Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkijos gynybos milžinė „WB Electronics“ svarsto IPO Varšuvoje: vertė – iki 30 mlrd. zl.

    Didžiausia Lenkijos privati gynybos pramonės įmonė „WB Electronics“ svarsto debiutą Varšuvos vertybinių popierių biržoje (GPW), o jos vertė jau skaičiuojama milijardais zlotų.

    Apie tai „Parkiet“ teigė Lenkijos plėtros fondo (PFR) vadovas Mikołajus Raczyńskis – PFR yra vienas iš bendrovės akcininkų. Jis pabrėžė, kad IPO galėtų būti įdomus žingsnis tolesnei įmonės plėtrai, tačiau galutinių sprendimų dar nėra.

    Neoficialiai skelbiama, kad jau pradėta ieškoti investicinių įmonių, kurios galėtų padėti organizuoti viešą akcijų siūlymą. Bendrovė siektų būti listinguojama jau kitų metų viduryje.

    Vertinimai taip pat auga: pernai įmonės savininkai „WB Electronics“ vertino 20 mlrd. zlotų, o šiemet ši kartelė, kaip nurodoma, gali kilti iki 30 mlrd. zlotų.

    Kada galėtų įvykti debiutas

    PFR vadovas nurodė, kad debiutas galėtų įvykti kitais metais, tačiau kartu aiškiai akcentavo, jog sprendimas dar nepriimtas ir šiuo metu vertinami skirtingi strateginės plėtros scenarijai.

    Tarp galimų IPO aptarnavimo kandidatų minimos ir didžiosios tarptautinės finansų institucijos, tarp jų „JP Morgan“ bei „Morgan Stanley“.

    Viešo akcijų siūlymo planai ir laikas anksčiau buvo minimi ir tarptautiniame kontekste: „Bloomberg“ šių metų pradžioje rašė, kad bendrovė IPO svarstė kaip vėlesnį žingsnį – laikotarpį įvardijant 2026 metų pabaigą arba 2027 metų pradžią.

    Ką gamina „WB Electronics“

    „Grupa WB“ pristatoma kaip didžiausias privatus Lenkijos gynybos sektoriaus žaidėjas, kuriantis ryšių, vadovavimo ir kitus pažangius sprendimus ginkluotosioms pajėgoms.

    Tarp pagrindinių produktų minimi ryšio sistemos „Fonet“ ir ugnies valdymo sistema „Topaz“, naudojama Lenkijoje gaminamose haubicose „Krab“ bei Pietų Korėjos K9 platformose.

    Grupė taip pat kuria stebėjimo ir žvalgybos sprendimus, įskaitant bepiločius „FlyEye“, bei smogiamąsias sistemas – pavyzdžiui, klajojančią amuniciją „Warmate“.

  • „Nvidia“ akcijos smuko: bendrovės vadovas Jensenas Huangas traukiasi iš generalinio direktoriaus pareigų

    „Nvidia“ akcijos smuko: bendrovės vadovas Jensenas Huangas traukiasi iš generalinio direktoriaus pareigų

    JAV lustų gamintojos „Nvidia“ akcijos ketvirtadienį atsidarymo metu smuko daugiau nei 13 proc., kai bendrovė pranešė, jog jos įkūrėjas ir generalinis direktorius Jensenas Huangas traukiasi iš pareigų.

    Kaip skelbia „Euronews“, bendrovės valdyba patvirtino, kad J. Huangas iš karto nebeina prezidento, generalinio direktoriaus ir valdybos nario pareigų.

    Laikina bendrovės vadove paskirta finansų direktorė Colette Kress – ji šias pareigas eis kartu su finansų vadovės darbu, kol bus ieškomas nuolatinis vadovas. Valdyba svarstys tiek vidinius, tiek išorinius kandidatus.

    Rinkas sukrėtusi žinia iškart atsiliepė platesniam technologijų sektoriui: investuotojai vertino, ką lyderio pasikeitimas gali reikšti ne tik „Nvidia“, bet ir platesniam dirbtinio intelekto (DI) bumui.

    Kas vyko rinkose po pranešimo

    Netrukus po prekybos pradžios „Nvidia“ nuosmukis kiek sumažėjo – akcijos buvo kritusios apie 7 proc. Vis dėlto kritimas prisidėjo prie bendrai silpnesnio JAV rinkų starto.

    S&P 500 indeksas ketvirtadienį smuko 0,7 proc. Tuo metu technologijų bendrovių jautrumą DI naujienoms atspindintis „Nasdaq Composite“ krito 1,5 proc., o „Dow Jones Industrial Average“ pakilo 127 punktais.

