CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Future Mining Forum & Expo 2026 jau netrukus: kas Katovicuose kalbės apie gavybą, energiją ir technologijas

    Rugsėjo 9–11 dienomis Katovicų Tarptautiniame kongresų centre vyks Future Mining Forum & Expo 2026, skirtas kasybos ir žaliavų sektoriaus ateičiai. Organizatoriai žada diskusijas apie konkurencingumą, tiekimo grandines ir energetinį saugumą, kurie šiandien tampa kertiniais pramonės klausimais.

    Renginyje numatytos dvi pagrindinės kryptys: pramonė, infrastruktūra ir tiekimo grandinės bei technologijos, energija ir operacijos. Dalyviai aptars, kaip užtikrinti prieigą prie žaliavų, didinti veiklos efektyvumą ir diegti inovacijas, kartu išlaikant darbo saugą.

    Organizatoriai skelbia, kad į diskusijas kviečiami stambiausių įmonių, viešojo administravimo ir mokslo atstovai. Toks formatas dažnai laikomas praktiškiausiu, nes žaliavų ir energetikos sprendimai priklauso ne tik nuo technologijų, bet ir nuo reguliavimo, investicijų bei infrastruktūros planavimo.

    Kas bus sprendžiama diskusijose?

    Programoje numatomi klausimai apie įmonių vaidmenį tarptautinėse tiekimo grandinėse, statybinių žaliavų prieinamumą infrastruktūros projektams ir energijos tiekimo patikimumą. Taip pat dėmesys bus skiriamas tam, kaip technologijų pažanga keičia gavybos procesus, produktyvumą ir sąnaudų kontrolę.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja dvi lygiagrečios tendencijos: viena vertus, auga poreikis kritinėms žaliavoms ir efektyvesniam jų naudojimui, kita vertus, griežtėja reikalavimai taršai, saugai ir energijos vartojimo efektyvumui. Dėl to kasybos sektorius vis dažniau vertinamas ne vien kaip žaliavų šaltinis, bet ir kaip strateginė grandis pramonės bei infrastruktūros stabilumui.

    Technologijos ir DI vaidmuo

    Renginyje planuojama aptarti inovacijas, kurios daro didžiausią įtaką sektoriui: procesų skaitmeninimą, automatizavimą, nuotolinį įrangos stebėjimą ir duomenų analizę. Tokie sprendimai padeda geriau prognozuoti gedimus, mažinti prastovas ir didinti darbuotojų saugą, ypač sudėtingose eksploatacijos sąlygose.

    DI sprendimai vis dažniau pasitelkiami planuojant kasybos darbus, optimizuojant energijos vartojimą ir vertinant rizikas. Renginio kontekste tai svarbu ir dėl to, kad pramonė ieško būdų suderinti produktyvumą su tvarumo tikslais, o duomenimis paremti sprendimai tampa vienu iš greičiausių kelių efektyvumui didinti.

    Organizatoriai kviečia susipažinti su renginio darbotvarke ir pranešėjų sąrašu oficialioje Future Mining Forum & Expo 2026 svetainėje. Registracija į renginį taip pat vykdoma internetu.

  • Via Carpatia Lenkijoje stringa: S19 atkarpų prie Balstogės konkursai nusikelia, kaina gali augti

    Lenkijoje vėluoja pasirengimas skelbti konkursus keliems greitkelio S19, priklausančio „Via Carpatia“ koridoriui, ruožams. Kelių valdytojai pripažįsta, kad artimiausiu metu trys pietinio Balstogės aplinkkelio segmentai į rangos konkursus nepateks dėl tebesitęsiančių ginčų dėl poveikio aplinkai sprendimų.

    Kaip skelbiama, Wojewódzki Sąd Administracyjny posėdis dėl skundo aplinkosauginiam sprendimui numatytas rugsėjo pradžioje. Iki tol Generalinė nacionalinių kelių ir automagistralių direkcija pristabdo procedūras, nes teismo sprendimas gali nulemti, ar dokumentai išliks galioti, ar reikės papildomų korekcijų.

    Teismai atideda konkursus

    Pietinio Balstogės aplinkkelio planai Lenkijoje vystomi ne vienus metus, o teisiniai procesai jau buvo sustabdę projektą ir anksčiau. Dar 2020 metais direkcija turėjo pasirašiusi sutartis su atrinktais rangovais, tačiau vėliau jų teko atsisakyti, kai teismai panaikino ankstesnį aplinkosauginį sprendimą.

