CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Starling Bank“ mažina apie 130 etatų: pertvarka ir DI plėtra po smukusio pelno

    „Starling Bank“ mažina apie 130 etatų: pertvarka ir DI plėtra po smukusio pelno

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Starling Bank“ planuoja atsisakyti maždaug 130 darbo vietų. Bankas teigia, kad sprendimas susijęs su siekiu supaprastinti veiklą, sumažinti besidubliuojančias funkcijas ir greičiau diegti naujus produktus, daugiau procesų perkeliant į DI sprendimus.

    Apie planuojamus pokyčius darbuotojai buvo informuoti šią savaitę, o daliai komandų pradedamas konsultacijų laikotarpis. Pertvarka apims bankininkystės ir technologijų padalinius, tačiau kartu bendrovė pabrėžia, kad toliau samdys technologijų ir DI inžinierius.

    Finansiniame kontekste bankas nurodo, kad iki 2025 metų pasibaigusiais finansiniais metais pelnas prieš mokesčius sumažėjo 3 proc. ir siekė apie 255 000 000 eurų. Tuo metu pajamos krito nuo maždaug 1 104 000 000 eurų iki 1 041 000 000 eurų, kas rodo spaudimą augimo tempui net ir gerai žinomiems skaitmeniniams rinkos žaidėjams.

    „Vienas svarbiausių mūsų pranašumų prieš tradicinius bankus yra gebėjimas greitai testuoti, paleisti, mokytis ir persitvarkyti. Nors toliau samdome technologijų ir DI inžinierius, keičiame dalies bankininkystės komandų struktūrą, kad supaprastintume veiklą, sumažintume dubliavimąsi ir greičiau pristatytume produktus“, – sakė „Starling Bank“ atstovas.

    DI kryptis bankui tampa vis svarbesnė ir klientų aptarnavimo, ir vidinių procesų automatizavimo srityse. „Starling Bank“ taip pat plečia skaitmeninio asistento funkcijas, orientuodamasis į kasdienių finansų valdymą, personalizuotas įžvalgas ir bendrą bankinių paslaugų konsultavimą.

    Ekspertų vertinimu, tokios pertvarkos šiuo metu nėra išimtis: bankai ir finansinių technologijų bendrovės vis dažniau siekia mažinti sąnaudas, peržiūri komandų struktūras ir daugiau investuoja į programinę įrangą bei automatizaciją. Tačiau reputacine prasme svarbu, kaip skaidriai vykdomas konsultacijų procesas ir ar klientų aptarnavimo kokybė dėl pokyčių nesuprastės.

  • „Fabryka Bezpieczeństwa“ ir Lodzės politechnika kuria DI, kuris įspės apie saulės elektrinių gaisrus

    „Fabryka Bezpieczeństwa“ ir Lodzės politechnika kuria DI, kuris įspės apie saulės elektrinių gaisrus

    Lenkijoje startuoja projektas, kuriuo siekiama sukurti skaitmeninę sistemą, galinčią iš anksto perspėti apie gaisro riziką saulės elektrinėse ir energijos kaupikliuose. Prie sprendimo dirba „Fabryka Bezpieczeństwa“ kartu su Lodzės politechnika.

    Idėja paprasta, bet ambicinga: vietoje vien reakcijos į jau įvykusį gedimą kuriamas modelis, kuris riziką aptiktų dar iki matomų požymių. Tai ypač aktualu augant saulės elektrinių ir kaupiklių skaičiui, kai vienas incidentas gali reikšti ne tik finansinius nuostolius, bet ir grėsmes saugai.

    Kaip veiktų ankstyvas perspėjimas?

    Kuriama platforma remsis nuolatiniu daugiataškiu stebėjimu ir DI analize, kuri ieškos net menkų anomalijų. Numatyta sujungti temperatūros, elektrinių parametrų ir elektromagnetinio lauko matavimus, o tuomet iš jų sudaryti rizikos vertinimo modelius.

