CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • DI jau ligoninėse: gydytojai sutaupo savaites, bet įstaigos nespėja diegti sprendimų

    DI jau ligoninėse: gydytojai sutaupo savaites, bet įstaigos nespėja diegti sprendimų

    Dirbtinis intelektas vis plačiau taikomas sveikatos sistemoje ir, kaip rodo naujausi tarptautiniai tyrimai, realiai mažina medikų administracinį krūvį. Vis dėlto praktikoje ryškėja atotrūkis: gydytojai ir slaugytojai nori daugiau skaitmeninių įrankių, tačiau ligoninės ir poliklinikos jų diegimo tempais dažnai nespėja.

    „Philips“ parengtoje ataskaitoje „Future Health Index 2026“ apžvelgtas tyrimas, vykdytas 2026 metais vasario–balandžio mėnesiais. Jame dalyvavo per 2 000 sveikatos priežiūros darbuotojų ir 20 000 pacientų 10 šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus, Jungtinę Karalystę ir JAV.

    Ataskaitoje nurodoma, kad daugiau nei 80 proc. apklaustų medikų optimistiškai vertina DI įtaką gydymo rezultatams. Dar 70 proc. teigia, kad nauda jau dabar nusveria galimas rizikas, nors atsargumas dėl duomenų saugos ir atsakomybės už sprendimus išlieka.

    Vienas aiškiausių pokyčių – laiko taupymas. Beveik pusei klinicistų, 46 proc., DI per metus sutaupo bent 132 valandas, tai atitinka daugiau nei tris pilnas darbo savaites, kurias anksčiau „suvalgydavo“ dokumentai, užrašų perrašymas ar vizitų planavimas.

    Sutaupytas laikas dažniausiai skiriamas tam, ko technologijos nepakeičia: tiesioginiam kontaktui su pacientu, komandiniam darbui ir gilesnei medicininės informacijos analizei. Ataskaitoje pabrėžiama, kad administracinių procesų automatizavimą ypač ryškiai pajunta slaugytojai, kurių darbo dienoje rutininės užduotys sudaro didelę dalį.

    DI poveikis siejamas ir su darbo organizavimo pokyčiais. 71 proc. tyrimo dalyvių teigė pastebintys geresnį darbo srautų efektyvumą, o 50 proc. nurodė, kad dėl technologijų gali priimti daugiau pacientų. Dar 50 proc. apklaustųjų įvardijo mažesnį stresą ir geresnę darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

    Medicinos saugos kontekste taip pat fiksuojamas apčiuopiamas efektas. 39 proc. respondentų nurodė, kad per pastaruosius tris mėnesius DI jiems bent tris kartus padėjo aptikti arba išvengti medicininės klaidos, o 65 proc. sakė dėl skaitmeninės pagalbos labiau pasitikintys sprendimais.

    Tačiau kartu ryškėja kita tendencija – kai organizacijos diegia sprendimus per lėtai, darbuotojai ieško alternatyvų patys. Ataskaitoje teigiama, kad beveik du trečdaliai sveikatos priežiūros specialistų prisipažįsta naudojantys privačius DI įrankius, kai įstaigos siūlomos sistemos jų poreikių nepadengia.

    Ekspertai tokiose situacijose akcentuoja duomenų apsaugos rizikas. Į bendro naudojimo programas įkeliami paciento ar įstaigos vidiniai duomenys gali tapti pažeidžiami, o tai kelia tiek teisinių, tiek reputacinių pasekmių grėsmę, ypač griežtėjant privatumo ir kibernetinio saugumo reikalavimams Europoje.

    Dar viena kliūtis – kompetencijų spraga. 7 iš 10 medikų nurodo, kad DI mokymai darbovietėje yra nepasiekiami, riboti arba nenuoseklūs, todėl technologijų naudojimas neretai tampa individualių pastangų, o ne sisteminės strategijos rezultatu.

    „Tai pirmas kartas, kai matome, kad įrankių perėmimas tarp darbuotojų aplenkia organizacijų gebėjimą juos įdiegti, atsižvelgiant į privatumo, duomenų saugumo ir valdymo reikalavimus“, – sakė „Philips“ inovacijų vadovas Shez Partovi.

    Žvelgiant į ateitį, didžioji dauguma apklaustųjų laukia pokyčių: 96 proc. tikisi, kad DI pakeis jų darbo būdą, o 53 proc. prognozuoja esminę savo vaidmens transformaciją. Vis dėlto 44 proc. nerimauja, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo technologijų gali silpninti klinikinius įgūdžius, o 37 proc. jaučia diskomfortą dėl per greito tempo.

    Nepaisant to, bendras požiūris išlieka aiškus: 86 proc. respondentų įsitikinę, kad DI generuojamos analizės turi būti prižiūrimos žmogaus. Daugiau nei 80 proc. teigia, kad technologijos nepakeis santykio su pacientu, o komunikacija ir empatija skaitmenizacijos eroje taps dar svarbesnės.

