Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Microsoft“ gedimas sutrikdė „Euronext“ biržas: įmonės pranešimus tvirtina ir SMS žinutėmis

    Didelė „Microsoft“ paslaugų avarija sutrikdė dalies Europos biržų veiklą: „Euronext“ operatorius pranešė įmonėms, kad stringa prieiga prie „Outlook“, „Teams“ ir „Copilot“ sistemų.

    Dėl šių trikdžių biržose listinguojamos bendrovės laikinai buvo raginamos jautrią informaciją bei oficialius pranešimus teikti alternatyviais kanalais – el. paštu ir telefonu, o atskirais atvejais papildomai patvirtinti ir SMS žinutėmis.

    Problema siejama su sutrikusia prieiga prie „MyEuronext“ – platformos, per kurią bendrovės perduoda informaciją ir finansinius duomenis. Gedimą patvirtino ir pati „Microsoft“, kuri yra sistemos tiekėja.

    Nors situacija palietė daugybę bendrovių ir jų investuotojų, „Euronext“ pabrėžė, kad pati prekyba vertybiniais popieriais ir sandorių atsiskaitymas nebuvo paralyžiuoti.

    Kaip įmonės turėjo teikti pranešimus

    „Euronext“ prašė biržose listinguojamų bendrovių iš kelių rinkų informaciją ir oficialius pranešimus laikinai siųsti el. paštu bei perduoti telefonu. Tokios priemonės taikytos, kad svarbūs pranešimai investuotojus pasiektų laiku net ir sutrikus įprastoms sistemoms.

    Biržos operatorius nurodė, kad gautą informaciją tikrina, siekdamas išlaikyti saugumo standartus, konfidencialumą ir duomenų vientisumą. Ypač tai aktualu, kai skelbiama informacija, galinti turėti įtakos akcijų kainai.

    Tekste pabrėžiama, kad kai kuriems pranešimams reikalingas patvirtinimas iš dviejų nepriklausomų šaltinių. Papildomai, siekiant įsitikinti, jog duomenys nėra pakeisti ir ateina iš nurodyto adreso, bendrovių atstovai buvo įpareigoti siųsti patvirtinančias SMS žinutes.

    Dalį rezultatų leista nukelti

    Dėl trikdžių dalis Europos bendrovių, kurios tą dieną turėjo skelbti 2026 metų trečiojo ketvirčio rezultatus, gavo leidimą terminą perkelti į kitą savaitę.

    Tuo pat metu pažymima, kad pati prekyba rinkoje vyko be didesnių kliūčių – tai svarbu investuotojams ir akcininkams, kuriems kritiška, kad sandoriai būtų sudaromi ir atsiskaitomi įprasta tvarka.

    „Microsoft“ tikina: kibernetinės atakos nebuvo

    „Microsoft“ keliais pranešimais akcentavo, kad gedimas nebuvo susijęs su įsilaužėlių ataka, o sistemoje sukaupti duomenys esą išlieka saugūs.

    Bendrovė taip pat informavo, kad dirba ties problemos šalinimu ir diegia pataisas, tačiau klientams rezultatų dar gali tekti palaukti.

  • Tuskas: susivienijusi ES gali tapti „27 kartus produktyvesnė“ ir atsigriebti DI lenktynėse

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Europos Sąjunga, suderinusi 27 valstybių narių veiksmus dirbtinio intelekto (DI) srityje, galėtų šoktelėti produktyvumu ir sustiprinti savo pozicijas pasaulinėse DI lenktynėse.

    Apie tai jis kalbėjo po neformalaus Europos Vadovų Tarybos posėdžio Dubline, kuriame viena pagrindinių temų buvo DI potencialas didinant Europos konkurencingumą. Kaip skelbia portalas WNP.pl, tai buvo pirmoji tokio lygio strateginė ES lyderių diskusija šia tema.

    Savo įraše socialiniame tinkle „X“ D. Tuskas pabrėžė masto svarbą: jo teigimu, veikdama kartu Europa įgytų didesnę galią ir įtaką, o koordinacija leistų tapti „27 kartus produktyvesnei“ bei pasiekti „27 kartus platesnį paslaugų spektrą“.

    Premjeras akcentavo, kad Jungtinės Valstijos ir Kinija pranašumą įgyja būtent dėl didelės veiklos apimties, todėl Europa turi ieškoti būdų veikti vieningiau ir greičiau paversti mokslinius pasiekimus pramoniniu potencialu.

    Ką siūlo D. Tuskas

    Vienas iš D. Tusko siūlymų – kurti lyderiaujančius DI mokslinių tyrimų institutus, kurie padėtų sutelkti išteklius ir paspartinti inovacijų perkėlimą į verslą bei pramonę.

    Kita jo minima kryptis – efektyviau organizuoti finansavimą. Premjeras ragino atsisakyti išskaidyto ambicijų finansavimo modelio ir daugiau veikti bendromis ES pastangomis.

    Taip pat jis paragino užtikrinti, kad realiai veiktų 27 valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmas, vadinamas „28-uoju teisiniu režimu“ – Europos Komisijos siūlomas vieningas, pasirenkamas įmonių teisės režimas, skirtas palengvinti verslo kūrimą ir plėtrą per valstybių sienas.

    Su kuo kalbėjosi ES lyderiai

    Dubline ES lyderiai susitiko ir su Arthuru Menschu, Prancūzijos bendrovės „Mistral AI“ generaliniu direktoriumi. Ši įmonė laikoma vienu svarbiausių Europos žaidėjų DI srityje ir siekia kurti modelius kaip alternatyvą JAV technologijų milžinų sprendimams.

