CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkija stiprina sraigtasparnių parką: „GE Aerospace“ T700/CT7 variklių remontas ir aptarnavimas vyks Lenkijoje

    Vienas variklis keturiems tipams

    Lenkijoje kuriami pajėgumai aptarnauti, remontuoti ir atlikti kapitalinius šeimos T700/CT7 variklių darbus, kurie naudojami keliuose Lenkijos kariuomenės sraigtasparniuose. Tokia kryptis numatyta pramoninio bendradarbiavimo susitarimuose, siejamuose su naujausiais ginkluotės pirkimais.

    T700/CT7 šeimos varikliai montuojami į keturių tipų sraigtasparnius, kuriuos Lenkija yra užsakiusi ar naudoja: AH-64E Apache Guardian, AW101, AW149 ir S-70i Black Hawk. Bendras variklis reiškia, kad viena infrastruktūra gali aptarnauti skirtingas platformas ir sumažinti logistikos grandinės rizikas.

    Servisas Dęblino bazėje

    Susitarimą dėl aptarnavimo Lenkijoje pasirašė valstybinės gynybos grupės įmonė WZL-1 ir „GE Aerospace“. Darbai bus koncentruojami WZL-1 padalinyje Dęblino mieste, kuris specializuojasi sraigtasparnių variklių techninėje priežiūroje.

    Tokio tipo veikla apima MRO procesus, tai yra techninę priežiūrą, remontą ir kapitalinį atnaujinimą. Praktikoje tai svarbu ne tik kasdieniam parengtumui, bet ir ilgesnio ciklo darbams, kuriems anksčiau dažnai prireikdavo užsienio gamyklų ar sertifikuotų centrų.

    Ryšys su Apache pirkimu

    Projektas siejamas su offsetu, lydinčiu AH-64E Apache Guardian įsigijimą. Lenkija yra paskelbusi planus įsigyti 96 šiuos smogiamuosius sraigtasparnius, o pirmosios didesnės apimties pristatymo fazės numatytos nuo 2028 metų iki 2032 metų.

    Be to, Lenkija buvo pasirinkusi tarpinį sprendimą mokymams ir pasirengimui, išsinuomodama naudotus AH-64D sraigtasparnius. Tokie sprendimai paprastai leidžia iš anksto apmokyti įgulas, techninį personalą ir sukurti eksploatacijos procedūras dar iki naujos technikos atvykimo.

    Kodėl tai svarbu NATO kontekste

    Variklių aptarnavimo perkėlimas į šalį, kuri intensyviai plečia kariuomenę, yra svarbus tiek operaciniu, tiek politiniu požiūriu. Kuo daugiau kritinių techninės priežiūros etapų atliekama vietoje, tuo mažiau priklausoma kariuomenė tampa nuo užsienio grafiko, transportavimo grandinių ir sertifikuotų paslaugų trūkumo krizės metu.

    Lenkijos pareigūnai pabrėžė, kad toks centras galėtų teikti paslaugas ne tik nacionaliniams poreikiams, bet ir sąjungininkams Europoje, kurie naudoja tas pačias platformas ar variklių šeimą. T700/CT7 paplitimas skirtingose šalyse didina galimybę, kad MRO pajėgumai ateityje būtų išnaudojami plačiau.

    „Tikroji karinė galia yra ne tai, ką galime nusipirkti, o tai, ką galime išlaikyti tarnyboje“, – sakė JAV ambasadorius Lenkijoje Thomas Rose.

    „Šis centras daugelį metų rems platformas, kuriomis naudojasi Lenkijos kariuomenė“, – sakė „GE Aerospace“ atstovas Shawn Warren.

    Lenkijos pusė taip pat akcentuoja, kad investicijos į vietinius priežiūros pajėgumus stiprina gynybos pramonės kompetencijas dešimtmečiams. Tokios iniciatyvos tampa vis aktualesnės Europoje, kur po 2022 metų saugumo situacijos pokyčių ryškėja poreikis ne tik įsigyti techniką, bet ir užtikrinti jos nuolatinį parengtumą.

  • Supske brangsta atliekų išvežimas: dėl užstato sistemos „geltonas maišas“ neteko vertės

    Lenkijos Supsko miestas svarsto didinti mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą beveik 30 proc. Jei sprendimas būtų priimtas, mėnesio įmoka gyventojams augtų nuo maždaug 7,30 euro iki 9,30 euro.

    Miesto valdžia teigia, kad spaudimą kainoms didina užstato sistema, kuri iš buitinių atliekų srauto „ištraukia“ vertingiausias pakuotes. Dėl to, anot savivaldybės, metalų ir plastiko frakcija, vadinama geltonu maišu, tapo mažiau pelninga rūšiavimui.

    Kas pasikeitė geltoname maiše?

