CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • WP įspėja dėl turinio naudojimo su DI: kada reikia aiškaus leidimo ir kokios išimtys galioja?

    Lenkijos žiniasklaidos grupė Wirtualna Polska Media paskelbė griežtesnę poziciją dėl jos portaluose skelbiamo turinio naudojimo ir pakartotinio panaudojimo, ypač kai tai daroma automatizuotomis priemonėmis, įskaitant mašininį mokymąsi ir dirbtinis intelektas. Bendrovė pabrėžia, kad turinio atsisiuntimas, kopijavimas, saugojimas ar kitoks panaudojimas be išankstinio sutikimo gali būti laikomas teisių pažeidimu.

    Tokie pareiškimai pastaraisiais metais vis dažnesni visoje Europoje, nes leidėjai siekia aiškiau apibrėžti, kaip jų tekstai, vaizdai, garso ir vaizdo medžiaga bei duomenų bazės gali būti naudojami tiek komerciniais, tiek technologiniais tikslais. Praktikoje tai apima ir situacijas, kai turinys renkamasis dideliais kiekiais, indeksuojamas, analizuojamas ar naudojamas DI modeliams mokyti.

    Ką iš esmės reiškia toks įspėjimas

    Leidėjas akcentuoja, kad be aiškaus sutikimo negalima ne tik publikuoti ar platinti turinio, bet ir jį sistemingai kaupti bei kitaip eksploatuoti. Tai ypač aktualu įmonėms, kurios automatizuotai renka tekstus, kuria santraukas, treniruoja rekomendavimo sistemas arba naudoja medžiagą generatyviniams sprendimams.

    Nors pats įspėjimas nėra teismo sprendimas, jis signalizuoja apie leidėjo valią ginti teises ir gali tapti svarbia detale derybose dėl licencijų, taip pat ginčuose dėl neteisėto panaudojimo. Verslui tai reiškia didesnę riziką, jei turinys imamas be aiškaus pagrindo arba peržengiant įprastas paieškos sistemų naudojimo ribas.

    Kur dažniausiai taikomos išimtys

    Bendrovė nurodo, kad apribojimai paprastai netaikomi turinio naudojimui vien paieškos sistemų indeksavimo tikslais, kai tai padeda vartotojams rasti publikacijas internete. Taip pat išimtis gali būti taikoma atvejais, kai turinys naudojamas pagal sutartinius santykius arba pagal nacionaliniuose teisės aktuose apibrėžtą leidžiamą naudojimą.

    Vis dėlto esminis praktinis klausimas yra mastas ir tikslas: indeksavimas paieškai ir masinis kopijavimas analizei ar DI mokymui gali būti vertinami skirtingai. Dėl to įmonėms, dirbančioms su turinio nuskaitymu, duomenų rinkiniais ar DI sprendimais, dažniausiai prireikia aiškesnių licencinių susitarimų arba techninių apribojimų laikymosi.

    Ką tai keičia rinkoje

    Pastaruoju metu leidėjai vis aktyviau siekia, kad jų turinys nebūtų naudojamas nemokamai technologiniams produktams kurti, ypač kai tokie produktai konkuruoja dėl auditorijos dėmesio ir reklamos pajamų. Tai skatina licencijavimo modelius, derybas su technologijų bendrovėmis ir aiškesnes naudojimo taisykles, taikomas tiek žmonių, tiek automatizuotų sistemų veiksmams.

    Vartotojams tokie pokyčiai dažniausiai matomi netiesiogiai: gali daugėti pranešimų apie teises, ribojimų automatizuotam nuskaitymui ar griežtesnių naudojimo sąlygų. Tuo pačiu verslui tai tampa signalu peržiūrėti atitiktį, duomenų kilmę, licencijas ir DI projektų teisines prielaidas dar prieš pradedant masinį turinio apdorojimą.

  • JSW vadovas: įmonei reikia lėšų restruktūrizacijai ir pelningumo, kitaip ateitis miglota

    Lenkijos kasybos grupė Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pripažįsta atsidūrusi sudėtingoje padėtyje: spaudžia nepalanki rinkos konjunktūra, aukšti kaštai ir įtampa dėl galimų pertvarkų. Įmonės vadovas Bogusławas Oleksy interviu pabrėžia, kad artimiausi mėnesiai bus lemiami siekiant stabilizuoti veiklą ir finansus.

    Pasak jo, JSW dabar labiausiai reikia pinigų restruktūrizacijai, geresnių koksuojamosios anglies ir kokso kainų bei „ramybės“ – mažiau trikdžių įmonės viduje ir aiškesnių sprendimų dėl pertvarkų. Vadovas akcentuoja, kad be pelningos veiklos įmonė neturės tvarios ateities, nes komercinis finansavimas paprastai pasiekiamas tik tada, kai matomas gebėjimas generuoti stabilų pinigų srautą.