    Dar vienas susitikimo svečias – Geoffrey Hintonas, laikomas vienu iš DI srities pradininkų. Tekste nurodoma, kad 2024 metais jis kartu su Johnu Hopfieldu gavo Nobelio fizikos premiją.

  • Generatyvinis DI taps „naujais vartais“ į pirkinius: kaip agentai keis apsipirkimą ir mokėjimus

    Generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau vadinamas naujais „vartais“ į apsipirkimą – idėja paprasta: vietoje to, kad pats žingsnis po žingsnio ieškotumėte prekės, lygintumėte pasiūlymus ir galiausiai apmokėtumėte pirkinius, šią grandinę galima perduoti DI agentui.

    Tokį modelį – agentinę prekybą – aptaria „DlaHandlu.pl“ publikuotas interviu su „Visa“ atstovu Mateuszu Oleksy. Anot jo, DI šiandien dažniausiai naudojamas informacijai gauti ar produktams surasti, tačiau kitas etapas būtų autonomiškesnis: vartotojas nurodo biudžetą, pristatymo terminą ir pageidavimus, o agentas pats inicijuoja pirkimą pagal iš anksto sutartas taisykles.

    Pokytis gali apimti visą apsipirkimo kelią – nuo paieškos iki apmokėjimo. DI agentas galėtų vienu metu peržvelgti skirtingus šaltinius, palyginti kainas, prieinamumą ir pristatymo sąlygas, o tuomet pereiti prie mokėjimo, jei vartotojas tam suteikęs leidimą.

    Kartu auga ir reikalavimai skaidrumui: kuo agentas savarankiškesnis, tuo svarbiau, kad žmogus aiškiai žinotų, kokius duomenis agentas naudoja, galėtų riboti jo veiksmus ir prireikus atšaukti sutikimus.

    Platformų ir e. parduotuvių vaidmuo keisis

    Interviu pabrėžiama, kad agentinė prekyba gali sumažinti tradicinių paieškos sistemų, programėlių ir didžiųjų prekyviečių reikšmę kaip vietos, kur vartotojas pats pradeda ir užbaigia pirkimą. Vis dėlto tai nereiškia, kad jos dings – veikiau keisis jų vaidmuo ir būdas, kaip pasiekiami jose sukaupti pasiūlymai.

    Vietoje įprasto naršymo per kelis puslapius, užklausų rašymo ir dešimčių rezultatų peržiūros, dalį darbo perimtų agentas, kuris žino vartotojo kriterijus ir gali ieškoti paraleliai skirtinguose kanaluose. Autonominių pirkimų perėjimas, pasak pašnekovo, turėtų vykti palaipsniui.

    Tai reiškia, kad e. parduotuvės gali likti vieta, kur pateikiama pasiūla, tačiau pirkėjas ne visada naudosis jų sąsaja tiesiogiai. Kita kryptis – pačių platformų kuriami agentiniai sprendimai, kurie leistų joms išlaikyti pozicijas kaip vienam pagrindinių apsipirkimo „interfeisų“.

    Patogumas prieš kontrolę: kodėl svarbūs duomenys

    Agentinė prekyba žada patogumą: užuot atlikę daug veiksmų (paieška, rekomendacijų tikrinimas, palyginimas, krepšelis, pristatymo duomenys, apmokėjimas, siuntos sekimas), vartotojai vis dažniau tiesiog suformuluotų užduotį agentui.

    Tačiau tekste akcentuojama, kad didesnė autonomija nebūtinai reiškia geresnę patirtį. Nurodoma, jog „Visa“ tyrime JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje kaip viena svarbiausių sąlygų įvardijama duomenų kontrolė: dauguma respondentų teigė, kad ji jiems svarbi, o nemaža dalis be tokios kontrolės agentu nesinaudotų.

    Pasitikėjimą, kaip teigiama interviu, lems balansas: agentas taupo laiką, bet žmogus pats nusprendžia, kiek laisvės jam suteikti – pavyzdžiui, kada sprendimus būtina patvirtinti rankiniu būdu, o kada agentas gali veikti savarankiškai.

    Lojalumas prekės ženklams ir nauji reikalavimai pardavėjams

    Agentui ieškant „geriausio varianto“, kyla klausimas, ar tai nepakenks vartotojų lojalumui prekės ženklams. Interviu pabrėžiama, kad agentas nebūtinai sieks mažiausios kainos – jis optimizuos pirkimą pagal kriterijus, kuriuos nustatys žmogus: kainą, pristatymo greitį, kokybę, grąžinimo politiką ar konkrečią mėgstamą markę.

    Vis dėlto nurodoma, kad dalis įmonių tokios tarpininkavimo grandies baiminasi. Remiantis „Adyen“ „2026 EMEA Research“, 38 proc. Lenkijos įmonių nerimauja, jog DI kaip pirkimų tarpininkas gali silpninti tiesioginį ryšį su klientu ir mažinti lojalumą.

    Pardavėjams tai reiškia naują praktinę užduotį: pasiūlymai turi būti suprantami ne tik žmogui, bet ir agentui. Tekste akcentuojama, kad produktų informacija, kaina, prieinamumas, pristatymo ir grąžinimo sąlygos turi būti išsamios, aktualios ir „mašiniškai perskaitomos“, kad agentas galėtų teisingai palyginti pasiūlymus.