    Užstato sistema skatina gyventojus dalį pakuočių grąžinti į taromatus ir surinkimo punktus, todėl jos nebeatkeliauja į mišrią komunalinių atliekų grandinę. Savivaldybės argumentas paprastas: atliekų vežėjai anksčiau dalį kaštų kompensuodavo parduodami išrūšiuotas žaliavas, o dabar šių pajamų mažėja.

    „Geltonas maišas tapo skurdesnis. Tai, kas leidžia susigrąžinti pinigus, patenka į užstato sistemą, o maiše lieka tai, ką privalome sutvarkyti“, – sakė Supsko miesto aplinkos apsaugos ir komunalinio ūkio skyriaus vadovė Katarzyna Guzewska.

    Tokiais atvejais didesnė dalis surinktos frakcijos tampa ne žaliava, o sąnauda, nes ją reikia papildomai išrūšiuoti, transportuoti ir sutvarkyti. Savivaldybės bei vežėjų teigimu, tai mažina „amortizatorių“, kuris iki šiol lėtino atliekų tvarkymo kainų augimą.

    Kiek kainuos atliekų tvarkymas?

    Skaičiuojama, kad visas atliekų tvarkymo sistemos kaštas mieste 2025 metais gali siekti apie 7 000 000 eurų. Tai maždaug 460 000 eurų daugiau, nei buvo planuota anksčiau.

    Vien atliekų sutvarkymo dalis šiemet, kaip nurodo savivaldybė, sudaro apie 4 470 000 eurų, o 2026 metais gali kilti iki maždaug 5 000 000 eurų. Ilgesnėje perspektyvoje, 2028 metais, ši eilutė gali viršyti 5 580 000 eurų.

    Miestas taip pat numato paskatą tiems, kurie kompostuoja biologiškai skaidžias atliekas namuose. Tokiu atveju siūloma nuolaida siektų apie 0,70 euro per mėnesį.

    Be užstato sistemos poveikio, savivaldybė išskiria ir kitus veiksnius, didinančius tarifus. Tarp jų minimi brangstantys likutinių atliekų šalinimo mokesčiai ir augantis komunalinių atliekų kiekis.

    Supsko pavyzdys rodo, kad keičiantis pakuočių surinkimo taisyklėms savivaldybėms gali tekti iš naujo perskaičiuoti atliekų tvarkymo grandinės ekonomiką. Gyventojams tai dažniausiai reiškia paprastą rezultatą: mažiau vertės atliekų sraute ir didesnę sąskaitą už paslaugą.

  • Gdansko Naftoportui – 35 metai: kaip terminalas tapo Lenkijos energetinio saugumo ašimi

    Gdansko Naftoportas mini 35 metų veiklos sukaktį – šiandien tai viena svarbiausių Lenkijos naftos importo grandžių, užtikrinanti tiekimo stabilumą ir sistemos lankstumą. Terminalo reikšmė ypač išryškėjo po sprendimo atsisakyti rusiškos naftos, kai didžioji dalis importo persikėlė į jūrinius maršrutus.

    Nors įmonė Naftoport kaip atskiras juridinis vienetas pradėjo veikti 1991 metais, naftos importo per Gdanską istorija gerokai senesnė. Pirmasis krovinys į Gdansko uostą atplukdytas 1975 metais, tačiau tuometinis terminalo potencialas ilgą laiką liko neišnaudotas.

    Nuo prl planų iki kritinių sprendimų

    Ambicingus naftos tiekimo diversifikavimo planus XX amžiaus pabaigoje stabdė keli veiksniai: pasauliniai kainų šuoliai, geopolitinės įtampos ir regioninė priklausomybė nuo SSRS žaliavų srautų. Situaciją komplikavo ir 1980-ųjų ekonominė krizė, kai atsiskaitymai už naftą kietąja valiuta tapo didele našta.

    Proveržis įvyko po 1989 metų politinių ir ekonominių pokyčių, kai Lenkija pradėjo kryptingai ieškoti alternatyvų rytiniams tiekimo kanalams. 1992 metais Naftoportas pastatė pirmą modernią perkrovos infrastruktūrą, kurios projektinė galia siekė 11 mln. tonų per metus.

    Praktinė terminalo vertė išryškėjo jau 1992 metais, kai dėl SSRS žlugimo sutriko tiekimas vamzdynais iš rytų. Tais metais jūriniais keliais į šalį buvo atgabenta apie 7,5 mln. tonų naftos – daugiau nei pusė tuo metu suvartoto kiekio.

    Rekordiniai srautai ir regioninė svarba

    Pastaraisiais metais terminalas tapo ne tik nacionalinės, bet ir regioninės reikšmės objektu. Nafta iš Gdansko tiekiama ne vien Lenkijos perdirbimo gamykloms Plocke ir Gdanske, bet ir dviem Vokietijos perdirbimo centrams – Leunos ir Švedto kryptimis, pasitelkiant vamzdynų infrastruktūrą.

