CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkijos pramogų portalai griežtina taisykles: ką tai reiškia skaitytojams ir turinio kūrėjams?

    Lenkijos pramogų portalai griežtina taisykles: ką tai reiškia skaitytojams ir turinio kūrėjams?

    Lenkijos žiniasklaidos grupė „Wirtualna Polska Media“ paskelbė įspėjimą dėl savo portale skelbiamo turinio naudojimo. Bendrovė nurodo, kad turinio atsisiuntimas, kopijavimas, saugojimas ar kitoks panaudojimas be aiškaus sutikimo yra draudžiamas, nepriklausomai nuo turinio formos ar pateikimo būdo.

    Tekste akcentuojama, kad apribojimai taikomi ne tik tekstams, bet ir nuotraukoms, vaizdo įrašams, garso įrašams, grafikai, duomenims bei duomenų bazėms. Taip pat atskirai pabrėžiama, jog tai apima tiek rankinius, tiek automatizuotus metodus, įskaitant sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu ar mašininiu mokymusi.

    Vis dėlto bendrovė įvardija ir aiškią išimtį: turinys gali būti naudojamas tiek, kiek būtina paieškos sistemoms indeksuoti ir palengvinti informacijos paiešką internete. Tokia formuluotė atitinka įprastą Europos praktikos logiką, kai paieškos sistemų veikimas laikomas būtinu skaitmeninės informacijos ekosistemai, tačiau masinis pernaudojimas ar perspausdinimas siejamas su autorinių teisių rizikomis.

    Praktikoje tokie perspėjimai dažniausiai nukreipti į kelias sritis: turinio perpublikavimą kituose portaluose, agregatorių veiklą, automatinį straipsnių rinkimą, taip pat duomenų rinkimą, kuris gali būti naudojamas DI modeliams mokyti ar atkurti panašų turinį. Žiniasklaidos įmonėms tai tampa vis aktualesne tema dėl augančio automatizuoto turinio nuskaitymo masto ir bandymų komerciškai išnaudoti redakcijų darbą be licencijų.

    Skaitytojams tokie pareiškimai dažniausiai nieko nekeičia kasdieniame naršyme, tačiau jie gali turėti įtakos tiems, kurie talpina straipsnių kopijas socialiniuose tinkluose, forumuose ar kitose svetainėse. Turinio kūrėjams, agentūroms ir verslams tai signalas atidžiau vertinti, ar naudojami tekstai, citatos, ekrano nuotraukos ar duomenys turi teisėtą pagrindą, o prireikus derinti licencijas su teisių turėtoju.

    Tokios nuostatos atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai leidėjai siekia aiškiau apibrėžti, kas leidžiama skaitmeninėje erdvėje, ir sustiprinti kontrolę dėl turinio platinimo. Tai ypač aktualu, kai turinys renkamasis automatizuotai ir vėliau panaudojamas kuriant panašius tekstus ar produktus, konkuruojančius su originaliais leidėjais.

  • Automobilių pardavimai Europoje auga dėl elektromobilių, bet tempas lėtėja: kas keičia rinką

    Europos naujų automobilių rinka gegužę augo ketvirtą mėnesį iš eilės, o pagrindiniu varikliu tapo elektromobiliai ir įkraunami hibridai. Vis dėlto bendras atsigavimas rodo lėtėjimo ženklų, nes pirkėjų sprendimus vis labiau veikia infliacija, palūkanos ir energijos kainų svyravimai.

    Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, naujų automobilių registracijos per mėnesį padidėjo 3,6 proc. iki 1,15 milijono. Augimas fiksuotas didžiosiose rinkose, įskaitant Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, o elektrifikuoti modeliai dalinai kompensavo silpnesnį vidaus degimo variklių automobilių segmentą.

    Kas kelia paklausą?

    Elektromobilių paklausą Europoje palaiko keli sutampantys veiksniai: gamintojai plečia pigesnių modelių pasiūlą, o daliai vairuotojų svarbus tampa mažesnis eksploatacijos kaštų neapibrėžtumas, kai degalų kainos svyruoja. Prie sprendimų prisideda ir įvairios nacionalinės skatinimo priemonės, kurios kai kuriose šalyse periodiškai atnaujinamos.

