Tag: Dirbtinis intelektas

  • Prancūzai stato ant SGD ir savo vėliavos: į vandenį nuleistas milžiniškas „Notre Dame“ konteinervežis

    Vandenynų transporto sektoriuje ryškėja dvi kryptys – laivai vis dažniau varomi suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD), o dalis vežėjų grįžta prie nacionalinės vėliavos. Tai iliustruoja šiemet pradėjęs plaukioti „Notre Dame“ – Prancūzijos vežėjui CMA CGM priklausantis konteinervežis.

    „Notre Dame“ yra didžiausias konteinerinis laivas, plaukiojantis su Prancūzijos vėliava. 400 metrų ilgio laivas gali gabenti per 24 tūkst. konteinerių, o tai jį priskiria didžiausių pasaulio konteinervežių klasei.

    Šis laivas – pirmasis iš dešimties užsakytų tos pačios serijos vienetų. Jie turės dirbtinio intelekto sprendimus ir pažangias energijos vartojimą mažinančias technologijas.

    „Notre Dame“ pastatytas Kinijoje, tačiau įregistruotas Prancūzijos tarptautiniame registre (RIF). Skelbiama, kad po Prancūzijos vėliava turėtų plaukioti ir likę šios serijos laivai.

    Reisas tarp Azijos ir Europos

    Konteinervežis aptarnauja maršrutą „French Asia Line“ (FAL) – tai strateginis CMA CGM grupės ryšys tarp Azijos ir Europos. Pilna rotacija trunka apie 102 dienas.

    Maršrutas apima uostus Ningbo, Šanchajuje, Yantian, Singapūre, Havre, Roterdame, Hamburge ir Tanger Med. Tai vienas pagrindinių prekybos kelių, kuriuo juda didelė dalis konteinerių srautų.

    Pranešama, kad iš viso bus pastatyta dešimt tokio tipo konteinervežių, o jų pristatymas numatytas 2026–2028 metais. Laivų pavadinimai siejami su ryškiais Prancūzijos kultūros paveldo objektais.

    SGD variklis ir energijos taupymas

    „Notre Dame“ varomas SGD – laive įrengtas 18 600 kub. m talpos SGD bakas, kuris turi užtikrinti reikiamą nuotolį reisams tarp Azijos ir Europos. Tokie sprendimai leidžia laivybos bendrovėms mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su tradiciniais degalais.

    Laive panaudota ir aerodinaminė konstrukcija, skirta mažinti energijos sąnaudas. Taip pat įrengtos išmanios energijos valdymo sistemos, įskaitant sprendimus šaldomiems konteineriams – laive numatyta 1 600 prijungimo vietų.

    Konstrukcija optimizuota taip, kad nekeičiant laivo matmenų jo talpa padidėtų dar 280 konteinerių. Šie sprendimai siejami su bendrovės strategija iki 2050 metų pasiekti nulinę grynąją emisiją.

    Skaitmeninis tiltelis ir dirbtinio intelekto sprendimai

    „Notre Dame“ turi visiškai skaitmeninį kapitono tiltelį, kuriame naudojamos papildytos realybės technologijos. Jose integruojamos trajektorijų prognozės ir 360 laipsnių aplinkos stebėjimas.

    Dirbtinis intelektas čia pasitelkiamas maršrutams optimizuoti, greičiui pritaikyti ir energijos sąnaudoms kontroliuoti. Įgula taip pat remiasi flotilės valdymo centrų pagalba Marselyje, Majamyje ir Singapūre.

    Skelbiama, kad laivą aptarnauja 30 žmonių komanda, dirbanti kapitono vadovaujama. Naujos kartos konteinervežiai rodo, kad skaitmeninimas ir alternatyvūs degalai sparčiai tampa vandenynų logistikos standartu.

  • Lenkijos gynybos ministerijos ekspertas įspėja: DI gali tapti „Trojos arkliu“ jūsų duomenims

    Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa kasdieniu pagalbininku – jis prisimena pokalbio kontekstą, prisitaiko prie mūsų poreikių ir netgi parenka „paguodos“ žodžius. Tačiau būtent šis patogumas, pasak Lenkijos gynybos ministerijos kibernetinio saugumo eksperto, gali tapti didžiausia rizika.

    Pulk. dr. inž. Michałas Malinowskis, pagrindinis specialistas Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos Kibernetinio saugumo departamente, konferencijoje „The Hack Summit“ perspėjo, kad DI gali veikti kaip „Trojos arklys“ – pavojus slypi ne tik technologijoje, bet ir tame, kad patys žmonės jai atveria duris.

    Eksperto teigimu, generatyviniai pokalbių robotai personalizuoja atsakymus ir gali naudotis vartotojo pateiktais ar atvertais resursais – dokumentais, kalendoriais, failais. Ilgainiui atsiranda pagunda dalintis vis daugiau informacijos, nes taip „paprasčiau ir greičiau“.

    Svarbiausias momentas – žmogiškasis veiksnys. Kibernetiniame saugume žmogus dažnai vadinamas silpniausia grandimi: net ir geriausios apsaugos priemonės nepadės, jei pats vartotojas, vedamas patogumo, pateiks jautrius duomenis ar suteiks prieigą prie savo paskyrų.

    Kaip DI „prisijaukina“ vartotoją

    M. Malinowskis pabrėžė, kad reikia atskirti patį DI modelį nuo visos sistemos, kuria naudojamės. Populiarios generatyvinės pokalbių platformos gali „atpažinti“ vartotojo vardą, darbo kontekstą ar jo pageidavimus – ir tai daugeliui patinka, nes nereikia kiekvieną kartą aiškinti to paties.

