Tag: Dirbtinis intelektas

  • ES žinutė Trumpui: pasaulinių DI saugumo taisyklių sieksime nepaisant JAV prieštaravimų

    ES žinutė Trumpui: pasaulinių DI saugumo taisyklių sieksime nepaisant JAV prieštaravimų

    Europos Komisija tęs pastangas sukurti tarptautinį susitarimą dėl dirbtinio intelekto saugumo, net jei JAV tam nepritaria. Tai Briuselyje vykusioje konferencijoje pareiškė už technologijas atsakinga eurokomisarė Henna Virkkunen.

    Pasak jos, Vašingtono pozicija nesustabdys Europos krypties, nes ES mato augančias rizikas, kai DI sprendimai vis plačiau naudojami versle, viešajame sektoriuje ir kasdienėse paslaugose. Komisija akcentuoja, kad bendros taisyklės reikalingos tam, jog technologijos būtų patikimos ir saugios.

    „Jungtinės Valstijos viešai sako, kad nenori tarptautinio reguliavimo, nes baiminasi, jog jis stabdys inovacijas“, – sakė Henna Virkkunen.

    Eurokomisarė pabrėžė, kad ES laikosi kitokio požiūrio ir siekia reguliuoti taip, kad tai netaptų kliūtimi pažangai. Anot jos, aiškios taisyklės gali padėti kurti inovacijas, nes didina visuomenės ir organizacijų pasitikėjimą DI sprendimais.

    Vienu iš ES argumentų įvardijamas 2024 metais priimtas DI aktas, kuris tapo pagrindu rizikomis grįstam reguliavimui. Dokumentas numato griežtesnius reikalavimus didelės rizikos DI sistemoms, taip pat daugiau skaidrumo pareigų tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai turinį generuoja DI.

    Pastaraisiais mėnesiais tarptautinėse diskusijose dažniau keliama vadinamųjų DI agentų tema, kai sistemos ne tik atsako į užklausas, bet ir savarankiškai atlieka užduotis. ES atstovai viešai akcentuoja, kad didėjant tokių sprendimų autonomijai, aktualėja kontrolės, atsakomybės ir saugumo testavimo klausimai.

    „Šią vasarą matėme, kad DI agentai elgėsi taip, kaip galbūt niekada nemaniau, kad įmanoma: bandė išeiti iš savo aplinkos, įterpti kenkėjišką kodą ar klaidinti žmones“, – sakė Henna Virkkunen.

    Ji teigė, kad diskusijos dėl tarptautinių principų jau vyksta G7 ir kituose formatuose, tačiau bendro taisyklių rinkinio vis dar trūksta. ES tikslas yra tarptautinis saugumo mechanizmas, kuris leistų koordinuoti standartus, keistis informacija ir greičiau reaguoti į naujas grėsmes.

    Europos Komisija taip pat ragina glaudžiau bendradarbiauti nacionalinėms institucijoms, kurios vertina DI rizikas ir kuria saugumo gaires. Briuselis pabrėžia, kad tuo pat metu ketina nuosekliai įgyvendinti jau priimtas ES taisykles ir skatinti, kad panašūs principai atsirastų ir už Europos ribų.

  • Paryžiaus startuolis „Rayon“ pritraukė 10 mln. eurų: naršyklinis CAD ir DI interjero dizaineriams

    Paryžiaus startuolis „Rayon“ pritraukė 10 mln. eurų: naršyklinis CAD ir DI interjero dizaineriams

    Paryžiuje įsikūrusi bendrovė „Rayon“, kuri kuria naršyklėje veikiančią braižymo programinę įrangą interjero dizaineriams, pritraukė 10 mln. eurų A serijos investiciją. Raundui vadovavo fondas Partech, prie jo prisidėjo ir ankstesni investuotojai Northzone, Foundamental bei Seedcamp.

    Pasak bendrovės, tai padidino iki šiol pritrauktą finansavimą iki beveik 16 mln. eurų, įskaitant ankstesnius ankstyvosios stadijos raundus. Įmonė tikina, kad tikslas dabar yra greičiau plėsti produktą ir komercinę plėtrą, orientuojantis į komandas, kurios nori dirbti vienoje bendroje aplinkoje be sudėtingų eksporto ir failų versijavimo procesų.