    Remiantis naujausiais terminalo skelbtais veiklos rodikliais, praėjusiais metais čia perkrauta beveik 37,4 mln. tonų naftos ir apie 1,25 mln. tonų naftos produktų. Per metus aptarnauti 463 laivai – tai rekordinis intensyvumas, rodantis, kad terminalas dirba itin dideliu tempu.

    Naftoportas pritaikytas priimti didžiausius laivus, galinčius įveikti Danijos sąsiaurius. Infrastruktūra leidžia aptarnauti iki 350 metrų ilgio tanklaivius, o penkios nepriklausomos prieplaukos suteikia galimybę vienu metu vykdyti operacijas su penkiais laivais.

    „Už šių rezultatų stovi žmonės – jų patirtis ir atsakomybė už saugų kiekvienos operacijos vykdymą. Mūsų užduotis šiandien yra ne tik išlaikyti šią poziciją, bet ir toliau plėtoti Naftoporto potencialą atliepiant Lenkijos rinkos ir energetikos sistemos poreikius“, – sakė Naftoporto valdybos pirmininkas Daniel Betke.

    Plėtra: šeštoji prieplauka ir didesnės galios

    Sukaktį terminalas pasitinka plėtros etape – Gdanske statoma šeštoji perkrovos prieplauka, projektas įgyvendinamas kartu su Gdansko jūrų uosto valdytoju. Ši infrastruktūra turėtų didinti terminalo pajėgumus maždaug 9 mln. tonų per metus ir sudaryti sąlygas aptarnauti itin didelius VLCC klasės tanklaivius.

    Energetinio saugumo kontekste tokia plėtra reiškia ne tik didesnį pralaidumą, bet ir papildomą atsparumą tiekimo trikdžiams. Kuo daugiau alternatyvių logistikos „butelio kaklelių“ pašalinama, tuo lengviau rinkai prisitaikyti prie geopolitinių ir kainų svyravimų pasaulinėse naftos rinkose.

  • „TotalEnergies“ didins naftos ir dujų gavybą: investicijos sieks iki 15,7 mlrd. eurų per metus

    Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ pristatė atnaujintus plėtros planus: bendrovė ketina nuosekliai didinti naftos ir gamtinių dujų gavybą ir kartu plėsti atsinaujinančios energetikos portfelį. Įmonė skelbia, kad artimiausiais metais metinės investicijos gali siekti 12,9–15,7 mlrd. eurų.

    „TotalEnergies“ nurodo, kad 2027–2030 metais gavyba turėtų augti apie 3 proc. per metus, o 2031–2035 metais augimas būtų 2–3 proc. per metus. Tikslas – iki dešimtmečio pabaigos pasiekti maždaug 3 mln. barelių naftos ekvivalento per parą, palyginti su dabartiniu maždaug 2,55 mln. lygiu.

    Kas stumia gavybos augimą?

    Bendrovė argumentuoja, kad paklausa išlieka didelė, ypač gamtinėms dujoms, kurios daugelyje šalių tebėra svarbios elektros gamybai ir pramonės poreikiams. „TotalEnergies“ pabrėžia, kad papildomas gavybos portfelis leis stabiliau užtikrinti tiekimą ir finansuoti kitus perėjimo prie mažesnių emisijų projektus.

    Įmonė gavybos plėtrą sieja su naujais angliavandenilių telkiniais ir vykdomais projektais Afrikoje bei kituose regionuose. Kartu minima, kad geopolitinės įtampos Persijos įlankoje ir laivybos rizikos strategiškai svarbiose vietose gali turėti įtakos daliai tiekimo grandinių.

    Daugiau žalios elektros ir grąža akcininkams

    „TotalEnergies“ planuose svarbi vieta skiriama elektros gamybai, kuri 2030 metais turėtų būti beveik visa paremta atsinaujinančiais šaltiniais. Bendrovė prognozuoja, kad energetikos segmento pajamos tuo metu sudarys apie 20 proc. visų grupės pajamų.

    Akcentuojamos investicijos į vėjo energetiką, įskaitant jūrinį vėją, taip pat į fotovoltiką, biodujas ir energijos kaupimo sprendimus. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją: didieji energetikos žaidėjai siekia diversifikuoti veiklą, išlaikydami tradicinių išteklių srautus, bet augindami mažesnių emisijų verslus.

    Bendrovė taip pat paskelbė akcininkams aktualius sprendimus: valdyba pritarė dabartinio vadovo Patricko Pouyanné kadencijos pratęsimui trejiems metams, o pelno paskirstymo politikoje numatyta reikšminga dalis grąžos per dividendus ir akcijų supirkimą. Skelbiama, kad už 2026 metų rezultatą 40 proc. pelno būtų nukreipiama dividendams arba akcijų supirkimui, o pati dividendo suma kasmet turėtų augti po 5 proc.

