Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkija planuoja 3 250 zl išmoką rezervistams: reikės bent 8 dienų mokymų

    Lenkijos rezervistams planuojama vienkartinė 3 250 zlotų išmoka, jeigu jie per metus atliks bent 8 dienas savanoriškų mokymų ir dalyvaus privalomose karinėse pratybose.

    Tokią naują priemonę į teisės aktus siūlo įtraukti Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija. Išmoka būtų skirta vadinamajai pasyviajai rezervei.

    Pagrindinis siūlomų pokyčių tikslas – sukurti savanoriškų mokymų sistemą, skirtą rezervui rengti. Akcentuojama, kad mokymai turėtų padėti suderinti civiliniame gyvenime įgytas kompetencijas su kariniais įgūdžiais.

    Tarp įvardijamų mokymų temų minimi išgyvenimo įgūdžiai, karo lauko medicina ir šaudymas. Kartu numatomi ir kiti pakeitimai, susiję su karių teisine apsauga bei kariuomenės institucijų funkcijomis.

    Kam būtų mokama ir kokios sąlygos

    Pagal projektą, vienkartine išmoka galėtų pasinaudoti pasyviosios rezervo tarnybos kariai, turintys mobilizacinį paskyrimą arba numatyti jį gauti.

    Svarbiausia sąlyga – per tuos pačius kalendorinius metus įvykdyti du reikalavimus: iš viso dalyvauti mažiausiai 8 dienas savanoriškuose mokymuose ir atlikti privalomas karines pratybas.

    Išmokos dydis siejamas su mažiausiu profesinės karo tarnybos kario baziniu atlygiu ir sudarytų 50 proc. šios sumos. Pagal dabartinius dydžius tai būtų 3 250 zlotų.

    Kiek tai kainuotų ir kiek žmonių apimtų

    Ministerija skaičiuoja, kad 2027 metais šis sprendimas galėtų kainuoti apie 13 mln. zlotų ir apimti maždaug 4 tūkst. rezervistų.

    Nuo 2028 metų metinės išlaidos, pagal prielaidas, didėtų iki maždaug 26 mln. zlotų, jei išmoka pasinaudotų apie 8 tūkst. žmonių.

    Darbdaviams numatomas nemokamų atostogų mechanizmas

    Projekte taip pat numatyta, kad darbdavys privalėtų suteikti nemokamas atostogas darbuotojui, kuris pateiktų pažymą apie atranką į mokymus.

    Tokių atostogų metu darbuotojas išlaikytų iš darbo santykių kylančias teises, išskyrus teisę į darbo užmokestį.

    Kiti siūlomi pakeitimai – teisinė pagalba kariams

    Kita siūloma pataisa susijusi su teisine pagalba kariams, kuri tam tikrais atvejais būtų finansuojama kariuomenės lėšomis.

    Numatoma, kad asmuo, kuris dėl tarnybinių pareigų vykdymo būtų paduotas į teismą arba taptų proceso šalimi, „ypač pagrįstais atvejais“ galėtų gauti kariuomenės apmokamą teisininką. Priemonė būtų taikoma tiek profesionaliems, tiek neprofesionaliems kariams, taip pat išplėsta ir į administracinių nusižengimų bylas.

    Be to, projekte numatomi pokyčiai dėl Karo turto agentūros funkcijų – jos vaidmenį siūloma išplėsti, kad ji galėtų plačiau remti ne tik Lenkijos ginkluotąsias pajėgas, bet ir šalyje dislokuotas sąjungininkų pajėgas.

  • Energetinio efektyvumo investicijos gali atsipirkti per metus: daugėja jų finansavimo

    Gerai suplanuotos investicijos į energijos vartojimo efektyvumą kai kuriais atvejais gali atsipirkti net per vienus metus. Tokią išvadą konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose aptarė energetikos ir finansavimo sričių atstovai.

    Diskusijoje „Kaip matuoti energijos efektyvumo kokybę?“ Krajowej Agencji Poszanowania Energii (KAPE) ekspertas Pawełas Gilewskis pasakojo apie projektą „Energy First Plus“, kuriame daug dėmesio skirta namų ūkių energijos valdymui ir paklausos reakcijai (DSR).

    Pasak jo, tyrimų metu išryškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų apskritai nežino, kas yra DSR. Taip pat paaiškėjo, jog sutarti dėl vieningos investicijų vertinimo metodikos sudėtinga, nes bankai, energetikos sektorius ir vartotojai turi skirtingus prioritetus.

    Kartu akcentuota, kad investicijų „kokybę“ lemia ne tik technologijos, bet ir teisingai parinktas sprendimas, aiškūs tikslai bei reali, o ne vien formali, energijos taupymo nauda. Priešingu atveju net ir su parama įgyvendinti projektai gali neatnešti laukto efekto.

    Energetinių auditų kokybė ir patikra

    Banko Gospodarstwa Krajowego (BGK) atstovė Magdalena Czerska teigė, kad energetiniai auditai Lenkijoje tampa vis kokybiškesni, o pati praktika rinkoje veikia jau daug metų. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai auditą reikia patikslinti ar papildyti, ypač jei auditorius dar tik pradeda karjerą.

    Ji pabrėžė, kad bankas vertina dokumentų apimtį, prašo korekcijų ar paaiškinimų, o atsisakymai finansuoti dėl netinkamo audito – reti. Anot jos, auditoriai dažnai būna labiau specializuoti, nei gali pasirodyti, ir geba greitai prisitaikyti prie papildomų reikalavimų.

