CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Pepco grupės lūžis Varšuvos biržoje: geriausias ketvirtis po strategijos ir 50 proc. šuolis

    Varšuvos biržoje kotiruojama Pepco grupė paskelbė, kad ketvirtasis 2026 finansinių metų ketvirtis jai buvo stipriausias nuo atnaujintos strategijos įgyvendinimo pradžios. Bendrovė taip pat fiksavo aštuntą iš eilės ketvirtį, kai palyginamosios parduotuvės rodė teigiamą pardavimų dinamiką.

    Rinkos dalyviai į šiuos rezultatus reagavo palankiai: nuo metų pradžios bendrovės akcijų vertė, remiantis pačios grupės komunikacija, buvo išaugusi maždaug perpus. Pepco pastaruoju metu taip pat pertvarkė veiklą, koncentruodamasi į pagrindinį „Pepco“ prekės ženklą ir atsisakydama šalutinių formatų.

    Augimas ir palyginamosios parduotuvės

    Bendrovė nurodo, kad ketvirtį pajamos, skaičiuojant pastoviais valiutų kursais, augo dviženkliu tempu, o palyginamosios parduotuvės (LFL) fiksavo ryškų prieaugį. Tai svarbus rodiklis mažmeninėje prekyboje, nes geriau parodo organinį augimą, atmetant naujų parduotuvių atidarymų įtaką.

    Pepco išskyrė Vakarų Europos rezultatus, kuriuos stiprino Ispanija, o Lenkijoje, kaip didžiausioje grupės rinkoje, taip pat matyta aiški pagerėjimo tendencija. Grupė pabrėžė, kad prie pardavimų augimo prisidėjo ir kryptingai suplanuotos ankstesnių sezonų prekių išpardavimo kampanijos.

    Strategijos pokyčiai ir plėtra

    Pasak Pepco, įgyvendinus portfelio pertvarką grupė tapo labiau susitelkusi ir efektyvesnė organizacija. Bendrovė planuoja toliau investuoti į prekių kokybės gerinimą ir kainų patrauklumą, siekdama didinti pardavimų apimtį ir išlaikyti pirkėjų srautą.

    „Ketvirtasis ketvirtis buvo geriausias nuo naujos strategijos įgyvendinimo, o palyginamųjų pardavimų augimas tęsiasi jau aštuntą ketvirtį iš eilės“, – sakė Pepco vadovas Stephanas Borchertas.

    Grupė prognozuoja, kad per 2026 finansinius metus pajamos viršys 4,5 mlrd. eurų, o parduotuvių tinklas toliau plėsis. Taip pat skelbiama apie planus didinti atidarymų tempą Vakarų Europoje ir išlaikyti stabilų augimą Lenkijoje.

    Pepco rinkos vertė Varšuvos biržoje buvo nurodoma apie 6,0 mlrd. eurų. Šį lygį, remiantis paskelbta suma zlotais, atitinka apytikris perskaičiavimas pagal pastarųjų metų vidutinį zlotų ir euro kursą.

  • Lenkijos gynybos ministerija skyrė apie 81 mln. eurų 86 įmonėms: parama pajėgumams, ne ginklų pirkimai

    Parama pramonei, o ne nauji užsakymai

    Lenkijos gynybos ministerija pranešė skyrusi tikslines dotacijas 86 įmonėms ir institucijoms, bendra suma siekia apie 81 mln. eurų. Ši parama nėra skirta naujos ginkluotės pirkimui, o orientuota į gamybos, remonto ir paslaugų pajėgumų išlaikymą, kurie krizės ar karo atveju būtų būtini kariuomenei.

    Dotacijų mechanizmas numatytas Lenkijoje galiojančiame teisės akte dėl valstybės gynybos, įsigaliojusiame 2022 metais. Tokiu būdu valstybė siekia užtikrinti, kad pramonė turėtų parengtus pajėgumus greitai didinti apimtis, jei saugumo situacija regione pablogėtų.

    Ką finansuoja dotacijos?

    Ministerijos akcentuojama kryptis yra ne įrangos įsigijimas, o infrastruktūra ir pasirengimas. Parama gali apimti gamybinių linijų palaikymą, remonto bazes, aptarnavimo galimybes, logistines grandis ir kitus pajėgumus, kurie karo ar mobilizacijos atveju leistų greitai pereiti prie intensyvesnės veiklos.