    Mokėjimų saugumas: kas turės atpažinti agentą

    Atskira tema – mokėjimai ir saugumas. Interviu teigiama, kad bazinės technologijos jau egzistuoja ir nereikia visko kurti nuo nulio: minimos tokios priemonės kaip tokenizacija, passkeys ir rizikos vertinimo mechanizmai mokėjimų tinkle.

    Naujovė ta, kad sistema turės atpažinti ne tik vartotoją, bet ir jo vardu veikiantį agentą: susieti jį su konkrečiu sutikimu ir patikrinti, ar mokėjimas atitinka nustatytus limitus bei taisykles. Kitaip tariant, svarbu ne tik, kad mokėjimas būtų saugus, bet ir kad būtų aišku, kas jį inicijuoja ir kokiu pagrindu.

    Taip pat nurodoma, kad Lenkijoje kartu su bankais buvo testuojamas pasirengimas tokioms DI inicijuojamoms transakcijoms, o PKO Bank Polski ir mBank įvardijami tarp pažangiausių bankų Europoje šioje srityje.

  • „Visa“ Lenkijoje išbandė agentinę prekybą: pirkinius inicijuoja DI, bet 62 proc. baiminasi

    „Visa“ Lenkijoje išbandė vadinamąją agentinę prekybą – modelį, kai dirbtinio intelekto (DI) agentas ne tik pataria, bet ir pats inicijuoja pirkinius interneto parduotuvėse.

    Kaip skelbia portalas DlaHandlu.pl, bandomajame projekte DI agentas naršė prekes, jas atrinko ir pradėjo pirkimo procesą, veikdamas pagal kortelės turėtojo nurodymus bei iš anksto nustatytas ribas.

    Svarbiausia detalė – tai nebuvo vien uždaras testas. Sandoriai vyko realiomis prekybos sąlygomis, tačiau kiekvienam pirkiniui vis tiek reikėjo vartotojo patvirtinimo, o bankų kontrolės ir mokėjimų saugumo mechanizmai liko nepakeisti.

    Pilotaže dalyvavo skirtingos rinkos dalys: bankai, „fintech“ įmonės, mokėjimų operatoriai ir e. prekybos bendrovės – tarp jų Empik, taip pat MegaDron ir Tortli.

    DI agentai gali sutrumpinti pirkimo kelią

    Iki šiol vartotojai DI dažniausiai naudojo produktų paieškai, kainų palyginimui ar rekomendacijoms gauti. Agentinė prekyba žengia toliau: idėja tokia, kad žmogus nurodo biudžetą, poreikius ir kriterijus, o agentas suranda tinkamus variantus ir parengia pirkimą.

    Toks modelis galėtų sumažinti laiką, kurio reikia sprendimui priimti, ypač kai prekių pasirinkimas didelis, o parametrų – daug. Tai aktualu, pavyzdžiui, elektronikai ar sudėtingesniems pirkiniams, kuriems įprastai reikia ilgo lyginimo.

    Bandomajame projekte „Visa“ partnerių sąraše buvo ir kortelių išdavėjų, ir mokėjimo tarpininkų. Tarp bankų paminėti, be kita ko, mBank, Bank Millennium, Nest Bank, PKO Bank Polski, taip pat mokėjimo atidėjimo paslaugą teikianti PayPo.

    Kiek žmonių domėtųsi – ir ko bijo labiausiai

    „Visa“ nurodo, kad agentinė prekyba gali sulaukti nemažo susidomėjimo: pagal „Visa Consulting & Analytics“ atliktą tyrimą, preliminariai ja galėtų susidomėti iki 5,7 mln. žmonių, o 3,5 mln. turėtų potencialo tapti ankstyvaisiais vartotojais.

    Tačiau kartu aiškiai matomos ir rizikos, kurios gali stabdyti naują modelį. Didžiausias nuogąstavimas – kad agentas atliks pirkimą be vartotojo sutikimo: taip teigė 62 proc. apklaustųjų.

    Dar 57 proc. respondentų baiminasi asmens duomenų, įskaitant mokėjimo informaciją, vagystės. Tyrimo išvados rodo, kad vartotojams ypač svarbu išlaikyti kontrolę: kad DI neviršytų biudžeto, nenupirktų netinkamos prekės ir neįvykdytų operacijos be privalomo patvirtinimo.

    Ką tai reikštų e. prekybai ir mokėjimams

    „Visa“ teigimu, agentinė prekyba gali būti naudinga ir verslui: mažų ir vidutinių įmonių apklausoje šeši iš dešimties atstovų tokią koncepciją įvertino kaip patrauklią. Tarp galimų privalumų minimi pardavimų augimas ir pirkimo proceso automatizavimas.

    Kita vertus, pardavėjams kyla klausimų dėl atsakomybės, jei agentas suklystų – pasirinktų netinkamą prekę ar inicijuotų neteisingą operaciją. Tokiu atveju svarbios tampa ne tik technologijos, bet ir taisyklės, kaip sprendžiami ginčai bei kaip apsaugomi klientų duomenys.

    „Visa“ taip pat vysto sprendimų paketą „Visa Intelligent Commerce“, skirtą saugioms DI inicijuojamoms operacijoms. Tarp minimų priemonių – „Visa Payment Passkeys“, taip pat „Visa Trusted Agent Protocol“ (TAP) ir Agent Directory, kurie turėtų padėti atpažinti patikrintus agentus.

