CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • DI strategijos ant popieriaus, grąža miglota: „KPMG“ įvardijo, kodėl verslai stringa diegdami DI

    DI strategijos ant popieriaus, grąža miglota: „KPMG“ įvardijo, kodėl verslai stringa diegdami DI

    DI strategijos yra, bet rezultatai ne visada aiškūs

    Įmonės vis aktyviau diegia dirbtinį intelektą, tačiau realus poveikis verslui dažnai atsilieka nuo ambicijų. Tai pabrėžė „KPMG France“ klientų ir rinkų vadovas Mathieu Wallich-Petit, kalbėjęs technologijų renginyje VivaTech Paryžiuje.

    Jo teigimu, dalis organizacijų jau susikūrė aiškias DI kryptis, bet praktikoje vis dar sunkiai įrodo, kad investicijos atsiperka. Didžiausia problema tampa ne idėjų trūkumas, o gebėjimas jas paversti kasdieniais procesais ir pamatuojamais rodikliais.

    „Mūsų klientai tikrai į DI žiūri strategiškai, bet realybėje matome didelį atsilikimą“, – sakė Mathieu Wallich-Petit.

    „KPMG“ kovo mėnesį paskelbtoje apžvalgoje nurodoma, kad 95 proc. klientų turi stiprią DI strategiją, o 64 proc. teigia jau matantys apčiuopiamų rezultatų. Vis dėlto tik 8 proc. gali aiškiai išmatuoti investicijų grąžą, o DI mastu yra įdiegę tik apie 10 proc. respondentų.

    Šis skirtumas, anot „KPMG“ atstovo, atskleidžia tipinę brandos problemą: organizacijos geba sukurti bandomuosius projektus, tačiau jiems pritrūksta duomenų valdymo, atsakomybės modelių ir darbuotojų pasirengimo, kad DI taptų nuolatine praktika.

    Nuo pilotų prie realaus masto

    Mathieu Wallich-Petit akcentavo, kad DI technologijos tobulėja itin sparčiai, o įmonių prisitaikymas dažnai vyksta gerokai lėčiau. Tai sukuria situaciją, kai strateginiai planai pasensta greičiau, nei organizacijos spėja pertvarkyti procesus ir kompetencijas.

    Jo vertinimu, proveržį lemia ne vien pasirinktas modelis ar platforma, o tai, ar DI įsiuvamas į kasdienę veiklą. Tai reiškia aiškiai aprašytas darbo eigas, atsakingus vadovus, duomenų kokybės standartus ir nuoseklią rizikų kontrolę.

    „Receptas paprastas: pereiti nuo įrodymo, kad veikia, prie to, kad DI būtų įmontuotas į procesą“, – sakė Mathieu Wallich-Petit.

    Pasak jo, DI sėkmė beveik visada atsiremia į žmones. Įmonėms reikia investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, mokymus ir aiškias taisykles, kaip DI naudojamas priimant sprendimus, rengiant dokumentus ar aptarnaujant klientus.

    Kartu auga ir vadovybių spaudimas greitai pamatyti rezultatą. Nors valdybos DI dažnai mato kaip konkurencinį pranašumą ir priemonę pritraukti talentus, vis dažniau reikalaujama aiškių, trumpesnio laikotarpio rodiklių, kurie pagrįstų didėjančius biudžetus.

    Suverenumas ir priklausomybė nuo tiekėjų

    „KPMG France“ atstovas atkreipė dėmesį į dar vieną ryškėjančią tendenciją: DI suverenitetą. Verslams tampa vis svarbiau neatsidurti situacijoje, kai kritiniai procesai priklauso nuo vieno tiekėjo ar vieno modelio, ypač kai prieigą gali paveikti geopolitika ar reguliaciniai sprendimai.

    Jo teigimu, įmonėms rekomenduojama planuoti kelių modelių ir tiekėjų strategiją, kad būtų galima perskirstyti krūvį, valdyti kainas, sumažinti tiekimo riziką ir pasirinkti tinkamiausią sprendimą skirtingoms užduotims.

    „Svarbiausia nėra remtis vienu modeliu, o turėti skirtingų modelių įvairovę“, – sakė Mathieu Wallich-Petit.

    Ši tema tapo ypač apčiuopiama po to, kai „KPMG“ ir JAV DI bendrovė „Anthropic“ paskelbė pasaulinę partnerystę, numatančią „Claude“ integravimą į „KPMG“ klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo platformas. Netrukus po to „Anthropic“ pranešė gavusi JAV valdžios nurodymą sustabdyti prieigą prie kai kurių pažangių modelių užsienio šalių piliečiams.

    Ekspertų vertinimu, tokie atvejai verslui primena, kad DI diegimas nėra tik technologinis projektas. Tai ir tiekimo grandinės, teisinės atitikties, duomenų apsaugos bei veiklos tęstinumo klausimas, kuriam reikia iš anksto parengtų scenarijų.

