CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Cate Blanchett pristatė nemokamą įrankį: kaip „Human Consent Registry“ ribos DI naudojamą tapatybę

    Cate Blanchett pristatė nemokamą įrankį: kaip „Human Consent Registry“ ribos DI naudojamą tapatybę

    Cate Blanchett žingsnis prieš DI piktnaudžiavimą

    Australų aktorė ir prodiuserė Cate Blanchett pristatė nemokamą internetinį įrankį, skirtą padėti žmonėms apsaugoti savo tapatybę nuo neteisėto naudojimo DI sistemose. Naujoji platforma pavadinta „Human Consent Registry“ ir, pasak iniciatorių, turėtų suteikti aiškesnę kontrolę dėl asmens duomenų ir atvaizdo panaudojimo.

    Įrankis pristatytas Europos Parlamente Briuselyje vykusiame renginyje, kurį surengė Europos Parlamento narė Eva Maydell. Renginyje taip pat dalyvavo kino režisierius Stevenas Soderberghas.

    „Jūsų tapatybė DI amžiuje tampa jūsų intelektine nuosavybe, todėl kiekvienas žmogus turi teisę nuspręsti, kaip DI gali ar negali ja naudotis“, – sakė Cate Blanchett.

    Ką leidžia „Human Consent Registry“

    Registras skirtas fiksuoti žmogaus sutikimą arba draudimą DI sistemoms naudoti asmenines ypatybes. Vartotojai gali nurodyti, ar leidžia naudoti vardą, atvaizdą, balsą, judesius ir kitus bruožus, taip pat pasirinkti, ar taikomos papildomos sąlygos.

    Platforma numatyta ne tik individualiems naudotojams, bet ir tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, agentams ar vadybininkams, kurie atstovauja kūrėjus. Organizacija teigia, kad ateityje įrankis turėtų apimti ir kūrybinių darbų, personažų ar prekės ženklų apsaugą, kai kyla rizika, jog jie bus panaudoti generuojant turinį be leidimo.

    Kodėl consent tema aštrėja Europoje

    Diskusijos dėl sutikimo ir autorinių teisių DI kontekste pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių technologijų politikos temų. Sparčiai augant generatyvaus DI galimybėms, daugėja atvejų, kai skaitmeniniai atvaizdai ar balsai atkuriami realistiškai, o auditorijai sunku atskirti, ar žmogus iš tiesų dalyvavo turinio kūrime.

    Europos Sąjungoje šią kryptį papildo ir reguliavimo pokyčiai, susiję su DI skaidrumu bei atsakomybe. Nors teisinė praktika skirtingose šalyse dar formuojasi, kūrėjai vis dažniau ieško techninių priemonių, kurios leistų aiškiai deklaruoti valią ir turėti įrodymą, kad sutikimas nebuvo duotas.

    Blanchett tęsiama kampanija ir Holivudo spaudimas

    „Human Consent Registry“ nėra pirmas Blanchett viešas žingsnis, akcentuojantis kūrėjų teisių apsaugą. Ji anksčiau prisidėjo prie iniciatyvų, raginančių politikus neatsitraukti nuo autorinių teisių apsaugos, kai technologijų bendrovės siekia platesnių išimčių DI mokymui.

    Pastaraisiais metais vis daugiau menininkų ir atlikėjų viešai kritikuoja neleistiną kūrinių ar įrašų naudojimą DI modelių mokymui. Kartu ryškėja ir kita tendencija: kai kurie žinomi asmenys ima papildomai teisiškai saugoti savo balsą, atvaizdą ar frazes, kad sumažintų galimybes juos atkurti be sutikimo.

    „DI technologijos plečiasi labai sparčiai, iš esmės be pakankamos kontrolės ir reguliavimo. Jei norime, kad žmogus išliktų šių technologijų centre, sutikimas turi būti pirmasis kriterijus“, – teigė Cate Blanchett.

  • Holivudo žvaigždės prieš DI klastotes: startuoja registras, leidžiantis valdyti veidą ir balsą

    Holivudo žvaigždės prieš DI klastotes: startuoja registras, leidžiantis valdyti veidą ir balsą

    Holivudo aktoriai ir kūrėjai vis garsiau kalba apie rizikas, kurias kelia dirbtinis intelektas, gebantis įtikinamai atkurti žmogaus veidą, balsą ar judesius. Reaguodami į šią tendenciją, grupė žinomų kino pasaulio vardų pristatė nemokamą internetinį registrą, skirtą aiškiai fiksuoti kūrėjų sutikimą dėl jų tapatybės naudojimo.

    Iniciatyvoje dalyvauja Javieras Bardemas, Cate Blanchett bei kiti kino industrijos atstovai, viešai raginantys įdiegti suprantamas taisykles. Pasak jų, problema šiandien nebe ta, ar DI egzistuos, o tai, kaip užtikrinti, kad technologijos vystymasis nevyktų kūrėjų teisių ir asmens tapatybės sąskaita.

