Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkijos prezidentas antrąkart vetavo DSA įgyvendinimą: ginčas dėl neteisėto turinio blokavimo

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis penktadienį, lapkričio 13 dieną, antrą kartą vetavo įstatymą, kuriuo į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltas ES Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Prezidentas teigia, kad siūlytos nuostatos atgaivintų „pareigūno cenzoriaus“ modelį ir leistų valdininkams pernelyg plačiai spręsti, ką galima skelbti internete.

    Kaip rašo WNP, šįkart prezidentas labiausiai kritikavo Senato pataisas, kurios, jo vertinimu, išplėtė administracinių institucijų galias blokuoti turinį. Anot K. Navrockio, sprendimas, ar konkretus turinys yra nusikalstamas, turi likti teismų ir nepriklausomų teisėjų kompetencijoje.

    Tai jau antras vyriausybės bandymas priimti DSA įgyvendinimo paketą, sustabdytas prezidento veto. Sausį panašus projektas buvo vetuotas, todėl skaitmenizacijos ministerija įgyvendinimą išskaidė į dvi atskiras įstatymų dalis.

    Pirmoji dalis jau įsigaliojo ir numatė, kad Skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas Lenkijoje vykdys Elektroninių ryšių tarnybos (UKE) vadovas. Antroji dalis turėjo suteikti įrankius greitam neteisėto turinio blokavimui, tačiau būtent ji ir sulaukė pakartotinio veto.

    Kas turėjo keistis dėl neteisėto turinio blokavimo

    Vetuotas projektas buvo susijęs su procedūromis, kurios leistų greičiau riboti prieigą prie neteisėto turinio internete. Numatyta, kad blokavimas būtų taikomas medžiagai, kurios platinimas galėtų būti siejamas su sunkiausiais nusikaltimais, pavyzdžiui, teroristinio pobūdžio veiksmais, seksualiniais nusikaltimais ar prekyba žmonėmis.

    Prezidentas tvirtino, kad valstybė jau turi priemonių kovai su teroristiniu turiniu, ir priminė ES reglamentą 2021/784, kuriame numatyta pareiga pašalinti tokį turinį arba užblokuoti prieigą per vieną valandą nuo nurodymo gavimo. Jo teigimu, todėl vyriausybė negali vien tik „saugumo“ argumentu pateisinti platesnių administracinių galių.

    K. Navrockis taip pat kritikavo, jo vertinimu, netinkamą viešą komunikaciją, kai interneto turinio blokavimo klausimas buvo siejamas su tragiškais išpuoliais Lenkijos mokyklose. Prezidentas teigė, kad net ir be naujo įstatymo institucijos galėjo aktyviai ieškoti ir riboti pavojingą turinį pasitelkdamos jau galiojančias nuostatas.

    Saugumas prieš žodžio laisvę: skirtingos stovyklų interpretacijos

    Prezidentas pabrėžė, kad saugumas negali tapti pretekstu silpninti piliečių laisves, o valstybė privalo vienu metu ir kovoti su nusikaltimais internete, ir saugoti žodžio laisvę bei teisę kritikuoti valdžią. Jis rėmėsi ir Lenkijos Konstitucijos 54 straipsniu, kuris įtvirtina saviraiškos laisvę.

    Tuo metu vyriausybės atstovai tvirtino, kad vetas stabdo priemones, kurios, jų nuomone, būtinos vaikų saugumui internete ir kovai su patyčiomis, smurtu bei apgavystėmis skaitmeninėje erdvėje. Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerskis teigė, jog reguliavimo trūkumas reikštų „sutikimą“ su tam tikrais žalingais reiškiniais tinkle.

    Vyriausybės stovykla skelbia neketinanti atsitraukti: Lenkijos vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis teigė, kad bus rengiamas naujas įstatymo variantas ir ieškoma sprendimų „iki skutku“. Jis taip pat minėjo „planą B“, dėl kurio, pasak jo, tartasi su didžiųjų technologijų platformų atstovais Lenkijoje.

    Ką sako nevyriausybinis sektorius ir ekspertai

    Žmogaus teisių ir skaitmeninių laisvių srityje dirbanti organizacija „Panoptykon“ po veto pareiškė, kad internautai vėl tampa politinio konflikto įkaitais. Organizacijos vertinimu, dėl užsitęsusio ginčo pralaimi žmonės, kurių paskyros ar turinys platformose gali būti pašalinti, pavyzdžiui, per klaidą, o realiai naudą iš tokios situacijos išlaiko pačios platformos.