    Lenkijos pilotas yra platesnės europinės programos „Visa Agentic Ready“ dalis. „Visa“ skelbė, kad 2026 metų liepą įmonė informavo apie realių agentinės prekybos sandorių vykdymą Europos rinkose ir bendradarbiavimą su daugiau kaip 40 kortelių išdavėjų regione.

  • DI bendrovės „Anthropic“ IPO gali tapti didžiausiu JAV istorijoje – paklausa viršijo pasiūlą 6 kartus

    JAV dirbtinio intelekto bendrovės „Anthropic“ planuojamas debiutas biržoje sulaukė milžiniško investuotojų susidomėjimo – akcijų paklausa gerokai viršijo numatytą pasiūlą. Skelbiama, kad tai gali tapti didžiausiu IPO JAV biržų istorijoje.

    Kaip nurodoma pateiktoje informacijoje, pavedimų akcijoms esą buvo apie 600 proc. daugiau nei riba, skirta akcininkams. Dėl tokio paklausos šuolio akcijos turėtų būti siūlomos už maksimalią prospekte numatytą kainą – 78 JAV dolerius už vieną akciją.

    Prospekte buvo nurodytas kainos intervalas 70–78 JAV doleriai. Didelė paklausa reiškia, kad daliai investuotojų gali būti priskirta mažiau akcijų, nei jie tikėjosi, nes pirmenybė paprastai teikiama esamiems akcininkams.

    Atviroje transzoje numatyta 825 mln. akcijų: 801,35 mln. jų turėtų sudaryti nauja emisija, o dar 23,65 mln. akcijų parduotų dabartiniai bendrovės akcininkai.

    Akcininkai ir planuojama emisijos vertė

    Tarp „Anthropic“ akcininkų minimos tokios bendrovės kaip „Google“, AMD, TSMC, „Broadcom“ ir „Nvidia“. Teigiama, kad per lygiagrečią emisiją esami akcininkai ketina įsigyti akcijų už 26 mlrd. JAV dolerių, o „Nvidia“ deklaravo 10 mlrd. JAV dolerių.

    Pagal pateiktus skaičius, visas IPO sandoris esą turėtų siekti 90,4 mlrd. JAV dolerių. Tai reikštų naują rekordą JAV rinkoje ir pranoktų ankstesnį, siejamą su Elono Musko „SpaceX“ IPO, kuris, kaip teigiama, buvo vertinamas 75 mlrd. JAV dolerių.

    Tekste taip pat nurodoma, kad iš šio platinimo bendrovė planuoja gauti lėšų technologijų plėtrai ir dalies įsipareigojimų grąžinimui.

    Kinijos ir Honkongo investuotojams – ribojimai

    Agentūros „Bloomberg“ perduota informacija teigia, kad emisiją aptarnaujantys JAV bankai atsisako priimti pavedimus iš klientų Kinijoje ir Honkonge.

    Nors prospekte tai esą nebuvo aiškiai išdėstyta, tokie ribojimai siejami su ITAR (International Traffic in Arms Regulations) nuostatomis, kurios taikomos nacionalinio saugumo kontekste.

  • „Google.org“ skyrė 2,5 mln. dolerių LF Energy: DI padės modernizuoti Europos elektros tinklus

    „Google.org“ skyrė 2,5 mln. dolerių LF Energy: DI padės modernizuoti Europos elektros tinklus

    „Google.org“ šią savaitę skyrė 2,5 mln. dolerių iniciatyvai LF Energy, kad Europoje sparčiau būtų kuriami ir diegiami atvirojo kodo įrankiai elektros tinklams modernizuoti, pasitelkiant dirbtinį intelektą.

    LF Energy – tai „Linux Foundation“ iniciatyva, vienijanti energetikos sektorių kuriant skaitmeninį pagrindą energijos sistemoms: programinę įrangą, standartus ir duomenis. Apie naują finansavimą praneša „Tech.eu“.

    Europos elektros tinklai šiandien patiria vis didesnį spaudimą: turi priimti daugiau atsinaujinančios energijos, aptarnauti sparčiai elektrifikuojamą šildymą ir transportą bei augantį duomenų centrų poreikį. Tuo pat metu naujų linijų planavimas ir statyba ne visuomet spėja su paklausa.

    Dėl to tinklų operatoriams artimiausiu metu tenka maksimaliai išnaudoti turimą infrastruktūros pajėgumą. Tam reikalingos technologijos, leidžiančios tiksliau stebėti, modeliuoti ir prognozuoti tinklo būklę bei apkrovas.

    Keturi projektai, kuriuos stiprins parama

    Numatoma, kad skirta parama padės toliau vystyti jau esamus atvirojo kodo DI sprendimus, pritaikant juos vietiniams tinklų poreikiams ir skatinant platesnį diegimą įvairiuose Europos regionuose. Akcentuojama, kad tai ypač svarbu mažesniems, mažiau išteklių turintiems operatoriams.

    Planuojama, kad finansavimas prisidės prie DI parengtų tinklų duomenų, greitesnio elektros sistemų modeliavimo ir tikslesnio energijos prognozavimo. Šie tikslai siejami su keturiais LF Energy projektais.

    „OpenSynth“ siekia suteikti tyrėjams ir tinklų planuotojams realistiškus energijos duomenis neatskleidžiant vartotojų informacijos. Projekto aprašyme minima, kad jame yra 10 mln. DI sugeneruotų sintetinių namų ūkių apkrovos profilių bei reali Prancūzijos perdavimo tinklo topologija.