    Kaip veikia sutikimo registras

    Platformos idėja paprasta: menininkas ar turinio kūrėjas prisiregistruoja, patvirtina tapatybę ir nurodo, kokiomis sąlygomis leidžia naudoti savo atvaizdą, balsą, judesius ar kitus atpažįstamus bruožus. Sutikimas žymimas trimis lygiais: leidžiama, leidžiama su sąlygomis arba draudžiama.

    Toks modelis kuriamas kaip praktiška, mašinoms suprantama duomenų bazė, kurią būtų galima taikyti dideliu mastu. Kūrėjai tikisi, kad aiškus signalas dėl leidimo ar draudimo sumažins pilkąsias zonas, kai tapatybė panaudojama be aiškaus sutarimo, o vėliau tenka ginčytis teismuose.

    Kodėl tapatybė tampa intelektine nuosavybe

    Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad žmogaus tapatybė vis dažniau įgauna ekonominę vertę, ypač audiovizualinėje industrijoje. DI priemonės leidžia sukurti įtikinamas imitacijas, kurios gali pakeisti aktoriaus darbą reklamoje, įgarsinime ar net filme, todėl klausimas tampa ne tik etinis, bet ir finansinis.

    Registras pristatytas Europos Parlamente, diskusijose apie Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktą, kuris 2024 metais patvirtintas kaip vienas pirmųjų išsamių DI reguliavimo pagrindų pasaulyje. Kūrėjų bendruomenė siekia, kad praktiniai įrankiai, paremti sutikimu, papildytų teisinį reglamentavimą, kuris ne visuomet spėja su technologijų tempu.

    Žvaigždės ragina rinktis aiškias taisykles

    Diskusijose dalyvavęs režisierius Stevenas Soderberghas akcentavo, kad tokio tipo sprendimas nėra draudimas ar įstatymas, o veikiau paskata elgtis atsakingai. Jo teigimu, industrijai reikia paprasto mechanizmo, kuris padėtų greitai suprasti, kas leidžiama, o kas ne, ir taip sumažintų piktnaudžiavimo atvejus.

    „Norint rasti kelią tarp nevaldomo entuziazmo ir DI keliamų pavojų, mums reikia apsaugų, paremtų sutikimu. Ne tam, kad stabdytume pažangą, o kad apsaugos galėtų augti kartu su technologijomis ir gintų mūsų teises“, – sakė Cate Blanchett.

    Nors technologijų bendrovės dalį tokių iniciatyvų vertina atsargiai, baimindamosi papildomos administracinės naštos, kūrėjai pabrėžia kitą pusę: aiškūs leidimai gali tapti ir verslui naudinga taisykle, mažinančia teisinius ginčus. Augant DI generuojamo turinio kiekiui, tapatybės apsauga vis dažniau tampa ne prabanga, o būtinybe.

  • Europos technologijų lyderiai prašo tiesioginės linijos su von der Leyen: siekia mažiau reguliavimo

    Europos technologijų lyderiai prašo tiesioginės linijos su von der Leyen: siekia mažiau reguliavimo

    Didžiosios Europos pramonės ir technologijų bendrovės siekia nuolatinio, tiesioginio dialogo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Įmonių vadovai tvirtina, kad taip Briuselio sprendimai būtų priimami greičiau, o taisyklės iš anksto būtų kuriamos paprasčiau.

    Iniciatyvoje dalyvauja tokių bendrovių kaip „Airbus“, „ASML“, „Ericsson“, „Mistral“, „Nokia“, „SAP“ ir „Siemens“ vadovai. Jie buriasi į nuolatinį formatą, vadinamą European Tech Creators, ir akcentuoja, kad Europa turi mažinti administracinę naštą bei spartinti bendrosios rinkos užbaigimą.

    Ko prašo verslo vadovai

    Nyderlandų lustų įrangos milžinės „ASML“ vadovas Christophe Fouquet pabrėžė, kad sudėtingos politikos vėliau supaprastinti nepavyksta taip greitai, kaip reikalauja rinka. Jo teigimu, geriau iš karto priimti tikslesnes taisykles, nes technologijų sektorius juda per greitai, kad lauktų ilgų pataisų ciklų.

    Diskusijose keliami keli konkretūs klausimai: mažiau perteklinio reguliavimo, lankstesnės susijungimų taisyklės ir didesnės galimybės Europos įmonėms augti iki masto, leidžiančio konkuruoti su Jungtinių Valstijų ir Kinijos rinkos žaidėjais. Bendrovių vadovai argumentuoja, kad fragmentuota rinka ir skirtingos nacionalinės taisyklės trukdo investicijoms bei technologijų plėtrai.