    Po korekcijų Lenkijos kelių valdytojai iš naujo gavo aplinkosauginį sprendimą, tačiau jis liko ginčijamas teisme. Dėl to institucija siekė, kad byla būtų nagrinėjama sparčiau, nes planuota konkursus paskelbti iki vasaros pabaigos, bet šio tikslo pasiekti nepavyko.

    Direkcijos atstovai pabrėžia, kad konkursai trims S19 atkarpoms, kurios sudaro pietinį Balstogės aplinkkelį, išlieka planuose ir turėtų būti skelbiami, kai tik bus aiškus teismo verdiktas. Skaičiuojama, kad šie sprendimai svarbūs viso regiono S19 vientisumui, nes aplinkkelis nukreiptų tranzitą nuo miesto ir sujungtų pagrindines mazgų jungtis.

    Aplinkosaugos reikalavimai kelia kainą

    Vėlavimai fiksuojami ir kitame S19 ruože, kuris jungia Palenkės vaivadijos ribą su mazgu Łosice Mazovijoje. Terminas pateikti pasiūlymus projektavimui ir statybai buvo nukeltas iki rugsėjo vidurio, nes tęsiasi procedūros aplinkosaugos institucijose.

    Lenkijos kelių valdytojai nurodo, kad papildomi Generalinės aplinkos apsaugos direkcijos reikalavimai gali pastebimai išauginti projekto biudžetą. Tarp minimų priemonių įvardijami papildomi gyvūnų migracijos sprendiniai ir didesnės apimties inžineriniai statiniai, o bendra papildomų darbų vertė gali siekti apie 45 000 000 eurų.

    „Mums svarbiausia, kad teismas kuo greičiau paskirtų posėdį, nes nuo to priklauso konkursų grafikas“, – sakė Lenkijos kelių direkcijos atstovas.

    Ką tai reiškia „Via Carpatia“ koridoriui

    „Via Carpatia“ yra strateginis Šiaurės ir Pietų krypties susisiekimo koridorius, kuriuo siekiama gerinti kelių ryšį regione. Tokiuose projektuose vėlavimus dažnai lemia būtent aplinkosauginės procedūros, nes greitkelių tiesimas reikalauja suderinti infrastruktūros plėtrą su saugomų teritorijų, buveinių ir migracijos kelių apsauga.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad papildomi reikalavimai paprastai didina ne tik kainą, bet ir projektavimo trukmę, nes reikia perbraižyti sprendinius, perskaičiuoti sąmatas ir iš naujo vertinti dalį poveikio. Todėl Lenkijos institucijoms kritiškai svarbu kuo greičiau išspręsti teisinius ginčus, kad S19 ruožai galėtų būti vykdomi nuosekliai, nepaliekant ilgų nutrūkimų visame koridoriuje.

    Kol kas direkcija deklaruoja, kad konkursų planai nėra atšaukti, tačiau grafikas tiesiogiai priklausys nuo teismo sprendimo bei galutinių aplinkosaugos institucijų nurodymų. Artimiausias orientyras yra rugsėjo pradžioje numatytas posėdis, po kurio turėtų paaiškėti, ar procedūros galės judėti į priekį be papildomų stabdžių.

  • Varšuvos birža vėl žalia: WIG20 priartėjo prie 4 000 punktų, dėmesys krypsta į „Orlen“ rezultatus

    Varšuvos vertybinių popierių birža tęsia kilimą antrą dieną iš eilės, o pagrindiniai indeksai užfiksavo vienus aukščiausių lygių istorijoje. Investuotojų nuotaikas palaikė aktyvi paklausa didžiausių įmonių akcijoms, ypač toms, kurios įtrauktos į WIG20.

    Antradienio prekybos sesijos pabaigoje WIG20 pakilo iki 3 996,45 punkto, tai yra 1,35 proc. daugiau nei prieš tai buvusią dieną. Psichologiškai svarbi 4 000 punktų riba liko neperžengta, tačiau rinka išliko arti šio lygio iki pat uždarymo.

    Platesnės rinkos indeksas WIG taip pat pasiekė rekordinius aukštumas ir sesiją baigė ties 151 485,19 punkto riba. Dienos pokytis siekė 2,06 proc., o tai rodo, kad kilimas apėmė ne vien kelias stambiausias bendroves, bet ir platesnį akcijų spektrą.

    Kas labiausiai kilstelėjo indeksus

    Iš 20 WIG20 sudarančių bendrovių 16 prekybos dieną užbaigė augimu, o 4 smuko. Rinkos dalyviai tokį pasiskirstymą dažniausiai vertina kaip plačios apimties paklausos signalą, kai investuotojai perka ne tik pavienes „žvaigždes“.