    „PowSyBl“ pristatomas kaip modulinė perdavimo tinklų analizės sistema, skirta padėti valdyti pralaidumo ribojimus ir planuoti tinklo stiprinimą ar naujus atsinaujinančios energijos prijungimus. Tekste nurodoma, kad šis sprendimas naudojamas Prancūzijoje ir Nyderlanduose.

    „Power Grid Model“ apibūdinamas kaip didelio našumo skaičiavimo variklis skirstomiesiems tinklams, leidžiantis vienu metu paleisti tūkstančius scenarijų ir įvertinti, kur elektriniai automobiliai, šilumos siurbliai ar saulės elektrinės gali sukelti perkrovas. Taip operatoriai gali anksčiau planuoti sprendimus.

    „OpenSTEF“ – mašininio mokymosi pagrindu veikianti sistema, prognozuojanti elektros apkrovas ir gamybą nuo kelių minučių iki kelių dienų į priekį. Tai suteikia daugiau laiko iš anksto suvaldyti rizikas ir efektyviau panaudoti laisvą tinklo pajėgumą, pavyzdžiui, lankstesniam elektromobilių įkrovimui.

    Akcentuojama duomenų ir modelių svarba

    LF Energy vykdomasis direktorius Alexas Thorntonas pabrėžė, kad DI tinklų operatoriams bus tiek naudingas, kiek kokybiški bus duomenys ir modeliai, kuriais jis paremtas.

    „Ši „Google.org“ parama investuoja būtent į tą pagrindą: atvirus duomenis, tinklų modelius ir prognozavimo įrankius, kuriais galės remtis operatoriai visoje Europoje. Kadangi darbas yra atvirojo kodo, nauda pasiekia kiekvieną operatorių, o ne tik tuos, kurie turi pakankamai išteklių šiuos gebėjimus kurti patys“, – teigė A. Thorntonas.

    „Google“ tvarumo vadovas EMEA regione Adamas Elmanas taip pat akcentavo, kad patikimam ir atspariam elektros tinklui reikia ne tik fizinės infrastruktūros, bet ir atvirų skaitmeninių įrankių, padedančių iš esamų pajėgumų „išspausti“ daugiau.

    Mokymai ir praktinės diegimo priemonės

    Be techninio tobulinimo, numatoma finansuoti ir praktinę diegimo pusę: technines gaires, įgyvendinimo resursus, mokymų kursus bei dirbtuves, kurios vyks kartu su LF Energy Summit Europe renginiais.

    Taip pat planuojami vertimai į įvairias Europos Sąjungos kalbas, kad įrankiais ir metodikomis būtų lengviau naudotis skirtingose šalyse bei organizacijose.

  • Peterio Sarlino „PostScriptum“ įsigijo kontrolinį „Brillian“ akcijų paketą: sieks spartesnės plėtros

    Peterio Sarlino „PostScriptum“ įsigijo kontrolinį „Brillian“ akcijų paketą: sieks spartesnės plėtros

    Dirbtinio intelekto verslininko Peterio Sarlino įkūrėjo biuras „PostScriptum“ įsigijo kontrolinį Suomijos įmonės „Brillian“ akcijų paketą. Likusi reikšminga mažumos dalis ir toliau priklausys „Brillian“ steigėjams, darbuotojams ir kitiems esamiems akcininkams.

    Apie sandorį pranešama portale „Tech.eu“. Šiuo žingsniu abi pusės tikisi paspartinti tarptautinę plėtrą ir stiprinti pozicijas dirbtinio intelekto diegimo paslaugų rinkoje.

    „PostScriptum“ vadinama erdve, iš kurios kilo tokie projektai kaip „NestAI“, „Qutwo“ ir „Silo AI“. Pastarąją 2024 metais įsigijo „AMD“ – tai buvo įvardyta kaip didžiausias privataus DI sektoriaus įsigijimas Europoje.

    Be to, „PostScriptum“ angelų investicijų portfelyje minimos tokios bendrovės kaip „Lovable“, „Legora“, „Tandem Health“, „ICEYE“ ir „Prior Labs“, kurią įsigijo „SAP“. Per „Foundation PS“ organizacija taip pat remia DI tyrimų kompetenciją Suomijoje ir Europoje.

    Kas yra „Brillian“ ir kuo ji užsiima

    „Brillian“ buvo įkurta 2024 metais – ją įsteigė Tarmo Pajunen, Tatu Hautala ir Jussi Järvinen. Įmonė subūrė komandą, kuri padeda verslui diegti dirbtinį intelektą „nuo pradžios iki pabaigos“: nuo strategijos iki praktinio pritaikymo kasdieniuose procesuose.

    Bendrovė turi du DI centrus Suomijoje, tačiau nuo pirmos dienos dirba tarptautiniu mastu. Skelbiama, kad ji kūrė strategines partnerystes su tokiais pasauliniais vardais kaip „Siemens“, „Storytel“ ir „Carnival Cruise Lines“.

    Didžioji „Brillian“ pajamų dalis, kaip teigiama, gaunama iš tarptautinių rinkų. Tai leidžia manyti, kad bendrovės veiklos modelis nuo pat pradžių buvo orientuotas į globalius klientus, o ne vien į vietinę rinką.