    Tuo pat metu aukštesnės palūkanų normos brangina lizingą ir paskolas, todėl dalis pirkėjų atideda automobilio keitimą. Euro zonos metinė infliacija buvo pakilusi iki 3,2 proc., viršydama 2 proc. tikslą, o tai didina spaudimą namų ūkių biudžetams ir vėsina spontaniškus pirkimus.

    Signalai iš gamintojų

    Didieji gamintojai pripažįsta, kad geopolitinė įtampa ir ekonominis neapibrėžtumas veikia vartotojų nuotaikas. Rinkos analitikai įspėja, kad lėtėjimas gali labiausiai smogti masinio segmento gamintojams, kurių pirkėjai jautriausi kainai ir finansavimo sąlygoms.

    Europos gamintojams šis augimas suteikia šiokį tokį atokvėpį, tačiau iššūkių nemažėja: silpnesnė paklausa Kinijoje ir JAV, konkurencija iš Kinijos gamintojų bei būtinybė investuoti į baterijų technologijas ir gamybos pertvarką. Pastaraisiais mėnesiais elektromobilių pasiūlą aktyviai plečia tokie koncernai kaip „Volkswagen“ ir „Stellantis“, o rinkoje matoma ir BYD plėtra.

    Kaip keičiasi pardavimų struktūra?

    Vokietijoje, didžiausioje Europos rinkoje, elektromobilių pardavimai šoktelėjo 39 proc., o tai padėjo sušvelninti vidaus degimo variklių automobilių paklausos kritimą. Tokie šuoliai dažnai sutampa su paramos schemų pakeitimais ir kainų korekcijomis, todėl rinka išlieka jautri politiniams sprendimams.

    Visame regione vien baterijomis varomų automobilių ir įkraunamų hibridų registracijos augo, o jų dalis pasiekė 34 proc. visų pardavimų. Tuo metu benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimai mažėjo atitinkamai 19 proc., dar kartą patvirtindami struktūrinį poslinkį nuo tradicinių jėgos agregatų prie elektrifikacijos.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar elektromobilių banga sugebės išlaikyti bendrą rinkos augimą, kai vartotojai vis atidžiau skaičiuoja mėnesines įmokas, o gamintojai ieško pusiausvyros tarp kainos, maržos ir investicijų į naujas technologijas.

  • „Wirtualna Polska“ aiškina turinio naudojimą: ką reiškia draudimas kopijuoti ir DI mokymui?

    „Wirtualna Polska“ aiškina turinio naudojimą: ką reiškia draudimas kopijuoti ir DI mokymui?

    „Wirtualna Polska“ paskelbė išsamų autorių teisių ir turinio naudojimo įspėjimą, kuriame nurodo, kad be aiškaus sutikimo draudžiama atsisiųsti, dauginti, kaupti ar kitaip naudoti portale skelbiamą turinį. Akcentuojama, kad ribojimas taikomas nepriklausomai nuo turinio formos – tekstams, nuotraukoms, grafikai, garso ir vaizdo įrašams, taip pat duomenų rinkiniams.

    Įspėjime atskirai pabrėžiama, kad draudimas apima ir automatizuotus būdus, įskaitant mašininio mokymosi bei dirbtinio intelekto naudojimą. Tokia formuluotė atspindi vis dažnesnę leidėjų praktiką aiškiai apibrėžti, ar jų publikacijos gali būti naudojamos kaip medžiaga DI sistemoms mokyti, indeksuoti ar masiškai analizuoti.

    Leidėjų pozicija dažniausiai remiasi autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga, taip pat duomenų bazių apsaugos principais, kai turinys kaupiamas ir sisteminamas. Praktikoje tai reiškia, kad net jei atskiras straipsnis ar jo fragmentas atrodo viešai pasiekiamas, masinis rinkimas, archyvavimas ar pakartotinis publikavimas gali būti vertinamas kaip teisių pažeidimas, ypač kai tai daroma komerciniais tikslais.

    Kartu „Wirtualna Polska“ tekste paliekama svarbi išimtis, susijusi su paieškos sistemomis ir teisėtais naudojimo atvejais. Nurodoma, kad apribojimai netaikomi turinio naudojimui vien tik tam, kad jis būtų lengviau randamas interneto paieškos sistemose, taip pat naudojimui pagal sutartinius santykius ar įstatymuose numatytą leistiną naudojimą.