    Akcijų supirkimui ketinama skirti iki maždaug 2,3 mlrd. eurų 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį ir dar apie 1,9–2,3 mlrd. eurų 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Bendrovė pabrėžia, kad tai yra ilgalaikės kapitalo grąžos politikos dalis, kurią ji ketina tęsti ir tolesniais ketvirčiais.

  • Xi ir Trumpo susitikimo rezultatai: 30 mlrd. JAV dolerių muitų mažinimas ir naujas DI dialogo mechanizmas

    Kinijos ir JAV vadovų susitikimas Vašingtone baigėsi konkrečiais ekonominiais ir politiniais susitarimais. Pekinas skelbia, kad abi pusės sutiko mažinti tarpusavio muitus prekėms, kurių bendra vertė siekia apie 25 500 000 000 eurų.

    Kartu numatyta įsteigti dvišalę prekybos tarybą ir pagreitinti ankstesnių susitarimų įgyvendinimą. Šie žingsniai vertinami kaip bandymas stabilizuoti santykius po kelių metų prekybinių įtampų ir abipusių ribojimų.

    DI dialogas ir incidentų kanalas

    Atskira susitikimo dalis skirta dirbtiniam intelektui. Šalys sutarė sukurti formalų JAV ir Kinijos dialogo mechanizmą, skirtą vertinti DI naudą ir rizikas, taip pat įsteigti tiesioginį komunikacijos kanalą nenumatytiems incidentams, susijusiems su DI sistemomis.

    Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad kitas apsikeitimas nuomonėmis šiuo formatu numatytas 2026 metų lapkritį. Analitikų teigimu, tokio tipo kanalas gali tapti praktiniu įrankiu mažinant eskalacijos riziką, kai DI pritaikymas persikelia į kibernetinio saugumo, gynybos ir kritinės infrastruktūros sritis.

    Tarptautiniai signalai ir politinė simbolika

    Susitikimo komunikatuose paliesti ir tarptautiniai klausimai, įskaitant Irano branduolinę programą bei laivybos tarptautiniuose vandens keliuose laisvę. Taip pat paskelbta, kad abu vadovai ketina remti ir asmeniškai dalyvauti artėjančiuose APEC susitikimuose Kinijoje bei G20 renginiuose JAV.

    Simboliniu akcentu tapo žinia apie dviejų didžiųjų pandų perdavimą JAV zoologijos sodui Atlantoje. Be to, pranešta apie planus pasirašyti karinį memorandumą dėl krizinės komunikacijos ir tęsti JAV karių palaikų paieškas Kinijoje.

    Susitikimo kontekstas rodo dvi lygiagrečias kryptis: ekonomikos srityje siekiama sumažinti trintį, o technologijų fronte bandoma sukurti bent minimalias taisykles ir kontaktų linijas. Rinkoms svarbiausia, ar muitų mažinimas ir dialogas dėl DI virs realiais sprendimais, o ne vien deklaracijomis.

  • Billas Gatesas perspėja dėl kibernetinių ir bioatakų: reguliuoti DI bus sunkiau nei branduolines derybas

    „Microsoft“ įkūrėjas ir filantropas Billas Gatesas perspėja, kad dirbtinis intelektas (DI) gali tapti įrankiu ne tik verslui ar mokslui, bet ir piktavaliams, galintiems surengti kibernetines ar biologines atakas dideliu mastu. Jo teigimu, tarptautinis DI reguliavimas bus itin sudėtingas, tačiau delsimas didina riziką, kad rimtos krizės įvyks anksčiau, nei bus sutarta dėl saugiklių.

    Interviu JAV žiniasklaidai Gatesas pabrėžė, kad technologijų pažanga pasiekė etapą, kai mažos grupės, turinčios prieigą prie pažangių DI modelių, teoriškai gali atlikti tai, kas anksčiau buvo įmanoma tik valstybėms. Didžiausia problema, anot jo, yra ta, kad DI ne visada galima „paprastai išjungti“ kaip įprastą sistemą, o jo poveikis gali būti išskaidytas per daugybę paslaugų ir infrastruktūros grandžių.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Gateso vertinimu, didžiausia grėsmė kyla tuomet, kai pažangūs modeliai atsiduria blogų ketinimų turinčių žmonių rankose. Tokiais atvejais DI gali pagreitinti kenkėjiškų programų kūrimą, padėti ieškoti sistemų pažeidžiamumų ar automatizuoti dezinformacijos kampanijas, kurios išnaudoja visuomenės įtampas.

