Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkijos geležinkeliai – Europos lyderių gretose: per pusmetį vežė 229,6 mln. keleivių

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį Lenkijos geležinkeliais keliavo daugiau kaip 229,6 mln. keleivių – tai vienas geriausių rezultatų Europoje. Pagal keleivių skaičių šalis užėmė 6 vietą, o pagal nuvažiuotą atstumą (keleivių kilometrus) – 5.

    Tokius duomenis paskelbė Lenkijos Geležinkelių transporto tarnyba (UTK), palyginusi Lenkijos rodiklius su 31 Europos valstybe. Nors bendras keleivių srautas Europoje stabilizuojasi, Lenkijoje fiksuotas ryškesnis augimas.

    Skaičiuojama, kad per metus Lenkijos geležinkelių keleivių skaičius padidėjo 8,7 proc., kai visoje Europoje augimas siekė apie 1,5 proc. Tai rodo, kad susidomėjimas kelionėmis traukiniais šalyje didėja greičiau nei vidutiniškai žemyne.

    Vis dėlto pagal geležinkelio naudojimo intensyvumą – kiek kartų traukiniu vidutiniškai važiuoja vienas gyventojas – Lenkija kol kas atsilieka nuo Europos vidurkio. Pusmečio rodikliai leidžia daryti išvadą, kad augimo potencialo dar yra daug.

    Europoje pirmauja Vokietija, Lenkija – šešta

    UTK skaičiavimu, 31 lygintoje Europos šalyje per pirmąjį 2026 metų pusmetį traukiniais pasinaudojo 4,52 mlrd. keleivių – 1,4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

    Pagal vežtų keleivių skaičių pirmavo Vokietija – beveik 1,5 mlrd. keleivių. Antroje vietoje liko Prancūzija su 659,5 mln. keleivių (fiksuotas 0,9 proc. mažėjimas), trečioje – Italija su 434,8 mln. keleivių (2,1 proc. augimas).

    Prieš Lenkiją taip pat rikiavosi Ispanija ir Šveicarija. Tuo metu mažiausiai keleivių geležinkeliais per pusmetį keliavo Kosove (24 tūkst.), Šiaurės Makedonijoje (52 tūkst.) ir Moldovoje (67 tūkst.).

    Keleivių kilometrai: Europoje nedidelis smukimas, Lenkijoje – augimas

    Kitas svarbus rodiklis – keleivių kilometrai, rodantys ne tik keliautojų skaičių, bet ir jų nuvažiuotą atstumą. Europoje per pirmąjį 2026 metų pusmetį šis rodiklis siekė 238,866 mlrd. keleivių kilometrų ir buvo 0,2 proc. mažesnis nei prieš metus.

    Didžiausią keleivių kilometrų apimtį fiksavo Prancūzija – per 55,5 mlrd., vos atsilikdama nuo Vokietijos, kur rodiklis viršijo 54,2 mlrd. Trečioje vietoje buvo Italija su beveik 27,6 mlrd. keleivių kilometrų.

    Lenkija šiame reitinge užėmė 5 vietą: per pusmetį pasiekta beveik 15,4 mlrd. keleivių kilometrų. Tai reiškė 8,3 proc. augimą per metus, kai bendra Europos kryptis buvo priešinga.

    Vidutinis lenkas traukiniu važiuoja maždaug kartą per mėnesį

    Nors bendri srautai dideli, gyventojų įpročius geriau atspindi geležinkelio naudojimo rodiklis – keleivių skaičius, padalytas iš šalies gyventojų skaičiaus. Šiuo aspektu Lenkija kol kas nėra tarp lyderių.

    2026 metų pirmąjį pusmetį vidutinis Lenkijos gyventojas traukiniu važiavo kiek daugiau nei 6 kartus (6,3). UTK tai prilygina maždaug vienai kelionei per mėnesį.

    Palyginimui, 31 šalies vidurkis siekė 7,8 kelionės vienam gyventojui. Daugiausia traukiniais naudojosi Šveicarijos gyventojai – per pusmetį bent 30 kartų, Liuksemburge rodiklis siekė beveik 24, o Vengrijoje – kiek mažiau nei 21 kelionę.

    UTK vertinimu, tai, kad Lenkija vis dar nesiekia Europos vidurkio, kartu reiškia ir aiškų augimo rezervą – keleivių srautai gali didėti toliau.

  • Kruvinas išpuolis Krokuvoje: miestas skirs 6 mln zlotų, saugumo išlaidos augs milijonais

    Po kruvino išpuolio Krokuvos centre miestas planuoja skirti apie 6 mln zlotų nuolatiniams senamiesčio apsaugos sprendimams. Numatyta didinti fizines užtvaras ir riboti įvažiavimus į labiausiai lankomas vietas – tai dar vienas ženklas, kad miestų saugumas tampa brangia biudžetų eilute.

    Kaip rašoma WNP, Krokuvoje nuolatinės apsaugos priemonės apimtų daugiau nei 20 lokacijų, o laikinos užtvaros turėtų atsirasti prie įvažiavimų į Pagrindinę ir Mažąją turgaus aikštes. Vėliau planuojami ir išvažiuojantys stulpeliai, taip pat daugiau patruliavimo.

