Tag: Dirbtinis intelektas

  • Vilniaus „Biomatter“ pritraukė 16,2 mln. eurų: kurs DI sukurtus fermentus, kurių gamtoje nėra

    Vilniaus „Biomatter“ pritraukė 16,2 mln. eurų: kurs DI sukurtus fermentus, kurių gamtoje nėra

    Vilniuje įsikūrusi individualių fermentų kūrimo bendrovė „Biomatter“ užsitikrino 16,2 mln. eurų (18 mln. JAV dolerių) A serijos investiciją. Įmonė teigia kurianti DI suprojektuotus fermentus – katalizatorius, skirtus pramonėje reikalingoms reakcijoms, įskaitant tokias, kurioms iki šiol nebuvo paruoštų sprendimų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“ – nurodoma, kad investicijų raundas buvo viršytas, o jam vadovavo „Astanor“. Taip pat dalyvavo esami investuotojai „UVC Partners“, „Inventure“ ir „Metaplanet“.

    „Biomatter“ vadovas ir vienas įkūrėjų Laurynas Karpus aiškina, jog tikslas – padaryti taip, kad užsisakyti fermentą būtų paprasta tarsi kataloginį produktą, net jei rinkoje analogiško varianto dar nėra. Pasak jo, naujas finansavimas turėtų leisti greičiau perkelti sukurtus sprendimus į klientų produktus.

    Įmonė įkurta 2018 metais, jos įkūrėjai – Donatas Repečka, Laurynas Karpus, Rolandas Meškys ir Vykintas Jauniskis. Bendrovė dirba su partneriais biotechnologijų srityse – biopharma, diagnostikoje, žemės ūkyje ir pramoninėje biotechnologijoje.

    Nuo reakcijos poreikio, o ne nuo gamtos šablonų

    „Biomatter“ teigia sukūrusi DI pagrįstą platformą, kuri turėtų padėti apeiti tradicinių fermentų inžinerijos metodų ribas – ypač tikslumo ir kūrimo trukmės klausimais. Bendrovė savo sprendimą vadina DI ir fizikos principais paremta „Intelligent Architecture Platform“.

    Kaip aiškina startuolis, jų metodas remiasi ne esamo natūralaus fermento modifikavimu, o projektavimu pradedant nuo tikslo – kokios cheminės reakcijos reikia kliento produktui. Bendrovė teigia, kad daugelį metų rinko duomenis kurdama fermentus „tolimus“ natūraliems pavyzdžiams, todėl modeliai gali atlikti didesnius šuolius sekose ir struktūroje.

    Vienu iš pavyzdžių įmonė įvardija programą, kurios metu buvo sukurtas metilazės sprendimas mRNR vakcinų gamybai, galintis veikti be SAM – brangaus priedo, nuo kurio priklauso natūralios metilazės. Bendrovė pabrėžia, kad kiekvieną dizainą prieš pateikdama klientui išbando laboratorijoje.

    Jau pasiekė produktus ir didžiuosius klientus

    „Biomatter“ nurodo, kad jų darbai jau yra panaudoti produktuose – minimas „Thermo Fisher Scientific“ „Invitrogen SuperScript V Reverse Transcriptase“ fermentas, naudojamas RNR paversti DNR molekulinės biologijos laboratorijose ir mRNR tyrimuose. Teigiama, kad bendradarbiaujant buvo pagerintas fermento atsparumas oksidacijai, o tai padėjo užtikrinti reagentų stabilumą gabenant įprastomis sąlygomis ir laikant kambario temperatūroje iki šešių mėnesių.

    Įmonė skelbia pristačiusi daugiau nei 50 individualių fermentų daugiau nei 25 stambiems klientams Europoje, JAV ir Japonijoje. Tarp įvardytų įmonių – „AstraZeneca“, BASF, „Kirin Holdings“, „Neogen“, „Sanofi“ ir „Tereos“.

    Taip pat akcentuojama, kad dalis užsakymų išaugo iš vieno projekto į kelerius metus trunkančias, kelių fermentų programas. Bendrovė tvirtina, kad kiekviena tokia programa papildo jų nuosavą eksperimentais patvirtintų fermentų duomenų bazę, todėl kiti projektai gali vykti greičiau ir tiksliau.