    Tekste pažymima, kad įvykiai „Nvidia“ paskatino judesius ir tarp konkurentų: kai kurių varžovų, įskaitant AMD ir „Broadcom“, akcijos ūgtelėjo.

    Laikinas vadovės paskyrimas ir galimas poveikis

    Technologijų tyrimų vadovas Benas Barringeris iš „Quilter Cheviot“ situaciją įvardijo kaip svarbų momentą finansų rinkoms, pabrėždamas J. Huango įtaką ir jo vaidmenį paverčiant „Nvidia“ viena svarbiausių bendrovių DI bumo laikotarpiu.

    Kalbėdamas apie C. Kress, analitikas ją įvardijo kaip akivaizdžiausią vidinę kandidatę: anot jo, ji gerai pažįsta bendrovę ir gali šį laikotarpį išnaudoti įrodydama, kad verta posto nuolat.

    Tuo pačiu jis teigė nesitikintis trumpalaikio poveikio, jei bendrovė ir toliau turės stiprų užsakymų portfelį bei pasieks veiklos tikslus. Vis dėlto, jo vertinimu, ilgalaikėje perspektyvoje žinia gali paveikti platesnę DI ekosistemą.

    Europos lustų sektoriuje – taip pat spaudimas

    Investuotojams nerimaujant dėl galimų pasekmių pasaulinei DI tiekimo grandinei, ketvirtadienį smuko ir kai kurios Europos lustų bendrovių akcijos.

    Popietę buvo fiksuojami nuosmukiai, tarp jų – ASML akcijos Amsterdame krito 2,8 proc., ASM International – 0,7 proc., o Paryžiuje kotiruojama STMicroelectronics buvo 1,7 proc. žemiau.

    Vis dėlto pagrindiniai Europos indeksai tuo metu laikėsi teigiamoje teritorijoje: Vokietijos DAX buvo pakilęs 0,3 proc., Londono FTSE 100 – nežymiai aukščiau, o Paryžiaus CAC 40 augo 0,4 proc.

  • Web Summit finale – dėmesio centre „Nvidia“ vadovo J. Huango pasitraukimas ir DI burbulo rizika

    Web Summit finale – dėmesio centre „Nvidia“ vadovo J. Huango pasitraukimas ir DI burbulo rizika

    Lisabonoje vykusio „Web Summit“ paskutinę dieną daugiausia dėmesio sulaukė netikėtas „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pasitraukimas, dirbtinio intelekto (DI) burbulo rizika ir auganti JAV skola.

    Kaip skelbia „Euronews“, šios temos dominavo diskusijoje, kurioje nuskambėjo įspėjimų, kad būtent viešosios skolos rinka gali tapti kitos finansų krizės katalizatoriumi.

    Panelėje dalyvavo kapitalo rinkų naujienlaiškio „The Kobeissi Letter“ įkūrėjas Adamas Kobeissi ir ekonomistas Jamesas Galbraithas, dėstantis Teksaso universitete Ostine.

    Renginio programa buvo itin sutankinta, nes trečiadienio sesijos buvo atšauktos Portugalijos vyriausybei prieš audrą „Charles“ paskelbus nepaprastąją padėtį. Galiausiai Lisaboną pasiekė smarkus lietus ir nedidelis užtvindymas, tačiau prognozuotas smūgis miestui neįvyko.

    „Nvidia“ vadovo pasitraukimas ir reakcija rinkose

    J. Huangas iš generalinio direktoriaus pareigų pasitraukė ketvirtadienį, paviešinus informaciją apie du nesantuokinius romanus. Pranešama, kad JAV žvalgyba įtaria, jog viena iš moterų galėjo šnipinėti Kinijai, o Pekinas tokius kaltinimus neigia.

    Kol valdyba ieško nuolatinio įpėdinio, laikina „Nvidia“ vadove paskirta finansų direktorė Colette Kress.

    Pasak publikacijos, „Nvidia“ akcijos ketvirtadienio prekybos pradžioje krito maždaug 15 proc., vėliau nuostoliai sumažėjo iki kiek daugiau nei 5 proc., o kaina buvo apie 164 JAV dolerius už akciją. Nuo spalio 5 dieną pasiekto rekordo – 243 JAV dolerių – akcijos vertė sumenkusi daugiau nei 30 proc.

    A. Kobeissi teigė, kad, jo nuomone, J. Huangas neturėjo trauktis, o pasitraukimą jis vertino kaip neigiamą signalą investuotojams artimiausiems keleriems metams, nors „Nvidia“ atžvilgiu išliko optimistiškas.