    Apibendrinant, „KPMG“ žinutė verslui aiški: strategija pati savaime dar nereiškia transformacijos. Tik tada, kai DI tampa kasdienės veiklos dalimi, atsiranda ir tai, ko labiausiai ieško valdybos, aiškiai pamatuojama vertė.

  • JK atmeta bandymus apeiti JAV DI eksporto ribojimus „Anthropic“ modeliams: auga skaitmeninio suverenumo klausimai

    JK atmeta bandymus apeiti JAV DI eksporto ribojimus „Anthropic“ modeliams: auga skaitmeninio suverenumo klausimai

    Jungtinė Karalystė pareiškė, kad neprašė Jungtinių Valstijų išimties dėl naujų DI eksporto ribojimų, kurie palietė „Anthropic“ pažangiausius modelius. Londono teigimu, vietoje to pasirenkamas dialogas su Vašingtonu ir pačia bendrove, siekiant suprasti sprendimo apimtį.

    Diskusiją pakurstė JAV sprendimas taikyti kontrolę dėl nuogąstavimų, kad kai kurių modelių vidinius saugiklius galima apeiti. „Anthropic“ nurodė, kad laikysis reikalavimų ir atitinkamai apribos prieigą prie naujausių modelių vartotojams.

    Ši situacija vėl iškėlė platesnį klausimą apie Europos valstybių priklausomybę nuo JAV kuriamų ir valdomų skaitmeninių technologijų. Vis dažniau kalbama apie skaitmeninį suverenumą, kai kritinėms paslaugoms, verslo procesams ir viešajam sektoriui svarbūs įrankiai priklauso nuo išorinių sprendimų bei taisyklių.

    JK ministro pirmininko Keiro Starmerio atstovas pabrėžė, kad pranešimai apie prašytą išimtį yra neteisingi, o vyriausybė palaiko nuolatinį ryšį su JAV institucijomis ir „Anthropic“. Pasak jo, situacija stebima atidžiai, vertinant galimą poveikį tiek JK įmonėms, tiek moksliniams tyrimams ir viešajam sektoriui.

    Europos sostinėms tai taip pat priminimas apie rizikas, kai pažangiausių DI modelių prieiga gali priklausyti nuo geopolitinių sprendimų, eksporto kontrolės ir nacionalinio saugumo vertinimų. Tokiomis aplinkybėmis stiprėja spaudimas investuoti į vietinius pajėgumus, duomenų infrastruktūrą ir aiškesnes taisykles, užtikrinančias technologijų prieinamumą.

    JK pabrėžia, kad siekia DI diegti atsakingai ir kartu su pramone mažinti rizikas. Šalyje veikiantis DI saugumo institutas jau yra testavęs pažangius modelius prieš jų viešą išleidimą, remdamasis savanorišku bendradarbiavimu su didžiosiomis bendrovėmis, įskaitant „Anthropic“.

    Tuo pat metu K. Starmeris viešai akcentuoja vaikų saugumą internete ir didesnę platformų atsakomybę. Ši kryptis rodo, kad technologijų politika JK apima ne tik ekonominį konkurencingumą, bet ir griežtesnį požiūrį į socialines rizikas, kurias gali stiprinti sparčiai plintantys DI įrankiai.

    Sprendimai dėl DI eksporto kontrolės paprastai turi platesnes pasekmes nei vienos bendrovės produktų prieinamumas. Jie veikia tiek inovacijų ekosistemas, tiek valstybių gebėjimą planuoti skaitmeninę politiką, todėl Londono pasirinkta laikysena gali tapti svarbiu signalu ir kitoms Europos vyriausybėms, ieškančioms pusiausvyros tarp saugumo ir konkurencingumo.

  • Steam Next Fest užtvindė DI „šlamštas“: beveik kas penkta žaidimo demo su generatyvine DI

    Steam Next Fest užtvindė DI „šlamštas“: beveik kas penkta žaidimo demo su generatyvine DI

    Steam Next Fest – vienas didžiausių renginių, kai žaidėjai gali nemokamai išbandyti tūkstančius būsimų žaidimų demonstracinių versijų. Tačiau birželio viduryje startavusi festivalio banga pažėrė ir kitą tendenciją: vis daugiau projektų aiškiai kuriami pasitelkiant generatyvinį dirbtinį intelektą, o jų kokybė kelia klausimų.

    Žaidimų bendruomenė šį reiškinį dažnai sieja su masiškai generuojamu turiniu, kurio tikslas – pritraukti dėmesį ryškiomis iliustracijomis ir greitai pagamintais aprašymais. Socialiniuose tinkluose tokių pavyzdžių netrūksta, o panašus modelis, regis, persikelia ir į žaidimų platformas.

    Žaidėjų forumuose cituojami skaičiavimai rodo, kad iš 8 682 festivalyje pateiktų projektų net 1 694 buvo nurodę generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimą. Tai sudaro apie 19,5 proc. visų pristatomų žaidimų, tad praktiškai beveik kas penktas demo leidinys vienaip ar kitaip susijęs su DI įrankiais.