    „Panoptykon“ atstovė Katarzyna Szymielewicz pabrėžė, kad projektas buvo smarkiai patobulintas, siekiant suderinti efektyvias procedūras dėl rimtų teisės pažeidimų su saugikliais žodžio laisvei. Jos teigimu, nei UKE vadovas, nei teisėjas neturėtų gauti „raudono mygtuko“, leidžiančio paprastai ir be kontrolės blokuoti turinį.

    Taip pat akcentuota, kad siūlytose nuostatose buvo numatoma galimybė ginčyti sprendimus teisme, o turinio autorius turėtų teisę būti proceso šalimi. Kartu buvo pabrėžiama, kad autorius galėtų ir neatskleisti tapatybės bei neprivalėtų aktyviai dalyvauti procese.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien DSA problemų internete neišspręs, tačiau jis gali padėti sutvarkyti rinką ir įpareigoti didžiąsias platformas didinti skaidrumą, valdyti rizikas ir, kai nustatomos žalos, įgyvendinti audituojamas korekcines priemones. Vis dėlto praktinis veiksmingumas, ypač mažesniuose servisuose ar susirašinėjimo programėlėse, išlieka atviras klausimas.

  • Robotas kainuoja apie 50 tūkst. eurų, bet visa gamybos linija – iki 1,5 mln. zlotų

    Pramoninio roboto kaina dažnai siekia apie 20–50 tūkst. eurų, tačiau pilnai paruošta robotizuota gamybos vieta gali atsieiti nepalyginamai daugiau – net iki 1,5 mln. zlotų.

    Apie tai interviu WNP kalbėjo „APA Group“ vadovas Arturas Pollakas, pabrėžęs, kad robotizacija nėra paprastas įrenginio pirkimas – tai technologinis projektas, reikalaujantis aiškaus tikslo ir pasiruošimo.

    Pasak jo, robotai labiausiai pasiteisina ten, kur darbai kartojasi, būtinas greitis, tikslumas ir vienoda kokybė, arba kai sąlygos žmogui būtų pavojingos – pavyzdžiui, dulkėtoje, užterštoje aplinkoje.

    Investicijos atsipirkimas gali labai skirtis: vienais atvejais robotizuota darbo vieta „atsiperka“ per maždaug pusmetį, kitais – per dvejus ar dvejus su puse metų. Daug kas priklauso nuo gamybos intensyvumo ir procesų serijiškumo.

    Kodėl „vien roboto“ nepakanka

    Robotą galima įsigyti už palyginti aiškią sumą, tačiau tai tik pradžia. Kad jis realiai atliktų darbą gamyboje, reikia pritaikyto sprendimo: papildomos įrangos, tokios kaip griebtuvai, elementų padavimo ar pernešimo sistemos, aplikatoriai ir kita.

    Būtent šie integravimo sprendimai ir visa darbo vietos infrastruktūra dažnai išpučia biudžetą iki lygio, kurį įmonės ne visada įvertina iš anksto. Todėl, kaip akcentuoja A. Pollakas, svarbu ne tik „nusipirkti robotą“, bet ir suplanuoti, kaip jis bus įdarbintas konkrečiame procese.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad robotas gali dirbti kaip itin stabilus „darbuotojas“ – neserga, nepavargsta ir užduotis kartoja tol, kol yra maitinimas ir techninė būklė leidžia.

    Kur robotai atsiskleidžia labiausiai

    Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia situacijas, kai gamyboje reikia labai greitos reakcijos – tarkime, per sekundę perkelti gaminį ir tiksliai jį padėti į konkrečią vietą jo nepažeidžiant. Tokiose užduotyse žmogui išlaikyti tą patį tempą ir tikslumą ilgą laiką yra itin sudėtinga.

    Anot jo, šiandien svarbi ne tik kokybė, bet ir pristatymo greitis: jei viena įmonė užsakymą įvykdo per 48 valandas, o konkurentas – per 24, užsakymai gali „nutekėti“ greitesniems. Dėl to automatizacija ir robotizacija dažnai siejama su gebėjimu pagaminti ir pristatyti greičiau.

    A. Pollakas mano, kad modernios technologijos tampa ypač reikšmingos įmonėms, kurios nori dirbti tarptautinėse tiekimo grandinėse ar orientuojasi į eksportą.

    Planavimas, organizacijos pokyčiai ir „skaitmeninis dvynys“

    Įmonėms, kurios iki šiol robotų nenaudojo, robotizacija gali reikšti ir vidinius pokyčius. Pašnekovas pabrėžia, kad gali prireikti darbuotojų, suprantančių robotų darbą, taip pat vietinio serviso ar partnerio, kuris atliktų priežiūrą ir periodines patikras.