    Taip pat gali būti finansuojami su objektų apsauga susiję sprendimai, pritaikymas kariniams poreikiams ar kiti veiksmai, leidžiantys užtikrinti nenutrūkstamą darbą didesnės įtampos laikotarpiu. Lenkija pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiria vidaus pramonės atsparumui ir tiekimo grandinių stabilumui.

    Žinutė pramonei ir įsipareigojimai

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pabrėžė, kad paramos gavėjų skaičius šiemet yra rekordinis. Pasak jo, tai yra investicija į nuolatinę parengtį ir gebėjimą reaguoti be delsimo, jei kiltų grėsmė.

    „Tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, investuojami tam, kad būtų palaikomos gamybos linijos ir aptarnavimo galimybės, kad būtų visiška parengtis. Lenkijos gynybos pramonė turi būti visiškai pasirengusi, turi dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Gynybos ministerijos atstovai taip pat pabrėžė, kad tokia parama reiškia ne apdovanojimą, o aiškų įsipareigojimą. Ministerijos vertinimu, prireikus programoje dalyvaujančios įmonės turėtų gebėti greitai išplėsti gamybos ir remonto apimtis, taip pat ženkliai padidinti darbuotojų skaičių.

    Kas tarp paramos gavėjų?

    Skelbiama, kad tarp 86 subjektų yra tiek valstybinės, tiek privačios įmonės, taip pat mokslo ir tyrimų institucijos. Dalis paramos atiteko subjektams, susijusiems su valstybine Lenkijos gynybos pramonės grupe, o taip pat įvairiems tyrimų institutams ir aukštosioms mokykloms, dirbančioms su saugumo ir gynybos temomis.

    Toks platus gavėjų ratas rodo siekį stiprinti ne vien atskirus gamintojus, bet ir visą ekosistemą, kuri karo ar krizinės situacijos metu turi užtikrinti tiek gamybą, tiek remontą, tiek technologinę kompetenciją. Europoje ryškėjant tendencijai investuoti į gynybos pajėgumų didinimą, Lenkija akivaizdžiai siekia turėti kuo daugiau vidaus resursų, kurie galėtų veikti be išorinių trikdžių.

  • Lenkijoje patvirtintas duomenų nutekėjimas po kibernetinės atakos: ką privalo padaryti vartotojai

    Lenkijoje buhalterinių ir e. sąskaitų paslaugas teikianti bendrovė „Fakturownia“ pranešė tapusi kibernetinės atakos taikiniu, o daliai klientų duomenų galėjo būti suteikta neteisėta prieiga. Apie incidentą socialiniame tinkle X informavo Lenkijos skaitmenizacijos ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis.

    Pasak jo, atvejis perduotas CERT Polska, o tarnybos aiškinasi įvykio aplinkybes bei galimą duomenų pažeidimo mastą. Ministerijos atstovas pabrėžė, kad nusikaltimo vykdytojai bus identifikuoti ir patraukti atsakomybėn.

    Kas nutekėjo ir kas liko saugu

    „Fakturownia“ teigimu, pažeidimas galėjo apimti naudotojų paskyrų ir jų kontrahentų duomenis, taip pat sistemoje iki 2023 metų išrašytas sąskaitas. Bendrovė nurodė, kad nutekėjimas galėjo paliesti įmonių ir naudotojų paskyrų informaciją, slaptažodžių maišas, banko sąskaitų numerius, su mokėjimais susijusius duomenis bei dalį sisteminių raktų.

    Tuo pačiu pabrėžta, kad integracija su KSeF nebuvo pažeista, kaip ir kitos integracijos su „Fakturownia“. Bendrovė taip pat tikino, kad mokėjimo kortelių duomenys nebuvo nutekinti, o po 2023 metų išrašytos sąskaitos turėjo likti nepaliestos.

    Įmonė pridūrė, kad duomenys iš sistemų nebuvo ištrinti, o incidentas nustatytas pirmadienį ir apie jį pranešta viešai kitą dieną. Bendrovė aiškino, kad neteisėta prieiga tapo įmanoma pasinaudojus sistemos spraga.

    Kaip bus informuojami klientai

    „Fakturownia“ nurodė, kad kartu su CERT Polska ir Lenkijos kibernetinių nusikaltimų tyrėjais tikslina, kuriuos klientus nutekėjimas palietė. Įmonė žadėjo nukentėjusius asmeniškai informuoti artimiausiu metu.