    Tokie žaidimai dažnai atpažįstami iš reklaminių paveikslėlių ir aprašymų: jie gali būti vizualiai nenuoseklūs, su anatominėmis ar perspektyvos klaidomis, pasikartojančiais motyvais, o bendra estetika neretai atrodo sukurta pagal vieną šabloną. Steam puslapiuose taip pat vis dažniau matoma pastaba, kad kuriant buvo naudotas generatyvinis dirbtinis intelektas.

    Norintiems greičiau atsijoti tokius projektus, naršyklėms siūlomi papildiniai, pavyzdžiui, „AI warning for Steam“, kurie automatiškai pažymi žaidimus su DI naudojimo indikacijomis. Vis dėlto tai nėra absoliutus filtras: kai kuriais atvejais DI galėjo būti pasitelktas tik nedidelei proceso daliai, pavyzdžiui, koncepcijoms ar pagalbinėms tekstų versijoms.

    Diskusijos apie DI žaidimuose pastaraisiais metais aštrėja dėl kelių priežasčių: nuo autorių teisių ir mokomųjų duomenų kilmės iki skaidrumo, ar vartotojui aiškiai pasakoma, kas sukurta žmogaus, o kas sugeneruota. Žaidėjams taip pat svarbu, ar DI naudojimas padeda kūrėjams greičiau kurti kokybišką turinį, ar tiesiog skatina pigią masinę gamybą, užgožiančią originalesnius projektus.

    Birželio Steam Next Fest prasidėjo birželio 15 dieną ir trunka savaitę, todėl laiko atrasti įdomių demonstracinių versijų dar yra. Tačiau šių metų festivalis tampa ir lakmuso popierėliu, parodančiu, kaip greitai generatyvinis dirbtinis intelektas keičia žaidimų vitrinas bei paieškos rezultatus, o kartu ir tai, kaip platformoms teks spręsti kokybės bei pasitikėjimo klausimus.

  • Trumpo DI priežiūros pažadas braška: Baltieji rūmai sugriežtino „Anthropic“ modelių naudojimą

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, dar visai neseniai žadėjusi lengvą ir inovacijų nestabdantį dirbtinio intelekto (DI) reguliavimą, per kelias savaites atsidūrė priešingoje barikadų pusėje. Baltieji rūmai paskutinę minutę įvedė naujus apribojimus bendrovei „Anthropic“ ir jos pažangiausiems DI modeliams.

    Sprendimas sukėlė nerimą technologijų sektoriuje: pramonės atstovai ir politikos ekspertai abejoja, ar deklaruotas savanoriškas modelių patikros mechanizmas iš tiesų išliks savanoriškas. Įvykiai rodo, kad DI priežiūra gali virsti nenuosekliu, atskirais atvejais paremtu režimu.

    Kas pasikeitė per dvi savaites

    Birželio 2 dieną pasirašytas Baltųjų rūmų dokumentas turėjo nustatyti sistemą, pagal kurią didžiosios technologijų bendrovės savanoriškai pateiktų naujus pažangius DI sprendimus patikrai likus 30 dienų iki planuojamo išleidimo. Toks modelis buvo pristatytas kaip kompromisas tarp nacionalinio saugumo ir konkurencingumo, ypač varžantis su Kinija.

    Tačiau praėjusią savaitę, remiantis su saugumu susijusiais argumentais, administracija priėmė sprendimą, kuris prilygo staigiam įsikišimui į produkto platinimą. „Anthropic“ pranešė buvusi priversta beveik be įspėjimo apriboti prieigą prie naujausių modelių, įskaitant „Fable 5“ ir „Mythos 5“.

    Eksporto kontrolė ir prieiga už JAV ribų

    Vienas esminių pokyčių yra tai, kad naujasis federalinis nurodymas riboja prieigą prie pažangiausių „Anthropic“ modelių užsienio piliečiams. Tai savo esme primena eksporto kontrolės priemones, kurios paprastai taikomos jautrioms technologijoms ir strateginėms prekėms.

    Technologijų sektoriaus atstovai įspėja, kad tokie ribojimai gali turėti šalutinį poveikį: JAV gali tapti mažiau patraukli vieta tarptautiniams DI tyrėjams ir inžinieriams, o talentai bei investicijos gali persiskirstyti į kitas jurisdikcijas. Tokiu atveju nukentėtų ir JAV siekis išlaikyti lyderystę DI srityje.

    Kritika dėl nenuoseklumo ir politizavimo

    Politikos analitikai ir pramonės lobistai pabrėžia, kad nenuoseklūs, paskutinės minutės sprendimai kuria didžiulį neapibrėžtumą. Jei įmonės bet kurią akimirką gali būti priverstos stabdyti produkto prieinamumą, DI kūrimas ir diegimas tampa priklausomas ne nuo aiškių standartų, o nuo momentinių sprendimų.