    Prieš priimant sprendimą, pasak jo, verta aiškiai nusistatyti poreikius, biudžetą, tikslą, rizikas, logistiką ir lūkesčius, o tada susidėlioti rodiklius, leidžiančius įvertinti, ar robotizacija konkrečiu atveju apsimoka.

    Ruošiantis diegimui gali padėti vadinamasis skaitmeninis dvynys – programinė įranga, leidžianti virtualiai sumodeliuoti gamyklą ar gamybos procesą ir dar prieš realius pirkimus patikrinti, ar suplanuotas sprendimas atitinka keliamus kriterijus.

    Galiausiai, A. Pollakas pabrėžia ir integratoriaus vaidmenį: be įmonės, kuri profesionaliai įgyvendina projektą, svarbu turėti ir partnerį, galintį užtikrinti garantiją, plėtrą, o prireikus – atitiktį bei saugos dokumentus, patvirtinančius, kad sprendimas yra saugus žmonėms, dirbantiems šalia.

  • DI optinės inžinerijos automatizavimui: Berlyno ir Los Andželo startuolis „Opdo“ pritraukė 2,3 mln. dolerių

    DI optinės inžinerijos automatizavimui: Berlyno ir Los Andželo startuolis „Opdo“ pritraukė 2,3 mln. dolerių

    Berlyne ir Los Andžele veikiantis startuolis „Opdo“ pritraukė 2,3 mln. JAV dolerių ankstyvosios stadijos (pre-seed) investiciją – bendrovė kuria sistemą, kuri DI pagalba siekia automatizuoti optinės inžinerijos procesą nuo pradinio dizaino iki pagamintų komponentų.

    Įmonė vysto savitobulėjančią platformą, sujungiančią DI paremtą projektavimą ir simuliacijas su realiais gamybos duomenimis. Pasak bendrovės, ši kryptis jau leido sutrumpinti visą kūrimo ir gamybos ciklą nuo mėnesių iki savaičių.

    Daugiau nei metus „Opdo“ dirbo su klientais projektuodama sudėtingas optines sistemas, derindama DI agentus ir siaurų sričių inžinierių patirtį. Technologija veikia įprastose optinio projektavimo programose, tokiose kaip „Zemax“ ir „CODE V“, tad, kaip teigiama, inžinieriams nereikia atsisakyti jau naudojamų įrankių.

    Optika yra svarbi daugybei sričių – nuo kvantinių kompiuterių ir aviacijos iki AR/VR, gynybos ir pažangių jutiklių. Tačiau optinių komponentų projektavimas ir gamyba dažnai išlieka lėtas ir daug rankinio darbo reikalaujantis procesas, o didėjanti specialistų paklausa kai kuriose industrijose virsta butelio kakleliu.

    Kaip „Opdo“ nori paspartinti procesą

    „Opdo“ siekia sujungti skaitmeninį projektavimą su fizine gamyba taip, kad pagamintų ir patikrintų detalių duomenys grįžtų atgal į DI modelius. Tokia grįžtamojo ryšio kilpa, bendrovės teigimu, leistų nuosekliai gerinti kitus dizainus ir vis labiau automatizuoti kelią iki gamybai paruoštų optinių sistemų.

    Bendrovė nurodo, kad jos projektai apima lazerines ir vaizdinimo sistemas, mikrooptiką bei nanostruktūruotus paviršius. Klientams taip pat siūloma galimybė per „Opdo“ gauti prototipus ar galutinius komponentus.

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir vadovas Stephanas Kuehras teigia, kad daugelyje techninės įrangos komandų optikos uždaviniai „laukia eilėje“, o juos spręsti galinčių inžinierių trūksta.

    „Su DI atliekant sunkiausią darbą, mūsų inžinieriai smarkiai sutrumpino klientų kelią iki produkto pateikimo rinkai“, – sakė S. Kuehras.

    Kas investavo ir kam bus naudojamos lėšos

    2,3 mln. dolerių investicijų raundui vadovavo „Angular Ventures“, taip pat dalyvavo „Inflection“ ir „Tiny.vc“.

    Investuotojų vertinimu, optika yra viena iš giliųjų inžinerijos disciplinų, kurias DI iki šiol palietė palyginti mažai, nors jos reikšmė šiuolaikinėms technologijoms itin didelė.