    Konsultacijos nuo audito iki rezultato

    Katovicų vaivadijos Aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondo atstovas Łukaszas Frydelis sakė, kad jų prioritetų sąraše pirmoje vietoje yra energijos taupymas, o sprendžiant dėl pastatų modernizavimo esminiu dokumentu dažniausiai tampa energetinis auditas.

    Jis atkreipė dėmesį, kad fondo struktūroje veikia energetikos patarėjų komanda, padedanti gyventojams ir kitiems paramos gavėjams viso proceso metu – nuo konsultacijų ir audito iki rezultatų patikros bei kontrolės.

    Taip pat paminėta, kad finansuojant projektus gali būti taikomas efektyvumo „premijavimas“ – geresnės sąlygos skiriamos investicijoms, kurios leidžia pasiekti didesnį ekologinį efektą mažesnėmis sąnaudomis. Energetikos patarėjai dirba ir savivaldybių lygmeniu – jų Lenkijoje daugiau nei 2,5 tūkst.

    Vartotojų klaidos ir atsinaujinančių išteklių įrangos rinka

    Federacijos „Federacja Konsumentów“ prezidentė Monika Kosińska-Pyter teigė, kad dalis vartotojų energetinėje transformacijoje patyrė nuostolių, o atsakomybė ne visada tenka vien pirkėjui. Jos vertinimu, dažnai problemos kyla ir dėl to, kad žmonės nesigilina į sutartis ar produkto veikimą, ir dėl nesąžiningų pardavėjų ar montuotojų elgesio.

    Kaip pavyzdys įvardytos šilumos siurblio įrengimo situacijos, kai pats būstas nėra tam pritaikytas, arba kai vartotojams sudėtinga tinkamai valdyti sistemą. Pasak jos, todėl itin svarbios edukacinės priemonės – aiškinimas, kaip veikia skirtingos technologijos ir, pavyzdžiui, dinaminiai elektros tarifai.

    Verslo patirtis: energijos valdymas ir duomenys

    „Schneider Electric“ atstovas Marekas Marchewka tvirtino, kad energijos efektyvumo priemonėms būtinas ir techninis bei serviso palaikymas po diegimo. Jis pateikė kliento iš automobilių pramonės pavyzdį, kai įdiegus energijos valdymo sistemą (Energy Management System) sutaupyta daugiau, nei planuota, o investicija atsipirko per metus.

    Anot jo, vis didesnę reikšmę įgauna duomenys ir technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, padedantys stebėti ir optimizuoti energijos vartojimą. Kartu jis atkreipė dėmesį į galimus iššūkius elektros tinklo stabilumui, kai daugėja išskaidytų atsinaujinančios energijos šaltinių.

    Diskusijos dalyviai sutiko, kad dėl augančių energijos kainų efektyvumo sprendimai tampa vis svarbesni tiek namų ūkiams, tiek verslui. Kartu pabrėžta, kad ilgainiui dotacijas vis dažniau keis kiti finansiniai instrumentai, todėl gebėjimas įvertinti investicijų naudą ir rizikas taps dar aktualesnis.

  • Lenkijos bankai per 3 ketvirčius uždirbo daugiau nei prognozuota: politikai vėl taikosi į milijardus?

    Lenkijoje veikiantys komerciniai bankai šiemet uždirba daugiau, nei buvo prognozuota metų pradžioje, nors pelnai, palyginti su pernai, ir mažesni. Per pirmuosius tris 2026 metų ketvirčius bankų sektoriaus grynasis pelnas jau viršijo 32 mlrd. zlotų, o tai kelia klausimą, ar valdžia vėl ieškos papildomų pajamų bankų sąskaita.

    Apie tokią tendenciją skelbia portalas WNP, atkreipdamas dėmesį, kad Lenkijos bankų asociacija 2026 metų pradžioje visiems metams buvo prognozavusi mažiau nei 31 mlrd. zlotų grynojo pelno. Vis dėlto šį lygį sektorius perkopė dar nepasibaigus metams.

    Situacija iškalbinga ir platesniame kontekste: 2024 metais bankai Lenkijoje uždirbo 40,1 mlrd. zlotų grynojo pelno, o 2025-ieji buvo rekordiniai – „į rankas“ liko daugiau nei 48 mlrd. zlotų. Dabartiniai rezultatai leidžia spėti, kad 2026 metais pelnas gali viršyti 2024 metų lygį.

    Viena svarbiausių detalių – nuo 2026 metų pradžios Lenkijoje bankams padidintas pelno mokestis: komerciniams bankams CIT tarifas pakeltas iki 30 proc. (iki 2026 metų pabaigos), o vėliau numatytas laipsniškas mažinimas iki 26 proc. 2027 metais ir 23 proc. nuo 2028 metų. Anksčiau tarifas siekė 19 proc.

    Kas labiausiai išsiskyrė tarp bankų

    Nepaisant didesnio mokesčio tarifo, dalis didžiųjų bankų sugebėjo pagerinti rezultatus, lyginant su praėjusiais metais. Tarp minimų – PKO BP, mBank, „Millennium“ ir ING.

    PKO BP trečiąjį ketvirtį uždirbo 2,9 mlrd. zlotų grynojo pelno (3,4 proc. daugiau nei prieš metus). mBank, kurio rezultatus stiprino būsto paskolų segmentas, trečiąjį ketvirtį uždirbo 1,1 mlrd. zlotų – tai net 29 proc. augimas per metus.

    ING trečiąjį ketvirtį pasiekė 1,13 mlrd. zlotų grynojo pelno (apie 2 proc. augimas), o „Millennium“ fiksavo 16 proc. didesnį rezultatą. Tuo metu kai kurių bankų pelnai mažėjo: ryškiausią procentinį kritimą patyrė „Citi Handlowy“ (minus 25 proc.), daugiau nei 20 proc. smuko ir „Pekao“ bei „Erste“.