    Pelningumas – raktas į finansavimą

    JSW vadovas teigia, kad bendrovė privalo kuo greičiau pasiekti situaciją, kai pajamos viršija sąnaudas. Tokiu atveju atsirastų reali galimybė derėtis dėl išorinio finansavimo rinkose, o ne vien remtis laikinais sprendimais ar vidaus taupymu.

    „Įmonės veikla turi būti pelninga, nes kitu atveju ji neturi ateities“, – sakė Bogusławas Oleksy.

    Vadovo teigimu, šiuo metu vyksta pokalbiai su keliais potencialiais finansavimo organizatoriais tarptautinėse rinkose. Tikslas – pasirinkti partnerį, su kuriuo būtų galima suformuoti tinkamą finansavimo struktūrą ir įvertinti sąlygas, tačiau esminė prielaida išlieka ta pati: veiklos pelningumas ir aiški grąžinimo logika.

    Kas stabdė ankstesnius planus?

    JSW vadovybės vertinimu, ankstesniuose etapuose finansavimo paieškas komplikavo tai, kad nebuvo pasiektas susitarimas dėl dalies kaštų mažinimo priemonių. Įmonės pristatytuose planuose buvo numatytos reikšmingos priemonės, susijusios su atlygio paketo mažinimu, dalies darbuotojų perkėlimu ir ankstesnio pasitraukimo iš darbo programomis.

    Vadovas aiškina, kad be suderintų sprendimų su socialiniais partneriais investuotojams ar finansuotojams sunku vertinti planų įgyvendinamumą. Tokiose pramonės šakose, kaip anglies gavyba, finansavimo kaina ir sąlygos itin jautrios tiek žaliavų kainų ciklams, tiek darbo kaštų struktūrai.

    Restruktūrizacija: mažiau darbuotojų ir organizaciniai pokyčiai

    JSW jau įgyvendina dalį priemonių, susijusių su užimtumo pertvarka. Pasak vadovo, vienkartinėmis išmokomis pasinaudojo apie 600 žmonių, o tai įvardijama kaip pirmasis etapas. Kitas žingsnis – platesnės apimties sprendimai, susiję su vadinamaisiais gavybos ir perdirbimo atostogų mechanizmais, kuriems reikalingi susitarimai su atsakingomis valstybės institucijomis.

    Vadovas taip pat kalba apie planą kurti gavybos centrus – tai turėtų būti programos dalis, skirta padidinti efektyvumą ir geriau išnaudoti turtą bei darbuotojų kompetencijas. Pertvarkos, anot jo, bus vykdomos projektiniu principu, tam suformuota atskira koordinuojanti struktūra.

    Rinkos spaudimas: pigesnė konkurencija Europoje

    Nors JSW orientuojasi į koksuojamosios anglies gavybą, bendrovė susiduria su stipria konkurencija Europos rinkoje. Į ją, vadovo teigimu, patenka pigesnė koksuojamoji anglis iš JAV ir koksas iš Indonezijos, o tai didina kainų spaudimą ir pirkėjų lūkesčius.

    Įmonė tikina palaikanti nuolatinį dialogą su pagrindiniais klientais, nes dabartinė finansinė padėtis kelia klausimų dėl stabilumo ir patikimumo. Vadovas pabrėžia, kad ilgalaikiai santykiai su pirkėjais yra svarbūs, tačiau vien komunikacijos nepakanka – būtinas realus veiklos stabilizavimas.

    JSW planuose 2026 metais numatyta apie 13 mln. 300 tūkst. tonų gavyba, išlaikant prioritetą koksuojamajai angliai. Tuo pačiu pripažįstama, kad anglies ir kokso kainos išlieka nepastovios, o rinkos prognozės artimiausiu metu ne visada žada ryškų kainų šuolį.

    „Po metų įmonė turėtų būti po esminių pokyčių – mažesnio užimtumo, mažiau išorinių paslaugų ir organizacinių pertvarkų. Tuomet būtume stabilesnėje operacinėje ir finansinėje padėtyje“, – sakė Bogusławas Oleksy.

  • Europa ir Lenkija praranda tempą: pramonė prašo pigesnės energijos, bet problemų daugiau

    Europa ir Lenkija vis dažniau lyginamos su JAV ir Kinija ne tik pagal inovacijų spartą, bet ir pagal tai, kiek kainuoja gaminti. Pramonės konkurencingumą smarkiai veikia energijos kainos, tačiau vien jų nepakanka paaiškinti, kodėl dalis Europos gamintojų jaučiasi prarandantys pozicijas.

