CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Iranas švelnina poziciją dėl Hormūzo sąsiaurio: Europa gali būti įtraukta į išminavimą

    Iranas svarsto galimybę leisti Europos šalims prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio išminavimo, skelbia „Bloomberg“. Tai būtų pastebimas posūkis, nes Teheranas anksčiau viešai tvirtino neketinantis įsileisti kitų valstybių į tokią operaciją.

    Diplomatinių šaltinių teigimu, pastarosiomis savaitėmis uždarų susitikimų metu Iranas ėmė kalbėti lanksčiau. Tokia nuolaida galėtų tapti platesnio susitarimo dalimi, siekiant atkurti įprastą laivybą ir sumažinti įtampą regione.

    Kas keistųsi laivyboje?

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetinių „butelio kakliukų“. Įprastomis sąlygomis per jį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų, todėl bet kokie trikdžiai greitai atsispindi energijos kainose.

    Po konflikto paaštrėjimo laivyba šiame maršrute tapo rizikingesnė: dalis laivų rinkosi ilgesnius kelius, o draudimo ir logistikos kaštai augo. Išminavimas būtų vienas svarbiausių praktinių žingsnių, jei šalys siektų grįžti prie stabilesnio ir saugesnio eismo.

    Vakarų planai: konferencija Londone

    „Axios“ skelbia, kad JAV ir Jungtinė Karalystė planuoja Londone surengti tarptautinę konferenciją dėl laivybos apsaugos Hormūzo sąsiauryje. Pagrindinė idėja – telkti partnerius bendrai misijai, kuri apimtų jūrų pajėgų pajėgumus, išminavimo laivus, žvalgybos priemones ir bepiločius orlaivius.

    Tuo pat metu „Politico“ rašo, kad JAV administracija spaudžia Jungtinę Karalystę ir Prancūziją aktyviau įsitraukti į galimą jūrinę koaliciją. Vis dėlto dalis sąjungininkų signalizuoja, jog prieš didesnius įsipareigojimus norėtų aiškesnių saugumo garantijų ir tvaresnių paliaubų.

    Kodėl Iranui tai gali būti naudinga?

    Jei Teheranas iš tiesų leistų europiečiams prisidėti prie išminavimo, tai galėtų būti vertinama kaip derybinė priemonė santykiams su Vakarais stabilizuoti. Praktinis tikslas būtų sumažinti spaudimą dėl laivybos trikdžių ir kartu išlaikyti galimybę daryti įtaką vienam svarbiausių regiono jūrinių maršrutų.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar planuojama tarptautinė iniciatyva įgaus realų politinį mandatą ir kokias sąlygas kels Iranas. Rinkos jautriai reaguoja į kiekvieną signalą apie galimą laivybos normalizavimą, nes Hormūzo sąsiaurio stabilumas tiesiogiai veikia energijos kainų kryptį.

  • Vokietijos teismas dėl „Suno“: DI muzikos generatoriui pripažintas autorių teisių pažeidimas

    Vokietijos teismas dėl „Suno“: DI muzikos generatoriui pripažintas autorių teisių pažeidimas

    Kas nuspręsta Miunchene?

    Miuncheno apygardos teismas priėmė sprendimą byloje, kurioje Vokietijos kolektyvinio teisių administravimo organizacija GEMA ginčijo DI muzikos generatoriaus „Suno“ veiklą. Teismas konstatavo, kad platforma pažeidė autorių teisių taisykles, susijusias su kūrinių naudojimu.

    GEMA teigimu, „Suno“ esą naudojo muzikos kūrinius DI modeliams mokyti neįsigijusi licencijų ir nemokėjusi atlygio teisių turėtojams. Byla buvo inicijuota 2025 metų sausį, o sprendimas paskelbtas 2026 metų liepos 31 dieną.

    Licencijos, mokymas ir žalos atlyginimas

    Teismas nurodė, kad ginčijamas kūrinių panaudojimas neatitiko nei Vokietijos, nei Jungtinių Amerikos Valstijų autorių teisių nuostatų, kurios saugo kūrinių atkūrimą, apdorojimą ir platinimą. Pasak teismo, buvo neteisėtai gauta ir apdorota muzika, kurios teises administruoja GEMA.