    DI lenktynės ir JAV skolos šešėlis

    Ekonomistas J. Galbraithas svarstė, kad ilgainiui Kinijos technologijos gali nurungti „Nvidia“ sprendimus. Tai, jo vertinimu, verstų iš naujo klausti apie milžiniškas investicijas, kurias į DI infrastruktūrą pila didžiosios technologijų bendrovės.

    Jis globalią ekonomiką apibūdino kaip dviejų sistemų varžybas: JAV, kur lengviau greitai pritraukti privačių pinigų, ir Kinijos, galinčios labiau centralizuoti tyrimus, technologijų kūrimą bei diegimą ir aktyviau įsikišti į ekonomiką.

    Dėl šių priežasčių J. Galbraithas teigė atsargiai linkstantis manyti, kad DI lenktynėse pranašumą gali įgyti Kinija, o per kelis dešimtmečius ji galėtų tapti didžiausia pasaulio ekonomika.

    Kita didžioji diskusijos tema – viešosios skolos rinka. A. Kobeissi aiškino, kad reikšminga JAV biudžeto išlaidų dalis tenka vien palūkanoms už skolą, o ne pačiai skolai mažinti, ir perspėjo, jog aukštesnių palūkanų laikotarpis gali užsitęsti.

    Vis dėlto jis pabrėžė nematantis „artėjančios 2008 metų situacijos“, tačiau teigė, kad 10–20 metų perspektyvoje tendencijos kelia nerimą, nors JAV ekonomikos atsparumą ir inovacijų tempą vertino palankiai.

    Diskusijos pabaigoje J. Galbraithas priminė, kad finansų krizių esmė – jų neįmanoma tiksliai numatyti, tačiau, jo vertinimu, nerimą keliančių ženklų rinkose pakanka.

  • Europos biržos smuko po „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pasitraukimo: investuotojai pervertina DI bumą

    Europos biržos smuko po „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pasitraukimo: investuotojai pervertina DI bumą

    Europos ir Azijos akcijų rinkos penktadienį daugiausia krito, investuotojams vertinant, ką pasaulinei dirbtinio intelekto (DI) industrijai gali reikšti Jenseno Huango pasitraukimas iš „Nvidia“ vadovo pareigų.

    Kaip praneša „Euronews“, Europos indeksai sesiją pradėjo žemiau: Londono FTSE 100 atsidarymo metu buvo smukęs 0,2 proc., o Paryžiaus ir Frankfurto pagrindiniai indeksai – apie 0,3 proc. Žemyn kryptelėjo ir JAV ateities sandoriai, įskaitant technologijų sektoriui jautrų „Nasdaq 100“.

    JAV ketvirtadienį „Nvidia“ akcijos užsidarė kritusios 4,3 proc. Tuo metu „S&P 500“, „Nasdaq Composite“ ir „Dow Jones“ indeksai kiekvienas smuko maždaug po 0,4 proc., o „Dow Jones“ sesiją baigė ties 52 297,09 punkto.

    „Nvidia“ paskelbė, kad Huangas nedelsdamas atsistatydino iš prezidento, generalinio direktoriaus ir valdybos nario pareigų. Laikina vadove paskirta ilgametė finansų direktorė Colette Kress.

    Kas įvyko „Nvidia“ ir kodėl tai svarbu rinkoms

    Bendrovės teigimu, sprendimas priimtas po pranešimų apie du Huango romanus, įskaitant vieną su moterimi, įtarta šnipinėjimu Kinijai, o tai esą sukėlė JAV nacionalinio saugumo susirūpinimą.

    Huango pasitraukimas rinkoms reikšmingas ir dėl jo vaidmens: jis buvo vienas „Nvidia“ įkūrėjų, ilgą laiką laikytas pagrindiniu bendrovės DI strategijos architektu ir vienu ryškiausių veidų platesniame pasauliniame DI pakilime.

    „Quilter Cheviot“ technologijų tyrimų vadovas Benas Barringeris sakė nesitikintis trumpalaikio poveikio įmonei, jei užsakymų portfelis išliks stiprus, o „Nvidia“ ir toliau pasieks numatytus veiklos tikslus.

    Vis dėlto, jo vertinimu, ši žinia gali kelti rizikų ilgesniam laikotarpiui: Huangas buvo labai įtakingas DI reguliavimo diskusijose ir prisidėjo prie „Nvidia“ lyderystės DI investicijų bei finansavimo srityje, todėl jo nebuvimas gali pakeisti jėgų balansą ekosistemoje.

    Azijoje lustų sektorius – nevienodas vaizdas

    Azijoje dalis su DI aparatine įranga susijusių bendrovių, kaip pažymima, stipriai priklauso nuo DI infrastruktūros plėtros tempo JAV, todėl nuotaikos regione taip pat išliko įtemptos.