    Dar jautresnė sritis – biologinė sauga, kur DI potencialiai gali sumažinti barjerus planuojant pavojingus eksperimentus ar ieškant būdų apeiti saugumo protokolus. Nors reali rizika priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant prieigą prie laboratorinės infrastruktūros, Gatesas ragina DI kūrimą vertinti kaip nacionalinio ir tarptautinio saugumo klausimą.

    „Vienintelis klausimas – ar tai padarysime prieš didelio masto kibernetinę ar biologinę ataką, ar po jos“, – sakė Billas Gatesas.

    Reguliavimo dilema: greitis prieš saugumą

    Gatesas ragina JAV imtis iniciatyvos ir stumti DI reguliavimo principus į tarptautinį lygmenį, nes atskirų valstybių taisyklės lengvai apėjamos globalioje skaitmeninėje rinkoje. Jo požiūriu, reikalingi bendri standartai, apimantys modelių testavimą, rizikos vertinimą, incidentų atskleidimą ir atsakomybės mechanizmus, kai DI panaudojamas žalingai.

    Pastaruoju metu DI saugumo tema aštrėja ir dėl to, kad net tarpusavyje konkuruojančios bendrovės ima ieškoti bendrų taisyklių. Viešojoje erdvėje dažniau kalbama apie nepriklausomą priežiūrą, modelių auditus ir privalomas procedūras prieš pateikiant ypač galingus modelius plačiajai rinkai.

    Tuo pat metu reguliavimo idėjos susiduria su politiniu pasipriešinimu. JAV politinėje diskusijoje dalis lyderių laikosi pozicijos, kad griežtesnės taisyklės gali sulėtinti inovacijas ir mažinti ekonominį konkurencingumą, o rinkos lūkesčiai dėl DI proveržio esą tapo svarbiu augimo veiksniu.

    Kodėl tai svarbu Europai ir Lietuvai?

    Nors Gateso komentarai skamba JAV kontekste, DI rizikos valdymas vis labiau tampa tarptautiniu klausimu, aktualiu ir Europai. Europos Sąjungoje didelis dėmesys skiriamas tam, kad pažangios sistemos būtų diegiamos su aiškiais atsakomybės ir saugumo reikalavimais, ypač srityse, kurios gali paveikti infrastruktūrą, sveikatą ar demokratinius procesus.

    Lietuvai, kaip mažai ir skaitmenizuotai valstybei, kibernetinis atsparumas yra kritiškai svarbus: nuo viešųjų paslaugų iki energetikos ir finansų sektoriaus. Todėl diskusija apie DI saugumą neišvengiamai palies ne tik technologijų įmones, bet ir valstybės institucijas, kritinės infrastruktūros valdytojus bei švietimo sistemą, kuri ruošia specialistus naujai rizikų aplinkai.

  • Dirbtinis intelektas gali nesukilti: didesnė rizika, kad patys tyliai atiduosime jam sprendimus

    Diskusijos apie dirbtinio intelekto keliamas rizikas vis dažniau sukasi ne apie filmų scenarijus, o apie kasdienybę: kaip technologija tampa tokia patogi, kad žmogus pamažu nustoja tikrinti, abejoti ir spręsti pats. Ekspertai pabrėžia, kad grėsmė gali kilti ne iš staigaus „maišto“, o iš lėto įpročio deleguoti vis daugiau atsakomybių sistemoms.

    Tokia „tyliojo perėmimo“ rizika ypač aktuali tada, kai DI diegiamas į sprendimų priėmimą, infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas. Kuo daugiau procesų priklauso nuo automatizuotų modelių, tuo didesnė tikimybė, kad sutrikus sistemai ar pasikeitus jos elgsenai, žmonėms bus sunku greitai atkurti kontrolę.

    Rizika auga kartu su autonomija

    Ekspertai sutaria, kad šiandien dar sunku patikimai įvertinti tikimybę, jog pažangus DI kada nors taptų egzistencine grėsme. Vis dėlto rizikos lygis gali augti, jei modeliai įgyja daugiau autonomijos, prieigą prie įrankių ir galimybę atlikti ilgesnes užduočių grandines be nuolatinės žmogaus priežiūros.

    Praktikoje tai reiškia ne vien geresnį teksto generavimą, bet ir agentines sistemas, kurios vykdo veiksmus: valdo paskyras, inicijuoja pirkimus, keičia nustatymus, rašo ir paleidžia kodą. Tokiose situacijose didžiausia problema tampa ne „ketinimai“, o prognozuojamumas: ar galime patikimai numatyti, kokiais būdais sistema sieks tikslo sudėtingoje aplinkoje.