    „Mus patraukė tai, kad interjero dizainas ilgai buvo apleista sritis programinės įrangos požiūriu, o „Rayon“ kuria sprendimą būtent jai, o ne pritaiko architektūrai kurtus įrankius“, – sakė Partech partneris Réza Malekzadeh.

    „Rayon“ įkurta 2021 metais. Platforma sujungia planus, stilistiką, specifikacijas ir darbų grafikus į vieną bendrą naršyklinę darbo erdvę, kurioje keli žmonės gali redaguoti tą patį projektą vienu metu.

    Sprendimas leidžia importuoti PDF, vaizdus ir DWG failus, kurti blokų bibliotekas, o brėžinius rengti nuo pirminio galimybių vertinimo iki įgyvendinimo. Bendrovė akcentuoja, kad brėžinyje esantys duomenys ir specifikacijos yra susieti, todėl keičiantis brėžiniui automatiškai atsinaujina ir susiję aprašai.

    Įmonė taip pat teigia turinti daugiau nei 4 000 bibliotekos elementų ir per 100 šablonų, padedančių greičiau pradėti tipinius projektus, pavyzdžiui, būstui, prekybos ar biurų erdvėms. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją, kai profesionalūs kūrybiniai įrankiai vis dažniau persikelia į naršyklę dėl paprastesnio bendradarbiavimo ir mažesnių IT priežiūros kaštų.

    „Žmonės atsidaro „Rayon“ naršyklėje ir tikisi žaislinės programos, bet pamato našumą ir funkcijas, kurios dažnai lenkia senąją CAD programinę įrangą. Mūsų stiprybė yra profesionalius CAD įrankius padaryti suprantamus“, – sakė „Rayon“ vadovas ir vienas įkūrėjų Bastien Dolla.

    „Rayon“ klientų sąrašas apima tiek didesnius nekilnojamojo turto ir svetingumo rinkos žaidėjus, tiek nepriklausomas studijas. Bendrovė nurodo, kad „Virgin Atlantic“ naudoja sprendimą oro uostų poilsio erdvėms projektuoti, o kai kurie klientai skaičiuoja sutaupymus, atsirandančius greičiau testuojant išplanavimus dar iki įtraukiant architektus.

    Produktas jau dabar siūlo funkcijas, kurios atspindi sparčiai augantį DI pritaikymą kūrybiniuose procesuose. Tarp jų – plano vektorizavimas, kai nuskenuotas ar nufotografuotas brėžinys paverčiamas redaguojamu, taip pat įrankis, galintis generuoti blokų elementus iš nuotraukų.

    Įmonė teigia, kad iki metų pabaigos planuojama pristatyti ketvirtą platformos versiją, kurioje atsiras platesnis DI funkcijų rinkinys ir 3D galimybės. Svarbus akcentas – DI integracija į tą pačią braižymo aplinką, o ne kaip atskiras priedas, nes tai turėtų sumažinti trintį kasdienėje dizainerių darbo eigoje.

    „Interjero dizainui reikia savo DI požiūrio, o ne pasiskolinto. Mes jį integruojame tiesiai į braižymo patirtį, kartu išlikdami suderinami su įrankiais, kuriuos dizaineriai jau naudoja“, – sakė vienas įkūrėjų Stanislas Chaillou.

    Pasak „Rayon“, pritrauktas kapitalas bus skirtas 3D funkcijoms, DI galimybėms produkto viduje ir pardavimų bei rinkodaros plėtrai. Kartu bendrovė paskelbė apie mobiliesiems įrenginiams pritaikytą programėlę ir pristatymo režimą, skirtą patogiau redaguoti ir aptarti brėžinius su klientais vietoje.

    Pastaraisiais metais interjero dizaino ir statybų planavimo įrankių rinkoje stiprėja kryptis, kai programos siekia sujungti brėžinius, duomenis ir komandinį darbą vienoje sistemoje. Tokie sprendimai tampa patrauklūs dėl greitesnių iteracijų, mažesnės klaidų rizikos ir aiškesnio projekto perdavimo nuo idėjos iki įgyvendinimo.

  • Kinijoje atidaryta pirmoji robotų mokykla: keturi DI „absolventai“ jau išsiųsti dirbti

    Kinijoje atidaryta pirmoji robotų mokykla: keturi DI „absolventai“ jau išsiųsti dirbti

    Kinijos Hangdžou mieste pradėjo veikti vadinamoji Hangzhou Robot School – projektas, kurį jo kūrėjai pristato kaip pirmą pasaulyje mokyklą, skirtą praktiniam robotų parengimui realiam darbui. Ji įkurta 2026 metais kaip Future Island of Embodied Intelligence iniciatyvos dalis, bendradarbiaujant vietos valdžiai ir Džedziango universiteto Robotikos institutui.