    Kodėl pelnai „laikosi“: kreditavimas ir mažesni atidėjiniai

    Anot analitikų, sektoriaus rezultatus pastaraisiais mėnesiais stiprino augantis palūkanų pajamų rezultatas: stabilizavosi maržos, o kartu didėjo suteikiamų paskolų apimtys. Prie to prisideda ir palyginti stabilios palūkanų normos.

    Svarbi priežastis – mažėjantys atidėjiniai, susiję su paskolomis Šveicarijos frankais. Būtent tai laikoma viena priežasčių, kodėl „Millennium“ ir mBank galėjo taip ryškiai pagerinti rodiklius.

    Lenkijos centrinis bankas (Narodowy Bank Polski) nurodo, kad iki rugsėjo pabaigos bankų sektoriaus paskolų portfelis siekė 1,35 trln. zlotų – beveik 10 proc. daugiau nei prieš metus. Tarp aktyviausiai augusių minimi ir PKO BP bei mBank, kurių bendras paskolų portfelis atitinkamai augo 15 ir 18 proc.

    Geri rezultatai – ir politinė rizika

    Kuo geriau sektoriui sekasi finansiškai, tuo dažniau, pasak analitikų, jis atsiduria politikų akiratyje. Tekste pažymima, kad artėjant 2027 metų parlamento rinkimams (planuojami rudenį) gali daugėti siūlymų didinti bankų apmokestinimą – ypač jei viešųjų finansų situacija bus įtempta.

    Be to, abejojama, ar nuo 2028 metų tikrai bus įgyvendintas numatytas CIT tarifo sumažinimas iki 23 proc. Kai kurių analitikų vertinimu, labiau tikėtina, kad tarifas 2028 metais liks 2027 metų lygyje arba net galėtų būti didesnis, jei valdžiai prireiktų papildomų biudžeto pajamų.

    Prie rizikų taip pat priskiriami ir techniniai pokyčiai rinkoje: minima, kad 2027 metų pradžioje papildomų vienkartinių kaštų gali sukelti planuojamas perėjimas nuo WIBOR prie POLSTR, nes tai reikštų papildomas operacines išlaidas.

    Tuo pat metu sektoriaus atstovai pabrėžia, kad bankai yra reikšmingi mokesčių mokėtojai ir vieni pagrindinių ekonomikos finansuotojų, todėl didesnė mokestinė našta galėtų turėti platesnių pasekmių kreditavimui ir investicijų tempui.

  • „Nvidia“ neteko apie 1,8 trln. dolerių vertės: rinkos svarsto, kas bus po Jenseno Huango

    „Nvidia“ neteko apie 1,8 trln. dolerių vertės: rinkos svarsto, kas bus po Jenseno Huango

    „Nvidia“ per kiek daugiau nei mėnesį prarado apie 1,8 trln. JAV dolerių rinkos vertės, o investuotojai dabar vertina, kiek bendrovės sėkmė buvo susieta su ilgamečiu vadovu Jensenu Huangu.

    Po to, kai ketvirtadienį paskelbta apie J. Huango atsistatydinimą, Volstryto analitikai ėmė perskaičiuoti bendrovės perspektyvas ir DI industrijos dinamiką, apie tai praneša „Euronews“.

    63 metų J. Huangas buvo vienas ryškiausių DI bumo veidų: „Nvidia“ pažangūs lustai tapo infrastruktūros pagrindu, o pati bendrovė investavo į klientus ir tiekėjus, kad šie galėtų plėsti duomenų centrus ir DI pajėgumus.

    Laikinąja vadove paskirta finansų direktorė Colette Kress, šias pareigas einanti nuo 2013 metų. Nors investuotojams tai suteikia tęstinumo ženklą, rinkoje kyla klausimas, ar bus išlaikytas ankstesnis augimo ir sandorių tempas, kuris padėjo „Nvidia“ tapti DI rinkos lydere.

    Kas nutiko akcijoms ir vertei

    Bendrovės vertės kritimas fiksuotas po kelių įvykių sekos. Tekste minima, kad savaitgalio pranešimai apie J. Huango neištikimybę prisidėjo prie staigių nuostolių biržoje: tarp penktadienio uždarymo ir ketvirtadienio dienos žemiausio taško buvo „nubraukta“ apie 900 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės.

    Iš viso nuo rekordinio uždarymo spalio 6 dieną, kai akcijos dieną baigė ties 239,24 JAV dolerio, „Nvidia“ neteko apie 1,8 trln. JAV dolerių (apie 1,6 trln. eurų) rinkos vertės.

    Po žinios apie atsistatydinimą ketvirtadienį akcijos smuko 4,3 proc. iki 166,19 JAV dolerio ir priartėjo prie 52 savaičių žemumų.

    Kiek rinkoje buvo „Jensen premium“

    Rinkos dalyviai iš esmės sprendžia du klausimus: kokią kainą verta mokėti už „Nvidia“ būsimą pelną su nauju vadovu ir kiek bendrovė uždirbs, jei klientai sulėtins investicijas į DI.

    Minima, kad dalis analitikų nemato būtinybės nedelsiant keisti pelno prognozių 2027 ir 2028 finansiniams metams, tačiau įvardija ilgalaikes rizikas – vadovų kaitą, sandorių politiką ir didesnį dėmesį veiklai, susijusiai su Kinija.

    Rinkoje taip pat skaičiuojamas vadinamasis „Jensen premium“ – priedas prie vertės, kurį investuotojai siejo su J. Huango asmeniu ir jo vaidmeniu nuo produktų strategijos iki santykių su vyriausybėmis ir DI laboratorijomis.

