CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Danijos „Interhuman AI“ kuria socialinio intelekto DI: atpažins dvejonę, sutrikimą ir pritarimą

    Danijos „Interhuman AI“ kuria socialinio intelekto DI: atpažins dvejonę, sutrikimą ir pritarimą

    Dirbtinis intelektas vis geriau supranta, ką pasakome žodžiais, tačiau kasdienėje komunikacijoje lemiamą dalį sudaro tonas, pauzės, veido mimikos ir kūno kalba. Šie signalai dažnai nulemia, ar pašnekovas pasitiki, sutinka, dvejoja ar yra sutrikęs, tačiau daugumai šiandienos DI sistemų jie vis dar lieka sunkiai „matomi“.

    Kopenhagoje veikiantis startuolis „Interhuman AI“ siekia tą spragą užpildyti kurdamas socialinio intelekto technologiją. Įmonė pristatė naujausią savo modelį „Inter-2“, kuris realiu laiku analizuoja socialinius signalus tekste, garse ir vaizde, kad DI galėtų reaguoti ne tik į žodžius, bet ir į žmogų.

    Pasak komandos, „Inter-2“ vienu metu vertina veido išraiškas, balso intonaciją, žvilgsnio krypties pokyčius, laikyseną ir galvos gestus. Taip aptinkama 12 signalų, tarp jų įsitraukimas, dvejonė, neužtikrintumas, sutrikimas, pritarimas ir nepritarimas.

    Nuo kalbos modelių prie socialinių ženklų

    „Interhuman AI“ bendraįkūrėjai Frederik Sally ir Paula Petcu teigia, kad idėja išryškėjo, kai plačiai paplito didieji kalbos modeliai ir pokalbių sistemos. Nors jos pakeitė sąveiką su technologijomis, jos menkai atsižvelgia į tai, kaip žmogus kalba, kokią emociją slepia ar kokį signalą siunčia pauzėmis.

    „Iš čia ir kilo klausimas: ar galime sujungti kalbos modelius su vaizdo ir garso analize iš kameros bei mikrofono ir pridėti papildomą jutimo sluoksnį, kad suprastume, ką vartotojas iš tikrųjų komunikuoja?“, – sakė Paula Petcu.

    Komanda pirmąjį prototipą kūrė kaip DI trenerį, kuris reaguotų į turinį ir pateikimo manierą. Toks principas vėliau išsivystė į platesnę kryptį, kurią įmonė vadina dirbtiniu socialiniu intelektu, kai sistema bando atkurti žmogui būdingą gebėjimą skaityti situacijos kontekstą.

    Kur tai gali praversti?

    Praktinių pritaikymų spektras platus: nuo įmonių mokymų iki sveikatos priežiūros. Pavyzdžiui, darbo pokalbiuose ar derybų treniruotėse DI galėtų pateikti ne tik teksto analizę, bet ir įžvalgas apie tai, kaip skamba kandidato atsakymai, ar kada jis pradeda dvejoti.

    Skaitmeninėje sveikatoje socialiniai signalai svarbūs nuotolinėse konsultacijose ir pagalbos linijose, kur neteisingai suprastas stresas ar susierzinimas gali lemti netinkamus sprendimus. Kuriant robotiką ar pagalbinius asistentus, gebėjimas pastebėti nepritarimą ar diskomfortą tampa tiesiogiai susijęs su sauga.

    „Šiandienos modeliai yra įspūdingai pajėgūs, bet socialiai kurti. Jie atsako į žodžius, o ne į žmogų, kuris juos parašė. Teisingas atsakymas, pateiktas netinkamu momentu, vis tiek yra blogas atsakymas“, – sakė Frederik Sally.

    Duomenys, skaidrumas ir privatumo rizikos

    Didžiausias iššūkis socialiniam DI yra tai, kad žmonių elgsena labai individuali: pauzė gali reikšti neužtikrintumą, bet gali reikšti ir apgalvojimą. Dėl to tokiems modeliams reikia itin įvairių duomenų ir kruopštaus anotavimo, kad sistema nepainiotų signalų skirtinguose kontekstuose.

    „Interhuman AI“ teigia siekianti, kad išvados būtų atsekamos: naudotojas turėtų suprasti, kokie požymiai lėmė konkretų vertinimą. Toks skaidrumas ypač svarbus situacijose, kur sprendimai gali turėti pasekmių žmogaus karjerai, sveikatai ar paslaugų prieinamumui.

