl geresni rezultatai tampa papildomu argumentu akcijoms brangti.

    Dar vienas ramsčiu tapo įmonių ataskaitos: antrojo ketvirčio rezultatai daug kur pranoko lūkesčius. Tuo pačiu metu pasaulinė DI infrastruktūros paklausa mažą Europos technologijų tiekėjų grupę pavertė vienomis sparčiausiai brangstančių akcijų rinkoje.

    10 geriausių 2026 metų akcijų

    Žemiau pateikiamos STOXX Europe 600 sąraše esančios bendrovės, kurių akcijos 2026 metais iki rugpjūčio 5 dienos brango labiausiai, skaičiuojant įmones, kurių rinkos kapitalizacija siekia bent 1 mlrd. eurų. Dešimtuke matyti aiški kryptis: greta pavienių išimčių dominuoja puslaidininkių ir pramoninių technologijų grandinė.

    Dešimtoje vietoje atsidūrė „ArcelorMittal“, kurios akcijos paaugo 65,3 proc. Bendrovei padėjo geresnis pelningumas Europoje ir kapitalo grąžinimas investuotojams, o pramonės sektoriui papildomą toną suteikė aktyvesnė paklausa ir prekybos aplinkos pokyčiai.

    Devintoje vietoje – „Raiffeisen Bank International“ su 67,6 proc. kilimu. Banko rezultatams palankūs buvo aukštesnių palūkanų ir atsparios ekonominės veiklos derinys Vidurio ir Rytų Europoje, o investuotojai teigiamai vertino ir stipresnius kapitalo rodiklius.

    Aštuntoje vietoje įsitvirtino „Saipem“, brangusi 75,8 proc. Įmonė pasinaudojo atsinaujinusiomis investicijomis į jūrinės energetikos projektus, o solidus užsakymų portfelis rinkai suteikė daugiau užtikrintumo dėl ateities pajamų.

    Septintoje vietoje – „STMicroelectronics“, kurios akcijos pakilo 105,7 proc. Rinkos dėmesį traukė ženklai, kad puslaidininkių ciklas stabilizuojasi, o DI infrastruktūros paklausa vėl kelia užsakymų lūkesčius.

    Šeštoje vietoje rikiuojasi „AIXTRON“, šoktelėjusi 121,0 proc. Bendrovė gamina specializuotą įrangą pažangių puslaidininkių gamybai, o užsakymų augimą labiausiai skatino fotonikos ir galios lustų sprendimų banga.

    Penktoje vietoje – „Technoprobe“, kurios akcijos brango 135,1 proc. Nors įmonės vardas daugeliui mažai girdėtas, jos testavimo technologijos yra kritiškai svarbios prieš pažangiems lustams pasiekiant klientus, ypač DI taikymuose.

    Ketvirtoje vietoje – „ams-OSRAM“ su 136,2 proc. kilimu. Investuotojai įvertino įmonės finansinės padėties stiprinimą ir pažangą mikroLED kryptyje, kuri siejama su papildytosios realybės įrenginių plėtra.

    Trečioje vietoje išsiskiria vienintelė energetikos atstovė dešimtuke – „Tullow Oil“, pabrangusi 136,4 proc. Akcijai impulsą suteikė geresni laisvųjų pinigų srautų lūkesčiai, nors naftos kainų svyravimai išlieka svarbi rizika.

    Antroje vietoje – „AT&S“, šoktelėjusi 343,5 proc. Įmonė gamina pažangius substratus, kurie yra itin svarbūs sujungiant DI procesorius su atminties lustais didelio našumo serveriuose, o duomenų centrų investicijos tiesiogiai didina paklausą.

    Pirmoje vietoje atsidūrė „Soitec“, kurios akcijos pašoko 414,5 proc. Rinką labiausiai įtikino lūkesčiai, kad puslaidininkių medžiagų paklausa vėl auga, o fotonikos kryptis tampa viena svarbiausių DI infrastruktūros plėtros grandžių Europoje.

    Nors rekordai vilioja, analitikai paprastai primena, kad didžiausią grąžą duodantys segmentai dažnai būna ir jautriausi ciklams: pakanka sulėtėjusių užsakymų, pasikeitusių palūkanų lūkesčių ar geopolitinių sukrėtimų, kad nuotaikos rinkoje apsiverstų. Vis dėlto 2026 metų vaizdas rodo aiškią tendenciją: Europos rinkos variklis vis dažniau yra DI infrastruktūros tiekimo grandinė.

  • Vario kainos laikosi aukštai, bet 2027 metais gali laukti netikėtas lūžis: kalbama apie didelę pasiūlą

    Vario kainos tarptautinėse biržose išlieka tvirtos, nors rinkoje vis dažniau svarstomas scenarijus, kad 2027 metais gali susiformuoti rafinuoto vario perteklius. Investuotojai vertina signalus apie didėjančią pasiūlą ir rizikas, kurios gali pakeisti kainų kryptį.