    DI lenktynės ir laiko spaudimas

    Ypač daug dėmesio skiriama dirbtinio intelekto plėtrai, kurioje, pasak verslo atstovų, sprendimų tempas tampa kritinis. „Mistral“ vienas iš įkūrėjų Arthur Mensch teigė, kad DI srityje dveji metai gali reikšti prarastą konkurencinį langą, todėl Europa turi trumpinti kelią nuo politinių idėjų iki realaus įgyvendinimo.

    Įmonių vadovai taip pat pabrėžia debesijos, duomenų centrų, puslaidininkių ir programinės įrangos svarbą, nes šiose srityse Europos priklausomybė nuo išorinių tiekėjų laikoma strategine rizika. Šis argumentas dera su platesnėmis Europos Komisijos pastangomis stiprinti technologinį savarankiškumą ir pramonės atsparumą.

    Kritika dėl artumo pramonei

    Von der Leyen antrosios kadencijos pradžioje akcentuoja pramonę palaikančią darbotvarkę, tačiau kai kurie sprendimai sulaukia kritikos dėl galimų interesų konfliktų. Viešojoje erdvėje diskutuota ir apie tai, ar Komisija nepersveria svarstyklių į didžiųjų korporacijų pusę, kai į patariamąsias roles kviečiami aukšto rango pramonės atstovai.

    Vis dėlto iniciatyvos dalyviai tvirtina, kad reguliarus dialogas nėra bandymas apeiti demokratines procedūras, o siekis padėti institucijoms priimti praktiškesnius sprendimus. Jų teigimu, jei Europa nori išlaikyti pramoninį konkurencingumą, jai reikia ne tik ambicingų strategijų, bet ir greitesnio, labiau prognozuojamo reguliavimo.

  • Vroclavo medicinos universitetas su „AstraZeneca“ pasitelkia DI: žada proveržį širdies ligų diagnostikoje

    Vroclavo medicinos universitetas su „AstraZeneca“ pasitelkia DI: žada proveržį širdies ligų diagnostikoje

    Vroclavo medicinos universitetas ir biofarmacijos bendrovė „AstraZeneca“ Lenkijoje pasirašė strateginės partnerystės susitarimą, kuriuo siekiama plačiau taikyti dirbtinį intelektą širdies ir kraujagyslių ligų tyrimuose. Bendradarbiavimas apima klinikinius tyrimus, mokslinius projektus, studentų ir darbuotojų kompetencijų stiprinimą bei pacientų sveikatos raštingumo didinimą.

    Šalys pabrėžia, kad DI medicinoje pirmiausia gali padėti ankstinti diagnostiką ir tikslinti rizikos vertinimą, ypač širdies nepakankamumo srityje, kur svarbus kuo ankstesnis ligos atpažinimas. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį duomenų analitikai, pažangesniems klinikinių sprendimų modeliams ir efektyvesniam pacientų stebėjimui.

    Universiteto atstovai akcentuoja, kad šiuolaikinėje sveikatos sistemoje inovacijos neatsiejamos nuo pacientų saugos ir aiškių atsakomybės principų. Todėl, plečiant DI taikymą, numatomas atsakingas technologijų diegimas, įskaitant duomenų kokybės, privatumo ir sprendimų paaiškinamumo reikalavimus, kurie ypač svarbūs klinikinėje praktikoje.

    Planuojamas RAPTOR-HF centras

    Vienas iš susitarime minimų tikslų siejamas su europiniu kompetencijos centru RAPTOR-HF, orientuotu į širdies nepakankamumą. Skelbiama, kad iniciatyvos ambicija yra ankstesnis ligos nustatymas, hospitalizacijų mažinimas ir naujų diagnostikos bei gydymo metodų plėtra, pasitelkiant pažangius tyrimų modelius.

    Toks centras atitiktų platesnę Europos kryptį stiprinti mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir geriau sujungti universitetus su pramone, kad inovacijos greičiau pasiektų klinikas. Kartu tai reiškia ir didesnį poreikį ruošiant specialistus, kurie supranta tiek mediciną, tiek duomenų analizę ir technologijų taikymo ribas.

    Ilgalaikiai tyrimai ir hipertenzijos iššūkis

    Kaip vienas bendros veiklos pavyzdžių nurodomas nekomercinis projektas PURE-LIGHT, kuriame daugiau nei 2 000 pacientų, sergančių arterine hipertenzija, buvo stebimi devynerius metus. Tyrimo tikslas buvo geriau suprasti, kodėl daliai žmonių kraujospūdis išlieka prastai kontroliuojamas, ir kokias ilgalaikes pasekmes tai sukelia sveikatai.

    Hipertenzija išlieka viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos būklių, todėl realių duomenų analizė ir ilgalaikės stebėsenos projektai tampa itin svarbūs. Ekspertai pabrėžia, kad tokio masto problemoms spręsti dažnai neužtenka pavienių iniciatyvų, reikalingas tęstinis akademinės bendruomenės, sveikatos sistemos ir pramonės bendradarbiavimas.