    „Norime, kad būtų galima atsekti, kas lėmė, jog tam tikru momentu buvo atpažinta dvejonė. Jei DI sprendžia ką nors apie mano ateitį, noriu turėti galimybę tai kvestionuoti“, – sakė Frederik Sally.

    Kartu daugėja ir rizikų: socialinių signalų atpažinimas gali būti panaudotas manipuliacijai, ypač jei technologija būtų pritaikoma realiame pasaulyje stebint nepažįstamus žmones. Įmonė teigia jau nubrėžusi tam tikras ribas, su kuo dirbtų, ir akcentuoja atitiktį BDAR bei saugumo auditų svarbą.

    Europoje kuriami DI modeliai turi veikti griežtesnėje reguliavimo aplinkoje, o tai, startuolio vertinimu, gali tapti konkurenciniu pranašumu plečiantis į kitas rinkas. „Interhuman AI“ planuoja toliau plėsti modelių šeimą ir gerinti veikimą sudėtingesnėse situacijose, įskaitant balso kanalą be vaizdo bei kelių žmonių pokalbius.

  • Estijos bilt.me pritraukė 700 000 eurų: DI platforma žada greitai paversti idėją „iOS“ ir „Android“ programėle

    Estijos bilt.me pritraukė 700 000 eurų: DI platforma žada greitai paversti idėją „iOS“ ir „Android“ programėle

    Estijos DI programėlių kūrimo platforma bilt.me pritraukė 700 000 eurų išankstinės sėklos etapo investiciją. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Superhero Capital“, o prie investuotojų prisidėjo ir „Bolt“ įkūrėjas Markus Villig bei „Lightyear“ įkūrėjas Martin Sokk.

    Startuolį 2025 metais įkūrė Uku Joost Annus, Kevin Akkermann ir Karl Kiilaspää. Komanda kuria DI agentą, kuris naudotoją veda nuo pirminės idėjos iki realiai veikiančios mobiliosios programėlės, parengtos publikavimui „App Store“ ir „Google Play“.

    Skirtingai nuo daugelio DI sprendimų, kurie daugiausia generuoja interneto svetaines ar web programėles, bilt.me orientuojasi į natyvias „iOS“ ir „Android“ aplikacijas. Tokia kryptis siejama su ambicija sumažinti techninį barjerą tiems, kurie turi idėją, bet neturi programuotojų komandos ar patirties.

    „Lažinamės, kad programėlės, o ne svetainės, bus vieta, kur bus kuriamas kitos kartos verslas“, – sakė Uku Joost Annus.

    Kuriant natyvias programėles, startuoliui teko spręsti ir praktinius infrastruktūros klausimus. Bilt.me teigia sukūrusi savo mokėjimų, debesijos ir dalijimosi sluoksnius, kuriuos įvardija kaip „Bilt Payments“, „Bilt Cloud“ ir „Bilt Link“.

    Pasak bendrovės, jos metinės pasikartojančios pajamos jau perkopė šešiaženklę ribą, o pajamos tris mėnesius iš eilės augo dvigubai kas mėnesį. Platformą naudoja tūkstančiai žmonių, didžioji dalis jų kuria vartotojams skirtas programėles, o likusi dalis – privačius ar vidiniam naudojimui skirtus įrankius.

    Bilt.me įžvelgia galimybę Europai būtent DI taikymo, o ne bazinės infrastruktūros sluoksnyje. Kompanija akcentuoja, kad nors Europai sudėtingiau konkuruoti energijos, puslaidininkių ar DI infrastruktūros srityse, stiprybė gali būti praktinių produktų kūrimas, kai DI paverčiamas naudotojams apčiuopiama paslauga.

    „Tačiau yra vienas sluoksnis, kuriame Europa vis dar yra pasaulinio lygio: programų sluoksnis, kai DI paverčiamas tuo, ką realūs žmonės naudoja ir už ką moka“, – sakė Uku Joost Annus.

    Gautas lėšas bilt.me planuoja skirti tarptautinei plėtrai ir tolesniam programėlių kūrimo galimybių vystymui. Bendrovė taip pat siekia pagreitinti kelią nuo idėjos iki veikiančio produkto, kad programėlės kūrimas mažoms komandoms ar pavieniams kūrėjams taptų labiau nuspėjamas ir pigesnis.