    Ataskaitos išvada rodo, kad DI medicinoje vis dažniau tampa ne ateities pažadu, o kasdiene darbo priemone. Tačiau tam, kad nauda būtų saugi ir tvari, įstaigoms tenka vienu metu spręsti kelias užduotis: spartinti diegimą, standartizuoti procesus, investuoti į mokymus ir užtikrinti aukščiausią duomenų apsaugos lygį.

  • „Microsoft“ pademonstravo VibeOS: sistema be programų ir kodo, kur net naršymas gali būti DI haliucinacija

    „Microsoft“ pademonstravo VibeOS: sistema be programų ir kodo, kur net naršymas gali būti DI haliucinacija

    Per „Microsoft Build 2026“ konferenciją pristatytas eksperimentinis operacinės sistemos prototipas VibeOS, kuris laužo įprastą programinės įrangos logiką. Idėja paprasta, bet provokuojanti: vietoj tradicinio kodo ir įdiegtų programų visas vaizdas ekrane generuojamas realiuoju laiku, reaguojant į vartotojo veiksmus ir komandas natūralia kalba.

    Skirtingai nei „Windows“, „Linux“ ar „macOS“, tokio tipo aplinkoje nėra įprasto programų paketo, kur kiekvienas mygtukas ar funkcija aprašyta tūkstančiais kodo eilučių. Demonstracijoje akcentuota, kad VibeOS veikimas labiau primena nuolat atnaujinamą generuojamą vaizdą, o ne deterministinį vykdomąjį kodą, todėl rezultatai gali būti įtikinami, bet nebūtinai teisingi.

    Kaip pavyzdys minėtas skaičiuotuvas: tradiciškai tai būtų aiškiai aprašyta logika, kuri visada pateikia tikslų atsakymą. VibeOS atveju sąsaja ir atsakai gali būti sukurti DI bandant „atspėti“, kas turėtų atsirasti ekrane, tad teoriškai įmanomos ir klaidos, ir nelauktos interpretacijos.

    Dar daugiau klausimų kyla naršant internete. Per demonstraciją pabrėžta, kad vartotojas gali matyti ne realiai įkeltą svetainę, o DI sugeneruotą jos versiją, paremtą modelio spėjimu, kaip puslapis turėtų atrodyti. Tai reiškia, kad tokia aplinka gali sukurti įtikinamą, bet faktologiškai neteisingą turinį, o tai ypač rizikinga ieškant informacijos, apsiperkant ar jungiantis prie paskyrų.

    „Tai keičia patį suvokimą, kas yra programa: vietoj vykdomo kodo gauname realiuoju laiku kuriamą simuliaciją“, – sakė pristatyme dalyvavę kūrėjai, komentuodami VibeOS koncepciją.

    „Microsoft“ nurodė, kad prototipas buvo paleistas virtualioje aplinkoje naudojant „Hyper-V“, o demonstracijai pakako maždaug 1,3 GB dydžio virtualaus disko failo. Koncepcija siejama su „Copilot“ kūrėjams skirtu įrankių rinkiniu, taip pat minėtos integracijos su „Anthropic“ „Claude“, tačiau pati idėja labiau pristatoma kaip krypties paieška, o ne produktas, kuris artimiausiu metu pakeistų „Windows“.

    Kontekstas platesnis: vis daugiau įmonių programavime remiasi DI asistentais, kurie generuoja kodo fragmentus, testus ar dokumentaciją. Visgi VibeOS atvejis išsiskiria tuo, kad žengiamas dar vienas žingsnis toliau: siūloma atsisakyti fiksuoto programų kodo ir vietoj to pasikliauti nuolatiniu generavimu, kai kiekvienas paspaudimas ar įvestis tampa nauja užklausa modeliui.

    Toks kelias atveria naujų galimybių, bet ir rizikų. Patikimumas, pakartojamumas, saugumas ir atsakomybė už klaidingai sugeneruotą turinį čia tampa esminiais klausimais, nes „haliucinacijos“ gali virsti ne tik netiksliais tekstais, bet ir klaidinančiomis sąsajomis ar netikromis paslaugų imitacijomis. Dėl to VibeOS greičiau vertintinas kaip ryškus signalas, kokiomis kryptimis gali judėti sąsajų ir operacinių sistemų evoliucija, o ne kaip paruoštas sprendimas kasdieniam naudojimui.

  • JAV riboja „Anthropic“ DI modelių eksportą: Europos Komisija perspėja dėl diskriminacijos partneriams

    JAV riboja „Anthropic“ DI modelių eksportą: Europos Komisija perspėja dėl diskriminacijos partneriams

    Kas įvyko ir kodėl

    JAV administracija priėmė sprendimą taikyti eksporto kontrolę bendrovės „Anthropic“ pažangiausiems dirbtinio intelekto modeliams, dėl ko prieiga buvo apribota ne JAV naudotojams, įskaitant europiečius. Europos Komisija sako vertinanti, kokias praktines pasekmes tai turės ES rinkai ir paslaugų vartotojams.