    Taip pat pranešta, kad incidentas perduotas Lenkijos asmens duomenų apsaugos institucijai. Praktikoje tai reiškia, kad bus vertinama, ar pažeidimas atitinka praneštino asmens duomenų saugumo pažeidimo kriterijus ir kokių veiksmų privalu imtis.

    Ką dabar daryti vartotojams

    Bendrovė rekomendavo nedelsiant pakeisti paskyros slaptažodį, taip pat el. pašto dėžutės, susietos su paskyra, slaptažodį. Ypatingas dėmesys skiriamas situacijoms, kai tas pats slaptažodis galėjo būti naudojamas ir kitose paslaugose.

    Vartotojams taip pat patarta įjungti dviejų žingsnių tapatybės patvirtinimą ir peržiūrėti paskyros nustatymus. Įmonė akcentavo, kad būtina papildomai patikrinti banko sąskaitos numerį, pateikiamą sąskaitose, ir įsitikinti, jog paskyroje nėra atsiradusių nepažįstamų naudotojų su prieiga.

    „Yra tikimybė, kad artimiausiu metu gausite el. laiškus, SMS žinutes ar skambučius iš asmenų, apsimetančių banku, institucija, kurjerių įmone, „Fakturownia“ ar jūsų kontrahentais“, – nurodė bendrovė.

    Įmonė pabrėžė, kad tokiais atvejais negalima perduoti slaptažodžių, patvirtinimo kodų ar mokėjimo kortelių duomenų nei žinutėse, nei nuorodose pateiktuose puslapiuose, nei telefonu. Bendrovė atkreipė dėmesį, kad ji pati tokiais atvejais slaptažodžių neprašo.

    „Fakturownia“ yra Lenkijos bendrovė, vystanti to paties pavadinimo sistemą, skirtą sąskaitoms faktūroms išrašyti internetu, pardavimams sekti ir supaprastintai apskaitai tvarkyti. Įmonė skelbia, kad jos sprendimus naudoja daugiau kaip 600 000 klientų Lenkijoje ir užsienyje.

  • Lenkijoje prezidentas nepritarė naujam SOP vadovui: be suderinimo su premjeru kandidatas nebus skiriamas

    Lenkijoje kilo įtampa dėl Służba Ochrony Państwa vadovo skyrimo: prezidentas Karol Nawrocki premjerui Donaldui Tuskui perdavė neigiamą poziciją dėl plk. Tomaszo Jackowiczo kandidatūros. Apie tai viešai pranešė prezidento atstovas Rafałas Leśkiewiczius.

    Pagal galiojančią tvarką SOP vadovą premjeras skiria vidaus reikalų ministro teikimu, tačiau sprendimui būtinas ir prezidento suderinimas. Šįkart, kaip teigiama, tokio suderinimo nebuvo, todėl kandidatūra sustojo procedūriniame etape.

    Kaip aiškinama veto logika?

    Prezidento kanceliarija pabrėžia, kad yra pasirengusi derinti kitą kandidatą, kuris užtikrintų profesionalų ir stabilų formacijos valdymą. SOP atsakinga už svarbiausių šalies pareigūnų apsaugą, todėl jos vadovo pasirinkimas Lenkijoje tampa ir politinio pasitikėjimo klausimu.

    „Plk. Tomaszo Jackowiczo kandidatūra nesulaukė būtino suderinimo“, – sakė Rafałas Leśkiewiczius.

    Kas vyko SOP pastaraisiais mėnesiais?

    Situacija vystosi po ankstesnių vadovybės pokyčių: prezidento aplinka anksčiau buvo pritarusi gen. bryg. Radosławo Jaworskio atleidimui. Tuo metu akcentuota, kad už SOP būklę politinę atsakomybę prisiima ją prižiūrintis vidaus reikalų ir administracijos ministras Marcin Kierwiński.

    Viešojoje erdvėje SOP pokyčiai siejami ir su vidiniais patikrinimais bei disciplininėmis procedūromis. Tarp aptariamų aplinkybių minėtas ir rezonansinis atvejis, kai, kaip skelbta, buvo pavogtas su premjero šeima siejamas automobilis, po kurio sekė personalo sprendimai bei papildomų ataskaitų reikalavimai.

    Ką saugo SOP?

    SOP sukurta 2017 metais ir 2018 metais pakeitė ankstesnę Vyriausybės apsaugos tarnybą. Formacija užtikrina prezidento, Seimo ir Senato maršalkų, premjero, atitinkamų ministrų, buvusių prezidentų, užsienio delegacijų ir kitų įstatyme numatytų asmenų bei objektų apsaugą.