  • „Granite“ pritraukė 4 mln. eurų: kuria DI agentams skirtą debesijos infrastruktūrą ir modulinius duomenų centrus

    „Granite“ pritraukė 4 mln. eurų: kuria DI agentams skirtą debesijos infrastruktūrą ir modulinius duomenų centrus

    DI infrastruktūros bendrovė „Granite“ pritraukė 4 mln. eurų investiciją, kurią vedė „Bifrost Studios“ kartu su privačiais investuotojais. Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos technologijos komercializavimui ir tam, kad klientams būtų pateiktas vientisas programinės ir aparatinės įrangos sprendimas.

    „Granite“ kuria vadinamąją agentinę debesiją, kuri nuo pradžių projektuojama DI agentams, o ne pritaikoma jiems vėliau. Platforma sujungia skaičiavimo išteklius, duomenų saugyklas ir tinklo komponentus su įmonės sukurta operacine bei DI orkestravimo programine įranga.

    Sprendimas klientams tiekiamas per modulinius duomenų centrus, paremtus konteinerizuotais blokais. Tokie vienetai gali būti diegiami ten, kur prieinama pakankama elektros galia, o pati infrastruktūra siūloma tiek kaip debesijos paslauga, tiek kaip dedikuotos sistemos, kurias organizacijos valdo savo aplinkoje.

    Svarbi platformos dalis yra DI agentų valdymo sluoksnis, kuriame agentams suteikiama atmintis, leidimai ir įrankiai darbui atlikti. Pasak bendrovės, toks modelis turėtų suteikti organizacijoms daugiau kontrolės, kur vykdomi DI darbo krūviai ir kokia technologija naudojama pagrinde.

    „DI pereina nuo atsakinėjimo į klausimus prie darbo atlikimo. Tai keičia tai, ko verslui reikia iš infrastruktūros, esančios už DI“, – sakė „Granite“ vadovas Peteris Damm.

    Bendrovė teigia, kad naujas finansavimas bus panaudotas produktui išvesti į rinką ir sujungti programinės bei aparatinės įrangos dalis į vieną pasiūlą. Tokia kryptis atliepia augantį poreikį DI sistemoms, kurios ne tik generuoja turinį, bet ir vykdo veiksmus, todėl infrastruktūrai keliami didesni reikalavimai patikimumui, saugai ir valdymui.

  • Floridos generalinis prokuroras siekia teismo draudimo „OpenAI“ plėtrai: kokių ribojimų prašoma

    Floridos generalinis prokuroras Jamesas Uthmeieris kreipėsi į teismą prašydamas laikinai apriboti bendrovės „OpenAI“ dirbtinio intelekto kūrimą, kol vyksta teisinis ginčas. Pareigūnas argumentuoja, kad spartus DI modelių vystymas ir pastarojo meto incidentai verčia skubiau įtvirtinti papildomas saugumo užtvaras.

    Prašyme teismui akcentuojama, kad naujai paviešinti kibernetinio saugumo pažeidimai JAV ir Australijos valstybinių institucijų sistemose, taip pat viešojoje erdvėje aptariami atvejai apie neprognozuojamą DI agentų elgesį, rodo augančią riziką. Prokuroras teigia, jog tai turėtų būti vertinama kaip papildomas pagrindas laikinam ribojimui, kol bus išnagrinėtos bylos aplinkybės.

    Ko siekiama teisme?

    Pasak viešai skelbtos pozicijos, Floridos prokuratūra prašo įpareigoti „OpenAI“ nestumti į priekį naujų DI modelių be nepriklausomai patvirtintų apsaugos priemonių. Taip pat keliama idėja apriboti nepilnamečių prieigą prie populiaraus pokalbių roboto ir su juo susijusių paslaugų.

    Prokuroro retorikoje pabrėžiama, kad jeigu technologijų bendrovės pačios nesiima pakankamų savireguliacijos priemonių, valstija esą turi teisę siekti teismo įsikišimo. Ši linija atliepia platesnes JAV vykstančias diskusijas, kaip greitai besikeičiančiam DI taikyti aiškias taisykles, neatsiliekant nuo technologinės pažangos.