    Tokioje situacijoje vartotojui lengva pamiršti, kad bendrauja ne su žmogumi, o su technologija, kuriai patikima vis daugiau asmeninės informacijos. Kuo patogesnė tampa sistema, tuo didesnė tikimybė, kad bus žengtas dar vienas žingsnis – įkeltas dokumentas, atverta debesijos saugykla ar suteikta prieiga prie kalendoriaus.

    Ekspertas atkreipė dėmesį ir į emocinę riziką – iliuzinį jausmą, kad „mašina supranta“. Jo aiškinimu, DI geba prisitaikyti prie skirtingų žmonių, profesijų ar amžiaus, todėl vartotojui gali pasirodyti, jog pokalbių robotas yra „jo“, atspindi mąstymą ir visada pritaria.

    „Trojos arklio“ analogija ir duomenų kaina

    „Trojos arklio“ istorijoje, priminė M. Malinowskis, lemtingas buvo ne pats objektas, o tai, kad miestiečiai jį įsileido į vidų. Panašiai ir su DI – technologija tampa rizikinga tada, kai dėl jos naudos patys palaipsniui atveriame prieigas prie vis didesnės savo gyvenimo dalies, įskaitant privačią.

    Tokios prieigos yra vertingos ne tik patogumui. Jautrūs dokumentai, darbo medžiaga, asmeniniai planai ar įpročiai gali tapti patrauklūs tiek kibernetiniams nusikaltėliams, tiek dezinformacijos skleidėjams, kuriems svarbu rasti „atviras duris“.

    Paklaustas apie vadinamąjį duomenų „nuodijimą“ (angl. data poisoning) informacinėse operacijose, ekspertas teigė, kad botų aktyvumas internete yra milžiniškas. Jo žodžiais, botai skenuoja, ieško ir bando jungtis prie įvairių sistemų, o apsaugai vis labiau pasitelkiami ugniasienės ir kiti gynybos sprendimai.

    M. Malinowskis taip pat pažymėjo, kad šiuo aspektu karinė aplinka iš esmės nesiskiria nuo civilinės – su automatizuotais bandymais prisijungti susiduria ir įprasti elektroninės prekybos ar žaidimų portalai. Tai reiškia, kad dėmesys informacijos higienai ir prieigų valdymui aktualus visiems, nepriklausomai nuo darbo srities.

    DI ir informacinės operacijos: rizika didėja

    Kalbėdamas apie DI naudojimą informacinėse operacijose, ekspertas pripažino, kad reiškinio mastas yra didelis ir nebūtinai apsiriboja vien priešiškų valstybių veikla. Jo teigimu, įvairūs botai ir avatarai egzistavo dar nuo interneto pradžios, tačiau šiandien jų galimybės ir automatizavimo lygis gerokai išaugę.

    Tekste taip pat minima, kad Lenkijoje vis dar stinga visuomenės informacinio saugumo sąmoningumo, o rizika didėja. Todėl, pasak eksperto, būtina nepamiršti paprasto principo: kuo daugiau duomenų ir prieigų suteikiama sistemoms, tuo didesnė kaina, jei jos bus panaudotos netinkamai.

  • SpaceX ir „Tesla“ svarsto fuziją: kliūtimi gali tapti veikla Kinijoje, minimas ir Jensen Huang

    Elono Musko valdomos „SpaceX“ ir „Tesla“ daro pažangą derybose dėl galimo susijungimo. Pagal vieną iš svarstomų scenarijų, dviejų didžiausių verslininko įmonių fuzija galėtų būti užbaigta dar šiais metais.

    Vis dėlto susijungimo kelias nėra paprastas: įmonėms reikėtų suderinti skirtingus verslo modelius ir įveikti saugumo bei reguliavimo klausimus. Apie derybų eigą ir galimus terminus praneša agentūra „Bloomberg“.

    Galimas susijungimas rinkoje būtų vertinamas kaip vienas stambiausių pastarųjų metų sandorių technologijų ir finansų pasaulyje. Naujas konglomeratas apimtų elektromobilius, energijos kaupimo sistemas, raketas ir palydovų infrastruktūrą.

    Kaip akcentuojama, pagrindinis argumentas, jungiant šiuos verslus, būtų bendros ambicijos spartinti dirbtinio intelekto pritaikymą kosmoso technologijose, autonominiame transporte ir humanoidinių robotų srityje.

    Dirbtinis intelektas jungia, saugumas skiria

    Pasak publikacijoje cituojamo „JPMorgan“ analitiko Rajat Gupta, didžiausios įtampos kyla dėl dviejų faktorių, kurie tarpusavyje kertasi. Vienas jų – „SpaceX“ kontraktai JAV vyriausybei ir gynybos sektoriui, keliantys nacionalinio saugumo reikalavimus.

    Kitas – reikšminga ir pelninga „Tesla“ gamybinė veikla Kinijoje. Tai, vertinant rizikas, gali apsunkinti kelią gauti reguliuotojų pritarimą ir įtikinti akcininkus, ypač jei tektų aiškiai atskirti veiklas ar keisti jų struktūrą.

    Taip pat neatmetama, kad apie sandorį gali būti paskelbta ne iškart: svarstomas scenarijus, pagal kurį pranešimas galėtų nusikelti į 2027 metų pradžią. Tuo metu abiejų įmonių valdybos ir patarėjai, kaip skelbiama, dirba ties valdymo modeliu ir kitomis susijungimo detalėmis.