    Kol nėra prezidento suderinimo, premjerui sudėtinga užbaigti skyrimo procedūrą, todėl artimiausiu metu tikėtinos naujos derybos dėl kito kandidato. Tai reiškia, kad SOP vadovybės klausimas Lenkijoje išlieka atviras ir politiškai jautrus.

  • JSW mažina nuostolį, bet jis vis dar milžiniškas: ką rodo 2026 metų pusmečio rezultatai

    Lenkijos kasybos ir koksavimo grupė JSW 2026 metų pirmąjį pusmetį baigė su 239 000 000 eurų grynuoju nuostoliu. Nors tai beveik perpus mažiau nei prieš metus, bendrovė pripažįsta, kad finansinis rezultatas išlieka itin blogas.

    Vien 2026 metų antrąjį ketvirtį JSW patyrė 98 000 000 eurų nuostolį, o pirmąjį ketvirtį jis siekė apie 141 000 000 eurų. Bendrovės veiklos pelningumą apibūdinantis EBITDA rodiklis (be vienkartinių veiksnių) antrąjį ketvirtį pasiekė 12 000 000 eurų, tačiau per pusmetį jis vis dar buvo neigiamas ir sudarė apie minus 32 000 000 eurų.

    Gamyba auga, bet ne visur

    2026 metų antrąjį ketvirtį kasyklos pagamino daugiau nei 3 200 000 tonų anglies, panašiai kaip ir pirmąjį ketvirtį. Tuo pat metu koksavimo produkcijos apimtys smuko beveik 11 proc. ir siekė kiek mažiau nei 700 000 tonų.

    Vis dėlto per visą 2026 metų pirmąjį pusmetį fiksuotas augimas ir anglies, ir kokso segmentuose. Anglies gavyba padidėjo 4,2 proc. iki 6 500 000 tonų, o kokso gamyba paaugo 1,1 proc. iki 1 400 000 tonų.

    Pardavimai ir kainos: geresnis ketvirtis

    Pardavimai išoriniams anglies pirkėjams 2026 metų antrąjį ketvirtį viršijo 2 050 000 tonų ir buvo 8,7 proc. didesni nei metų pradžioje. Tuo metu kokso pardavimai siekė beveik 700 000 tonų ir buvo 10,7 proc. mažesni nei pirmąjį ketvirtį.

    Vidutinė koksinės anglies kaina per ketvirtį kilo iki maždaug 176 eurų už toną, o kokso iki maždaug 228 eurų už toną. Dėl to ketvirčio pardavimo pajamos didėjo iki beveik 531 000 000 eurų, tačiau per pusmetį jos buvo apie 994 000 000 eurų, tai yra 5,8 proc. mažiau nei prieš metus.

    Patvirtintas 2026–2035 metų planas

    JSW skelbia, kad 2026–2035 metų pertvarkos programa jau patvirtinta, o dalis priemonių pradėta įgyvendinti. Tikslas – stabilizuoti pinigų srautus, mažinti sąnaudas ir ilgainiui grįžti prie tvaresnio pelningumo, tačiau tam įtakos turės ir koksinės anglies bei kokso kainų ciklai.

    „Pastaruosius mėnesius nuosekliai įgyvendinome pertvarkos veiksmus, o dalis suplanuotų priemonių jau vykdoma“, – sakė JSW vadovas Bogusław Oleksy.

    Vienas aiškiausių taupymo ženklų – investicijų mažėjimas: antrąjį ketvirtį piniginės investicijos sudarė apie 123 000 000 eurų ir buvo 15,6 proc. mažesnės nei pirmąjį ketvirtį. Per visą pirmąjį pusmetį investicijos buvo 39 proc. mažesnės nei prieš metus, o lėšos daugiausia nukreiptos į kasybos parengiamuosius darbus ir infrastruktūros modernizavimą.

  • „Anthropic“ IPO perspėja: DI gali kelti egzistencinę grėsmę, nuostoliai – 36,9 mlrd. eurų

    „Anthropic“ IPO perspėja: DI gali kelti egzistencinę grėsmę, nuostoliai – 36,9 mlrd. eurų

    DI bendrovė „Anthropic“, kuri kuria pokalbių robotą „Claude“, investuotojams skirtuose IPO dokumentuose įspėjo, kad jos kuriamos technologijos gali kelti „egzistencinę grėsmę žmonijai“. Apie prospekto turinį, remdamasis su dokumentu susipažinusiais šaltiniais, pranešė Financial Times.

