Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Stellar Blade“ reklama supykdė dėl DI, bet Eve vaidino tikra Londono modelis Jade

    „Stellar Blade“ reklama supykdė dėl DI, bet Eve vaidino tikra Londono modelis Jade

  • „Baltic Power“ vėjo parkas Baltijoje pasiekė rekordą – per piką pagamino 663,2 MW

    Lenkijos Baltijos jūroje statomas jūrinio vėjo projektas „Baltic Power“ pasiekė iki šiol didžiausią savo generacijos rekordą – per vakarinį elektros paklausos piką galia trumpam šoktelėjo iki 663,2 MW.

    Kaip rašo WNP, tokį rezultatą „Orlen“ ir „Northland Power“ vystomas parkas užfiksavo lapkričio 12 dieną. Tą vakarą elektrinė šešias valandas išlaikė didesnę nei 500 MW galią, o geriausiu momentu per 15 minučių intervalą perkopė 660 MW ribą.

    Šis pasiekimas svarbus ir dėl to, kad rodo artėjančią projekto pabaigą – vėjo parkas vis dar yra techninio paleidimo (bandymų) etape, bet tokia generacija leidžia manyti, jog nemaža dalis turbinų jau turi leidimus eksploatacijai.

    Be to, didžiausia galia pasiekta būtent popietės–vakaro valandomis, kai paprastai kyla elektros poreikis. Tai reiškia, kad papildomi šimtai megavatų į sistemą įsiliejo tuo metu, kai jų labiausiai reikia.

    Ką reiškia 663,2 MW rekordas

    „Baltic Power“ įrengtoji galia siekia 1 140 MW, tad daugiau nei 500 MW generacija jau viršija pusę planuojamo pajėgumo. Rekordiniu ketvirčiu pasiekta 663,2 MW galia yra ryškus šuolis projektui, kuris oficialiai dar nėra pradėjęs komercinės veiklos.

    Tekste pažymima, kad kiekvienos turbinos galia siekia 15 MW. Kad būtų pasiekta 663,2 MW, vienu metu turėjo veikti bent 45 iš 76 pastatytų turbinų, ir tai – artimai jų maksimaliai galiai, ką tą dieną leido palankios sąlygos Baltijoje.

    Vėliau generacija pastebimai krito, tačiau tai siejama ne su projekto problemomis, o su tuo, kad elektrinė dar testuojama, todėl dalis įrenginių gali būti laikinai išjungiami derinimo metu.

    Bandymų etapas – be garantijų pagal CfD

    Kol vyksta techninis paleidimas ir projektas dar neturi koncesijos bei nėra įtrauktas į paramos mechanizmą, vėjo parkas negauna garantuoto atsiskaitymo pagal kontraktų skirtumo sistemą (angl. contract for difference, CfD).

    CfD modelyje pajamos lyginamos su rinkos kaina: jei rinkos kaina mažesnė už sutartyje numatytą, skirtumas kompensuojamas, o jei rinkos kaina didesnė – perviršis grąžinamas atsakingai institucijai. Tačiau iki įėjimo į šią sistemą pajamos priklauso tik nuo rinkos.

    WNP nurodo, kad tokiu laikotarpiu „Baltic Power“ investuotojai uždirbo pagal „grynai rinkos“ taisykles. Taip pat minima, jog jūrinių vėjo projektų iš vadinamosios pirmosios fazės (į kurią įtrauktas ir „Baltic Power“) kontraktuose skaičiuojama maždaug 459 zlotų už MWh kaina po indeksacijos 2026 metams (tai pateikiama kaip supaprastintas skaičiavimas).

    Praktiškai tai reikštų, kad vėliau, jau veikiant įprastu CfD režimu, investuotojams liktų pajamos iki šiame mechanizme numatyto lygio, o viskas, kas virš jo, būtų perskirstoma pagal sistemos taisykles.

  • Suomijos Hyvinkää užlies karjerą 380 mln litrų vandens – statys milžinišką šilumos „bateriją“

    Suomijos Hyvinkää miestas planuoja buvusį žvyro karjerą paversti milžinišku šilumos kaupikliu – teritorija bus užlieta apie 380 000 000 litrų geriamojo vandens.