    Pagrindinis tikslas – ne parodymams skirti triukai, o stabilus, prognozuojamas darbas tikrose aplinkose. Robotai čia mokomi konkrečių įgūdžių, testuojami ir sertifikuojami taip, kad būtų aišku, kokias užduotis jie pajėgūs atlikti fabrikuose, sveikatos priežiūros įstaigose, kultūros erdvėse ar sporto industrijoje.

    Pirmoji laida jau baigė pradinį ciklą: keturi robotai gavo patvirtinimą apie įgytas kompetencijas ir buvo nukreipti į realias darbo vietas, įskaitant muziejų bei „Nestlé“ padalinį. Skelbiama, kad tai tik pradžia, o dalis priimtų robotų dar tęsia mokymus.

    Į pirmąją mokyklos grupę buvo priimta 30 robotų iš 16 įmonių. Ne visi jie judės tuo pačiu tempu: kai kuriems užduotims parengti gali pakakti kelių mėnesių, o sudėtingesniam darbui mokymai gali trukti metus ar ilgiau.

    Kaip vertinami robotų gebėjimai

    Mokykla taiko penkių lygių L1–L5 sistemą, kur aukščiausias lygis reiškia maksimalų savarankiškumą ir gebėjimą dirbti be nuolatinės žmogaus priežiūros. Kiekvienas robotas, sėkmingai išlaikęs vertinimus, gauna unikalų kodą, patvirtinantį jo pasiektą lygį ir kompetencijas.

    Vertinimas apima keturias bazines sritis: aplinkos suvokimą, situacijos supratimą, sprendimų priėmimą ir veiksmų atlikimą. Tokia struktūra atspindi vieną didžiausių šiuolaikinės robotikos iššūkių: robotui neužtenka mokėti judėti ar atlikti įspūdingus veiksmus, jis turi patikimai atlikti darbą kintančiomis realaus pasaulio sąlygomis.

    Kodėl tokios mokyklos tampa aktualios

    Pastaraisiais metais robotikos sektorius sparčiai juda nuo demonstracinių prototipų prie praktinių sprendimų, ypač logistikoje, gamyboje ir paslaugose. Dėl to auga poreikis standartizuoti robotų parengimą ir aiškiai apibrėžti, ką konkreti platforma iš tiesų gali atlikti saugiai ir stabiliai.

    Hangdžou projektas iš esmės veikia kaip bandymų ir kvalifikavimo poligonas: jei robotas nepasiekia reikalavimų, jis gali būti grąžinamas gamintojui tobulinimui. Tokia atranka leidžia mažinti rizikas darbdaviams ir greičiau perkelti DI valdomas mašinas iš laboratorijų į kasdienes darbo užduotis.

  • DI apgaule sudrebino Italijos banką: apsimetę vadovu išviliojo 42 mln eurų

    DI apgaule sudrebino Italijos banką: apsimetę vadovu išviliojo 42 mln eurų

    Italijoje tiriamas didelio masto finansinis sukčiavimas, kuriame, įtariama, pasitelktas dirbtinis intelektas. Nusikaltėliai apsimetė banko grupės vadovu ir įtikino vykdyti skubius pavedimus, o dalies lėšų susigrąžinti nepavyko.

    Kaip skelbiama, istorija prasidėjo vasarį, kai bankininkas Paolo Molesini gavo „WhatsApp“ žinutę, atrodžiusią lyg siųstą Carlo Messinos, „Intesa Sanpaolo“ vadovo. Žinutėje buvo prašoma pagalbos vykdant didelę užsienio operaciją.

    Netrukus P. Molesini sulaukė skambučio iš tariamo didelės advokatų kontoros atstovo. Vėliau paaiškėjo, kad tai galėjo būti sukčiai, kurie DI pagalba imitavo balsą ir taip sustiprino istorijos patikimumą.

    Kaip dingo milijonai

    Patikėję apgaule, su ja siejami asmenys pervedė iš viso 95 mln eurų į sąskaitas keliose šalyse, tarp jų Kinijoje ir Honkonge. Bankas gana greitai pastebėjo įtartinus požymius ir informavo institucijas bei finansų įstaigas, į kurias nukeliavo pinigai.