    „Akivaizdu, kad Trumpo administracijoje pasikeitė DI nuotaika, o prioritetai, regis, persislinko į tai, kad pirmiausia būtų spaudžiama „Anthropic“, – sakė R Street Institute atstovas Adamas Thiereris.

    „Pereiti nuo standartais ar įstatymais grįsto požiūrio prie situacijos, kur svarbiausia tampa ryšiai ir sprendimų priėmėjų nuomonė apie įmonę, reiškia politizuoti visą industriją“, – sakė Abundance Institute DI politikos vadovas Neilas Chilsonas.

    „JAV bendradarbiauja su DI industrijos lyderiais, kad suderintų pažangiausias inovacijas su nacionalinio saugumo interesais, kurie svarbūs ir mūsų sąjungininkams“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Kushas Desai.

    „Anthropic“ atstovas komentarų šiuo metu nepateikė. Tuo pat metu administracijos viduje, anonimiškai kalbėję pareigūnai pripažįsta, kad užsitęsęs konfliktas reikštų precedentą, kai kiekvienas naujas modelis praktiškai turėtų prašyti valdžios leidimo būti išleistas.

    Artimiausios dienos parodys, ar apribojimai bus greitai sušvelninti, ar taps nauju standartu, kurį Baltieji rūmai pritaikys ir kitoms įmonėms. Rinka šią situaciją stebi kaip testą: ar JAV DI politika liks prognozuojama, ar taps priklausoma nuo ad hoc sprendimų, galinčių keisti žaidimo taisykles per vieną savaitgalį.

  • DI daro ką nori, o teisė tai leidžia? Ekspertas perspėja: kas keičiasi įsigaliojus ES AI aktui

    DI daro ką nori, o teisė tai leidžia? Ekspertas perspėja: kas keičiasi įsigaliojus ES AI aktui

    Dar visai neseniai dirbtinis intelektas daugeliui atrodė kaip tolima vizija, o šiandien jis jau tapo kasdieniu įrankiu paieškai, mokymuisi, kūrybai ir darbui. Kartu auga ir rizikos: nuo apgaulingų „deepfake“ vaizdų iki klaidinančių patarimų, galinčių turėti realių pasekmių. Todėl vis dažniau keliama klausimas, ar teisinis reguliavimas spėja paskui technologijas.

    Europos Sąjunga 2024 metais priėmė ir 2024 metų rugpjūčio 1 dieną įsigaliojo dirbtinio intelekto aktas, dar vadinamas AI aktu. Tai reglamentas, kuris taikomas tiesiogiai visose ES šalyse ir turi sukurti aiškesnes taisykles, kada DI galima naudoti laisvai, kada būtinos papildomos pareigos, o kada tam tikra praktika apskritai draudžiama.

    Kas iš esmės keičiasi?

    AI aktas remiasi rizikos logika: kuo didesnė grėsmė žmonių saugumui ar pagrindinėms teisėms, tuo griežtesni reikalavimai. Reglamente numatytas ypač pavojingų DI praktikų draudimų rinkinys, taip pat išskiriami aukštos rizikos DI sprendimai, kuriems taikomi atitikties, dokumentavimo, skaidrumo ir priežiūros reikalavimai.

    Ne visos taisyklės pradeda galioti vienu metu. Dalis nuostatų numatytos taikyti etapais per 6, 12, 24 ar 36 mėnesius, kad institucijos ir verslas spėtų pasiruošti, o priežiūros mechanizmai būtų įdiegti realiai, o ne tik popieriuje.

    Draudimai, priežiūra ir baudos

    Reglamentas numato, kad ES mastu ribojamos praktikos, laikomos ypač pavojingomis, pavyzdžiui, manipuliacinės technologijos ar tam tikros formos masinis žmonių sekimas, jei jos pažeidžia pagrindines teises. Tuo pat metu daugeliui kasdienių DI pritaikymų nėra nustatomi draudimai, tačiau atsiranda pareiga užtikrinti skaidrumą, ypač kai turinys generuojamas automatiškai.

    Priežiūros dalyje akcentuojama atsakomybė: vien tai, kad sprendimą pasiūlė DI, savaime neatleidžia nuo pareigos įvertinti rezultatą. Praktikoje tai reiškia, kad organizacijos, diegiančios DI, turi turėti aiškias taisykles, kas tikrina išvadas, kaip valdoma rizika ir kaip užkertamas kelias diskriminacijai ar klaidingiems sprendimams.

    Didžiausios rizikos: duomenys, darbas ir sveikata

    Teisininkai ir duomenų apsaugos specialistai pabrėžia, kad viena aktualiausių problemų yra vadinamasis „shadow“ DI, kai darbuotojai, neturėdami aiškių vidinių taisyklių, į viešus įrankius suveda konfidencialią informaciją. Tokie atvejai gali virsti tiek komercinių paslapčių praradimu, tiek asmens duomenų apsaugos pažeidimais, kurie pagal BDAR gali užtraukti reikšmingas sankcijas.