    Politinis fonas ir planuojami terminai

    Tekste pabrėžiama, kad susijungimas būtų ir politinių nuotaikų išbandymas JAV, ypač atsižvelgiant į tai, jog demokratai perėmė Kongreso kontrolę ir yra viešai signalizavę, kad gali atidžiau vertinti Musko verslo interesus bei politinius ryšius.

    Spalį pats E. Muskas pranešė, kad abiejų bendrovių valdybos sudarė specialius komitetus iš nepriklausomų narių, kurie nagrinėja susijungimo galimybes. Nurodoma, kad „SpaceX“ rinkos vertė po debiuto biržoje viršija 1,9 trilijono JAV dolerių, o „Tesla“ vertinama maždaug 1,5 trilijono JAV dolerių.

    Taip pat pranešama, kad „Tesla“ metinis akcininkų susirinkimas numatytas gruodžio 3 dieną. Viena iš praktinių derybų temų – kiek akcijų „SpaceX“ galėtų pasiūlyti „Tesla“ investuotojams kaip sandorio dalį.

    Minimas ir buvęs „Nvidia“ vadovas

    Publikacijoje aptariama ir galimybė, kad būsimame jungtiniame darinyje galėtų atsirasti vietos buvusiam „Nvidia“ vadovui Jensen Huang. Teigiama, kad jis lapkričio 12 dieną pasitraukė iš vienos didžiausių pasaulio bendrovių vadovo pareigų.

    Nurodoma, kad jo pasitraukimo priežastimi tapo viešojoje erdvėje aptartos aplinkybės, susijusios su asmeniniu gyvenimu ir įtarimais dėl galimų ryšių su Kinijos žvalgyba. Pats E. Muskas dar prieš oficialų pasitraukimo patvirtinimą tinkle „X“ rašė, kad J. Huang įdarbinimas būtų „garbė“.

    Tuo pat metu primenama, kad „SpaceX“ ir „Tesla“ jau turi bendrų verslo sąsajų – jos bendradarbiauja, be kita ko, įgyvendinant puslaidininkių gamybos projektą Teksase, vadinamą „Terafab“, ir ruošia pagrindą glaudesnėms bendroms operacijoms.

  • Taivano „Foxtron“ autobusai surenkami moduliais kaip „Lego“: gamykloje dirba robotai ir DI

    Taivano bendrovė „Foxtron“ elektrinius autobusus gamina itin neįprastai – jų surinkimą organizuoja modulių principu, kurį pati lygina su „Lego“ kaladėlėmis. Pagrindinis tikslas – daugiau lankstumo ir greitesnė gamyba, pasitelkiant robotus bei dirbtinį intelektą.

    Kaip rašoma portale WNP, tam skirtas neseniai atidarytas „Foxtron“ fabrikas Kaohsiunge, kuriame po vienu stogu sujungtos trys gamybos kryptys: e. autobusai, baterijų paketai ir elektriniai varikliai. Įmonė teigia, kad kokybės patikra vyksta realiu laiku, o gamybos procesas tikrinamas daugiau nei tūkstančiuose taškų.

    Poreikį tokiai gamybos apimčiai skatina ir Taivano valdžios planai iki 2030 metų viešojo transporto autobusus pakeisti elektriniais. Tokie tikslai reiškia augančią paklausą vietiniams gamintojams, kurie gali pasiūlyti ne tik transporto priemones, bet ir visą pavaros sistemą.

    „Foxtron“ atveju modulinis principas prasideda nuo aliuminio profilių, iš kurių formuojamas kėbulo karkasas: profiliai tvirtinami specialiuose šablonuose ir sujungiami varžtais. Tai leidžia išvengti nuolatinių matavimų ir standartizuoti surinkimą.

    Trijų ilgių autobusai vienoje linijoje

    Gamykloje numatyta galimybė toje pačioje linijoje surinkti trijų ilgių autobusus – nuo 7 iki 12 metrų. Autobuso važiuoklė padalinta į penkias sekcijas: viena jų yra pastovaus dydžio, o likusios gali būti pasirenkamos skirtingų variantų.

    Įmonė pabrėžia, kad toks „kaladėlių“ principas suteikia daugiau lankstumo. Kartu, naudojant robotus, jis gali sutrumpinti surinkimo laiką ir sumažinti kaštus.

    Moduliškumas, pasak gamintojo, taikomas ne tik kėbului – ir pavaros sistema (varikliai, baterijos bei energijos valdymas) sukurta taip, kad tiktų skirtingiems modeliams. Nurodoma, jog tą pačią bazę būtų galima pritaikyti įvairiems automobiliams – nuo autobusų iki lengvųjų komercinių ar lengvųjų automobilių.

    AGV vežimėliai ir robotai vietoje klasikinės konvejerio linijos

    Skirtingai nei tradicinėse gamyklose su konvejeriu, „Foxtron“ surinkime svarbų vaidmenį atlieka automatiniai AGV vežimėliai. Ant jų pritvirtinamas paruoštas karkasas, o vežimėlis perveža konstrukciją tarp skirtingų surinkimo stočių.

    Kėbulo panelės – stiklinės ir aliumininės – klijuojamos prie aliuminio rėmo. Didelių ir sunkių elementų perkėlimui bei tvirtinimui naudojami robotai: vienas kelia panelę, kitas pagal numatytą trajektoriją tepa sandariklį, o galutinį pritvirtinimą atlieka operatorius su mechanizuota įranga.