    Vienu ryškiausių sesijos lyderių tapo KGHM, kurio akcijos pabrango 8,37 proc. Augimą rėmė brangusių žaliavų fonas, ypač vario, taip pat tauriųjų metalų kainų dinamika, kuri dažnai didina susidomėjimą žaliavų sektoriaus įmonėmis.

    Stipriau judėjo ir energetikos sektorius. PGE kilo 6,13 proc., „Tauron“ akcijos brango 3,05 proc., „Energa“ ūgtelėjo 1,04 proc., o „Polenergia“ fiksavo minimalų 0,15 proc. nuosmukį, išsiskirdama bendrame sektoriaus fone.

    Teigiamas buvo ir bankų segmentas: augo mBank, „Pekao“, „Alior Bank“ bei PKO BP. Draudimo bendrovė PZU taip pat baigė sesiją pliuse, o tai prisidėjo prie bendro finansų sektoriaus indėlio į indekso kilimą.

    Rinkos dėmesys krypsta į „Orlen“

    Neigiamoje pusėje liko tik kelios įmonės, tarp jų „Orlen“, kurio akcijos smuko 1,34 proc. Taip pat krito „Dino Polska“, LPP ir Zabka Holding, tačiau bendra sesijos kryptis išliko aiškiai teigiama.

    Artimiausiu metu investuotojų lūkesčius gali stipriai paveikti „Orlen“ skelbiami ketvirčio rezultatai. Rinkoje aptariamos prognozės, kad grynasis pelnas gali būti labai aukštas, todėl bet koks nukrypimas nuo lūkesčių gali didinti svyravimus tiek pačioje bendrovėje, tiek platesniame indekse.

    Didėjant indekso lygiams, kartu auga ir įtampa dėl to, ar rinka turi pakankamai „kuro“ tęsti ralį. Esant itin sparčiai dinamikai, rinkos dalyviams sudėtinga tiksliai įvertinti, kada gali prasidėti korekcija ir kiek ji būtų gili, todėl artimiausios bendrovių ataskaitos gali tapti svarbiausiu trumpalaikiu katalizatoriumi.

  • Operatyviosios atminties kainos kris? Analitikai įspėja: DI bumas įtvirtina naują normą

    Pasaulinė DI plėtra keičia ne tik programinę įrangą, bet ir pačią kompiuterių „geležies“ rinką. Pastaraisiais mėnesiais vis dažniau kalbama, kad operatyviosios atminties ir kitų komponentų kainos gali nebesugrįžti į ankstesnį lygį, nes paklausa auga greičiau nei gamybos pajėgumai.

    Didžiausi pirkėjai šiandien yra duomenų centrų valdytojai ir debesijos paslaugų tiekėjai, kurie masiškai perka didelės spartos atmintį dirbtinio intelekto skaičiavimams. Tokia paklausa išstumia įprastą vartotojų segmentą, todėl tiekimo grandinėse dažniau atsiranda trūkumo ženklų, o kainų korekcijos į apačią tampa lėtesnės.

    Atminties gamyba priklauso nuo kelių pasaulinių gamintojų, o naujų linijų paleidimas nėra greitas procesas. Net kai investicijos paskelbiamos šiandien, realus papildomas kiekis rinką dažniausiai pasiekia tik po kelerių metų, nes reikia įrangos, kvalifikuotų specialistų ir sudėtingo technologinio suderinimo.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Analitikai dėmesį sutelkia į tai, kad gamintojai vis dažniau prioritetą teikia brangesniems sprendimams, skirtiems serveriams ir spartiems akceleratoriams. Vartotojams tai reiškia paprastą efektą: pigiausio segmento pasiūla santykinai mažėja, o geresnių specifikacijų moduliai kainą praranda lėčiau.

    Kainas veikia ir bendra puslaidininkių cikliškumo logika: po perteklinės pasiūlos laikotarpių seka deficito fazės, tačiau DI infrastruktūros plėtra šį kartą prideda papildomą, ilgiau trunkantį paklausos sluoksnį. Dėl to kai kurie rinkos stebėtojai prognozuoja ne staigų atpigimą, o veikiau kainų stabilizaciją su periodiniais šuoliais.

    Ką tai reiškia pirkėjams?

    Perkant naują kompiuterį ar atnaujinant sistemą, verta vertinti ne tik šiandienos kainą, bet ir tai, kiek atminties realiai reikės artimiausius dvejus ar trejus metus. Dalis vartotojų renkasi didesnį kiekį iš karto, nes baiminasi, kad vėlesnis atnaujinimas gali kainuoti brangiau arba siūlomas pasirinkimas bus siauresnis.