    Projekto kūrėjai akcentuoja, kad dabartinės apsaugos priemonės dažnai suveikia tik tada, kai jau fiksuojamas staigus temperatūros šuolis, trumpasis jungimas ar realus užsidegimas. Predikcinė diagnostika turėtų leisti operatoriams anksčiau atjungti probleminį modulį, suvaldyti apkrovas ar pakeisti dėvimą komponentą.

    „Naujos kartos predikcinė platforma sujungs jutiklių duomenis su hibridiniais dirbtinio intelekto modeliais, kad būtų parengtas prototipas bandymams realiomis sąlygomis“, – sakė Lodzės politechnikos atstovė dr. hab. inž. Ewa Raj.

    Kiek kainuoja projektas ir kas finansuoja?

    Bendra projekto vertė siekia apie 1 580 000 eurų. Didžioji dalis, maždaug 1 340 000 eurų, skiriama iš Europos Sąjungos lėšų, o likusi suma tenka partnerių indėliui.

    Projektas įgyvendinamas pagal programą Fundusze Europejskie dla Nowoczesnej Gospodarki 2021–2027. Skelbiama, kad kuriamas prototipas būtų universalaus pritaikymo ir po bandymų galėtų būti diegiamas ne tik Lenkijos rinkoje, bet ir užsienyje.

    Kodėl ši tema aktuali visam sektoriui?

    Saulės energetikos plėtra Europoje reiškia ir didesnę atsakomybę už eksploatacinę riziką, ypač kai vis dažniau šalia modulių diegiami baterijų kaupikliai. Praktikoje incidentų priežastys neretai siejamos su įrangos degradacija, netinkamais sujungimais, perkaitimu ar izoliacijos pažeidimais.

    Kūrėjų teigimu, DI padėtų atskirti triukšmą matavimuose nuo realių anomalijų, kurios signalizuoja apie artėjantį gedimą. Jei prototipas pasiteisins, tokios sistemos galėtų tapti papildomu saugos sluoksniu tiek namų mikroinstaliacijoms, tiek komerciniams saulės parkams.

  • „Figure“ humanoidas užlipo kopėčiomis pats: DI pažanga, kuri gali apversti pramonę

    „Figure“ humanoidas užlipo kopėčiomis pats: DI pažanga, kuri gali apversti pramonę

    Humanoidinių robotų galimybės sparčiai plečiasi, o vis daugiau užduočių, kurios dar neseniai atrodė skirtos tik žmonėms, tampa įmanomos ir mašinoms. JAV bendrovė „Figure“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame jos humanoidinis robotas autonomiškai lipa kopėčiomis.

    Įmonės teigimu, tai atlikta be žmogaus pagalbos, o robotas pats įvertina aplinką ir koordinuoja judesius. Tokie veiksmai reikalauja tikslaus kūno stabilumo valdymo, greitos reakcijos į slydimą ar netikėtą atramų pasikeitimą ir sudėtingos visų galūnių sinchronizacijos.

    „Kopėčios atrodo paprasta kliūtis, bet robotams tai yra vienas sudėtingiausių koordinacijos išbandymų“, – teigiama „Figure“ pranešime.

    Bendrovė nurodo, kad humanoidas „Figure 03“ naudoja DI modelį „Helix“, skirtą veikti nenuspėjamomis, nuolat kintančiomis sąlygomis. Tokiuose scenarijuose svarbiausia ne vien mechanika, bet ir gebėjimas realiu laiku suderinti suvokimą, planavimą ir judesio kontrolę, kad klaidos nebūtų kaupiamos žingsnis po žingsnio.

    Pramonėje tai laikoma reikšmingu signalu, nes kopėčios ir panašios kliūtys dažnos sandėliuose, statybose, aptarnavimo darbuose ar avarinėse situacijose. Nors realiam pritaikymui paprastai reikia papildomų saugos priemonių, patikimumo testų ir aiškių darbo scenarijų, tokie demonstravimai rodo, kaip greitai humanoidai artėja prie universalesnių užduočių.

    „Figure“ taip pat skelbia didinanti gamybos apimtis: anksčiau buvo pagaminamas vienas robotas per dieną, o dabar – viena vienetą per valandą. Bendrovė teigia jau pristaičiusi daugiau nei 350 humanoidinių robotų ir neatmeta tolesnio gamybos didinimo, jei išliks paklausa.