    Lenkijos tvarios ekonomikos instituto vadovas Marcin Korolec interviu pabrėžia, kad pigesnė, mažai tarši elektra būtų vienas svarbiausių svertų, leidžiančių išlaikyti gamybą regione. Kartu jis akcentuoja, kad transformacija turi būti derinama su pramonės politika, kitaip Europa rizikuoja tapti importuojamų technologijų rinka.

    Energetika: kaina ir saugumas

    Koroleco vertinimu, atsinaujinantys ištekliai ir branduolinė energetika ilguoju laikotarpiu gali mažinti elektros kainas, nes jų eksploatacinės sąnaudos paprastai yra mažesnės nei iškastinio kuro elektrinių. Tačiau trumpuoju laikotarpiu vartotojų sąskaitose svarbų vaidmenį vaidina ir tinklų mokesčiai, viešieji įsipareigojimai, bei mokesčių sistema.

    Pasak jo, energetinė transformacija nėra vien pažadas apie pigesnę elektrą ateityje. Tai ir saugumo klausimas, nes didesnė vietinė gamyba iš atsinaujinančių ar branduolinių šaltinių mažina priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių ir jų kainų svyravimų geopolitinių krizių metu.

    „Jei turėtume pakankamai vietinės atsinaujinančios ar branduolinės energijos, būtume gerokai saugesni“, – sakė Marcin Korolec.

    Ką parodė ES taršos leidimų sistema

    Diskusijoje išskiriama ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kuri veikia jau daugiau nei du dešimtmečius ir buvo vienas pagrindinių dekarbonizacijos instrumentų. Korolecas tvirtina, kad Lenkija per tą laiką reikšmingai sumažino anglies dalį elektros gamyboje, tačiau galėjo efektyviau panaudoti iš sistemos gaunamas pajamas.

    Jo teigimu, dalis lėšų, gautų už taršos leidimus, buvo nukreipta į bendrą biudžetą, o ne į modernizavimą, tinklų plėtrą ar švarių technologijų diegimą. Tai, anot jo, lėtino pokyčius ir mažino galimybes pramonei greičiau gauti prieinamą mažai taršią energiją.

    „Jei pajamos iš taršos leidimų būtų labiau dirbusios transformacijai, šiandien būtume bent vienu ar dviem žingsniais priekyje“, – sakė Marcin Korolec.

    Made in Europe ir konkurencijos klausimas

    Korolecas argumentuoja, kad Europa sukūrė reguliacinę aplinką, kuri paskatino paklausą švarioms technologijoms, tačiau ne visada užtikrino, kad šią paklausą patenkintų Europos gamintojai. Dėl to dalis rinkos atiteko importui, ypač ten, kur gamybos mastas ir kaina konkurentams yra palankesni.

    Šiame kontekste aptariamas principas Made in Europe, kuris galėtų įgyti didesnę reikšmę viešuosiuose pirkimuose, kartu taikant mažo anglies pėdsako kriterijus. Tokie sprendimai, pasak jo, gali keisti ES transformacijos trajektoriją, ją pabranginti ir kai kuriuos tikslus nukelti, tačiau kartu sustiprinti pramonės bazę ir darbo vietas.

    Korolecas taip pat pabrėžia, kad Europa, turėdama vieną turtingiausių ir didžiausių vidaus rinkų, gali būti asertyvesnė prekybos ir investicijų politikoje. Jo teigimu, vien tik atvira rinka be papildomų sąlygų gali reikšti, kad pridėtinė vertė ir kompetencijos bus kuriamos ne Europoje, o Europos gamyklos taps surinkimo centrais.

    Pramonės perspektyvoje svarbiausia, anot jo, yra prognozuojamumas: stabilios taisyklės, patikimas tinklų vystymas ir energijos kainos, kurios būtų palyginamos su kaimyninių šalių lygiais. Tai leistų įmonėms planuoti investicijas, elektrifikuoti procesus ir konkuruoti dėl užsakymų Europos rinkoje.

    Jo išvada paprasta: pramonei reikia pigesnės, mažai taršios energijos, tačiau kartu reikalinga kryptinga Europos ir nacionalinė pramonės politika, kuri padėtų kurti technologijas ir darbo vietas vietoje. Priešingu atveju transformacija gali tapti socialiniu išbandymu, o ne konkurencingumo varikliu.

  • Pramonės elektrifikacija per partnerystes: „Power Couples“ modelis žada didesnę investicijų grąžą

    Europos pramonės elektrifikacija vėl atsidūrė darbotvarkės viršuje, o šįkart ją į priekį stumia ne tik klimato tikslai. Ekspertai vis dažniau pabrėžia energetinio saugumo, nepriklausomybės ir konkurencingumo argumentus, kurie ypač išryškėja kainų šokų laikotarpiais.