    Darbo rinkoje DI vis dažniau naudojamas atrankoje, produktyvumo stebėjime ar kandidatų vertinime. Tačiau automatizuotas sprendimų priėmimas turi ribas, nes BDAR numato papildomas asmens teisių apsaugas, kai sprendimai daro reikšmingą poveikį žmogui. Todėl organizacijoms neužtenka vien įsigyti įrankį: būtina turėti žmogaus kontrolę ir aiškią atsakomybę.

    Ypač jautri sritis yra sveikata, kai žmonės DI patiki tyrimų duomenis ar ieško diagnozių. Net jei įrankis pateikia įtikinamą atsakymą, tai nėra medicininė konsultacija, o neteisingi patarimai gali būti pavojingi. Teisinė atsakomybė tokiais atvejais priklauso nuo konkrečių aplinkybių: ar tai medicininės paskirties sistema, ar bendro pobūdžio pokalbių įrankis, kaip ji reklamuojama ir kokie įspėjimai pateikiami vartotojui.

    Autorystė ir turinys: kur prasideda ribos?

    Augant generuojamo turinio kiekiui, aštrėja diskusijos dėl autorinių teisių ir mokymo duomenų. ES teisėje jau yra mechanizmai, leidžiantys teisių turėtojams tam tikrais atvejais pareikšti prieštaravimą dėl jų kūrinių naudojimo tekstų ir duomenų gavybai, o AI aktas papildo tai pareigomis, susijusiomis su modelių skaidrumu ir politika, kaip gerbiami teisių turėtojų pasirinkimai.

    Ekspertai pabrėžia paprastą principą: DI yra įrankis, o už jo panaudojimą ir pasekmes atsako žmogus ar organizacija. Todėl svarbiausia tampa ne tik technologinis efektyvumas, bet ir procesai: duomenų higiena, rizikos vertinimas, aiškios taisyklės darbuotojams, bei kontrolė, kad automatiškai sugeneruotas turinys nepažeistų kitų teisių.

    Reguliavimas, nors ir ambicingas, laikomas tik pradžia. Tikėtina, kad artimiausiais metais daugės praktinių gairių, išaiškinimų ir priežiūros praktikos, kuri parodys, kaip AI aktas veiks realiame gyvenime ir kokias klaidas brangiausiai kainuos daryti pirmiesiems.

  • „InPost“ meta iššūkį „Allegro“: į „InPost Mobile“ atkeliauja DI pirkinių asistentas „Von Halsky“

    „InPost“ meta iššūkį „Allegro“: į „InPost Mobile“ atkeliauja DI pirkinių asistentas „Von Halsky“

    Lenkijos siuntų ir paštomatų operatorė „InPost“ plečia savo mobiliosios programėlės „InPost Mobile“ galimybes ir vis ryškiau taikosi į e. prekybos rinką. Bendrovė pranešė, kad į programėlę diegia DI pirkinių asistentą „Von Halsky“, kuris turi padėti greičiau rasti prekes ir atlikti pirkimą neišeinant iš vienos aplikacijos.

    Apie naują funkciją viešai kalbėjo „InPost“ vadovas Rafałas Brzoska. Pasak bendrovės, funkcija palaipsniui bus prieinama visiems „InPost Mobile“ naudotojams, kurių skaičius siekia apie 17 mln., o prieš tai sprendimas kelis mėnesius buvo testuojamas beta režimu su pasirinkta vartotojų grupe.

    Kaip veiks „Von Halsky“?

    Asistentas programėlėje pasiekiamas per atskirą ikoną ir leidžia užduoti klausimus natūralia kalba, pavyzdžiui, paprašyti surasti knygą konkrečia tema ar pasiūlyti tinkamiausią pirkinį pagal poreikius. Sistema peržiūri parduotuvių, siūlančių apsipirkimą su „InPost“, pasiūlymus ir pateikia rekomendacijas.

    Esminė idėja yra apsipirkimo procesą sutalpinti į vieną vietą: nuo prekės paieškos ir pasirinkimo iki užsakymo bei pristatymo valdymo. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai logistikos ir mokėjimų ekosistemas turinčios įmonės siekia tapti pilno ciklo prekybos platformomis.

    Įdiegimas vyks etapais

    „InPost“ nurodo, kad DI asistento diegimas vyks palaipsniui ir priklausys nuo programėlės versijos. Praktikoje tai reiškia, kad net atnaujinus „InPost Mobile“ ne visi vartotojai funkciją pamatys iškart, nes prieiga gali būti įjungiama nuosekliai skirtingoms naudotojų grupėms.

    Toks diegimo modelis dažnai taikomas technologijų bendrovėse, kai naujos funkcijos išleidžiamos etapais siekiant stebėti stabilumą, apkrovas ir vartotojų elgseną. Tai leidžia greičiau koreguoti sprendimą, jei paaiškėja trūkumų ar kyla nenumatytų saugumo bei kokybės klausimų.