    Tokie sprendimai Europoje jau tapo įprasta praktika po pastarųjų dešimtmečių teroristinių atakų, kai transporto priemonėmis buvo rėžiamasi į žmonių minias. Miestų erdvėse daugėja plieninių stulpelių, betoninių blokų, vaizdo stebėjimo ir kontroliuojamų įvažiavimų – tai keičia ir kasdienį gyventojų judėjimą, ir miestų veidą.

    Vis dėlto tai nėra tik „vieno miesto problema“: panašios investicijos kitur siekė dešimtis milijonų eurų ar dolerių. Be fizinių barjerų vis dažniau kalbama ir apie dar vieną grėsmę – dronus, kurių aptikimo ir neutralizavimo sistemos gali kainuoti nuo kelių tūkstančių iki kelių milijonų zlotų.

    Barjerai, stulpeliai ir milijoninės sąskaitos

    Kitų miestų patirtis rodo, kad po didelių incidentų apsaugos priemonės dažnai tampa ilgalaike infrastruktūros dalimi. Pavyzdžiui, Nicoje po 2016 metų liepos 14 dienos atakos pertvarkyta Promenade des Anglais atkarpa buvo apsaugota giliai įtvirtintais stulpeliais ir plieninėmis linomis – investicija kainavo apie 19 mln eurų.

    Paryžiuje, saugant Eifelio bokšto teritoriją, įrengti kulkų nepraleidžiantys sprendimai ir plieninės užtvaros, o projekto kaina buvo vertinama 20–35 mln eurų. Niujorke planuota įrengti apie 1 500 nuolatinių stulpelių – pirmasis etapas turėjo kainuoti per 50 mln JAV dolerių.

    Ekspertai pabrėžia, kad konkrečios priemonės turėtų būti parenkamos pagal rizikos analizę ir galimus scenarijus. Vienas taranavimo prevencijai skirtas stulpelis, atitinkantis tarptautinius standartus, gali kainuoti dešimtis tūkstančių zlotų – suma priklauso nuo to, ar jis stacionarus, ar išvažiuojantis, ir kokią apkrovą atlaiko.

    Dronai: nauja grėsmė, naujos technologijos

    Fizinės užtvaros gali padėti sustabdyti automobilį, tačiau jos neapsaugo nuo grėsmių iš oro. Dėl to miestams ir infrastruktūros valdytojams vis dažniau tenka svarstyti sprendimus, skirtus dronams aptikti, identifikuoti ir, prireikus, neutralizuoti.

    Tekste pateikiami pavyzdžiai rodo, kad tokios sistemos gali būti brangios: Paryžiaus Orly oro uosto sprendimas kainavo 8,32 mln eurų, o Los Andželo uostas anti-dronų sprendimams skyrė 461 tūkst. JAV dolerių. Kartu pabrėžiama, kad vien aptikimas dažnai tėra pirmas žingsnis – toliau reikalingos priemonės grėsmei įvertinti ir sustabdyti.

    Naujos taisyklės infrastruktūros operatoriams

    Didėjančias saugumo išlaidas didina ir reguliavimas. Europos Sąjungos direktyva 2022/2557 (CER) numatė reikalavimus kritinių subjektų atsparumui, o Lenkija šiuos reikalavimus perkėlė į nacionalinį reguliavimą vėluodama – įstatymo pakeitimai įsigaliojo 2026 metų liepos 4 dieną.

    Naujos nuostatos numato papildomas pareigas kritinės infrastruktūros operatoriams, susijusias su grėsmių vertinimu ir apsaugos stiprinimu. Tekste pažymima, kad vis dar laukiama Vyriausybės reglamento, kuris turėtų nustatyti minimalius reikalavimus, apimančius fizinį ir techninį saugumą, personalo patikimumą, kibernetinį saugumą bei veiklos tęstinumą.

    Be to, planuojama, kad įrengtų apsaugos sprendimų priėmimas turėtų būti dokumentuojamas ir paremtas testais, o veikiančios sistemos vėliau būtų tikrinamos per auditus ar sertifikavimą kas trejus metus. Tai reiškia, kad saugumas tampa ne vienkartine investicija, o ilgalaikiu įsipareigojimu.

    Auganti rinka – ir auganti našta

    Tekste pateikiami „IndexBox“ vertinimai rodo, kad Lenkijos apsaugos įrangos, programinės įrangos, diegimo ir priežiūros rinka jau siekia 8–10 mlrd. zlotų ir gali augti 6–9 proc. per metus. Tai reiškia didesnę paklausą technologijoms ir paslaugoms, susijusioms su stebėjimu, aptikimu, duomenų analize, auditu ir sertifikavimu.

    Tačiau miestams ir įmonėms tai pirmiausia yra sąnaudos: nuo įrangos pirkimo ir diegimo iki nuolatinio aptarnavimo, programinės įrangos atnaujinimų, mokymų ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Krokuvos sprendimas skirti milijonus po išpuolio gali tapti precedentu, po kurio panašių išlaidų banga neišvengiamai palies ir kitus miestus.