    Gautos lėšos bus skirtos plėsti inžinerines pajėgas, toliau vystyti DI įrankius ir imtis daugiau klientų projektų. Bendrovė nurodo, kad į ją gali kreiptis įmonės, norinčios paspartinti jau vykstantį optinio projektavimo darbą arba pradėti naujo optinio komponento kūrimą.

  • Lenkijos „Autopay“ patyrė kibernetinę ataką: nustatytas neteisėtas priėjimas prie mokėjimų duomenų

    Lenkijos fintech bendrovė „Autopay“ pranešė aptikusi neteisėtą prieigą prie savo infrastruktūros ir dalies duomenų, susijusių su įmonės apdorotais mokėjimais. Pasak bendrovės, incidentas fiksuotas 2026 metų lapkričio 11 dieną.

    Įmonė teigia kol kas nepatvirtinusi, kad duomenys buvo nukopijuoti ar panaudoti, tačiau tokios galimybės visiškai neatmeta. Dėl to „Autopay“ tiesiogiai informuoja klientus, kurių duomenys galėjo būti paveikti.

    „Autopay“ nurodo, kad iškart po įvykio nustatymo užblokavo neleistiną prieigą, papildomai apsaugojo sistemas ir įdiegė daugiau stebėsenos mechanizmų. Bendrovė pabrėžia, jog šiuo metu prioritetas – klientų saugumas ir išsamus aiškinimasis, kas tiksliai įvyko.

    Klientams rekomenduojama reguliariai tikrinti savo operacijų istoriją ir nedelsiant kreiptis į banką pastebėjus transakcijas, kurių jie neatliko. Taip pat raginama būti budriems dėl žinučių ar skambučių, kurie gali bandyti pasinaudoti šiuo incidentu apsimetant oficialiais atstovais.

    Incidentas perduotas institucijoms

    Bendrovė skelbia apie įvykį informavusi Lenkijos Asmens duomenų apsaugos tarnybos vadovą, policiją bei CSIRT KNF – kibernetinių incidentų valdymo komandą, veikiančią prie Finansų priežiūros komisijos.

    Tokie pranešimai paprastai reiškia, kad incidento aplinkybės vertinamos ir instituciniu lygmeniu: tikrinama, kokio masto duomenys galėjo būti paveikti ir ar buvo pažeistos su duomenų sauga susijusios procedūros.

    Kokias paslaugas teikia „Autopay“

    „Autopay“ yra Lenkijos fintech, kurianti ir teikianti sprendimus finansų, telekomunikacijų ir e. prekybos sektoriams. Bendrovė nurodo, kad jos paslaugos naudojamos, pavyzdžiui, atsiskaitant už sąskaitas, papildant telefono balansą, atliekant skubius pervedimus, apsiperkant internetu ar mokant už greitkelius.

    Įmonė tvirtina, kad su asmenimis, kuriuos incidentas galėjo paliesti, susisieks tiesiogiai ir pateiks konkrečius veiksmus rizikai mažinti.

  • Wall Street indeksose – daugiau nuosmukio, „Nvidia“ akcijos per savaitę smuko apie 11 proc.

    Penktadienio sesija Volstrite baigėsi nevienareikšmiai: „Dow Jones“ nežymiai kilo, tačiau platesni rinkos indeksai leidosi žemyn. Rinkoms ir toliau spaudimą darė krentančios lustų gamintojos „Nvidia“ akcijos.

    „Dow Jones Industrial“ užsidarė pakilęs 0,10 proc. iki 52 347,55 punkto. Tuo metu „S&P 500“ smuko 0,40 proc. iki 7 561,67 punkto, o „Nasdaq Composite“ krito 0,91 proc. iki 25 136,27 punkto.

    Investicijų strategas Rossas Mayfieldas (Baird) teigė, kad dalis blogų žinių jau gali būti įkainota, tačiau rinkose jis vis tiek tikisi didesnio svyravimo. Jo vertinimu, investuotojai gali ir toliau perskirstyti lėšas iš su dirbtiniu intelektu siejamų sektorių į kitas rinkos dalis, nepriklausomai nuo naujausių įvykių aplink „Nvidia“.

    Anot stratego, lustų bendrovių akcijos spaudimą jautė dar iki pastarųjų įvykių: rinkoje buvo nerimo dėl ankstesnės augimo bangos tvarumo ir dėl to, kokią grąžą atneš didelės investicijos. Jo teigimu, tai iš esmės nepakeitė bendros rinkos krypties.