    Ko tikimasi po sandorio

    „PostScriptum“ ir „Brillian“ tikslas – sukurti pirmaujančią Europoje DI diegimo bendrovę, kuri galėtų konkuruoti pasauliniu mastu. Partneriai pabrėžia, kad ilgalaikį pranašumą lems ne vien pažangesni DI modeliai, bet ir gebėjimas paversti DI realia, tvaria verslo verte.

    „Brillian“ teigimu, partnerystė turėtų reikšmingai paspartinti augimą: įmonei atsirastų daugiau galimybių imtis didesnės apimties klientų projektų, plėsti tarptautinį buvimą ir kitais metais atidaryti naujus DI centrus.

    P. Sarlinas išskiria, kad realus DI poveikis priklauso nuo to, kaip jis įdiegtas – kaip keičia įmonių veiklą, jų siūlomus produktus bei klientų aptarnavimą. Jo teigimu, tam reikalingas tinkamas įrankių, infrastruktūros ir žmonių, gebančių sujungti strategiją, technologijas ir kasdienes operacijas, derinys.

    Tuo metu „Brillian“ vadovas J. Järvinenas pabrėžia, kad įmonė buvo kuriama tikint, jog DI pakeis kiekvieno verslo veikimo principus. Anot jo, partnerystė su „PostScriptum“ yra svarbus žingsnis šiai vizijai įgyvendinti Europoje ir už jos ribų.

  • Paprastas išmanusis laikrodis su „EchoMotion“ gali sekti viso kūno judesius ultragarsu

    Įprastas komercinis išmanusis laikrodis gali tapti viso kūno judesių sekimo įrankiu vien dėl programinės įrangos atnaujinimo – be papildomų jutiklių ar kamerų. Kornelio universiteto tyrėjai pristatė sistemą „EchoMotion“, kuri 3D erdvėje realiu laiku nustato pagrindinių kūno taškų padėtį nuo galvos iki kulkšnių.

    Sistema naudoja laikrodyje jau esančius garsiakalbį ir mikrofoną, o judesius „mato“ tyliais, žmogui beveik negirdimais garso impulsais. Grįžtantys aidai apdorojami lengvu dirbtinio intelekto modeliu, todėl sprendimas veikia pačiame įrenginyje ir nereikalauja jokios aparatinės modifikacijos.

    Tokio tipo sekimas šiandien dažniausiai remiasi kameromis arba keliais ant kūno tvirtinamais sensoriais, o įprasti laikrodžių judesio jutikliai daugiausia „žino“ tik riešo trajektoriją. „EchoMotion“ siekia užpildyti šią spragą – atkurti viso kūno judesių vaizdą iš vieno, ant riešo dėvimo įrenginio.

    Tyrėjai pabrėžia ir privatumo aspektą: skirtingai nei kameros, ultragarsinis sprendimas nefiksuoja vaizdo aplinkoje, todėl teoriškai galėtų būti patogesnis sporto salėse ar viešose erdvėse. Praktinis potencialas – nuo treniruočių technikos „koučingo“ iki reabilitacijos stebėsenos.

    Kaip veikia „tylus sonar“ ant riešo

    „EchoMotion“ skleidžia aukšto dažnio signalus maždaug 18 000–21 000 hercų ruože – arti žmogaus klausos ribos. Bangos atsispindi nuo rankų, kojų, liemens ir net aplinkinių paviršių, o mikrofonas užfiksuoja sugrįžtančius aidus.

    Kiekvienas judesys pakeičia aidų „piešinį“: pakelta ranka, sulenktas kelis ar pasikeitusi laikysena sukuria skirtingus atspindžių laiko ir stiprumo derinius. DI modelis išmoksta šiuos dėsningumus atpažinti ir iš jų atkuria supaprastintą trimatį „skeletą“.

    Modelis analizuoti suprojektuotas trumpais intervalais – maždaug trijų ketvirtadalių sekundės garso informacijos „langais“. Tuomet prognozuojamos santykinės 12 kūno taškų (įskaitant pečius, alkūnes, riešus, kelius ir kulkšnis) padėtys.

    Įdomi detalė – sistema gali įvertinti judesius ir tada, kai dalis kūno nėra tiesiogiai „matoma“ laikrodžiui. Garso bangos gali atšokti nuo grindų ar kitų paviršių, o žmogaus judesiai yra tarpusavyje susieti biomechaniniais ryšiais, kuriuos modelis išnaudoja spėjimams patikslinti.

    Bandymų rezultatai su komerciniais laikrodžiais

    Kurdamas sprendimą, Kornelio universiteto komandos branduolys pirmiausia naudojo prototipą su keliomis garsiakalbių ir mikrofonų poromis. Vėliau svarbiausias klausimas buvo, ar metodas veiks ir įprastame laikrodyje, kur tokios papildomos įrangos nėra.

    Technologija perkelta į nemodifikuotą „Samsung Galaxy Watch 6“, kuris turi po vieną garsiakalbį ir mikrofoną. 15 savanorių atliko 18 skirtingų judesių, tarp jų – pritūpimus, įtūpstus, rankų kėlimą, „jumping jacks“ ir ėjimą.

    Bandymuose, kai DI susidurdavo su žmogumi, kurio judesių duomenų anksčiau nematė, vidutinė kiekvieno sekamo taško paklaida siekė 9,3 centimetro. Pritaikius individualų modelio patikslinimą su maždaug 12 minučių konkretaus žmogaus judesių įrašų, vidutinė paklaida sumažėjo iki 6 centimetrų.