    Paneuropinė elektros sektorių vienijanti organizacija Eurelectric kartu su konsultacijų bendrove „Accenture“ siūlo modelį, kuris elektrifikaciją siūlo spartinti per glaudesnį pramonės ir energetikos bendradarbiavimą. Jų siūloma kryptis vadinama „Power Couples“ ir iš esmės remiasi bendrai valdomomis investicijomis bei rizikų pasidalijimu.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad didžiausia problema šiandien nebėra technologijų trūkumas. Daugelyje sričių elektrifikacijai reikalingos technologijos jau prieinamos ir komerciškai taikomos, tačiau pažangą stabdo ekonominiai ir instituciniai veiksniai.

    Tarp pagrindinių kliūčių įvardijamas elektros kainų neprognozuojamumas, kuris pramonei dažnai yra didesnis iššūkis nei pati kainų reikšmė. Taip pat minimos ribotos elektros tinklų galimybės, nevieninga politika ir praktiniai diegimo sunkumai, kai reikia keisti procesus, valdymą bei tiekimo grandines.

    „Power Couples“ idėja siūlo pereiti nuo situacijos, kai atskira gamykla ar įmonė elektrifikaciją planuoja viena, prie partnerystės, kurioje dalyvauja energijos gamintojai, tinklų operatoriai, technologijų tiekėjai ir pramonės vartotojai. Tokios partnerystės galėtų kartu planuoti projektus, dalytis infrastruktūra ir suderinti ilgalaikį energijos poreikį.

    Vienas iš praktinių pavyzdžių – bendros investicijos į saulės elektrinę ir energijos kaupimo sistemas. Skaičiuojama, kad kai tokius projektus įgyvendina du skirtingi dalyviai, investicijų grąža gali didėti nuo kelių iki keliolikos proc., nes geriau išnaudojama įrenginių galia ir sumažinamos sistemos sąnaudos.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad daliai įmonių sunkiausia yra didelės pradinės investicijos. Todėl siūloma dažniau naudoti paslaugų modelius, kai energijos sprendimai perkami kaip paslauga, o ne statomi nuosavomis lėšomis, taip pat sudaryti ilgalaikes elektros pirkimo sutartis, kurios padeda stabilizuoti kainą.

    Didelė atsakomybė, pasak ekspertų, tenka valstybės institucijoms ir reguliuotojams. Pirmas signalas pramonei turi būti aiškus – Europa siekia mažiau taršios pramonės, tačiau kartu būtinos ir saugiklius primenančios priemonės, kurios padėtų, kai elektros kainos staiga šokteli.

    Antrasis signalas yra sudėtingesnis: siūloma kurti zonas, kuriose būtų sudarytos palankiausios sąlygos sparčiai elektrifikuoti pramonę. Tai reikštų kryptingą planavimą, kur tinklai turi pakankamai pajėgumų, kur galima greičiau prijungti naujus vartotojus ir gamybos šaltinius, o projektai nebūtų įstrigę dėl ilgų procedūrų.

    Šioje vietoje svarbus vaidmuo numatomas elektros tinklų operatoriams, kuriems rekomenduojama rengti aiškius tinklo pajėgumų žemėlapius. Tokie žemėlapiai padėtų pramonei ir investuotojams matyti, kur realiai įmanoma plėtra, ir sumažintų riziką, kad projektai bus sustabdyti dėl prijungimo apribojimų.

    Kartu keičiama ir energetikos įmonių rolė: jos raginamos tapti ne vien elektros pardavėjomis, o kompleksinių sprendimų koordinatorėmis. Tai reikštų daugiau atsakomybės už planavimą, lankstumo paslaugas, balansavimą bei sprendimų paketą, kurį pramonės įmonė galėtų gauti iš vienų rankų.

    „Europos konkurencingumas priklausys nuo gebėjimo elektrifikaciją sisteminti dideliu mastu, o ne vien nuo pavienių įdiegimų“, – teigiama ataskaitoje.

    Artimiausiu metu daugiau aiškumo turėtų suteikti Europos Komisijos planuojamas Electrification Action Plan, kurį numatyta pristatyti antroje birželio pusėje. Nors strategijos gali nubrėžti kryptį, ataskaitos autoriai pabrėžia, kad lemiamas veiksnys bus reali koordinacija tarp sektorių ir greitesnis projektų įgyvendinimas.

  • „Grill“: ką reikia žinoti apie teisėtą turinio naudojimą ir DI mokymą žiniasklaidoje 2026 metais

    Pateiktame originale nėra straipsnio turinio apie „Grill“ ar konkretų įvykį. Matomas tik autorinių teisių ir turinio naudojimo apribojimų pranešimas, būdingas žiniasklaidos grupėms, kurios riboja publikacijų kopijavimą, dauginimą, saugojimą ir automatizuotą nuskaitymą.