  • Italija aukcione parduos sulaikytą rusišką geležį: 33 tūkst. tonų už 6,832 mln. eurų

    Italijos valdžia aukcione parduos 33 tūkst. tonų rusiškos karštai briketintos geležies (HBI), kuri buvo sulaikyta po įtarimų dėl suklastotų kilmės dokumentų. Visa partija bus siūloma su 6,832 mln. eurų pradine kaina.

    Aukcionas numatytas lapkričio 17 dieną, o pardavimas vyks per Italijos internetinę platformą, skirtą teismo ir antstolių organizuojamiems elektroniniams aukcionams. Apie šį atvejį rašo „Steelradar“.

    Šis krovinys Brindizio uoste buvo sulaikytas 2025 metų lapkritį, kai kilo įtarimų, jog geležis iš Rusijos dokumentuose galėjo būti pateikta kaip kilusi iš Indijos arba Turkijos. Tuo metu HBI importas iš Rusijos dar nebuvo uždraustas, tačiau galiojo kvotos, kurios metų pabaigoje galėjo būti išnaudotos.

    Skelbiama, kad pagrindinė problema buvo būtent dokumentų neatitikimai ir bandymai nuslėpti laivo užsukimą į Novorosijską, iš kur, kaip įtariama, ir buvo pakrautas HBI krovinys. Dėl sulaikymo medžiaga beveik metus pragulėjo uoste – dalis jos surūdijo ir sutrupėjo.

    Kodėl ši partija domina rinką?

    HBI (karštai briketuota geležis) yra tiesioginės redukcijos geležis, suformuota į briketus ir naudojama kaip žaliava plieno gamybai. Būtent dėl savo savybių tai yra paklausi pramoninė žaliava, ypač kai pasiūla ribota.

    „SteelOrbis“ skaičiavimu, aukciono pradinė kaina atitinka maždaug 207 eurus už toną. Leidinys pažymi, kad, vertinant dabartines rinkos kainas ir ribotą HBI pasiūlą pasaulyje, tokia kaina gali atrodyti patraukli.

    Tačiau kartu pabrėžiama, kad galutinį sandorio patrauklumą gali pakeisti ne iki galo aiškūs kaštai, susiję su ES anglies dioksido korekciniu mechanizmu (CBAM) būtent šiai partijai. Nuo šių išlaidų gali priklausyti, ar pirkimas išliks finansiškai naudingas.

    Rinkos kontekstas taip pat svarbus: teigiama, kad pastaruoju metu HBI pasiūla Europos Sąjungoje yra ribota. Be to, augančios krovinių gabenimo kainos gali turėti papildomos įtakos galutinei žaliavos savikainai.

  • „Nvidia“ po Jenseno Huango atsistatydinimo: laikina vadovė ir klausimai dėl ateities

    „Nvidia“ po Jenseno Huango atsistatydinimo: laikina vadovė ir klausimai dėl ateities

    DI lustų milžinė „Nvidia“ atsidūrė neįprastoje situacijoje – iš pareigų pasitraukus ilgamečiui vadovui ir vienam iš įkūrėjų Jensenui Huangui, bendrovei tenka spręsti, kaip atrodys jos veikla be žmogaus, su kuriuo ji buvo siejama daugiau nei tris dešimtmečius.

    Apie tai praneša „Euronews“. J. Huangas pasitraukė ketvirtadienį po to, kai pripažino turėjęs romaną su moterimi, kurią JAV pareigūnai laiko dirbusia Kinijos žvalgybai, taip pat pasirodžius pranešimams apie dar vienus santykius su pavaldine.

    Kol kas „Nvidia“ vairą perima finansų direktorė Colette Kress – ji paskirta laikinąja generaline direktore ir tuo pat metu išsaugo finansų vadovės pareigas. Tuo metu valdybos pirmininku tampa Harvey C. Jonesas, anksčiau vadovavęs mikroschemų projektavimo programinės įrangos bendrovei „Synopsys“.

    Rinkos dalyviams tai signalas, kad „Nvidia“ gali tekti atsakyti į klausimą, kurio iki šiol vengė: kas yra aiškus įpėdinis. Straipsnyje pabrėžiama, jog viešai žinomo paveldėjimo plano bendrovė neturėjo, o J. Huangas esą ne kartą vengė įvardyti būsimą lyderį.

    Laikinoji vadovė ir įpėdinio paieškos

    C. Kress prie „Nvidia“ prisijungė 2013 metais, prieš tai beveik 25 metus dirbo įvairiose technologijų bendrovėse, tarp jų – „Cisco“ ir „Microsoft“. Dėl patirties ji dažnai minima kaip viena realiausių vidinių kandidačių vadovauti įmonei ilguoju laikotarpiu.

    Vis dėlto ekspertai, cituojami publikacijoje, atkreipia dėmesį, kad įpėdinystės klausimas bendrovėje nėra aiškiai išspręstas. Buvusi vyresnioji DI patarėja Baltųjų rūmų administracijoje Carmem Domingues teigė nematanti žmogaus, kuris būtų akivaizdžiai paruoštas „kitas eilėje“.