    Tyrėjai išbandė sprendimą ir su „Galaxy Watch 7“ bei „Google Pixel Watch 3“ – be papildomo pritaikymo konkrečiam įrenginiui. Šiais atvejais naujiems naudotojams vidutinė paklaida buvo apie 10 centimetrų, o vienai prognozei apdoroti laikrodyje prireikdavo maždaug 120 milisekundžių.

    Ką tai galėtų reikšti sportui ir reabilitacijai

    Komanda pripažįsta ribojimus: ultragarsui sunkiau „prasiskverbti“ pro storesnį audinį, todėl tikslumui gali būti svarbu trumpomis rankovėmis dėvimi drabužiai ar atsmauktos rankovės. Taip pat sudėtingi judesiai, kai vienu metu intensyviai dirba ir kojos, ir viršutinė kūno dalis, gali „supainioti“ aidų raštus.

    Vis dėlto jau dabar „EchoMotion“ demonstruoja praktinį potencialą. Pilotiniame bandyme dviejose sporto salėse, esant garsiai foninei muzikai (76 decibelai), „Galaxy Watch 6“ su „EchoMotion“ atpažino 20 jėgos ir kardio pratimų tipų 95,4 proc. tikslumu, o pakartojimus suskaičiavo maždaug vieno pakartojimo tikslumu.

    Tyrėjai teigia norintys tobulinti sprendimą taip, kad jis gebėtų pastebėti ir smulkesnes technikos klaidas, pavyzdžiui, netaisyklingą laikyseną atliekant pratimus. Taip pat svarstoma kombinacija su išmaniaisiais akiniais, kur akiniai fiksuotų, į ką žmogus žiūri ar ką laiko, o laikrodis papildytų vaizdą informacija apie viso kūno judesius, nenaudodamas kamerų.

    Darbas pristatytas ACM UbiComp/ISWC konferencijoje Šanchajuje ir publikuotas „Proceedings of the ACM on Interactive, Mobile, Wearable and Ubiquitous Technologies“.

  • Tyrimas: humanoidiniai robotai žmonių skaičių galėtų pasivyti jau 2083-iaisiais – su viena sąlyga

    Kito „gyventojų bumo“ gali lemti ne gimstamumas, o gamyklos: matematinis modelis rodo, kad humanoidiniai robotai šimtmečio pabaigoje galėtų tapti tokie pat gausūs kaip žmonės.

    Kaip rašoma portale „ZME Science“, naujame tyrime teigiama, kad lūžis įmanomas apie 2083 metus – tuo metu, kai Jungtinės Tautos prognozuoja, jog žmonija pasieks maždaug 10,3 mlrd. gyventojų ribą.

    Ši prognozė nėra paremta vien dabartiniu gamybos tempu. Tyrėjai pabrėžia, kad įprastos, vien žmonių valdomos gamyklos vargu ar pajėgtų pagaminti tiek humanoidų, kad jų skaičius prilygtų žmonėms.

    Esminė sąlyga – vadinamasis pramoninis „lūžio taškas“, kai jau įdiegti humanoidai pradeda padėti gaminti kitus robotus, taip didindami gamybos pajėgumus ir paspartindami augimą.

    Modelis remiasi „savaiminio augimo“ logika

    Tyrėjai pritaikė matematines lygtis, kurios anksčiau buvo naudotos aiškinti kitokiems procesams – pavyzdžiui, kaip „sensta“ stiklas arba kaip per tūkstančius metų didėjo žmonių populiacija. Šį kartą jos panaudotos žmogaus ir robotų „populiacijų“ dinamikai palyginti.

    Nagrinėti du scenarijai: pirmasis, kai robotus kuria, finansuoja ir surenka žmonės tradicinėse gamyklose, ir antrasis – kai humanoidai tampa darbo jėgos dalimi, prižiūri logistiką, surenka komponentus ir prisideda prie naujų humanoidų gamybos.

    Pagal antrąjį scenarijų svarbus momentas ateina tuomet, kai gamybos sistema ima „pakeisti“ robotus greičiau, nei jie nusidėvi ar yra išimami iš eksploatacijos. Tokiu atveju, didėjantis robotų skaičius pats didina gamybos našumą, o augimas gali pradėti spartėti.

    Tyrime minimas pavyzdys, kad jei robotų pagalba gamyboje reikšmingai įsijungtų nuo 2050 metų ir atsirastų teigiamas grįžtamasis ryšys, humanoidų skaičius apie 2083 metus galėtų perkopti 10 mlrd. ribą – maždaug tuo pačiu metu, kai prognozuojamas ir „žmonių pikas“.

    Nuo dešimčių tūkstančių iki milijardų – kas stabdo?

    Šiandien humanoidų parkas pasaulyje vis dar labai mažas – kalbama apie dešimtis tūkstančių vienetų. Vis dėlto robotai jau bandomi realiose darbo vietose: sandėliuose, logistikoje ir automobilių pramonės surinkimo linijose.

    Tyrime minimi pavyzdžiai iš skirtingų bendrovių ir gamintojų: humanoidai bandomi tiek technologijų, tiek automobilių sektoriuose, o dalis Kinijos gamintojų tiekia pigesnes platformas pramoniniams ir moksliniams darbams.

    Net ir pasiekus 1 mlrd. humanoidų ribą, jie vis tiek būtų mažuma, palyginti su prognozuojamais maždaug 9,7 mlrd. žmonių šimtmečio sandūroje. Todėl tyrėjai vertino, kokie veiksniai labiausiai lemia, ar „pasivijimas“ apskritai realus.