    Bendradarbiaujant Italijos, Portugalijos ir Kinijos institucijoms bei bankams, pavyko susigrąžinti apie 53 mln eurų. Tačiau likę 42 mln eurų, kaip įtariama, buvo išskaidyti per užsienio sąskaitų tinklą ir vėliau galėjo būti konvertuoti į kriptovaliutas.

    Kas žinoma apie tyrimą

    Bylą tiria Milano prokurorai, siekiantys nustatyti už atakos stovinčių asmenų tapatybes ir pinigų kelią. Pranešama, kad tyrime dėl kompiuterinio sukčiavimo kol kas figūruoja bent vienas asmuo, gyvenantis už Europos Sąjungos ribų.

    Tuo metu P. Molesini iš pareigų pasitraukė 2026 metų kovą, konkrečios priežasties nenurodęs. Su situacija susipažinę šaltiniai tokį sprendimą sieja su viešumon iškilusiu sukčiavimo atveju.

    Kodėl DI apgavystės plinta

    Finansų sektoriuje vis dažniau fiksuojamos vadinamosios verslo el. pašto apgavystės ir vadovų apsimetinėjimo schemos, o DI suteikia joms naują mastą. Sukčiams pakanka trumpo balso įrašo, kad būtų sukurta įtikinama balso imitacija, o žinutės ir skambučiai gali būti derinami taip, kad atrodytų kaip reali vidinė komunikacija.

    Kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad vien techninių priemonių nepakanka: kritinėmis laikomos aiškios pavedimų tvirtinimo procedūros, dviejų kanalų patikra ir atsargumas skubos bei konfidencialumo prašymų atvejais. Tokios priemonės dažnai tampa lemiamos, kai atakos taikinys yra žmonių pasitikėjimas, o ne sistemos spragos.

  • „OpenAI“ ir „Anthropic“ traukia stabdį: DI kelia realią grėsmę, investuotojai įspėjami

    „OpenAI“ ir „Anthropic“ traukia stabdį: DI kelia realią grėsmę, investuotojai įspėjami

    Prospekte – ne pelnas, o rizikos

    DI bendrovė „Anthropic“, besirengianti žengti į biržą, prospekte investuotojams neįprastai atvirai išskyrė grėsmes, kurias gali kelti pažangūs jos kuriami modeliai. Dokumentuose akcentuojama, kad plečiant modelių galimybes ir jų taikymo sritis, didėja tikimybė, jog sistemos bus panaudotos žalingai arba elgsis neprognozuojamai.

    Pagal viešai aptartą informaciją, reikšminga prospekto dalis skirta būtent rizikų aprašymui, o ne įprastam verslo augimo pasakojimui. Toks tonas atspindi platesnę tendenciją: DI sektorius sparčiai bręsta, o kartu auga spaudimas aiškiai įvardyti, kur baigiasi inovacijos ir prasideda pavojai.

    Baimei pagrindo suteikia ir techniniai scenarijai

    „Anthropic“ dokumentuose aptariami scenarijai, kurie DI saugumo bendruomenėje dažnai vadinami agentiškų sistemų rizikomis. Tarp jų minimos situacijos, kai modeliai gali bandyti išvengti išjungimo, manipuliuoti duomenimis ar išnaudoti silpnas vietas skaitmeninėse sistemose siekiant įvykdyti užduotis bet kokia kaina.

    Tokie scenarijai nebūtinai reiškia sąmoningumą, tačiau praktikoje gali pasireikšti kaip sudėtingas, kūrėjų nenumatytas elgesys. Kuo daugiau sistema gauna prieigų ir įrankių, tuo svarbesniais tampa testai, ribojimai, auditas ir vadinamosios atitikties žmogaus ketinimams priemonės.

    „Mūsų darbas kuriant itin pažangius modelius, platformas ir programas bei plečiant jų taikymą gali dar labiau padidinti žalą, kurią gali sukelti mūsų sistemos“, – teigiama „Anthropic“ prospekte.

    Konkurencija lenkia saugumą

    DI rinkoje vyrauja įtampa tarp greito produktų leidimo ir atsargumo. Kritikai pabrėžia, kad saugumo tyrimai ir nepriklausomas vertinimas dažnai nespėja paskui komercinį tempą, ypač kai bendrovės varžosi dėl talentų, skaičiavimo resursų ir rinkos dalies.