    Prieš pradedant realią gamybą, robotų ir žmonių darbo vietų sąveika buvo iš anksto modeliuota virtualioje aplinkoje. „Foxtron“ nurodo, kad gamykla pirmiausia buvo sukurta ir išbandyta kaip „digital twin“ (skaitmeninis dvynys), įvertinant medžiagų srautus, robotų pasiekiamumą, atstumus ir darbų seką.

    Skaitmeninis dvynys, našumo augimas ir DI kokybės kontrolė

    Bendrovė teigia, kad toks paruošimas dar iki fizinės gamyklos įrengimo leido pašalinti didžiąją dalį erdvinių konfliktų ir saugos rizikų. Anot „Foxtron“, taip pavyko eliminuoti apie 90 proc. galimų saugumo grėsmių bei konfliktų, susijusių su žmonių ir įrangos judėjimu.

    Taip pat buvo tikrinamas ir gamybos valdymo programinis sluoksnis, įskaitant PLC valdiklių programinę įrangą, identifikuojant „butelio kaklelius“ bei koreguojant AGV maršrutus. Įmonės pateikiamais duomenimis, toks pasiruošimas pagerino produktyvumą 30 proc., užduočių per valandą (JPH) skaičių padidino 27,7 proc., o per dieną pagaminamų autobusų skaičių – nuo 1,43 iki 2.

    Šiuo metu gamykloje dirba apie 100–150 operatorių, o metinis planas – maždaug 500 autobusų. „Foxtron“ pripažįsta siekianti dar didesnio automatizavimo, kad operatorių poreikis sumažėtų iki mažiau nei 100.

    Didelis automatizacijos lygis reiškia ir didesnį energijos poreikį, tačiau įmonė tvirtina galinti iki 80 proc. gamyklos energijos pasigaminti pati. Ant stogo įrengta 1,9 MW galios saulės elektrinė, taip pat naudojama 4,9 MW galios energijos kaupimo sistema.

    Kokybės kontrolė vykdoma kiekviename surinkimo etape pasitelkiant kompiuterinę regą ir dirbtinį intelektą. Nurodoma, kad klaidos – pavyzdžiui, netinkamai paklotas laidų pluoštas – aptinkamos iš karto, o sistema pateikia signalą taisymui dar prieš autobuso pervežimą į kitą stotį.

    Gamybos linijoje įrengtos aštuonios inspekcijos stotys: sistema, kaip teigiama, gali patikrinti daugiau nei 1 000 transporto priemonės elementų, o automatiniai testai apima 264 procesus gamybos metu.

  • „Nebius“ pajamos šoktelėjo iki 981 mln. dolerių, bet stringa duomenų centrų projektai

    „Nebius“ pajamos šoktelėjo iki 981 mln. dolerių, bet stringa duomenų centrų projektai

    Europos DI infrastruktūros bendrovė „Nebius“ pranešė, kad jos ketvirčio pajamos išaugo iki 981 mln. JAV dolerių, tačiau dalis bendrovės bendrai naudojamų (co-location) duomenų centrų aikštelių susidūrė su vėlavimais.

    Bendrovė taip pat nurodė matanti augantį atvirų modelių (open-weight) naudojimą savo platformoje. „Nebius“ teigimu, trečiąjį ketvirtį pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šoktelėjo 571 proc., o augimą skatino paklausa DI infrastruktūrai.

    „Nebius“ stato ir valdo duomenų centrus, kuriuose diegia grafikos procesorius (GPU), o prieigą prie šios skaičiavimo galios suteikia DI ir verslo įmonėms. Kartu bendrovė siūlo specializuotą programinę įrangą DI taikomųjų sprendimų vykdymui.

    Įmonė, kurios būstinė yra Amsterdame, ketvirtį baigė patyrusi 37,5 mln. JAV dolerių grynąjį nuostolį – jis mažesnis nei 119,6 mln. JAV dolerių nuostolis prieš metus. Tuo metu investuotojams anksčiau kilus klausimų dėl DI infrastruktūros bumo kainos, bendrovės vertė praėjusį mėnesį buvo kritusi daugiau nei trečdaliu.

    Vėlavimai Naujajame Džersyje

    „Nebius“ teigia, kad vėluoja kai kurių co-location duomenų centrų projektų įgyvendinimas, įskaitant 300 MW galios objektą Vinelande, Naujajame Džersyje.

    Bendrovės vadovas Arkadijus Voložas pažymėjo, kad tokio masto statybos yra sudėtingos, o vėlavimai šiuo metu tapo industrijos realybe. Pasak jo, klientai apie situaciją informuojami, o planuota galia nėra atšaukta.

    „Nebius“ nurodė, kad Naujajame Džersyje vėlavimą lėmė elektros tiekimo terminai. Šiame duomenų centrų miestelyje vienas didžiųjų klientų yra „Microsoft“.

    Bendrovės teigimu, dėl vėlavimų dalis pajamų gali persikelti iš 2026 metų į 2027 metus.

    Auga atvirų modelių naudojimas

    „Nebius“ verslo vadovas Romanas Černinas sakė, kad per pastaruosius mėnesius atvirų modelių įsisavinimas platformoje akivaizdžiai paspartėjo.

    Jo vertinimu, didesnė rinkos diversifikacija bendrovei yra palanki, nes plečia potencialių klientų ir partnerių ratą: atviri modeliai bei kiti specializuotų sprendimų kūrimo būdai leidžia aptarnauti daugiau skirtingų naudojimo atvejų.

    Tikslas – pasiekti nulinį rezultatą

    „Nebius“ taip pat pakartojo lūkestį iki 2027 metų pabaigos pasiekti nulinį rezultatą prieš apmokestinimą.