    „OpenAI“ atsakas ir platesnis kontekstas

    „OpenAI“ atstovai teigia, kad bendrovė stengiasi būti skaidri dėl technologijos elgsenos ir bendradarbiauti su valdžios institucijomis, kai šios svarsto naujus DI reguliavimo sprendimus. Bendrovė akcentuoja, kad viešinimas apie sistemų elgseną ir saugumo incidentų analizė yra nuolatinio rizikų valdymo dalis.

    Tokie ginčai ryškina seną reguliavimo dilemą: kaip suderinti inovacijas su atsakomybe, kai DI produktai tampa plačiai naudojami švietime, darbe ir viešajame sektoriuje. Teisiniai veiksmai, net jei baigiasi tik laikinomis priemonėmis, gali daryti įtaką visai rinkai, nes sukuria precedentus dėl nepriklausomų saugumo reikalavimų ir prieigos ribojimų jautrioms auditorijoms.

    Ką tai gali reikšti vartotojams?

    Jei teismas patenkintų prašymą dėl laikino draudimo ar papildomų sąlygų, vartotojai galėtų pajusti lėtesnį naujų funkcijų diegimą arba griežtesnes amžiaus patikros procedūras Floridoje. Verslams ir viešosioms organizacijoms tai reikštų daugiau neapibrėžtumo planuojant DI sprendimų diegimą, ypač jei prireiktų trečiųjų šalių patvirtintų saugumo priemonių.

    Kita vertus, griežtesni reikalavimai gali paspartinti aiškesnių standartų kūrimą, kurių šiuo metu dažnai pasigendama. Artimiausiu metu daug priklausys nuo teismo sprendimo, argumentų pagrįstumo ir to, ar šis procesas taps signalu kitoms JAV valstijoms imtis panašių veiksmų.

  • Billas Gatesas skuba Trumpo požiūrį: DI gali tapti ginklu, kuriuo pasinaudos nusikaltėliai

    Billas Gatesas skuba Trumpo požiūrį: DI gali tapti ginklu, kuriuo pasinaudos nusikaltėliai

    Buvęs „Microsoft“ vadovas Billas Gatesas viešai įspėjo, kad dirbtinis intelektas, patekęs į netinkamas rankas, gali tapti ypač pavojingu įrankiu. Interviu JAV televizijai NBC News jis teigė, kad technologijų pažanga be aiškių saugiklių didina katastrofinių scenarijų riziką.

    Gateso vertinimu, didžiausia grėsmė slypi ne fantastiniuose pasakojimuose, o realistiškose nusikaltėlių schemose. Jis akcentavo, kad pažangūs modeliai gali padėti kurti bioterorizmo planus, automatizuoti apgavystes ir vykdyti kibernetines atakas daug didesniu mastu nei anksčiau.

    Grėsmės arčiau kasdienybės

    Pastaraisiais metais saugumo ekspertai vis dažniau fiksuoja atvejus, kai DI pasitelkiamas sukčiavimui: klastojami balsai ir vaizdai, imituojami vadovų skambučiai, kuriami įtikinami elektroniniai laiškai. Tokios priemonės mažina nusikaltimų „kainą“ ir leidžia vienu metu taikytis į tūkstančius aukų.

    Kita kryptis, kurią mini Gatesas, yra biologinių rizikų tema. Nors daugelis DI sistemų turi ribojimus, ekspertai pabrėžia, kad prieiga prie žinių ir laboratorinių procesų imitavimas gali palengvinti piktnaudžiavimą, todėl reikalinga griežtesnė kontrolė ir auditas.

    Reguliavimas keliasi į politiką

    Gatesas pabrėžė, kad vien technologijų bendrovių savireguliacijos nepakanka, o sprendimų reikia ieškoti kartu su teisėsauga ir politikais. Jo teigimu, saugumo standartai turėtų tapti privalomi visiems pažangių modelių kūrėjams, net jei tai didintų veiklos sąnaudas.

    Tarptautinių taisyklių kūrimas, pasak jo, bus itin sudėtingas, nes technologijos sparčiai plinta, o jų kontrolė skiriasi tarp valstybių. Gatesas lygino tokias derybas su sudėtingais geopolitiniais susitarimais, kuriuose sunku sutarti dėl patikrinimo mechanizmų.