    Tokios išimtys paprastai apima situacijas, kai turinys cituojamas laikantis citavimo taisyklių, naudojamas naujienų apžvalgoms pagal taikomus teisės aktus arba kai leidėjas yra suteikęs licenciją konkrečiai platformai, įmonei ar partneriui. Vis dėlto riba tarp teisėto fragmento panaudojimo ir neleistino turinio perėmimo dažnai priklauso nuo apimties, tikslo, sistemingumo ir to, ar kuriamas pakaitinis produktas, galintis konkuruoti su originaliu leidėju.

    Skaitmeninių teisių ekspertai pažymi, kad pastaraisiais metais ryškėja dvi paralelinės tendencijos: leidėjai griežtina taisykles dėl automatizuoto nuskaitymo, o technologijų įmonės ieško licencijavimo modelių arba techninių sprendimų, leidžiančių valdyti prieigą prie turinio. Dėl to vartotojams ir verslams, dirbantiems su turinio rinkimu ar analitika, tampa vis svarbiau ne tik perskaityti naudojimo sąlygas, bet ir įsivertinti, ar konkretus procesas neperžengia leistino naudojimo ribų.

    Jei kyla abejonių, saugiausias kelias yra gauti rašytinį leidėjo sutikimą arba naudoti oficialius licencijuotus kanalus. Tai ypač актуалу įmonėms, kurios renka straipsnių archyvus, kuria apžvalgų produktus, treniruoja DI modelius ar siūlo žiniasklaidos stebėsenos paslaugas, nes tokiais atvejais rizika dėl teisių pažeidimų paprastai yra didžiausia.

  • „Wirtualna Polska“ primena apie turinio teises: ką reiškia draudimas naudoti tekstus su DI

    Lenkijos naujienų portalas wp.pl paskelbė pranešimą, kuriuo primena apie autorių teisių ir turinio naudojimo taisykles. Jame pabrėžiama, kad be aiškaus leidimo negalima kopijuoti, dauginti, saugoti ar kitaip panaudoti portale skelbiamų tekstų, vaizdų, garso ir vaizdo įrašų bei duomenų.

    Tokie įspėjimai dažniausiai siejami su platesne leidėjų pastanga suvaldyti neteisėtą turinio perpublikavimą ir automatizuotą nuskaitymą. Pastaraisiais metais aktualia tema tapo ir tai, kaip turinys gali būti panaudojamas mokant ar aptarnaujant dirbtinis intelektas sistemoms, kai tekstai renkami masiškai, automatizuotais įrankiais.

    wp.pl nurodo, kad draudimas apima tiek rankinius, tiek automatizuotus metodus, įskaitant mašininio mokymosi programas ar dirbtinis intelektas sprendimus. Kitaip tariant, vien tai, kad duomenys paimami ne žmogaus, o programos, savaime nesuteikia teisės jų naudoti be savininko sutikimo.

    Kartu pabrėžiama, kad išimtis paprastai taikoma turinio naudojimui vien paieškos sistemų indeksavimui, kai siekiama palengvinti informacijos suradimą internete. Taip pat išskiriami atvejai, kai turinys gali būti naudojamas pagal sutartinius santykius arba pagal įstatymuose numatytą leistiną naudojimą.

    Teisinėje praktikoje svarbu atskirti kelis dalykus: citavimą, perpasakojimą ir perpublikavimą. Citavimas paprastai reikalauja aiškios nuorodos į šaltinį ir proporcingo apimties pasirinkimo, o perpublikavimas ar didelės apimties kopijavimas dažniausiai jau laikomas teisių pažeidimu, jei nėra licencijos.

    Leidėjai Europoje vis dažniau ieško būdų, kaip licencijuoti turinį skaitmeninėms platformoms ir automatizuotoms sistemoms. Ši kryptis siejama ir su ES autorių teisių reguliavimu skaitmeninėje rinkoje, kur numatomi atvejai, kada teksto ir duomenų gavyba gali būti ribojama, o teisių turėtojai gali išreikšti prieštaravimą tam tikram panaudojimui.

    Vartotojams ir verslams tokie pranešimai yra signalas pasitikrinti, ar jų naudojami įrankiai, naujienų santraukų sprendimai, stebėsenos sistemos ar DI paremtos analizės platformos nepažeidžia licencijavimo sąlygų. Praktinis principas paprastas: jei turinys naudojamas komerciniais tikslais ar kaupiamas duomenų bazėms, saugiausia turėti aiškų leidimą arba licenciją.