    Pagal viešai aptartą logiką, ribojimai grindžiami nacionalinio saugumo argumentais ir rizika, kad itin galingi modeliai galėtų būti panaudoti kibernetinėms atakoms ar pažeidžiamumams išnaudoti. Tai išryškina didėjantį valdžios institucijų dėmesį vadinamajam dvejopo naudojimo DI, kai ta pati technologija gali padėti gynybai, bet kartu didinti grėsmes.

    Europos Komisijos pozicija

    Europos Komisijos atstovas technologinio suvereniteto klausimais Thomas Regnier pabrėžė, kad į rinką ateina nauja itin pajėgių DI modelių karta. Pasak jo, tokie sprendimai gali būti naudingi, įskaitant kibernetinės gynybos srityje, tačiau kartu kelia rimtų kibernetinio saugumo klausimų, kuriuos būtina suvaldyti.

    „Tai yra bendras iššūkis, neapsiribojantis viena jurisdikcija ar viena bendrove. Manome, kad tokio pobūdžio atsarginės priemonės neturėtų diskriminuoti partnerių“, – sakė Thomas Regnier.

    Komisija taip pat akcentuoja, kad ši situacija dar kartą parodo Europos poreikį stiprinti technologinį suverenumą. ES siekia, kad kritinės skaitmeninės paslaugos ir jų prieinamumas nebūtų priklausomi nuo vienos valstybės vienašalių sprendimų, ypač kai tai paliečia verslą, mokslą ir viešąjį sektorių.

    Ką tai reiškia Europai

    Praktiniu lygmeniu ribojimai gali paveikti įmones ir organizacijas, kurios naudoja pažangius DI modelius programavimo, analizės, klientų aptarnavimo ar kibernetinio saugumo užduotims. Jei prieiga prie tam tikrų modelių tampa įmanoma tik JAV vartotojams, Europos rinkoje didėja nelygios konkurencijos rizika ir gali brangti alternatyvūs sprendimai.

    Kartu tai stiprina diskusiją apie Europos gebėjimą pačiai kurti ir diegti pažangius DI modelius bei infrastruktūrą. ES reguliacinė bazė, įskaitant DI ir kibernetinio saugumo reikalavimus, leidžia nustatyti rizikos valdymo taisykles, tačiau realus atsparumas priklauso ir nuo investicijų, talentų pritraukimo bei prieigos prie skaičiavimo išteklių.

    Šios temos svarba išryškės ir tarptautiniuose formatuose: „Anthropic“ vadovas Dario Amodei turėtų dalyvauti G7 lyderių ir didžiųjų DI bendrovių vadovų susitikimo darbinėje sesijoje. Tikėtina, kad joje bus aptariamas balansas tarp inovacijų skatinimo ir nacionalinio bei kolektyvinio saugumo interesų.

  • Skaičiai, kurie pastatė miestus: nuo Partenono iki XXI amžiaus dangoraižių paslapčių

    Skaičiai, kurie pastatė miestus: nuo Partenono iki XXI amžiaus dangoraižių paslapčių

    Matematika architektūroje dažnai lieka nematoma, tačiau būtent ji lemia, kodėl vieni pastatai atrodo harmoningai, o kiti kelia diskomfortą. Skaičiai čia veikia ne tik kaip matavimo įrankis: proporcijos, geometrija ir skaičiavimai tiesiogiai susiję su estetika, sauga ir energiniu efektyvumu.

    Nuo senovės Graikijos šventyklų iki gotikinių katedrų architektai rėmėsi aiškiomis geometrinėmis taisyklėmis, kurios padėjo suvaldyti mastelį ir sukurti tvarkos pojūtį. Romėnai matematinius principus pavertė inžinerija, leidusia statyti akvedukus, amfiteatrus ir didžiules skliautuotas erdves.

    Geometrija laiko konstrukcijas

    Geometrija architektūroje svarbi ne vien dėl formos. Tinkamai parinkti tūriai ir konstrukcinės schemos nulemia, kaip pastate pasiskirsto apkrovos, kaip jis reaguoja į vėją, sniegą ar temperatūrų kaitą, o kai kuriuose regionuose ir į seisminius poveikius.

    Šiuolaikinėje statyboje svarbų vaidmenį atlieka skaitmeniniai skaičiavimo metodai, tokie kaip baigtinių elementų analizė ir vėjo tunelio simuliacijos. Tai leidžia dar projektavimo etape aptikti silpnąsias vietas, optimizuoti medžiagų kiekį ir sumažinti konstrukcijų perteklių, išlaikant saugos reikalavimus.

    Proporcijos ir žmogaus pojūčiai

    Proporcijos daro įtaką tam, kaip suvokiame erdvę: ar ji atrodo jauki, ar slegianti, ar pastatas „stovi“ stabiliai vizualiai. Architektūros teorijoje dažnai minimas auksinis pjūvis, tačiau istorikai pabrėžia, kad jo realus taikymas skirtingais laikotarpiais buvo nevienodas ir neretai pervertinamas.