    „Šiandien teismas aiškiai pasakė viena: DI modeliai, sukurti remiantis pavogta intelektine nuosavybe, neturi teisinės apsaugos“, – sakė GEMA vadovas Tobias Holzmüller.

    Sprendimu „Suno“ turės atlyginti žalą GEMA, tačiau konkreti suma dar neįvardyta. Praktikoje tokiose bylose galutinis dydis dažnai paaiškėja vėliau, kai įvertinamas kūrinių panaudojimo mastas, galimos gautos pajamos ir kiti kriterijai.

    Kodėl ši byla svarbi rinkai?

    Ginčas laikomas reikšmingu precedentu platesniame Europos kontekste, kuriame auga spaudimas DI paslaugų teikėjams aiškiai pagrįsti mokymo duomenų kilmę. Muzikos industrijoje tai ypač jautru, nes DI įrankiai gali generuoti dainas pagal teksto užklausas ir stilistiškai imituoti atpažįstamus skambesius.

    „Šis sprendimas siunčia stiprią tarptautinę žinią: kūryba turi vertę, o kūrėjų teisės turi būti gerbiamos dirbtinio intelekto amžiuje“, – teigė GEMA valdybos pirmininkas Ralf Weigand.

    Byla išryškina ir verslo rizikas: net ir sparčiai augančios DI platformos gali būti priverstos persitvarkyti, jei teismai sugriežtina požiūrį į mokymo duomenų licencijavimą. Tai gali reikšti didesnes sąnaudas, aiškesnius licencinius susitarimus ir griežtesnę duomenų atsekamumo praktiką.

    „Suno“ jau anksčiau buvo atsidūrusi didžiųjų muzikos leidybos bendrovių akiratyje. 2024 metais „Warner“, „Sony Music Entertainment“ ir „Universal Music Group“ buvo pateikusios ieškinius dėl galimų pažeidimų, o dalis ginčų vėliau perėjo į derybų ir licencinių susitarimų fazę.

  • „Infineon“ skelbia rekordą: DI duomenų centrai kelia apyvartą, auga ir automobilių užsakymai

    „Infineon“ skelbia rekordą: DI duomenų centrai kelia apyvartą, auga ir automobilių užsakymai

    Vokietijos lustų ir puslaidininkių gamintoja „Infineon“ pranešė pasiekusi rekordinę apyvartą, o pagrindiniu augimo varikliu įvardija sparčiai plečiamus DI duomenų centrus. Bendrovė teigia, kad rinkos aplinka gerėja, o paklausa grįžta į vis daugiau jos tikslinių segmentų.

    Per trečiąjį finansinių metų ketvirtį „Infineon“ pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 13 proc. ir pasiekė 4,2 mlrd. eurų. Grynasis pelnas taip pat šoktelėjo 39 proc. iki 423 mln. eurų, rodo viešai skelbti bendrovės rezultatai.

    „Rinkos atsigavimas įsibėgėja, o vis daugiau mūsų tikslinių rinkų rodo teigiamą kryptį“, – sakė „Infineon“ vadovas Jochenas Hanebeckas.

    Bendrovė akcentuoja, kad stipriausias impulsas ateina iš energijos tiekimo sprendimų duomenų centrams, kuriuose diegiamos DI skaičiavimo sistemos. Tokioms infrastruktūroms reikia itin efektyvių galios valdymo komponentų, todėl didėja aukštos įtampos, energijos konversijos ir aušinimo sistemų paklausa, o tai tiesiogiai veikia puslaidininkių gamintojų užsakymus.

    „Infineon“ taip pat naudą sieja su augančiomis investicijomis į ryšių ir tinklo infrastruktūrą visame pasaulyje. Pasak bendrovės, atsigauna ir automobilių segmentas, kuriame užsakymų apimtys didėja, nors dinamika nėra tokia sparti kaip sparčiausiai augančiose srityse.

    Pusė pajamų iš automobilių

    Automobilių kryptis išlieka didžiausias „Infineon“ padalinys ir sudaro beveik pusę įmonės pajamų. Šis segmentas pastaraisiais metais jautė automobilių pramonės svyravimus, tačiau dabar, bendrovės vertinimu, užsakymų kreivė vėl kyla.