    Japonijos „Nikkei 225“ pakilo 0,5 proc. iki 61 142,35, tačiau Pietų Korėjos „Kospi“ krito 1,0 proc. iki 5 290,53. Šanchajaus indeksas nusileido 0,6 proc. iki 3 634,35, o Honkongo „Hang Seng“ apie 09:00 GMT buvo smukęs daugiau nei 1,5 proc. iki 23 637,60.

    Lustų gamintojų akcijos judėjo skirtingomis kryptimis: Tokijuje „Tokyo Electron“ brango 1,7 proc., „Kioxia“ krito 2,2 proc., o „SoftBank Group“ (įvardijama kaip „OpenAI“ investuotoja) prarado 5,1 proc. Seule „Samsung Electronics“ smuko 1,0 proc., „SK Hynix“ – 3,2 proc.

    Taiwan’o „Taiex“ indeksas užsidarė 1,35 proc. aukščiau – ties 43 675,12; TSMC pakilo 0,43 proc. Australijos „S&P/ASX 200“ tuo metu krito 0,7 proc. iki 9 082,20.

    Naftos brangimas didino spaudimą akcijoms

    Rinkas papildomai slėgė augusios naftos kainos po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad Vašingtonui „nereikia susitarimo su Iranu“, nors konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsiasi.

    Apie 07:00 GMT „Brent“ nafta brango 0,7 proc. iki 96,48 JAV dolerio už barelį. Palyginimui, prieš Irano karą, prasidėjusį vasario pabaigoje, kaina siekė apie 72 JAV dolerius už barelį.

    JAV etaloninė „West Texas Intermediate“ nafta kilo 0,2 proc. iki 88,91 JAV dolerio už barelį. Tuo metu JAV aukso ateities sandoriai gruodžio pristatymui europinėje prekyboje kiek paaugo iki 3 899 JAV dolerių už Trojos unciją.

    Valiutų rinkoje euras šiek tiek stiprėjo iki 1,1061 JAV dolerio (nuo 1,1055), taip pat kilo iki 83,60 penso (nuo 83,53). Svaras smuktelėjo iki 1,3229 JAV dolerio (nuo 1,3235), o doleris silpnėjo iki 159,79 jenos (nuo 159,84).

  • Plockas po 15-metės Nadios mirties planuoja tiltą stebėti dirbtiniu intelektu

    Lenkijos Plocko mieste po tragiškos 15-metės Nadios mirties svarstoma tilto stebėseną patikėti dirbtiniam intelektui. Miesto valdžia rengia sprendimą, kuris, kaip tikimasi, padėtų greičiau pastebėti pavojingas situacijas ir gelbėti žmonių gyvybes.

    Nadia dingo spalio 21 dieną būdama ant tilto Plocke. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo merginą, tačiau įrašuose nematyti, kas vyko vėliau.

    Paieškos truko daugiau nei dvi savaites. Galiausiai iš Vyslos upės buvo ištrauktas merginos kūnas.

    Po šio įvykio miestas ėmėsi pokyčių ir planuoja diegti dirbtinio intelekto sistemą, kuri turėtų automatiškai aptikti grėsmes ir padėti operatyviau reaguoti.

    Ko siekiama naująja stebėsenos sistema

    Planuojama, kad dirbtinis intelektas analizuotų vaizdo stebėjimo kamerų srautus ir atpažintų situacijas, galinčias kelti riziką žmogaus saugumui. Tokiu būdu pavojus būtų fiksuojamas greičiau nei vien pasikliaujant įprasta stebėsena.

    Miesto valdžios tikslas – sukurti priemonę, kuri realiu laiku signalizuotų apie galimą grėsmę ir padėtų laiku imtis gelbėjimo veiksmų. Pabrėžiama, kad sistemos paskirtis – prevencija ir pagalba tarnyboms.

  • „Tauron“ derasi dėl 5 įmonių: planuoja vėjo ir saulės projektus iki 366 MW

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ žengia dar vieną žingsnį plėsdama atsinaujinančios energetikos portfelį: bendrovė ketina įsigyti dalį projektų, susijusių su vėjo ir saulės elektrinėmis.

    „Tauron Zielona Energia“ pasirašė ketinimų protokolą su viena didžiausių Lenkijos sektoriaus bendrovių „Onde“ dėl bendros įmonės (joint venture) kūrimo. Numatyta, kad „Tauron“ iš „Onde“ pirktų 50 proc. akcijų penkiose specialios paskirties bendrovėse (SPV), kuriose „Onde“ šiuo metu valdo 100 proc.