    „Su Vroclavo medicinos universitetu bendradarbiaujame ne vienerius metus, įgyvendiname bendrus mokslinius projektus ir ieškome atsakymų į pacientams svarbius klausimus“, – sakė „AstraZeneca“ Lenkijoje vadovas Wiktor Janicki.

    Ką tai gali reikšti studentams ir pacientams

    Susitarime didelis dėmesys skiriamas medicinos studijų ir profesinių kompetencijų stiprinimui, nes DI sprendimai keičia klinikinį darbą ir tyrimų metodus. Studentams ir doktorantams tai gali atverti daugiau praktinių galimybių dirbti su klinikinių tyrimų procesais, duomenų analize ir inovacijų diegimo principais.

    Pacientams tokios partnerystės dažniausiai svarbios tuo, kad jos gali paspartinti naujų diagnostikos metodų atsiradimą ir tikslinių gydymo strategijų kūrimą, ypač ten, kur lemia ankstyvas ligos aptikimas. Vis dėlto galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai sprendimai bus patikrinti klinikiniais tyrimais ir integruoti į kasdienę sveikatos priežiūrą.

  • JAV riboja „Anthropic“ DI modelius: kodėl „Mythos 5“ testas sukėlė audrą dėl NSA saugumo

    JAV riboja „Anthropic“ DI modelius: kodėl „Mythos 5“ testas sukėlė audrą dėl NSA saugumo

    JAV administracija 2026 metais birželio 12 dieną nurodė bendrovei „Anthropic“ apriboti prieigą prie pažangiausių dirbtinio intelekto modelių „Fable 5“ ir „Mythos 5“ tik JAV piliečiams. Sprendimas pateikiamas kaip prevencinis saugumo žingsnis po kontroliuojamo kibernetinio saugumo bandymo rezultatų, sukėlusių didelį atgarsį politiniuose sluoksniuose.

    Viešojoje erdvėje greitai paplito teiginiai, esą DI „įsilaužė“ į JAV Nacionalinės saugumo agentūros sistemas. Vis dėlto tiek su procesu susipažinę šaltiniai, tiek pati „Anthropic“ pabrėžia, kad realaus kibernetinio išpuolio prieš NSA infrastruktūrą nebuvo, o rezultatai gauti laboratorinėmis, griežtai kontroliuojamomis sąlygomis.

    Pagal pristatytą informaciją, bandymas buvo vadinamojo red team tipo: modelio buvo prašoma analizuoti kodą ir konfigūracijas bei identifikuoti pažeidžiamumus. Tokio formato pratybos naudojamos tam, kad organizacijos suprastų, kaip greitai ir tiksliai galima aptikti silpnąsias vietas, ir kokių apsaugos priemonių trūksta.

    JAV Senate aptariant technologijų rizikas, nuskambėjo itin griežta formuluotė, kuri ir tapo sensacijos pagrindu.

    „Testo metu modelis per kelias valandas parodė, kaip greitai gali būti surandami pažeidžiamumai mūsų įslaptintose sistemose“, – sakė senatorius Markas Warneris, remdamasis NSA vadovybės pateikta informacija.

    „Anthropic“ savo ruožtu akcentuoja, kad didelė dalis aptiktų problemų buvo žinomos arba analogiškos toms, kurias gali rasti ir kiti pažangūs generatyviniai modeliai. Kitaip tariant, kalbama ne apie autonominį įsilaužimą, o apie itin spartų pažeidžiamumų identifikavimą ir galimų atakos kelių modeliavimą, kas ir kelia nerimą gynybos institucijoms.

    Šis atvejis išsiskiria tuo, kad ribojimai pirmą kartą taip aiškiai nukreipiami į patį DI modelio pasiekiamumą, o ne tik į aparatinę įrangą ar lustų eksportą. Praktikoje tai sukūrė problemą: pasauliniu mastu patikimai patikrinti vartotojų pilietybę realiuoju laiku yra sudėtinga, todėl bendrovė laikinai išjungė minėtus modelius plačiajai auditorijai.

    Ekspertai pažymi, kad generatyvinis DI vis dažniau naudojamas ir gynybai, ir puolimui: jis spartina kodo auditą, padeda analitikams apdoroti incidentų duomenis, tačiau kartu mažina barjerus ieškant silpnų vietų programinėje įrangoje. Dėl to daugėja diskusijų, ar pažangiausius modelius reikėtų licencijuoti, riboti pagal rizikos lygį ir griežčiau kontroliuoti jų naudojimą kritinėse srityse.