    Silpnesnė diena, bet geriausia savaitė nuo rugpjūčio

    Nors penktadienis daugeliui investuotojų nebuvo sėkmingas, per visą savaitę pagrindiniai Volstrito indeksai fiksavo augimą. „Nasdaq“ paaugo maždaug 2 proc., „S&P 500“ – daugiau nei 2 proc., o „Dow Jones“ – beveik 2 proc.; tai geriausi savaitiniai rezultatai nuo rugpjūčio pradžios.

    Rinkos dalyviai taip pat vertino naujausius JAV gamintojų kainų indekso (PPI) duomenis. Spalį PPI, palyginti su ankstesniu mėnesiu, pakilo 0,3 proc., o metinis augimas siekė 6,5 proc.

    Neįtraukus maisto ir energijos kainų, PPI didėjo 0,3 proc. per mėnesį ir 5 proc. per metus. Buvo prognozuota, kad bendras PPI augs 0,4 proc. per mėnesį, o „bazinis“ rodiklis – 0,3 proc.

    „Nvidia“ spaudžia vadovo pasitraukimas ir nerimas dėl DI sektoriaus

    „Nvidia“ akcijos penktadienį krito apie 2 proc., o per savaitę – apie 11 proc. Investuotojų nuotaikas pablogino žinia, kad laikina generaline direktore paskirta Colette Kress po to, kai iš pareigų pasitraukė Jensenas Huangas.

    Tekste teigiama, kad J. Huango pasitraukimas susijęs su pranešimais apie dvejus metus trukusius santykius su kinų verslininke Alice Huang, kuri įtariama ryšiais su Pekino žvalgyba. Nurodoma, kad ji vadovavo „Megaspeed“ – „Nvidia“ rangovei, kuri kaltinama eksporto kontrolės apėjimu, nukreipiant didelius „Nvidia“ lustų kiekius Kinijos įmonėms.

    Dalies rinkos dalyvių nuotaikas iliustruoja ir Ranmore Fund Management įkūrėjo bei portfelio valdytojo Seano Peche pozicija – jis nepalankiai vertina su dirbtiniu intelektu susijusias bendroves ir įspėja, kad didelės „bangos“ gali baigtis staigiu koregavimusi.

    „Microsoft“ akcijos kilo, bet pasaulį sutrikdė paslaugų gedimas

    Tarp didžiųjų technologijų bendrovių „Microsoft“ akcijos brango 0,17 proc. Tą pačią dieną fiksuotas vienas rimčiausių bendrovės gedimų: neveikė „Outlook“, „Teams“ ir „Copilot“, o sutrikimas truko ilgiau nei 12 valandų ir paveikė įmonių bei valstybinio sektoriaus komunikaciją visame pasaulyje.

    Rinkos foną palaikė ir įmonių rezultatų sezonas: pagal LSEG Data and Analytics, iš 450 „S&P 500“ indekso bendrovių, kurios iki ketvirtadienio paskelbė ataskaitas, 83,6 proc. pelną ar pajamas pranešė geresnius, nei tikėtasi.

  • Indijos „Reliance“ į anglies dujinimo projektą planuoja 4,59 mlrd. dolerių investiciją

    Indijos konglomeratas „Reliance Industries“ planuoja investuoti apie 4,59 mlrd. JAV dolerių į požeminio anglies dujinimo projektą pietų Indijos Andhra Pradešo valstijoje.

    Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters“, tai numatyta ketinimų laiško projekte, datuotame lapkričio 12 dieną, kurį rengia bendrovė ir Andhra Pradešo ekonominės plėtros taryba.

    Projektas būtų įgyvendinamas dviem etapais: pirmiausia suplanuoti žvalgybos darbai, geologiniai tyrimai ir bandomieji projektai, skirti įvertinti technologinį bei komercinį investicijos pagrįstumą.

    Antrasis etapas, pagal dokumento projektą, prasidėtų tik sėkmingai užbaigus bandymus ir gavus reikiamus reguliuotojų leidimus.

    Planai siejami su importo mažinimu

    Šių metų balandį „Reliance“ per pirmuosius Indijoje komercinius anglies kasyklų aukcionus įsigijo Chintalpudi ir Recherla telkinius Eluru rajone. Šios koncesijos sudaro galimybę vystyti požeminį anglies dujinimą.

    Jei investicija būtų įgyvendinta, ji galėtų tapti viena didžiausių tokio tipo iniciatyvų Indijoje. Anksčiau šiemet paraiškas panašiems projektams, pasinaudodamos vyriausybės skatinimo programa, teikė ir kitos bendrovės – valstybinė NTPC bei „Adani Enterprises“.