    Tokios prognozės DI infrastruktūros rinkoje investuotojams svarbios vertinant, ar spartus plėtros tempas gali būti išlaikytas kartu mažinant nuostolius, ypač kai projektų grafikus veikia energijos infrastruktūros apribojimai.

  • „Rivian“: DI bumas apsunkina įprastų automobilių dalių tiekimą – brangsta atminties lustai

    „Rivian“: DI bumas apsunkina įprastų automobilių dalių tiekimą – brangsta atminties lustai

    Elektromobilių gamintoja „Rivian“ teigia, kad dėl dirbtinio intelekto (DI) bumui aptarnaujančių duomenų centrų paklausos įprastos automobilių detalės tampa sunkiau gaunamos ir brangsta. Bendrovė tikina vis daugiau laiko skirianti ne naujoms funkcijoms, o elementarių komponentų tiekimo planavimui.

    Apie tai „Rivian“ vadovas RJ Scaringe ir bendrovės techninės įrangos vadovė Vidya Rajagopalan kalbėjo interviu investicijų bendrovei „Kleiner Perkins“, kurį cituoja „InsideEVs“.

    Anot RJ Scaringe, automobilių gamyba remiasi tūkstančiais tiekėjų ir „tiekėjais tiekėjams“, todėl net ir vienas siaurasis grandinės taškas gali išbalansuoti visą procesą. Jei anksčiau kai kurios detalės buvo laikomos beveik „komoditizuotomis“, dabar situacija pasikeitė.

    Didžiausiu galvos skausmu „Rivian“ įvardija atminties lustus: bendrovė sako, kad per trejus metus atminties planavimas iš antraeilio klausimo virto strategine užduotimi – nuo optimizavimo plokščių lygyje iki tiekimo šaltinių užsitikrinimo.

    Atminties lustai „išėjo“ į DI

    Straipsnyje pažymima, kad rinkoje juntamas atminties, ypač DRAM (dinaminės operatyviosios atminties), trūkumas. Gamintojai dalį pajėgumų nukreipia į pelningesnius pardavimus DI įmonėms, o tai sukuria spaudimą kitoms pramonėms, įskaitant automobilių sektorių.

    „Rivian“ vadovas pabrėžė, kad šoktelėjusi paklausa iš DI rinkos kelia kainas ir verčia automobilių gamintojus daugiau dėmesio skirti tiekimui. Tai reiškia, kad „paprasti“ komponentai, kurie anksčiau nekėlė rūpesčių, gali tapti ribojančiu veiksniu.

    Su panašiais iššūkiais, pasak teksto, susiduria ir kiti rinkos dalyviai: Kinijos „Li Auto“ įvardijo atminties komponentų (DRAM ir NAND) tiekimo įtampą ir kainų svyravimus, o „GM“ ir „Ford“ yra užsiminusios apie išaugusias atminties sąnaudas.

    Problemos neapsiriboja vien lustais

    „Rivian“ techninės įrangos vadovė Vidya Rajagopalan teigė, kad duomenų centrų bumas veikia ir spausdintinių plokščių (PCB) gamybą – esą sunkiau rasti vadinamąjį e-glass, naudojamą plokštėms. Tai reiškia, kad vienos grandies trūkumas gali netikėtai „išmušti“ kitus komponentus.

    Ji taip pat paminėjo daugiasluoksnius keraminius kondensatorius (MLCC) – smulkų, bet plačiai naudojamą spausdintinių plokščių elementą. Anksčiau, anot jos, apie tokius komponentus beveik negalvota, tačiau dabar jie atsidūrė dėmesio centre.

    Spaudimas tiekimo grandinei sutampa su „Rivian“ planais plėsti savo technologinius sprendimus: bendrovė dirba su vidiniu procesoriumi, kuris, kaip teigiama, turėtų pasiekti vartotojams skirtus R2 modelius kitais metais.

    Ką tai gali reikšti pirkėjams

    Nors „Rivian“ kalba apie savo situaciją, problema platesnė: modernėjant automobiliams didėja elektronikos dalis, o konkurencija dėl lustų ir kitų komponentų stiprėja. Tokie kaštų šuoliai galiausiai gali apsunkinti gamintojų pastangas išlaikyti planuojamas automobilių kainas.

    „Rivian“ naujausio pelno skelbimo metu RJ Scaringe sakė, kad įmonė ieško būdų kompensuoti brangstančių atminties lustų ir kitų „komoditinių“ komponentų poveikį, kad galėtų išlaikyti R2 žadamą bazinę kainą – 45 000 JAV dolerių.

  • Mieli DI asistentų avatarai gali apgauti: ekspertai įspėja apie privatumo ir kontrolės rizikas

    Dirbtinio intelekto asistentai vis dažniau pristatomi ne kaip „įrankiai“, o kaip mieli, draugiški personažai, su kuriais norisi bendrauti. Tačiau toks dizainas gali ne padėti, o užliūliuoti – dėmesį nuo realių rizikų nukreipiant į emocinį prisirišimą.

    Apie tai rašo „The Conversation“, aptardamas naujus asmeninius DI agentus, kurie gali atlikti veiksmus vartotojo vardu: siųsti laiškus, apsipirkti, planuoti keliones ar naudotis programėlėmis. Kartu su patogumu ateina ir klausimas – kiek prieigos prie jūsų duomenų toks agentas iš tiesų gauna.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Meta“ pristatytas asmeninis agentas „Muse“, kurį lydi avataras Jolly, primenantis skaitmeninį meškiuką. Bendrovė taip pat pristatė „Muse Charm“ – mažą ekranėlį, kurį galima nešiotis kišenėje, kad asistentą būtų lengva pasiekti bet kada.