    Planuoja 2 000 kv. m padalinį Vilniuje

    Pasak įmonės, pritrauktas kapitalas bus skirtas naujai 2 000 kv. m projektavimo ir testavimo infrastruktūrai Vilniuje. Planuojama, kad ji duris atvers 2027 metais ir leis daugiau kūrimo bei bandymų proceso vykdyti įmonės viduje.

    „Biomatter“ teigimu, įprastinės fermentų kūrimo programos gali trukti mėnesius ar metus, o jų projektai vyksta savaitėmis. Naujoji infrastruktūra turėtų padėti šį laiką dar labiau sutrumpinti – iki dienų.

    Be to, bendrovė planuoja plėsti komercinę komandą ir savo veiklą JAV, kur, kaip nurodoma, yra maždaug pusė klientų. Kartu žadama tęsti investicijas į skaičiavimų platformą ir fermentų duomenų bazę, kuri yra šių sprendimų pagrindas.

  • Prancūzijos „Orakl Oncology“ pritraukė 30 mln. eurų: kurs DI „virtualius“ vėžio pacientus

    Prancūzijos „TechBio“ bendrovė „Orakl Oncology“ pritraukė 30 mln. eurų A serijos investiciją, kad plėstų dirbtiniu intelektu paremtą platformą, prognozuojančią, kaip vėžio vaistai veiks klinikiniuose tyrimuose.

    Apie finansavimo raundą pranešė „EU-Startups“ – investiciją bendrai vedė fondai „Norrsken VC“ ir „Singular“, o prie jos prisijungė ir daugiau naujų bei esamų investuotojų.

    Bendrovė siekia spręsti vieną brangiausių vaistų kūrimo problemų: net ir daug žadančios terapijos dažnai „užstringa“ klinikiniuose etapuose, kai paaiškėja, kad realių pacientų biologija per sudėtinga tiksliai numatyti vien iš ankstesnių laboratorinių bandymų.

    „Orakl Oncology“ teigia kurianti DI valdomus „virtualius vėžio pacientus“, kurie leistų anksčiau atsakyti į esminius klausimus – ar konkretus vaistas turėtų veikti ir kuriems pacientams jis tinkamiausias dar prieš pradedant brangius klinikinius tyrimus.

    Kaip veikia „virtualūs pacientai“

    Įmonė, įkurta 2023 metais, išaugo iš Gustave Roussy instituto. Jos metodas remiasi pacientų navikų mėginių auginimu laboratorijoje, kuriant naviko organoidus, ir šiuos eksperimentinius duomenis susiejant su išsamia klinikine bei molekuline informacija.

    Tokie duomenys vėliau naudojami DI modeliams, kurie gali testuoti skirtingas terapijas „masteliu“ – tarsi su daugybe virtualių pacientų, atspindinčių realių žmonių biologinius skirtumus.

    Pasak bendrovės, tai turėtų padėti farmacijos įmonėms anksčiau pasirinkti perspektyviausias vaistų kryptis ir tiksliau apsibrėžti pacientų grupes, kurioms gydymas gali būti efektyviausias.

    Didelė nesėkmių kaina klinikiniuose etapuose

    Nors DI jau naudojamas baltymų struktūroms prognozuoti ar naujoms molekulėms kurti, vienas sudėtingiausių etapų išlieka vaistų efektyvumo prognozė realiuose pacientuose.

    „Orakl Oncology“ atkreipia dėmesį, kad onkologijoje didelė dalis kandidatų žlunga 2 fazės klinikiniuose tyrimuose, kai pradedamas vertinti veiksmingumas ir tampa aiškus biologinio sudėtingumo mastas.

    Įmonė skelbia, kad jos prognozavimo sistema jau pademonstravo 90 proc. tikslumą vertinant vėžio klinikinių tyrimų baigtis, taip pat galinti identifikuoti pacientus, kurie greičiausiai reaguos į gydymą, ir paaiškinti jautrumo ar atsparumo mechanizmus.

    Investicijų banga į DI onkologijoje

    „Orakl Oncology“ finansavimas įsilieja į platesnę 2026 metų Europos tendenciją, kai didesni pinigai keliauja į DI pritaikymą vaistų kūrimui ir klinikiniams tyrimams. Straipsnyje minimi ir kiti panašaus profilio finansavimo sandoriai Prancūzijoje bei kitose Europos šalyse.