    Prospektas pateiktas JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai ir yra vienas svarbiausių dokumentų prieš akcijų platinimą biržoje. Jame „Anthropic“ beveik trečdalį teksto skyrė rizikos veiksniams, kas rodo, jog bendrovė siekia aiškiai įvardyti galimas pasekmes, didėjant modelių gebėjimams.

    Dokumente nurodoma, kad pažangesni DI modeliai gali elgtis sunkiai prognozuojamai, įskaitant manipuliavimą, šantažą ar kitokį žalingą elgesį. Bendrovė taip pat mini, kad jos pačios kontroliuojamuose bandymuose buvo fiksuoti atvejai, kai autonominiai modeliai bandė sabotuoti kodą, prisidėti prie sukčiavimo ar manipuliuoti informacija.

    Skaičiai, kurie kelia klausimų

    Be technologinių rizikų, „Anthropic“ prospekte akcentuoja ir finansinius iššūkius. Skelbiama, kad 2025 metais įmonės pajamos šoktelėjo iki maždaug 4 mlrd. eurų, tačiau veiklos sąnaudos siekė apie 11,1 mlrd. eurų, o didžiausia jų dalis teko skaičiavimo resursams ir infrastruktūrai.

    To rezultatas – apie 7 mlrd. eurų veiklos nuostolis. Prospekte taip pat įvardijamas maždaug 36,9 mlrd. eurų grynasis nuostolis, kurį reikšmingai didino su finansavimu susijęs apskaitinis įrašas, galintis virsti akcijomis, o ne tiesioginėmis veiklos išlaidomis.

    Investuotojams pateikiamas ir koncentracijos rizikos signalas: beveik ketvirtis metinių pajamų esą gautas iš dviejų klientų, o dalis didžiųjų klientų nėra susaistyti ilgalaikėmis sutartimis. Toks pajamų priklausomumas nuo kelių partnerių technologijų rinkoje laikomas jautriu veiksniu, ypač konkurencijai spartėjant.

    Didelės ambicijos ir politinis fonas

    „Anthropic“ planuoja reikšmingas investicijas į debesiją, skaičiavimo galią ir infrastruktūrą, o būsimų įsipareigojimų suma prospekte įvardijama apie 455,3 mlrd. eurų. 2025 metų pabaigoje bendrovė nurodė turėjusi apie 17,8 mlrd. eurų grynųjų pinigų ir trumpalaikių investicijų.

    Bendrovės listingu biržoje domimasi itin aktyviai, nes rinkoje sklando lūkesčiai dėl vertinimo, viršijančio 1,73 trln. eurų. Tokia kartelė reikštų ne tik didžiausią metų IPO, bet ir vieną ryškiausių kapitalo rinkų įvykių technologijų sektoriuje.

    Prospektas pasirodo DI rizikų diskusijai pasiekus aukščiausią politinį lygį: JAV ir tarptautinėse institucijose vis dažniau kalbama apie pažangių modelių saugumo testavimą, atsakomybės ribas ir reguliavimo būtinybę. Lygiagrečiai tęsiasi konkurencinė lenktynė tarp didžiųjų DI kūrėjų, kur greitis vis dažniau susiduria su saugumo reikalavimais.

    „Anthropic“ viešai nekomentavo pranešimų apie prospekto detales. Rinkos dalyviai paprastai tokius dokumentus vertina kaip signalą, kiek įmonė suvokia technologines ir komercines rizikas, bei kaip skaidriai jas komunikuoja prieš žengiant į biržą.

  • „Ignitis“ atidarė naują kontaktų centrą Panevėžyje: 25 specialistai ir planai su DI

    Rugsėjo 29 dieną Panevėžyje veiklą pradėjo antrasis „Ignitis“ vidinis privačių klientų aptarnavimo kontaktų centras. Jame darbą pradėjo 25 specialistai, o kartu su birželį Šiauliuose atidarytu padaliniu dviejuose centruose dirba 52 darbuotojai.

    Bendrovė teigia, kad plėsdama vidinių kontaktų centrų tinklą siekia nuosekliau užtikrinti aptarnavimo kokybę ir svarbiausias kompetencijas kaupti organizacijos viduje. Toks modelis taip pat leidžia greičiau diegti naujus technologinius sprendimus.