    Tuo pat metu ryškiau auga „Power and Sensor Systems“ segmentas, kurio pajamos per metus didėjo maždaug trečdaliu. Šį šuolį bendrovė sieja su serverių paklausa ir didelio masto duomenų centrų plėtra, kurią skatina DI modelių mokymas ir diegimas.

    Strategija po krizės pasikeitė iš esmės

    „Infineon“ istorija glaudžiai susijusi su „Siemens“: bendrovė atsirado 1999 metais, kai „Siemens“ atskyrė puslaidininkių verslą ir tų pačių metų eigoje įmonė buvo listinguota biržoje. Vis dėlto šaknys siekia gerokai ankstesnę „Siemens“ elektronikos ir tyrimų tradiciją.

    Ankstyvuoju laikotarpiu „Infineon“ daug dėmesio skyrė atminties lustams, mikrovaldikliams ir ryšio puslaidininkiams, tačiau 2000-ųjų pradžios pramonės krizė privertė peržiūrėti prioritetus. 2006 metais atminties lustų veikla buvo atskirta į „Qimonda“, kuri vėliau tapo nemoki.

    Po šio etapo „Infineon“ strategija nukrypo į sparčiau augančias rinkas: energiją taupančius puslaidininkius, galios elektroniką, jutiklius ir automobilių pramonei skirtus sprendimus. Pozicijas įmonė stiprino ir įsigijimais, tarp jų 2015 metais nupirkta „International Rectifier“ bei 2020 metais perimta „Cypress Semiconductor“, taip plečiant kompetencijas elektromobilumo, atsinaujinančios energetikos ir sujungtų technologijų srityse.

    Rinkoje šis poslinkis sutampa su platesnėmis tendencijomis: energetikos transformacija, tinklų modernizavimu ir milžinišku duomenų centrų pajėgumų didinimu. Būtent šios kryptys lemia, kad galios valdymo puslaidininkiai, jutikliai ir automobiliams skirti komponentai tampa viena geidžiamiausių lustų pramonės nišų.

  • „SpaceX“ šokiravo Volstritą: nuostolis mažesnis, bet DI apetitas kelia nerimą investuotojams

    „SpaceX“ šokiravo Volstritą: nuostolis mažesnis, bet DI apetitas kelia nerimą investuotojams

    Pirmoji ataskaita po IPO

    „SpaceX“ paskelbė pirmojo ketvirčio rezultatus kaip biržoje listinguojama bendrovė: nuostolis buvo mažesnis, nei prognozavo Volstritas, o pajamos šoktelėjo. Vis dėlto investuotojų dėmesio centre atsidūrė sparčiai augančios išlaidos, ypač susijusios su dirbtiniu intelektu.

    Bendrovė pranešė patyrusi apie 469 mln. eurų nuostolį per tris mėnesius iki birželio pabaigos. Pajamos siekė maždaug 6,8 mlrd. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo daugiau nei 90 proc.

    Didžiausia pinigų mašina – ryšio verslas

    Ryškiausiai augo „SpaceX“ ryšio ir palydovinio interneto kryptis, kuri laikoma didžiausiu bendrovės grynųjų pinigų generatoriumi. Šio segmento pajamos, bendrovės duomenimis, per metus padidėjo 66 proc., o „Starlink“ abonentų skaičius padvigubėjo iki 12 mln.

    „Neatmetu, kad vieną dieną „Starlink“ galėtų teikti didžiąją dalį pasaulio interneto“, – sakė Elonas Muskas per pokalbį su analitikais.

    Akcijų svyravimai ir uždarymo laikotarpio pabaiga

    Po rezultatų paskelbimo „SpaceX“ akcijos reguliarios prekybos metu brango, tačiau vėliau dalį prieaugio atidavė. Rinkoje išlieka įtampa dėl didelių svyravimų: artėjant vadinamojo uždarymo laikotarpio pabaigai, į prekybą gali patekti gerokai daugiau akcijų.

    Pranešta, kad artimiausiomis dienomis rinkoje gali atsirasti daugiau nei 900 mln. akcijų, taip daugiau nei padvigubinant šiuo metu laisvai prekiaujamą kiekį. Tokios situacijos neretai didina trumpalaikį spaudimą kainai, nes dalis ankstyvųjų investuotojų siekia realizuoti pelną.