    Toks tekstas paprastai akcentuoja, kad be aiškaus leidimo negalima perpublikuoti ar kitaip panaudoti portalo turinio, įskaitant tekstus, nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus bei duomenų bazes. Dažnai atskirai pabrėžiama, kad draudimas taikomas ir automatizuotoms priemonėms, įskaitant sistemų naudojimą su mašininio mokymosi ar dirbtinis intelektas technologijomis.

    Žiniasklaidos leidėjams tai svarbu dėl dviejų priežasčių: turinio kūrimo kaštų ir pajamų apsaugos, taip pat kontrolės, kur ir kokiame kontekste jų publikacijos atsiranda. Pastaraisiais metais šis klausimas tapo dar aktualesnis dėl DI modelių mokymo duomenų, kurie neretai surenkami automatizuotai iš viešai prieinamų puslapių.

    Europos Sąjungoje turinio naudojimą, įskaitant teksto ir duomenų gavybą, reguliuoja autorių teisių ir susijusių teisių taisyklės bei jų išimtys. Praktikoje tai reiškia, kad leidėjai gali nustatyti aiškias naudojimo sąlygas, o naudotojai ir įmonės turi vertinti, ar jų veiksmai patenka į teisėto naudojimo rėmus, ar reikalingos licencijos ir sutartys.

    Jei tikslas yra sukurti naujienų straipsnį apie konkrečią temą „Grill“, reikia turėti faktinį originalo turinį: aprašą, įvykių kontekstą, citatas, skaičius ar oficialius pranešimus. Dabar pateiktas tekstas nėra naujienų medžiaga, todėl jos perrašyti į informacinį straipsnį neįmanoma neįvedant naujų, nepatikrintų faktų.

    Jeigu atsiųsite tikrąjį straipsnio tekstą arba bent jau santrauką, pagrindinius faktus, datą, vietą ir dalyvius, parengsiu pilną perrašytą publikaciją pagal jūsų formatavimo ir kalbos reikalavimus, išlaikydamas patikimumą ir E-E-A-T principus.

  • „Wirtualna Polska“ perspėjimas dėl turinio naudojimo: kada leidžiama, o kada būtinas atskiras sutikimas

    „Wirtualna Polska“ perspėjimas dėl turinio naudojimo: kada leidžiama, o kada būtinas atskiras sutikimas

    „Wirtualna Polska“ paskelbė teisinį perspėjimą, kuriame primena, kad portale skelbiamo turinio atsisiuntimas, dauginimas, saugojimas ar kitoks panaudojimas be aiškaus sutikimo gali būti laikomas pažeidimu. Įspėjime akcentuojama, kad ribojimai taikomi nepriklausomai nuo turinio formato ar išraiškos būdo.

    Dokumente išvardijama, kad apsauga apima tekstus, grafiką, garso ir vaizdo medžiagą, duomenis bei duomenų bazes, taip pat įvairių rūšių kūrinius, įskaitant publicistiką, fotografiją ar kompiuterių programas. Kitaip tariant, kalbama ne tik apie straipsnių perpublikavimą, bet ir apie platesnį turinio panaudojimą kitose sistemose ar produktuose.

    Ypatingas dėmesys skirtas turinio eksploatavimo būdams: nurodoma, kad draudimas siejamas tiek su rankiniu kopijavimu, tiek su automatizuotais metodais. Atskirai pabrėžiama, kad tai apima ir technologijas, susijusias su mašininiu mokymusi bei dirbtinis intelektas, kai turinys naudojamas kaip duomenų šaltinis ar mokymo medžiaga.

    Kartu pateikiama ir išimtis: perspėjimas netaikomas turinio naudojimui vien tam, kad jis būtų lengviau randamas interneto paieškos sistemose. Taip pat nurodoma, kad galimas naudojimas pagal sutartinius santykius arba kai tai leidžia įstatymuose numatytas leistinas naudojimas.

    Tokio pobūdžio pranešimai atspindi platesnę Europos skaitmeninės rinkos tendenciją, kai leidėjai siekia aiškiau apibrėžti, kas laikoma teisėtu turinio panaudojimu internete. Praktikoje tai reiškia, kad verslui, turinio agregatoriams ar duomenų rinkimo sprendimams dažniau prireikia aiškios licencijos, jei medžiaga naudojama už paieškos indeksavimo ribų.

    Norint išvengti rizikų, įprasta vertinti du klausimus: ar turinys naudojamas tik paieškos matomumui (indeksavimui), ar jis kopijuojamas, saugomas, analizuojamas ir panaudojamas kitam tikslui. Antruoju atveju, ypač kai turinys tampa komercinio produkto dalimi ar duomenų rinkinio pagrindu, dažniausiai būtinas atskiras teisių turėtojo sutikimas.