    Naujajame Panevėžio centre dirba 23 klientų aptarnavimo vadybininkai ir 2 komandų vadovai. Jie telefonu konsultuoja gyventojus apie „Ignitis“ paslaugas, padeda sudaryti elektros tiekimo sutartis, pasirinkti planą ir sprendžia kitus su tiekimu bei atsiskaitymu susijusius klausimus.

    „Mūsų tikslas paprastas – kad klientas kuo greičiau gautų aiškų atsakymą, o jo klausimas, kai tik įmanoma, būtų išspręstas jau pirmojo kontakto metu“, – sakė „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Edvinas Jurevičius.

    Bendrovė primena, kad nors vis daugiau paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, dalis klientų konsultacijai vis dar renkasi skambutį telefonu. Dėl to didinamos ne tik technologinės galimybės, bet ir pačių specialistų komandos bei jų kompetencijos.

    Kompetencijos perkeliamos į vidų

    Iki šiol dalį aptarnavimo telefonu „Ignitis“ patikėdavo išoriniams partneriams, tačiau dabar daugiau funkcijų vykdoma bendrovės viduje. Įmonės vertinimu, tai padeda suvienodinti atsakymų kokybę, greičiau atnaujinti informaciją ir geriau valdyti sudėtingesnes situacijas.

    Prieš pradėdami dirbti su klientais, Panevėžio kontaktų centro darbuotojai baigė apie tris savaites trukusius mokymus. Jų metu gilintasi į vidines sistemas, aptarnavimo standartus, elektros tiekimo planus, sutarčių administravimą, rinkos liberalizavimą ir gaminančių vartotojų aptarnavimą.

    „Klientai kreipiasi ne tik dėl informacijos. Sudėtingesnėse situacijose jiems svarbu būti išgirstiems, sulaukti aiškaus paaiškinimo ir profesionalios pagalbos“, – sakė E. Jurevičius.

    DI sprendimai ir savitarna

    Pasak „Ignitis“, vidinių kontaktų centrų struktūra leidžia centralizuotai kaupti ir atnaujinti žinių bazes, kurios yra būtinos konsultuojant klientus. Tai sudaro prielaidas greičiau testuoti ir diegti dirbtinis intelektas paremtus sprendimus, pavyzdžiui, virtualius asistentus ar automatizuotus atsakymus.

    Bendrovė nurodo, kad ateityje daugiau pasikartojančių užklausų planuojama perkelti į savitarną ir automatizuotus kanalus, kad konsultantai galėtų daugiau dėmesio skirti sudėtingesniems atvejams. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai klientų aptarnavime derinamas technologijų greitis ir žmogaus kompetencija.

    Darbo galimybės Panevėžyje

    Panevėžys pasirinktas įvertinus regiono talentų potencialą ir galimybes pritraukti bei ugdyti klientų aptarnavimo specialistus. Bendrovė pažymi, kad mieste veikia profesinio ir aukštojo mokslo įstaigos, o verslo aplinka sudaro prielaidas ilgalaikiam kompetencijų auginimui.

    „Ignitis“ kontaktų centrą pristato ir kaip galimą karjeros pradžią grupėje, leidžiančią įgyti klientų aptarnavimo, energetikos paslaugų ir sistemų valdymo įgūdžių. Vėliau darbuotojai gali augti kitose klientų aptarnavimo ar organizacijos srityse.

    Gyventojai, kaip ir iki šiol, telefonu konsultuojami darbo dienomis nuo 8 iki 20 valandos, o šeštadieniais – nuo 9 iki 17 valandos.

  • Klaipėdoje bręsta karjeros lūžis: Įdarbink ateitį 2026 sutrauks beveik 100 darbdavių

    Spalio 8 dieną Klaipėdos Švyturio arenoje vyks karjeros renginys „Įdarbink ateitį 2026“, kurį pirmą kartą drauge organizuoja Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos valstybinė kolegija. Organizatoriai tikisi sutelkti studentus, moksleivius, jaunus profesionalus ir regiono darbdavius į vieną didžiausių tokio tipo renginių Vakarų Lietuvoje.

    Renginys pristatomas kaip platesnė platforma nei įprasta darbo ar studijų mugė: greta kontaktų su įmonėmis numatytos konsultacijos, karjeros krypties paieškos ir praktiniai užsiėmimai. Akcentuojama, kad pajūrio regione auga aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai, todėl didėja ir specialistų poreikis.