    Kova dėl e. prekybos pirkėjo

    Naujasis asistentas rodo „InPost“ ambicijas konkuruoti ne vien logistikos, bet ir apsipirkimo patirties srityje, kur dominuoja didžiosios e. prekybos platformos. Lenkijos rinkoje panašius įrankius jau diegia ir „Allegro“, todėl DI funkcijos gali tapti dar vienu konkurenciniu argumentu kovoje dėl pirkėjų dėmesio.

    Pastaruoju metu e. prekyboje DI sprendimai vis dažniau naudojami personalizuotoms rekomendacijoms, greitesnei paieškai, klausimų atsakymams apie prekes ir sklandesniam pirkimo keliui. Vartotojams tai gali reikšti patogesnį apsipirkimą, o verslui – didesnę konversiją ir mažesnę klientų aptarnavimo apkrovą.

    Kol kas „InPost“ neatskleidžia detalių, kokiu mastu „Von Halsky“ personalizuos pasiūlymus ir kokius duomenis naudos rekomendacijoms, tačiau tokie klausimai tampa vis svarbesni didėjant DI naudojimui. Vartotojų pasitikėjimas čia dažnai priklauso nuo aiškių privatumo taisyklių ir skaidraus paaiškinimo, kaip veikia rekomendacijų logika.

  • Indija iki birželio 22 dienos užblokavo „Telegram“: taip stabdo NEET egzamino sukčius

    Indija iki birželio 22 dienos užblokavo „Telegram“: taip stabdo NEET egzamino sukčius

    Indijos valdžia laikinai apribojo prieigą prie „Telegram“ visoje šalyje, siekdama apsaugoti pakartotinį nacionalinį stojamąjį egzaminą NEET-UG 2026. Blokavimas turi galioti iki birželio 22 dienos, t. y. dieną po egzamino, numatyto birželio 21 dieną.

    Sprendimą, vietos žiniasklaidos duomenimis, priėmė Elektronikos ir informacinių technologijų ministerija, reaguodama į National Testing Agency prašymą. Nurodoma, kad teisės aktų pagrindas yra Indijos Informacinių technologijų įstatymo 69A skirsnis, leidžiantis riboti prieigą prie turinio nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais.

    Pagrindinė priežastis – sukčių veikla, kai per kanalus ir grupes buvo siūlomi tariamai nutekinti egzamino klausimai ir netikri užduočių lapai. Kandidatams ir jų šeimoms buvo žadama prieiga prie medžiagos už dideles sumas, o iš tiesų, kaip teigiama, tai buvo apgaulės schemos.

    Skandalai po ankstesnio egzamino

    Šiemet pirminis NEET-UG egzaminas, kuriame dalyvavo apie 2,3 mln. kandidatų, sulaukė didelio nepasitikėjimo bangos dėl pranešimų apie klausimų nutekinimą. Indijoje tai sukėlė protestus ir spaudimą institucijoms griežtinti egzaminų organizavimo kontrolę.

    Pasak publikacijoje cituojamos informacijos, tyrimą dėl galimų pažeidimų atlieka Indijos Centrinis tyrimų biuras. Tokie tyrimai paprastai apima ir skaitmeninių pėdsakų analizę, įskaitant pranešimų platformas, kuriose galėjo būti platinama apgaulinga informacija.

    Kodėl taikomi ribojimai funkcijoms

    Be pačios blokados, Indijos institucijos esą pareikalavo „Telegram“ laikinai apriboti žinučių redagavimo funkciją šalyje iki 2026 metų birželio 30 dienos. Argumentas toks, kad sukčiai galėjo redaguoti senus įrašus taip, jog jie atrodytų paskelbti iki egzamino, o vėliau tai naudoti kaip tariamą įrodymą, kad klausimai buvo žinomi iš anksto.

    National Testing Agency šią priemonę pavadino kraštutine, teigdama, kad ankstesni bandymai šalinti turinį bendradarbiaujant su kibernetinio saugumo struktūromis nedavė pakankamo efekto. Kartu pripažįstama, jog ribojimai palies ir daug įprastų „Telegram“ naudotojų, kurie programą naudoja mokymuisi ar bendravimui.

    Kritika ir saugumo priemonės

    „Telegram“ įkūrėjas Pavelas Durovas kritikavo sprendimą, teigdamas, kad taip nukenčia dešimtys milijonų sąžiningų naudotojų, o nutekinimai gali persikelti į kitas programėles. Pilietinių teisių organizacijos taip pat kelia klausimą dėl proporcingumo, nes plataus masto blokavimas ne visada išsprendžia sistemines egzaminų skaidrumo problemas.

    Tuo pat metu Indija praneša apie itin griežtas egzamino apsaugos priemones: sustiprintą užduočių logistiką, ginkluotas palydas, papildomą stebėseną ir griežtą telefonų draudimą egzaminų centruose. Kai kur minima ir DI naudojama stebėsena, kuri turi padėti greičiau aptikti neįprastą elgesį ar galimus sukčiavimo modelius.