    Taip siekiama sukurti atvirą šilumos energijos saugyklą, kuri maitintų miesto centralizuoto šildymo tinklą. Apie projektą praneša „EcoNews“, remdamasis miesto šilumos tiekimo įmone „Hyvinkään Lämpövoima Oy“.

    Idėja paprasta: vanduo talpoje bus įkaitinamas ir šiluma kaupiama tada, kai ją pagaminti pigiau (pavyzdžiui, šiltesniu sezonu), o vėliau panaudojama žiemą, kai šilumos poreikis ir kainos paprastai didžiausi.

    Projektas numatytas kaip vienas didžiausių tokio tipo sprendimų pasaulyje, o investicijos vertė siekia 33 mln. eurų. Nurodoma, kad vandens pylimas pradėtas spalį, o procesas turėtų trukti iki 2027 metų balandžio.

    Milžiniškas baseinas miesto šilumai

    Būsimas rezervuaras turėtų būti apie 20 metrų gylio, o jo plotas – maždaug 225 x 165 metrai. Miesto įmonė šį dydį prilygina maždaug penkių futbolo aikščių plotui.

    Vanduo bus laikomas 40–90 laipsnių temperatūros intervale. Skaičiuojama, kad vieno „įkrovimo“ metu sistema galės sukaupti apie 18 000 megavatvalandžių šilumos.

    Per metus planuojama sukaupti 90 000–100 000 MWh, o tai sudarytų beveik ketvirtadalį viso Hyvinkää metinio šilumos poreikio.

    Nauda: mažesnės sąnaudos ir mažiau CO2

    Šilumos tiekėjas teigia, kad tokia saugykla bus įkraunama ir iškraunama ištisus metus, o labiausiai pasitarnaus ruošiantis šaltajam sezonui.

    Bendrovė prognozuoja, kad esant dabartinėms energijos kainoms „vandens“ šilumos sandėlis kasmet leistų sutaupyti kelis milijonus eurų, kurie kitu atveju būtų išleidžiami šilumai pirkti iš išorės šaltinių.

    Taip pat skelbiama, kad projektas sumažins sistemos anglies dioksido emisijas 4,4 tūkst. tonų. Įmonė pabrėžia, jog ateityje miesto šiluma turėtų būti gaminama tik iš atliekamos šilumos ir atsinaujinančių energijos šaltinių.

    Pasak projekto vykdytojų, pasirengimas ir leidimų gavimas užtruko daugiau nei 3,5 metų, o pati šilumos saugykla turėtų pradėti veikti 2027 metų rudenį.

  • „E.ON“ pritraukė 1,8 mlrd. eurų žaliųjų obligacijų: dalį investuos Lenkijoje

    Vokietijos energetikos koncernas „E.ON“ pritraukė 1,8 mlrd. eurų, išleidęs dvi žaliųjų obligacijų emisijos dalis. Dalis šių lėšų bus nukreipta investicijoms Lenkijoje.

    Kaip nurodoma bendrovės pranešime, investuotojų susidomėjimas buvo didelis, todėl emisijos apimtis padidinta 300 mln. eurų. Emisiją organizavo ir paklausos knygą vedė „Barclays“, „Deutsche Bank“, „NatWest“ ir „UniCredit“.

    Pirmoji emisijos dalis siekė 800 mln. eurų, jos terminas – septyneri metai, o išpirkimas numatytas 2034 metais. Metinė fiksuota palūkanų norma (kuponas) – 4,26 proc.

    Antroji dalis sudarė 1 mlrd. eurų, jai nustatytas vienuolikos metų terminas, o metinis kuponas siekia 4,59 proc. Pritrauktos lėšos bus naudojamos projektams finansuoti ir refinansuoti pagal „E.ON“ žaliojo finansavimo sistemą.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    „E.ON“ skelbia, kad pinigai bus skirti, be kita ko, energetikos tinklų modernizavimui ir plėtrai Vokietijoje, Švedijoje, Čekijoje ir Lenkijoje. Šie projektai priskiriami prie tinkamų finansuoti pagal bendrovės žaliąjį finansavimo pagrindą.