  • Nuolatinė JAV karių bazė Lenkijoje: Kongrese palankios nuotaikos, rengiami svarbūs gynybos biudžeto įrašai

    Lenkijos parlamento Užsienio reikalų komisijos vadovas Pawełas Kowalas po trijų dienų vizito Vašingtone sako matantis palankų foną JAV Kongrese dėl nuolatinės JAV karių bazės Lenkijoje. Pasak jo, idėja įgauna papildomą pagreitį, nes rengiamame JAV gynybos biudžete numatytos nuostatos, susijusios su ilgalaikiu pajėgų dislokavimu Europoje.

    Politikas teigė, kad apie JAV karinių pajėgų buvimą Lenkijoje kalbėjosi tiek su respublikonų, tiek su demokratų senatoriais ir Atstovų Rūmų nariais. Jo vertinimu, Vašingtone juntama mažiau abejonių dėl rotacinės schemos ribotumo ir daugiau erdvės diskusijai, kaip pereiti prie stabilesnio modelio.

    Gynybos biudžetas gali tapti lūžiu

    Kowalas atkreipė dėmesį į Nacionalinės gynybos įgaliojimų aktą (NDAA), kuris JAV yra pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis gynybos politikos kryptis ir finansavimo prioritetus. Jo dabartinėse nuostatose numatyta, kad JAV pajėgų Europoje vadas turėtų pateikti ataskaitą apie galimybes ilgalaikiau dislokuoti JAV karius Europoje.

    Tokio pobūdžio ataskaitos dažnai tampa pagrindu tolesniems sprendimams dėl infrastruktūros, logistikos ir pajėgų struktūros, todėl Varšuva tikisi, kad tai sustiprins jos argumentus. Lenkija ne kartą pabrėžė, jog nuolatinis dislokavimas būtų efektyvesnis nei periodiškos rotacijos, ypač saugumo situacijai regione išliekant įtemptai.

    „Kongrese turime daug draugų, bet parlamentinis darbas reikalauja kantrybės: čia reikia ateiti ir tą patį pakartoti 10 ar 20 kartų“, – sakė Pawełas Kowalas.

    Varšuva rengiasi teikti oficialų prašymą

    Pasak Kowalo, Lenkijos vyriausybė artimiausiu metu ketina pateikti formalų prašymą dėl nuolatinės JAV bazės. Jis palankiai įvertino ir gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo viešus signalus, kad šis klausimas taps oficialios darbotvarkės dalimi.

    Kowalas taip pat pabrėžė, kad Lenkija Vašingtone vis dažniau pristatoma kaip teigiamo ekonominio vystymosi pavyzdys, o tai, jo teigimu, padeda kuriant politinį pasitikėjimą. Tarp dažniausiai minimų argumentų – gynybos finansavimas ir pasirengimas prisidėti prie NATO atgrasymo priemonių rytiniame flange.

    NATO ir Rusijos akto klausimas grįžta į diskusijas

    Klausiamas, ar 1997 metais pasirašytas NATO ir Rusijos steigiamasis aktas tebėra kliūtis didesniam nuolatiniam JAV pajėgų buvimui Lenkijoje, Kowalas teigė, kad šis dokumentas yra politinio, o ne tarptautinės teisės pobūdžio. Jo vertinimu, Rusijos veiksmai pastaraisiais metais suteikia papildomų argumentų stiprinti NATO ir JAV laikyseną regione.

    Jis taip pat patvirtino, kad Vašingtone ekspertų diskusijose vėl pasirodo tema apie galimą didesnį Lenkijos vaidmenį NATO branduolinio atgrasymo architektūroje, tačiau detalių apie konkrečias derybas neatskleidė.

    „Šiandien Lenkijos interesas nėra aštrinti santykius su Ukraina, o net ir krizių metu ieškoti sprendimų, kurie leistų iš jų išeiti“, – sakė Pawełas Kowalas.

    Vizito metu buvo paliesti ir istorinės atminties klausimai, tarp jų – diskusijos dėl Ukrainoje priimtų simbolinių sprendimų, susijusių su UPA. Kowalas teigė esantis tokios krypties sprendimų kritikas, tačiau kartu pabrėžė, kad Lenkijai svarbu išlaikyti darbingus santykius su Ukraina, ieškant sprendimų per dialogą.

    Lenkijos pareigūnų siunčiama žinia Vašingtone – siekis užtikrinti aiškesnę, labiau nuspėjamą JAV karinio buvimo struktūrą, kuri sustiprintų atgrasymą ir sumažintų neapibrėžtumą dėl rotacinių pajėgų ateities. Ar tai virs konkrečiu sprendimu, priklausys nuo politinių susitarimų JAV ir platesnės NATO planavimo logikos.