    DI išlaidos auga, pažadai – ambicingi

    Didžiausias klausimas investuotojams – ar spartus DI infrastruktūros bei tyrimų finansavimas atsipirks, ir kada. „SpaceX“ nurodė, kad investicijos į infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus bei plėtrą per ketvirtį išaugo iki maždaug 15,6 mlrd. eurų, kai prieš metus buvo apie 2,6 mlrd. eurų.

    Finansų vadovas Bretas Johnsenas teigė, kad panašiai aukštos kapitalo išlaidos, tikėtina, išliks ir per artimiausius du ketvirčius. Toks tempas atitinka platesnę technologijų sektoriaus tendenciją, kai DI pajėgumams kuriami brangūs duomenų centrų, lustų ir tinklų pajėgumai.

    Elonas Muskas gynė investicijas ir pareiškė, kad jų skatinamas augimas leistų bendrovei pasiekti maždaug 870 mlrd. eurų metines pajamas anksčiau nei planuota. Jo teigimu, tikslas galėtų būti pasiektas 2030 metais, o ne 2031 metais.

    „Starship“ bandymai ir NASA lūkesčiai

    Analitikams rūpėjo ir „Starship“ programa – milžiniška raketa, laikoma kertine „SpaceX“ ilgalaikių ambicijų dalimi. Muskas teigė, kad mėnesio pabaigoje planuojamas pakartotinio panaudojimo bandymas, kurio metu būtų siekiama sugrąžinti aparatus ir „pagauti“ juos mechaninėmis rankomis grįžtant į bazę.

    NASA tikisi naudoti „Starship“ kaip vieną iš sprendimų, padėsiančių grąžinti astronautus į Mėnulį. „Norime įžengti ant Mėnulio 2028 metais“, – sakė „SpaceX“ prezidentė Gwynne Shotwell.

    Pranešime taip pat minima, kad „SpaceX“ priklauso ir socialinės medijos platforma X, anksčiau žinoma kaip „Twitter“. Šis portfelis dar labiau didina investuotojų dėmesį, nes rinkos vertina, ar skirtingų krypčių plėtra nekuria perteklinės rizikos.

  • „Starling Bank“ mažina apie 130 etatų: pertvarka ir DI plėtra po smukusio pelno

    „Starling Bank“ mažina apie 130 etatų: pertvarka ir DI plėtra po smukusio pelno

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Starling Bank“ planuoja atsisakyti maždaug 130 darbo vietų. Bankas teigia, kad sprendimas susijęs su siekiu supaprastinti veiklą, sumažinti besidubliuojančias funkcijas ir greičiau diegti naujus produktus, daugiau procesų perkeliant į DI sprendimus.

    Apie planuojamus pokyčius darbuotojai buvo informuoti šią savaitę, o daliai komandų pradedamas konsultacijų laikotarpis. Pertvarka apims bankininkystės ir technologijų padalinius, tačiau kartu bendrovė pabrėžia, kad toliau samdys technologijų ir DI inžinierius.

    Finansiniame kontekste bankas nurodo, kad iki 2025 metų pasibaigusiais finansiniais metais pelnas prieš mokesčius sumažėjo 3 proc. ir siekė apie 255 000 000 eurų. Tuo metu pajamos krito nuo maždaug 1 104 000 000 eurų iki 1 041 000 000 eurų, kas rodo spaudimą augimo tempui net ir gerai žinomiems skaitmeniniams rinkos žaidėjams.

    „Vienas svarbiausių mūsų pranašumų prieš tradicinius bankus yra gebėjimas greitai testuoti, paleisti, mokytis ir persitvarkyti. Nors toliau samdome technologijų ir DI inžinierius, keičiame dalies bankininkystės komandų struktūrą, kad supaprastintume veiklą, sumažintume dubliavimąsi ir greičiau pristatytume produktus“, – sakė „Starling Bank“ atstovas.

    DI kryptis bankui tampa vis svarbesnė ir klientų aptarnavimo, ir vidinių procesų automatizavimo srityse. „Starling Bank“ taip pat plečia skaitmeninio asistento funkcijas, orientuodamasis į kasdienių finansų valdymą, personalizuotas įžvalgas ir bendrą bankinių paslaugų konsultavimą.