  • „Airbus“ ir „Safran“ perima „Aubert & Duval“: Europa stiprina specialių lydinių gamybą gynybai

    Europos aviacijos ir gynybos pramonės lyderiai „Airbus“ ir „Safran“ sudarė įpareigojantį susitarimą perimti Prancūzijos investicijų fondo „Tikehau Capital“ turėtas akcijas bendrovėje „Aubert & Duval“. Po sandorio abi grupės įmonę valdys po lygiai, tačiau galutinai užbaigti operaciją bus galima tik gavus konkurencijos priežiūros institucijų leidimus.

    Sandorio vertė neskelbiama, tačiau pati kryptis aiški: Europa siekia tvirčiau kontroliuoti kritinių medžiagų tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Pastaraisiais metais tiekimo grandinių sutrikimai ir auganti gynybos paklausa išryškino, kad metalurgijos pajėgumai tampa strateginiu klausimu ne mažiau nei pačios gamyklos, kuriose surenkami lėktuvai ar kuriamos ginklų sistemos.

    „Aubert & Duval“ pasauliniu mastu vertinama dėl kompetencijų kuriant, gaminant ir apdorojant sudėtingas medžiagas, įskaitant specialiuosius plienus bei superlydinius su titanu ir aliuminiu. Tokios medžiagos naudojamos ten, kur keliami ypač aukšti reikalavimai atsparumui karščiui, nuovargiui ir apkrovoms, pavyzdžiui, reaktyvinių variklių dalims, važiuoklės elementams ar kitoms konstrukcijoms, veikiančioms ekstremaliomis sąlygomis.

    Bendrovė tiekia produkciją aviacijos, gynybos, energetikos, automobilių ir medicinos sektoriams. Ji valdo 10 gamybos ir apdirbimo padalinių, iš kurių aštuoni yra Prancūzijoje, o du veikia užsienyje, todėl įmonės pajėgumai svarbūs ne tik vietos rinkai, bet ir platesniems Europos tiekimo tinklams.

    Įmonė taip pat siejama su Europos pramonės suvereniteto stiprinimu ir kritinių žaliavų perdirbimu, ypač titano ir aliuminio. Perdirbimas tampa vis reikšmingesnis dėl didėjančių žaliavų kainų svyravimų, geopolitinių rizikų ir tvarumo reikalavimų, o gynybos pramonėje tai papildomai susiję ir su tiekimo patikimumu krizės metu.

    „Aubert & Duval“ prieš kelerius metus susidūrė su likvidumo problemomis ir investicijų trūkumu moksliniams tyrimams, plėtrai bei energijai imliai specialių plienų gamybai palaikyti. 2023 metais įmonę perėmė konsorciumas, kurį sudarė „Airbus“, „Safran“ ir „Tikehau Capital“, o per pastaruosius trejus metus įmonė įgyvendino transformaciją, kuri sustiprino jos reikšmę gynybos pramonei.

    Šis sandoris rodo platesnę tendenciją, kai didžiosios aviacijos ir gynybos grupės siekia daugiau vertės grandinės kontroliuoti pačios, ypač ten, kur kalbama apie kritines medžiagas. Tokia strategija leidžia stabiliau planuoti gamybą, užtikrinti kokybės standartus ir mažinti riziką, kad svarbių komponentų ar žaliavų trūkumas stabdys užsakymų vykdymą.

  • Lenkijos portalas įspėja skaitytojus: ką reiškia griežtas draudimas naudoti turinį DI

    Lenkijos portalas įspėja skaitytojus: ką reiškia griežtas draudimas naudoti turinį DI

    Lenkijos naujienų portale paskelbtas teisinis įspėjimas primena, kad portalo turinio kopijavimas, dauginimas, saugojimas ar kitoks panaudojimas be aiškaus leidimo yra ribojamas. Tekste akcentuojama, kad tai galioja įvairioms formoms – nuo teksto ir nuotraukų iki audiovizualinių kūrinių ir duomenų bazių.

    Ypatingas dėmesys atkreipiamas į automatizuotą turinio naudojimą, įskaitant apdorojimą mašininio mokymosi priemonėmis ar pasitelkiant dirbtinį intelektą. Tokie formuluočių blokai pastaraisiais metais tapo dažnesni, nes leidėjai siekia aiškiau apibrėžti, kaip gali būti renkami ir panaudojami jų tekstai bei kiti kūriniai.