  • „Wirtualna Polska“ perspėja dėl turinio naudojimo: ką būtina žinoti portalams, kūrėjams ir DI

    „Wirtualna Polska“ perspėja dėl turinio naudojimo: ką būtina žinoti portalams, kūrėjams ir DI

    „Wirtualna Polska“ paskelbė aiškų perspėjimą dėl jos portaluose skelbiamo turinio naudojimo: be išankstinio ir vienareikšmio sutikimo draudžiama kopijuoti, dauginti, kaupti ar kitaip panaudoti publikacijas ir jose esančius duomenis.

    Įspėjime akcentuojama, kad ribojimai taikomi nepriklausomai nuo turinio pobūdžio ir formos: tekstams, vaizdams, garso ar vaizdo įrašams, grafikai, taip pat duomenims bei duomenų bazėms. Tai apima tiek žurnalistinius tekstus, tiek audiovizualinę medžiagą ar net atskirus informacijos fragmentus, jei jie sudaro publikacijos dalį.

    Kompanija taip pat išskiria, kad turinio panaudojimas gali būti draudžiamas nepriklausomai nuo naudojamo metodo. Kitaip tariant, skirtumo nėra, ar medžiaga kopijuojama rankiniu būdu, ar automatizuotai, įskaitant apdorojimą naudojant mašininį mokymąsi ir dirbtinis intelektas sprendimus.

    Tokie pareiškimai pastaraisiais metais tapo vis dažnesni, nes leidėjai siekia aiškiau apibrėžti, kaip jų turinys gali būti indeksuojamas, cituojamas, perpublikuojamas ar naudojamas mokymui. Praktikoje tai aktualu ne tik dideliems agregatoriams, bet ir mažesniems portalams, naujienlaiškiams, turinio perrašymo paslaugoms bei įrankiams, kurie automatiškai apdoroja straipsnius.

    „Wirtualna Polska“ nurodo ir išimtį, susijusią su paieškos sistemomis: išlyga netaikoma naudojimui vien tam, kad turinys būtų randamas per interneto paiešką. Tai atitinka įprastą leidėjų praktiką, kai leidžiama indeksuoti turinį, tačiau kartu ribojamas jo atgaminimas ar panaudojimas kitais tikslais.

    Be to, pabrėžiama, kad teisėtas naudojimas gali būti galimas pagal sutartinius santykius arba įstatymuose numatytą leistiną naudojimą. Kitaip tariant, turinio naudojimo ribas paprastai lemia licencijos sąlygos, autorinių teisių ir gretutinių teisių reguliavimas, taip pat išimtys, tokios kaip citavimas, jei jis atitinka teisės aktų reikalavimus.

    Leidėjų pozicija šioje srityje tampa vis griežtesnė ir dėl rinkos realijų: originalaus turinio kūrimas brangsta, o jo pernaudojimas kitose platformose neretai vyksta greičiau nei sugrįžta auditorija ar pajamos. Todėl tikėtina, kad panašūs įspėjimai ir papildomos techninės priemonės, skirtos kontroliuoti automatizuotą nuskaitymą, ateityje tik daugės.

    Jeigu portalai ar turinio kūrėjai nori teisėtai pernaudoti leidėjo medžiagą, saugiausias kelias yra aiškiai įsivertinti, ar pakanka citavimo teisės, ar reikalinga licencija, ir kokiomis sąlygomis leidžiama naudoti tekstus, vaizdus ar duomenis. Ypač tai svarbu tais atvejais, kai turinys apdorojamas automatizuotai arba integruojamas į produktus, kurių veikimas remiasi dirbtinis intelektas.

  • DI ir duomenų centrai Europoje gali kelti elektros kainas: tinklams teks nespėti su paklausa

    Europoje sparčiai augantis dirbtinio intelekto ir duomenų centrų sektorius didina elektros poreikį, o energetikos bendrovės perspėja: tai gali atsispindėti sąskaitose vartotojams. Didžiausia rizika siejama ne vien su papildomomis gamybos galiomis, bet ir su tinklų pralaidumu bei prijungimo terminais.

    Energetikos asociacija Eurelectric, vienijanti Europos elektros sektoriaus įmones, skelbia sieksianti iki 2026 metų pabaigos parengti bendras gaires, kaip derinti energetikos investicijas su DI ir duomenų centrų plėtra. Toks koordinavimas, pasak sektoriaus, reikalingas tam, kad nauji dideli vartotojai būtų prijungiami sparčiau ir nuspėjamiau.