    Ekspertų vertinimu, tokios pertvarkos šiuo metu nėra išimtis: bankai ir finansinių technologijų bendrovės vis dažniau siekia mažinti sąnaudas, peržiūri komandų struktūras ir daugiau investuoja į programinę įrangą bei automatizaciją. Tačiau reputacine prasme svarbu, kaip skaidriai vykdomas konsultacijų procesas ir ar klientų aptarnavimo kokybė dėl pokyčių nesuprastės.

  • „Fabryka Bezpieczeństwa“ ir Lodzės politechnika kuria DI, kuris įspės apie saulės elektrinių gaisrus

    „Fabryka Bezpieczeństwa“ ir Lodzės politechnika kuria DI, kuris įspės apie saulės elektrinių gaisrus

    Lenkijoje startuoja projektas, kuriuo siekiama sukurti skaitmeninę sistemą, galinčią iš anksto perspėti apie gaisro riziką saulės elektrinėse ir energijos kaupikliuose. Prie sprendimo dirba „Fabryka Bezpieczeństwa“ kartu su Lodzės politechnika.

    Idėja paprasta, bet ambicinga: vietoje vien reakcijos į jau įvykusį gedimą kuriamas modelis, kuris riziką aptiktų dar iki matomų požymių. Tai ypač aktualu augant saulės elektrinių ir kaupiklių skaičiui, kai vienas incidentas gali reikšti ne tik finansinius nuostolius, bet ir grėsmes saugai.

    Kaip veiktų ankstyvas perspėjimas?

    Kuriama platforma remsis nuolatiniu daugiataškiu stebėjimu ir DI analize, kuri ieškos net menkų anomalijų. Numatyta sujungti temperatūros, elektrinių parametrų ir elektromagnetinio lauko matavimus, o tuomet iš jų sudaryti rizikos vertinimo modelius.

    Projekto kūrėjai akcentuoja, kad dabartinės apsaugos priemonės dažnai suveikia tik tada, kai jau fiksuojamas staigus temperatūros šuolis, trumpasis jungimas ar realus užsidegimas. Predikcinė diagnostika turėtų leisti operatoriams anksčiau atjungti probleminį modulį, suvaldyti apkrovas ar pakeisti dėvimą komponentą.

    „Naujos kartos predikcinė platforma sujungs jutiklių duomenis su hibridiniais dirbtinio intelekto modeliais, kad būtų parengtas prototipas bandymams realiomis sąlygomis“, – sakė Lodzės politechnikos atstovė dr. hab. inž. Ewa Raj.

    Kiek kainuoja projektas ir kas finansuoja?

    Bendra projekto vertė siekia apie 1 580 000 eurų. Didžioji dalis, maždaug 1 340 000 eurų, skiriama iš Europos Sąjungos lėšų, o likusi suma tenka partnerių indėliui.

    Projektas įgyvendinamas pagal programą Fundusze Europejskie dla Nowoczesnej Gospodarki 2021–2027. Skelbiama, kad kuriamas prototipas būtų universalaus pritaikymo ir po bandymų galėtų būti diegiamas ne tik Lenkijos rinkoje, bet ir užsienyje.

    Kodėl ši tema aktuali visam sektoriui?

    Saulės energetikos plėtra Europoje reiškia ir didesnę atsakomybę už eksploatacinę riziką, ypač kai vis dažniau šalia modulių diegiami baterijų kaupikliai. Praktikoje incidentų priežastys neretai siejamos su įrangos degradacija, netinkamais sujungimais, perkaitimu ar izoliacijos pažeidimais.

    Kūrėjų teigimu, DI padėtų atskirti triukšmą matavimuose nuo realių anomalijų, kurios signalizuoja apie artėjantį gedimą. Jei prototipas pasiteisins, tokios sistemos galėtų tapti papildomu saugos sluoksniu tiek namų mikroinstaliacijoms, tiek komerciniams saulės parkams.

  • „Figure“ humanoidas užlipo kopėčiomis pats: DI pažanga, kuri gali apversti pramonę

    „Figure“ humanoidas užlipo kopėčiomis pats: DI pažanga, kuri gali apversti pramonę

    Humanoidinių robotų galimybės sparčiai plečiasi, o vis daugiau užduočių, kurios dar neseniai atrodė skirtos tik žmonėms, tampa įmanomos ir mašinoms. JAV bendrovė „Figure“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame jos humanoidinis robotas autonomiškai lipa kopėčiomis.