    Kol kas viešai lieka neatsakyta, kokio pobūdžio sistemose ir kokiu tikslumu „Mythos 5“ demonstravo rezultatus, taip pat kokios konkrečios saugumo spragos buvo laikomos kritinėmis. Aišku viena: istorija tapo signalu, kad DI vertinimas nacionalinio saugumo kontekste pereina į naują etapą, kai svarbios ne tik galimybės, bet ir prieigos kontrolė.

  • „Electronic Arts“ vėl atleidžia darbuotojus: fone – milžiniškas Saudo fondų perėmimas

    „Electronic Arts“ vėl atleidžia darbuotojus: fone – milžiniškas Saudo fondų perėmimas

    Vaizdo žaidimų leidėja „Electronic Arts“ trečią kartą šiais metais mažina darbuotojų skaičių. Šįkart darbo vietų netenka dalis techninio palaikymo, klientų aptarnavimo, IT ir vidinių procesų komandų žmonių. Apie pokyčius viešai pranešė patys darbuotojai, atsisveikindami socialiniuose tinkluose.

    Viešumoje kol kas nenurodoma, kiek konkrečiai pareigybių panaikinama ir kokiuose padaliniuose tai sudaro didžiausią dalį. Vis dėlto šaltiniai žaidimų industrijos žiniasklaidoje teigia, kad atleidimai paliečia kelias funkcijas, susijusias ne tik su žaidimų kūrimu, bet ir su kasdieniu paslaugų užtikrinimu žaidėjams.

    Atleidimai ir DI kryptis

    „Electronic Arts“ pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie veiklos optimizavimą ir didesnį procesų automatizavimą. Bendrovė viešai akcentuoja, kad dirbtinis intelektas ir DI įrankiai turi padėti greičiau kurti prototipus, efektyvinti testavimą ir palengvinti dalį rutininio darbo kūrėjų komandose.

    Tokia kryptis sutampa su platesne visos žaidimų rinkos tendencija: didieji leidėjai mažina kaštus, o investicijas koncentruoja į projektus, kurie gali generuoti ilgalaikes pajamas. Dėl to dažniau peržiūrimos palaikymo, aptarnavimo ir administracinės grandys, kurios nėra tiesiogiai susijusios su naujų žaidimų pajamų augimu.

    „DI pašalina dalį monotonijos ir leidžia greičiau pasiekti prototipą, todėl daugiau laiko lieka kūrybiniams sprendimams“, – sakė „Electronic Arts“ vadovybės atstovė.

    Fone – rekordinio masto sandoris

    Atleidimai vyksta tuo metu, kai rinkoje aptarinėjamas galimas „Electronic Arts“ kontrolės perėmimas iš Saudo Arabijos valstybinio investicinio fondo. Skelbiama, kad svarstomas sandoris vertinamas maždaug 51 milijardu eurų, o jo užbaigimas priklausytų ir nuo reguliuotojų sprendimų.

    Tokio dydžio įsigijimas būtų vienas didžiausių žaidimų industrijos istorijoje ir galėtų reikšmingai pakeisti bendrovės strategiją. Net ir įvykus sandoriui, įprasta, kad nauji savininkai inicijuoja vidinius auditus, peržiūri investicijų planus ir efektyvumo rodiklius, o tai kartais reiškia tolesnę restruktūrizaciją.

    Ko tikėtis darbuotojams ir rinkai

    Profesinių sąjungų ir darbuotojų organizacijų kritika, susijusi su darbo vietų stabilumu, žaidimų kokybe ir įmonių atsakomybe, pastaruoju metu visame sektoriuje garsėja. Žaidimų rinkoje po pandeminio augimo sekė lėtesnė plėtra, todėl daugelis bendrovių peržiūri komandas ir projektų portfelius.

    Kol kas neaišku, ar dabartinė atleidimų banga yra paskutinė, nes sprendimai dažnai priklauso nuo metų finansinių rezultatų ir strateginių prioritetų. Aišku viena: „Electronic Arts“ ir toliau sieks didesnio efektyvumo, o DI plėtra bei galimi nuosavybės pokyčiai šiuos procesus tik spartina.

  • Kas yra Floptropica – Gen Z „mėgstamiausia šalis“ be žemėlapio: kaip gimė ir kodėl išpopuliarėjo

    Kas yra Floptropica – Gen Z „mėgstamiausia šalis“ be žemėlapio: kaip gimė ir kodėl išpopuliarėjo

    Floptropica – socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusi išgalvota „šalis“, kurią ypač pamėgo Gen Z: ji turi „vyriausybę“, „rinkimus“, „valstijas“ ir net „pasą“, tačiau realybėje jos nerasite jokiame žemėlapyje. Šis fenomenas gimė iš „TikTok“ ir kitų platformų humoro, ironijos bei bendruomeninio pasakojimo, kai tūkstančiai vartotojų kartu kuria vieną bendrą mitologiją.

    Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip eilinis memas, bet Floptropica veikia kaip skaitmeninė eskapizmo forma: interneto vartotojai susikuria vietą, į kurią galima „pabėgti“ nuo kasdienio spaudimo, politinių konfliktų ar nerimo dėl ateities. Tokia kryptis sutampa su platesne tendencija, kai jaunimas vis dažniau renkasi ne vien atskirus juokelius, o ištisus, nuolat pildomus internetinius pasaulius su taisyklėmis, personažais ir „kanonu“.

    Kaip atsirado Floptropica?

    Pavadinimas sudurtas iš žodžių flop ir tropics, o jo šaknis – gerai pažįstamas interneto žargonas. Žodis flop socialiniuose tinkluose naudojamas apibūdinti nesėkmei, nuosmukiui ar „silpnam laikotarpiui“, o vėliau iš to išaugo „flop era“ idėja, kurią vartotojai pritaiko ir popkultūrai, ir sau patiems.

    Su tuo glaudžiai siejamas ir Floptok terminas – bendruomenė bei turinio srautas, kuriame vartotojai kuria ironizuojančius vaizdo įrašus apie žmones, įvykius ar žvaigždes, esančius tariamoje flop eroje. „TikTok“ tapo ypač palankia erdve tokiam turiniui, nes platformos algoritmas greitai sujungia panašaus humoro ir nuorodų sistemą suprantančias auditorijas.

    „Valstybė“ su savo valdžia

    Floptropica išsiskiria tuo, kad tai ne vien pavadinimas ar frazė, o nuosekliai kuriamas „valstybės“ pasakojimas. Bendruomenė jai priskiria demokratinę santvarką, institucijas, gynybos struktūras, žiniasklaidą, „valstijas“ ir net „oficialias“ kalbas, tarp kurių šalia realių atsiranda ir išgalvotos.

    Vienas ryškiausių šios „valstybės“ elementų – „išrinkta“ prezidentė Deborah Ali-Williams, kuri realiame gyvenime išgarsėjo internete dėl vaizdo įrašų, kuriuose demonstravo profesionalumą ir ramybę dirbdama laidojimo namuose JAV. Skaitmeninėje mitologijoje ji tapo autoritetu, o pati aktyviai įsitraukė į pasakojimą, kurdama turinį ir taip stiprindama bendruomenės kuriamą „tikrovę“.

    Floptropica lore turi ir „karalienę“ Jiafei Dai, kuri, pasak populiarių interpretacijų, sukurta naudojant dirbtinis intelektas. Ši detalė išryškina dar vieną šiuolaikinę tendenciją: virtualūs personažai, sintetiniai veidai ir DI sugeneruotos tapatybės vis dažniau tampa popkultūros dalimi, o auditorijos sąmoningai žaidžia riba tarp realaus žmogaus ir skaitmeninės projekcijos.

    Kodėl tai taip įtraukia?

    Floptropica populiarumą palaiko bendruomeninis kūrybos principas: bet kas gali „papildyti“ istoriją, sukurti naują „įstatymą“, „rinkimų“ rezultatą ar personažą. Nors toks pasakojimas gali būti prieštaringas ir nenuoseklus, būtent tai jam suteikia gyvybės, nes jis prisitaiko prie aktualijų, naujų memų ir popkultūros įvykių.

    Šis reiškinys taip pat atspindi, kaip socialinių tinklų auditorijos naudoja satyrą kalbėdamos apie realų pasaulį: įžymybių kultą, politinių naujienų perteklių, nuomonių poliarizaciją ar net informacinį nuovargį. Kai kuriems tai – tiesiog žaidimas, kitiems – bendruomenės jausmą stiprinanti erdvė, kurioje humoras tampa socialine atrama.

    Galiausiai Floptropica veikia kaip interneto subkultūros ženklas: jei supranti jos vidines nuorodas, tampi „savu“. Būtent tokios bendros kodų sistemos ir paaiškina, kodėl išgalvota „šalis“ gali suburti milijonus peržiūrų, fanų paskyras ir net paskatinti realius viešus asmenis prie jos prisišlieti – bent jau simboliškai.

  • „LEGO“ vadovė Julia Goldin Kanuose tapo pirmąja Europos metų CMO: kuo išsiskyrė jos strategija

    „LEGO“ vadovė Julia Goldin Kanuose tapo pirmąja Europos metų CMO: kuo išsiskyrė jos strategija

    Apdovanojimas Kanuose

    „LEGO Group“ vyriausioji produktų ir rinkodaros vadovė Julia Goldin Kanuose pripažinta pirmąja Europos metų CMO. Apdovanojimas įteiktas per „Cannes Lions“ tarptautinį kūrybiškumo festivalį, kuriame susitinka reklamos, rinkodaros ir medijų industrijos lyderiai.