    Po šio A serijos raundo bendra „Orakl Oncology“ pritrauktų investicijų suma siekia 45 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat nurodo deranti dėl sutarčių su daugiau nei 15 papildomų vėžio centrų Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje – siekiama sukurti kuo išsamesnį onkologijos duomenų rinkinį.

    Prie komandos patariamojo rato prisijungė ir Philipas Tagari – jis anksčiau 24 metus dirbo „Amgen“, kur vadovavo šimtams mokslininkų ir prisidėjo prie kelių onkologinių terapijų kūrimo.

  • DI pionierius Yoshua Bengio ragina Europą kurti savo pažangius modelius: priklausomybė kelia rizikų

    DI pionierius Yoshua Bengio ragina Europą kurti savo pažangius modelius: priklausomybė kelia rizikų

    Dirbtinio intelekto (DI) pionierius Yoshua Bengio ragina Europą kurti savo pažangiausius, vadinamuosius „frontier“, DI modelius ir nepasikliauti vien JAV ar Kinijoje sukurtais sprendimais.

    Kanados ir Prancūzijos mokslininkas, vienas iš vadinamųjų DI „krikštatėvių“, portalui „POLITICO“ sakė, kad priklausomybė nuo kitų šalių modelių Europai gali tapti ilgalaike ekonomine ir karine priklausomybe.

    Jo teigimu, ypač pavojinga strategija būtų plačiai remtis atviro svorio (open-weight) modeliais, sukurtais Kinijoje ar kitur, nes tai didintų kibernetinių atakų riziką ir apsunkintų kontrolę.

    Ši diskusija vyksta tuo metu, kai Europos Sąjungoje svarstoma, ar investuoti milijardus į vietinių pažangiausių modelių kūrimą, ar apsiriboti programėlių ir paslaugų kūrimu ant amerikietiškų uždarų ar kiniškų atvirų modelių.

    „Modelių, kurių nekontroliuoji, pritaikymas neveikia“

    Y. Bengio įspėjo, kad remtis modeliais, kurių Europa nekontroliuoja ir kurių ateityje gali net neturėti, nėra tvaru. Jo žodžiais, „modelių, kurių nekontroliuoji, pritaikymas neveikia“.

    Paklaustas, ar tai reiškia, kad Europai būtina kurti savo pažangius modelius, mokslininkas atsakė nedviprasmiškai: „Žinoma, nes jie yra raktas į viską.“

    Jis taip pat suabejojo prielaida, kad dabartinė situacija, kai daugelį atvirų modelių galima laisvai atsisiųsti ir naudoti, išliks. Pasak jo, yra nemaža tikimybė, kad net per artimiausius metus tokia prieiga gali stipriai pasikeisti.

    Atviri modeliai ir kibernetinių atakų grėsmė

    Y. Bengio atkreipė dėmesį ir į saugumo aspektą: jo vertinimu, atviro svorio modeliai gali sudaryti sąlygas daug platesniam kibernetinių nusikaltimų mastui.

    Jis tai siejo su pastaruoju metu pasirodžiusiais pranešimais apie įsilaužimus į Vokietijos politikų „iPhone“ telefonus ir kibernetines atakas prieš prekybos tinklus Europoje.

    Mokslininko teigimu, priežastis paprasta: atvirus modelius gali atsisiųsti bet kas, įskaitant nusikaltėlius ar teroristus, ir tam nereikia būti aukšto lygio specialistu.

    Europa, pasak Bengio, turi investuoti daugiau

    Pasak Y. Bengio, atsižvelgiant ir į strategines ilgalaikes rizikas, ir į tiesiogines saugumo grėsmes, Europos viešasis ir privatus sektorius turėtų ryžtis gerokai didesnėms investicijoms į pažangiausių DI modelių kūrimą.

    Jis pabrėžė nemanantis, kad Europa turėtų visiškai atsisakyti darbo su JAV tiekėjais, tačiau įspėjo dėl vienpusės priklausomybės. Anot jo, būtina turėti alternatyvų.

    „Mums reikia alternatyvių pasirinkimų“, – sakė Y. Bengio.