    Kartu išlieka ir priešinga rizika: technologijų kartos keičiasi, todėl ilgai laukti vien tik tikintis staigaus atpigimo ne visada racionalu. Rinkos logika šiuo metu labiau palanki scenarijui, kuriame operatyviosios atminties kainos krinta lėtai, o bendrą elektroniką brangina DI infrastruktūros investicijų mastas.

  • Hitą „Rubberz“ lydintys DI kaltinimai kaista: klausytojai tvirtina atpažįstantys klastotę

    Hitą „Rubberz“ lydintys DI kaltinimai kaista: klausytojai tvirtina atpažįstantys klastotę

    Repo atlikėjo Fenix Flexin kūrinys „Rubberz“ šią vasarą netikėtai tapo vienu labiausiai aptarinėjamų singlų, tačiau kartu užkūrė ir aršią diskusiją: ar daina sukurta pasitelkiant dirbtinis intelektas. Internete klausytojai ir prodiuseriai atkreipė dėmesį į neįprastą skambesį bei vokalo apdorojimą, kuris, jų teigimu, gerokai skiriasi nuo ankstesnės atlikėjo kūrybos.

    „Rubberz“ išsiskiria 1980-ųjų popsinės estetikos įkvėptais sintezatoriais ir kartojamais ritminiais motyvais, o tekstuose šalia pasigyrimo motyvų atsiranda ir asmeniškesnės temos apie santykius bei netektis. Daina sugebėjo prasibrauti į „Billboard Hot 100“ penketą dešimčių ir surinko milijonus peržiūrų „Youtube“, todėl ginčas dėl autorystės tapo ne vien nišinis.

    Kritika sustiprėjo, kai generatyvinės muzikos programėlės „Treblo“ kūrėjai viešai pažymėjo, kad daina, tikėtina, atitinka DI generuotos muzikos požymius. Būtent ši platforma buvo minima tarp įrankių, kuriais esą galėjo būti pasinaudota kuriant „Rubberz“, todėl daliai auditorijos toks signalas tapo papildomu argumentu.

    Kas išdavė įtartiną skambesį?

    Viešojoje erdvėje aptariami keli techniniai bruožai, kurie dažnai siejami su generatyvine kūryba: netipiškai suvienodintos vokalo intonacijos, keistai vienodas frazavimas ir „nulygintas“ tembras. Kritikai taip pat kalba apie būgnų reverberaciją ir skambesio artefaktus, primenančius suspaustų, prastesnės kokybės garso failų degradaciją.

    Diskusiją maitina ir tai, kad generatyviniai modeliai, kaip ne kartą pabrėžė muzikos industrijos atstovai, gali būti apmokyti naudojant įvairios kokybės įrašus, o tai kartais palieka girdimų pėdsakų. Dėl to kai kurie prodiuseriai teigia galintys atpažinti nenatūralias harmonines „uodegas“ ar keistą instrumentų „sutepimą“, kuris būdingas automatizuotai sintezei.

    „Iš jos tiesiog galima užuosti laidus“, – sakė hiphopo atlikėjas ir prodiuseris Curtiss King, analizuodamas kūrinį vaizdo įraše.

    Ką sako pats atlikėjas?

    Fenix Flexin viešai tikina, kad kūrinį prodiusavo tradiciniais įrankiais, minėdamas „Pro Tools“ ir vokalo apdorojimą, įskaitant autotune. Vis dėlto aiškaus, detalaus paaiškinimo apie kūrybinį procesą, garso takelių kilmę ar studijinius failus atlikėjas nepateikė, o tai tik didina spekuliacijas.

    Prie diskusijos prisidėjo ir kiti kūrėjai, bandę pademonstruoti, kaip panašus skambesys gali būti sugeneruotas pateikiant trumpas užklausas generatyvinėse muzikos platformose. Tokie eksperimentai socialiniuose tinkluose plinta greitai, nes auditorijai suteikia tariamai apčiuopiamą palyginimą, net jei techniškai jis ne visada įrodo tikrąją dainos kilmę.

    Didėjantis spaudimas DI muzikai

    Ginčas dėl „Rubberz“ vyksta platesniame kontekste: muzikos industrija vis dažniau susiduria su DI sukurtų kūrinių banga ir klausimu, kaip atskirti autentišką kūrybą nuo sintetinio produkto. Pastaraisiais metais daugėja ir teisinių konfliktų dėl autorių teisių, modelių apmokymo duomenų bei to, ar generatyvinės sistemos gali atkartoti saugomus stilius ir balsus.