    Vis dėlto praktikoje svarbiausia ne viena formulė, o tarpusavyje suderinti masteliai: fasado ritmas, langų santykiai, laiptinių plotis ir natūralios šviesos kiekis. Matematiniai santykiai padeda sukurti pastatus, kuriuose patogu judėti ir aišku orientuotis.

    Parametrinis projektavimas ir DI

    Didžiausias lūžis įvyko tada, kai projektavimas persikėlė į parametrinius modelius: architektas apibrėžia taisykles ir ryšius, o forma generuojama keičiant parametrus. Taip per trumpą laiką galima patikrinti šimtus variantų ir rasti sprendimą, kuris geriausiai suderina estetiką, kainą ir techninius ribojimus.

    DI vis dažniau naudojamas generatyviniam projektavimui, kai sistema pasiūlo alternatyvas pagal aiškius kriterijus, pavyzdžiui, mažesnį energijos poreikį, geresnį dienos šviesos pasiskirstymą ar mažesnį konstrukcijų svorį. Šis kelias ypač svarbus siekiant griežtesnių tvarumo tikslų ir mažesnio pastatų anglies pėdsako.

    Matematika veikia ir platesniu mastu, nes miestų planavimas remiasi duomenimis bei modeliais: nuo eismo srautų prognozavimo iki žaliųjų zonų išdėstymo ir karščio salų efekto mažinimo. Skaičiai, formulės ir algoritmai lemia ne tik pastato siluetą, bet ir tai, kaip patogiai kasdien funkcionuoja visas miestas.

  • JAV nurodė „Anthropic“ staiga išjungti galingiausius DI modelius: įvardijo grėsmę

    JAV nurodė „Anthropic“ staiga išjungti galingiausius DI modelius: įvardijo grėsmę

    Jungtinių Valstijų institucijos nurodė DI kūrėjai „Anthropic“ apriboti prieigą prie jos pažangiausių modelių. Bendrovė teigia, kad sprendimas nesusijęs su gedimais ar techninėmis klaidomis, o motyvuotas nacionalinio saugumo argumentais.

    Pasak pranešimų, ribojimai palietė naujausios kartos modelius, kuriuos „Anthropic“ neseniai pristatė kaip reikšmingą šuolį našumo ir gebėjimų srityje. Įmonė nurodė negavusi išsamių rašytinių paaiškinimų, kokia konkreti rizika buvo identifikuota.

    „Anthropic“ atstovai tvirtina, kad jiems buvo žodžiu perduota informacija apie galimą, labai riboto masto pažeidžiamumą, – sakė bendrovės atstovas.

    Vienas svarbiausių akcentų šioje istorijoje yra vadinamasis jailbreak, kai naudotojai ar piktavaliai bando apeiti modelio saugos ribotuvus ir priversti sistemą pateikti draudžiamą informaciją. Praktikoje tai gali reikšti instrukcijas, kaip vykdyti neteisėtą veiklą, kurti kenkėjišką kodą ar ieškoti būdų pasinaudoti programinės įrangos spragomis.

    Kibernetinio saugumo ekspertai seniai pabrėžia, kad pažangūs DI įrankiai gali pagreitinti pažeidžiamumų paiešką ir automatizuoti atakų grandines. Dėl to tokie modeliai, patekę į netinkamas rankas, teoriškai gali sumažinti laiką nuo spragos aptikimo iki jos išnaudojimo, o tai ypač jautru bankams, kritinei infrastruktūrai ir didelėms informacinėms sistemoms.

    Šis atvejis išsiskiria tuo, kad JAV ribojimai tradiciškai dažniau buvo nukreipti į aparatinę bazę, reikalingą modeliams treniruoti, pavyzdžiui, aukštos klasės lustus ar serverių komponentus. Dabar akcentas persikelia į pačius modelius ir jų prieinamumą, o tai rodo griežtėjančią kontrolę sparčiai stiprėjančių DI sistemų atžvilgiu.

    „Anthropic“ teigia dirbanti, kad prieiga būtų atkurta kuo greičiau, ir pabrėžia, jog kiti bendrovės modeliai turėtų veikti įprastai. Tuo pat metu įmonė perspėja, kad per platūs apribojimai, taikomi visam sektoriui, gali sulėtinti pažangiausių DI sprendimų kūrimą ir diegimą.

  • Europa sunerimo dėl DI suverenumo: „Anthropic“ stabdo „Fable 5“ ir „Mythos 5“ prieigą užsieniečiams

    Europa sunerimo dėl DI suverenumo: „Anthropic“ stabdo „Fable 5“ ir „Mythos 5“ prieigą užsieniečiams

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ pranešė sustabdžiusi prieigą prie savo pažangiausių DI modelių „Fable 5“ ir „Mythos 5“ užsienio piliečiams. Sprendimas priimtas gavus JAV valdžios nurodymą, motyvuojant nacionalinio saugumo rizikomis.