  • Columbus Energy vėl kreipėsi į teismą: iš Opolės fondo siekia daugiau nei 3 mln. zlotų už „Švarų orą“

    Lenkijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „Columbus Energy“ dar kartą stojo į teisinį ginčą su valstybine institucija – šįsyk pateikė ieškinį dėl daugiau nei 3 mln. zlotų išmokėjimo.

    Ieškinys pateiktas Opolės vaivadijos Aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondui (WFOŚiGW). Ginčas susijęs su atsiskaitymu už investicijas, vykdytas pagal programą „Czyste powietrze“ („Švarus oras“).

    Bendrovė nurodo, kad reikalaujama suma apima, be kita ko, jai priklausančias, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos negautas lėšas už projektus, kurių darbai jau esą baigti, o formalumai – sutvarkyti.

    „Columbus Energy“ taip pat teigia siekianti susigrąžinti bendrovės jau patirtas išlaidas tais atvejais, kai su programos naudos gavėjais buvo sudarytos sutartys, o fondas buvo priėmęs teigiamą sprendimą dėl dalyvavimo finansuojant konkrečią investiciją.

    Kodėl kilo ginčas

    Bendrovės pranešime teigiama, kad fondas nepagrįstai ir vienašališkai esą nutraukė tolesnį projektų administravimą, nors „Columbus Energy“ jau buvo skyrusi lėšų jų įgyvendinimui, o likusios programos šalys, kaip tvirtinama, įvykdė reikalaujamas sąlygas.

    Prie ieškinio bendrovė prideda ir reikalavimą priteisti įstatymines palūkanas už vėlavimą.

    Ne pirmas ieškinys – žada tęsti

    „Columbus Energy“ pabrėžia, kad tai nėra pirmas kartas, kai įmonė dėl „Švaraus oro“ programos lėšų kreipiasi į teismą. Iki šiol, kaip skelbiama, ieškiniai buvo teikti ir prieš kitus vaivadijų fondus.

    Tarp anksčiau minėtų atvejų – ginčai su fondais Krokuvoje, Katovicuose ir Liubline, kur bendrovė taip pat reikalavo kelių milijonų zlotų sumų.

    Įmonė nurodo planuojanti imtis tolesnių teisinių veiksmų ir kitų WFOŚiGW atžvilgiu, siekiant atgauti, jos teigimu, už jau įgyvendintus projektus neišmokėtas lėšas.

  • Čekija parduoda du istorinius pilis: Štiřín netoli Prahos siūloma su didele nuolaida

    Čekija dar kartą bando parduoti dvi istorines pilis – Bezdružice Tachovo regione ir Štiřín netoli Prahos. Šįkart pirkėjus vilioja mažesnės kainos, o Štiřín atveju kalbama apie itin ryškią nuolaidą.

    Šiuos pasiūlymus apžvelgia portalas tn.nova.cz, remdamasis Čekijos Valstybinio turto valdymo institucijos (ÚZSVM) skelbiamomis aukcionų sąlygomis. Abi pilys jau buvo siūlytos rinkai ir anksčiau, tačiau sandorių tuomet sudaryti nepavyko.

    Pigesnė iš dviejų – barokinė Bezdružice pilis. Jos kaina nustatyta 45 mln. Čekijos kronų, o paraiškas dalyvauti aukcione galima teikti iki gruodžio 7 dienos.

    Brangesnė – Štiřín pilis netoli Prahos, kurios minimali kaina siekia 649 mln. kronų, o aukcionas turėtų vykti iki gruodžio 1 dienos. Kompleksas apibūdinamas kaip turintis didelę istorinę ir meninę vertę, su teritorija bei anglišku parku.

    Ką siūlo Bezdružice pilis

    Skelbime apie Bezdružice pilį nurodoma, kad paskutinė didesnė rekonstrukcija atlikta 2014 metais. Tuomet buvo įrengti kambariai su vonios kambariais, virtuvė restoranui ir vyninė.

    Taip pat dalis pilies pritaikyta lankymui, sutvarkyta koplyčia ir įrengtas nedidelis sveikatingumo centras. Vis dėlto ankstesnis bandymas parduoti šį objektą nebuvo sėkmingas.

    Praėjusiais metais Bezdružice pilis buvo vertinama 52 mln. kronų, tačiau pirkėjo neatsirado. Dabar kaina mažesnė – 45 mln. kronų.