    Gatesas sieks įtikinti Trumpą

    Straipsnyje teigiama, kad Gatesas svarsto asmeniškai bandyti paveikti Donaldo Trumpo požiūrį į valstybines DI reguliavimo priemones. Idėja grindžiama tuo, kad politiniai sprendimai JAV gali nulemti ir pasaulines taisykles, nes didžioji dalis pažangiausių technologijų kuriama būtent ten.

    Trumpas viešuose pasisakymuose akcentuoja konkurenciją su Kinija ir skeptiškai vertina priemones, kurios, jo manymu, galėtų sulėtinti JAV technologijų sektorių. Jis taip pat yra sakęs, kad pernelyg dideli ribojimai gali sumažinti pranašumą prieš užsienio konkurentus.

    Gatesas tokią poziciją atmeta ir pabrėžia, kad rizika nėra išgalvota, o sprendimų delsti nebegalima. Jo teigimu, būtina sutarti dėl aiškių taisyklių, atsakomybės ir priežiūros, kad DI plėtra būtų suderinta su visuomenės saugumu.

  • „Google“ keičia „Gemini“: „Gems“ nyksta, ateina skills, bet nemokama prieiga gali baigtis

    „Google“ keičia „Gemini“: „Gems“ nyksta, ateina skills, bet nemokama prieiga gali baigtis

    „Google“ ruošia reikšmingą „Gemini“ pokytį: iki šiol naudota „Gems“ funkcija, leidusi susikurti individualizuotus DI pagalbininkus su išsamiais nurodymais, bus pakeista nauju sprendimu. Vietoje jos įvedamos vadinamosios skills, kurios turėtų supaprastinti darbą ir suteikti daugiau lankstumo kasdienėse užduotyse.

    Pagrindinis pokytis susijęs su patogumu. Jei anksčiau personalizuotas instrukcijas reikėdavo pasiekti per atskirą skiltį, naujas modelis leis jas iškviesti tiesiai pokalbio lange, panašiai kaip kituose rinkos sprendimuose. Tai reiškia greitesnį perėjimą tarp skirtingų darbo režimų, kai „Gemini“ naudojamas rašymui, analizei ar turinio paruošimui.

    „Google“ nurodo, kad vartotojams, kurie jau buvo susikūrę „Gems“ šablonus, baimintis dėl prarastų nustatymų nereikėtų. Esamos taisyklės ir konfiguracijos turėtų būti automatiškai perkeltos į naują formatą, o iki migracijos pradžios senoji funkcija liks prieinama.

    „Nuo 2026 metais lapkričio 17 dieną automatiškai pradėsime perkelti jūsų „Gems“ į skills“, – sakė „Google“ pranešime vartotojams.

    Pagal viešai aptariamą koncepciją skills turėtų leisti tvarkingiau aprašyti užduotis ir elgsenos taisykles, įtraukti pavyzdinius atsakymus, naudoti failus kontekstui ir aiškiau nurodyti, kokį rezultatą „Gemini“ turi pateikti. Taip pat minima galimybė vienoje užklausoje pritaikyti kelis skirtingus instrukcijų rinkinius, kas iki šiol buvo labiau ribota.

    Vis dėlto didžiausia intriga – prieinamumas. „Gems“ iki šiol buvo pasiekiama ir nemokamai besinaudojantiems vartotojams, tačiau naujesnės skills funkcijos kai kuriose „Gemini“ versijose siejamos su mokamais planais, tokiais kaip „Google AI Pro“ ir „Google AI Ultra“. Kol kas aiškiai nepatvirtinta, ar pilnas skills funkcionalumas išliks nemokamas visiems, ar daliai žmonių teks rinktis prenumeratą.

    Prie pokyčių prisideda ir techniniai signalai, kad diegimas dar nebaigtas. Kai kurie pagalbos puslapiai ar valdymo elementai, susiję su naujomis funkcijomis, vartotojams gali būti laikinai nepasiekiami, todėl tikėtina, kad „Google“ dalį informacijos paviešino anksčiau, nei galutinai paruošė infrastruktūrą.

    Rinkoje toks žingsnis laikomas logišku, nes DI asistentai vis dažniau virsta ne vien pokalbių įrankiais, o darbo platformomis, kur svarbiausia yra pakartojami procesai, komandiniai šablonai ir greitas iškvietimas. Jei „Google“ pavyks skills padaryti patogiai valdomas ir plačiai prieinamas, „Gemini“ galėtų sustiprinti pozicijas konkurencijoje su „Microsoft“, „Anthropic“ ir „OpenAI“ sprendimais.