    Pasak įmonės, reikalavimas reiškia staigų paslaugų išjungimą visiems klientams, kurie patenka į apribojimų taikymo apimtį. „Anthropic“ teigimu, taip siekiama užtikrinti atitiktį gautam nurodymui ir išvengti galimų pažeidimų.

    Europos politikai šį žingsnį įvardijo kaip signalą, kad priklausomybė nuo neeuropietiškų DI sprendimų gali tapti strategine silpnybe. Reakcijose kartojama mintis, kad DI infrastruktūra jau prilygsta kritinėms sistemoms, todėl jos kontrolė darosi tiesiogiai susijusi su valstybių saugumu ir ekonominiu atsparumu.

    Kas sukėlė sprendimą?

    Viešai skelbiama, kad JAV valdžia išreiškė susirūpinimą dėl galimų būdų apeiti modelių saugiklius, vadinamojo „jailbreak“ rizikos. Tokie scenarijai, kai DI sistema priverčiama generuoti draudžiamą turinį ar vykdyti pavojingas užklausas, pastaraisiais metais tapo viena jautriausių temų didžiųjų modelių kūrėjams ir reguliuotojams.

    Apribojimai DI paslaugoms paprastai grindžiami eksportui ir prieigai taikomomis nacionalinio saugumo taisyklėmis, kurios vis dažniau apima ne tik fizines prekes, bet ir programinę įrangą, debesų kompiuteriją bei pažangius modelius. Tai ypač aktualu, kai DI pritaikymas gali turėti dvejopą paskirtį, pavyzdžiui, gynyboje, žvalgyboje ar kibernetinio saugumo srityse.

    Europos politikų signalai

    Prancūzijos politinėje erdvėje sprendimas sutiktas raginimais spartinti vietinių technologijų plėtrą ir investicijas į skaičiavimo resursus. Akcentuojama, kad Europa turi atskirų stiprių žaidėjų, tačiau jiems reikia daugiau kapitalo, energijos infrastruktūros ir aiškesnės valstybės paramos, kad jie galėtų konkuruoti globaliai.

    Jungtinėje Karalystėje kai kurie parlamentarai sprendimą apibūdino kaip pamoką, kaip greitai užsienio vyriausybės sprendimu gali būti nutrauktos mokslinių tyrimų, verslo bandymų ar net sveikatos sistemos pilotinių projektų grandys. Pasak jų, tai nėra vien technologijų naujiena, nes DI tampa bazine kitų sektorių produktyvumo ir konkurencingumo sąlyga.

    Nyderlanduose ir Prancūzijoje pasigirdo ir griežtesnių teiginių, kad DI jau tiesiogiai susijęs su nacionaliniu suverenumu. Politikai ragina paspartinti nuosavų modelių kūrimą, kad strateginiai sprendimai nebūtų priklausomi nuo už Atlanto priimamų ribojimų.

    Ką tai reiškia Europai?

    Ši situacija atgaivino diskusiją apie vadinamąjį DI suverenumą, kai valstybės ar regionai siekia turėti savus modelius, duomenų centrus ir debesų paslaugas. Praktikoje tai apima ne tik modelių mokymą, bet ir stabilų prieigos užtikrinimą verslui, universitetams bei viešajam sektoriui.

    Europos Komisija pastaraisiais metais stiprina reguliavimo ir investicijų kryptį, o DI taisyklės ES lygiu pabrėžia rizikos valdymą ir atsakomybę. Tačiau ši istorija parodo kitą pusę: net laikantis taisyklių, prieiga prie kritinių technologijų gali būti ribojama dėl geopolitinių sprendimų, todėl vien reguliavimo nepakanka.

    Trumpuoju laikotarpiu įmonės ir tyrėjai, kurie rėmėsi konkrečiais „Anthropic“ modeliais, gali būti priversti skubiai migruoti į alternatyvas arba koreguoti projektų apimtis. Ilgainiui tai gali paskatinti Europos rinką greičiau bręsti, tačiau kartu didina spaudimą spręsti energijos kainų, skaičiavimo pajėgumų ir kapitalo trūkumo klausimus.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad DI tiekimo grandinė yra platesnė nei vienas modelis ar viena įmonė. Net ir turint europietiškus modelius, būtina užtikrinti lustų tiekimą, duomenų centrų plėtrą, kvalifikuotų specialistų pritraukimą ir aiškias taisykles, kurios skatintų inovacijas, bet kartu mažintų piktnaudžiavimo riziką.

  • Vėjo jėgainėms žadėjo beveik nulinę priežiūrą, tačiau aukštai aptikta problema: išeitis netikėta

    Vėjo jėgainėms žadėjo beveik nulinę priežiūrą, tačiau aukštai aptikta problema: išeitis netikėta

    Vėjo jėgainės ilgą laiką buvo pristatomos kaip švarios energijos simbolis, kuriam reikia palyginti mažai priežiūros. Tačiau realybėje šios konstrukcijos nuolat patiria stiprių vėjų, temperatūrų kaitos ir, jūroje, druskos poveikį, todėl gedimų rizika išlieka.