    Humanoidų rinka šiuo metu auga dėl dviejų veiksnių: atpigusios jutiklių ir pavarų technologijos bei DI proveržio, leidžiančio robotams greičiau mokytis ir patikimiau veikti realiame pasaulyje. Vis dėlto ekspertai dažnai pabrėžia, kad nuo įspūdingų demonstracijų iki stabilaus darbo kasdienėse aplinkose dar yra kelias, kurį lemia sauga, energijos efektyvumas ir priežiūros kaštai.

  • „Google“ į Chrome įleidžia „Gemini Spark“: galės naudoti slaptažodžius ir pradėti skrydžių rezervaciją

    „Google“ į Chrome įleidžia „Gemini Spark“: galės naudoti slaptažodžius ir pradėti skrydžių rezervaciją

    „Google“ plečia agentinio asistento „Gemini Spark“ pasiekiamumą ir pristato naują funkciją, leidžiančią jam atlikti sudėtingesnes užduotis internete. Svarbiausia naujovė – tiesioginė integracija su „Chrome“, kuri turėtų palengvinti veiksmus nuo paieškos iki užsakymo pradžios.

    Nauja „auto browse“ funkcija veikia gavus aiškų vartotojo sutikimą. Tuomet „Gemini Spark“ gali naudotis prisijungtomis paskyromis ir naršyklėje išsaugotais slaptažodžiais, kad automatizuotų daug laiko reikalaujančius veiksmus.

    „Google“ pateikia kelis praktiškus scenarijus: suplanuoti vizitus į anksčiau išsirinktus būstus ar rasti skrydžių variantus ir pradėti rezervacijos procesą. Tokie agentiniai sprendimai vis dažniau kuriami tam, kad vartotojui nereikėtų rankiniu būdu pildyti formų ir kartoti tų pačių veiksmų skirtinguose puslapiuose.

    Saugumas ir ribojimai

    Galimybė asistentui pasiekti prisijungimo duomenis neišvengiamai kelia saugumo klausimų. „Google“ teigia įdiegusi apsaugas nuo vadinamųjų užklausų injekcijų, kai kenkėjiški puslapiai ar turinys bando slapta įtikinti asistentą atlikti nepageidaujamus veiksmus.

    „Google“ tvirtina, kad taikoma daugiasluoksnė apsauga, apjungianti skirtingus metodus, kad atakos būtų sudėtingos ir brangios vykdytojams. Vis dėlto bendrovė detalių techninių sprendimų viešai neatskleidžia, todėl vertinant rizikas svarbus išlieka ir vartotojo budrumas.

    „Gemini Spark“ pats neatlieka mokėjimų. Atliekant jautrius finansinius veiksmus, užduotis perduodama vartotojui, kuris privalo peržiūrėti informaciją ir galutinai patvirtinti pirkimą arba jo atsisakyti.

    Kur ir kam tai jau prieinama

    Integruotas užduočių vykdymas „Chrome“ naršyklėje šiuo metu diegiamas vartotojams Jungtinėse Amerikos Valstijose, o vėliau numatoma plėtra į kitus regionus. Tuo pačiu „Google“ praneša, kad „Gemini Spark“ prieinamumas plečiamas „Google AI Pro“ prenumeratoriams daugiau nei 160 papildomų šalių.

    Asistentas taip pat integruojamas su „Google Workspace“ programomis, todėl DI naudojimas krypsta nuo paprastų pokalbių į realias darbo eigas, kai sistema ne tik atsako, bet ir atlieka veiksmus. Tai atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai naršyklė tampa centrine vieta agentams, o automatizavimas persikelia į kasdienes užduotis.

  • Virš Baltijos vėl perimtas rusų žvalgybinis Il-20M: provokacijos, artėjančios prie Lenkijos krantų

    Antradienį prieš pietus virš Baltijos jūros dar kartą buvo perimtas Rusijos žvalgybinis lėktuvas Il-20M. Apie incidentą pranešė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, nurodęs, kad lėktuvas fiksuotas maždaug 56 kilometrų atstumu į šiaurės vakarus nuo Košalino.