    Preliminari tokio sandorio vertė – apie 4,5–5,4 mln. eurų. Kartu planuojama ne tik perimti dalį jau vystomų projektų, bet ir bendrai plėtoti naujus vėjo ir fotovoltinius projektus, kol jie pasieks statybų pradžiai reikalingą pasirengimo etapą.

    „Tauron“ nurodo, kad bendra šių projektų planuojama įrengtoji galia galėtų siekti iki maždaug 366 MW vėjo energetikoje ir apie 33 MW saulės elektrinėse, tačiau galutinis realizuojamų projektų mastas gali keistis dėl leidimų ir pasirengimo stadijos.

    Bendra įmonė ir projektų vystymas

    Pagal planuojamą modelį, bendroji įmonė turėtų užsiimti projektų vystymu SPV struktūroje, o priartėjus prie statybų fazės „Tauron Zielona Energia“ galėtų išpirkti likusias SPV dalis arba projektus parduoti rinkos pirkėjui.

    Tokie susitarimai energetikos sektoriuje dažnai leidžia greičiau sukaupti projektų „vamzdyną“: dalį rizikos ir darbo ankstyvoje stadijoje prisiima vystymo bendrovė, o stambus energetikos žaidėjas įsijungia, kai projektas tampa labiau apibrėžtas.

    Strategijos atnaujinimas – gruodžio 2 dieną

    „Tauron“ taip pat paskelbė, kad gruodžio 2 dieną pristatys atnaujintą veiklos strategiją iki 2035 metų. Joje, kaip nurodoma, turėtų būti didinami tikslai, susiję su energijos kaupimo sprendimais.

    Šiuo metu „Tauron“ valdo 583 MW vėjo elektrinių galios ir 255 MW fotovoltikos galios. Iki 2028 metų grupė planuoja papildomai išvystyti dar 212 MW vėjo parkų ir 352 MW saulės elektrinių.

    Be to, bendrovė vykdo 28 atsinaujinančios energetikos ir energijos kaupimo projektus, kurių bendra galia siekia 1,15 GW. Tarp svarbiausių numatomų projektų minima ir planuojama Rožnov II hidroakumuliacinė elektrinė, kurios galia – 767 MW, o vertė – apie 6,9 mlrd. zlotų.

    Dabartinėje strategijoje „Tauron“ iki 2035 metų yra numačiusi investicijas, siekiančias 100 mlrd. zlotų.

  • Lenkijoje savaitgalį pigesni degalai: nustatytos maksimalios benzino ir dyzelino kainos

    Lenkijoje artėjantį savaitgalį ir pirmadienį degalų kainos turėtų būti kiek mažesnės nei penktadienį – tai numato Energetikos ministro paskelbtos maksimalios kainos.

    Pagal penktadienio pranešimą, litras benzino 95 šiuo laikotarpiu kainuos ne daugiau kaip 6,02 zloto, benzino 98 – 6,66 zloto, o dyzelino – 7,52 zloto.

    Maksimalių kainų mechanizmas taikomas kaip dalis priemonių, kuriomis siekiama riboti degalų brangimą degalinėse. Numatoma, kad tai turi sumažinti vairuotojų patiriamas išlaidas.

    Kartu numatytos ir sankcijos – už maksimalios kainos nesilaikymą gali grėsti bauda iki 1 mln. zlotų.

    Kokios maksimalios kainos buvo penktadienį

    Penktadienį maksimalios kainos buvo kiek didesnės: benzinas 95 – iki 6,06 zloto už litrą, benzinas 98 – iki 6,68 zloto, dyzelinas – iki 7,54 zloto.

    Skelbiama, kad kitas Energetikos ministro pranešimas dėl kainų turėtų pasirodyti pirmadienį – jame būtų nustatytos maksimalios kainos antradieniui.

    Kuo grindžiamas maksimalios kainos mechanizmas

    Maksimalių degalų kainų skelbimas yra vienas iš vadinamojo paketo „Ceny Paliwa Niżej“ elementų, kuriuo siekiama suvaldyti kainų augimą degalinėse.

    Priemonės pradėtos taikyti įsigaliojus daliai teisės aktų, susijusių su mokesčiu už neįprastai didelius degalų sektoriaus įmonių pelnus. Lenkijos prezidentas įstatymą pasirašė, tačiau kartu kreipėsi į Konstitucinį Tribunolą dėl vėlesnės kontrolės.

    Akcizo ir PVM pokyčiai bei naujas mokestis

    Įstatymas taip pat atvėrė galimybę laikinai mažinti akcizą ir PVM skystiems degalams, o šias priemones numatoma finansuoti nauja įmoka, taikoma didesnius nei įprasta pelnus gaunantiems degalų koncernams.