    Bendrovės finansų direktorė Nadia Jakobi teigė, kad obligacijų emisija padėjo pradėti 2027 metų likvidumo poreikių dengimo procesą ir taip mažinti finansinę riziką.

    „E.ON“ veikla Lenkijoje

    „E.ON“ veikia Lenkijos rinkoje: čia įgyvendina investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius ir tiekia elektros energiją, įskaitant žaliąją.

    Taip pat nurodoma, kad koncernui priklauso „Stoen Operator“ – įmonė, valdanti elektros infrastruktūrą daugiausia Varšuvoje ir jos apylinkėse.

    „E.ON“ žaliąsias obligacijas buvo leidęs ir anksčiau – 2022 metų kovą, 2023 metų rugpjūtį bei 2024 metų sausį.

  • Lenkijoje reikalavimus atitinkančių slėptuvių užtektų tik 28 tūkst. žmonių, likusiems – rūsiai ar garažai

    Lenkijoje šiuo metu vos du slėptuvėmis laikomi statiniai atitinka teisinius reikalavimus, o vietos juose ir kituose oficialiai įvardytuose objektuose užtektų tik apie 28 tūkst. žmonių. Likusiai visuomenės daliai realiausios alternatyvos – rūsiai, požeminės aikštelės ar garažai, o daliai gali nelikti ir jų.

    Tokią statistiką, remdamasis Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos pateiktais duomenimis, skelbia Lenkijos portalas WNP. Skaičiai pateikti atsakant į parlamentarų pateiktą paklausimą dėl slėptuvių, priedangų ir kitų laikino prieglobsčio vietų.

    Ministerijos duomenimis, šalyje veikia 2 slėptuvės, 52 priedangos ir 160 laikino prieglobsčio vietų, kurių bendra talpa – 28 287 žmonės. Turint omenyje, kad Lenkijos gyventojų yra apie 37,2 mln, tai sudarytų maždaug 0,08 proc. visuomenės.

    Didžioji dalis likusių gyventojų galėtų būti nukreipiami į vadinamuosius „prieglobsčio taškus“ – tai dažnai ne specialiai įrengtos slėptuvės, o įvairūs požeminiai ar tvirtesnių konstrukcijų pastatų plotai, kurie suteikia tik minimalią apsaugą.

    Kuo skiriasi slėptuvė, priedanga ir „prieglobsčio taškas“

    Lenkijos institucijos aiškina, kad slėptuvė – tai nuo pagrindų suprojektuotas arba iš esmės perdarytas apsauginis statinys. Toks objektas turi būti hermetiškas ir saugoti ne tik nuo smūgio bangos ar nuolaužų, bet ir nuo dujų, cheminių, biologinių teršalų bei radiacijos.

    Priedanga (lenk. „ukrycie“) laikoma nuolatine apsaugine konstrukcija, tačiau ne hermetiška. Ji gali apsaugoti nuo dalies fizinių poveikių, tačiau neužtikrina apsaugos nuo cheminės ar biologinės taršos; joje galima būti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

    Laikino prieglobsčio vietos – tai ne atskira apsauginė konstrukcija, o specialiai pritaikyta pastato dalis ar infrastruktūra, pavyzdžiui, sustiprintos rūsio patalpos daugiabučiuose, mokyklose ar institucijose. Tokiose vietose, kaip nurodoma, saugiai išbūti paprastai galima tik kelias valandas.

    Tuo metu „prieglobsčio taškai“ apibrėžiami dar plačiau – tai bet koks pastatas ar jo dalis, kuri dėl savo pobūdžio suteikia šiokią tokią priedangą, tačiau nėra konstrukciškai pritaikyta civilinei saugai. Prie tokių vietų gali būti priskiriami rūsiai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ar garažai.