    Ne viena katastrofa, o incidentų grandinė

    Vietoje vieno didelio lūžio scenarijaus, realistiškesnis kelias gali būti incidentų serija. Tai gali būti autonominis agentas, sukėlęs finansinių nuostolių, masinio klaidinimo kampanijos, klaidingai suveikę sprendimų palaikymo įrankiai ar infrastruktūros sutrikimai, kai naudojamas modelis, kurio veikimo logikos organizacija iki galo nesupranta.

    Kiekvienas toks įvykis didina spaudimą reguliuoti, diegti papildomas apsaugas ir kurti standartus. Tačiau problema ta, kad reguliavimas dažniausiai vejasi inovaciją, o DI – bendros paskirties technologija, kurią sunku apriboti vienu „režimu“ taip, kaip ribojamos siauresnės didelės rizikos sritys.

    Ką siūlo ekspertai: testai, stebėsena ir ribotos teisės

    Vienas dažniausiai kartojamų siūlymų – nepriklausomi saugumo testai, ypač prieš plačiai išleidžiant pažangiausius modelius. Vien vidiniai kūrėjų bandymai ir deklaracijos apie saugumą nėra pakankami, nes trūksta išorinio patikrinimo ir palyginamų metodikų.

    Taip pat akcentuojamas incidentų registravimas ir stebėsena po įdiegimo, kad būtų galima matyti pasikartojančius gedimus ir netikėtą elgseną. Kitas principas – riboti DI „teises“: kokius veiksmus jis gali atlikti be patvirtinimo, prie kokių sistemų gali prisijungti ir kokiu mastu gali valdyti kritinius procesus.

    Galiausiai pabrėžiama žmonių kompetencijų reikšmė. DI neveikia vakuume: jei vadovai, inžinieriai ar viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjai nesupranta, kaip ir kada modeliai klysta, net ir gera reguliacinė bazė gali neveikti taip, kaip tikimasi.

    Ekspertų įspėjimas paprastas: didžiausias pavojus gali būti ne „maištaujanti“ sistema, o visuomenė, kuri dėl patogumo ir spaudimo efektyvumui palaipsniui praranda gebėjimą valdyti savo pačios sprendimus.

  • DI grąžinimų sukčiai įsisiautėja: „Allegro“ ir „Vinted“ pardavėjai praranda prekes bei pinigus

    Dirbtinis intelektas e. prekyboje padeda pirkėjams greičiau rasti prekes ir pardavėjams efektyviau aptarnauti klientus. Tačiau vis dažniau jis naudojamas ir apgaulei, kai ginčams dėl pirkinių sukuriami įtikinami, bet suklastoti „įrodymai“.

    Pardavėjai socialiniuose tinkluose ir platformų bendruomenėse vis dažniau pasakoja apie atvejus, kai pirkėjas pateikia DI sugeneruotas nuotraukas ar vaizdus, esą prekė brokuota, apgadinta ar neatitinka aprašymo. Tokiu būdu inicijuojamas ginčas, prašoma kompensacijos ar viso grąžinimo, o prekė neretai lieka pas pirkėją.

    Kaip veikia refund fraud schema

    Dažniausiai sukčiavimo logika paprasta: pirkėjas nufotografuoja prekę arba siuntą ir vaizde dirbtiniu intelektu „prideda“ defektus, kurių realybėje nebuvo. Pavyzdžiui, drabužiuose ar batuose atsiranda „skylės“, o ant pakuotės „matomi“ pažeidimai.

    Toliau sekantis žingsnis – pretenzija ir reikalavimas grąžinti pinigus. Pardavėjai pabrėžia, kad ginčų metu platformos dažnai remiasi pirkėjo pateikta vizualine medžiaga, todėl įrodinėjimo našta tenka būtent pardavėjui.

    Šis modelis tarptautinėje praktikoje vadinamas refund fraud – kai siekiama atgauti pinigus už geros būklės prekę. DI įrankiai tokį sukčiavimą padaro pigesnį, greitesnį ir sunkiau atsekamą, nes „įrodymai“ atrodo realistiškai.

    Auga nusiskundimų mastas

    Viešojoje erdvėje matyti, kad problema nėra pavienė – daugėja diskusijų grupių, kuriose pardavėjai dalijasi patirtimi ir prašo patarimų, kaip reaguoti į pretenzijas. Tokiose bendruomenėse kasdien atsiranda naujų istorijų apie ginčus, kuriuose pirkėjas pateikia tariamus defektus.

    Pačios platformos akcentuoja, kad vizualinis vaizdų „pagerinimas“ ne visada yra draudžiamas, jei jis nekeičia realių prekės savybių ir atitinka taisykles. Tačiau klaidinančios ar apgaulingos DI manipuliacijos, ypač ginčuose, vertinamos kaip taisyklių pažeidimas.

    „Kai kurie įrankiai gali būti naudojami parodyti drabužio prigludimą, pašalinti foną ar apsaugoti asmens duomenis, nekeičiant tikros prekės išvaizdos“, – teigiama platformos pozicijoje.