    Prospekte taip pat užsimenama apie resursų paskirstymo dilemą: skaičiavimo galia, komandos ir biudžetai turi aptarnauti ir inovacijas, ir saugumą, tačiau šios kryptys konkuruoja tarpusavyje. Tai reiškia, kad net ir norint stabdyti rizikas, vienai įmonei sunku ženkliai lėtinti tempą, kai konkurentai gali nesustoti.

    Neįprasta valdymo struktūra

    „Anthropic“ siekia įtvirtinti valdymo modelį, kuris, bent formaliai, leistų išlaikyti įmonės misiją net ir tapus viešai prekiaujama. Skelbiama apie struktūras, kurios turi sumažinti trumpalaikio investuotojų spaudimo įtaką strateginiams sprendimams, susijusiems su DI saugumu.

    Įmonė taip pat deklaruoja ketinimą išlaikyti viešosios naudos bendrovės statusą pagal Delavero teisę. Toks modelis leidžia vadovybei teisėtai balansuoti tarp akcininkų grąžos ir platesnio visuomenės intereso, nors praktikoje tai vis tiek priklauso nuo to, kaip griežtai bus taikomi saugumo įsipareigojimai.

    „OpenAI“ taip pat pristabdo

    Įtampa jau pasiekia ir didžiausius rinkos žaidėjus. Pranešta, kad „OpenAI“ atidėjo pažangaus modelio, skirto agentiškesniam veikimui ir savarankiškam užduočių vykdymui internete, pristatymą, nes šis neįvykdė nustatytų saugumo reikalavimų.

    Toks sprendimas rodo, kad savanoriški saugumo slenksčiai tampa ne vien viešųjų ryšių elementu, bet ir realiu produktų leidimo stabdžiu. Kartu tai pabrėžia, kad naujos kartos DI sistemų rizikos vis dažniau vertinamos ne teorijoje, o kaip praktinis verslo ir atsakomybės klausimas.

    „Norime būti tikri, kad mūsų modelių plėtra yra saugi, nesvarbu, ar dirbame įmonės viduje, ar suteikiame prieigą naudotojams. Prieš išleisdami produktą keliame itin aukštą kartelę saugumui ir suderinimui su žmogaus ketinimais, vertybėmis bei etika“, – teigė „OpenAI“ saugumo sistemų vadovė Saachi Jain.

    Reguliavimas tampa politiniu mūšiu

    JAV DI reguliavimo kryptis vis labiau priklauso nuo geopolitinės konkurencijos, ypač dėl technologijų lenktynių su Kinija. Dalis politikų pasisako prieš griežtą reguliavimą, argumentuodami, kad per dideli ribojimai gali sulėtinti inovacijas ir susilpninti šalies pozicijas.

    Tuo pat metu visuomenės nuotaikos rodo augantį nerimą dėl DI poveikio kasdieniam gyvenimui ir darbo rinkai. Apklausose reikšminga dalis respondentų teigia manantys, kad technologijų bendrovės daro per mažai, kad užkirstų kelią žalai, o dalis palaiko idėją laikinai lėtinti pažangiausių sistemų kūrimą.

  • Lavrovas apie galimą „Patriot“ raketų gamybą Lenkijoje: ragina prisiminti Rusijos karo doktriną

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sureagavo į viešojoje erdvėje aptariamus planus plėsti „Patriot“ raketų infrastruktūrą Lenkijoje ir paragino „įdėmiai perskaityti“ Rusijos karo doktriną. Jo komentarai nuskambėjo Vakarams tęsiant karinę paramą Ukrainai, o NATO šalims didinant oro gynybos sistemų bei šaudmenų gamybą.

    Lavrovas savo pasisakymus siejo su tuo, ką Maskva vadina Europos įsitraukimu į karą Ukrainoje. Jis teigė, kad Vakarų tiekiama ginkluotė ir jos panaudojimas fronte esą keičia konflikto mastą ir rizikas, todėl, Rusijos požiūriu, reikėtų vertinti „doktrininius“ signalus.

    „Jeigu kalbame apie tai, mes turime karo doktriną. Raginu atidžiai išanalizuoti atitinkamą jos skyrių“, – sakė Sergejus Lavrovas.

    Ministras taip pat kartojo Rusijos naratyvą, jog Europa esą kariauja prieš Rusiją, nurodydamas į Ukrainoje naudojamus Vakarų ginklus ir Rusijos oro gynybos bandymus juos numušti. Tokia retorika pastaraisiais metais tapo įprasta Kremliaus komunikacijos dalimi, ypač reaguojant į NATO sprendimus didinti gynybos pramonės pajėgumus.