    Įmonės teigimu, tai atlikta be žmogaus pagalbos, o robotas pats įvertina aplinką ir koordinuoja judesius. Tokie veiksmai reikalauja tikslaus kūno stabilumo valdymo, greitos reakcijos į slydimą ar netikėtą atramų pasikeitimą ir sudėtingos visų galūnių sinchronizacijos.

    „Kopėčios atrodo paprasta kliūtis, bet robotams tai yra vienas sudėtingiausių koordinacijos išbandymų“, – teigiama „Figure“ pranešime.

    Bendrovė nurodo, kad humanoidas „Figure 03“ naudoja DI modelį „Helix“, skirtą veikti nenuspėjamomis, nuolat kintančiomis sąlygomis. Tokiuose scenarijuose svarbiausia ne vien mechanika, bet ir gebėjimas realiu laiku suderinti suvokimą, planavimą ir judesio kontrolę, kad klaidos nebūtų kaupiamos žingsnis po žingsnio.

    Pramonėje tai laikoma reikšmingu signalu, nes kopėčios ir panašios kliūtys dažnos sandėliuose, statybose, aptarnavimo darbuose ar avarinėse situacijose. Nors realiam pritaikymui paprastai reikia papildomų saugos priemonių, patikimumo testų ir aiškių darbo scenarijų, tokie demonstravimai rodo, kaip greitai humanoidai artėja prie universalesnių užduočių.

    „Figure“ taip pat skelbia didinanti gamybos apimtis: anksčiau buvo pagaminamas vienas robotas per dieną, o dabar – viena vienetą per valandą. Bendrovė teigia jau pristaičiusi daugiau nei 350 humanoidinių robotų ir neatmeta tolesnio gamybos didinimo, jei išliks paklausa.

    Humanoidų rinka šiuo metu auga dėl dviejų veiksnių: atpigusios jutiklių ir pavarų technologijos bei DI proveržio, leidžiančio robotams greičiau mokytis ir patikimiau veikti realiame pasaulyje. Vis dėlto ekspertai dažnai pabrėžia, kad nuo įspūdingų demonstracijų iki stabilaus darbo kasdienėse aplinkose dar yra kelias, kurį lemia sauga, energijos efektyvumas ir priežiūros kaštai.

  • „Google“ į Chrome įleidžia „Gemini Spark“: galės naudoti slaptažodžius ir pradėti skrydžių rezervaciją

    „Google“ į Chrome įleidžia „Gemini Spark“: galės naudoti slaptažodžius ir pradėti skrydžių rezervaciją

    „Google“ plečia agentinio asistento „Gemini Spark“ pasiekiamumą ir pristato naują funkciją, leidžiančią jam atlikti sudėtingesnes užduotis internete. Svarbiausia naujovė – tiesioginė integracija su „Chrome“, kuri turėtų palengvinti veiksmus nuo paieškos iki užsakymo pradžios.

    Nauja „auto browse“ funkcija veikia gavus aiškų vartotojo sutikimą. Tuomet „Gemini Spark“ gali naudotis prisijungtomis paskyromis ir naršyklėje išsaugotais slaptažodžiais, kad automatizuotų daug laiko reikalaujančius veiksmus.

    „Google“ pateikia kelis praktiškus scenarijus: suplanuoti vizitus į anksčiau išsirinktus būstus ar rasti skrydžių variantus ir pradėti rezervacijos procesą. Tokie agentiniai sprendimai vis dažniau kuriami tam, kad vartotojui nereikėtų rankiniu būdu pildyti formų ir kartoti tų pačių veiksmų skirtinguose puslapiuose.

    Saugumas ir ribojimai

    Galimybė asistentui pasiekti prisijungimo duomenis neišvengiamai kelia saugumo klausimų. „Google“ teigia įdiegusi apsaugas nuo vadinamųjų užklausų injekcijų, kai kenkėjiški puslapiai ar turinys bando slapta įtikinti asistentą atlikti nepageidaujamus veiksmus.

    „Google“ tvirtina, kad taikoma daugiasluoksnė apsauga, apjungianti skirtingus metodus, kad atakos būtų sudėtingos ir brangios vykdytojams. Vis dėlto bendrovė detalių techninių sprendimų viešai neatskleidžia, todėl vertinant rizikas svarbus išlieka ir vartotojo budrumas.