    Toks pranešimas iš esmės yra priminimas apie autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą bei leidėjo kontrolę, kaip turinys naudojamas už portalo ribų. Leidėjai dažnai pabrėžia, kad be leidimo negalima nei perspausdinti medžiagos, nei kurti jos archyvų, nei naudoti ją komerciniams tikslams.

    Kartu nurodoma išimtis, kuri paprastai taikoma daugelyje šalių: turinys gali būti apdorojamas tiek, kiek to reikia interneto paieškos sistemoms indeksuoti ir padėti vartotojams rasti publikacijas. Tai reiškia, kad paieškos sistemos gali nuskaityti puslapius ir rodyti rezultatuose nuorodas bei trumpas ištraukas, jei tai atitinka taikomus teisės aktus ir techninius nustatymus.

    Leidėjų santykis su DI temomis tapo jautrus dėl augančios generatyvinių sistemų rinkos ir ginčų, ar mokymui naudojami tekstai nepažeidžia teisių turėtojų interesų. Dėl to vis dažniau atsiranda aiškesnės naudojimo taisyklės, papildomi licencijavimo modeliai ir techninės priemonės, kuriomis ribojamas automatizuotas duomenų rinkimas.

  • Rusijos propaganda užtvindė Wikimedia Commons: įtaka DI atsakymams gali būti ilgalaikė

    Rusijos propaganda užtvindė Wikimedia Commons: įtaka DI atsakymams gali būti ilgalaikė

    Wikimedia Commons, viena didžiausių atvirų multimedijos saugyklų pasaulyje, pastaruoju metu vis dažniau minima informacinio karo kontekste. Dezinformacijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad platformoje gausėja iš Rusijos valstybinės ekosistemos kilusių vaizdų ir vaizdo įrašų, susijusių su Krymo aneksija ir karu prieš Ukrainą.

    Problemos esmė ta, kad šia duomenų baze aktyviai naudojasi ne tik žmonės, bet ir automatizuotos sistemos. DI modeliai bei jų kūrėjų naudojami duomenų rinkimo įrankiai dažnai traktuoja Wikimedia projektus kaip patikimą, lengvai pasiekiamą šaltinį, todėl ten įkeltas turinys gali daryti įtaką tam, kaip vėliau formuluojami atsakymai vartotojams.

    Kaip turinys pasiekia DI

    Wikimedia Commons veikia panašiais bendruomeniniais principais kaip ir Wikipedia, todėl failus gali įkelti įvairūs naudotojai. Saugykloje sukaupta daugiau nei 140 milijonų failų, o didelė jų dalis platinama laisvomis licencijomis, kurios leidžia turinį teisėtai kopijuoti ir naudoti pakartotinai.

    Wikimedia Foundation yra viešai nurodžiusi, kad nuo 2024 metų duomenų srautas, susijęs su multimedijos atsisiuntimu, išaugo apie 50 proc. Organizacija akcentavo, kad augimą reikšmingai skatina automatizuotos programos, kurios masiškai renka atviro licencijavimo vaizdus ir perkelia juos į DI mokymo ar testavimo procesus.

    Ieškant su Krymo aneksija susijusių sąvokų, vartotojui gali būti pateikiamas turinys, kuriame dominuoja Kremliaus naratyvą palaikantys šaltiniai. Dezinformacijos tyrėjai pabrėžia, kad tokia disproporcija gali ilgainiui iškreipti kontekstą, jeigu algoritmai dažniau mato ir išmoksta vienos pusės vizualinę bei aprašomąją medžiagą.

    Rizika slypi ne tik vaizduose

    Ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikiniai DI modeliai yra multimodaliniai, todėl gali apdoroti ne tik tekstą, bet ir vaizdus, vaizdo įrašus bei garsą. Tai reiškia, kad informacinė įtaka gali būti daroma per pačius vaizdus, jų kontekstą ir su failais susijusius aprašus.

    Ypatingas dėmesys skiriamas metaduomenims, kurie Wikimedia Commons dažnai pateikiami kartu su failu. Trumpas aprašas, raktiniai žodžiai ar kategorijos gali būti suformuluoti taip, kad nukreiptų interpretaciją norima kryptimi ir darytų įtaką tam, kaip turinį supranta tiek žmogus, tiek DI.