    Lenkijos gynybos ministerija pabrėžė, kad orlaivis Lenkijos oro erdvės nepažeidė ir skrido tarptautinėje erdvėje virš jūros. Vis dėlto skrydis įvardytas kaip provokacinio pobūdžio veikla, skirta tikrinti NATO valstybių budrumą ir reagavimo greitį.

    „Rusija dar kartą vykdo provokacinius veiksmus prie NATO valstybių sienų, tikrindama Aljanso gynybos sistemų budrumą ir parengtį“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kas žinoma apie šios savaitės atvejus

    Tai jau antras toks perėmimas šią savaitę. Pirmadienį Lenkijos pajėgos skelbė identifikavusios panašų incidentą maždaug 60 kilometrų atstumu į šiaurės vakarus nuo Lebos, o dar vienas perėmimas fiksuotas ir praėjusį penktadienį.

    Tokiuose epizoduose dažnai kartojasi tie patys požymiai: skrydis be pateikto skrydžio plano ir su išjungtu atsakikliu, kuris civilinėje aviacijoje padeda identifikuoti orlaivį. Tai apsunkina oro eismo kontrolės darbą ir didina riziką, ypač intensyvaus civilinio skrydžių srauto regione.

    Kaip vyksta perėmimas virš jūros

    Perėmimas tarptautinėje oro erdvėje paprastai reiškia greitą reagavimą pakeliant budinčią naikintuvų porą. Pagrindinis tikslas yra identifikuoti orlaivį: priartėti saugiu atstumu, vizualiai patvirtinti tipą, žymenis, įvertinti elgesį ir, jei įmanoma, užmegzti ryšį radijo kanalais.

    Jei lėktuvas neatsako ar elgiasi nestandartiškai, jis gali būti palydimas, kol palieka konkrečios šalies atsakomybės zoną, o informacija perduodama sąjungininkams. Tokios procedūros laikomos standartine praktika, tačiau jos reikalauja griežtos drausmės, kad būtų išvengta incidentų ore.

    Kodėl Baltija išlieka įtampos zona

    Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais karinis aktyvumas prie NATO rytinio flango tapo intensyvesnis, o Baltijos regionas išlieka viena jautriausių erdvių. Ekspertai ne kartą yra pažymėję, kad skrydžiai be atsakiklio ir be skrydžio plano gali būti naudojami ne tik žvalgybai, bet ir NATO oro gynybos reakcijos laikui bei procedūroms tikrinti.

    Regiono oro erdvės stebėseną ir reagavimą sustiprina NATO oro policijos misija Baltic Air Policing, kurioje dalyvauja įvairių šalių naikintuvai. Kartu situaciją virš Baltijos nuolat stebi ir regiono valstybės, tarp jų Lenkija, Švedija, Danija bei Vokietija.

  • Europos Komisija stebi padėtį: dėl nusekusio Dunojaus ribojamas atominių elektrinių darbas

    Europos Komisija pranešė stebinti energetikos situaciją Vengrijoje ir Rumunijoje, kur dėl rekordiškai žemo Dunojaus vandens lygio buvo apribotas atominių elektrinių darbas. Pasak Briuselio, kol kas nėra ženklų, kad elektros tiekimo saugumui grėstų tiesioginė rizika, tačiau situacija vertinama kaip jautri.

    Komisijos atstovė energetikos klausimais Anna-Kaisa Itkonen nurodė, kad prireikus galėtų būti skubiai sušaukta Europos Sąjungos elektros energijos koordinavimo grupė. Kartu pabrėžiama, kad Komisija palaiko nuolatinį ryšį su nacionalinėmis institucijomis ir Europos elektros perdavimo sistemų operatorių tinklu ENTSO-E.

    „Esame pasirengę bet kuriuo metu ad hoc sušaukti elektros energijos koordinavimo grupę, jei situacija to pareikalaus“, – sakė Anna-Kaisa Itkonen.

    Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad ekstremalūs karščiai ir sausros vis dažniau daro įtaką energetikos sistemoms. Tai ypač aktualu elektrinėms, kurioms reikalingas vanduo aušinimui, o taip pat visai infrastruktūrai, priklausomai nuo upių hidrologinių sąlygų.

    Briuselis pabrėžia, kad klimato kaitos padarinių rizika jau yra įtraukta į ES taisykles dėl pasirengimo krizinėms situacijoms elektros sektoriuje ir į energetikos infrastruktūros planavimą. Vis dėlto dabartinė Dunojaus situacija, Komisijos vertinimu, parodo, kokio masto iššūkius rinkai gali sukelti užsitęsusios karščio bangos.

    Kas vyksta Vengrijoje ir Rumunijoje?

    Vengrijoje dėl mažėjančio Dunojaus vandens lygio ribojamas Pakšo atominės elektrinės darbas. Ši elektrinė yra svarbiausias Vengrijos elektros gamybos šaltinis, todėl jos galios sumažinimas karščio laikotarpiu tampa jautriu klausimu visai sistemai.

    Vengrijos ministras pirmininkas Peter Magyar anksčiau informavo, kad vienas veikiantis Pakšo blokas greičiausiai dirbs ribota galia, siekiant išvengti visiško sustabdymo tuo metu, kai elektros paklausa yra didelė. Jis taip pat ragino gyventojus mažinti elektros vartojimą vakarinio piko valandomis.

    Rumunijoje nusekęs vanduo paveikė Černavodos atominę elektrinę. Operatorius pranešė, kad vienas reaktorius laikinai stabdomas iki pagerės hidrologinės sąlygos, o kitas tęsiamas eksploatuoti, jei saugos reikalavimai išlieka užtikrinami.

    Kodėl vandens lygis svarbus atominei energetikai?

    Atominėms elektrinėms vanduo reikalingas aušinimo procesams, todėl ilgalaikės sausros ir šiltesnis vanduo upėse gali riboti, kiek šilumos elektrinė gali saugiai išleisti į aplinką. Kai vandens lygis smunka, o temperatūra kyla, elektrinės neretai mažina galią arba stabdo dalį įrenginių, kad laikytųsi aplinkosaugos ir saugos normų.

    Europos Komisija pabrėžia, kad tai nereiškia branduolinės energetikos nepatikimumo kaip technologijos, o greičiau rodo didėjantį ekstremalių orų poveikį visoms energetikos rūšims. Tiek valstybės narės, tiek operatoriai, anot Komisijos, gali pasitelkti regioninius solidarumo mechanizmus ir tarpvalstybinius elektros srautus, jei dėl gamybos apribojimų atsirastų trūkumo rizika.

    Europos Komisija taip pat informavo stebinti padėtį Bulgarijoje, tačiau kol kas apie sutrikimus Kozlodujaus atominėje elektrinėje nepranešama. Briuselis žada toliau vertinti situaciją ir, jei reikės, koordinuoti veiksmus ES lygiu.

  • Jasionkos oro uoste baigiami riedėjimo tako darbai: testuojamos sistemos, startas numatytas 2026-aisiais

    Ržešuvo–Jasionkos oro uoste netoli Ržešuvo baigti pagrindiniai antrojo etapo lygiagretaus riedėjimo tako statybos darbai. Šiuo metu vyksta įrangos ir sistemų testai, taip pat rengiamasi techniniams priėmimams.

    Oro uosto infrastruktūrą planuojama oficialiai įleisti į eksploataciją 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį. Iki tol projektas turi pereiti visus privalomus patikros ir sertifikavimo etapus.

    Kas pastatyta per antrą etapą?

    Antrojo etapo darbai apima naujus riedėjimo tako ruožus, žymimus DK-R4 ir DK-R5, kurių bendras ilgis siekia apie 1 087 metrus. Taip pat įrengtos dvi jungtys su kilimo ir tūpimo taku, numatytos DK-E ir DK-F.