    Didžiausias iššūkis slypi aukštai virš žemės ar bangų, kur patekti sudėtinga. Modernių jėgainių mentės yra milžiniškos, o apžiūrėti jų paviršių ir vidines pažaidas per tūkstančius įrenginių yra brangu ir užima daug laiko.

    Kas slepiasi mentėse?

    Dažniausiai problemos prasideda nuo smulkių įtrūkimų, erozijos ar laminato pažeidimų, kurie plika akimi ankstyvoje stadijoje gali būti nematomi. Laiku nepastebėti defektai didėja, mažina efektyvumą ir gali baigtis ilgu prastovos laikotarpiu.

    Tradicinė apžiūra neretai reiškė žmonių darbą aukštyje, naudojant virves, platformas ar kranus, o tai didina riziką ir beveik visada reikalauja stabdyti jėgainę. Jūrinėse elektrinėse situaciją dar labiau apsunkina bangavimas, vėjas ir riboti langai, kada apskritai įmanoma prisišvartuoti.

    Autonominiai dronai keičia žaidimą

    2026 metais Danijoje pademonstruotas sprendimas parodė, kad dalį šios problemos galima spręsti ne žmonėmis, o autonominiais dronais. Pranešta, kad „Quali Drone“ kartu su RWE ir partneriais atliko jūrinės vėjo jėgainės apžiūrą dronu jėgainei veikiant, jos nestabdant.

    Tokiose sistemose derinama termovizija, kompiuterinė rega ir DI, kad būtų aptinkami paviršiaus pažeidimai bei įtariami defektai po išoriniu sluoksniu. Praktinė nauda operatoriams aiški: apžiūros, kurios anksčiau trukdavo dienas, gali sutrumpėti iki valandų, o prastovos rizika mažėja.

    Kodėl tai ypač svarbu jūroje?

    Jūriniai vėjo parkai plečiasi ir keliasi vis toliau nuo krantų, todėl prieiga prie įrangos sunkėja, o kiekviena prastovos diena kainuoja brangiau. Vieno įrenginio gedimas gali reikšti ne tik remonto sąnaudas, bet ir prarastą elektros gamybą, kuri ypač juntama, kai energijos paklausa didelė.

    Autonominiai dronai leidžia pereiti nuo reaktyvios priežiūros prie prevencinės: mažus defektus fiksuoti anksti ir planuoti remontą tada, kai tai patogiausia, o ne tada, kai gedimas jau sustabdė gamybą. Tai taip pat mažina poreikį siųsti žmones į pavojingas darbo sąlygas aukštyje ir atviroje jūroje.

    Energetikos sektoriuje ši kryptis siejasi su platesne tendencija: daugiau nuotolinių sensorių, duomenų analizės ir automatizuotų patikrų. Kitaip tariant, vis dažniau jėgaines prižiūri kitos mašinos, kad didieji rotoriai suktųsi patikimiau ir ilgiau.

  • TVF vadovė įspėja: pažangūs DI modeliai gali tapti ginklu prieš pasaulio finansų sistemą

    TVF vadovė įspėja: pažangūs DI modeliai gali tapti ginklu prieš pasaulio finansų sistemą

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva perspėjo, kad sparčiai tobulėjantys dirbtinio intelekto (DI) modeliai gali būti panaudoti ne tik gynybai, bet ir atakoms, kurios sukeltų rimtų sutrikimų pasaulio finansų sistemai. Anot jos, didžiausia rizika kyla tuomet, kai pažangios kibernetinės galimybės patenka į piktavalių rankas.

    Pastaraisiais mėnesiais finansų priežiūros institucijos aktyviau vertina vadinamųjų „frontier“ tipo modelių keliamas grėsmes, ypač susijusias su kibernetiniu saugumu. Kai kurie naujausi modeliai geba greitai analizuoti sudėtingas sistemas, ieškoti pažeidžiamumų ir automatizuoti atakų scenarijus, todėl rizika bankams, mokėjimų infrastruktūrai ir rinkų stabilumui didėja.

    „Suprantame, kad tai tik pradžia, tokių modelių bus ir daugiau“, – sakė Kristalina Georgieva.

    TVF vadovė pabrėžė, kad DI gali tapti ir galingu gynybos įrankiu: tas pats gebėjimas aptikti spragas „greičiu ir mastu, kuris anksčiau buvo neįsivaizduojamas“, gali padėti jas užlopyti ir sustiprinti finansinių institucijų atsparumą. Vis dėlto ji akcentavo, kad dvigubos paskirties technologijos reiškia, jog saugumo standartai turi vytis inovacijų tempą, o ne atsilikti.

    Georgieva ragino valstybes turėti „visus kibernetinio saugumo elementus“, įskaitant prevenciją, incidentų valdymą ir atsigavimą po atakų. Jos teigimu, būtina glaudesnė tarptautinė koordinacija, nes finansų sistema yra tarpusavyje susieta: rimta spraga vienoje grandyje gali tapti įėjimo tašku platesniems sutrikimams.