    Štiřín pilies kaina – kelis kartus mažesnė nei anksčiau

    Štiřín pilis su parku pristatoma kaip vientisas istorinis kompleksas, o kartu minimi ir papildomi pastatai – buvęs ūkinis kiemas bei bravoras. Tačiau labiausiai išsiskiria kainos pokytis.

    Prieš metus pradinė Štiřín kaina buvo gerokai didesnė – nurodoma, kad ji siekė daugiau nei 3 mlrd. JAV dolerių, vėliau sumažėjo iki kiek daugiau nei 1 mlrd. dolerių. Dabar minimali suma aukcione nustatyta 649 mln. kronų.

    Taip pat teigiama, kad Prahos institucijos pirkėjų ieško ir už Čekijos ribų – apie aukcioną viešai atkreiptas dėmesys ir užsienyje. Tai rodo, kad šiam sandoriui tikimasi platesnio susidomėjimo nei vien vidaus rinkoje.

  • „Miele“ svarsto visą skalbimo mašinų gamybą iš Vokietijos perkelti į Lenkiją

    Vokietijos buitinės technikos gamintojas „Miele“ svarsto galimybę visą skalbimo mašinų gamybą perkelti iš Gūtersloho (Gütersloh) į Lenkiją. Toks scenarijus darbuotojams pristatytas kaip viena iš kelių svarstomų alternatyvų.

    Apie tai praneša Vokietijos portalas WDR. Naujiena, anot publikacijos, daliai darbuotojų buvo netikėta, nors kiti teigia panašios krypties pokyčių jau tikėjęsi.

    Įmonė vertina platesnę strateginę buitinės skalbimo technikos segmento pertvarką laikotarpiui po 2030 metų. „Miele“ pabrėžia, kad šiame etape konkrečių sprendimų dar nėra priimta.

    Visgi galimas gamybos perkėlimas reikštų pokyčius Gūtersloho regione: informaciniame susitikime nurodyta, kad rizikoje atsidurtų 100 darbo vietų.

    Ne pirmas kartas, kai žvilgsnis krypsta į Lenkiją

    Prieš dvejus metus „Miele“ jau buvo nusprendusi reikšmingą skalbyklių gamybos dalį perkelti į Lenkiją. Bendrovė nuo 2019 metų turi gamyklą Ksaveruve (Ksawerów), netoli Lodzės.

    Anksčiau buvo teigiama, kad aukštesnės klasės įrenginiai ir toliau bus gaminami Gūterslohe, tačiau dabar svarstomas ir platesnis gamybos perkėlimas.

    Darbuotojų interesams atstovaujanti profesinė sąjunga IG Metall tokį planą vertina kritiškai ir teigia, kad skalbimo įrangos gamybos nutraukimas Gūterslohe būtų rimta klaida, smogtų gamyklai ir pačiam įmonės pramoniniam „branduoliui“.

    Kodėl Lenkija traukia gamintojus

    Lenkija išlieka didžiausia buitinės technikos (AGD) gamintoja Europos Sąjungoje. APPLiA Polska duomenimis, 2025 metais šalies gamyklos pagamino 26 mln. prietaisų, iš jų daugiau nei 23 mln. sudarė stambūs buitiniai prietaisai.

    Skaičiuojama, kad Lenkijoje veikia 30 gamyklų, o sektorius tiesiogiai ir netiesiogiai kuria apie 100 tūkst. darbo vietų. Taip pat nurodoma, kad Lenkija sudaro 39 proc. visos ES stambios buitinės technikos gamybos.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad pramonė susiduria su augančiomis energijos sąnaudomis, konkurenciniu spaudimu ir pigesnės produkcijos iš už ES ribų srautu.

    Straipsnyje kaip dar vienas pavyzdys minimas ir pasauliniu mastu veikiantis JAV koncernas „Inteva Products“, neseniai taip pat pranešęs apie gamybos perkėlimą iš Vokietijos į Lenkiją.

    Tarp dažniausiai nurodomų priežasčių, kodėl įmonės renkasi gamybą perkelti į Lenkiją, įvardijami mažesni darbo kaštai, kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumas, artumas Vokietijos rinkai, išvystyta pramoninė infrastruktūra ir galimybė pasinaudoti jau veikiančiomis gamyklomis.