    Paklausa auga greičiau nei tinklai

    Eurelectric vertinimu, iki 2030 metų duomenų centrai gali sudaryti reikšmingą dalį augančio elektros poreikio Europoje. Asociacijos analizėje minimas scenarijų intervalas siekia nuo 149 iki 287 TWh per metus, o tai prilygsta didelės valstybės metiniam suvartojimui.

    Problema ta, kad tinklų projektai juda lėčiau nei duomenų centrų statybos. Europos šalyse prijungimo ar tinklo modernizavimo laukimas kai kur gali trukti 7–10 metų, kai patys duomenų centrai įprastai pastatomi per 18–24 mėnesius.

    Kainų rizika ir kas už tai mokės

    Dideli, stabiliai elektrą vartojantys objektai energetikai yra patrauklūs, nes didina investicijų į generaciją ir tinklus atsiperkamumą. Savivaldybėms tai dažnai reiškia ir didesnes įplaukas iš nekilnojamojo turto mokesčių bei naujas investicijas regione.

    Tačiau sektorius atkreipia dėmesį į kitą pusę: tinklų plėtra, naujos pastotės, prijungimo sprendimai ir sistemos patikimumo užtikrinimas kainuoja, o šios sąnaudos gali būti perkeltos į tarifus. Dėl to augant duomenų centrų koncentracijai tam tikruose regionuose gali didėti spaudimas galutinėms elektros kainoms.

    „Tai nėra nauja religija, tai verslo sprendimas“, – sakė energetikos sektoriaus atstovas, aiškindamas, kodėl įmonės DI plėtrą vertina kaip naują paklausos variklį.

    Eurelectric pabrėžia, kad aiškios taisyklės, kas ir kokia apimtimi finansuoja prijungimą bei tinklo stiprinimą, tampa kritiškai svarbios. Priešingu atveju, vartotojų interesų apsauga gali reikalauti aktyvesnio reguliuotojų ir viešojo sektoriaus įsitraukimo.

    Ko tikisi Europa ir verslas

    Diskusijos dėl energetikos ir DI sąveikos stiprėja ir dėl Europos Komisijos iniciatyvų, orientuotų į technologinį konkurencingumą, debesijos infrastruktūrą bei DI. Nors politiniuose dokumentuose daug dėmesio skiriama DI pritaikymui pačiuose elektros tinkluose, verslas pasigenda lygiagrečiai apibrėžtų principų, kaip praktiškai planuoti duomenų centrų plėtrą kartu su energetika.

    Energetikos įmonės tikisi, kad suderintos rekomendacijos padės sudaryti „matomumo“ principą: duomenų centrų vystytojai anksčiau atskleis planuojamas apkrovas, o tinklų operatoriai ir gamintojai galės tiksliau planuoti investicijas. Tai, sektoriaus vertinimu, būtų viena realiausių priemonių sumažinti kainų šuolių riziką ir trumpinti prijungimo eiles.

  • „Wirtualna Polska“ primena dėl turinio naudojimo: ką reiškia draudimas kopijuoti ir saugoti?

    „Wirtualna Polska“ portale paskelbtas pranešimas primena, kad be aiškaus leidimo draudžiama atsisiųsti, dauginti, saugoti ar kitaip naudoti svetainėje publikuojamą turinį. Akcentuojama, kad tai taikoma nepriklausomai nuo turinio formos ir išraiškos būdo.

    Tekste pabrėžiama, jog apribojimai apima tiek tekstus, tiek nuotraukas, garso ir vaizdo įrašus, duomenis bei duomenų bazes, taip pat kompiuterines programas. Leidimo reikalavimas siejamas ne tik su rankiniu kopijavimu, bet ir su automatizuotomis priemonėmis.

    Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad turinio naudojimas su automatizuotomis technologijomis, įskaitant mašininį mokymąsi ar dirbtinis intelektas sprendimus, taip pat gali būti laikomas naudojimu, kuriam reikalingas sutikimas. Tai atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai leidėjai vis dažniau aiškiai apibrėžia turinio panaudojimo ribas skaitmeniniams įrankiams.

    Pranešime nurodoma išimtis, susijusi su turinio panaudojimu vien tam, kad interneto paieškos sistemos galėtų jį indeksuoti ir lengviau surasti. Taip pat minima, kad galioja įstatymuose numatytos išimtys, pavyzdžiui, leistinas naudojimas pagal sutartinius santykius ar kitas teisės aktuose nustatytas sąlygas.

    Praktikoje tokie priminimai aktualūs tiek verslui, tiek individualiems naudotojams, kurie perspausdina publikacijas, kuria apžvalgas ar automatizuotai renka turinį analizėms. Norint išvengti ginčų, įprastai rekomenduojama apsiriboti teisėtomis citavimo apimtimis, naudoti nuorodas vietoje turinio kopijavimo ir, kai reikia, kreiptis į leidėją dėl licencijos.