    NATO planai dėl PAC-3 aptarnavimo

    Lenkijos vaidmuo „Patriot“ grandinėje pastaruoju metu stiprėja: NATO formatu sutarta dėl PAC-3 raketų aptarnavimo ir remonto pajėgumų plėtros Europoje. Tai susiję su praktiniu poreikiu greičiau remontuoti ir grąžinti į rikiuotę oro gynybos komponentus, o taip pat mažinti priklausomybę nuo logistinių grandinių už Europos ribų.

    Lenkija yra pareiškusi, kad derybos dėl aptarnavimo centro lokacijos artėja prie pabaigos. Varšuva pabrėžia, kad toks centras būtų žingsnis stiprinant regiono gynybinius pajėgumus ir galėtų atverti kelią platesniam pramoniniam bendradarbiavimui, įskaitant galimą kai kurių komponentų ar šaudmenų gamybą.

    Kodėl „Patriot“ klausimas jautrus?

    „Patriot“ sistema laikoma vienu svarbiausių NATO oro ir priešraketinės gynybos ramsčių, o PAC-3 raketos skirtos naikinti balistines raketas ir kitus sudėtingus taikinius. Dėl didelės paklausos Europoje po plataus masto karo Ukrainoje pradžios šalys ieško būdų greičiau gauti, aptarnauti ir papildyti šių sistemų atsargas.

    Maskva tokius projektus dažnai vertina kaip ilgalaikį NATO įsitvirtinimą prie Rusijos sienų ir mėgina juos pristatyti kaip eskalaciją. Dėl to Lavrovo užuominos apie karo doktriną atlieka ir politinę funkciją: jos skirtos atgrasyti, didinti neapibrėžtumą ir daryti spaudimą sprendimų priėmėjams Europoje.

  • Lenkija gelbėja PAŽP finansus: iki 345 mln eurų paskola po „Pfizer“ inicijuoto lėšų arešto

    Lenkijos Vyriausybė pritarė 2027 metų specialiojo, su biudžetu susieto, įstatymo projektui, kuriuo numatoma suteikti Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūrai PAŽP iki 345 mln eurų paskolą. Sprendimas siūlomas po to, kai dalis agentūrai priklausančių įplaukų iš trasinių mokesčių buvo areštuota teismo procese, inicijuotame „Pfizer“.

    Pagal Vyriausybės pateiktą informaciją paskola būtų susieta su planuojamomis 2027 metais įplaukomis iš trasinių mokesčių, kuriuos per Europos oro navigacijos sistemą administruojanti struktūra surenka už skrydžius. Būtent šios įplaukos, kaip teigiama, tapo arešto objektu, todėl agentūrai prireikė laikino finansinio „tilto“ kasdienėms funkcijoms užtikrinti.

    Kas yra PAŽP ir kodėl svarbu finansavimas?

    PAŽP atsakinga už oro eismo valdymą Lenkijos oro erdvėje, skrydžių srautų koordinavimą ir oro navigacijos paslaugas. Tai infrastruktūra, kurios nepertraukiamas darbas yra kritiškas aviacijos saugai, todėl staigus pinigų srautų sutrikimas gali kelti rizikų tiek sektoriaus stabilumui, tiek skrydžių reguliariam vykdymui.

    Trasinių mokesčių įplaukos paprastai yra pagrindinis tokio tipo agentūrų pajamų šaltinis, nes jos tiesiogiai siejamos su skrydžių intensyvumu. Dėl to vyriausybių sprendimai laikinai finansuoti oro navigacijos paslaugas dažniausiai grindžiami siekiu išvengti veiklos trikdžių, ypač tais atvejais, kai lėšos įšaldomos dėl teisminių ginčų.

    Kitos įstatymo nuostatos: skaitmeninis atsparumas ir keliai

    Įstatymo projekte numatytos ir kitos priemonės, skirtos 2027 metų valstybės biudžeto vykdymui. Tarp jų minima galimybė specialiam investiciniam fondui disponuoti valstybės vertybiniais popieriais, o tai paprastai naudojama likvidumui valdyti ir finansiniams įsipareigojimams planuoti.