    Platformos taip pat pabrėžia, kad suklastotų įrodymų pateikimas ginčų metu yra draudžiamas ir traktuojamas rimtai. Vis dėlto pardavėjai pastebi, jog praktikoje ginčų sprendimai gali užtrukti, o žala patiriama iš karto.

    Kaip pardavėjams apsisaugoti?

    Kibernetinio saugumo specialistai pataria kaupti įrodymus dar prieš išsiunčiant siuntą. Viena veiksmingiausių priemonių – vaizdo įrašas, kuriame matomas prekės patikrinimas ir pakavimo procesas, įskaitant siuntos užklijavimą bei lipdukų uždėjimą.

    Taip pat rekomenduojama fiksuoti identifikatorius, jei prekė juos turi, pavyzdžiui, serijos numerius ar kitus unikalius žymėjimus. Papildomai verta archyvuoti originalias nuotraukas ir vaizdo failus su techniniais metaduomenimis, kad vėliau būtų lengviau įrodyti, kada ir kuo buvo fotografuota.

    Pardavėjai vis dažniau naudoja ir prevencinius sprendimus, pavyzdžiui, ant siuntų deda žymas, jog pakuojama stebint vaizdo stebėjimui. Kai DI klastotės plika akimi nepastebimos, galima pasitelkti aptikimo sistemas, tačiau jos dažnai pateikia tik tikimybinius signalus, o ne galutinį įrodymą.

    Teisinė pusė ir atsakomybė

    Teisininkai primena, kad sąmoningas pardavėjo klaidinimas siekiant finansinės naudos gali būti vertinamas kaip sukčiavimas. Atsakomybė gali kilti ir už manipuliavimą skaitmeniniais duomenimis, ypač jei klastojami „įrodymai“ ir jie naudojami pinigų išviliojimui.

    Ekspertai prognozuoja, kad DI įrankiams tobulėjant bandymų piktnaudžiauti grąžinimais tik daugės. Kol kas aiškaus sisteminio sprendimo trūksta, todėl didžioji dalis prevencijos tenka patiems pardavėjams ir platformų ginčų mechanizmams.

  • Pentagonas užsimojo sukurti melo detektorių su DI: projektui numatyta apie 26 mln. eurų

    Pentagono planas: Polygraph Next

    JAV Gynybos departamentas svarsto naujos kartos poligrafo programą, kurioje svarbų vaidmenį atliktų dirbtinis intelektas. Iniciatyva, dokumentuose įvardijama kaip Polygraph+ arba Polygraph Next, numatyta keliems metams į priekį, tačiau galutiniai sprendimai priklausys nuo finansavimo tvirtinimo.

    Pagal viešai cituojamus biudžetinius planus, projektui per 2027–2031 finansinius metus ketinama skirti apie 26 milijonus eurų. Tai būtų investicija į federalinių patikimumo vertinimo priemonių modernizavimą, ypač tais atvejais, kai tikrinami darbuotojai ar vertinamos vidinės grėsmės.

    Kaip veiktų DI paremtas poligrafas

    Pagrindinė idėja yra sujungti tradicinį poligrafo principą su automatizuotu rezultatų vertinimu, paremtu DI ir mašininiu mokymusi. Tokia sistema galėtų standartizuoti duomenų analizę, sumažinti žmogiškojo vertinimo skirtumus ir greičiau apdoroti didesnius informacijos kiekius.

    Kitas akcentas – fiziologinių signalų nuskaitymas nuotoliniu būdu, nepritvirtinant jutiklių prie kūno. Anksčiau viešai aptartuose JAV gynybos tyrimuose buvo nagrinėtos technologijos, galinčios kameromis fiksuoti širdies ritmo ir kvėpavimo pokyčius, veido odos temperatūrą bei subtilius judesius.

    Kodėl kyla abejonių dėl patikimumo

    Net ir moderniausias poligrafas iš esmės nefiksuoja melo tiesiogiai – jis matuoja fiziologines reakcijas, kurios gali kilti dėl streso, baimės, nuovargio ar kitų priežasčių. Dėl to rezultatai gali būti dviprasmiški, o klaidingi vertinimai – reali rizika, ypač sprendžiant dėl žmogaus patikimumo ar prieigos prie jautrios informacijos.

    Ekspertų diskusijose dažnai pabrėžiama, kad DI gali pagerinti duomenų apdorojimą, tačiau negarantuoja, kad bus nustatoma objektyvi tiesa. Todėl Pentagono planuojamos veiklos kryptys apima ne tik kūrimą, bet ir nepriklausomus tyrimus, bandymus realiomis sąlygomis bei prototipų vertinimą prieš diegiant plačiau.