    Kiek žmonių realiai galėtų pasislėpti

    Lenkijos Valstybinė priešgaisrinė tarnyba yra identifikavusi 87 576 „prieglobsčio taškus“, kurių bendra numanoma talpa – 23 581 841 žmonėms. Sudėjus su oficialiai įvardytų slėptuvių, priedangų ir laikino prieglobsčio vietų talpa, teoriškai priedangą galėtų rasti apie 63,45 proc. gyventojų.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad didelė dalis šių vietų nėra pilnavertė apsauga ilgesniam laikui – jos tinkamesnės trumpam prisidengimui, kol praeina tiesioginis pavojus.

    Lenkijos viceministras Wiesławas Leśniakiewiczius taip pat priminė, kad tik 2024 metų pabaigoje buvo imtasi plačiau tvarkyti kolektyvinės apsaugos infrastruktūros klausimą, atnaujinant gyventojų apsaugos ir civilinės gynybos reguliavimą bei nustatant techninius reikalavimus.

    Planuose – šimtai naujų objektų

    Atsakyme parlamentarams nurodoma, kad įvairiose parengiamųjų darbų stadijose visoje šalyje šiuo metu yra 188 slėptuvės, 980 priedangų ir 1 245 laikino prieglobsčio vietos – tai apima ekspertizes, planavimą, projektavimą, remontą, modernizavimą ir naujas investicijas.

    Taip pat minima, kad duomenų bazėje ir specialiame registre suregistruota per 87 tūkst. kolektyvinės apsaugos objektų bei „prieglobsčio taškų“.

  • Tuskas: suvienijusi DI pajėgas ES galėtų tapti „27 kartus produktyvesnė“

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigia, kad Europos Sąjunga, suvienijusi pastangas dirbtinio intelekto (DI) srityje ir geriau koordinuodama veiksmus, galėtų tapti „27 kartus produktyvesnė“.

    Apie tai jis kalbėjo po penktadienį Dubline vykusio neformalaus Europos Vadovų Tarybos posėdžio, kuriame DI ir jo potencialas stiprinant Europos konkurencingumą tapo pagrindine tema. Tai buvo pirmoji strateginė ES lyderių diskusija šiuo klausimu.

    D. Tuskas pabrėžė, kad DI lenktynės yra dar vienas „varžymasis“, kuriame dalyvauja ir Europos Sąjunga. Pasak jo, pranašumą dažnai lemia mastas, todėl atskirų valstybių veiksmai, veikdami pavieniui, sunkiau konkuruoja su didžiosiomis pasaulio galiomis.

    Ministro pirmininko teigimu, koordinuotos 27 valstybių narių pastangos galėtų suteikti didesnį paslaugų pasirinkimą ir paspartinti augimą. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad JAV ir Kinija įgauna persvarą būtent dėl galimybės veikti dideliu mastu.

    Siūlo bendras DI institucijas ir „28-ąjį režimą“

    D. Tuskas ragino stiprinti Europos pozicijas per konkrečius sprendimus – kurti lyderiaujančius DI tyrimų institutus ir geriau paversti mokslo rezultatus pramoniniu potencialu.

    Be to, jis paragino, kad realiai pradėtų veikti 27 valstybių bendradarbiavimo mechanizmas, vadinamas „28-uoju teisiniu režimu“. Tai Europos Komisijos siūlomas vieningas, pasirenkamas įmonių teisės modelis, kuris turėtų palengvinti verslo kūrimą ir plėtrą per valstybių sienas.

    Ministro pirmininko žinia – Europai verta atsisakyti išskaidyto ambicijų finansavimo ir daugiau veikti kartu, kad žemynas užimtų jam priklausančią vietą DI revoliucijoje.

    Susitikimai su „Mistral AI“ vadovu ir Geoffrey Hintonu

    Dubline ES lyderiai taip pat susitiko su Arthuru Menschu, Prancūzijos bendrovės „Mistral AI“ generaliniu direktoriumi. Ši įmonė laikoma vienu svarbiausių Europos žaidėjų DI srityje ir siekia kurti alternatyvius modelius JAV kuriamiems sprendimams.

    Kitas susitikimo svečias – Geoffrey Hintonas, laikomas vienu iš DI srities pradininkų. Straipsnyje primenama, kad 2024 metais jis kartu su Johnu Hopfieldu buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje.