    Neatmetama, kad platesnis skills paleidimas gali sutapti su naujos kartos „Gemini“ modelio pristatymu. Tokiu atveju vartotojai vienu metu pamatytų ir atnaujintą sąsają, ir naują personalizavimo logiką, tačiau aiškesni atsakymai dėl nemokamos prieigos greičiausiai paaiškės tik artėjant migracijos pradžiai.

  • ES šalys svarsto perduoti Ukrainai „Patriot“ raketas iš atsargų: jas vėliau pakeistų naujos

    Europos Sąjungos valstybės galėtų skubiai perduoti Ukrainai „Patriot“ oro gynybos sistemų raketas iš savo turimų atsargų, o vėliau jas atkurti naujais pirkimais. Tokį mechanizmą po ES gynybos ministrų susitikimo rugsėjo 28 dieną pristatė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

    Idėja remiasi paprasta logika: naujų raketų gamyba ir pristatymas užtrunka, o Ukrainai oro gynybos papildymo reikia dabar. Todėl svarstoma galimybė pirmiausia panaudoti tai, kas jau yra Europos šalių sandėliuose, o trūkumas būtų kompensuojamas vėliau.

    Kaip veiktų siūlomas mainų modelis?

    Pagal K. Kallas aptartą schemą šalys, kurios sutiktų perduoti raketas, vėliau gautų naujų šaudmenų, nupirktų pasitelkiant ES finansavimo instrumentus Ukrainai. Taip siekiama sujungti du tikslus: užtikrinti greitą paramą fronte ir sumažinti politinę riziką šalims, nerimaujančioms dėl savo atsargų sumažėjimo.

    ES diplomatijos vadovė nurodė, kad jau patvirtinti pirkimų planai, kurių vertė siekia 28,3 milijardo eurų. Tarp numatytų įsigijimų minimos ir „Patriot“ raketos, kurios, kaip tikimasi, būtų pagamintos ateityje Jungtinėse Valstijose.

    „Raketų gamyba užtrunka, o Kyjivui „Patriot“ reikia dabar“, – sakė Kaja Kallas.

    Kodėl „Patriot“ raketų klausimas toks jautrus?

    „Patriot“ sistema yra viena svarbiausių daugiasluoksnės oro gynybos grandžių, ypač kai reikia numušti balistines raketas ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą bei didžiuosius miestus. Dėl ribotos gamybos, ilgo užsakymų vykdymo laiko ir didelės vienetų kainos šie šaudmenys tapo vienu labiausiai ieškomų resursų.

    Dėl to ES viduje dažnai susiduria du interesai: noras greitai stiprinti Ukrainos oro gynybą ir būtinybė išlaikyti pakankamas nacionalines atsargas. Siūlomas modelis, kai atsargos vėliau atstatomos naujais pirkimais, turėtų palengvinti sprendimą politikams ir kariuomenėms.

    Kol kas naujų įsipareigojimų nėra

    Atsakydama į žurnalistų klausimus, ar kuri nors šalis jau pasižadėjo perduoti raketų pagal šį mechanizmą, K. Kallas pripažino, kad naujų deklaracijų kol kas nebuvo. Tai rodo, kad idėja dar tik ankstyvoje politinių derybų stadijoje.

    „Deja, šiandien nebuvo pateikta jokių naujų įsipareigojimų“, – sakė Kaja Kallas.

    Tuo pat metu ji pažymėjo, kad nemažai valstybių palaiko idėją anksčiau aktyvuoti dalį ES paskolos Ukrainai lėšų, kurios numatytos 2027 metams. Ankstesnis finansavimo paleidimas galėtų paspartinti pirkimus ir sutrumpinti laiką iki realių pristatymų.

  • Kinija perka anglis iš JAV: 10 mln tonų sandoris ir ką tai sako apie prekybą bei energijos paklausą

    Sandoris, kuris keičia toną

    Kinija sutiko ateinančiais metais įsigyti mažiausiai 10 mln. tonų anglių iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Šis įsipareigojimas įvardijamas kaip dalis platesnių susitarimų, pasiektų per naujai pradėjusios veikti JAV ir Kinijos Prekybos tarybos formatą.