    Technologijų leidinio „The Information“ atstovas Martinas Peersas, kurio komentarai pateikiami straipsnyje, sako, kad viduje nėra „akivaizdžių kandidatų“, ir nurodo galimus išorinius pasirinkimus: AMD vadovę Lisą Su (ji įvardijama kaip J. Huango giminaitė) bei britų lustų kūrėjo „Arm“ vadovą Rene Haasą. Kitas analitikas minėjo ir „Intel“ vadovą Lip-Bu Taną.

    Publikacijoje taip pat pažymima, kad J. Huango vaikai Madison ir Spencer užima vadovaujančias pareigas bendrovėje, tačiau, pasak C. Domingues, neaišku, ar jie būtų pasirengę perimti aukščiausią postą.

    Investuotojų „Huango premija“ ir artimiausias testas

    Straipsnyje teigiama, kad investuotojai ilgą laiką „mokėjo daugiau“ už „Nvidia“ akcijas, vertindami ne tik technologijas, bet ir J. Huango viziją. SPI Asset Management atstovas Stephenas Innesas cituojamas sakantis, jog rinka dabar gali perskaičiuoti, kiek šios vertės buvo susieta su vienu žmogumi.

    „Bloomberg Intelligence“ technologijų tyrimų vadovas Mandeepas Singhas mano, kad pasikeitus lyderystei „Nvidia“ gali tapti mažiau agresyvi – o tai svarbu įmonei, kuri varžosi dėl kiekvienos naujos DI lustų kartos pristatymo tempo.

    Tuo pat metu konkurentai gali pasinaudoti momentu, jei klientai nuspręstų labiau paskirstyti užsakymus. „Saxo Markets“ atstovė Charu Chanana teigė, kad DI lyderystė gali „išsiplėsti“, ir kaip galimus laimėtojus įvardijo AMD, „Broadcom“, „Alphabet“ ir „Samsung“.

    Pirmasis ryškesnis rinkos ir bendrovės valdymo stabilumo išbandymas, anot publikacijos, ateis jau lapkričio 17 dieną, kai „Nvidia“ turėtų skelbti ketvirčio rezultatus jau laikinosios vadovybės laikotarpiu.

    Rizikos DI ekosistemai ir įtaka Europai

    Publikacijoje pabrėžiama, kad „Nvidia“ užima itin svarbią vietą DI rinkoje, todėl didžiausias nerimas – galimas „užkrato“ efektas visai ekosistemai. C. Domingues teigimu, daugelis DI bendrovių arba yra finansiškai susijusios su „Nvidia“, arba nuo jos priklauso, o vienos grandies suklupimas gali turėti poveikį kitiems.

    Ch. Chanana taip pat akcentuoja, jog didesnė rizika gali būti ne vienos bendrovės reputacijos ar valdymo krizė, bet galimi sutrikimai DI investicijose apskritai. Tarp veiksnių minimi finansavimo klausimai, debesijos gigantų išlaidų mastas ir vis griežčiau vertinama DI investicijų grąža.

    Straipsnyje atskirai aptariama ir Europa. Teigiama, kad J. Huangas asmeniškai rėmė kelis didelius „Nvidia“ projektus žemyne, tačiau dabar lieka neaišku, ar jo įpėdinis turės tokį pat entuziazmą. Tarp minimų iniciatyvų – DI partnerystė Vokietijoje ir 2025 metais beveik 1 mlrd. JAV dolerių (apie 900 mln. eurų) siekusios „Nvidia“ investicijos šioje šalyje, taip pat spalį paskelbtas DI startuolių centras Stokholme.

    Silpnesnė pozicija Vašingtone ir Kinijos faktorius

    Publikacijoje rašoma, kad J. Huangas buvo neformalus JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas DI klausimais ir ilgą laiką lobavo prieš pažangių lustų eksporto į Kiniją ribojimus. Minima, kad praėjusiais metais D. Trumpas leido eksportuoti „Nvidia“ H200 lustus į Kiniją, nepaisant griežtesnės pozicijos šalininkų abiejose politinėse stovyklose.

    Autorių teigimu, J. Huangui pasitraukus, o virš bendrovės pakibus šnipinėjimo įtarimų šešėliui, „Nvidia“ įtaka Vašingtone gali mažėti. Demokratų senatoriai Elizabeth Warren ir Chrisas Coonsas esą jau paprašė administracijos išsaugoti dokumentus, susijusius su „Nvidia“ lustų eksportu į Kiniją.

    Kinija neigia šnipinėjimo teiginius ir kaltina Vašingtoną bandant technologijomis „blokuoti“ šalį. Tuo pat metu kinų bendrovės mėgina mažinti priklausomybę nuo JAV tiekėjų, o „Huawei“ save pristato kaip Kinijos atsaką „Nvidia“.

  • JK ekonomika per trečią ketvirtį augo 0,7 proc. – augimą tempė DI ir debesijos paklausa

    JK ekonomika per trečią ketvirtį augo 0,7 proc. – augimą tempė DI ir debesijos paklausa

    Jungtinės Karalystės ekonomika 2026 metų trečią ketvirtį išaugo 0,7 proc. – tiek, kiek ir tikėtasi. Augimą labiausiai tempė paslaugų sektorius, ypač su technologijomis susijusios veiklos.