    Taip pat įvardijamos ir sudėtingesnės grėsmės, pavyzdžiui, steganografija, kai papildomos žinutės paslepiamos pačiame vaizde. Žmogui jos gali būti nepastebimos, tačiau kompiuterinės sistemos, priklausomai nuo analizės metodų, gali jas aptikti ir panaudoti kaip papildomą signalą.

    Ką sako Wikimedia bendruomenė

    Wikimedia Polska, reaguodama į viešus vertinimus, yra nurodžiusi, kad, remiantis pateiktais pavyzdžiais ir konsultacijomis su aktyviais savanoriais, nėra pakankamo pagrindo teigti apie dokumentuotą, koordinuotą Rusijos operaciją pačioje platformoje. Organizacija pabrėžė, kad kai kurių temų paieškose turinys iš rusiškų šaltinių gali dominuoti dėl licencijų prieinamumo.

    Praktikoje tai reiškia, kad valstybinės Rusijos institucijos ar su jomis susiję kanalai neretai platina medžiagą laisvesnėmis licencijomis, todėl ją lengviau teisėtai perkelti į Wikimedia Commons. Tuo metu daugelio Vakarų ar Ukrainos naujienų agentūrų nuotraukos ir vaizdo įrašai dažniau saugomi griežtesnių autorinių teisių, todėl į atviras saugyklas patenka rečiau.

    Ekspertai perspėja, kad toks teisinių ir techninių aplinkybių derinys gali turėti realių pasekmių viešajai erdvei. Jei DI sistemoms dažniau pasiekiamas vienos pusės vizualinis pasakojimas, didėja rizika, kad bus silpninamas aukų kontekstas, o konfliktas pateikiamas per agresoriaus suformuotą rėmą.

    Specialistų teigimu, vienas svarbiausių atsakų į šią problemą yra skaidresnės turinio kilmės žymėjimo praktikos, aktyvesnė bendruomenės moderacija jautriomis temomis ir didesnis dėmesys tam, kaip atviri duomenys naudojami DI mokymui. Kartu pabrėžiama, kad informacinės operacijos vis dažniau taikosi į infrastruktūrą, kuria remiasi skaitmeniniai atsakymų varikliai, o ne tik į tradicinę žiniasklaidą.

  • Cate Blanchett pristato nemokamą įrankį: menininkai galės valdyti savo tapatybę DI eroje

    Cate Blanchett pristato nemokamą įrankį: menininkai galės valdyti savo tapatybę DI eroje

    Holivudo aktorė Cate Blanchett prisidėjo prie naujos iniciatyvos, kuria siekiama suteikti kūrėjams daugiau kontrolės, kaip jų atvaizdas, balsas ar judesiai gali būti naudojami dirbtinio intelekto sistemose. Šią savaitę pristatyta nemokama internetinė priemonė veikia kaip sutikimo registras ir leidžia menininkams aiškiai nurodyti, ką jie leidžia daryti su savo tapatybės elementais.

    Projektą vysto ne pelno siekianti organizacija RSL Media, kurią, be Blanchett, įkūrė Nikki Hexum, Doug Leeds ir Eckart Walther. Platformoje kūrėjai užsiregistruoja, patvirtina tapatybę ir pažymi sutikimo lygį dėl savo veido, balso, judesių ar kitų išraiškos formų panaudojimo DI sistemoms.

    Sutikimas apibrėžiamas trimis aiškiais lygiais: žalias reiškia, kad naudoti leidžiama, geltonas numato naudojimą tik su sąlygomis, pavyzdžiui, už atlygį, o raudonas draudžia naudoti. Tokiu būdu sukuriama praktinė duomenų bazė, kuri teoriškai galėtų būti pritaikoma dideliu mastu tiek kūrėjams, tiek technologijų bendrovėms.

    Tapatybė kaip intelektinė nuosavybė

    Iniciatyvos autoriai remiasi idėja, kad žmogaus tapatybė šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje tampa intelektinės nuosavybės dalimi. Generatyvinis DI vis dažniau sugeba realistiškai atkurti balsą, veidą ar manieras, todėl kūrėjams kyla rizika prarasti kontrolę, kaip jie „dalyvauja“ reklamoje, filmuose ar socialinių tinklų turinyje.

    Cate Blanchett iniciatyvą pristatė Europos Parlamente, kuris pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių vietų diskusijoms apie DI reguliavimą. Europos Sąjungos DI aktas nustato rizika grįstą požiūrį, o tokio tipo savanoriškos priemonės gali tapti praktiniu papildymu, padedančiu rinkai aiškiau įgyvendinti sutikimo principą.