    Praktikoje toks susitarimas yra ne tik apie kurą, bet ir apie politinį signalą rinkoms. JAV ir Kinijos prekybiniai santykiai pastaraisiais metais dažnai buvo lydimi tarifų, ribojimų ir neapibrėžtumo, todėl bet koks konkretus kiekis energetinių žaliavų paprastai vertinamas kaip bandymas stabilizuoti dialogą.

    Kodėl anglys vėl tampa svarbios?

    Anglis abiejose šalyse išlieka reikšminga elektros gamybos dalis, ypač tais laikotarpiais, kai atsinaujinantys šaltiniai dėl oro sąlygų pagamina mažiau. Kai nevėjuota ar apsiniaukę, sistemai reikia patikimų, greitai užtikrinamų pajėgumų, o anglimi kūrenamos elektrinės dažnai lieka vienu iš tokių „bazinių“ pasirinkimų.

    Papildomą spaudimą elektros poreikiui kelia duomenų centrų plėtra ir spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas. Tokios infrastruktūros energijos poreikis yra didelis ir pastovus, todėl šalys, konkuruojančios technologijų srityje, ieško būdų užsitikrinti stabilias energijos tiekimo grandines.

    Prekyba, tarifai ir kritinės žaliavos

    Lygiagrečiai anglių temai abi pusės kalba ir apie platesnį prekybinį paketą, kuris apima muitų politiką bei prekių srautus. Tarp aptariamų krypčių minimos preferencinės tarifų priemonės daliai mažiau jautrių prekių, kurios galėtų sumažinti kliūtis vartojimo ir pramonės produktų prekybai.

    Kitas svarbus derybų blokas yra kritiniai mineralai, įskaitant retųjų žemių elementus ir kitas technologijų, automobilių bei gynybos pramonėms svarbias žaliavas. Šioje srityje JAV viešai akcentuoja tiekimo grandinių trūkumo riziką, todėl dialogas su Kinija gali turėti tiesioginę įtaką pasauliniams aukštųjų technologijų sektoriams.

    „Didesnė energetinių žaliavų prekyba dažnai tampa greitesniu būdu sumažinti įtampą nei sudėtingos derybos dėl technologijų ribojimų“, – sakė tarptautinės prekybos analitikas.

    Analitikų vertinimu, 10 mln. tonų anglių sandoris pats savaime nebūtinai reiškia ilgalaikį strateginį posūkį, tačiau parodo kryptį: energetinis saugumas ir auganti elektros paklausa vėl stumia šalis ieškoti pragmatiškų sprendimų. Tolimesnis tonas priklausys nuo to, ar pavyks išplėsti susitarimus ir kitose srityse, ypač dėl tarifų ir kritinių žaliavų.

  • ES pritarė 5 gynybos projektams: Rytinio flango apsauga, dronai ir oro gynyba – kas keisis?

    Europos Sąjungos Taryba rugsėjo 28 dieną patvirtino penkis vadinamuosius Europos bendro intereso gynybos projektus, kuriais siekiama stiprinti valstybių narių gynybinius pajėgumus ir Europos gynybos pramonę. Šios iniciatyvos numatytos kaip bendri, kelių šalių pramoniniai projektai, kurių mastas ar sudėtingumas dažnai viršija pavienių valstybių galimybes.

    Patvirtinti projektai priskiriami prie prioritetinių krypčių, apimančių sausumos, oro, jūrų, kosmoso ir kibernetinę sritis. ES Taryba nurodo, kad toks formatas leidžia greičiau sujungti valstybių planavimą, gamybos pajėgumus ir viešuosius pirkimus, taip mažinant fragmentaciją ir priklausomybę nuo importo.

    Ką apima penkios iniciatyvos

    Greta projekto, skirto Rytinio flango saugumui, patvirtintos iniciatyvos apima bepiločių orlaivių ir antidronų sprendimų plėtrą, jūrinės ir povandeninės gynybos stiprinimą, kosmoso pajėgumus bei oro ir priešraketinės gynybos sistemas. Tikslas yra sukurti suderintus sprendimus, kuriuos dalyvaujančios šalys galėtų diegti visame savo teritorijų tinkle.

    Šios kryptys atspindi pastarųjų metų tendencijas Europoje, kai vis didesnis dėmesys skiriamas oro erdvės stebėjimui, dronų keliamų grėsmių neutralizavimui ir kritinės infrastruktūros apsaugai. Taip pat akcentuojamas poreikis užtikrinti saugias tiekimo grandines ir gamybos tęstinumą, ypač didelės paklausos komponentams.