    Kaip skelbia „Euronews“, liepos–rugsėjo mėnesiais bendrasis vidaus produktas augo sparčiau nei antrą ketvirtį, kurio rezultatas buvo patikslintas iki 0,5 proc. Metinis BVP prieaugis siekė 1,9 proc.

    Vien per rugsėjį BVP padidėjo 0,2 proc., tuo metu rugpjūtį ekonomika iš esmės neaugo. Tai rodo, kad trečio ketvirčio pabaigoje augimas išliko teigiamas, nors tempas nebuvo didelis.

    Prie bendro paveikslo prisidėjo ir išoriniai veiksniai: Irano karas didino energijos sąnaudas, o tai paprastai veikia tiek verslo išlaidas, tiek namų ūkių biudžetus.

    Didžiausias postūmis – programavimas ir konsultacijos

    Statistikos duomenimis, paslaugų sektoriaus produkcija trečią ketvirtį paaugo 0,9 proc. Tai tapo pagrindiniu visos ekonomikos augimo šaltiniu.

    Kompiuterių programavimas, konsultacijos ir susijusios veiklos šoktelėjo 4,4 proc., o platesnis informacijos ir ryšių sektorius paaugo 2,1 proc. ONS pažymėjo, kad būtent šios veiklos 2026 metais buvo didžiausias BVP augimo variklis.

    Taip pat nurodyta, kad įmonės, fiksavusios didžiausius apyvartos šuolius, dažnai dirbo su dirbtinio intelekto ir debesų kompiuterijos sprendimais. Vis dėlto tikslią šių technologijų įtaką ekonomikai įvertinti sudėtinga.

    Gamyba augo menkai, statybos traukėsi

    Pramonės produkcija per ketvirtį padidėjo tik 0,1 proc., o statybų sektorius smuko 0,7 proc. Tai reiškia, kad bendrą augimą iš esmės „išnešė“ paslaugos.

    Per tris mėnesius iki rugsėjo apdirbamoji gamyba paaugo 0,9 proc. Labiausiai išsiskyrė kompiuterių, elektronikos ir optikos gaminių segmentas – jo produkcija augo 4,6 proc.

    Finansų bendrovės „AJ Bell“ atstovė Sarah Coles teigė, kad, atsižvelgiant į pasaulinį foną, pragyvenimo išlaidų augimą ir artėjančio biudžeto neapibrėžtumą, trečio ketvirčio augimas laikėsi neblogai, o DI atliko reikšmingą vaidmenį.

    Bank of England: geresnės augimo prognozės, bet brangsta skolinimasis

    Praėjusią savaitę Anglijos bankas padidino JK ekonomikos augimo prognozę 2026 metams iki 1,6 proc., o 2027 metams – iki 1,3 proc. Anksčiau, liepą, abiem metams buvo numatyta po 1,1 proc.

    Centras bankas taip pat ketvirtadaliu procentinio punkto pakėlė bazinę palūkanų normą iki 4 proc. Tai buvo pirmas didinimas nuo 2023 metų rugpjūčio.

    Tuo pat metu infliacija rugsėjį pasiekė 3,5 proc. – prie to prisidėjo brangesnės namų ūkių energijos sąskaitos ir didesnės degalų kainos.

    Investicijų strategas Kit Rees iš „Quilter“ augimą apibūdino kaip tvirtą, nors istoriškai neįspūdingą. Jo vertinimu, didesnės darbo sąnaudos, kylančios energijos kainos ir spaudimas namų ūkių biudžetams gali slėgti ekonomiką iki 2027 metų.

  • „Nvidia“ valdyba svarsto Jenseno Huango ateitį: žiniasklaida praneša apie antrą romaną

    „Nvidia“ valdyba svarsto Jenseno Huango ateitį: žiniasklaida praneša apie antrą romaną

    „Nvidia“ valdyba svarsto bendrovės vadovo Jenseno Huango ateitį po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų apie galimą antrą nesantuokinį romaną. JAV žiniasklaida teigia, kad dėl situacijos ruošiama valdybos diskusija.

    Kaip skelbia „Euronews“, ši istorija pasirodė netrukus po ankstesnių pranešimų, kad Huangas turėjo ryšių su Alice Huang – Singapūre įsikūrusios duomenų centrų bendrovės „Megaspeed“ vadove, kuri, kaip teigiama, buvo įtariama šnipinėjimu Kinijai.

    „The Wall Street Journal“, remdamasis su situacija susipažinusiais asmenimis, rašė, kad valdyba ruošiasi susitikti ir priimti sprendimą. Kol kas nėra aišku, kokie konkretūs scenarijai svarstomi.

    Tuo metu „The New York Times“ pranešė, kad vaizdo įrašuose 63 metų vadovas matomas rodantis dėmesį „Nvidia“ sveikatos priežiūros viceprezidentei Kimberly Powell. Leidinio teigimu, tai būtų antrasis nesantuokinis romanas.