    Projekte numatyta ir papildoma infrastruktūra: atnaujintos drenažo sistemos, dalis elektros tinklų, įrengtas LED apšvietimas. Taip pat praplėsta orlaivių apsisukimo aikštelė ties 27 slenksčiu.

    Kada infrastruktūra bus pradėta naudoti?

    Statybos priežiūros institucija jau yra išdavusi leidimą naudoti tam tikras dalis, susijusias su danga ir inžineriniais tinklais. Vis dėlto vien statybinių darbų pabaigos nepakanka, kad objektas būtų įtrauktas į kasdienes oro uosto operacijas.

    Operaciniam paleidimui būtina aviacijos priežiūros institucijos sertifikacija ir informacijos paskelbimas oficialiame aviacijos informacijos leidinyje AIP Lenkija. Tik po šių procedūrų nauja infrastruktūra gali būti naudojama reguliariam eismui pagal standartines taisykles.

    Kaina ir finansavimas

    Viso projekto vertė viršija 113 mln. zlotų, tai yra apie 26 mln. eurų. Dalis finansavimo gauta iš Europos Sąjungos programos CEF Military Mobility, kur parama siekia 11 mln. eurų.

    Likusi suma padengiama oro uostą valdančios bendrovės lėšomis ir savininkų įnašais. Nurodoma, kad regiono savivalda prisideda apie 4,6 mln. eurų, o Lenkijos oro uostų operatorius PPL – apie 3,5 mln. eurų.

    Tokio tipo investicijos regioniniuose oro uostuose paprastai siejamos su dviem tikslais: didesniu pralaidumu piko metu ir sklandesniu orlaivių judėjimu ant žemės. Daugeliu atvejų tai leidžia sumažinti laukimo laiką prie kilimo tako ir sustiprinti operacijų saugą, ypač intensyviai augant keleivių ir krovinių srautams.

  • „Iberdrola“ modernizuos Whitelee vėjo parką: galia augs iki 1 000 MW, turbinų bus gerokai mažiau

    Ispanijos energetikos grupė „Iberdrola“ per savo Jungtinėje Karalystėje veikiančią bendrovę ScottishPower paskelbė planuojanti modernizuoti Whitelee – didžiausią sausumos vėjo elektrinių parką Didžiojoje Britanijoje, esantį Škotijoje. Parkas veiklą pradėjo 2008 metais ir vėliau buvo plėstas, o dabar ruošiamas vadinamajam repowering etapui.

    Projektas numato senesnes turbinas pakeisti naujesniais, galingesniais įrenginiais, todėl bendra Whitelee parko galia turėtų beveik padvigubėti. „Iberdrola“ nurodo, kad tikslas – augti nuo dabartinių 539 MW iki 1 000 MW, kartu reikšmingai mažinant turbinų skaičių.

    Po modernizacijos turbinų skaičius turėtų sumažėti nuo 215 iki 124. Tokia kryptis atspindi vieną svarbiausių pastarųjų metų vėjo energetikos tendencijų Europoje: senstančių parkų atnaujinimą, kai didesnis elektros gamybos potencialas pasiekiamas ne didinant įrenginių kiekį, o diegiant efektyvesnes technologijas.

    „Iberdrola“ skelbia, kad modernizacija siejama su maždaug 1,8 mlrd. eurų investicijomis. Bendrovė taip pat akcentuoja ekonominį efektą Škotijai: per artimiausią dešimtmetį projektas, jos vertinimu, galėtų sugeneruoti apie 380 mln. eurų bendrosios pridėtinės vertės ir prisidėti prie užimtumo augimo.

    Repowering procesas vis dažniau įvardijamas kaip svarbus būdas spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą jau užstatytose teritorijose, kai leidimai, infrastruktūra ir prisijungimas prie tinklų yra sukurti anksčiau. Tai leidžia greičiau didinti gamybą ir mažinti elektros savikainą, nors projektams vis tiek reikia sudėtingo planavimo ir suderinimų dėl statybų, logistikos bei tinklų pralaidumo.