    Rytinio flango apsauga

    Projektas, skirtas Rytinio flango apsaugai, orientuotas į ES išorinės rytinės sienos saugumo stiprinimą. Jame numatoma plėtoti valstybių bendradarbiavimą sausumoje, ore, jūroje ir kibernetinėje erdvėje, kad reagavimas į grėsmes būtų greitesnis ir labiau koordinuotas.

    Praktiniu požiūriu tai gali reikšti didesnį bendrų stebėjimo sistemų suderinamumą, greitesnį informacijos apsikeitimą bei bendrus pajėgumų vystymo standartus. ES institucijos vis dažniau pabrėžia, kad rytinės sienos saugumas yra bendras europinis interesas, todėl sprendimai turi būti planuojami tarptautiniu mastu, o ne vien nacionaliniu lygmeniu.

    Finansavimas ir ką tai reiškia pramonei

    ES Taryba nurodo, kad šie penki projektai šiuo metu gali pretenduoti į finansavimą pagal Europos gynybos pramonės programą EDIP. Ateityje numatoma galimybė taikyti ir platesnius ES konkurencingumo stiprinimo finansavimo instrumentus, kai bus patvirtintos jų taisyklės.

    Gynybos pramonei tai svarbu dėl masto ekonomijos ir ilgesnio planavimo horizonto, nes bendri projektai paprastai reiškia didesnes užsakymų apimtis, didesnį tiekimo stabilumą ir aiškesnius technologinius prioritetus. Tuo pačiu valstybėms narėms tai suteikia daugiau galimybių mažinti pajėgumų spragas, ypač ten, kur reikalingi brangūs ir kompleksiški sprendimai.

  • „Votum“ po rekordinio pelno iš frankų bylų ruošia solidžią išmoką akcininkams 2026 metais

    Kas nuspręsta dėl išmokos

    Varšuvos biržoje listinguojamos grupės „Votum“ priežiūros taryba pritarė avansinei dividendų išmokai už 2026 metus. Bendra numatyta suma siekia apie 6 900 000 eurų, tai yra maždaug 0,58 euro už akciją.

    Teisę į avansą turės visi bendrovės akcininkai. Išmokos gavėjų apskaitos data numatyta 2026 metų spalio 21 dieną, o pinigai akcininkus turėtų pasiekti 2026 metų spalio 28 dieną.

    Kaip uždirbama iš frankų bylų

    „Votum“ specializuojasi teisinėse paslaugose, susijusiose su paskolomis, indeksuotomis arba denominuotomis užsienio valiuta, ypač Šveicarijos frankais. Šis segmentas pastaraisiais metais augo dėl išlikusio didelio naujų ginčų srauto ir didėjančio laimėtų bylų skaičiaus.

    2025 metais grupė paskelbė rekordinius rezultatus: pajamos siekė apie 106 300 000 eurų, o grynasis pelnas – apie 32 700 000 eurų. Bendrovė nurodė, kad pagrindinis variklis buvo aktyvi teismų praktika ir aukšta procesų sėkmė prieš bankus.

    Prognozės ir 2026 metų dinamika

    2025 metais šiame segmente sudaryta 7 795 sutartys, o 2026 metais bendrovė tikisi jų skaičių didinti iki maždaug 8 000. „Votum“ taip pat prognozavo, kad frankų bylų segmentas 2026 metais gali sugeneruoti apie 69 000 000–92 000 000 eurų pajamų.

    2026 metų pirmąjį pusmetį „Votum“ pajamos šoktelėjo iki maždaug 504 000 000 eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu sudarė apie 55 000 000 eurų. Tuo metu grynasis pelnas sumažėjo iki maždaug 13 400 000 eurų, palyginti su apie 18 600 000 eurų metais anksčiau.

    Rinkoje tokie skaičiai paprastai vertinami dvejopai: augančios pajamos rodo didelę paklausą ir masto efektą, tačiau pelno svyravimai gali signalizuoti apie išaugusias veiklos sąnaudas, kintantį bylų portfelio „brandumą“ ar apskaitinius efektus. Investuotojams svarbiausia bus tai, ar bendrovei pavyks išlaikyti naujų bylų srautą ir stabilizuoti pelningumą.