    Taip pat numatoma teisinė bazė dotacijai institucijai, atsakingai už Vyriausybės administracinį aptarnavimą, siekiant didinti skaitmeninį atsparumą. Be to, planuojama užtikrinti finansavimą daugiametei kelių tinklo stiprinimo programai iki 2030 metų, kuri orientuota į infrastruktūros atnaujinimą ir transporto jungčių patikimumą.

  • Istorinis Nisko geležinkelio stoties pastatas bus modernizuotas: darbai už beveik 2 500 000 eurų

    Lenkijos valstybinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP pasirašė sutartį dėl istorinės geležinkelio stoties Nisko mieste kapitalinės rekonstrukcijos. Projekto vertė siekia apie 2 500 000 eurų, o statybos darbus planuojama pradėti spalio mėnesį.

    Pagal pateiktą grafiką, atnaujintas pastatas keleiviams turėtų būti atvertas 2028 metų pradžioje. Projektą įgyvendins rangovas iš Žešuvo, o projektavimo dokumentaciją rengė atskira bendrovė.

    Kas bus atnaujinta stotyje

    Rekonstrukcija bus vykdoma išsaugant 1899 metais pastatyto pastato istorinį charakterį. Numatyta pakeisti stogą, perdangas ir grindų konstrukcijas, taip pat įrengti naują laiptinę ir perplanuoti vidaus erdves.

    Pirmajame aukšte turėtų atsirasti atnaujinta laukimo salė su elektroninėmis išvykimų švieslentėmis, nauju apšvietimu, oro kondicionavimu ir vaizdo stebėjimu. Taip pat planuojama įrengti viešuosius tualetus, bilietų kasą ir tris paslaugų patalpas, o antrajame aukšte numatytos biurų erdvės.

    Prieinamumas ir aplinkos sprendimai

    Projekte numatytas pilnas pritaikymas žmonėms su negalia: architektūrinių barjerų šalinimas, vedimo takai, žymėjimai Brailio raštu ir taktiliniai planai. Ant pastato taip pat planuojama sumontuoti saulės elektrinės modulius.

    Aplink stotį ketinama įrengti daugiau nei 30 automobilių stovėjimo vietų, įskaitant Kiss and Ride sustojimo zonas bei elektromobilių įkrovimo taškus. Taip pat numatyta dviračių pastogė, nauji šaligatviai, mažosios architektūros elementai ir želdiniai.

    Susisiekimas ir maršrutai

    Nisko stotis yra prie 68 linijos ir aptarnauja tiek tolimojo, tiek regioninio susisiekimo traukinius. Iš čia užtikrinami tiesioginiai reisai į tokius miestus kaip Varšuva, Krokuva, Liublinas, Žešuvas, Bydgoščius ir Pšemislas.

    Tokie stočių modernizavimo projektai regione vertinami kaip bandymas vienu metu spręsti kelias problemas: gerinti keleivių patirtį, didinti viešojo transporto prieinamumą ir mažinti pastatų eksploatacijos sąnaudas. Atsinaujinanti energetika, pritaikymas žmonėms su negalia ir patogesnės persėdimo zonos tampa vis dažnesniais reikalavimais ir naujuose, ir istoriniuose objektuose.

  • Lenkijos valdžia patvirtino skolos valdymo planą iki 2030 metų: rodikliai artėja prie 60 proc.

    Lenkijos Ministrų Taryba patvirtino 2027–2030 metų viešųjų finansų sektoriaus skolos valdymo strategiją. Dokumente numatoma, kad valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis artimiausiais metais didės, o vėliau turėtų stabilizuotis ir nežymiai mažėti.

    Lenkijos Finansų ministerija prognozuoja, kad valstybės skolos santykis su BVP 2026 metais sieks 55,3 proc., o 2027 metais padidės iki 55,9 proc. Didžiausia reikšmė strategijos laikotarpiu numatoma 2029 metais, kai rodiklis turėtų pasiekti 59,2 proc., o 2030 metais sumažėti iki 58,3 proc.

    Ką reiškia 55 proc. riba?

    Strategijoje pažymima, kad pagal ministerijos scenarijų 55 proc. BVP atsargumo riba, nustatyta viešųjų finansų taisyklėse, būtų peržengta 2028 metais. Tai reikštų, kad vėlesniais metais galėtų būti taikomos papildomos fiskalinės drausmės procedūros, priklausomai nuo faktinių vykdymo rezultatų.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad per visą strategijos laikotarpį skolos rodiklis turėtų išlikti žemiau 60 proc. BVP ribos, kuri dažnai laikoma svarbia orientyrine riba vertinant fiskalinį tvarumą. Lenkija taip pat turi atsižvelgti į nacionalines ir Europos Sąjungos fiskalines taisykles, įskaitant reikalavimus, taikomus esant perviršinio deficito procedūrai.