    Institucijos pabrėžia, kad blokavimas yra laikinas ir skirtas tik užtikrinti atrankos į medicinos studijas patikimumą. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais ilgesnio laikotarpio sprendimai paprastai apima ne vien platformų ribojimą, bet ir griežtesnę egzaminų grandinės kontrolę, atsakomybės mechanizmus bei kandidatų informavimą, kaip atpažinti apgaules.

  • JAV ribojimai „Anthropic“ modeliams priminė EU DI priklausomybę: ar Europa spės sukurti alternatyvą?

    JAV ribojimai „Anthropic“ modeliams priminė EU DI priklausomybę: ar Europa spės sukurti alternatyvą?

    Jungtinių Valstijų sprendimas apriboti užsieniečių prieigą prie naujausių bendrovės „Anthropic“ dirbtinio intelekto modelių Europoje sukėlė naują nerimą dėl technologinės priklausomybės nuo JAV. Situacija parodė, kad net kritiškai svarbios paslaugos gali būti „išjungtos“ politiniu sprendimu, o laiko mažinti riziką lieka vis mažiau.

    JAV Prekybos departamentui nurodžius riboti prieigą ne JAV piliečiams, „Anthropic“ pranešė laikinai sustabdžiusi naujausių modelių pasiekiamumą plačiau, kad užtikrintų atitiktį reikalavimams. Tai tapo precedentu, kai Europa praktiškai pajuto, kaip geopolitiniai sprendimai gali akimirksniu paveikti kasdienę prieigą prie pažangiausių DI pajėgumų.

    Technologinis saugumas tapo politiniu klausimu

    Europos Komisijos atstovai šį atvejį įvardijo kaip papildomą argumentą, kodėl Europai būtina technologinė suverenitetas. Pastaraisiais metais ES vis garsiau kalba apie priklausomybės mažinimą ne tik DI srityje, bet ir debesijos, lustų bei kritinės skaitmeninės infrastruktūros grandinėse.

    Europos politikai pabrėžia, kad problema nėra vien patogumas ar kaina. Kai pagrindinės DI priemonės priklauso nuo už ES ribų priimamų sprendimų, kyla rizika verslui, viešajam sektoriui ir mokslui, ypač jei DI įrankiai tampa būtini produktyvumui, kibernetiniam saugumui ar duomenų analizei.

    „Europa negali kurti savo technologijų pagrindo ant prieigos, kuri gali būti išjungta per naktį užsienio vyriausybės sprendimu“, – sakė Suomijos europarlamentarė Aura Salla.

    Europa ieško savo DI „čempionų“

    Diskusijose vis dažniau minimas Prancūzijoje įsikūręs „Mistral“, laikomas vienu rimčiausių europinių kandidatų kurti pažangius modelius. Rinkoje vertinimai ir finansavimo planai rodo, kad investuotojai mato potencialą, tačiau ES mastu išlieka klausimas, ar kapitalo, talentų ir infrastruktūros pakaks varžytis su JAV ir Kinijos ekosistemomis.

    Kita opi vieta yra skaičiavimo galia. Pažangiausiems DI modeliams apmokyti reikia milžiniškų duomenų centrų, specializuotų lustų ir patikimos energijos pasiūlos, todėl dalis politikų siūlo spartinti ES didelio našumo skaičiavimo projektus ir kurtis didelius DI skaičiavimo centrus.

    Ką tai reiškia verslui ir institucijoms

    Įmonėms šis atvejis yra priminimas peržiūrėti rizikų valdymą: nuo tiekėjų diversifikavimo iki atsarginių sprendimų, kai kritinės funkcijos priklauso nuo vieno modelio ar vienos platformos. Viešajam sektoriui tai kelia klausimą, kaip užtikrinti paslaugų tęstinumą, kai DI pradedamas naudoti dokumentų apdorojimui, klientų aptarnavimui ar analitikai.

    Artimiausiu metu ES diskusijos dėl technologinės suvereniteto, DI infrastruktūros ir paramos europiniams sprendimams turėtų tik stiprėti. Šis JAV sprendimas tapo aiškiu signalu, kad DI priklausomybė nėra abstrakti sąvoka, o reali strateginė rizika, kurią galima pajusti per vieną naktį.

  • JAV nurodymas sustabdė „Anthropic“ naujausių DI modelių prieigą: ką tai reiškia Europai ir rinkai

    JAV nurodymas sustabdė „Anthropic“ naujausių DI modelių prieigą: ką tai reiškia Europai ir rinkai

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ pranešė sustabdžiusi prieigą prie naujausių savo DI modelių „Fable 5“ ir „Mythos 5“. Sprendimas priimtas po JAV valdžios nurodymo, kuris, anot įmonės, verčia nedelsiant apriboti paslaugą siekiant atitikti reikalavimus.

    „Šio nurodymo poveikis toks, kad privalome staiga išjungti „Fable 5“ ir „Mythos 5“ visiems klientams, kad užtikrintume atitiktį“, – teigiama „Anthropic“ pareiškime.