    „Neturime pasaulinės kibernetinio saugumo organizacijos, o dabartinėje geopolitinėje aplinkoje sunku įsivaizduoti, kad ją sukursime“, – sakė Kristalina Georgieva.

    TVF vadovė taip pat išskyrė nelygybės aspektą: išsivysčiusios ekonomikos paprastai turi daugiau resursų moderniems saugumo sprendimams, o besivystančios šalys dažnai tampa lengvesniu taikiniu. Pasak jos, be pagalbos ir žinių perdavimo silpnesnės vietos bus išnaudojamos, o pasekmės gali persimesti per tarptautinius mokėjimus, bankų korespondentines grandines ir investuotojų pasitikėjimą.

    Atskira rizikos kryptis – galimas DI „burbulo“ sprogimas finansų rinkose. Georgieva teigė, kad tikimybė nėra didelė, tačiau poveikis galėtų būti itin reikšmingas: staigus investicijų sumažėjimas, vertinimų korekcijos ir nuotaikų lūžis technologijų sektoriuje gali paveikti finansinį stabilumą, ypač jei rizika bus koncentruota keliuose dideliuose rinkos dalyviuose.

    Kalbėdama Europoje Georgieva pristatė ir platesnį ekonominį foną: euro zonos perspektyvas silpnina geopolitiniai sukrėtimai, o rizikos kryptis išlieka nepalanki augimui ir palanki infliacijos spaudimui. TVF vertinimu, politiniai sprendimai turės vienu metu spręsti saugumo, energijos ir viešųjų finansų tvarumo klausimus, o kibernetinio atsparumo stiprinimas taps vis reikšmingesne viešųjų išlaidų eilute.

  • Elonas Muskas užkūrė diskusiją: „SpaceX“ nori iki 1 000 000 DI palydovų orbitoje

    Elonas Muskas užkūrė diskusiją: „SpaceX“ nori iki 1 000 000 DI palydovų orbitoje

    Kas siūloma ir kodėl

    Elono Musko vadovaujama „SpaceX“ vėl kaitina rinką ambicinga idėja: žemoje Žemės orbitoje ateityje galėtų atsirasti iki 1 000 000 DI palydovų. Skelbiama, kad tai būtų nauja kryptis, kuri ilgainiui galėtų tapti svarbiausia bendrovės programa šalia „Starlink“.

    Viešai aptariama koncepcija remiasi prielaida, kad dalis technologijų jau išbandyta „Starlink“ palydovuose, o naujame projekte būtų išplėsta skaičiavimo galia ir duomenų perdavimo pajėgumai. Pabrėžiama, kad tikslas būtų ne vien ryšys, bet ir skaičiavimai tinkle, priartinant DI infrastruktūrą arčiau duomenų šaltinių.

    Techninė pusė ir realūs mastai

    Pranešama, kad naujos kartos palydovai būtų aprūpinti optiniais ryšiais, skirtais spartesnei tarpusavio duomenų mainų grandinei kosmose. Taip pat minimi labai aukšti energijos poreikiai, nes DI užduotims reikalinga didelė nuolatinė galia.

    Skaičius iki 1 000 000 palydovų šiandien atrodo kaip teorinė riba, nes net dabartinės didžiosios konstelacijos iki tokių apimčių nė iš tolo neprilygsta. Vis dėlto „SpaceX“ jau turi patirties masinėje gamyboje ir paleidimuose, o „Starship“ raketos programa, jei pasiektų stabilų eksploatacijos tempą, galėtų tapti vienu pagrindinių veiksnių, leidžiančių mažinti vieno palydovo iškėlimo kainą.

    Teigiama, kad tam reikėtų ir atskiros didelio pajėgumo gamyklos, kurią būtų galima pritaikyti itin dideliam palydovų gamybos tempui. Viešoje erdvėje minimas tikslas pradėti tokią gamybą apie 2027 metų pabaigą, tačiau tai priklausytų nuo finansavimo, komponentų tiekimo grandinių ir pačios nešančiosios raketos brandos.

    Didžiausios rizikos: dangus ir orbitos sauga

    Idėja sulaukia kritikos dėl poveikio astronominiams stebėjimams ir naktinio dangaus taršos, kuri jau dabar aptariama kalbant apie ryšio palydovų konstelacijas. Kuo daugiau objektų orbitoje, tuo daugiau pastangų reikia, kad būtų suvaldyti atspindžiai, ryškumas ir trikdžiai moksliniams teleskopų matavimams.

    Kitas klausimas – kosminio eismo sauga. Nors žema Žemės orbita yra didelė, objektų skaičiaus augimas didina susidūrimų riziką ir priklausomybę nuo patikimo stebėjimo, manevravimo bei ryšio su palydovais, kad būtų galima laiku atlikti vengimo manevrus.