    Kas žinoma apie antrąjį epizodą

    Pasak „The New York Times“, Kimberly Powell (48) buvo viena ryškesnių figūrų „Nvidia“ pastangose plėsti mikroschemų technologijų pritaikymą aukštajame moksle ir sveikatos priežiūroje.

    Leidinio teigimu, incidentas esą buvo pastebėtas San Chosė (Kalifornija) vykusios konferencijos metu, kur liudininkai tvirtino matę juos elgiantis meiliai viešbutyje.

    Ankstesni pranešimai ir tyrimas valdyboje

    Antrojo romano istorija pasirodė po to, kai pats Huangas, kaip pranešama, darbuotojams siųstame laiške pripažino turėjęs santykių su Alice Huang ir teigė buvęs neištikimas žmonai.

    „The Wall Street Journal“ taip pat skelbė, kad Jensen Huang ir Alice Huang buvo fotografuoti kartu Taipėjuje 2024 ir 2025 metais.

    Pranešimuose teigiama, kad JAV žvalgyba praėjusį pavasarį išplatino pažymą, kurioje Alice Huang įvardyta kaip galimai susijusi su Kinijos Valstybės saugumo ministerija.

    Tą pačią dieną „Nvidia“ direktorių valdyba paskelbė inicijavusi nepriklausomą tyrimą, atsižvelgiant į pastarąjį viešą informacijos srautą apie galimą užsienio žvalgybos veiklą, nukreiptą į bendrovės įkūrėją ir vadovą.

    Politinis fonas ir spaudimas iš Kongreso

    Pasak pranešimų, JAV Kongreso nariai taip pat ragino Huangą uždarame posėdyje paaiškinti savo ryšius su Alice Huang.

    Tekste pažymima, kad dirbtinio intelekto bumas pastaraisiais metais iškėlė „Nvidia“ akcijas į rekordines aukštumas, o pats Huangas vis dažniau pasirodydavo viešuose renginiuose kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

    Taip pat primenama, kad praėjusį mėnesį jis iš Respublikonų partijos prezidento gavo Nacionalinį mokslo medalį.

    Kol kas „Nvidia“ galutinių sprendimų viešai neskelbia, o situacijos baigtis priklausys nuo valdybos sprendimų ir vykstančio nepriklausomo tyrimo.

  • Čekai atidaro D11 atkarpą iki Lenkijos: nuo lapkričio 27 d. S3 pagaliau turės jungtį

    Čekijoje netrukus bus atidaryta 3 kilometrų autostrados D11 atkarpa prie sienos su Lenkija, kuri susijungs su lenkų greitkeliu S3 ties Lubavkos (Lubawka) mazgu. Tai reiškia, kad iki šiol „į niekur“ pasibaigęs S3 pagaliau gaus tiesioginę jungtį su Čekijos kelių tinklu.

    Svarbi detalė vairuotojams – skelbiama, kad naujuoju D11 fragmentu kurį laiką bus galima važiuoti nemokamai. Tokia tvarka turėtų galioti iki tol, kol čekai užbaigs visą reikalingą infrastruktūrą, kurios pabaiga planuojama iki 2029 metų.

    Atidarymo data įvardijama konkreti – penktadienis, lapkričio 27 diena. Terminas buvo minėtas ir anksčiau, tačiau šįkart Čekijos transporto ministras Ivanas Bednárikas jį pateikė kaip patvirtintą.

    Tikimasi, kad naujas kelio ruožas sumažins tranzitinį srautą per Lubavkos centrą, kur, pasak vietos valdžios, važiuoja daug sunkvežimių ir lengvųjų automobilių į Čekiją ir atgal. Miestui tai reiškia mažesnes spūstis ir didesnį saugumą.

    Nemokamas važiavimas – iki infrastruktūros pabaigos

    Apie projektą rašo Valbžycho „Gazeta Wyborcza“, cituodama I. Bednáriką, kuris vasarą lankėsi statybvietėje. Ministras nurodė, kad mokestis už važiavimą naująja D11 atkarpa būtų taikomas tik užbaigus visą numatytą infrastruktūrą.

    Toks sprendimas reiškia, kad bent iš pradžių vairuotojai galės greičiau pasiekti pagrindinius maršrutus nepatirdami papildomų išlaidų už šią atkarpą.

    Kuo svarbus D11 ir S3 susijungimas

    Vietos savivaldos atstovai jungtį vertina kaip realią galimybę regionui – tiek verslui, tiek turizmui. Pabrėžiama, kad Lubavka atsidurtų maršrute, jungiančiame Baltijos jūros kryptį su Adrijos regionu.

    Naujasis kelio ruožas turėtų būti naudingas ir keliautojams: čekams – važiuojant link jūros, lenkams – vykstant į Prahą. Kartu tai sustiprina logistikos koridoriaus svarbą tarp Šiaurės ir Pietų Europos.