    Šios krypties mastą iliustruoja ir Europos vėjo energetikos asociacijos WindEurope vertinimai. Organizacija yra skelbusi, kad 2026–2030 metais Europoje iš eksploatacijos gali būti išimti maždaug 16 GW galios vėjo įrenginiai, o apie 8 GW iš jų galėtų būti pakeisti moderniais sprendimais, kurie leistų sukurti gerokai didesnę – apie 17 GW – naujų turbinų galią.

    „Iberdrola“ savo pranešimuose pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė išlieka viena svarbiausių grupės investicinių krypčių. Pasak bendrovės, grupėje dirba daugiau nei 45 000 darbuotojų, o nuo 2001 metų į elektros tinklus, atsinaujinančią energetiką ir energijos kaupimą ji investavo daugiau nei 175 mlrd. eurų.

  • BP dvigubino ketvirčio pelną ir tęsia turto išpardavimą: 580 degalinių Lenkijoje arčiau pardavimo

    Britų energetikos koncernas BP paskelbė 2026 metų antrojo ketvirčio rezultatus: konsoliduotas grynasis pelnas pasiekė apie 5,0 mlrd. eurų ir buvo maždaug dvigubai didesnis nei prieš metus. Rodiklis taip pat viršijo rinkos lūkesčius, o bendrovė pabrėžė, kad šiuo laikotarpiu didelę reikšmę turėjo aukštesnės naftos kainos.

    Balandžio–birželio mėnesiais BP skelbė išgavusi apie 2,2 mln. barelių naftos ekvivalento per parą, o apimtys buvo mažesnės nei planuota. Vis dėlto grynųjų pinigų srautams palankiau suveikė kainų aplinka, kuri rėmė pelningumą ir suteikė daugiau erdvės skolai mažinti.

    „Pastarieji rezultatai patvirtino mūsų strategiją: supaprastinti turto portfelį, griežtai valdyti investicinius projektus, kelti veiklos efektyvumą ir stiprinti balansą“, – sakė BP vadovė Meg O’Neill.

    Turto pardavimai ir krypties korekcijos

    BP tęsia dezinvesticijas, siekdama atsisakyti, jos vertinimu, nebūtinų aktyvų ir sutelkti kapitalą į didesnę grąžą generuojančias veiklas. Pastaraisiais ketvirčiais bendrovė pardavinėjo įvairų turtą Europoje ir kitur, įskaitant dalį mažmeninės prekybos bei perdirbimo aktyvų.

    Vienas ryškiausių signalų investuotojams buvo sprendimai dėl žalesnės energetikos aktyvų: bendrovė mažina ekspoziciją daliai projektų ir nukreipia lėšas finansiniam stabilumui bei tradicinės energetikos investicijoms. Energetikos rinkoje tai vertinama kaip platesnės tendencijos dalis, kai didieji koncernai, augant kapitalo kainai, daugiau dėmesio skiria grynųjų pinigų srautams ir disciplina paremtiems projektams.

    Kiek reali degalinių Lenkijoje pardavimo perspektyva?

    Rinkoje vis dažniau svarstoma, kad BP mažmeninis tinklas Lenkijoje gali atsidurti tarp parduodamų aktyvų, nors oficialus sprendimas dėl konkretaus sandorio viešai nepatvirtintas. Bendrovė šalyje valdo apie 580 degalinių, dalis jų veikia pagal franšizės modelį, todėl galimo sandorio struktūra galėtų būti mišri.

    Toks scenarijus atitiktų BP tikslą iki metų pabaigos reikšmingai padidinti įplaukas iš turto pardavimų ir priartėti prie ambicingesnio kelių metų dezinvesticijų plano. Potencialių pirkėjų interesas, jei procesas būtų pradėtas, greičiausiai priklausytų nuo degalinių pelningumo, nuomos ir logistikos sutarčių, taip pat nuo konkurencinės aplinkos Lenkijos mažmeninėje degalų rinkoje.

    Daugiau investicijų ir dėmesio skolai

    BP nurodė, kad 2026 metais didina kapitalo investicijas, o dalį lėšų planuoja nukreipti į naftos ir dujų gavybą. Kartu bendrovė akcentuoja skolos mažinimą, kuris didiesiems energetikos koncernams išlieka vienu svarbiausių prioritetų, ypač esant nepastovioms žaliavų kainoms.