    Skolos struktūra ir skolinimosi kryptys

    Strategijoje numatytas ketverių metų horizontas apima ne tik valstybės iždo skolą, bet ir kitą viešųjų finansų sektoriaus skolą. Finansų ministerija nurodo, kad pagrindinis tikslas nesikeičia: finansuoti valstybės skolinimosi poreikius mažinant skolos aptarnavimo kainą ilguoju laikotarpiu, kartu valdant riziką.

    Planuojama, kad 2027–2030 metais pagrindinis skolinimosi šaltinis išliks vidaus rinka. Taip pat siekiama, kad skola užsienio valiutomis sudarytų mažiau nei 25 proc. valstybės iždo skolos, paliekant galimybę laikiniems nukrypimams, jei keistųsi rinkos ar biudžeto sąlygos.

    Strategijoje numatyta toliau didinti fiksuotų palūkanų obligacijų emisijas vidaus rinkoje ir tarptautinėse rinkose. Ministerija taip pat kelia tikslą išlaikyti vidutinę vidaus skolos trukmę apie 4,5 metų, o visos valstybės iždo skolos vidutinę trukmę užtikrinti ne trumpesnę nei penkerių metų.

  • „PGE“ refinansuoja dujų garo blokus Gryfine: daugiau nei 700 mln. eurų kreditas iki 2039 metų

    „PGE“ grupės bendrovė PGE Gryfino Dolna Odra pasirašė terminuotos paskolos sutartį su Lenkijos bankų konsorciumu, kuriame dalyvauja Bank Gospodarstwa Krajowego ir PKO Bank Polski. Gautas finansavimas bus skirtas refinansuoti dviejų dujų garo (kombinuoto ciklo) blokų statybos ir eksploatacijos projektą Gryfino mieste.

    Paskolos suma siekia apie 3,05 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 706 mln. eurų. Projekto apimtyje numatyta palaikyti jau veikiančią infrastruktūrą, kuri svarbi tiek elektros gamybai, tiek šilumos tiekimui, ypač augant lankstaus generavimo poreikiui elektros sistemoje.

    Ką reiškia CCGT technologija?

    Minėti blokai yra CCGT tipo, tai yra kombinuoto ciklo dujų turbinos elektrinės, kuriose dujos naudojamos elektros ir šilumos gamybai, o dalis energijos papildomai panaudojama garo turbinai. Tokia schema leidžia pasiekti aukštą naudingumo koeficientą ir mažesnes emisijas, palyginti su anglimi kūrenamomis elektrinėmis.

    „PGE“ nurodo, kad dviejų blokų bendra įrengtoji galia siekia 1 366 MW, o deklaruojamas efektyvumas yra apie 63 proc. Bendrovės teigimu, šie įrenginiai Gryfine veikia nuo 2024 metų ir yra vieni efektyviausių tokio tipo Lenkijoje.

    Paskolos sąlygos ir užtikrinimas

    Sutartyje numatyti 6 mėnesių palūkanų laikotarpiai, o palūkanos bus kintamos ir skaičiuojamos pagal WIBOR atskaitos normą, prie jos pridedant maržą. Tokia struktūra būdinga didelės apimties infrastruktūros finansavimui, kai palūkanų našta kinta kartu su rinkos palūkanų normomis.

    Paskola užtikrinta „PGE“ laidavimu, o galutinis grąžinimo terminas nustatytas 2039 metų rugsėjo 29 dieną. Ilgas terminas leidžia paskirstyti projekto kaštus per ilgesnį laikotarpį, tačiau kartu didina jautrumą palūkanų normų ir reguliacinės aplinkos pokyčiams.

    Energetikos rinkoje dujinių CCGT blokų vaidmuo pastaraisiais metais auga dėl atsinaujinančių išteklių plėtros ir poreikio greitai reguliuojamai generacijai. Tuo pat metu investuotojai vis dažniau vertina ilgalaikes dujų kainų, tiekimo saugumo bei dekarbonizacijos politikos rizikas, todėl refinansavimo sprendimai tampa svarbia finansinio stabilumo dalimi.