  • Lenkijos prezidentas vėl vetavo DSA įgyvendinimą: įspėja apie cenzūrą, vyriausybė ruošia „planą B“

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis penktadienį, lapkričio 13 dieną, antrą kartą vetavo įstatymą, kuriuo į nacionalinę teisę turėjo būti perkeliamas ES Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Prezidentas teigė, kad pataisos atveria kelią pernelyg plačiam turinio blokavimui ir primena cenzūrą.

    Kaip rašo WNP, šįkart buvo vetuota vadinamoji antroji DSA įgyvendinimo dalis – įstatymas, turėjęs suteikti instrumentus greitam reagavimui į nelegalų turinį internete ir jo blokavimui. Anot prezidento, ypač daug abejonių kelia Seimo ir Senato darbuose atsiradę sprendimai, išplečiantys valdininkų kompetencijas.

    Lenkijoje DSA perkėlimas jau buvo sustojęs ir anksčiau – pirmasis veto nuskambėjo sausį. Po jo Skaitmenizacijos ministerija pasirinko įgyvendinimą padalyti į dvi atskiras dalis: pirmoji jau įsigaliojo ir numatė, kad Skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkciją atliks Elektroninių ryšių tarnybos (UKE) vadovas.

    Antroji dalis buvo skirta konkretesnėms priemonėms, pavyzdžiui, galimybei operatyviai blokuoti turinį, susijusį su sunkiausiais nusikaltimais. Projekto autoriai aiškino, kad tai apimtų medžiagą, kurios platinimas galėtų būti siejamas su terorizmu, seksualiniais nusikaltimais ar prekyba žmonėmis.

    Prezidento argumentas: „valdininkas cenzorius“

    K. Nawrockis viešame pasisakyme pabrėžė, kad paskutiniame projekto svarstymo etape Senatas, jo vertinimu, dar labiau praplėtė administracinių institucijų galias blokuoti turinį. Prezidentas tvirtino, jog taip „grįžta valdininko cenzoriaus šešėlis“, kuris spręstų, kas internete leistina.

    Prezidento teigimu, nuspręsti, ar konkretus turinys yra nusikalstamas, turėtų ne valdininkas, o teismai ir nepriklausomi teisėjai. Dėl to jis aiškino vetą laikantis atsakingu žingsniu, kai įstatymas, jo manymu, gali „smogti piliečiams“.

    Taip pat buvo akcentuota, kad valstybė jau turi priemonių kovoti su teroristiniu turiniu. Prezidentas rėmėsi ES reglamentu 2021/784, kuriame numatyta galimybė reikalauti tokį turinį pašalinti arba užblokuoti prieigą per vieną valandą nuo nurodymo gavimo, ir pabrėžė, kad šios taisyklės Lenkijoje jau perkeltos.

    Vyriausybės pozicija: daugiau apsaugos vaikams ir greitesnis reagavimas

    Skaitmenizacijos ministerija dar prieš prezidento sprendimą ragino pasirašyti įstatymą ir aiškino, kad jis būtinas siekiant veiksmingiau kovoti su smurtu, neapykanta ir seksualiniu priekabiavimu internete. Vyriausybė akcentavo, kad be tokių priemonių valstybė neturi pakankamai svertų priversti didžiąsias platformas reaguoti greitai.

    Ministerijos atstovai pabrėžė, jog siūlomi nurodymai šalinti turinį būtų siejami su nusikaltimais, jau apibrėžtais Baudžiamajame kodekse – esą tai nėra mechanizmas „gaudyti pažiūras“, o tik priemonė kovoti su nusikalstama veikla.

    Kartu ministerija viešino dokumentą apie jaunų žmonių patirtis skaitmeninėje erdvėje, kuriame kalbėta apie netinkamą platformų reakciją, smurto apraiškas ir naujas grėsmes, įskaitant su dirbtiniu intelektu siejamas rizikas. Tokiu būdu siekta parodyti, kad vien tik platformų savireguliacija ne visada veikia.

    Nevyriausybininkai: nuo ginčo kenčia ir vartotojai

    Organizacija „Panoptykon“ po veto pareiškė, kad dėl politinio konflikto internete besinaudojantys žmonės vėl tampa įkaitais. Pasak jos, problema aktuali ir tiems, kurių paskyros ar įrašai pašalinami platformų sprendimu, pavyzdžiui, per klaidą.