  • Port Polska prašo 70 mln zlotų ES paramos: planuoja išmanų elektros tinklą naujam oro uostui

    Lenkijoje įgyvendinamas projektas „Port Polska“ siekia 70 mln zlotų negrąžinamos Europos Sąjungos paramos iš programos FEnIKS – lėšos būtų skirtos išmaniajai elektros energijos skirstymo sistemai, turinčiai aprūpinti būsimą šalies oro uostą.

    Apie tai ketvirtadienį pranešė „Port Polska“, nurodydama, kad paraiška pateikta per CPK bendrovę. Tai pirmas kartas, kai įmonė kreipėsi dėl finansavimo pagal šią ES programą.

    Planuojama investicija apimtų išmanų skirstomąjį tinklą, kurio svarbiausia dalis – GPO-C pagrindinis elektros priėmimo punktas ir prijungimas prie 110 kV tinklo. Šis mazgas būtų esminė būsimos oro uosto energetikos sistemos dalis.

    Viso projekto vertė, kaip skelbiama, viršija 127 mln zlotų, o darbų įgyvendinimas numatomas 2027–2029 metais. Galutiniai paraiškos vertinimo rezultatai turėtų paaiškėti 2026–2027 metų sandūroje.

    Ką reiškia įtraukimas į FEnIKS sąrašą

    Liepą projektas „Išmaniojo elektros energijos skirstymo tinklo statyba pagal „Port Polska“ programą“ buvo įtrauktas į FEnIKS programoje identifikuotų projektų sąrašą. Tai suteikė jam teisę būti atrenkamam ne konkurso būdu.

    Tokiu keliu dažniausiai vertinami strateginės reikšmės projektai arba viešosios užduotys, numatytos teisės aktuose. Vis dėlto toks statusas nereiškia automatinės paramos – reikia pateikti paraišką su priedais, o dokumentacija turi gauti teigiamą įvertinimą.

    CPK siekia ES lėšų ir kitiems etapams

    Pranešime teigiama, kad CPK aktyviai ieško ES finansavimo ir tolesniems investicijų etapams. Bendrovė anksčiau jau gavo daugiau kaip 600 mln zlotų paramos geležinkelių projektams.

    Taip pat nurodoma, kad įmonė sėkmingai atsiskaitė už keturis projektus, finansuotus iš CEF instrumento.

  • Belgijos teismas panaikino „Pfizer“ areštą: atlaisvintos Lenkijos oro navigacijos agentūros lėšos

    Belgijos teismas panaikino sprendimą areštuoti Lenkijos oro navigacijos agentūros (PAŻP) lėšas, kuriomis „Pfizer“ siekė užsitikrinti reikalavimų įvykdymą ginče su Lenkijos valstybe dėl COVID-19 vakcinų.

    Teismas pritarė PAŻP skundui, kad agentūra nėra šio ginčo šalis, todėl jos pinigai negali būti naudojami valstybės įsipareigojimams padengti. Apie sprendimą pranešė Lenkijos sveikatos apsaugos ministerija.

    Ministerijos teigimu, teismas patvirtino, jog lėšos iš vadinamųjų trasų mokesčių priklauso PAŻP, o ne Lenkijos iždui. Agentūra esą yra atskiras juridinis asmuo, turintis savo turtą ir savarankiškai tvarkantis finansus.

    Tai reiškia, kad PAŻP neatsako už valstybės skolas, susijusias su vakcinų pirkimo sutartimi, todėl „Pfizer“ reikalavimai Lenkijai negali būti tenkinami agentūros sąskaita.

    Kaip lėšos atsidūrė arešte

    Situacija siejama su Lenkijos ir „Pfizer“ ginču dėl vakcinų nuo COVID-19, kurių, kaip teigiama, Lenkija neatsiėmė. Balandžio 1 dieną Belgijos teismas buvo priėmęs sprendimą, kuriuo nurodė Lenkijai perimti apie 64 mln. dozių ir sumokėti 5 mlrd. 644 mln. zlotų.

    Vėliau Europos oro navigacijos saugos organizacija „Eurocontrol“ informavo PAŻP, kad dėl šio sprendimo buvo paliestos sąskaitos, į kurias pervedamos lėšos iš oro linijų mokamų navigacijos mokesčių.