    „Gemini Spark“ pats neatlieka mokėjimų. Atliekant jautrius finansinius veiksmus, užduotis perduodama vartotojui, kuris privalo peržiūrėti informaciją ir galutinai patvirtinti pirkimą arba jo atsisakyti.

    Kur ir kam tai jau prieinama

    Integruotas užduočių vykdymas „Chrome“ naršyklėje šiuo metu diegiamas vartotojams Jungtinėse Amerikos Valstijose, o vėliau numatoma plėtra į kitus regionus. Tuo pačiu „Google“ praneša, kad „Gemini Spark“ prieinamumas plečiamas „Google AI Pro“ prenumeratoriams daugiau nei 160 papildomų šalių.

    Asistentas taip pat integruojamas su „Google Workspace“ programomis, todėl DI naudojimas krypsta nuo paprastų pokalbių į realias darbo eigas, kai sistema ne tik atsako, bet ir atlieka veiksmus. Tai atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai naršyklė tampa centrine vieta agentams, o automatizavimas persikelia į kasdienes užduotis.

  • Virš Baltijos vėl perimtas rusų žvalgybinis Il-20M: provokacijos, artėjančios prie Lenkijos krantų

    Antradienį prieš pietus virš Baltijos jūros dar kartą buvo perimtas Rusijos žvalgybinis lėktuvas Il-20M. Apie incidentą pranešė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, nurodęs, kad lėktuvas fiksuotas maždaug 56 kilometrų atstumu į šiaurės vakarus nuo Košalino.

    Lenkijos gynybos ministerija pabrėžė, kad orlaivis Lenkijos oro erdvės nepažeidė ir skrido tarptautinėje erdvėje virš jūros. Vis dėlto skrydis įvardytas kaip provokacinio pobūdžio veikla, skirta tikrinti NATO valstybių budrumą ir reagavimo greitį.

    „Rusija dar kartą vykdo provokacinius veiksmus prie NATO valstybių sienų, tikrindama Aljanso gynybos sistemų budrumą ir parengtį“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kas žinoma apie šios savaitės atvejus

    Tai jau antras toks perėmimas šią savaitę. Pirmadienį Lenkijos pajėgos skelbė identifikavusios panašų incidentą maždaug 60 kilometrų atstumu į šiaurės vakarus nuo Lebos, o dar vienas perėmimas fiksuotas ir praėjusį penktadienį.

    Tokiuose epizoduose dažnai kartojasi tie patys požymiai: skrydis be pateikto skrydžio plano ir su išjungtu atsakikliu, kuris civilinėje aviacijoje padeda identifikuoti orlaivį. Tai apsunkina oro eismo kontrolės darbą ir didina riziką, ypač intensyvaus civilinio skrydžių srauto regione.

    Kaip vyksta perėmimas virš jūros

    Perėmimas tarptautinėje oro erdvėje paprastai reiškia greitą reagavimą pakeliant budinčią naikintuvų porą. Pagrindinis tikslas yra identifikuoti orlaivį: priartėti saugiu atstumu, vizualiai patvirtinti tipą, žymenis, įvertinti elgesį ir, jei įmanoma, užmegzti ryšį radijo kanalais.

    Jei lėktuvas neatsako ar elgiasi nestandartiškai, jis gali būti palydimas, kol palieka konkrečios šalies atsakomybės zoną, o informacija perduodama sąjungininkams. Tokios procedūros laikomos standartine praktika, tačiau jos reikalauja griežtos drausmės, kad būtų išvengta incidentų ore.

    Kodėl Baltija išlieka įtampos zona

    Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais karinis aktyvumas prie NATO rytinio flango tapo intensyvesnis, o Baltijos regionas išlieka viena jautriausių erdvių. Ekspertai ne kartą yra pažymėję, kad skrydžiai be atsakiklio ir be skrydžio plano gali būti naudojami ne tik žvalgybai, bet ir NATO oro gynybos reakcijos laikui bei procedūroms tikrinti.

    Regiono oro erdvės stebėseną ir reagavimą sustiprina NATO oro policijos misija Baltic Air Policing, kurioje dalyvauja įvairių šalių naikintuvai. Kartu situaciją virš Baltijos nuolat stebi ir regiono valstybės, tarp jų Lenkija, Švedija, Danija bei Vokietija.