    Organizacija teigė, kad iš užsitęsusio ginčo labiausiai laimi technologijų milžinės, nes jos ir toliau pačios sprendžia, ką ir kaip riboti savo platformose. Kartu pabrėžta, kad procedūrų, kurios leistų reaguoti tiek į šiurkščius teisės pažeidimus, tiek į nepagrįstą teisėto turinio šalinimą, iš tiesų reikia.

    Po veto – nauja įstatymo versija ir „planas B“

    Po prezidento sprendimo vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis pareiškė, kad darbai nesustos: bus rengiama nauja įstatymo versija ir mėginama „iki skutku“. Jis teigė nenorintis, kad veto užkirstų kelią tikslui užtikrinti saugesnį internetą, ypač vaikams.

    Ministras anksčiau buvo užsiminęs ir apie „planą B“, jei DSA įgyvendinimas stringa. Detalių apie šio plano turinį tekste nepateikiama, tačiau pabrėžiama, kad valdžia ketina ieškoti alternatyvių sprendimų ir tęsti derybas su platformų atstovais.

    Ši situacija rodo, kad DSA principų įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu gali tapti ne tik techniniu, bet ir politiniu klausimu – ypač ten, kur susiduria siekis greitai blokuoti nusikalstamą turinį ir baimė dėl per plačių valstybės galių riboti žodžio laisvę.

  • DI bendrovės „Anthropic“ IPO JAV gali tapti didžiausias istorijoje – paklausa viršijo pasiūlą 600 proc.

    JAV dirbtinio intelekto bendrovės „Anthropic“ planuojamas akcijų platinimas sulaukė milžiniško investuotojų susidomėjimo ir, panašu, gali tapti didžiausiu JAV biržų istorijoje.

    Bendrovė skelbia, kad užsakymai akcijoms gerokai viršijo siūlomą kiekį: paklausa buvo maždaug 600 proc. didesnė nei akcijų limitas, numatytas pasiūloje.

    Toks perteklius reiškia, kad daliai norinčiųjų akcijų gali tekti mažesnis kiekis, nei tikėtasi – ypač jei pirmenybė bus teikiama esamiems akcininkams. Apie tokią tikėtiną situaciją cituojamas su procesu susipažinęs šaltinis.

    Prospekte buvo numatytas 70–78 JAV dolerių kainos rėžis už akciją, o esant dabartinei paklausai, akcijos, tikėtina, bus siūlomos viršutine riba – 78 JAV doleriais.

    Didelis perteklius ir planuojama emisijos struktūra

    Atviroje tranšoje numatyta 825 mln. akcijų, tačiau užsakymų apimtis šį skaičių, kaip teigiama, viršijo beveik šešis kartus. Tai reiškia didelę „redukciją“ – ne visi norintieji gaus pilną pageidautą kiekį.

    Iš minėtos dalies 801,35 mln. akcijų turi būti išleidžiamos naujai, o 23,65 mln. akcijų – parduodamos dabartinių akcininkų.

    Tekste nurodoma, kad pritrauktos lėšos būtų skirtos technologijų plėtrai ir dalies įsipareigojimų padengimui. Kartu pateikiamas ir siekiamos sumos vertinimas JAV doleriais, susietas su pasirinkta maksimalia akcijos kaina.

    Kas investuoja ir kuo šis IPO išskirtinis

    Tarp dabartinių „Anthropic“ akcininkų minimos tokios bendrovės kaip „Google“, AMD, TSMC, „Broadcom“ ir „Nvidia“. Taip pat teigiama, kad jie per lygiagrečią emisiją ketina įsigyti akcijų už 26 mlrd. JAV dolerių, o „Nvidia“ deklaruota suma – 10 mlrd. JAV dolerių.

    Skelbiama, kad visa emisija, jei bus įgyvendinta pagal planą, galėtų siekti 90,4 mlrd. JAV dolerių vertę. Tokiu atveju, teksto teigimu, ji pranoktų ankstesnį rekordą, siejamą su Elono Musko „SpaceX“ IPO, vertintu 75 mlrd. JAV dolerių.