    Indijos Anglies ministerija anglies dujinimą pristato kaip priemonę mažinti priklausomybę nuo importuojamų degalų ir chemikalų. Tarp tikslų nurodoma iki 2030 metų pasiekti 100 mln. tonų anglies perdirbimo pajėgumą per metus.

    Iniciatyva taip pat siejama su ketinimais riboti gamtinių dujų importą, ypač tais atvejais, kai dujos naudojamos trąšų gamybai, pasitelkiant didelius šalies anglies išteklius.

    Andhra Pradeše – ir kitos stambios investicijos

    Šis projektas įsilieja į platesnę investicijų bangą Andhra Pradešo valstijoje. Minima, kad „Google“ yra įsipareigojusi skirti 15 mlrd. JAV dolerių dirbtinio intelekto technologijų centrui, o „Reliance“ su partneriais planuoja 11 mlrd. JAV dolerių investicijas į duomenų centrų infrastruktūrą.

    Tą pačią lapkričio 12 dieną Pietų Korėjos automobilių gamintoja „Kia“ taip pat paskelbė planus investuoti iš viso 2 mlrd. JAV dolerių į dar vieną gamybos įmonę šioje valstijoje.

    Taip pat prognozuojama, kad Indijos – antros pagal anglies gavybą pasaulyje po Kinijos – anglies gamyba kalendoriniais 2026 metais turėtų pasiekti 1 090 mln. tonų.

  • Į Lenkijos Švinoujščės LNG terminalą atplaukė pirmas per 7 mėnesius krovinys iš Kataro

    Į Švinoujščės LNG terminalą Lenkijoje atplaukė neįprastas suskystintų gamtinių dujų krovinys iš Kataro – pirmasis per daugiau nei septynis mėnesius. Laivas atvyko maršrutu, kuris šiuo metu laikomas rizikingu, o pati kelionė užtruko rekordiškai ilgai.

    Apie tai skelbia Lenkijos portalas WNP.pl. Nurodoma, kad tai jau penktas šiemet Kataro LNG krovinys, tačiau požymių, jog tiekimas iš šios šalies vėl taptų reguliarus, kol kas mažai.

    Situaciją regione smarkiai paveikė vasario 28 dieną prasidėję Izraelio ir JAV smūgiai Iranui, po kurių buvo uždarytas Hormūzo sąsiauris. Tai praktiškai reiškė dalinį naftos tiekimo sutrikimą ir visišką LNG tiekimo iš Persijos įlankos regiono sustabdymą.

    Labiausiai nuo to nukentėjo Kataras – vienas didžiausių LNG eksportuotojų pasaulyje. Dalis laivų, anksčiau reguliariai gabenusių dujas, ilgam buvo „įstrigę“ skirtinguose vandenyse, o dabar keli jų vėl pradėjo plukdyti krovinius pirkėjams.

    Krovinys pakrautas Katare

    Lenkijos bendrovė „Orlen“ patvirtino, kad šį kartą LNG buvo pakrautas Ras Laffan terminale Katare – didžiausiame pasaulyje suskystintų dujų eksporto centre. Toks patikslinimas svarbus, nes dėl riboto judėjimo Hormūzo sąsiauryje buvo svarstoma, ar krovinys negalėjo būti įsigytas laisvojoje rinkoje.

    LNG į Švinoujščę atgabeno metanovežis „Al Kharsaah“ – tai jau ketvirtas šio laivo vizitas Lenkijos SGD terminale. Skelbiama, kad krovinys yra „tipinis“ ir po regazifikacijos sudaro apie 120 mln. kubinių metrų dujų.

    Laivas išsiskiria ir dydžiu: jo ilgis siekia 315 metrų, plotis – 50 metrų. Tokie gabaritai reiškia, kad jis didesnis už dalį LNG laivų, kurie į Europą plukdo krovinius iš JAV.

    Trumpesnis, bet pavojingesnis maršrutas

    Daugiausia dėmesio sulaukė maršrutas: metanovežis plaukė aplink Arabijos pusiasalį, per Bab el Mandebo sąsiaurį, Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą. Tai trumpiausias kelias iš Kataro į Europą, tačiau pastaraisiais metais jis vertinamas kaip nesaugus.

    Dar 2024 metų žiemą Kataras dalį LNG laivų buvo nukreipęs ilgesniu keliu aplink Afriką, siekdamas sumažinti riziką prarasti laivą, įgulą ar krovinį. Raudonosios jūros ir Jemeno pakrantės regione fiksuojami ir piratavimo atvejai, ir išpuoliai dronais bei raketomis.