    Dabar Belgijos teismas tokį areštą pripažino nepagrįstu ir panaikino birželio 25 dienos nutartį, kuria remiantis „Pfizer“ buvo pradėjęs išieškojimą iš šių lėšų.

    Protokolas ir teisinė apsauga „Eurocontrol“ lėšoms

    PAŻP skunde rėmėsi papildomu protokolu prie Belgijos ir „Eurocontrol“ sutarties, kuris įsigaliojo rugpjūčio 9 dieną. Šios nuostatos sustiprino apsaugą lėšoms, kurias „Eurocontrol“ surenka iš oro bendrovių ir perveda valstybėms narėms.

    Protokole numatyta, kad šios lėšos, kaip ir pačios organizacijos turtas bei banko sąskaitos, negali būti areštuojamos kreditorių. Be to, „Eurocontrol“ negali atsisakyti teisinės apsaugos, kai kalbama apie valstybių narių reikalavimus, ypač susijusius su trasų mokesčiais.

    Ginče buvo keliamas klausimas, ar naujos taisyklės taikytinos ir jau vykstantiems išieškojimo procesams, ar jos tik sustiprina pagrindinį argumentą, kad PAŻP nėra tapatinama su valstybės iždu.

    Kas toliau Lenkijos ginče su „Pfizer“

    Lenkijos parlamentas lapkričio 6 dieną priėmė su biudžetu susijusį 2027 metų įstatymą, kuris, be kita ko, numato galimybę finansų ministrui suteikti PAŻP beprocentę paskolą iki 1,5 mlrd. zlotų. Šios lėšos turėtų padėti agentūrai užtikrinti finansinį stabilumą ginčo kontekste.

    Po to, kai 2022 metų balandį Lenkija vienašališkai pasitraukė iš sutarties dėl vakcinų tiekimo, „Pfizer“ kreipėsi į Belgijos teismą, nes ten ir buvo sudarytas susitarimas. Lenkijos sveikatos ministerija rugpjūčio 3 dieną pateikė apeliaciją dėl Briuselio teismo sprendimo.

    Ministerija pabrėžė, kad valstybė ir toliau naudojasi turimomis teisinėmis priemonėmis, kartu gerbdama Belgijos teismų kompetenciją ir nepriklausomumą. Vis dėlto dėl vykstančių procesų detalesnė argumentacija ir planuojami veiksmai neatskleidžiami.

  • Didžioji Britanija įvedė naujas sankcijas Rusijos naftai ir teigia tai padariusi pirma pasaulyje

    Didžioji Britanija ketvirtadienį patvirtino naują sankcijų paketą, nukreiptą į Rusijos energetikos sektorių, įskaitant naftos bendrovę „Slavneft“ ir didelį „Rosneft“ projektą Arktyje.

    Apie sprendimą pranešta tuo metu, kai Londonas siekia dar labiau riboti Kremliaus pajamas iš žaliavų prekybos, finansuojančios karą Ukrainoje. Kaip skelbiama, sankcijas pristatė ministras pirmininkas Andy Burnham.

    Britų valdžia pabrėžia, kad šiuo žingsniu siekiama padidinti spaudimą Maskvai sutikti su visišku ir neatidėliotinu ugnies nutraukimu. Anot premjero, nors taikos derybose esama pažangos ženklų, „dar ne metas atsipalaiduoti“.

    Londonas taip pat akcentuoja, kad yra pirmoji valstybė pasaulyje, kuri sankcijomis apėmė visus dešimt didžiausių Rusijos naftos gamintojų.

    Kas patenka į naujas sankcijas

    Naujosios priemonės apima ne tik įmones, bet ir laivus, kurie dalyvauja gabenant rusišką naftą bei suskystintas gamtines dujas. Taip pat įtrauktos didelės anglies sektoriaus bendrovės.

    Tarp minimų taikinių – „Rosneft“ projektas „Vostok Oil“. Tokie ribojimai, kaip teigiama, turėtų mažinti Rusijos galimybes uždirbti iš energijos išteklių eksporto.

    Tekste atkreipiamas dėmesys ir į paradoksą: nepaisant tarptautinių sankcijų dėl karo prieš Ukrainą, rusiška nafta pastaruoju metu pasiekia daugiametes kainų aukštumas ir yra rekordiškai brangi pasaulinių kotiruočių kontekste.