    Apribojimai Kinijos ir Honkongo investuotojams

    Kaip rašo „Bloomberg“, JAV bankai, aptarnaujantys „Anthropic“ akcijų platinimą, atsisako priimti pavedimus iš klientų Kinijoje ir Honkonge.

    Nors tokia informacija, kaip nurodoma, prospekte nėra išsamiai paskelbta, tekste aiškinama, kad situacija siejama su ITAR (International Traffic in Arms Regulations) nuostatomis, taikomomis nacionalinio saugumo kontekste.

  • JAV fiskalinius 2027 metus pradėjo rekordiniu 404 mlrd. dolerių biudžeto deficitu

    JAV vyriausybė fiskalinius 2027 metus pradėjo su 404 mlrd. dolerių biudžeto deficitu, fiksuotu spalį. Tai – rekordinis šio mėnesio rezultatas.

    Apie tai pranešė „Bloomberg“, nurodydamas, kad deficitas, palyginti su 2025 metų spaliu, išaugo 120 mlrd. dolerių. Augimas siekia 42 proc.

    Deficitas didėjo ne tik dėl išlaidų, bet ir dėl kritusių pajamų. Spalį JAV biudžeto pajamos sumažėjo 35 mlrd. dolerių (9 proc.) iki 369 mlrd. dolerių.

    Tuo metu išlaidos pasiekė rekordą – 773 mlrd. dolerių, t. y. 84 mlrd. dolerių (12 proc.) daugiau nei prieš metus. Tai rodo, kad fiskalinė įtampa išlieka didelė jau pačioje metų pradžioje.

    Pajamos mažėjo, smuko muitų įplaukos

    Vienas ryškesnių spalio pajamų kritimo veiksnių – sumažėjusios grynosios įplaukos iš muitų. Jos krito iki 19,2 mlrd. dolerių, kai 2025 metų spalį siekė 31,3 mlrd. dolerių.

    Taip pat mažėjo gyventojų pajamų mokesčių įplaukos, kurios nėra automatiškai išskaičiuojamos, o sumokamos pačių mokesčių mokėtojų. Ši eilutė spalį sumenko 29 mlrd. dolerių (36 proc.) iki 51 mlrd. dolerių.

    Išlaidos augo: daugiau žemės ūkiui ir kariuomenei

    Skelbiama, kad dalį išlaidų šuolio lėmė JAV Žemės ūkio departamento išlaidų augimas 14 mlrd. dolerių (80 proc.), susijęs su išmokomis ūkininkams.

    Kartu nurodomas ir karinių išlaidų padidėjimas 28 mlrd. dolerių, arba 30 proc. Be to, didėjo ir palūkanų našta: bendrosios federalinės skolos palūkanos, palyginti su praėjusių metų spaliu, augo 11 mlrd. dolerių (11 proc.) iki 115 mlrd. dolerių.

    Deficitas – iššūkis ir visų metų tikslams

    Rekordinis spalio deficitas tampa papildomu išbandymu JAV iždo sekretoriui Scottui Bessentui. Jis yra išsikėlęs tikslą mažinti deficitą iki 3 proc. nuo BVP.

    Tuo metu fiskalinių 2026 metų deficitas, remiantis pateikta informacija, vertintas 6,2 proc. nuo BVP, kai fiskaliniais 2025 metais siekė 5,8 proc. JAV iždas taip pat buvo informavęs, kad visų fiskalinių 2026 metų deficitas siekė beveik 2 trln. dolerių – didžiausias per penkerius metus.

    JAV iždas nurodė, kad pakoreguotas spalio deficitas galėjo siekti 285 mlrd. dolerių. Tokiu atveju jis būtų 94 mlrd. dolerių (49 proc.) didesnis nei prieš metus.

  • Ukrainos atstatymas kainuos šimtus mlrd. dolerių: Lenkija nori vietos prie stalo

    Ukrainos atstatymas gali kainuoti šimtus milijardų JAV dolerių, o Lenkijos verslas siekia kuo anksčiau įsitraukti į būsimus projektus. Didžiausios galimybės įvardijamos energetikos, žemės ūkio ir maisto pramonės srityse, taip pat mažoms ir vidutinėms įmonėms.