    Vartotojų nuotaikos taip pat nėra vienareikšmės. Tyrimų bendrovė Luminate yra skelbusi, kad 2025 metais susidomėjimas DI naudojimu muzikos kūrime mažėjo, o ypač jaunesnės auditorijos dalis dažniau įvardijo diskomfortą dėl tokios praktikos.

    Europoje DI muzikos klausimai vis labiau persikelia ir į teismus: Miuncheno teismas neseniai pripažino, kad muzikos generavimo programėlė „Suno“ pažeidė autorių teises, o galimos sankcijos ir kompensacijos dar bus tikslinamos. Tokie precedentai rodo, kad diskusija apie DI neapsiribos vien etika ar skoniu, o vis dažniau turės ir apčiuopiamų finansinių pasekmių.

    Kol kas „Rubberz“ atvejis lieka viešosios nuomonės teisme: dalis klausytojų dainą vertina kaip vasaros hitą, kiti ją laiko simptomu, rodančiu, kaip sparčiai keičiasi kūrybos standartai. Aišku viena: kuo labiau DI priemonės tampa prieinamos, tuo dažniau auditorija reikalaus skaidrumo, o muzikantams gali tekti aiškiau įrodyti, kas iš tikrųjų slypi už galutinio skambesio.

  • Netikėtai užklydo į Rygos šventę: turistai apstulbo pamatę, ką latviai kepa ant laužų

    Monika ir Kšištofas nuo pat kelionės aplink Baltijos jūrą pradžios laikėsi paprastos taisyklės: vengti turistinių spąstų ir valgyti ten, kur renkasi vietiniai. Atvykę į Rygą jie nusprendė nerizikuoti ir patarimo, kur pavalgyti nebrangiai, paprašė DI. Rekomendacija nuvedė į senamiestį, į savitarnos restoraną „Lido Alus Sēta“.

    Latviška virtuvė dažnai apibūdinama kaip šiaurietiškas sotus maistas: daug bulvių, kiaulienos, kopūstų, ruginės duonos ir miško grybų. Ypač dažnai minimos voveraitės, kurios vasarą tampa vienu populiariausių ingredientų tiek namų virtuvėje, tiek kavinėse. Tokie patiekalai paprastai skirti sočiai pavalgyti, o ne ieškoti lengvų užkandžių.

    Pirmąją dieną keliautoja pasirinko burokėlių šaltibarščių tipo sriubą, kalakutienos kepsnį pomidorų padaže, bulves su tirštu voveraičių padažu ir troškintus raugintus kopūstus. Desertui paėmė pistacijų ir aviečių pyragaitį su morengu. Už viską sumokėjo 14,45 euro.

    Kitą dieną pora, padrąsinta kainų, užsisakė dar gausiau: mėsa įdarytą ir sūriu užkeptą cukiniją, daržovių karį, keptas žolelių dešreles, sočios sriubos porciją, bulvių su voveraitėmis, o atsigerti pasirinko girą. Desertui išbandė maizes zupa – trintą ruginę duoną su džiovintais vaisiais, patiekiamą su plakta grietinėle. Pietūs dviem kainavo 26 eurus.

    Pavalgę jie išėjo pasivaikščioti ir netikėtai pateko į miesto šventės šurmulį: gatvėse rūkstantys griliai, eilės prie maisto zonų ir nuo kaitros tvyrantis kepamos mėsos kvapas traukė minias. Didžiausią įspūdį turistams paliko vaizdas, kurio nesitikėjo pamatyti miesto renginyje: ant didžiulių keptuvių buvo kepamos ištisos kiaulių galvos ir kanopos.

    Tačiau šventinėse mugėse galioja kitos kainų taisyklės. Nors netoliese pavyko sočiai pavalgyti už palyginti nedaug, gatvės zonoje kava ir didelė kremu įdaryta vamzdelio formos bandelė kainavo daugiau nei 10 eurų. Keliautojai pastebėjo, kad spontaniški pirkiniai renginiuose kartais atsieina beveik tiek pat, kiek pilnas pietų komplektas kitur.

    Ši patirtis priminė paprastą kelionių taisyklę: technologijos gali padėti greitai rasti nebrangių vietų pavalgyti, tačiau tikrasis miesto skonis dažnai atsiveria ten, kur pakliūni netyčia. Rygos šventė jiems tapo ne tik vakarienei skirtu sustojimu, bet ir netikėtu kultūriniu susidūrimu su vietos tradicijomis. Kartais būtent tokie momentai kelionėje įsimena labiausiai.

