CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkijos skalūnų dujų bumas užgeso per greitai: geologai įvardijo pagrindinę klaidą

    Nauji energetikos sukrėtimai Europoje vėl grąžina diskusiją apie skalūnų dujas Lenkijoje ir klausimą, kodėl prieš maždaug dešimtmetį skambėję pažadai taip ir netapo realybe. Tuo metu šalis buvo lyginama su būsimu dideliu dujų tiekėju regione, tačiau investuotojų entuziazmas greitai išblėso.

    Lenkijos geologai pabrėžia, kad vienas ryškiausių to laikotarpio trūkumų buvo per optimistiškai interpretuoti ankstyvieji duomenys. Kai lūkesčiai buvo grindžiami ribotu gręžinių skaičiumi ir ne iki galo palyginamomis geologinėmis prielaidomis, rinkoje susiformavo pernelyg didelė „greitos sėkmės“ iliuzija.

    Kodėl skalūnų dujos nepasiteisino?

    Pasak Lenkijos valstybinio geologijos instituto vadovo prof. Krzysztofo Szamałeko, Lenkijos uolienų sandara nėra tokia palanki, kaip Jungtinėse Valstijose, kur skalūnų revoliucija tapo ekonominiu lūžiu. JAV telkiniuose dažniau pasitaiko daugiau silicio junginių turinčios uolienos, o tai geriau „laiko“ hidraulinio ardymo metu sukurtus plyšius.

    Lenkijoje, anot jo, didesnė molingų mineralų dalis lemia, kad po hidraulinio ardymo poros ir mikroįtrūkimai linkę vėl užsiverti, todėl dujų srautas išlieka mažesnis ir trumpiau stabilus. Prie to prisideda ir mažesnis produktyvių sluoksnių storis, o tai blogina ekonominę gręžinių grąžą.

    Pagrindinė klaida buvo skaičiuose

    Svarbia klaida geologas įvardija pernelyg išpūstą TOC rodiklį, kuris parodo bendrą organinės anglies kiekį uolienoje ir yra vienas iš pagrindinių skalūnų dujų potencialo indikatorių. Būtent šis rodiklis prisidėjo prie ankstyvųjų prognozių, kad telkiniai gali būti itin stambūs.

    „TOC lygis 6 proc. buvo neteisingas. Vidutinė vertė siekė apie 0,6 proc.“, – sakė prof. Krzysztofas Szamałekas.

    Kai vėlesni gręžiniai ir laboratoriniai tyrimai parodė kuklesnius parametrus, daliai projektų tapo sunku pateisinti dideles žvalgybos ir technologines sąnaudas. Šalia geologinių rizikų svarbų vaidmenį turėjo ir ekonominis fonas, įskaitant pasaulines dujų kainų svyravimo fazes bei konkurenciją su kitais energijos šaltiniais.

    Ar tema gali sugrįžti?

    Skalūnų dujų klausimas regione gali vėl tapti aktualesnis ir dėl Ukrainos planų vykdyti žvalgybą šalies vakaruose netoli Lenkijos sienos. Minima teritorija siejama su kryptimi Lvovas–Liublinas, todėl bet kokie sėkmingi bandymai būtų atidžiai stebimi ir Lenkijoje.

    Profesorius atkreipia dėmesį, kad ankstesnio Lenkijos žvalgybos bumo metu buvo atlikta apie 70 gręžinių, tačiau didžioji dalis jų koncentravosi šalies šiaurėje, o ne prie rytinės sienos. Jei Ukrainos bandymai patvirtintų palankesnes sąlygas ar geresnį technologinį pritaikomumą, tai galėtų tapti papildomu argumentu peržiūrėti ir regionines prielaidas.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien teigiami žvalgybos signalai dar nereiškia greito komercinio proveržio. Norint grįžti prie skalūnų dujų projekto mastu, reikėtų ne tik tikslesnių geologinių duomenų, bet ir aiškaus reguliacinio stabilumo, patikimos infrastruktūros bei ekonomikos, kuri atlaikytų kainų ciklus.

  • Venesuela ruošiasi didinti naftos gavybą: iš sandėlių traukiamos gręžimo platformos ir įranga

    Venesuelos naftos sektoriuje fiksuojamas suaktyvėjimas: paslaugų bendrovės pradėjo iš sandėlių traukti gręžimo platformas ir specializuotą įrangą, kad ją surinktų, suremontuotų ir vėl parengtų darbui. Toks judėjimas siejamas su pastaraisiais mėnesiais įsibėgėjusiais kontraktų peržiūros procesais ir augančiu užsienio įmonių susidomėjimu šalies telkiniais.