    Naujasis įvertinimas skirtas išskirti didžiausią įtaką Europoje darančius rinkodaros vadovus. Organizatoriai pabrėžė, kad nugalėtoja pasirinkta po plačios atrankos, kurioje dalyvavo šimtai patyrusių rinkodaros profesionalų iš skirtingų Europos šalių.

    Kaip buvo renkama nugalėtoja

    Julia Goldin išrinkta iš beveik trijų dešimčių trumpajame sąraše buvusių kandidatų. Atrankos taisyklėse numatyta, kad pretendentai turi eiti CMO pareigas mažiausiai dvejus metus ir turėti strateginę atsakomybę už rinkodarą bent keturiose Europos valstybėse.

    Apdovanojimo sumanytojai teigė siekiantys sukurti aiškesnį profesionalų standartą, pagal kurį vertinamas ne vien kūrybinis matomumas, bet ir ilgalaikė verslo bei prekės ženklo transformacija. Būtent šis aspektas, pasak vertintojų, ir tapo kertiniu „LEGO“ atveju.

    „LEGO“ plėtra už žaislų ribų

    Vertinant Julia Goldin darbą akcentuota, kad jos vadovaujamu laikotarpiu „LEGO“ dar ryškiau įsitvirtino kaip pasaulinis kultūrinis prekės ženklas. Įmonė nuosekliai plėtė partnerystes pramogų, žaidimų ir sporto sektoriuose, stiprindama matomumą auditorijose, kurios anksčiau buvo pasiekiamos fragmentiškai.

    „LEGO“ bendradarbiavimai su populiariomis pramogų ir žaidimų visatomis, taip pat kampanijos, susietos su automobilių sportu ir futbolu, buvo įvardytos kaip pavyzdžiai, kaip žaislų gamintojas gali tapti kasdienės kultūros dalimi. Tai atitinka pastarųjų metų rinkodaros kryptį, kai prekės ženklai konkuruoja ne tik produktais, bet ir gebėjimu kurti bendruomenes bei patirtis.

    „Tai labai kuklinantis įvertinimas. Jaučiu didžiulį pasididžiavimą savo komandos ir organizacijos pasiekimais“, – sakė Julia Goldin.

    Akademiniai partneriai ir rinkodaros ekspertai pabrėžė, kad šiandien CMO atsakomybė dažnai apima ne vien komunikaciją, bet ir produkto, klientų patirties bei prekės ženklo strategijos vientisumą. „LEGO“ atvejis išskirtas kaip pavyzdys, kai kūrybiškumas, duomenimis grįsti sprendimai ir partnerystės sukuria ilgalaikį augimą bei išliekamąją vertę.

    Renginyje taip pat diskutuota apie generatyvinio DI poveikį kūrybai ir prekės ženklų lyderystei. Ši tema vis dažniau tampa centrine tarptautiniuose industrijos forumuose, nes DI keičia turinio gamybą, personalizaciją ir kampanijų efektyvumo matavimą, kartu keliant klausimų dėl autentiškumo ir pasitikėjimo.

  • Po metų be atsakymų – DI rado užuominas: Bostone išnarpliota 18 retų genetinių ligų

    Po metų be atsakymų – DI rado užuominas: Bostone išnarpliota 18 retų genetinių ligų

    Bostonio vaikų ligoninėje išbandytas dirbtinio intelekto modelis padėjo gydytojams priartėti prie atsakymų pacientams, kurių ligų kilmė ilgus metus liko neaiški. Tyrėjai skelbia, kad technologija leido greičiau atrasti galimas retų genetinių sutrikimų priežastis, kurias anksčiau buvo sunku pastebėti net taikant pažangius metodus.

    Rezultatai paskelbti mokslo žurnale NEJM AI. Tyrime aprašoma, kad naudojant „OpenAI“ modelį o3 pavyko padėti diagnozuoti 18 pacientų, o dalis jų iki tol buvo ilgai tiriami be galutinės išvados.

    Pasak autorių, daugiausia tai buvo vaikai, turintys retų nervų sistemos vystymosi sutrikimų, taip pat pacientai su nervų ir raumenų ligomis. Tyrime minimi ir du staigių, iki tol nepaaiškintų mirčių atvejai, kuriems ieškota genetinio paaiškinimo.

    Mokslininkai analizavo 376 iki tol nenustatytos kilmės pacientų genomus ir DI pagalba sulygino DNR duomenis su naujai atrastomis genetinėmis sąsajomis. Nurodoma, kad maždaug 5 proc. atvejų pavyko išspręsti būtent dėl DI pasiūlytų krypčių, kurios vėliau buvo patikrintos specialistų.

    Tyrėjai pabrėžia, kad toks rezultatas laikomas reikšmingu, nes dalis tų pačių duomenų buvo analizuojami ir anksčiau, tačiau diagnozės vis tiek nebuvo pasiektos. Net pavieniai patvirtinti atvejai, anot komandos, turi didelę vertę šeimoms, nes suteikia aiškumą, galimybę planuoti gydymą ir įvertinti rizikas ateityje.