    Į šią kryptį pasuko ir kiti rinkos žaidėjai: „OpenAI“ pristatė asmeninius asistentus „Dots“, rodomus kaip spalvingi, ekrane plūduriuojantys „talismanų“ veidai. O dalis startuolių, pavyzdžiui, „Pickle“, reklamose akcentuoja, kad žmonės daugiau pasakos ir labiau pasitikės „kažkuo gyvu“, su kuo užmezgamas ryšys.

    Kodėl „mielumas“ gali tapti problema

    Pasak skaitmeninių technologijų tyrėjų, pats „mielas“ dizainas nėra blogis. Tačiau jis gali sumažinti vartotojų budrumą ir užgožti invazinį DI agentų potencialą – nuo plataus duomenų rinkimo iki stebėsenos.

    Emocinis efektas čia labai svarbus: mieli objektai dažniau kelia pasitikėjimą, norą globoti, būti atlaidesniems. Tokia būsena gali paskatinti lengviau suteikti leidimus – pavyzdžiui, prieigą prie žinučių, kalendoriaus ar paskyrų – net iki galo neįvertinus pasekmių.

    Straipsnyje ši praktika siejama su vadinamuoju „cutewashing“ – kai draugiška išvaizda ir komunikacija „suminkština“ rizikas. Skirtingai nei 1990-ųjų „Tamagotchi“ ar kolekcionuojami žaislai, šiuolaikiniai agentai gali skaityti pranešimus, pasiekti paskyras ir atlikti veiksmus jūsų vardu.

    Per didelis pasitikėjimas ir realūs pavyzdžiai

    Autoriai pabrėžia, kad mielas asistentas gali nukreipti dėmesį nuo esminių klausimų: kokius duomenis jis renka, kur jie keliauja, kaip saugomi ir kas iš to gauna naudą. Tai ypač aktualu, kai agentas tampa tarpininku tarp vartotojo ir daugybės kasdienių paslaugų.

    Tarp minimų pavyzdžių – atvejai, kai „Muse“ perskaitė vartotojo tekstines žinutes, nors to nebuvo aiškiai prašyta, ir kitas atvejis, kai asistentas be žmogaus žinios atskleidė kito asmens namų adresą. Tokios situacijos išryškina, kad problema gali būti ne vien privatumas, bet ir saugumas.

    Ką verta pasitikrinti prieš naudojant DI agentą

    Tyrėjai siūlo į DI agentus žiūrėti atsargiau ir prieš pradedant juos naudoti sau užduoti kelis paprastus klausimus: kokius duomenis agentas gali pasiekti, kokius veiksmus jis gali atlikti ir kokiu pagrindu jam suteikiami leidimai.

    Taip pat akcentuojama, kad bendrovės turėtų aiškiai, paprasta kalba paaiškinti vartotojams, ką agentas gali daryti ir kam bus naudojama prieiga. Vien „teisinių“ privatumo politikų, kurias retas perskaito, čia gali nepakakti.

    Trumpai tariant, mielas avataras gali būti patrauklus būdas prisijaukinti naują technologiją, tačiau jis neturėtų tapti priežastimi pamiršti, kad už personažo slypi sistema, galinti pasiekti labai asmenišką informaciją ir veikti jūsų vardu.

  • Jungtinės Karalystės „fintech“ „Planky“ pritraukė 6,9 mln. eurų DI finansinių duomenų plėtrai

    Jungtinės Karalystės „fintech“ „Planky“ pritraukė 6,9 mln. eurų DI finansinių duomenų plėtrai

    Londone veikianti „fintech“ bendrovė „Planky“ pranešė pritraukusi 6,9 mln. eurų investiciją, kurią planuoja skirti DI pagrįstos finansinių duomenų analizės platformos plėtrai.

    Kaip rašo „EU-Startups“, bendrovė siekia paspartinti perėjimą nuo atvirosios bankininkystės (Open Banking) analitikos prie realaus laiko DI sprendimų priėmimo sluoksnio, skirto finansų sektoriui, taip pat plėstis Viduriniuose Rytuose ir kitose tarptautinėse rinkose.

    Investicijų etapui bendrai vadovavo „Innovation Global“ (konsultavo „SM Capital“) ir „Azimut Venture Capital Digitech Europe1“ strategijos fondai, kuriuos valdo „Azimut Investments S.A.“

    „Planky“ nuo 2021 metų veikia kaip B2B atvirosios bankininkystės platforma ir DI paremta duomenų žvalgybos (data intelligence) priemonė, padedanti įmonėms gauti praktiškai pritaikomas įžvalgas apie finansus.

    Kuo užsiima „Planky“

    Bendrovė veikia Jungtinėje Karalystėje ir yra reguliuojama FCA (JK finansų priežiūros institucijos). Ji taip pat nurodo esanti sąskaitų informacijos paslaugų teikėja (AISP) bei kredito informacijos agentūra.

    „Planky“ agreguoja ir analizuoja duomenis iš asmeninių bei verslo banko sąskaitų realiu laiku, kad finansų įstaigos galėtų greičiau priimti sprendimus ir tiksliau vertinti riziką.

    Įmonė deklaruoja siekį mažinti vadinamąjį „nematomumą“ finansų sistemoje – situacijas, kai kreditingi žmonės ar verslai lieka neįvertinami tradiciniais metodais.

    Nuo analitikos prie sprendimų realiu laiku

    „Planky“ teigia kurianti prognozinius rizikos modelius, kurie nuolat stebi skolininkų elgseną ir gali fiksuoti ankstyvus finansinio streso signalus. Idėja – leisti skolintojams numatyti riziką ir reaguoti dar iki įsipareigojimų nevykdymo.