    Pagal numatytą modelį, taikomas 60 proc. mokestis nuo perteklinio pelno, gauto iš skystų degalų pardavimo. Jis apimtų laikotarpį nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos įmonėms, užsiimančioms degalų gamyba, taip pat turinčioms licenciją prekybai degalais su užsieniu.

    Mokesčio bazė būtų skaičiuojama kaip pajamų perviršis virš istorinės 2025 metų maržos, papildytos 20 proc. Numatoma ir minimali 2 proc. referencinė marža, o įmonėms, kurios pačios degalų negamina, mokestis negalėtų viršyti 50 proc. pajamų ar grynojo pelno.

    Kodėl priemonės buvo įvestos

    Pirma paketo versija pradėta taikyti kovo pabaigoje, reaguojant į brangstančią naftą ir didesnę įtampą Artimuosiuose Rytuose. Tuomet buvo laikinai mažintas PVM ir akcizas, o papildomai įvestas maksimalios kainos mechanizmas.

    Vėliau, vasarą, buvo taikyta dar viena priemonių paketo versija, tačiau joje nebuvo akcizo mažinimo.

  • Rusija siūlo NATO šalims nepuolimo paktus: Lenkija gali tapti derybų tarp Maskvos ir Vašingtono objektu

    JAV pasiuntinių derybos su Vladimiru Putinu Maskvoje kelia nerimą dėl galimų pasekmių NATO vienybei ir Lenkijos saugumui. Pasak apžvalgininkų, Rusija siekia įkalbėti atskiras Aljanso valstybes pasirašyti nepuolimo paktus, kurie apribotų jų karinį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis.

    Tekste nurodoma, kad į Maskvą vyko JAV atstovai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, o vėliau Dubline jie susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šios derybos vyksta platesnio kontakto formate, kuriame minimos ir anksčiau Abu Dabyje vykusios trišalės Ukrainos, Rusijos ir JAV diskusijos.

    V. Zelenskis po susitikimo su JAV pasiuntiniais išskyrė kelis iki šiol pasiektus rezultatus: belaisvių išlaisvinimą planuojant didžiausią apsikeitimą nuo karo pradžios, aktyvesnį Europos įtraukimą į taikos pokalbius ir pasirengimą tolesniems daugiašaliams susitikimams.

    Taip pat teigiama, kad kita derybų runda turėtų vykti jau kitą savaitę. Tuo pat metu viešojoje erdvėje vis garsiau svarstoma, jog Maskva gali bandyti išnaudoti derybų procesą ne tik dėl Ukrainos, bet ir siekdama ilgalaikių strateginių pokyčių Europoje.

    Maskvos siūlymas: nepuolimo paktai su NATO šalimis

    Apžvalgininkas Zbigniewas Parafianowiczius atkreipia dėmesį, kad iš Lenkijos perspektyvos Rusijos ir JAV pokalbiai turi strateginę reikšmę. Jo vertinimu, vienas jautriausių klausimų – Rusijos užsienio reikalų ministerijos siūlymas sudaryti vadinamuosius nepuolimo paktus su pasirinktomis NATO valstybėmis.

    Tokie susitarimai, kaip teigiama, įpareigotų jas nebegilinti karinio bendradarbiavimo su JAV. Kritikai tai vertina kaip bandymą diplomatinėmis priemonėmis suskaldyti Aljansą ir grąžinti padėtį į laikus iki NATO plėtros Vidurio ir Rytų Europoje.

    Lenkija – galimas derybų „mainų objektas“

    Pasak autoriaus, Lenkijai tokie paktai reikštų riziką, kad būtų pakirsta NATO kaip organizacijos bendra politika Rusijos atžvilgiu. Todėl esminiu faktoriumi tampa naujosios JAV administracijos pozicija ir tai, kokius kompromisus ji būtų linkusi svarstyti.

    Tekste keliama ir konkreti baimė: nuolatinės JAV bazės Lenkijoje idėja, viešai vadinama „Fort Trump“, galėtų tapti derybų objektu Maskvos ir Vašingtono pokalbiuose. Kartu primenama, kad anksčiau Vašingtonas jau buvo atsitraukęs nuo planų statyti priešraketinės gynybos skydą, prioritetą tuomet teikdamas santykių su Rusija gerinimui.

    Įspėjama, jog Lenkija neturėtų tapti didžiųjų valstybių derybų „mainų korta“, kai sprendimai priimami ieškant platesnių geopolitinių susitarimų. Šiame kontekste svarbiausiu klausimu išlieka, ar Rusijos siūlymai bus vertinami kaip reali diplomatinė iniciatyva, ar kaip bandymas susilpninti NATO iš vidaus.