    Išbandžius 4 096 skirtingus prielaidų derinius, išryškėjo trys svarbiausi neapibrėžtumai: kiek ilgai robotai gali veikti, kada jie pradeda reikšmingai prisidėti prie kitų robotų gamybos ir kokio stiprumo yra jų kuriamas produktyvumo augimas.

    Milžiniški resursai: medžiagos, energija ir skaičiavimai

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad net jei matematika leidžia tokį scenarijų, realybėje kelią gali pastoti fiziniai apribojimai. Milijardams humanoidų reikėtų didžiulių kiekių medžiagų, puslaidininkių, baterijų, infrastruktūros ir elektros energijos.

    Prie bendros naštos prisidėtų ir skaičiavimo resursai – ypač jei humanoidai remtųsi pažangiomis dirbtinio intelekto sistemomis. Tyrime atkreipiamas dėmesys, kad vien duomenų centrų elektros poreikis, Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, iki 2030 metų gali beveik padvigubėti – nuo maždaug 485 iki 950 teravatvalandžių per metus.

    Galiausiai keliama ir platesnė diskusija: jei technologinė „populiacija“ imtų augti, demografams, ekonomiką ir pramonę planuojančioms institucijoms tektų skaičiuoti ne tik žmones. Tyrėjai svarsto, kad ilgainiui tai galėtų turėti įtakos net žmogaus demografijai – pavyzdžiui, šeimų dydžiui ar gimstamumui.

  • Čekijos startuolis „ValkaAI“ pritraukė 13 mln. eurų: kuria DI „personas“ tiesioginiams renginiams

    Čekijos startuolis „ValkaAI“ pritraukė 13 mln. eurų: kuria DI „personas“ tiesioginiams renginiams

    Čekijos „DeepTech“ startuolis „ValkaAI“ išplėtė savo pre-seed finansavimo etapą iki 13 mln. eurų. Bendrovė kuria realiuoju laiku veikiančią generatyvinio dirbtinio intelekto technologiją, leidžiančią skaitmeninėms „personoms“ reaguoti į tiesiogiai vykstančius įvykius.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“ – nurodoma, kad etapą rėmė „Look AI Ventures“ kartu su „ff Venture Capital“. Anksčiau, 2026 metų vasarį, bendrovė skelbė pritraukusi 12 mln. eurų pirmojo išorinio kapitalo.

    „ValkaAI“ 2025 metais įkūrė Vlastimil Venclík (vadovas) ir Miloš Lokajíček (operacijų vadovas). Startuolis orientuojasi į sportą, e. sportą, žaidimų industriją ir medijas – sritis, kuriose vienas tiesioginis turinys gali būti pritaikomas skirtingoms auditorijoms, kalboms ir platformoms.

    Kompanija teigia siekianti sukurti naują kategoriją – vadinamąją „DI gimtąją“ (AI-native) pramogą, kurioje svarbiausia yra reakcijos: balsas, mimika ir judesys, natūraliai atkartojantys emociją, kai įvyksta svarbus momentas.

    Pirmasis produktas – „ValkaAI Commentator“

    Startuolis skelbia jau pristatęs pirmąjį produktą „ValkaAI Commentator“. Tai sprendimas, generuojantis gyvą sporto ir e. sporto komentarą tiesiai iš renginio duomenų.

    Investuotojų atstovas Angelo Burgarello iš „Look AI Ventures“ teigė, kad sporto transliacijose ilgą laiką dominavo vienkryptis formatas – vienas komentatorius ir vienas scenarijus – o „ValkaAI“ tai siekia paversti pokalbiu, kai skaitmeninės personos reaguoja į rungtynes ir gali „kalbėti“ su kiekvienu žiūrovu individualiai.

    Trijų krypčių tyrimai ir iššūkis „viską sujungti gyvai“

    „ValkaAI“ pabrėžia, kad nestato produkto ant jau egzistuojančių generatyvinio DI modelių. Vietoje to bendrovė kuria nuosavus sprendimus trijose srityse: vaizdo generavime, garso generavime ir įvykių supratime.

    Vienas pagrindinių techninių uždavinių – užtikrinti, kad visos šios dalys veiktų sinchroniškai tiesiogiai, o skaitmeninės personos reaguotų natūraliai ir „netrukdytų“ pačiai patirčiai.

    Bendrovės vadovas ir bendraįkūrėjas V. Venclík teigė, kad tiesioginės pramogos remiasi reakcijomis, asmenybėmis ir emocija, tačiau tokios patirties pritaikymas kiekvienai auditorijai šiandien sunkiai „išsiplečia“ mastu. Jo teigimu, kuriamas DI galėtų tai pakeisti, tačiau tam reikia spręsti tyrimų uždavinius, kuriems esami modeliai nebuvo sukurti.

    Kam bus naudojamas pritrauktas kapitalas

    „ValkaAI“ planuoja pritrauktas lėšas skirti realaus laiko vaizdo ir garso generavimo tyrimų spartinimui. Taip pat – samdyti patyrusius DI tyrėjus ir greičiau įdiegti technologiją kartu su komerciniais partneriais.

    Prie ankstesnio finansavimo etapo, apie kurį bendrovė skelbė 2026 metų vasarį, buvo prisidėję keli fondai ir investuotojai, o etapui vadovavo „Rockaway Ventures“.