    Analitikai pabrėžia, kad tolesnius sprendimus dėl mažmeninių tinklų Europoje lems ne tik naftos kainos, bet ir reguliavimo kryptis, vartojimo pokyčiai bei investicijų poreikis infrastruktūrai. Dėl to BP strategijos ašis artimiausiais ketvirčiais greičiausiai išliks ta pati: parduoti tai, kas nelaikoma branduoliu, ir stiprinti veiklos pinigų srautus.

  • Nusekęs Dunajus mažina elektrinių galią: BMW ir Mercedes Vengrijoje gamybą palaiko saulės energija

    Dunojaus vandens lygio kritimas Vidurio ir Pietryčių Europoje jau ima jaustis ne tik laivybai, bet ir energetikai bei pramonei. Dėl per mažo upės debito ribojama kai kurių elektrinių galia, o tai didina riziką, kad sutriks elektros tiekimas regiono gamykloms.

    Situacija ypač jautri ten, kur stambios elektrinės priklauso nuo upės vandens aušinimui. Vengrijoje branduolinė elektrinė Paks pagamina reikšmingą šalies elektros dalį, o Rumunijoje analogišką vaidmenį atlieka Černavodos elektrinė, todėl bet koks pajėgumų mažinimas greitai persiduoda visai sistemai.

    Rumunijoje energijos ribojimų pasekmės jau palietė automobilių pramonę. Laikinai buvo stabdyta gamyba „Dacia“ gamykloje Mioveni mieste ir „Ford“ padalinyje Krajovoje, o prastovos galėjo tęstis iki rugpjūčio 19 dienos.

    Saulės elektrinės ant stogų

    Vengrijoje stambios automobilių gamyklos kol kas bando išvengti prastovų pasiremdamos nuosava elektros gamyba. BMW gamykloje Debrecene ir „Mercedes-Benz“ gamykloje Kecskeméte įrengtos didelės fotovoltinės elektrinės, kurios, pačių bendrovių teigimu, gali padengti apie ketvirtadalį metinio elektros poreikio.

    Praktikoje didžiausia nauda juntama vasarą, kai saulės generacija didžiausia. BMW nurodė, kad šiltuoju sezonu dienos metu gamykla gali būti beveik visiškai maitinama iš saulės elektrinės, tačiau vakarinė pamaina vis tiek iš dalies priklauso nuo tinklo.

    Energijos taupymo planai

    Vien tik nuosavos generacijos neužtenka, todėl gamyklos diegia ir taupymo priemones. BMW skelbė parengusi energijos vartojimo mažinimo planą, apimantį apšvietimo ir vėsinimo sprendimus, kuris leido sumažinti poreikį maždaug 15 proc.

    „Mercedes-Benz“ Kecskeméte taip pat akcentuoja efektyvinimą po gamyklos plėtros ir modernizacijos. Įmonė yra nurodžiusi, kad optimizuoti procesai dažykloje gali sumažinti energijos sąnaudas apie 20 proc., palyginti su ankstesniais sprendimais.

    Ekspertai pabrėžia, kad žemų upių lygių problema tampa struktūrine: karščio bangos ir sausros vis dažniau riboja tiek hidroenergetiką, tiek šiluminių ir branduolinių elektrinių darbą, nes joms reikia aušinimo vandens. Dėl to vis daugiau pramonės įmonių investuoja į saulės elektrines, energijos valdymo sistemas ir lankstesnį vartojimą, kad sumažintų priklausomybę nuo tinklo krizinių laikotarpių metu.

    Kol kas Vengrijos automobilių gamyklos apie rimtesnius gamybos ribojimus nepraneša, tačiau situacija stebima nuolat. Jei vandens lygis toliau kris, o elektros sistemoje didės įtampa, tokie sprendimai kaip fotovoltika ir energijos taupymas gali tapti lemiamu faktoriumi, padedančiu išlaikyti gamybos stabilumą.