  • Europos Komisija stebi padėtį: dėl nusekusio Dunojaus ribojamas atominių elektrinių darbas

    Europos Komisija pranešė stebinti energetikos situaciją Vengrijoje ir Rumunijoje, kur dėl rekordiškai žemo Dunojaus vandens lygio buvo apribotas atominių elektrinių darbas. Pasak Briuselio, kol kas nėra ženklų, kad elektros tiekimo saugumui grėstų tiesioginė rizika, tačiau situacija vertinama kaip jautri.

    Komisijos atstovė energetikos klausimais Anna-Kaisa Itkonen nurodė, kad prireikus galėtų būti skubiai sušaukta Europos Sąjungos elektros energijos koordinavimo grupė. Kartu pabrėžiama, kad Komisija palaiko nuolatinį ryšį su nacionalinėmis institucijomis ir Europos elektros perdavimo sistemų operatorių tinklu ENTSO-E.

    „Esame pasirengę bet kuriuo metu ad hoc sušaukti elektros energijos koordinavimo grupę, jei situacija to pareikalaus“, – sakė Anna-Kaisa Itkonen.

    Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad ekstremalūs karščiai ir sausros vis dažniau daro įtaką energetikos sistemoms. Tai ypač aktualu elektrinėms, kurioms reikalingas vanduo aušinimui, o taip pat visai infrastruktūrai, priklausomai nuo upių hidrologinių sąlygų.

    Briuselis pabrėžia, kad klimato kaitos padarinių rizika jau yra įtraukta į ES taisykles dėl pasirengimo krizinėms situacijoms elektros sektoriuje ir į energetikos infrastruktūros planavimą. Vis dėlto dabartinė Dunojaus situacija, Komisijos vertinimu, parodo, kokio masto iššūkius rinkai gali sukelti užsitęsusios karščio bangos.

    Kas vyksta Vengrijoje ir Rumunijoje?

    Vengrijoje dėl mažėjančio Dunojaus vandens lygio ribojamas Pakšo atominės elektrinės darbas. Ši elektrinė yra svarbiausias Vengrijos elektros gamybos šaltinis, todėl jos galios sumažinimas karščio laikotarpiu tampa jautriu klausimu visai sistemai.

    Vengrijos ministras pirmininkas Peter Magyar anksčiau informavo, kad vienas veikiantis Pakšo blokas greičiausiai dirbs ribota galia, siekiant išvengti visiško sustabdymo tuo metu, kai elektros paklausa yra didelė. Jis taip pat ragino gyventojus mažinti elektros vartojimą vakarinio piko valandomis.

    Rumunijoje nusekęs vanduo paveikė Černavodos atominę elektrinę. Operatorius pranešė, kad vienas reaktorius laikinai stabdomas iki pagerės hidrologinės sąlygos, o kitas tęsiamas eksploatuoti, jei saugos reikalavimai išlieka užtikrinami.

    Kodėl vandens lygis svarbus atominei energetikai?

    Atominėms elektrinėms vanduo reikalingas aušinimo procesams, todėl ilgalaikės sausros ir šiltesnis vanduo upėse gali riboti, kiek šilumos elektrinė gali saugiai išleisti į aplinką. Kai vandens lygis smunka, o temperatūra kyla, elektrinės neretai mažina galią arba stabdo dalį įrenginių, kad laikytųsi aplinkosaugos ir saugos normų.

    Europos Komisija pabrėžia, kad tai nereiškia branduolinės energetikos nepatikimumo kaip technologijos, o greičiau rodo didėjantį ekstremalių orų poveikį visoms energetikos rūšims. Tiek valstybės narės, tiek operatoriai, anot Komisijos, gali pasitelkti regioninius solidarumo mechanizmus ir tarpvalstybinius elektros srautus, jei dėl gamybos apribojimų atsirastų trūkumo rizika.

    Europos Komisija taip pat informavo stebinti padėtį Bulgarijoje, tačiau kol kas apie sutrikimus Kozlodujaus atominėje elektrinėje nepranešama. Briuselis žada toliau vertinti situaciją ir, jei reikės, koordinuoti veiksmus ES lygiu.