    Vienos projekto lyderių Catherine Brownstein teigimu, DI tampa esminiu lūžio tašku retų ligų diagnostikoje.

    „Tokio tipo sprendimai iš esmės keičia žaidimo taisykles, nes gali sutrumpinti kelią iki atsakymo ten, kur anksčiau prireikdavo metų“, – sakė Catherine Brownstein.

    Autoriai taip pat pabrėžia, kad DI šiame procese nepakeičia gydytojo ir pats diagnozių nenustato. Sistema pateikia galimas hipotezes pagal pateiktus simptomus, gydytojų įrašus ir galimas genetines mutacijas, o galutinius sprendimus priima medikai, įvertinę klinikinį vaizdą ir atlikę papildomus tyrimus.

    Praktinė nauda matoma ir tais atvejais, kai iškart nepavyksta nustatyti ligos. Tyrėjai akcentuoja, kad DI gali padėti grįžti prie senų, neišspręstų atvejų vėliau, kai moksle atsiranda naujų žinių apie genų ir ligų ryšius, taip „pernaudojant“ jau turimus duomenis ir sumažinant laiką iki diagnozės.

  • „Unreal Engine 6“ jau pakeliui, bet vienas svarbiausių veidų palieka „Epic Games“: kas vyksta?

    „Unreal Engine 6“ jau pakeliui, bet vienas svarbiausių veidų palieka „Epic Games“: kas vyksta?

    Netikėtas sprendimas po ilgamečio darbo

    Sjoerdas De Jongas, vienas geriausiai atpažįstamų „Unreal Engine“ kūrimo ir sklaidos ekspertų, pranešė paliekantis „Epic Games“ po daugelio metų įmonėje. Jis laikomas vienu ryškiausių žmonių, padėjusių populiarinti variklį tarp kūrėjų ir studijų visame pasaulyje.

    De Jongas su „Unreal“ serija siejamas nuo paauglystės, kai kūrė lygius ir modifikacijas, o vėliau dirbo su „Unreal Tournament“ bendruomene. Per karjerą jis sukaupė patirties ir kitose studijose, taip pat buvo prisidėjęs prie nuosavų projektų.

    Jo vaidmuo „Epic Games“ ir „Unreal Engine“ evoliucijoje

    „Epic Games“ gretose De Jongas tapo svarbiu ryšiu tarp technologijos kūrėjų ir pačių žaidimų studijų. Jis prisidėjo prie edukacijos, kūrėjų įrankių pristatymų ir praktinių metodikų, padedančių komandų darbui su „Unreal Engine“.

    Jo karjera įmonėje sutapo su didžiausiais variklio šuoliais, kai rinkoje įsitvirtino „Unreal Engine 4“, o vėliau – „Unreal Engine 5“. Pastarasis buvo plačiai diegiamas tiek didžiuosiuose AAA projektuose, tiek mažesnių komandų žaidimuose, nes suteikė stiprų vizualinį potencialą ir lankstų kūrimo procesą.

    Viešumoje taip pat buvo minima, kad jis kaip vyresnysis produktų vadovas dalyvavo dar neanonsuoto projekto veikloje. Detalių apie jį iki šiol beveik nepateikta, todėl pasitraukimas tik sustiprino spėliones dėl vidinių prioritetų ir strateginių pokyčių.

    „Unreal Engine 6“ kryptis ir DI įtaka

    De Jongo išėjimas sutapo su žiniomis apie „Unreal Engine 6“ vystymą ir kryptį. Skelbiama, kad naujoje iteracijoje daugiau dėmesio bus skiriama dirbtinis intelektas sprendimams, kurie turėtų automatizuoti dalį rutininio darbo ir pagreitinti kūrimo grandinę.

    Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad DI įrankiai gali padėti generuoti prototipus, automatizuoti tam tikras turinio paruošimo užduotis ir sumažinti pasikartojančių darbų apimtį. Kartu tai kelia ir praktinių klausimų studijoms: kaip užtikrinti kokybę, valdyti rizikas, išlaikyti kūrybinę kontrolę bei aiškiai apibrėžti, kur DI pagreitina darbą, o kur sukuria papildomą peržiūros naštą.

    Pats De Jongas pasitraukimą aiškino tuo, kad žaidimų industrija esą pasiekė lūžio tašką, o anksčiau veikę modeliai ir taisyklės nebeatrodo tokie patikimi kaip anksčiau. Kol kas nėra patvirtinta, ar jo sprendimas tiesiogiai susijęs su „Unreal Engine 6“ prioritetais, tačiau sutapimas akivaizdžiai kursto diskusijas bendruomenėje.