    Iki šiol S3 baigėsi „laukuose“

    Lenkijos S3 plėtra anksčiau kėlė kritikos dėl to, kad kai kurios atkarpos faktiškai neturėjo tarptautinio tęstinumo. 16 kilometrų ruožas tarp Bolkuvo (Bolków) ir Kamienos Guros (Kamienna Góra) buvo atiduotas naudoti 2024 metų vasarą, tačiau baigdavosi ties Lubavkos mazgu.

    Dabar situacija keičiasi – S3 pagaliau turės tiesioginį ryšį su Čekijos keliais. Tikimasi, kad tai bus naudinga abiejų šalių keliautojams ir verslams, o tranzito srautai bus nukreipti nuo gyvenviečių centrų.

  • Rusija kelia reikalavimus dėl Lenkijos: siūlo grįžti prie 1997 metų NATO dislokavimo

    Derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos kol kas neduoda proveržio, tačiau Maskva tuo pat metu kelia naujus reikalavimus, susijusius su Europos saugumo architektūra. Jie, kaip teigiama, galėtų reikšti NATO pajėgų buvimo Rytų Europoje ribojimą.

    Apie Ukrainos, JAV ir Rusijos atstovų pokalbius Abu Dabyje ir Kremliui svarbius siekius pranešė agentūra AFP. Skelbiama, kad konkrečiausiu šių kontaktų rezultatu tapo plataus masto belaisvių apsikeitimas.

    Rusija derybose neatsisako ir maksimalistinių pozicijų dėl Ukrainos teritorijų. Tačiau, anot publikacijoje cituojamos informacijos, jos užmojai nesibaigia vien karo pabaigos sąlygomis – kalbama ir apie platesnius pokyčius visoje Europos saugumo sistemoje.

    Minimi reikalavimai siejami su NATO plėtros ribojimu ir Aljanso pajėgų buvimo Rytų Europoje grąžinimu į 1997 metų lygį. Toks scenarijus reikštų ir potencialų NATO karių išvedimą iš Lenkijos mainais į siūlomą nepuolimo paktą.

    Europos sostinėse – nepasitikėjimas ir klausimai dėl JAV vaidmens

    Nors šie Rusijos reikalavimai apibūdinami kaip menkai realistiški, Europos sostinės situaciją vertina atsargiai. Tekste pabrėžiama, kad jos su dideliu nepasitikėjimu žiūri į Donaldo Trumpo administraciją.

    Baiminamasi, kiek toli JAV prezidentas galėtų nueiti darydamas nuolaidas Maskvai iki kadencijos pabaigos. Tokios nuotaikos didina įtampą dėl to, kokiomis sąlygomis galėtų būti pasiektas susitarimas.

    Numatomas Trumpo pasiuntinių susitikimas Maskvoje

    Publikacijoje teigiama, kad ketvirtadienį specialieji Donaldo Trumpo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas turėtų Maskvoje susitikti su Vladimiru Putinu. Viena iš temų esą gali būti Europos Sąjungos dalyvavimas taikos derybose.

    Vis dėlto keliamos abejonės, ar Kremlius sutiktų įtraukti ES į šį procesą, nes tai galėtų sustiprinti Ukrainos pozicijas. Taip pat cituojama nuomonė, kad JAV gali siūlyti atskirą derybų kelią tarp Europos ir Rusijos.

  • Lenkija keičia viešųjų pirkimų taisykles: nebelemia vien mažiausia kaina, daugiau šansų MVĮ

    Lenkija ruošiasi keisti viešųjų pirkimų žaidimo taisykles: laimėtoją turėtų lemti ne vien mažiausia kaina, o ir kokybė, inovatyvumas, tiekimo saugumas bei ekonominė nauda.

    Apie tai Varšuvoje kalbėjo Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis, pristatydamas Valstybės pirkimų politikos 2026–2029 metams įgyvendinimo kryptį.

    Pasak jo, viešieji užsakymai turi tapti ne tik pirkimo mechanizmu, bet ir įrankiu, padedančiu stiprinti šalies ekonomiką, skatinti investicijas bei didinti atsparumą krizėms.

    Ministras taip pat akcentavo tikslą didinti mikro, mažų ir vidutinių įmonių dalį viešųjų pirkimų rinkoje, mažinant kliūtis, kurios neretai mažesnius tiekėjus eliminuoja dar starto pozicijoje.

    Daugiau galimybių mažoms ir vidutinėms įmonėms

    Tarp prioritetų įvardyta būtinybė plačiau atverti kelią vietos verslui, ypač mažesnėms įmonėms. Vienas iš siūlomų sprendimų – dažniau skaidyti pirkimus į dalis, kad konkursuose galėtų realiai dalyvauti daugiau tiekėjų.

    Taip pat dėmesys skiriamas finansinėms sąlygoms: aptariama galimybė dažniau taikyti avansus ir dalinius mokėjimus, kad viešuosius kontraktus vykdančioms bendrovėms būtų lengviau užtikrinti apyvartines lėšas.

    Kalbėta ir apie geresnį ryšį tarp perkančiųjų organizacijų ir rangovų, kad konkursų sąlygos būtų labiau pritaikytos realioms rinkos galimybėms, o ne formaliai „užprogramuotų“ laimėtojus.