    Dar iki atsistatydinimo kai kurie analitikai buvo bandę įvertinti, kaip pasikeistų „Nvidia“ akcijos vertė be J. Huango: tekste nurodoma 225 JAV dolerių už akciją įvertinimas be jo, palyginti su 300 JAV dolerių, kai jis vadovauja.

    Į ką investuotojai žiūrės toliau

    Esminis artimiausias taškas investuotojams – bendrovės finansinių rezultatų skelbimas antradienį, lapkričio 17 dieną, po JAV rinkų uždarymo.

    Per ketvirtį iki liepos 26 dienos „Nvidia“ pajamos, kaip teigiama, išaugo daugiau nei dvigubai iki 96,2 mlrd. JAV dolerių (apie 86,8 mlrd. eurų), o duomenų centrų segmentas sudarė daugiau nei 90 proc. pardavimų.

    Įmonė prognozavo apie 108 mlrd. JAV dolerių (apie 97,5 mlrd. eurų) pajamas už ketvirtį, apie kurį bus pranešta, o analitikų lūkesčiai, remiantis apklausos duomenimis, siekė 109,3 mlrd. JAV dolerių (apie 98,6 mlrd. eurų).

    Rinkai svarbiausia bus kito ketvirčio pardavimų ir pelningumo gairės: jos parodys, kokio augimo „Nvidia“ tikisi po staigių vertės svyravimų ir vadovų pasikeitimo, bei ar didžiosios debesijos bendrovės laikosi savo investicijų planų.

    Taip pat bus stebima, ar „Nvidia“ pavyks laiku pristatyti naująsias „Vera Rubin“ sistemas ir ar finansavimo susitarimai su DI klientais tęsis jau vadovaujant C. Kress, kol bus rastas nuolatinis generalinis direktorius.

    Ši situacija parodė, kad net technologijų milžinams investuotojų pasitikėjimas priklauso ne tik nuo užsakymų ir produktų planų, bet ir nuo aiškaus vadovavimo tęstinumo.

    Šis straipsnis nėra finansinis patarimas – prieš investuodami įvertinkite rizikas ir priimkite sprendimus pagal savo situaciją.

  • Popiežius Leonas XIV Argentinoje griežtai kreipėsi į prezidentą Milei: valdžia turi tarnauti žmogui

    Per istorinį vizitą Argentinoje popiežius Leonas XIV viešai pasiuntė aiškią žinią prezidentui Javierui Milei – valdžia esą turi būti tarnystė, o sprendimuose žmogus negali atsidurti po ekonomikos interesais.

    Buenos Airėse pasirodymą lydėjo didžiulis gyventojų dėmesys – pontifiką pasitiko dešimtys tūkstančių žmonių, o pagrindiniai susitikimai vyko prezidentūroje „Casa Rosada“.

    Vizitas vyksta įtemptame fone: nuo 2023 metų Milei vykdomos radikalios neoliberalios reformos šalį smarkiai suskaldė. Valdžia giriasi tam tikrais makroekonominiais rodikliais, tačiau visuomenėje auga nepasitenkinimas dėl taupymo politikos pasekmių.

    Tarp skaudžiausiai paliestų sričių minimi socialiniai mokėjimai, švietimas, universitetų ir mokslo finansavimas, taip pat darbo rinka – tai tapo kontekstu, kuriame popiežiaus raginimai nuskambėjo ypač aštriai.

    Vizitas, kurio Argentina laukė dešimtmečius

    Argentina popiežiaus vizito buvo laukusi beveik keturis dešimtmečius – paskutinį kartą šalyje 1987 metais lankėsi Jonas Paulius II. Šįkart Leonas XIV atvyko į Buenos Aires ir dar kelionės pradžioje pasirinko simbolinį gestą.

    Iškart po atvykimo jis nuvyko į Plaza San Martin – vieną svarbiausių sostinės aikščių, pavadintą generolo José de San Martino, Argentinos, Čilės ir Peru išvaduotojo, vardu. Šis sustojimas interpretuotas kaip pagarba šalies istorijai ir tapatybei.

    Tuo pat metu politinė atmosfera išlieka įtempta: dalis visuomenės reformose mato būtinybę, kiti – socialinį smūgį silpniausiems. Ši įtampa lydėjo ir popiežiaus susitikimą su prezidentu.

    Popiežiaus žinia Milei: „veikite apdairiai“

    Pagrindinė Leono XIV kalba nuskambėjo Buenos Airėse, „Palacio Libertad“. Nors tonas buvo diplomatiškas, kreipimasis aiškiai siejosi su politine šalies realybe.

    Popiežius pabrėžė, kad valdžia turi prasmę tik tada, kai yra tarnystė ir kai žvelgiama plačiau nei į trumpalaikius tikslus. Jis taip pat akcentavo apdairumo pareigą ir raginimą pripažinti valdžios ribas, sprendimus nukreipiant į visos bendruomenės gerovę.

    Svarbiausia mintis išreikšta tiesiogiai: „Tas, kuris turi valdžią, privalo veikti apdairiai, pripažinti jam patikėtos galios ribas ir savo sprendimus nukreipti visos bendruomenės labui.“

    Leonas XIV atkreipė dėmesį ir į demokratiją – kaip paveldą, kurį reikia saugoti klausantis ir kantriai ieškant susitarimo. Tai nuskambėjo kaip užuomina į Milei valdymo stilių, kai svarbūs sprendimai priimami dekretų keliu.

    Švietimas, socialinė apsauga ir jaunimo emigracija

    Popiežius kalbėjo ne vien abstrakčiai. Jis ragino stiprinti švietimą, aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus, taip pat skirti ypatingą dėmesį žmonėms su negalia.