  • Baltieji rūmai baigia DI priežiūros sistemą: ką ji keis kuriant ir diegiant pažangius modelius

    Baltieji rūmai užbaigė gaires, kaip federalinė valdžia vertins pažangius dirbtinio intelekto (DI) modelius, tačiau kol kas neatskleidžia nei detalių, nei ar dokumentas bus paviešintas. Apie tai žiniasklaidai nurodė administracijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

    Pagal planą, didžiausi DI kūrėjai artimiausiu metu bus supažindinti su projekto turiniu susitikime su Nacionalinio kibernetinio direktoriaus biuru. Keli su planavimu susipažinę asmenys teigė, kad kvietimai numatyti tokioms bendrovėms kaip „Google“, „Meta“, „OpenAI“ ir „Anthropic“.

    Naujoji sistema turėtų apibrėžti, kaip valdžia ir DI kūrėjai bendradarbiaus prieš į rinką išleidžiant pažangiausius modelius ir po jų diegimo. Pagrindinis tikslas – sumažinti galimas saugumo ir nacionalinio saugumo rizikas, kartu išlaikant santykinai švelnų reguliavimo toną.

    „Savanoriška sistema, numatyta birželio 2 dienos vykdomajame įsakyme, buvo užbaigta iki termino. Dabar su pramone vyksta diskusijos dėl kitų žingsnių“, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.

    Kol kas neaišku, ar gaires gaus tik pakviestos įmonės, ar jos bus prieinamos plačiau. Šis neapibrėžtumas svarbus dėl pačios sistemos savanoriško pobūdžio: jei dokumentas nebūtų viešas, daliai rinkos dalyvių būtų sunku suprasti, kaip prie jo prisijungti ir kokių kriterijų tikimasi laikytis.

    Terminas parengti gaires siejamas su vykdomuoju įsakymu, kuriame buvo numatytas 60 dienų laikotarpis nuo jo pasirašymo. Tuo pat metu dalis pramonės atstovų jau buvo įsitraukę į teksto derinimą – skelbiama, kad „Google“, „OpenAI“ ir „Anthropic“ dar liepą kartu peržiūrėjo projektą ir pateikė siūlomus pakeitimus.

    Tokios gairės JAV kontekste tampa dar vienu bandymu rasti pusiausvyrą tarp inovacijų ir rizikų valdymo, kai DI modeliai tampa vis pajėgesni ir plačiau pritaikomi. Praktikoje tai gali reikšti aiškesnius lūkesčius dėl testavimo prieš diegimą, incidentų pranešimo, kibernetinio atsparumo ir atsakomybės ribų, nors konkrečios nuostatos kol kas neatskleidžiamos.

  • DI šešėlis per stojamuosius UNAM: tūkstančiai rezultatų anuliuoti, 58 tūkst. kviečiami perlaikyti

    DI šešėlis per stojamuosius UNAM: tūkstančiai rezultatų anuliuoti, 58 tūkst. kviečiami perlaikyti

    Meksikos Nacionalinis autonominis universitetas UNAM, vienas didžiausių ir prestižiškiausių šalies universitetų, šiemet pirmą kartą istorijoje stojamuosius egzaminus surengė nuotoliniu būdu. Sprendimas turėjo palengvinti prieigą kandidatams, tačiau netrukus virto reputaciniu išbandymu.

    Universitetas skelbia, kad stojamuosiuose dalyvavo per 150 000 žmonių, o vietų skaičius siekė 21 962. Patikros metu nustatyta apie 3 000 testų, kurių rezultatai anuliuoti dėl elgesio, nesuderinamo su priėmimo taisyklėmis, tai sudaro maždaug 2 proc. visų bandymų.

    Papildomų klausimų sukėlė neįprastas maksimalų balą surinkusių kandidatų šuolis. UNAM nurodė, kad idealių rezultatų skaičius galėjo būti net iki trijų kartų didesnis nei ankstesniais metais, todėl priėmimo procedūros buvo sustabdytos ir pradėtas aiškinimasis.

    Įtarimai dėl DI ir nutekintų klausimų

    Universitetas neatmeta kelių galimų scenarijų: nuo bandymų naudotis DI atsakymams generuoti iki iš anksto gautų klausimų ar kitų draudžiamų metodų. Nuotoliniai egzaminai visame pasaulyje laikomi jautria zona, nes technologijos leidžia greitai keistis informacija, o pažeidimai dažnai palieka mažiau akivaizdžių pėdsakų nei auditorijoje.