    Londono metalo biržoje (LME) varis po pastarojo augimo laikosi netoli 14 110 JAV dolerių už toną, tai yra apie 12 970 eurų. Niujorko biržoje „Comex“ varis kainuoja apie 6,71 JAV dolerio už svarą, arba maždaug 13 580 eurų už toną, o nuo metų pradžios šis metalas ten yra pabrangęs daugiau nei 18 proc.

    Šanchajaus ateities sandorių biržoje (SHF) varis vertinamas maždaug 107 540 juanių už toną, tai yra apie 13 710 eurų, ir nuo metų pradžios yra pakilęs apie 9,1 proc. Toks kainų lygis rodo, kad rinka kol kas tebėra jautri paklausai, ypač pramonės ir energetikos sektoriuose.

    Vis dėlto dalis analitikų įspėja, kad vidutiniu laikotarpiu situacija gali pasikeisti: 2027 metais rafinuoto vario pasiūla gali viršyti paklausą. „Bloomberg Intelligence“ ekspertas Grantas Sporre nurodo, kad galimas perteklius galėtų siekti nuo 20 000 iki 100 000 tonų, o nepalankių aplinkybių atveju scenarijus gali išsiplėsti iki 500 000 tonų.

    Rizikas didina geopolitiniai veiksniai ir makroekonominė aplinka, ypač Artimųjų Rytų konflikto eskalacijos tikimybė bei Kinijos ekonomikos tempas. Būtent Kinija yra vienas didžiausių vario vartotojų pasaulyje, todėl bet koks pramonės aktyvumo sulėtėjimas gali greitai persiduoti metalų kainoms.

    Kita vertus, pastarųjų metų kainų stiprumą palaiko struktūrinė paklausa, susijusi su elektros tinklų plėtra, atsinaujinančia energetika ir elektrifikacija. Šios kryptys didina vario poreikį kabeliams, transformatoriams ir infrastruktūrai, todėl net ir galimas perteklius 2027 metais nebūtinai reikštų staigų kainų kritimą, jei paklausa išliks atspari.

    Nuo 2026 metų pradžios vario kaina LME yra pakilusi apie 13,58 proc., o rinkos dalyviai dabar stebi, ar dabartinį kainų lygį labiau palaikys energetikos ir pramonės paklausa, ar vis dėlto persvers signalai apie artėjantį pasiūlos šuolį.

  • „Tauron Ciepło“ siekia perimti Bielsko-Bialos šilumos tiekėją PK Therma: ką tai reikštų vartotojams?

    Lenkijos energetikos grupės „Tauron“ šilumos verslas „Tauron Ciepło“ pateikė pranešimą apie ketinimą perimti savivaldybės valdomą šilumos tiekimo bendrovę PK Therma. Apie planuojamą koncentraciją paskelbta konkurencijos priežiūros procedūrose, kur vertinama, ar sandoris nekeis rinkos sąlygų vartotojų nenaudai.

    Numatoma, kad sandoris būtų įgyvendintas įsigyjant 54 931 PK Therma akciją iš Bielsko-Bialos savivaldybės. Tai sudarytų 97,97 proc. įmonės įstatinio kapitalo, o „Tauron Ciepło“ šiuo metu jau turi 2,03 proc. akcijų paketą.

    Kaip veikia PK Therma?

    PK Therma yra komunalinė šilumos įmonė, kuri tiekia šilumą galutiniams vartotojams per vietinį šilumos tinklą. Įmonės veikla apima šilumos įsigijimą iš išorinių gamintojų, jos perdavimą ir paskirstymą tinklais bei pardavimą gyventojams ir organizacijoms.

    Pagrindinė PK Therma aptarnaujama teritorija yra Bielsko-Biala, o mažesne apimtimi šiluma tiekiama ir pietinėje Czechowice-Dziedzice dalyje. Tokiose rinkose sandorio vertinime paprastai daug dėmesio skiriama tam, ar po įsigijimo nepadidės vieno tiekėjo įtaka kainodarai ir investicijų sprendimams.

    „Tauron Ciepło“ mastas ir planai

    „Tauron Ciepło“ yra vienas didžiausių šilumos tiekėjų Lenkijoje ir didžiausias šilumos tinklų operatorius Šlionsko–Dombrovos aglomeracijoje. Bendrovė valdo kogeneracines ir šilumos gamybos bei tiekimo infrastruktūras, įskaitant objektus Katovicuose, Tychuose, Bielsko-Bialoje ir Cieszynie.