    Kalboje buvo paminėti ir bedarbiai bei tie, kurie, nepaisant sunkaus darbo, sunkiai išlaiko šeimas. Šios temos tiesiogiai siejamos su taupymo politika, kurią reformų metu ypač pajuto socialinės sistemos ir viešasis sektorius.

    Kitas akcentas – jaunimas, kuris, popiežiaus žodžiais, priverstas palikti šalį ieškodamas geresnės ateities. Pontifikas klausė, kur buvo suklysta, jei vis daugiau jaunų žmonių nemato perspektyvos savo valstybėje.

    DI klausimas: skirtingos ateities vizijos

    Vizito metu ryškėjo ir idėjinis konfliktas dėl dirbtinio intelekto vaidmens valstybėje. Popiežius įspėjo apie grėsmes „žmogiškajam veiksniui“ ir ragino technologinę pažangą sieti su atsakomybe bei etiniu apmąstymu.

    Tuo metu Milei administracija sieja DI su būsimos ekonomikos pamatu: minimi planai plėtoti duomenų centrus, o diskusijose pasirodo ir idėjos apie teisinį statusą „nežmogiškoms korporacijoms“.

    „The Guardian“ skelbė, kad už biudžeto karpymus atsakingas ministras Federico Sturzenegger yra pripažinęs, jog DI jau naudotas rengiant įstatymų projektus. Tai dar labiau išryškino skirtingus požiūrius į technologijų reguliavimą ir jų vietą valstybės valdyme.

    Argentinos žiniasklaidos vertinimai ir galimas protokolinis incidentas

    Popiežiaus kalba Argentinoje sulaukė plataus atgarsio – dalis žiniasklaidos ją apibūdino kaip politiškai taiklų, „iki milimetro“ sureguliuotą diplomatinį pareiškimą. Pabrėžta, kad Leonas XIV kalbėjo mandagiai, bet tvirtai.

    Pranešta, kad kai kurios kalbos vietos salėje sulaukė audringų plojimų, ypač ten, kur pontifikas palietė ekonomikos ir socialinio teisingumo temas. Vienas momentas, pasak aprašymų, suvienijo skirtingas politines stovyklas – popiežiaus pasmerkta korupcija.

    Tekste taip pat minima, jog renginio pabaigoje galėjo įvykti diplomatinis nesusipratimas: esą prezidentas Milei nuo scenos pasitraukė neatsisveikinęs ir nepaduodamas rankos, o popiežius, pažeisdamas protokolą, priėjo prie viceprezidentės Victorios Villarruel, konfliktuojančios su Milei. Šis epizodas buvo plačiai aptarinėjamas socialiniuose tinkluose.

  • Šildymas šilumos siurbliu: vienam sąskaita – 1 300 zl, kiti po šalčių gauna ir 6 tūkst. zl

    Tinkamai parinktas ir sumontuotas šilumos siurblys gali gerokai sumažinti šildymo išlaidas, tačiau ne visiems savininkams patirtis vienoda. Vienas naudotojas skaičiuoja, kad per sezoną už šildymą sumokėjo apie 1 300 zl, o kiti po šaltesnių mėnesių sulaukia kelių tūkstančių zlotų siekiančių sąskaitų.

    Kaip rašoma WP Finanse, Suha Beskidzka gyventojas jau trejus metus šildo 150 kv. m namą šilumos siurbliu ir naudoja saulės elektrinę. Jo teigimu, būtent elektros gamyba vietoje reikšmingai sumažino išlaidas elektrai, kuri šiuo atveju tiesiogiai susijusi su šildymo kaina.

    Vyras nurodo, kad be fotovoltinės elektrinės jo sąskaita, pagal asmeninius skaičiavimus, būtų siekusi iki maždaug 4 100 zl. Turint 7,6 kW saulės elektrinę ir 12 kWh energijos kaupiklį, reali suma už paskutinį žiemos sezoną, pasak jo, buvo apie 1 300 zl – taigi jis vertina sutaupęs beveik 3 000 zl.

    Kartu pabrėžiama, kad tokie rezultatai nėra automatiniai: svarbios ir pastato savybės. Šio konkretaus namo (statyto 2000-ųjų pradžioje) atveju minimos dvigubos sienos su penkių centimetrų polistireno sluoksniu, 50 cm mineralinės vatos ant perdangos bei didesnės galios radiatoriai, taip pat dalinis rūsys.

    Kada šilumos siurblys dirba ekonomiškai

    Kitas šilumos siurblio naudotojas atkreipia dėmesį, kad didelė dalis problemų kyla dėl įrengimo kokybės ir kompetencijos stokos. Pasak jo, ekonomiškam darbui itin svarbu tinkamai apšiltinti pastatą ir tradicinius radiatorius keisti į paviršinį šildymą.

    Tekste pabrėžiama, kad būtent konkrečios įrengimo ir pastato paruošimo sąlygos lemia, ar šilumos siurblys taps taupymu, ar brangiu sprendimu. Kitaip tariant, vien įrenginio pasirinkimas be šilumos nuostolių mažinimo ir sistemos pritaikymo dažnai neduoda laukto efekto.

    Kodėl po šalčių sąskaitos išauga

    Ne visi šilumos siurblių savininkai džiaugiasi mažomis sąskaitomis: minima, kad po šaltų mėnesių pasitaiko atvejų, kai per pusmetį susidaro beveik 6 tūkst. zl išlaidų, o už vieną 2025 metų gruodį – beveik 2 tūkst. zl.

    Pažymima, kad žemoms lauko temperatūroms užsitęsus, išryškėja sistemos trūkumai: netinkamai parinkta įrenginio galia, per aukšta vandens temperatūra sistemoje, per maži srautai ar neteisingai sureguliuota automatika.