  • Jaunimo radikalizacija internete greitėja: anksčiau trukdavo metus, dabar – savaites

    Jaunų žmonių radikalizacija internete šiandien gali vykti gerokai greičiau nei anksčiau – procesas, kuris dar neseniai užtrukdavo apie pusantrų metų, dabar kartais suskaičiuojamas savaitėmis. Prie to prisideda algoritmų siūlomas kraštutinis turinys, uždaros bendruomenės ir nuolatinis emocinis bei informacinis perkrovimas.

    Apie tai, kalbėdamas su Lenkijos portalu WNP, teigia dr. Konradas Ciesiołkiewiczius – Korczako universiteto Informacinės visuomenės analizės centro vadovas, dirbantis su vaikų ir paauglių saugumo internete tema. Jis ragina vengti skubotų vertinimų ir remtis tik patikima informacija, kurią pateikia policija ir prokuratūra.

    Ekspertas pabrėžia, kad socialinių tinklų ir kitų platformų rekomendacijų sistemos dažnai apdovanoja dėmesį traukiančiu, sensacingu turiniu. Kraštutiniai įrašai ar smurtą romantizuojančios istorijos gali būti „pastumiamos“ vartotojui ne todėl, kad jis jų ieško, o todėl, kad toks turinys ilgiau išlaiko auditoriją.

    Suaugusiesiems – tėvams, globėjams, mokykloms – svarbu suprasti, kad pavojų kelia ne vienas atskiras signalas, o jų visuma. Anot pašnekovo, nerimą turėtų kelti ypač staigūs pokyčiai elgesyje, užsidarymas nuo aplinkinių, smurto tema persmelkti interesai ar staigus įsitraukimas į uždaras interneto grupes.

    Kas kuria pavojingą terpę paaugliams

    Pašnekovas atkreipia dėmesį į specifinį skaitmeninį „ekosistemų“ veikimą: socialiniai tinklai, srautinių transliacijų platformos, žaidimų bendruomenės ir susirašinėjimo programėlės sudaro vieną vientisą aplinką, kurioje jauni žmonės gali greitai pereiti nuo nekalto turinio prie ekstremalesnio.

    Šioje aplinkoje veikia ir uždaros bendruomenės – grupės ar kanalai, į kuriuos patenkama per kvietimus, pažintis ar algoritmų pasiūlymus. Jose taisyklės neretai kitokios: siekiama dėmesio, statuso, o motyvacija gali tapti destruktyvi.

    Dar vienas svarbus elementas – emocinis svyravimas, kurį stiprina nuolatinis informacijos srautas. Anot eksperto, tokioje būsenoje žmogus tampa imlesnis manipuliacijai, o paaugliams tai ypač pavojinga, nes jų gebėjimai susidoroti su krizinėmis situacijomis dar tik formuojasi.

    Kalbėdamas apie pažeidžiamumą, ekspertas mini, kad rizika didėja tiems, kurie patyrė smurtą – namuose, bendraamžių aplinkoje ar internete. Taip pat minimi jaunuoliai, susiduriantys su psichikos sveikatos krizėmis ar sunkumais kritiškai vertinant situacijas pavojingose bendruomenėse.

    Kokie požymiai turėtų kelti nerimą

    Pasak dr. K. Ciesiołkiewicziaus, vienas dažniausių įspėjamųjų ženklų – socialinių ryšių nutraukimas: jaunas žmogus staiga atsitraukia nuo draugų, šeimos, veiklų, ima vengti įprastų kontaktų. Kitas signalas – auganti fascinacija smurtu, teroro išpuoliais ar žmonėmis, įvykdžiusiais žmogžudystes.

    Toks susižavėjimas gali pasireikšti skirtingai: piešiniuose, simboliuose, užrašuose, pasakojimuose apie kruvinus įvykius. Nerimą turėtų kelti ir staigios fantazijos apie kerštą konkretiems asmenims, netikėtai atsiradęs susidomėjimas ginklais ar sprogmenimis.

    Ekspertas mini ir kitus galimus ženklus: ryškūs aprangos pokyčiai, pavyzdžiui, kūno slėpimas, kuris kartais siejamas su bandymu paslėpti savęs žalojimo pėdsakus. Taip pat gali atsirasti ženklai ant kūno, susiję su priklausymu grupei, nors kiekvienu atveju svarbu vertinti kontekstą ir neskubėti daryti išvadų.

    Kai kuriais atvejais problemos požymiai išryškėja ir šeimos aplinkoje – pavyzdžiui, dėl melagingų pranešimų tarnyboms, kai policija kviečiama be realaus pagrindo. Pašnekovas pabrėžia: ypač pavojinga yra tokių signalų sankaupa, kai keli įspėjamieji ženklai pasirodo vienu metu.