    Skelbiama, kad bendrovė šilumą tiekia maždaug 280 tūkst. namų ūkių, o tai siejama su daugiau nei 840 tūkst. gyventojų poreikiais. Toks mastas reiškia, kad grupė turi didesnes finansines ir technologines galimybes modernizuoti tinklus, tačiau kartu kelia klausimų dėl konkurencijos ir savivaldybių kontrolės mažėjimo.

    Pastaraisiais mėnesiais „Tauron Ciepło“ taip pat vykdė projektus, susijusius su šilumos tinklų pralaidumo didinimu, kad būtų galima tiekti daugiau šilumos iš stambesnių gamybos šaltinių. Nuo 2026–2027 metų šildymo sezono dalis šilumos, pagamintos didesniuose objektuose, turėtų pasiekti ir papildomas teritorijas, o tai rodo platesnę tinklų integracijos kryptį.

    Ką tai gali reikšti vartotojams?

    Vartotojams tokie sandoriai dažniausiai svarbūs dėl dviejų dalykų: kainų ir patikimumo. Jei didesnė grupė po įsigijimo spartina tinklų atnaujinimą ir mažina nuostolius, ilgainiui tai gali gerinti paslaugos kokybę, tačiau trumpuoju laikotarpiu investicijų kaštai kai kuriais atvejais didina tarifų spaudimą.

    Galutinį žodį dėl sandorio paprastai taria konkurencijos priežiūros institucija, įvertinusi šilumos tiekimo rinkos specifiką konkrečioje teritorijoje ir tai, ar po įsigijimo neliks vartotojams nepalankių alternatyvų. Iki sprendimo sandoris laikomas planuojamu, o jo sąlygos gali būti tikslinamos.

  • Lenkijos atominė elektrinė prie Baltijos: vėsinimas jūros vandeniu gali sumažinti karščių riziką

    Karščiai vis dažniau riboja atomines elektrines

    Europą vis dažniau užklumpančios karščio bangos tampa iššūkiu ne tik gyventojams, bet ir energetikai. Branduolinėse elektrinėse problema dažnai kyla dėl aušinimo: kai upės nusenka, o vanduo įkaista, reaktorių galia ribojama, kad būtų laikomasi aplinkosauginių reikalavimų.

    Toks scenarijus šią vasarą vėl išryškėjo Vidurio Europoje, kur kai kurios elektrinės trumpam mažino gamybą. Tai primena, kad klimato kaita energetikos infrastruktūrai kelia ne teorines, o vis dažniau pasikartojančias rizikas.

    Slovėnijos Krško pavyzdys: riboja ir temperatūra, ir vandens lygis

    Slovėnijoje vienintelė šalies atominė elektrinė Krško sumažino gamybą iki maždaug 80 proc. nominalios galios. Priežastis – vienu metu kritęs Savos upės vandens lygis ir pakilusi vandens temperatūra, nes ši upė naudojama reaktoriaus aušinimui.

    Elektrinė aušinimo vandenį paima iš upės, praleidžia per kondensatorių ir grąžina atgal, todėl turi laikytis taisyklių, ribojančių, kiek galima sušildyti natūralų vandens telkinį. Kai upėje mažiau vandens, jis įšyla greičiau, o leistinos ribos pasiekiamos anksčiau.

    Krško elektrinė turi vieną reaktorių, kurio grynoji galia siekia 696 megavatus. Ji pagamina reikšmingą dalį Slovėnijos elektros, o dalį produkcijos naudoja ir Kroatija, kuri yra bendras šios elektrinės savininkas.

    Lenkijos planas: aušinimas Baltijos vandeniu

    Lenkijos pirmoji atominė elektrinė planuojama taip, kad reaktoriai būtų aušinami Baltijos jūros vandeniu, o ne upės srautu. Toks sprendimas laikomas svarbiu pranašumu karščių kontekste, nes jūros vandens temperatūra ir tūris paprastai kinta lėčiau nei mažesnių upių, ypač per sausras.

    Nors ir jūrinis aušinimas nėra visiškai atsparus ekstremaliems reiškiniams, jis mažina riziką, kad dėl kritiškai įkaitusio ar nusekusio vandens tektų dažnai riboti reaktorių galią. Tai svarbu ir planuojant elektros sistemos patikimumą, ir vertinant ilgalaikes investicijas į branduolinę energetiką.

    Pastarųjų metų tendencijos Europoje rodo, kad šiluminė tarša ir vandens prieinamumas tampa vis aktualesniais veiksniais elektrinių veikloje. Todėl nauji projektai vis dažniau vertinami ne vien pagal galią ar kainą, bet ir pagal atsparumą karščiui, sausroms bei griežtėjančioms aplinkosaugos taisyklėms.