    Diskusijose akcentuojama, kad tokie planai neišvengiamai atsiremia į reguliavimą: dažnių skyrimą, orbitų koordinavimą ir tarptautinę atsakomybę dėl kosminių šiukšlių mažinimo. Būtent čia ambicinga vizija susiduria su ilgu derinimų procesu ir būtinybe įrodyti, kad sistema būtų valdoma saugiai.

    „Kosmosas yra milžiniškas, todėl net ir tokio masto konstelacija, mūsų vertinimu, neturėtų sukelti kritinės susidūrimų rizikos“, – sakė Elonas Muskas.

    Kol kas tai labiau kryptį nubrėžianti vizija nei patvirtintas įgyvendinimo grafikas, tačiau ji atspindi platesnę tendenciją: DI infrastruktūra ieško naujų vietų, kur būtų galima apdoroti duomenis greičiau ir arčiau jų šaltinio. Jei „SpaceX“ pavyktų sujungti masinę gamybą, dažnus paleidimus ir patikimą orbitinį valdymą, projektas galėtų tapti vienu didžiausių privačių kosmoso planų iki šiol.

  • Internete išplitusios Dua Lipos vestuvių nuotraukos – DI klastotė: kaip žmonės patikėjo

    Internete išplitusios Dua Lipos vestuvių nuotraukos – DI klastotė: kaip žmonės patikėjo

    Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis žaibiškai paplito nuotraukų serija, neva rodanti popmuzikos žvaigždės Dua Lipos vestuves Sicilijoje. Kadrai vaizdavo prabangias šventės akimirkas Palerme, tačiau tikrovėje tai ne dokumentinė fotografija, o DI sugeneruotos iliustracijos.

    Nuotraukose dainininkė esą pozuoja su svečiais, šoka miesto gatvėse ir švenčia su ryškiais mados bei muzikos pasaulio veidais. Kai kurios detalės atrodė įtikinamai, todėl dalis auditorijos jas priėmė kaip autentiškus kadrus iš privataus renginio.

    Klastotės buvo platinamos per X, „Instagram“, „Facebook“ ir „Threads“, o jų pasiekiamumas per trumpą laiką išaugo iki milijonų peržiūrų. Nors dalis žmonių greitai atpažino dirbtinumo požymius, kitiems užteko vieno įrašo su lakonišku aprašymu, kad nuotraukos atrodytų tikros.

    Situaciją dar labiau supainiojo tai, kad kai kurios skaitmeninės žiniasklaidos priemonės šias nuotraukas pateikė kaip realias. Tokiais atvejais DI sukurti vaizdai buvo maišomi su tikrais vaizdo įrašais ir kadrais, kuriuose matyti svečiai atvykę į šventės renginius Palerme, tačiau ne pati ceremonija.

    Nuotraukų autorius – italų skaitmeninis kūrėjas Rick Dick, kuriantis satyrinį ir meninį turinį, paremtą garsenybių tema. Jis teigė, kad pradžioje vaizdus publikavo aiškiai pažymėdamas, jog tai DI, tačiau vėliau įrašai buvo perkelti į kitas paskyras, kur dažnai dingo autoriaus žymos ir kontekstas.

    „Didžiausia problema prasideda tada, kai šie vaizdai perpublikuojami: dingsta mano logotipas ir nuoroda į autorių, o turinys pateikiamas kaip tikra fotografija“, – sakė Rick Dick.

    Tokie atvejai vis dažnesni, nes DI vaizdai lengvai prisitaiko prie „tikros akimirkos“ formato: pakanka panašaus apšvietimo, realistiškos kompozicijos ir kelių populiarių simbolių, kad auditorija suabejotų mažiau. Didžiausias plitimo katalizatorius – perpublikavimas, kai originalus paaiškinimas prarandamas, o žinutė sutrumpinama iki emocinio teiginio.

    Tai ne pirmas kartas, kai su garsenybių vestuvėmis susijusios DI klastotės tampa virusinės. Anksčiau panašūs vaizdai buvo siejami ir su aktorės Zendayos tariamomis vestuvėmis, o dalis žmonių, kaip viešai pripažinta, patikėjo net ir turėdami tiesioginį ryšį su jos aplinka.

    Tuo pat metu Palermo dėmesio centre atsidūrė ir tikrasis renginių šurmulys: pranešta apie tarptautinius svečius bei kelias dienas trukusius susibūrimus, kurie sukėlė diskusijų tarp vietos gyventojų. Aktyvistai, pasisakantys prieš perteklinį turizmą, mieste platino plakatus su žinute, kad Palermo nėra nuomojamas, pabrėždami įtampą tarp įvaizdžio ir kasdienės miesto realybės.

    Kol kas viešai pasirodė tik pavieniai agentūrų užfiksuoti svečių atvykimo vaizdai, tačiau oficialių ceremonijos ar priėmimo nuotraukų nebuvo paskelbta. Ekspertai primena, kad vertinant virusinius kadrus svarbu tikrinti pirminį šaltinį, ieškoti originalaus įrašo ir atkreipti dėmesį, ar turinys pažymėtas kaip sukurtas DI.