    Pasak bendrovės, ribojimai siejami su eksporto kontrole ir nuogąstavimais, kad dalis modeliuose įdiegtų saugiklių teoriškai galėtų būti apeiti. Toks saugumo apribojimų apeinimas technologijų bendruomenėje dažnai vadinamas „jailbreaking“ praktika, kai bandoma priversti sistemą veikti už nustatytų ribų.

    „Anthropic“ tikina, kad valdžios institucijoms iki šiol pateikti argumentai susiję su galimu siauru, ne universaliu saugiklių apėjimo scenarijumi. Bendrovė taip pat nurodo nesutinkanti, kad toks rizikos signalas savaime turėtų tapti pagrindu atšaukti komerciškai siūlomą modelį.

    „Fable 5“ pristatytas kaip plačiam naudojimui pritaikytas modelis su papildomais saugumo mechanizmais, o „Mythos“ šeima anksčiau buvo pateikiama ribotam ratui. „Anthropic“ yra aiškinusi, kad be apsaugų panašūs modeliai gali būti panaudoti piktnaudžiaujant, įskaitant kibernetinio saugumo srityje, todėl prieiga įprastai valdoma atsargiai.

    Dar balandžio pradžioje „Anthropic“ buvo paskelbusi apie ribotos prieigos iniciatyvą „Glasswing“, kai „Mythos Preview“ suteikta pasirinktam patikimų technologijų ir kibernetinio saugumo organizacijų ratui. Toks modelis, kai pažangūs sprendimai pirmiausia testuojami su atrinktais partneriais, tapo įprasta praktika siekiant įvertinti rizikas realiomis sąlygomis.

    Šis JAV nurodymas sukėlė platesnį rezonansą už JAV ribų. Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier pažymėjo, kad situacija dar kartą parodo Europos poreikį stiprinti technologinį savarankiškumą ir mažinti priklausomybę nuo pažangiausių DI sprendimų, valdomų už Europos ribų.

    Politiniu lygmeniu tokie apribojimai paprastai tampa argumentu greitinti vietinių DI ekosistemų kūrimą, stiprinti skaičiavimo infrastruktūrą ir aiškiau apibrėžti taisykles, kaip pažangūs modeliai gali būti diegiami versle ir viešajame sektoriuje. Rinkai tai taip pat signalas, kad pažangiausių modelių prieinamumas gali priklausyti ne tik nuo komercinių sprendimų, bet ir nuo geopolitikos bei eksporto kontrolės režimų.

    Praktiškai įmonėms ir institucijoms, kurios planuoja DI integraciją į kibernetinę gynybą, programinės įrangos testavimą ar automatizuotą analizę, tokie staigūs ribojimai reiškia vieną dalyką: būtina turėti atsarginius planus. Tai gali apimti kelių tiekėjų strategiją, griežtesnį rizikų valdymą, aiškias sutartines sąlygas dėl prieinamumo ir alternatyvių modelių, įskaitant lokaliai valdomus sprendimus, vertinimą.

  • Nustebins, kuo užsiima Joanna Marteklas: technologijos, DI ir popkultūra keičia kasdienybę

    Nustebins, kuo užsiima Joanna Marteklas: technologijos, DI ir popkultūra keičia kasdienybę

    Joanna Marteklas – autorė, daugiausia rašanti apie naująsias technologijas ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui. Jos tekstuose dėmesys skiriamas skaitmeninei kultūrai, inovacijoms ir tendencijoms, kurios keičia tai, kaip dirbame, mokomės ir bendraujame.

    Didelė dalis turinio sukasi apie tai, kaip technologijos formuoja įpročius: nuo nuotolinio darbo ir hibridinių komandų iki kasdienių komunikacijos kanalų. Ši tema ypač aktuali, nes pastaraisiais metais įrankiai, paremti DI, sparčiai persikelia iš eksperimentų į praktinį naudojimą ir daro įtaką produktyvumui.

    Autorė taip pat domisi ryšiu tarp technologijų raidos ir šiuolaikinės popkultūros. Skaitmeninės platformos, turinio rekomendacijos ir kūrėjų ekonomika vis dažniau lemia, kas tampa madinga, o kas greitai dingsta iš dėmesio lauko.

    Technologijų įtaka popkultūrai matoma ir per naujus kūrybos būdus, kai generavimo įrankiai naudojami idėjoms, iliustracijoms ar scenarijams. Tačiau kartu didėja ir klausimų dėl autorinių teisių, skaidrumo bei to, kaip atpažinti DI sugeneruotą turinį.

    Laisvalaikiu Joanna Marteklas pasineria į knygas ir komiksus, dažniausiai fantastikos ir wuxia žanrus. Tokie interesai natūraliai papildo jos rašymo kryptį, nes leidžia per pasakojimus ir vaizduotę geriau suprasti, kaip technologijos persipina su kultūra ir visuomenės lūkesčiais.