    Tokio tipo laivai dėl savo dydžio ir pavojingo krovinio laikomi patraukliais taikiniais. Net jei ataka nenumarintų laivo, realu, kad jis būtų ilgam išimtas iš eksploatacijos – tai jau buvo matyta kituose regionuose.

    Ar tai reiškia tiekimo atsigavimą?

    WNP.pl duomenimis, po Sueco kanalo laivas kurį laiką stovėjo prie Seutos, tačiau priežastys nenurodomos – galėjo būti papildymas atsargomis ar techniniai darbai. Vėliau jis į Baltijos jūrą išplaukė įprastu keliu.

    Šis krovinys įvardijamas kaip 475-as Švinoujščės LNG terminalo istorijoje. Tačiau pabrėžiama, kad vienas reisas nebūtinai reiškia sugrįžtantį stabilų tiekimą iš Kataro.

    Teigiama, jog Ras Laffan uoste šiuo metu aktyvumo mažai, o tai stiprina prielaidą, kad artimiausiu metu Lenkijos SGD importas ir toliau daugiausia remsis kroviniais iš JAV.

  • „Microsoft“ po pasaulinės avarijos atnaujino „Teams“, „Outlook“ ir „Copilot“ veikimą

    „Microsoft“ šeštadienio rytą pranešė, kad po pasaulinės avarijos visiškai atkūrė savo paslaugų veikimą – vėl veikia „Teams“, „Outlook“ ir DI įrankis „Copilot“.

    Bendrovė platformoje „X“ nurodė, kad darbai, skirti pašalinti sutrikimo priežastį, baigti, o paslaugos atstatytos visiems klientams.

    Prieš tai „Microsoft“ informavo, jog penktadienį 16.10 GMT (17.10 Lenkijos laiku) buvo visiškai atkurti vartotojams skirti sprendimai, o dalies „Microsoft 365“ paslaugų verslui atkūrimas dar vyko.

    Ketvirtadienį ir penktadienį vykęs sutrikimas milijonams žmonių apribojo prieigą prie el. pašto ir biuro įrankių, o trikdžiai buvo fiksuoti mažiausiai 74 šalyse.

    Trikdžiai palietė institucijas ir verslą

    Problemos apėmė „Outlook“ paštą, „Teams“ komunikacijos platformą, „Microsoft 365“ paketą ir „Copilot“. „Microsoft 365“ pasaulyje naudojasi daugiau kaip 430 mln. vartotojų, tačiau kiek jų realiai pajuto sutrikimus, nenurodoma.

    Jungtinėje Karalystėje pasekmės buvo juntamos sveikatos apsaugoje, mokyklose, geležinkeliuose ir parlamente. Skelbta, kad greitosios pagalbos darbuotojams kilo sunkumų įprastai perduodant pacientų duomenis, dėl to galėjo vėluoti procesai.

    Japonijoje trikdžiai apsunkino ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų darbą, o problemos su komunikacija palietė ir oro linijas, vežėjus bei kurjerių bendroves.

    Indijoje avarija sutrikdė oro linijų veiklą, apsunkindama vidinę komunikaciją ir kasdienes operacijas. Apie panašius nesklandumus pranešta ir Australijoje – jie trukdė nuotolinėms medicinos konsultacijoms, mokyklų darbui bei įmonių komunikacijai.

    „Microsoft“: tai nebuvo kibernetinė ataka

    Kaip skelbė naujienų agentūra „Bloomberg“, sutrikimai buvo jaučiami ir finansų rinkose – dalis brokerių negalėjo prisijungti prie prekybos platformų, todėl grįžo prie darbo telefonu.

    Tarp nukentėjusių minėtos ir su dirbtiniu intelektu dirbančios bendrovės, įskaitant „OpenAI“ ir „Anthropic“.

    Penktadienio vakarą „Microsoft“ pareiškė, kad avarijos nesukėlė nei kibernetinė ataka, nei piktybinė dirbtinio intelekto agentų veikla.

    Bendrovė paaiškino, jog sutrikimą lėmė perkrautas procesas, atsakingas už saugių ryšių užmezgimą serveriuose. Tai įvardyta kaip viena ilgiausių avarijų bendrovės istorijoje ir antroji šiais metais.

  • Lenkijoje NT mokestis 2027-aisiais didės: daugiau nei 500 savivaldybių jau patvirtino naujus tarifus

    Daugiau nei 500 Lenkijos savivaldybių jau priėmė sprendimus dėl 2027 metų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifų – daugeliu atvejų jie bus didesni nei dabar galiojantys.