    Bendrovė taip pat skelbia, kad plečia veiklą už atvirosios bankininkystės analitikos ribų ir siekia tapti esmine finansinės infrastruktūros dalimi skaitmeniniams bankams, skolintojams ir įterptinių finansų (embedded finance) platformoms.

    Pasak įmonės, jos platforma vienoje vietoje apjungia skirtingus kliento finansinio kelio etapus – patikrinimą, situacijos supratimą, sprendimo priėmimą ir mokėjimus. Tam naudojami banko sąskaitų duomenys, išrašai, mokėjimo paslaugų teikėjų (PSP) informacija bei skaičiuoklės.

    Ryšys su BKN301 grupe ir planai

    „Planky“ priklauso BKN301 grupei – finansinių duomenų infrastruktūrą kuriančiai bendrovei, kuri dirba Europoje, Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje. Grupė save pristato kaip finansinių technologijų architektūros tiekėją, padedantį modernizuoti bankų ir „fintech“ sistemas.

    BKN301 grupės vadovas ir įkūrėjas Stiven Muccioli investiciją siejo su platesniu požiūriu į DI vaidmenį finansų sektoriuje.

    „DI iš naujo apibrėžia, kuo gali būti finansai. Kitą erą lems ne tai, kas turi daugiausia duomenų, o tai, kas juos geriausiai supranta, ir mes kuriame žvalgybą, kuri tai padaro įmanoma“, – sakė jis.

    Skelbiama, kad gautas 6,9 mln. eurų finansavimas bus naudojamas spartinti DI paremtų produktų kūrimą – nuo kreditingumo vertinimo iki finansinių sprendimų automatizavimo, išlaidų analizės ir prognozavimo – bei remti plėtrą Viduriniuose Rytuose ir dirbant su tarptautiniais klientais.

  • Londono startuolis „Fractile“ pritraukė 649 mln. eurų DI lustams ir taikosi į „Nvidia“

    Londone įsikūręs startuolis „Fractile“, kuriantis pažangius lustus ir sistemas dirbtiniam intelektui, pritraukė 649 mln. eurų „Series C“ investiciją. Po šio etapo bendrovės vertė po investicijos siekia 6,3 mlrd. eurų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“. Investiciją bendrai vedė „Thrive Capital“, „Founders Fund“, „Lightspeed“ ir „Redpoint“, o prie raundo prisijungė ir daugiau investuotojų, tarp jų „CapitalG“, „DST Global“, „BlackRock“, „Bain Capital Ventures“ bei kiti.

    „Fractile“ tikslas – į rinką atvesti DI inferencijai skirtą aparatinę įrangą. Inferencija – tai procesas, kai jau apmokyti DI modeliai generuoja atsakymus, prognozes ar kitus rezultatus, o didėjant modelių sudėtingumui šiai daliai reikia vis daugiau skaičiavimo resursų.

    Bendrovė teigia, kad didžiausias pažangaus DI apribojimas vis dažniau tampa ne „protas“, o laikas ir kaina, kurių reikia naudingiems rezultatams gauti. Dėl to įmonė kuria specializuotus inferencijos procesorius, siekdama didesnio greičio ir efektyvumo.

    Kas yra „Fractile“ ir ką ji kuria

    „Fractile“ įkurta 2022 metais Walterio Goodwino ir Yuhango Songo, pagrindinė būstinė yra Londone, o veikla vykdoma ir Bristolyje. W. Goodwinas, einantis vadovo pareigas, anksčiau Oksfordo universitete atliko doktorantūros tyrimus robotikos ir dirbtinio intelekto srityje.

    Įmonė vysto procesorius, specialiai pritaikytus DI inferencijai. Pastaruoju metu, augant vadinamiesiems samprotaujantiems modeliams ir autonominiams DI agentams, didėja poreikis greičiau apdoroti užklausas ir generuoti išvestis.

    Pagrindinė „Fractile“ technologijos idėja – trimačio tipo architektūra, kai dinaminė operatyvioji atmintis (DRAM) sudedama tiesiai ant skaičiavimo logikos. Toks sprendimas turėtų sumažinti laiką ir energiją, reikalingą duomenims perkelti tarp atminties ir skaičiavimo komponentų – tai laikoma vienu iš našumo „butelio kakliukų“ esamuose DI spartintuvuose.

    Pasak bendrovės, ši architektūra gali užtikrinti gerokai didesnį atminties pralaidumą nei įprasta didelės spartos atmintis (HBM) ir suteikti didesnę talpą nei statinė operatyvioji atmintis (SRAM). Tarp įvardijamų ambicijų – tūkstančių žetonų per sekundę inferencijos spartos siekis net ir su dideliais modeliais bei plačiais konteksto langais.

    Investicijų bumas Europoje

    „Fractile“ raundas vyksta 2026 metais Europoje išaugus investicijoms į specializuotą DI skaičiavimo aparatinę įrangą ir infrastruktūrą. Straipsnyje minimi ir kiti to paties laikotarpio sandoriai, susiję su inferencijos lustais, individualiai pritaikytu siliciu ar optiniais tinklais DI duomenų centrams.

    Šie sandoriai rodo, kad konkurencija DI puslaidininkių rinkoje aštrėja, o „Nvidia“ išlieka vienu pagrindinių procesorių tiekėjų pažangių DI modelių mokymui ir veikimui. Įmonės, kuriančios inferencijos spartintuvus, ieško greitesnių ir energiškai efektyvesnių alternatyvų.