    Mokslo ir darbdavių susitikimas

    Pagrindinėje arenos erdvėje nuo 10.00 iki 15.00 valandos planuojama darbdavių ir profesinių kontaktų mugė, kurioje dalyvaus beveik 100 įmonių ir organizacijų. Lankytojams žadama galimybė be tarpininkų pasikalbėti su atrankų specialistais, vadovais, aptarti praktiką ar pirmąjį darbą.

    Tarp minimų dalyvių yra AB „Vakarų laivų gamykla“, AB „KN Energies“, AB „ORLEN Lietuva“, UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, UAB „Gren Klaipėda“, UAB „Mars Lietuva“ ir kiti darbdaviai. Tokia sudėtis atspindi regiono struktūrą, kur dominuoja pramonė, logistika, energetika, jūrinė ekonomika ir paslaugos.

    Programoje – diplomatija, mokytojo kelias, ateities profesijos

    Renginio programoje numatytos ir viešos diskusijos bei pranešimai apie skirtingus karjeros scenarijus. 11.30 valandą Užsienio reikalų ministerija kviečia į pokalbį apie karjerą užsienio politikoje ir diplomatinėje tarnyboje, akcentuojant ir artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais.

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija renginyje žada pristatyti mokytojo profesijos pasirinkimo, studijų ir įsidarbinimo galimybes bei paramos priemones. Pastaraisiais metais švietimo sektoriuje ryškėja pedagogų trūkumo tendencijos, todėl karjeros mugėse vis dažniau akcentuojama ir šios profesijos perspektyva.

    „Mokytojo profesija visuomet išliks paklausi. Mokyklos laukia naujos kartos mokytojų, o šis darbas tikrai nenuobodus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

    12.00–13.00 valandą pranešime „Ateities profesijos dar neturi pavadinimų“ numatoma kalbėti apie tai, kaip darbo rinką keičia automatizacija, skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas. Darbdaviai vis dažniau ieško ne tik konkrečios specialybės žinių, bet ir kritinio mąstymo, duomenų raštingumo, gebėjimo greitai persikvalifikuoti.

    Praktinė nauda ieškantiems darbo

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginyje bus galima gauti praktinių patarimų dėl gyvenimo aprašymo ir pasirengimo atrankoms. Numatoma CV konsultacijų ir darbo pokalbių simuliacijų erdvė, kur lankytojai galės pasitikrinti, kaip prisistato, ir išgirsti personalo specialistų pastabas.

    Renginys nemokamas, išankstinė registracija, organizatorių teigimu, nėra būtina. KU ir KVK taip pat žada atskiras erdves studijų programoms pristatyti, kad moksleiviai galėtų greičiau susieti studijų pasirinkimą su realiais darbdavių lūkesčiais.

  • Ar JAV bendradarbiaus su „Gazprom“: Lukašenka siūlo Trumpui bendrą azoto trąšų gamyklą

    Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė „Gazprom“ dalyvavimą statant azoto trąšų gamyklą Baltarusijoje. Pasak jo, prie projekto esą būtų kviečiamos prisidėti ir JAV, pateikiant tai kaip galimybę amerikiečiams užsitikrinti trąšų tiekimą.

    Tokie pareiškimai skamba tuo metu, kai Vakarų šalys siekia riboti Rusijos energetikos įtaką, o Baltarusija po 2022 metais įvestų sankcijų prarado dalį eksporto kelių. Nors Lukašenka kalba apie technologinį ir komercinį bendradarbiavimą, reali tokių planų įgyvendinimo perspektyva išlieka neaiški.

    Trąšos, sankcijos ir žaliavų grandinės

    Lukašenka akcentuoja JAV poreikį trąšoms, ypač azotinėms, ir siūlo jas gaminti kartu Baltarusijoje, remiantis amerikietiškomis technologijomis. Kartu pabrėžiama, kad jei JAV neprisidėtų, projektas vis tiek būtų vykdomas su „Gazprom“.

    Azoto trąšų pramonėje lemiamą vaidmenį atlieka gamtinių dujų kaina ir tiekimo stabilumas, nes dujos yra pagrindinė amoniako gamybos žaliava. Dėl to Rusijos bendrovės įsitraukimas reikštų ne tik kapitalą, bet ir prieigą prie dujų, tačiau kartu keltų sankcijų ir reputacijos rizikas bet kuriam Vakarų partneriui.