    „Norint rasti kelią tarp nekontroliuojamo entuziazmo ir DI keliamų pavojų, mums reikia apsaugų, paremtų sutikimu. Ne tam, kad stabdytume technologinę pažangą, o kad apsaugos priemonės galėtų augti kartu su technologijomis ir ginti mūsų teises“, – sakė Cate Blanchett.

    Ar tai veiks be įstatymo?

    Diskusijoje kartu dalyvavo ir režisierius Steven Soderbergh, pabrėžęs, kad tokia sistema nėra draudimas ar ribojimas, o veikiau paskata elgtis atsakingai. Jo teigimu, kūrėjams ir rinkai reikia aiškios krypties, ypač kai technologijos leidžia imituoti žmogų taip tiksliai, kad auditorijai tampa sunku atskirti tikrovę nuo sintetinės medžiagos.

    Vis dėlto technologijų sektoriaus atstovai Europoje ne kartą kėlė klausimą, ar papildomos savireguliacijos priemonės nesukurs konkurencinio spaudimo prieš rinkas, kuriose taisyklės laisvesnės. Kita vertus, didėjant teismų ginčų skaičiui dėl autorių teisių, atvaizdo ir balso imitavimo, aiškiai išreikštas sutikimas gali tapti patogia prevencine priemone tiek kūrėjams, tiek platformoms.

    Šios iniciatyvos esmė – sukurti paprastą, greitai suprantamą signalą, kuris leistų kūrėjams pasakyti „taip“, „taip, bet su sąlygomis“ arba „ne“. Jei platforma bus plačiai priimta, ji gali tapti nauju standartu, padedančiu kūrybos industrijoms išlaikyti kontrolę DI amžiuje.

  • Europolas laukia didelė pertvarka: Europos Komisija siūlo daugiau galių duomenims ir DI

    Europolas laukia didelė pertvarka: Europos Komisija siūlo daugiau galių duomenims ir DI

    Europos Komisija siūlo iš esmės atnaujinti Europolo mandatą, kad ES teisėsaugos agentūra taptų pagrindiniu centru, per kurį nacionalinės policijos greičiau keistųsi duomenimis ir naudotų pažangias technologijas. Tikslas – stiprinti vidaus saugumą reaguojant į kibernetines atakas, organizuotą nusikalstamumą ir hibridines grėsmes.

    Plane numatoma agentūrai suteikti modernesnę skaitmeninę infrastruktūrą, įskaitant debesijos sprendimus, kurie leistų realiu laiku dalintis informacija tarp valstybių narių. Kartu siūloma plėtoti technologijų ir inovacijų centrus, kurie padėtų diegti naujus įrankius, tarp jų ir DI sprendimus analitikai bei tyrimams.

    Siūloma daugiau resursų ir įgaliojimų

    Komisijos projekte kalbama apie reikšmingą Europolo sustiprinimą: siūloma didinti biudžetą iki 3 milijardų eurų ir dvigubinti darbuotojų skaičių. Tokie pokyčiai reikštų ne tik daugiau pajėgumų tarptautiniams tyrimams, bet ir stipresnį koordinavimą, kai nusikalstamos schemos veikia keliose šalyse vienu metu.

    Europolas jau dabar padeda valstybėms narėms vykdyti tarpvalstybinius tyrimus, dažnai per duomenų mainus ir jų analizę. Tačiau Komisija pabrėžia, kad dabartinės procedūros ne visuomet atlaiko šiuolaikinių grėsmių tempą, ypač kai tenka apdoroti didelius kiekius nestruktūruotų duomenų.

    Duomenų tvarkymas – didžiausias ginčas

    Vienas jautriausių siūlymų – pakeisti tai, kaip Europolas galėtų apdoroti ir rūšiuoti gautus duomenis. Komisija teigia, kad reikalavimas iš anksto suklasifikuoti informaciją į kategorijas prieš pradedant ją teisėtai naudoti tapo operaciniu stabdžiu, nes agentūra susiduria su labai dideliais duomenų srautais.

    Kartu tai didina įtampą su privatumo priežiūros institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios perspėja dėl masinio sekimo rizikų. Kritikai akcentuoja, kad automatiniai duomenų mainai ir platesnės analizės galimybės gali peržengti ribą tarp tikslingos kovos su sunkiais nusikaltimais ir perteklinio asmens duomenų naudojimo.