    Rinka auga, bet sėkmė priklauso nuo detalių

    Nepaisant dalies vartotojų nusiskundimų, šilumos siurblių rinka, kaip nurodoma, auga. 2026 metų pirmąjį pusmetį šilumos siurblių, skirtų centriniam šildymui, pardavimai padidėjo 18 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

    Akcentuojama, kad tinkamai įrengti ir sukalibruoti šilumos siurbliai išlieka vienu iš pigesnių šildymo būdų, tačiau „tinkamai“ šiuo atveju reiškia visumą – nuo pastato šilumos izoliacijos iki teisingai parinktos galios ir valdymo nustatymų.

  • Zelenskis: JAV pirmąkart siejo Ukrainos narystę NATO su pasitraukimu iš Donbaso

    JAV pirmą kartą iškėlė Ukrainai galimybę tapti NATO nare mainais į pasitraukimą iš Donbaso, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Apie tai jis kalbėjo penktadienį bendraudamas su žurnalistais, o šeštadienį jo pasisakymus citavo žiniasklaida, įskaitant agentūrą „Interfax-Ukraina“.

    Pasak V. Zelenskio, amerikiečių pusė uždavė klausimą, ar Ukraina, gavusi narystę NATO, pasitrauktų iš Donbaso. Prezidentas pabrėžė, kad Ukraina nesitraukia ir neketina atiduoti savo žemių „teroristams“.

    Jis taip pat akcentavo, kad sprendimų dėl tokio masto klausimų negalėtų priimti vienas – jei pasiūlymas būtų patvirtintas, jis būtų pateiktas Ukrainos visuomenei platesnei diskusijai.

    Ką Zelenskis vadina saugumo paketu

    Ukrainos vadovas teigia, jog su partneriais šiuo metu aptariamas platesnis saugumo paketas, kuris galėtų būti pasiūlytas derybose. Jame minimos konkrečios NATO ir Europos Sąjungos saugumo garantijos, stipri Ukrainos kariuomenė ir finansinė parama nustatytam laikotarpiui.

    V. Zelenskis taip pat paminėjo vadinamąjį „Prosperity Plan“ – Ukrainos atstatymo planą, kuris būtų paremtas finansiniais ištekliais iš aiškiai įvardytų šaltinių.

    Kartu prezidentas pabrėžė, kad būtina labai tiksliai apibrėžti, ką tokios saugumo garantijos reikštų praktiškai ir kaip jos veiktų realiomis sąlygomis.

    Derybose – ir F-16 amunicijos bei pajėgumų klausimai

    Pasak V. Zelenskio, šiuo metu taip pat svarstomas klausimas dėl 800 tūkst. šaudmenų F-16 lėktuvams tiekimo – tokio kiekio, jo teigimu, užtektų maždaug pusmečiui.

    Jis nurodė, kad Ukrainai reikia vienu metu ore turėti 2,5 karto daugiau orlaivių, nei yra naudojama dabar. Prezidento teigimu, turimi F-16 nėra nauji, todėl nuolat remontuojami, ir dėl to būtina toliau dirbti su JAV.

    Kalbėdamas apie galimas diskusijas visuomenėje, V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad bet kokie svarstymai negalėtų reikšti okupuotų teritorijų pripažinimo Rusijos dalimi.

  • Lenkijoje vidutinė ZUS pensija nuo 2026 metų pradžios paaugo beveik 300 zlotų

    Lenkijoje vidutinė ZUS mokama pensija nuo 2026 metų pradžios pastebimai padidėjo – rugsėjį ji buvo beveik 300 zlotų didesnė nei sausį. Tai rodo šalies socialinio draudimo sistemos duomenys.

    Kaip nurodoma, 2026 metų sausį vidutinė pensija siekė 4 233,64 zloto, o 2026 metų rugsėjį – 4 525,41 zloto. Skirtumas sudaro 291,77 zloto.

    Kartu augo ir pensijų gavėjų skaičius. 2026 metų rugsėjį ZUS pensijas mokėjo 6 mln. 459,8 tūkst. žmonių – tai 34,3 tūkst. daugiau nei sausį.

    Šie skaičiai aktualūs ne tik Lenkijos senjorams, bet ir Lietuvoje gyvenantiems ar su Lenkija dirbantiems žmonėms, kurie domisi kaimyninės šalies pensijų sistema ir tendencijomis.

    Per devynis mėnesius – 6,9 proc. augimas

    Portalas „PulsHR“ atkreipia dėmesį, kad vidutinės pensijos augimas per devynis 2026 metų mėnesius sudarė apie 6,9 proc. Kitaip tariant, pensijų didėjimas fiksuotas ne vienkartiniu šuoliu, o nuosekliai per laikotarpį.

    Tekste taip pat pabrėžiama, kad didėjo ne tik išmokų dydis, bet ir žmonių, gaunančių pensijas, skaičius. Tai rodo, kad sistema aptarnauja vis didesnę gavėjų grupę.

    Daug senjorų pensiją derina su darbu

    Dar viena tendencija – reikšminga dalis senjorų ir toliau išlieka darbo rinkoje. ZUS duomenimis, 2025 metų gruodį 879,5 tūkst. žmonių, jau turinčių teisę į pensiją, buvo draudžiami sveikatos draudimu kitu pagrindu nei vien pensijos gavimas.

    Šioje grupėje dominavo moterys – jos sudarė 58,2 proc. dirbančių pensininkų. Vidutinis pensiją su darbu derinančių žmonių amžius siekė 67,8 metų.