    UNAM nuotoliniam egzaminui pasitelkė stebėsenos sprendimą, paremtą DI, kuris turėjo vertinti kandidato elgesio signalus ir fiksuoti įtartinus veiksmus. Vis dėlto dalis kandidatų ir akademinės bendruomenės suabejojo, ar automatizuota kontrolė buvo pakankamai patikima ir ar nebuvo per daug pasikliauta algoritmais.

    Platformos tiekėjo pozicija ir perlaikymas

    Egzaminų platformą teikusi bendrovė „Territorium Life“ atmetė kaltinimus ir teigia, kad sistema veikė pagal numatytus principus. Bendrovės pozicija grindžiama argumentu, kad egzaminų saugumas priklauso ne tik nuo technologijos, bet ir nuo akademinių procedūrų, taisyklių bei jų įgyvendinimo.

    Siekiant užbaigti priėmimą ir atkurti pasitikėjimą rezultatais, universitetas nusprendė organizuoti kontrolinį egzaminą gyvai. Skelbiama, kad perlaikyti gali būti pakviesta apie 58 000 kandidatų, kurie šiemet ar per pastaruosius penkerius metus buvo surinkę priėmimui pakankamą rezultatą.

    Ką tai reiškia aukštosioms mokykloms

    Ši istorija parodo, kad DI ir nuotolinių vertinimų sandūra tampa vienu svarbiausių iššūkių aukštajam mokslui. Vis dažniau diskutuojama, kaip suderinti prieinamumą ir sąžiningumą: nuo griežtesnių tapatybės patikrinimų iki aiškesnių taisyklių dėl generatyvinių įrankių bei daugiau mišrių sprendimų, kai technologinę kontrolę papildo žmogaus priežiūra.

    UNAM atvejis gali tapti precedentu ir kitoms institucijoms, planuojančioms masiškai perkelti stojamuosius į internetą. Universitetams tenka užduotis ne tik sukurti saugią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti skaidrų ginčų nagrinėjimą, kad kandidatai suprastų, kodėl jų rezultatai vertinami iš naujo.

  • Virš Baltijos Lenkijos naikintuvai identifikavo Rusijos žvalgybinį Il-20: ką tai signalizuoja NATO

    Pirmadienį prieš vidurdienį virš Baltijos jūros, maždaug 60 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Lenkijos pakrantės, Lenkijos karinių oro pajėgų budintys naikintuvai perėmė ir identifikavo Rusijos žvalgybinį orlaivį Il-20. Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad šalies oro erdvė pažeista nebuvo.

    Pasak pareigūnų, Rusijos orlaivis skrido tarptautinėje oro erdvėje, tačiau be skrydžio plano ir su išjungtu atsakikliu. Tokia praktika apsunkina civilinės aviacijos eismo valdymą, nes dispečeriai ir kiti orlaiviai ne visada gali patikimai nustatyti skrydžio duomenis ir ketinimus.

    „Mūsų budinti naikintuvų pora virš Baltijos jūros identifikavo Rusijos žvalgybinį Il-20. Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Perėmimas šiuo atveju reiškia standartinę NATO ir regiono valstybių taikomą procedūrą, kai prie valstybių sienų ar atsakomybės zonos artėjantis neidentifikuotas orlaivis vizualiai atpažįstamas, su juo bandoma užmegzti ryšį ir prireikus jis palydimas. Dažniausiai tai daroma siekiant užtikrinti situacijos kontrolę ir išvengti incidentų ore.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad panašūs atvejai pastarosiomis savaitėmis kartojasi, o Baltijos regione Rusijos kariniai skrydžiai su išjungtais atsakikliais tapo dažnesni po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Gynybos ekspertai tokius skrydžius sieja su bandymais tikrinti NATO reagavimo laiką, oro gynybos budėjimo procedūras ir bendrą situacijos stebėseną.

    Kodėl išjungtas atsakiklis kelia rizikų?

    Atsakiklis yra viena svarbiausių priemonių, padedančių civilinei ir karinei oro eismo kontrolei greitai identifikuoti orlaivį, matyti jo bazinius duomenis ir atskirti jį nuo kitų taikinių. Kai atsakiklis išjungtas, didėja neapibrėžtumas, o tai ypač jautru intensyvaus civilinio eismo regionuose.

    Tokiose situacijose NATO šalys paprastai taiko budėjimo režimą, kai naikintuvai pakeliami greitam reagavimui ir vizualiai patvirtina, koks orlaivis skrenda bei kokia jo elgsena. Tai leidžia iš anksto sumažinti klaidingo vertinimo riziką ir užtikrinti, kad incidentas neperaugtų į pavojingą eskalaciją.