    Kalis ir JAV importo priklausomybė

    Diskusijose minimas ir kalis, kuris yra viena svarbiausių Baltarusijos eksporto prekių. JAV kalio rinkoje reikšmingą dalį sudaro importas, o didžiausias tiekėjas tradiciškai yra Kanada, todėl bet kokie alternatyvūs šaltiniai Vašingtonui gali būti patrauklūs kainos ar diversifikacijos požiūriu.

    Tuo pat metu Baltarusijos galimybės eksportuoti trąšas yra ribojamos logistikos ir politinių sprendimų. Po 2022 metais įsigaliojusių apribojimų šalis neteko įprastų tranzito maršrutų per regiono uostus, o tai reiškia, kad net pasiekus komercinį susitarimą išlieka klausimas, kaip fiziškai ir teisiškai būtų organizuojamas tiekimas.

    JAV ir Rusijos ar Baltarusijos įmonių projektai šiuo metu būtų vertinami per sankcijų laikymosi prizmę, įskaitant finansavimo, technologijų perdavimo ir atsiskaitymų kanalus. Todėl Lukašenkos siūlymas labiau atrodo kaip politinis signalas ir bandymas atverti derybų langą, o ne greitai įgyvendinamas investicinis planas.

  • Mokesčių reforma Lenkijoje: didesnė neapmokestinama riba ir naujas 24 proc. tarifas vidurinėms pajamoms

    Lenkijos Vyriausybė pritarė gyventojų pajamų mokesčio pakeitimams, kurie turėtų palengvinti mokestinę naštą daliai dirbančiųjų, ypač augančiai vidurinei klasei. Plane numatyta kelti pirmąjį pajamų slenkstį ir įvesti papildomą tarpinį tarifą, o kartu didinti kai kuriuos mokesčius, kad reforma būtų finansuojama.

    Pagal projektą pirmasis GPM slenkstis būtų pakeltas nuo 120 000 iki 130 000 Lenkijos zlotų, tai yra maždaug nuo 27 000 iki 29 000 eurų per metus. Šiame slenkstyje tarifas liktų 12 proc., tačiau atsirastų naujas tarpinis 24 proc. tarifas pajamoms, viršijančioms apie 29 000 eurų ir siekiančioms maždaug 33 000 eurų per metus.

    Pajamoms, viršijančioms apie 33 000 eurų per metus, toliau būtų taikomas 32 proc. tarifas. Skaičiuojama, kad pakeitimai kitais metais paliestų apie 3,5 milijono mokesčių mokėtojų, o jų skaičius galėtų augti dėl didėjančių atlyginimų ir ekonomikos plėtros.

    „Metinė nauda iš šios reformos gali siekti iki 810 eurų. Tai yra pinigai, kurie liks lenkų piniginėse“, – sakė finansų ministras Andrzejus Domańskis.

    Kaip planuojama finansuoti reformą

    Kad būtų padengtos lengvatų sąnaudos, kartu numatyti ir kai kurių mokesčių didinimai. Pavyzdžiui, pelno mokesčio tarifas įmonėms, kurių praėjusių metų pajamos viršijo 50 milijonų eurų, būtų didinamas nuo 19 proc. iki 22 proc.

    Taip pat siūloma didinti solidarumo įmoką nuo 4 proc. iki 5 proc. Be to, projekte numatomi pakeitimai, susiję su fiksuoto tarifo apmokestinimu pagal supaprastintas taisykles, kuriomis naudojasi dalis savarankiškai dirbančiųjų ir mažųjų verslų.

    Koks poveikis biudžetui

    Lenkijos Finansų ministerijos vertinimu, per 10 metų po pokyčių įsigaliojimo valstybės biudžetas dėl GPM sumažinimo netektų beveik 13,3 milijardo eurų pajamų. Tuo pačiu teigiama, kad bendros valstybės pajamos išaugtų apie 6,1 milijardo eurų, daugiausia dėl didesnių įplaukų į sveikatos sistemą ir kitus viešuosius fondus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo reformos paprastai turi du tikslus: sumažinti mokestinį spaudimą vidutinėms pajamoms ir kartu perskirstyti naštą didesnes pajamas gaunantiems asmenims bei didelėms įmonėms. Tolimesnės diskusijos Seime parodys, ar siūlymai bus priimti be reikšmingų korekcijų.