    Tekste cituojami ir tyrimų duomenys apie norą dirbti po pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, „SD Worx“ ataskaitoje nurodoma, kad 51,9 proc. vyresnių darbuotojų norėtų dirbti ir pasiekę pensinį amžių.

    Taip pat minima „SW Research“ apklausa „Job Impulse“ užsakymu: joje teigiama, kad du trečdaliai vyresnių nei 60 metų žmonių norėtų dirbti. Kaip pagrindinis argumentas tęsti darbą dažniausiai įvardijamos papildomos pajamos.

  • Per trejus metus pastatytas Lenkijos COP iki šiol maitina gynybos pramonę – nuo HSW iki PZL Mielec

    1936–1939 metais Lenkija per neįtikėtinai trumpą laiką pastatė Centrinį pramonės rajoną (COP) – projektą, kuris iš esmės perbraižė šalies sunkiosios ir gynybos pramonės žemėlapį. Per trejus metus iškilo arba buvo smarkiai išplėsti fabrikai, kurių „palikuonys“ iki šiol laikomi strateginiais gynybos sektoriui.

    COP buvo didžiausias tuometinės Lenkijos (II Respublikos) ekonominis sumanymas: jo tikslas – sustiprinti sunkiosios pramonės ir ginkluotės gamybos bazę bei sumažinti priklausomybę nuo importo. Apie šio projekto mastą ir palikimą rašo portalas „wnp.pl“.

    Pradžios taškas buvo sudėtingas. Po nepriklausomybės atkūrimo 1918 metais šalis paveldėjo skirtingas teisines ir ekonomines sistemas, susidūrė su karu prieš bolševikinę Rusiją, hiperinflacija, o vėliau – ir su Didžiosios ekonominės krizės smūgiu.

    Vis dėlto politinė ir karinė vadovybė suvokė geopolitinę realybę tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos: be savo pramonės pajėgumų valstybė krizės metu rizikuoja tapti priklausoma nuo išorinių ginklų tiekėjų. Todėl vicepremjeras ir iždo ministras Eugeniuszas Kwiatkowskis pasiūlė ambicingą planą kurti naują pramoninį centrą šalies viduryje.

    Kas buvo COP ir kur jis kūrėsi

    COP buvo pradėtas įgyvendinti 1936 metais, o jo plėtrą nutraukė karas 1939-aisiais. Projektas orientavosi į sunkiosios pramonės ir ginkluotės gamybos vystymą, pasirenkant teritoriją, kuri tuo metu buvo laikoma saugesne nuo galimo priešo aviacijos smūgių.

    Numatyta pramoninė zona apėmė apie 60 tūkst. kv. km plotą – teritorijas tarp Vyslos, Sano ir Dunajeco, apimančias kelių tuometinių vaivadijų dalis. Tai buvo vienas skurdesnių regionų, todėl investicijos turėjo ir socialinį tikslą: mažinti nedarbą, stiprinti infrastruktūrą, pritraukti ilgalaikį ekonominį aktyvumą.

    Per kelerius metus šalia gamyklų kūrėsi elektrinės, geležinkelio atšakos, gyvenamieji kvartalai – iš esmės buvo statoma visa pramoniniam proveržiui būtina ekosistema. Šis „greitos industrializacijos“ modelis vėliau tapo svarbiu atspirties tašku ir pokario pramonei.

    Gamyklos, kurių vardai skamba iki šiol

    Vienas ryškiausių COP simbolių – Stalova Volia. Ten praktiškai nuo nulio buvo kuriamas miestas ir vadinamieji Pietų įmonių kompleksai, pradėję veiklą dar 1937 metų pradžioje. Prieš karą jie gamino artilerijos sistemas, įskaitant 37 mm prieštankinius pabūklus ir priešlėktuvinius ginklus.

    Šiandien šios investicijos tąsa laikoma Huta Stalowa Wola – viena svarbiausių Lenkijos gynybos pramonės įmonių. Straipsnyje pabrėžiama, kad be COP nebūtų susiformavęs toks pramoninis stuburas, kuris vėliau leido išlaikyti ir plėtoti ginkluotės gamybą.

    Kitas svarbus centras – Mielecas, kur COP rėmuose veikė Valstybinės aviacijos gamyklos. Prieš karą ten buvo gaminami kariniai orlaiviai, tarp jų ir bombonešis PZL.37 „Łoś“. Po Antrojo pasaulinio karo Mielecas išaugo į didžiausią Lenkijos aviacijos gamybos bazę.

    Tekste taip pat primenama, kad Ržešuve kūrėsi reikšminga pramoninė bazė, reikalinga kitų gamyklų aprūpinimui, o Dembicoje pradėjo veikti padangų gamykla, kuri veikia iki šiol. Naujojoje Dembicoje atsirado amunicijos gamybos tradicija, kuri vėlesniais dešimtmečiais buvo tęsiama kitų įmonių.

    Karo nutrauktas projektas, išlikęs beveik šimtmetį

    COP plėtra buvo planuojama ilgesniam laikui – numatyta, kad iki 1941 metų pramonė turėtų masiškai tiekti kariuomenei naujus ginklus ir techniką. Tačiau 1939-ųjų karas nutraukė projektą: dalį įmonių perėmė okupantai, dalis buvo sugriauta, o specialistai išblaškyti.

    Vis dėlto, kaip pabrėžiama tekste, 1930-ųjų pabaigoje padėti pamatai pasirodė esą itin tvarūs. COP įmonės tapo vienu svarbiausių pokario Lenkijos industrializacijos ramsčių, o jų istorinis palikimas išgyveno politinių ir ekonominių sistemų kaitą.