    Viešieji pirkimai – ne tik pigiausias pasiūlymas

    Naujas požiūris numato, kad perkant prekes ir paslaugas daugiau reikšmės turėtų įgyti ne tik kaina, bet ir ilgalaikiai sprendimo privalumai: patikimumas, ilgaamžiškumas, tiekimo grandinių saugumas.

    Lenkijos valdžia nori, kad viešosios lėšos aktyviau prisidėtų prie ekonomikos konkurencingumo ir vietos įmonių augimo, o pirkimai būtų vertinami per platesnę – o ne vien biudžetinę – prizmę.

    Politikoje minimas ir siekis didinti šalies įmonių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose (vadinamasis local content). Pabrėžiama, kad tikslas nėra automatiškai teikti pirmenybę vietos bendrovėms, o veikiau šalinti barjerus, trukdančius joms konkuruoti lygiomis sąlygomis.

    Saugumas ir profesionalumas – dar du akcentai

    Kitas prioritetas – valstybės atsparumo stiprinimas, įskaitant strateginių poreikių užtikrinimą ir gebėjimą reaguoti į krizes. Čia svarbiu kriterijumi laikomas tiekimo patikimumas ir kritinės infrastruktūros apsauga.

    Trečiasis ramstis – viešųjų pirkimų profesionalizavimas. Ministro teigimu, net ir geriausios taisyklės neveiks, jei institucijoms trūks kompetencijų pirkimus parengti ir prižiūrėti.

    Tarp priemonių minimos skaitmenizacijos ir naujų technologijų galimybės, kurios galėtų supaprastinti procedūras ir padidinti prieinamumą prie informacijos apie viešuosius užsakymus.

  • Lenkijos vyriausybė ragina prezidentą pasirašyti DSA įgyvendinančią įstatymą: akcentuoja vaikų saugumą internete

    Lenkijos vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis paragino prezidentą Karolį Nawrockį pasirašyti įstatymą, kuriuo būtų įgyvendinamas Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Pasak ministro, tai turėtų sustiprinti saugumą internete ir suteikti daugiau įrankių reaguoti į neteisėtą turinį.

    Kartu buvo pristatytas Skaitmenizacijos ministerijos parengtas pranešimas, kuriame keliami jautrūs klausimai apie vaikų ir paauglių patirtis skaitmeninėje erdvėje. Iš jo matyti, kad 45 proc. Lenkijos vaikų ir paauglių yra susidūrę su seksualine kibernetine agresija.

    Minimas įstatymas numato procedūrą, kuri leistų greičiau priimti sprendimus dėl prieigos ribojimo prie internete skelbiamo turinio, pažeidžiančio įstatymus. Tuo pat metu pabrėžiama, kad tokie sprendimai turėtų būti priimami gerbiant interneto vartotojų teises.

    Prezidentas turi laiko iki penktadienio nuspręsti, ar įstatymą pasirašyti, vetuoti, ar kreiptis į Konstitucinį tribunolą. Prezidento atstovas Rafałas Leśkiewiczius ketvirtadienį pranešė, kad sprendimas bus paskelbtas ne vėliau kaip penktadienį.

    Ką numato DSA įgyvendinantis įstatymas?

    Pagal pateiktą informaciją, įstatymas įtvirtina mechanizmą, kuriuo būtų galima operatyviau riboti prieigą prie neteisėto turinio internete. Tikslas – sudaryti sąlygas greitam reagavimui, kai pažeidžiami teisės aktai.

    Kartu akcentuojama, kad ribojimai neturėtų tapti savivališki: procedūroje turi būti numatyta ir vartotojų teisių apsauga. Tai svarbi detalė diskusijose, kuriose dažnai susiduria siekis didinti saugumą ir nerimas dėl žodžio laisvės.

    „Juodoji knyga“ apie jaunus platformų aukas

    Ministras taip pat pristatė ataskaitą „Juodoji knyga: jaunų skaitmeninių platformų aukų Lenkijoje“. Joje teigiama, kad 39 proc. Lenkijos paauglių susidūrė su agresija internete, 10 proc. buvo šantažuojami, įskaitant šantažą seksualinio pobūdžio nuotraukomis.

    Didžiausią dėmesį atkreipė duomuo, kad 45 proc. vaikų ir paauglių yra susidūrę su seksualine kibernetine agresija. Šie skaičiai pasitelkiami argumentuojant, kodėl, valdžios nuomone, DSA įgyvendinimas ir greitesnės reakcijos procedūros yra būtinos.

    Prezidento sprendimas – iki penktadienio

    Pagal Lenkijos teisėkūros tvarką prezidentas gali pasirinkti vieną iš kelių kelių: pasirašyti įstatymą, jį vetuoti arba perduoti vertinti Konstituciniam tribunolui. Nuo šio sprendimo priklausys, ar DSA įgyvendinimo nuostatos įsigalios dabar, ar procesas užtruks.

    K. Gawkowskis į prezidentą kreipėsi viešai, ragindamas pasirašyti dokumentą ir pabrėždamas interneto saugumo temą. Sprendimą prezidentas pažadėjo paskelbti artimiausiu metu.