    Ko tikėtis toliau?

    Komisijos pasiūlymui dar turės pritarti ES Taryba ir Europos Parlamentas, todėl galutinė mandato forma gali keistis. Tikėtina, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama saugikliams: aiškioms duomenų naudojimo riboms, nepriklausomai priežiūrai ir atskaitomybei.

    Europolas jau anksčiau sulaukė kritikos dėl duomenų saugojimo ir tvarkymo praktikos, todėl siūloma plėtra neišvengiamai bus vertinama per proporcingumo ir būtinybės principus. Politinis iššūkis – rasti pusiausvyrą tarp greitesnės teisėsaugos reakcijos ir europinių privatumo standartų laikymosi.

  • „Meta“ pristatė „Meta Glasses“: subtilus dizainas, DI asistentas ir kaina nuo 280 eurų

    „Meta“ pristatė „Meta Glasses“: subtilus dizainas, DI asistentas ir kaina nuo 280 eurų

    „Meta“ pristatė naują išmaniųjų akinių liniją „Meta Glasses“, kurią kuria kartu su „EssilorLuxottica“. Bendrovė akcentuoja ne tik stilių, bet ir kasdienį naudojimą: nuo balso valdymo iki fotografavimo bei vaizdo įrašymo be rankų. Pradinė kaina siekia apie 280 eurų.

    Naujoji serija orientuota į patogumą ir individualų pritaikymą. Gamintojas nurodo reguliuojamas noseles keliais lygiais, reguliuojamus lankelius ir lankstus vyrį, kad akiniai geriau tiktų skirtingoms veido formoms. Taip pat siūloma plati rėmelių ir spalvų gama bei kelių tipų lęšiai.

    Didžiausias akcentas yra integruotas DI asistentas „Meta AI“, pasiekiamas per specialų veiksmo mygtuką. Akiniai sukurti taip, kad padėtų kasdienėse situacijose: greitai atsakyti į klausimus, padėti planuoti dieną ar suteikti informaciją pagal tai, ką mato vartotojas. „Meta“ teigia, kad taip siekia natūralesnio, kontekstą suprantančio asistento.

    „Akiniai yra viena įdomiausių asmeninių įrenginių kategorijų, nes leidžia patirti visos dienos asistento pagalbą iš jūsų perspektyvos“, – teigiama „Meta“ pranešime.

    Garsui naudojami atviros konstrukcijos garsiakalbiai, kurie leidžia klausytis turinio neuždengiant ausų ir išlaikyti aplinkos girdimumą. Skambučiams ir balso komandoms skirta kelių mikrofonų sistema, kuri, pasak gamintojo, padeda aiškiau perduoti balsą triukšmingoje aplinkoje.

    Akiniai taip pat skirti turinio fiksavimui: nuotraukas ir vaizdo įrašus galima įrašyti be rankų, o privatumo valdymas paliktas nustatymuose. „Meta“ pabrėžia, kad sprendimuose numatytos priemonės, skirtos apsaugoti ir patį naudotoją, ir aplinkinius, kai fiksuojamas vaizdas.

    Gamintojo teigimu, vienu įkrovimu akiniai veikia kiek ilgiau nei 8 valandas, o komplekte esantis įkrovimo dėklas suteikia papildomą rezervą kelionėms. Taip pat pristatytas atskiras įkrovimo stovas, suderinamas su dalimi ankstesnių šios kategorijos „Meta“ akinių.

    „Meta“ nurodo, kad kai kurios „Meta AI“ funkcijos plečiamos ir į ankstesnius bendrovės išmaniųjų akinių modelius tam tikrose rinkose. Tarp naujų programinių galimybių minimos išmanesnės paieškos užklausos, geresnis vaizdo supratimas bei patobulintas kasdienių užduočių valdymas. Taip pat kalbama apie navigacijos ir automatizuoto fotografavimo funkcijų plėtrą.

    Tiesioginio vertimo funkcijai plečiama kalbų pasiūla, tačiau ne visos kalbos prieinamos kiekvienoje rinkoje. „Meta“ aiškina, kad išmaniųjų akinių funkcijų prieinamumas priklauso nuo šalies, kalbos ir vietos teisinių reikalavimų, todėl pasiūla skirtingose valstybėse gali skirtis.