    Straipsnyje akcentuojama ir platesnė pamoka šiandienai: dideli pramonės projektai reikalauja vizijos, ryžto ir finansavimo, o jų nauda gali išlikti dešimtmečiais. Autoriai COP pateikia kaip pavyzdį, kad net ir ribotų išteklių valstybė, turėdama aiškų tikslą, gali sukurti ilgalaikę strateginę vertę.

  • Tajvane „Foxtron“ e. autobusus surenka moduliškai: gamybą prižiūri robotai ir DI

    Tajvane, Kaohsiunge, pradėjo veikti „Foxtron“ elektrinių autobusų gamykla, kurioje surinkimas organizuojamas modulių principu – tarsi „Lego“ kaladėlės. Įmonė akcentuoja, kad toks modelis leidžia lanksčiau gaminti skirtingus autobusų variantus ir kartu didinti automatizacijos lygį.

    Gamyklos poreikį stiprina ir šalies planai: Taivano vyriausybė iki 2030 metų siekia viešojo transporto autobusus pakeisti elektriniais. Tai reiškia didesnę paklausą „Foxtron“ ir panašiems gamintojams.

    Kaohsiungo komplekse sujungtos trys kryptys: elektrinių autobusų surinkimo linija, baterijų komplektų gamyba ir elektrinių variklių linija. Vietoje klasikinės konvejerio „juostos“ gamyboje naudojami autonominiai vežimėliai AGV, kurie perveža konstrukcijas tarp skirtingų surinkimo etapų.

    Pats kėbulas pradedamas formuoti nuo šablonų ant platformų: į juos tvirtinami aliumininiai profiliai, iš kurių suvaržomas karkasas. Tai, pasak gamintojo, leidžia kiekvieną kartą iš naujo nematuoti konstrukcijos – profilis įstatomas į numatytą vietą ir tvirtinamas varžtais.

    Vienoje linijoje – trys autobusų ilgiai

    „Foxtron“ teigia galinti toje pačioje gamybos linijoje surinkti trijų ilgių autobusus – nuo 7 iki 12 metrų. Važiuoklė padalinta į penkias sekcijas: viena jų yra pastovaus dydžio, o kitos gali būti pasirenkamos iš skirtingų variantų.

    Modulinis požiūris taikomas ne tik kėbului. Įmonė nurodo, kad jos kuriamas pavaros sprendimas – varikliai, baterijos ir energijos valdymo sistema – taip pat yra modulinis ir gali būti pritaikomas įvairioms transporto priemonėms, nuo autobusų iki lengvųjų automobilių.

    Robotai ir AGV keičia įprastą surinkimą

    Kai karkasas paruoštas, jis tvirtinamas ant didelio paviršiaus AGV vežimėlio, kuris atlieka judančios surinkimo platformos vaidmenį. Taip konstrukcija keliauja tarp skirtingų darbo vietų, kur montuojami kiti elementai.

    Stiklo ir aliuminio kėbulo panelės klijuojamos ant aliuminio rėmo, o dideliems ir sunkiems elementams kelti pasitelkiami robotai. Vienas robotas pakelia panelę, kitas pagal numatytą trajektoriją užtepa sandariklį, o vėliau panelė perduodama operatoriui, kuris ją pritvirtina mechanizuota ranka.

    Prieš robotams ir žmonėms pradedant dirbti greta, jų darbo zonos ir bendras judėjimas buvo patikrintas virtualioje aplinkoje. Tokiu būdu buvo ieškoma, kaip saugiai ir efektyviai pasidalinti erdves prie konkrečių surinkimo vietų.

    „Digital twin“: mažiau rizikų ir didesnė sparta

    Gamykla dar iki realaus įrengimo buvo sukurta ir išbandyta kaip „digital twin“ – skaitmeninis dvynys. Skaitmeninėje versijoje tikrintas medžiagų srautas, robotų pasiekiamumas, tarpai, darbo seka, taip pat optimizuotos AGV maršrutų trajektorijos.

    „Foxtron“ teigimu, toks pasirengimas leido dar prieš paleidžiant realią gamybą pašalinti 90 proc. saugos rizikų ir erdvinių konfliktų tarp įrangos bei darbuotojų. Be to, skaitmeniniame bandyme tikrintas ir PLC valdiklių programinės įrangos veikimas, ieškant klaidų ir „butelio kakliukų“.

    Įmonė skaičiuoja, kad po tokio optimizavimo produktyvumas išaugo 30 proc., užduočių per valandą rodiklis (JPH) padidėjo 27,7 proc., o per dieną pagaminamų autobusų skaičius – nuo 1,43 iki 2 vienetų.

    Šiuo metu gamykloje dirba apie 100–150 operatorių, o metinis tikslas – apie 500 autobusų. „Foxtron“ pripažįsta, kad siekia dar labiau didinti automatizaciją ir sumažinti reikalingų operatorių skaičių iki mažiau nei 100.

    Kokybę tikrina DI ir vaizdo sistemos

    Pasak gamintojo, kiekviename surinkimo poste įdiegti vaizdo sprendimai ir dirbtinis intelektas, kurie iš karto patikrina atliktą veiksmą ir jo kokybę, dar prieš autobusui išvažiuojant į kitą etapą. Aptikus klaidą, sistema gali iš karto pateikti signalą, kad reikalinga korekcija.

    Gamybos linijoje įrengtos aštuonios inspekcijų stotys. Sistema esą leidžia patikrinti daugiau nei 1 000 transporto priemonės elementų, o automatizuoti testai apima 264 procesus gamybos metu.

    Dar vienas akcentas – energija. „Foxtron“ nurodo galinti iki 80 proc. gamyklos energijos poreikio padengti iš savo gamybos: ant stogo įrengta 1,9 MW galios saulės elektrinė, taip pat naudojama 4,9 MW galios energijos kaupimo sistema.