    Algoritmų vaidmuo ir sąmokslo teorijų spąstai

    Anot eksperto, algoritmai gali stipriai prisidėti prie vadinamosios „algoritminės radikalizacijos“. Kraštutinis turinys dažnai yra sensacingas, sukelia emocijas ir ilgiau išlaiko dėmesį, todėl platformų sistemos jį linkusios rekomenduoti – net jei tai gali žaloti jauną žmogų.

    Tokiu būdu vartotojas gali patekti į vadinamąją „triušio olą“: nuo neutralių interesų pereinama prie vis toksiškesnių įrašų, o vėliau – į prastai moderuojamas arba visai nemoderuojamas erdves. Pašnekovas pateikia pavyzdį, kad berniukams rekomendacijose gali būti pernelyg daug mizoginistinių naratyvų, o mergaitėms – turinio, idealizuojančio išvaizdą ir skatinančio nesveikus santykius su kūnu.

    Jis taip pat sieja radikalizacijos riziką su sąmokslo teorijomis. Tokie naratyvai, ypač informacinio chaoso metu, suteikia paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus, sukuria tariamo saugumo ir kontrolės jausmą bei leidžia priklausyti bendruomenei – net jei ji paremta priešiškumu „kitoms grupėms“.

    Galiausiai ekspertas pabrėžia, kad sprendimų reikėtų ieškoti ne tik draudimuose vaikams, bet ir platesnėje atsakomybėje: veiksmingo amžiaus patikrinimo, saugumo principų diegimo pačiose platformose bei švietimo – ir vaikų, ir suaugusiųjų. Jo teigimu, kritinis mąstymas ir atsparumas manipuliacijai turėtų būti ugdomi nuosekliai, o ne tik reaguojant į krizę.

  • „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas traukiasi: akcijos smuko, įmonės vertė krito žemiau 4 trln. dolerių

    „Nvidia“ vadovas ir bendrovės bendraįkūrėjas Jensenas Huangas ketvirtadienį nedelsdamas atsistatydino iš prezidento, generalinio direktoriaus (CEO) ir valdybos nario pareigų. Ši žinia iškart smogė rinkai – bendrovės akcijos smuko, o kapitalizacija nusileido žemiau 4 trln. JAV dolerių.

    Kaip skelbiama, sprendimas priimtas po viešumoje aptariamo skandalo dėl Huango asmeninio gyvenimo ir ryšių su moterimi, kuri, žiniasklaidos teigimu, siejama su įtarimais dėl šnipinėjimo Kinijos naudai. Dėl situacijos bendrovės valdyba buvo susirinkusi svarstyti jo nušalinimo.

    „Nvidia“ valdybą sudaro 11 narių, iš jų 10 – nepriklausomi. Huango atšaukimui būtų pakakę paprastos daugumos, tačiau, nurodoma, CEO pats pasirinko pasitraukti.

    Laikinojo generalinio direktoriaus pareigos patikėtos finansų direktorei (CFO) Colette Kress. Ji laikinai eis šias pareigas kartu su savo įprastomis funkcijomis.

    Rinkų reakcija: per savaitę minus 20 proc.

    Rinkos nuotaikos dėl „Nvidia“ krypties ir reputacijos susvyravo itin greitai. Per savaitę bendrovės akcijų kaina sumažėjo maždaug 20 proc., o išpardavimas tęsėsi ir ketvirtadienį.

    Prekybai ketvirtadienį prasidėjus, „Nvidia“ akcijos krito daugiau nei 10 proc. Dėl to bendrovės vertė smuko iki maždaug 3,96 trln. JAV dolerių.

    Tekste pažymima, kad nuotaikas dar labiau pablogino papildomos publikacijos apie Huango privatų gyvenimą: trečiadienį pasirodė informacija apie dar vieną jo nesantuokinį ryšį.

    Nepriklausomas tyrimas ir FBI dėmesys

    Dar anksčiau, lapkričio 8 dieną, valdyba sudarė nepriklausomą komitetą, turintį ištirti Huango ryšį su Alice Huang – Singapūro bendrovės „Megaspeed“ vadove, kuri minima kaip įtariama turinti ryšių su Kinijos žvalgyba.

    Nurodoma, kad šia istorija domisi ir JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI). Žiniasklaida ją sieja su atskiru tyrimu dėl lustų eksporto į Kiniją kontrolės, kurio vertė minima 7,5 mlrd. JAV dolerių.

    Kol kas nėra aišku, kiek ši situacija turės ilgalaikių pasekmių „Nvidia“ strategijai bei jos vadovybės sudėčiai, tačiau trumpuoju laikotarpiu investuotojų reakcija jau matoma akcijų kainoje.