    Apie tai skelbiama po Varšuvoje vykusios „Rebuild Ukraine“ konferencijos, kurioje Ukrainos ekonomikos ir aplinkos ministras Oleksandras Krawčenka teigė, kad viešasis sektorius vienas tokio masto darbų nepatemps. Todėl, jo teigimu, būtinas privataus kapitalo įsitraukimas.

    Ministras pabrėžė, kad Ukrainai tai gali tapti didžiausiu investiciniu projektu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Pasak jo, jau dabar matomas investuotojų pasirengimas įgyvendinti projektus, kurių bendra vertė siekia beveik 100 mlrd. dolerių.

    Lenkijos pusė taip pat signalizuoja norą aktyviai dalyvauti šiame procese: anot Varšuvoje kalbėjusio valstybės sekretoriaus Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministerijoje Jaceko Karnowskio, dvišalį bendradarbiavimą remia dešimtys skirtingų instrumentų, įskaitant ir ES paramos mechanizmus.

    Sektoriai, kuriuose Lenkija mato šansus

    Diskusijose akcentuota, kad Ukrainos rinka ypač patraukli Lenkijos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Kaip viena priežasčių įvardyta tai, kad mažiau prisotintoje rinkoje konkurencija gali būti mažesnė nei Vakarų Europoje, o paklausa – didelė.

    Perspektyviausi sektoriai, kuriuos mini verslo atstovai, – žemės ūkis, maisto pramonė ir energetika. Taip pat pabrėžta Ukrainos verslo specialistų, dirbančių Lenkijoje, reikšmė – jie gali tapti svarbiais partneriais įmonėms, svarstančioms apie plėtrą į Ukrainą.

    Energetikoje konkretūs planai jau skamba viešai: konferencijoje minėta, kad Lenkijos bendrovė „E-HUB Energy“ deklaravo norą prisidėti prie Ukrainos energetikos infrastruktūros plėtros. Taip pat užsiminta apie vykstančias Lenkijos ir Ukrainos derybas kuro sektoriuje.

    Kas trukdo investicijoms: siena, biurokratija ir viešieji pirkimai

    Nors galimybės vertinamos kaip didelės, verslo atstovai įvardija ir konkrečias kliūtis. Tarp jų – neišspręstos problemos pasienyje, administraciniai barjerai bei ribotas priėjimas prie Ukrainos viešųjų pirkimų.

    Lenkijos ir Ukrainos prekybos rūmų atstovas Jacekas Piechota atkreipė dėmesį, kad Ukraina naudoja viešųjų pirkimų sistemą „Prozorro“, tačiau Lenkijos įmonėms nepalanku tai, jog projekto dokumentacija turi būti parengta ukrainiečių kalba.

    Jo teigimu, investicinį klimatą lemia ne tik naujų investuotojų pritraukimas, bet ir dėmesys toms įmonėms, kurios jau dirba Ukrainoje. Būtent jos, anot jo, gali tapti geriausiais rinkos „ambasadoriais“ – arba atvirkščiai, atbaidyti kitus, jei susidurs su per didele rizika ir sunkumais.

    Siūlymas: institucija, kuri koordinuotų Ukrainos atstatymą

    Verslo bendruomenė kelia ir koordinavimo klausimą. Business Centre Club vadovas Jacekas Goliszewskis paragino sukurti instituciją, kuri koordinuotų veiksmus, susijusius su Ukrainos atstatymu, kad šalys turėtų aiškesnius „instrumentus“ dalyvauti procese.

    Kaip viena idėjų paminėta speciali Europos Sąjungos agentūra, kuri būtų atsakinga už pokario Ukrainos atstatymo koordinavimą, o jos būstinė galėtų būti, pavyzdžiui, Liubline ar Žešuve. Tokia struktūra, iniciatorių teigimu, galėtų padėti verslui lengviau orientuotis projektuose ir sumažinti dalį administracinių kliūčių.