    Projektą numatoma sieti su centralizuotu duomenų kaupimu ir analitikos įrankiais, kad būtų galima lyginti skirtingų testų rezultatus ir gerinti modelius. Vis dėlto, kol kas tai labiau eksperimentinė programa, o ne pažadas sukurti neklystantį melo nustatymo metodą.

  • Ukraina kuria Army of Robots: M. Fedorovas kviečia gynybos technologijų kūrėjus ir ieško CTO

    Ukraina kuria Army of Robots: M. Fedorovas kviečia gynybos technologijų kūrėjus ir ieško CTO

    Ukrainos skaitmeninės transformacijos ir gynybos politikos architektas Mykhailo Fedorovas pristatė naują iniciatyvą Army of Robots, skirtą sparčiai plėtoti karinius robotus ir kitus autonominius sprendimus. Apie startą jis pranešė Lvivo IT Arena konferencijoje, kartu pakviesdamas prisijungti gynybos technologijų įmones, inžinierius ir technologijų vadovą, kuris galėtų koordinuoti programos kryptį.

    Pasak Fedorovo, pagrindinis tikslas išlieka pragmatiškas: perkelti pavojingiausias užduotis nuo žmonių prie mašinų ir taip mažinti karių netektis. Iniciatyva pozicionuojama ne kaip vienas produktas, o kaip ekosistema, kuri apimtų technologijų testavimą, diegimą ir sėkmingų sprendimų mastelio didinimą realiomis fronto sąlygomis.

    Nuo dronų prie robotų

    Army of Robots idėja remiasi ankstesne Ukrainos programa Army of Drones, kuri 2022 metais tapo vienu ryškiausių šalies bandymų centralizuotai spartinti bepiločių diegimą. Fedorovas akcentavo, kad per kelerius metus bepiločiai iš nišinės technologijos virto karo kasdienybe, o Ukrainos pramonė išaugo iki šimtų gamintojų.

    „Tada mažai kas galėjo įsivaizduoti, kaip stipriai nepilotuojamos sistemos pakeis karą“, – sakė M. Fedorovas.

    Jis teigė, kad šiandien Ukrainai reikia kito šuolio, nes technologinė kova nestovi vietoje, o sprendimų ciklai trumpėja. Robotizacija, jo vertinimu, gali tapti kitu lūžio tašku, ypač ten, kur reikalingas darbas po apšaudymais, minų laukuose ar sudėtingoje logistikoje.

    Kur robotai būtų naudojami?

    Pagal pristatytą viziją, mūšio lauke pirmiausia veiktų jutikliai ir stebėjimo sistemos, kurios aptinka grėsmes, o į pavojingiausias zonas vyksta robotinės platformos. Kalbama apie sprendimus, galinčius evakuoti sužeistuosius, pristatyti amuniciją, vykdyti žvalgybą, saugoti pozicijas, kloti ar valyti minas ir vykdyti smūgines užduotis.

    „Robotai turi daryti pavojingiausią darbą, kad mūsų kariai galėtų grįžti namo“, – sakė M. Fedorovas.

    Nors viešai neatskleidžiama, kokio lygio autonomija bus prioritetinė, ši kryptis atitinka platesnę karo technologijų raidą: didėja poreikis sistemoms, kurios veikia greičiau nei žmogaus sprendimų priėmimo ciklas, o ryšio trikdymo sąlygomis gali išlaikyti bent dalinį funkcionalumą.

    Investicijos ir karo laukas kaip laboratorija

    Fedorovas nurodė, kad Army of Robots modelis numato investuoti į gynybos technologijų bendroves, inicijuoti vidinius projektus, plėtoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kompetencijas bei testuoti sprendimus kartu su kariuomene. Tikslas yra sutrumpinti kelią nuo fronto poreikio identifikavimo iki prototipo ir masinio diegimo.

    Iniciatyva siejama ir su anksčiau aptartais planais kurti gynybos technologijų investicinį fondą, kuris skirtųsi nuo tradicinio rizikos kapitalo modelio. Tokia struktūra, kaip teigiama, turėtų ne tik finansuoti esamus kūrėjus, bet ir padėti steigti naujas įmones aplink kritines technologijas, įskaitant mūšio lauko robotiką, perėmėjus ir sprendimus su DI.

    „Tai reiškia, kad turime nuolat kurti kitą technologijų ciklą greičiau nei priešininkas“, – sakė M. Fedorovas.

    Pristatydamas kryptį, jis taip pat pabrėžė vieną didžiausių rizikų: Rusija, jo vertinimu, geba greitai kopijuoti ir dideliu mastu gaminti veiksmingas karo technologijas. Dėl to Ukraina siekia telkti inžinerinę kompetenciją, kovinę patirtį ir kapitalą į vieną procesą, kuriame sprendimai būtų ne tik kuriami, bet ir greitai tikrinami bei diegiami.