    Kaip tai susiję su NATO stebėsena Baltijoje?

    Baltijos regione oro situaciją nuolat stebi tiek nacionalinės pajėgos, tiek sąjungininkų mechanizmai, įskaitant NATO oro policijos ir greitojo reagavimo elementus. Praktikoje tai reiškia nuolatinį radarų darbą, bendrą informacijos apsikeitimą ir pasirengimą pakelti naikintuvus, kai atsiranda neidentifikuotas ar nestandartiškai besielgiantis taikinys.

    Šis perėmimas nebuvo susijęs su oro erdvės pažeidimu, tačiau jis dar kartą primena, kad Baltijos jūra išlieka viena jautriausių Europos zonų, kur karinė ir civilinė aviacija veikia greta. Kiekvienas skrydis be skrydžio plano ar su išjungtu atsakikliu didina incidento tikimybę, todėl tokie veiksmai atidžiai vertinami NATO valstybėse.

  • Rumunija sprogdina uolienas Dunojuje: siekia daugiau vandens Černavodos atominei elektrinei

    Rumunijos kariuomenė atnaujino kontroliuojamus sprogdinimus Dunojuje, siekdama pagerinti vandens pratakumą į Černavodos atominę elektrinę. Priemonės imamasi dėl neįprastai žemo upės vandens lygio ir didėjančios rizikos energetikos sistemai karščių metu.

    Pasak viešai cituotų pareigūnų, po vandeniu detonuojami užtaisai skirti suskaldyti uolienoms, kurios trukdo vandens tėkmei. Rumunijos gynybos ministerija nurodė, kad vienos operacijos metu panaudota apie 180 kilogramų sprogmenų, o rezultatai vertinami kaip pagerinę vandens pralaidumą.

    Kodėl vanduo svarbus elektrinei?

    Černavodos atominė elektrinė įsikūrusi prie Dunojaus ir priklauso nuo stabilaus vandens kiekio aušinimui bei technologiniams procesams. Kai upės debitas smarkiai krenta, elektrinėms tenka riboti galią arba stabdyti blokus, kad būtų užtikrintas saugus darbas.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad dėl žemo Dunojaus lygio neseniai buvo sustabdytas vienas iš dviejų Černavodos reaktorių. Ši elektrinė turi du maždaug po 706 megavatų galios blokus ir, pagal Rumunijos institucijų bei operatoriaus anksčiau skelbtus duomenis, pagamina apie 20 proc. šalies elektros.

    Karščiai ir rekordai Dunojuje

    Hidrologiniai stebėjimai rodo, kad Dunojaus debitas regione artėja prie istorinių žemumų. Rumunijos vandens administravimo institucijų duomenimis, įtekėjimas į šalį pastarosiomis dienomis siekė apie 1 600 kubinių metrų per sekundę, o prognozės rodė kritimą iki maždaug 1 400 kubinių metrų per sekundę.

    Tokie skaičiai yra gerokai mažesni už daugiametį vidurkį, kuris šiame ruože paprastai siekia apie 3 900 kubinių metrų per sekundę. Ekspertai pabrėžia, kad karščio bangos ir sausros periodai Europoje vis dažniau sukelia ne tik vandens transporto, bet ir energetikos trikdžius.

    Vartojimo ribojimas ir poveikis pramonei

    Laikinai einantis Rumunijos ministro pirmininko pareigas Ilie Bolojan ragino įmones ir gyventojus taupyti elektrą, kad būtų sumažinta sistemos apkrova piko metu. Teigiama, jog savanoriškas vartojimo ribojimas trumpuoju laikotarpiu sumažino momentinį poreikį maždaug 200 megavatų.

    Taip pat pranešta, kad automobilių gamintojai Dacia ir Ford laikinai pristabdė dalį veiklos, prisitaikydami prie situacijos energetikos sektoriuje. Gynybos ir energetikos atstovai perspėja, kad užsitęsus ekstremaliems karščiams gali tekti svarstyti ir platesnius ribojimus, įskaitant laikino elektrinės darbo stabdymo scenarijų.

    Žemas Dunojaus vandens lygis fiksuojamas ir kaimyninėse šalyse, todėl poveikis gali būti regioninis. Pavyzdžiui, anksčiau dėl panašių priežasčių buvo skelbta apie sutrikimus Vengrijoje, kur energetikos infrastruktūra taip pat priklauso nuo upių hidrologinių sąlygų.