    Pažymima, kad „Fractile“ gegužę jau buvo pritraukusi 198 mln. eurų „Series B“ investiciją, o 2024 metais – apie 13 mln. eurų pradiniame etape. Dabartinis finansavimas turėtų pagreitinti kelią iki komercinio produkto.

    Kada pasirodys pirmasis lustas

    Kitas svarbiausias „Fractile“ etapas – komercinis aparatinės įrangos diegimas. Bendrovė planuoja pristatyti pirmąjį komercinį lustą 2027 metais.

    Įmonės žadami našumo ir efektyvumo patobulinimai, kaip nurodoma, dar turės būti patvirtinti platesniu realios gamybos ir naudojimo mastu. Vis dėlto pritraukta suma rodo, kad investuotojai mato potencialą DI inferencijos „butelio kakliuką“ spręsti nauja aparatinės įrangos architektūra.

  • Startuolis „Nebuly“ pritraukė 18,95 mln. eurų, kad įmonės galėtų pamatuoti DI agentų vertę

    Startuolis „Nebuly“ pritraukė 18,95 mln. eurų, kad įmonės galėtų pamatuoti DI agentų vertę

    Turine ir Niujorke veikiantis startuolis „Nebuly“ pritraukė 18,95 mln. eurų investiciją, kad padėtų didelėms įmonėms įvertinti realią ekonominę DI agentų kuriamą naudą.

    Apie finansavimo raundą praneša „EU-Startups“: tai buvo A serijos investicija, skirta platformai, kuri skaičiuoja DI sprendimų grąžą (ROI) tiek darbuotojų, tiek klientų aptarnavimo scenarijuose.

    DI įrankiams verslas skiria vis daugiau lėšų, tačiau daugeliui organizacijų vis dar sudėtinga aiškiai atsakyti į klausimą, ar investicijos atsiperka – ypač kai auga naudojimo kaštai.

    „Nebuly“ idėja – iš DI agentų veiklos „pėdsakų“ sukurti įrodymais paremtą vaizdą, kiek laiko sutaupoma, kokie pajėgumai atlaisvinami ir kokį apčiuopiamą poveikį tai turi procesams bei pajamoms.

    Investicijų raundui vadovavo „Planven“, jame dalyvavo „Exor Ventures“, „Tenacity Capital“, „TGVG Capital“, taip pat „Fastweb+Vodafone“ per „Founders Factory“ ir kiti investuotojai bei verslo angelai.

    Prie raundo prisidėjo ir „CDP Venture Capital SGR“ – per savo Dirbtinio intelekto fondą bei Skaitmeninės transformacijos fondą, kuriuos remia Europos Sąjungos programa „NextGenerationEU“.

    Pasak „Planven“ valdančiojo partnerio Giovanni Canetta Roeder, DI grąžos matavimas netrukus taps įprasta didelių organizacijų valdymo dalimi, o „Nebuly“ kuria būdą tai padaryti praktiškai ir įrodymais grįstai.

    Kaip matuojama DI agentų nauda

    „Nebuly“ įkurta 2022 metais – ją įsteigė Francesco Signorato, Julien Roux ir Diego Fiori. Platforma analizuoja, ką DI agentai iš tikrųjų daro organizacijoje, tiek vidiniuose įrankiuose darbuotojams, tiek klientams skirtuose pagalbininkuose.

    Vidiniams diegimams nauda dažniausiai apibrėžiama efektyvumo rodikliais – pavyzdžiui, sutaupytomis darbo valandomis ar padidėjusiu komandos pajėgumu. Taip pat pateikiama informacija, kokių naujų užduočių komandos gali imtis atsiradus papildomam laikui.

    Klientams skirtų DI agentų atveju platforma siekia fiksuoti pajamas, kurioms įtaką darė agentai, taip pat iškelia signalus, susijusius su klientų praradimo rizika ar papildomo pardavimo galimybėmis.

    „Nebuly“ teigia, kad įmonės iki šiol DI sėkmę neretai vertino pagal vartotojų skaičių, užklausas ir atsakymus – tačiau tokie rodikliai neparodo, ar darbuotojas atgavo valandą darbo laiko, ar klientas gavo jam reikalingą atsakymą.

    Su kuo jungiasi ir kur diegiama

    Platforma jungiama prie agentų, kuriuos įmonės jau naudoja – tarp minimų sprendimų yra „Claude“, „ChatGPT“ ir „Microsoft Copilot“ pagrindu sukurti įrankiai.

    Diegimo modelis taip pat pritaikomas prie didelių organizacijų reikalavimų: klientai gali rinktis sprendimą diegti savo infrastruktūroje (on-premises) arba privačiame debesyje.

    Įmonė nurodo turinti kelias šešiaženkles sutartis telekomunikacijų, automobilių, pramoninės gamybos, prabangos prekių, sveikatos priežiūros ir technologijų sektoriuose.

    Tarp klientų įvardijami „Oura“, „Iveco Group“, „Fastweb+Vodafone“, „CNH“ ir „Zeiss“.

    Kur bus skiriami nauji pinigai

    „Nebuly“ planuoja naują kapitalą panaudoti pardavimų ir plėtros komandų stiprinimui Jungtinėse Valstijose ir Europoje, taip pat tolimesniam platformos vystymui.

    Bendrovė siekia tapti rinkos standartu, kai kalbama apie DI agentų kuriamos verslo vertės matavimą – sritį, kuri daugeliui įmonių tampa kritiška priimant sprendimus dėl kaštų, produktyvumo ir darbuotojų poreikio.