    Ankstesni žingsniai ir Europos kontekstas

    Didžioji Britanija ir anksčiau buvo pritaikiusi sankcijas didelėms Rusijos energetikos įmonėms, įskaitant „Transneft“ ir „Lukoil“.

    Europos lygmeniu sankcijų politiką anksčiau komentavo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama, kad dėl agresijos prieš Ukrainą įvesti energetiniai ribojimai turėtų galioti tol, kol Rusija karo nenutrauks.

    Ji taip pat yra sakiusi, jog Rusija nėra patikimas energijos tiekėjas, nes energetinę priklausomybę gali bet kada panaudoti kaip spaudimo priemonę prieš kitas šalis.

  • Lenkijos finansų ministras apie PPK lėšas: lenkų santaupos nėra jokiu būdu pavojuje

    Lenkijos finansų ministras Andrzej Domański tikina, kad gyventojų santaupos Pracowniczych Planach Kapitałowych (PPK) nėra „jokiu būdu“ pavojuje. Taip jis sureagavo į buvusio premjero Mateuszo Morawieckio viešus pareiškimus, kuriuose šis kėlė abejones dėl PPK ateities.

    Diskusija kilo po publikacijos portale WNP apie Lenkijos plėtros fondo (PFR) siūlymą praplėsti investicijų, į kurias galėtų būti nukreipiama dalis PPK lėšų, sąrašą. Idėja – sudaryti daugiau galimybių investuoti į privataus kapitalo (private market) fondus.

    M. Morawieckis savo įraše socialiniame tinkle X PPK klausimą sugretino su 2014 metais įvykdyta pensijų sistemos reforma, kai dalis Otwartych Funduszy Emerytalnych (OFE) turto buvo perkelta į valstybinę socialinio draudimo sistemą. Tuomet į ZUS perkelta obligacijų ir kitų skolos vertybinių popierių, kurių vertė viršijo 153 mlrd. zlotų.

    Publikacijoje apie PFR rekomendaciją akcentuota, kad kalbama apie investavimo galimybių išplėtimą PPK viduje, o ne apie lėšų iškėlimą iš šios sistemos. Tokie pokyčiai, kaip nurodoma, galėtų didinti investicinių portfelių diversifikaciją ir atverti papildomą finansavimo šaltinį ilgalaikiams ekonomikos projektams.

    Ministro atsakas: „bzdura“ ir „manipuliacija“

    A. Domański lapkričio 11 dieną, kalbėdamas Polsat News eteryje, M. Morawieckio teiginius pavadino „nesąmone“ ir „manipuliacija“. Jis pabrėžė, kad PPK laikomos svarbiu sprendimu, priimtu ankstesnės valdžios, ir kad dabartinė vyriausybė šį instrumentą ketina toliau plėtoti.

    Ministras taip pat teigė, kad be PPK diegiami ir kiti sprendimai, skirti didinti gyventojų investavimo bei kaupimo galimybes, paminėdamas tokias iniciatyvas kaip Asmeninės investicinės sąskaitos ir „Innovate Poland“.

    Esminė žinutė, kurią kartojo A. Domański – PPK yra priemonė, skirta stiprinti asmenines lenkų santaupas, o jose sukauptos lėšos, pasak ministro, nėra „jokiu būdu“ rizikuojamos.

    Kiek lėšų sukaupta PPK

    PPK – nuo 2019 metų Lenkijoje veikianti darbuotojų kaupimo sistema, paremta darbuotojų, darbdavių ir valstybės įmokomis. Bazinė darbuotojo įmoka siekia 2 proc. atlyginimo, darbdavys paprastai prideda ne mažiau kaip 1,5 proc., o valstybė numato papildomas išmokas.

    Tekste nurodoma, kad PPK turto vertė šiuo metu siekia 60,3 mlrd. zlotų. Taip pat pažymėta, kad vien per spalį prie programos prisijungė 53 tūkst. naujų dalyvių.

    Diskusijos dėl PPK investavimo krypčių Lenkijoje kelia jautrias asociacijas su ankstesnėmis pensijų sistemos reformomis, tačiau šiuo atveju ministras pabrėžia, kad kalbama apie sistemos plėtrą, o ne santaupų perėmimą ar jų perkėlimą į kitas struktūras.