    Tarp savivaldybių, kurios jau patvirtino įkainius, minimi tokie miestai kaip Katovicai, Liublinas, Ščecinas ir Švinouisčė. Apie tai skelbiama portale money.pl.

    Tekste pabrėžiama, kad 2027 metams nustatytos didžiausios leistinos tarifų „lubos“ kyla: gyvenamosios paskirties pastatams – iki 1,29 zloto už 1 kv. m (anksčiau buvo 1,25), o NT, naudojamam verslo veiklai – iki 36,49 zloto už 1 kv. m (anksčiau 35,53).

    Svarbi detalė gyventojams ir verslui: jei savivaldybė iki metų pabaigos nepatvirtins naujų tarifų, 2027 metais joje galioti turėtų 2026 metų dydžiai.

    Kokie maksimalūs tarifai numatomi 2027 metams

    Be gyvenamųjų pastatų ir verslui naudojamo NT, tekste nurodomos ir kitos ribos. Pavyzdžiui, pastatams, susijusiems su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, limitas siekia 7,47 zloto už 1 kv. m.

    Taip pat įvardyta riba „kitiems“ žemės sklypams – 0,80 zloto už 1 kv. m.

    Kiek tai gali kainuoti gyventojams ir įmonėms

    Esant maksimaliems tarifams, 60 kv. m buto metinis mokestis sudarytų 77,40 zloto. Tuo metu 120 kv. m individualaus namo (su 800 kv. m sklypu) mokestis bendrai siektų apie 794,80 zloto per metus.

    Verslui skirtiems pastatams sumos gali būti gerokai didesnės: 1 000 kv. m ploto įmonės pastatui metinis mokestis, taikant maksimalų tarifą, sudarytų 36 490 zlotų.

    Kuriose savivaldybėse – maksimalūs dydžiai

    Propertynews.pl duomenimis, iki 2026 metų lapkričio 6 dienos tarifus kitam laikotarpiui buvo patvirtinusios 516 savivaldybių. Tai vis dar nedidelė dalis, nes Lenkijoje savivaldybių yra daugiau nei 2 400.

    Iš tų, kurios sprendimus jau priėmė, maždaug 30 proc. pasirinko maksimalų dydį gyvenamiesiems pastatams, o apie 20 proc. – verslui naudojamam NT.

    Tekste taip pat nurodoma, kad net 96 proc. iš analizuotų 420 savivaldybių didino tarifą pastatams, susijusiems su ūkine veikla, ir nė vienoje iš jų nefiksuota mažinimo.

  • Lenkų „WB Electronics“ plečiasi Vokietijoje: „Warmate“ bandymuose – 100 proc. pataikymų

    Lenkijos gynybos sektoriaus bendrovė „WB Electronics“ Vokietijoje oficialiai pradėjo savo dukterinės įmonės veiklą ir pristatė technologijas, tarp jų – „Warmate“ šeimos klajojančią amuniciją, kuri bandymuose pasiekė 100 proc. pataikymų tikslumą.

    Apie plėtrą pranešta antradienį, lapkričio 10 dieną: startavo „WB Germany“ Berlyne, taip pat įkurta nauja technologijų įmonė Bavarijoje.

    Bendrovė pabrėžia, kad Vokietiją vertina ne tik kaip pardavimų rinką – siekiama plėtoti bendradarbiavimą su vietos įmonėmis ir dalyvauti europiniuose projektuose, susijusiuose su palydovine ryšio infrastruktūra ir saugumu.

    Vokietijos žiniasklaidoje atkreipiamas dėmesys, kad biuras įkurtas priešais Federalinę gynybos ministeriją, o vienas tikslų – būti pastebėtiems Bundesvero ir dalyvauti jo pirkimuose, kuriems svarbi sąlyga gali būti gamyba Vokietijos teritorijoje.

    „Warmate“ demonstracija Bundesverui

    Tekste primenama, kad 2026 metų rugsėjį, per Bundesvero vykdytus bandymus, buvo demonstruoti „WB“ grupės sprendimai.

    Tarp jų – „Warmate“ šeimos klajojanti amunicija, kuri, kaip nurodoma, tuomet pasiekė 100 proc. pataikymų rezultatus ir parodė atsparumą elektroninės kovos priemonėms.

    Technologijos, tikrintos karo sąlygomis

    Nurodoma, kad tai vienas sprendimų, kuris buvo išbandytas realiomis karo sąlygomis, įskaitant kovinius veiksmus Ukrainoje.

    Pasak publikacijoje cituojamų vertinimų, po 2022 metų ir Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą „WB“ sprendimų vertė išaugo, o jų naudojimas tapo platesnis.