    Agentūros Reuters šaltiniai nurodo, kad po sausį patvirtintos esminės Venesuelos naftos sektoriaus teisinės reformos vietos ir užsienio gamintojai teikia dokumentus, reikalingus sutarčių ratifikavimui arba pakeitimams. Praktikoje tai atveria kelią naujiems investicijų planams, kuriems būtina greitai atkurti techninį pajėgumą.

    Pastarosiomis savaitėmis kelios užsienio įmonės išėmė iš saugyklų mažiausiai devynias gręžimo platformas, kurių galia siekia maždaug 500–1 500 arklio galių, kad jos būtų pritaikytos darbams sausumoje. Dar mažiausiai penkios platformos vertinamos prieš galimą perkėlimą, o tai rodo didėjantį tikėjimą, kad naftos gavybos apimtys šalyje gali augti jau artimiausiu metu.

    Neaišku, kiek platformų ir įrangos dar liko sandėliuose, nes dalis įmonių techniką iš Venesuelos buvo išgabenusios, o kitos ją „užkonservavo“ po 2019 metais JAV įvestų sankcijų, smarkiai apribojusių darbą energetikos sektoriuje. Tarp sankcijų paveiktų paslaugų teikėjų minimos tokios bendrovės kaip SLB, „Halliburton“, „Baker Hughes“ ir „Weatherford International“.

    Atnaujinama įranga pirmiausia būtų naudojama bendruose projektuose, kuriuos vykdo valstybinė PDVSA ir privatūs partneriai, ypač Orinoko juostoje bei Marakaibo ežero regione. Šie du telkinių rajonai laikomi pagrindiniais šalies naftos gavybos centrais, tačiau jų plėtrai reikia ne tik kapitalo, bet ir patikimos paslaugų grandinės bei veikiančios techninės bazės.

    Plėtra remiasi infrastruktūra

    Dauguma PDVSA partnerių dar nėra galutinai patvirtinę naujų gręžinių programų, tačiau pagal naujesnius susitarimus keli gamintojai jau paskelbė apie planuojamus projektus ir gavybos didinimą. Tarp minimų bendrovių yra „Chevron“, „Repsol“ ir „Shell“, o jų planams reikės papildomų gręžimo platformų ir aptarnavimo pajėgumų.

    Naujoji Venesuelos naftos ministrė Paula Henao pastarosiomis savaitėmis investuotojams ir tiekėjams signalizavo, kad šaliai reikia plačios įrangos ir medžiagų bazės: nuo siurblių, dažnio keitiklių, gręžinių galvučių ir vožtuvų iki vamzdynų, dujų kompresorių ir chemikalų, reikalingų gręžimui, gavybai, perdirbimui ir transportavimui. Be šių grandžių gavybos didinimas tampa sunkiai įgyvendinamas, net jei telkinių potencialas išlieka didžiulis.

    Pagal pristatymuose aptartus scenarijus, jei pavyktų greitai sutelkti platformas ir įrangą, šalies naftos gavyba iki metų pabaigos galėtų didėti iki maždaug 1,37 mln. barelių per dieną nuo dabartinių apie 1,1 mln. barelių per dieną. Tokį šuolį riboja ne vien geologija, bet ir techninės būklės klausimai, tiekimo grandinės bei leidimų procedūros.

    Kodėl laimi turintys įrangą vietoje

    Rinkoje pabrėžiama, kad bendrovės, kurios techniką jau turi Venesueloje, gali turėti aiškų pranašumą prieš planuojančias importą. Leidimų, licencijų ir sutarčių derinimo procesai, apimantys tiek Karakaso, tiek Vašingtono reikalavimus, paprastai užtrunka, todėl „vietoje esanti“ įranga leidžia greičiau pereiti prie realių darbų.

    „Daugelis įmonių pirmiausia atgaivina gręžimo platformas, kurias jau turi Venesueloje, nes importuojant, ypač stambią įrangą, vis dar kyla rimtų kliūčių“, – Reuters sakė vienos naftos sektoriaus bendrovės vadovas.

    Pasak jo, procesą lėtina biurokratija, ne visada stabilūs kontraktų rėmai ir apmokėjimo rizikos, kurios istoriškai buvo jautri tema dirbant su PDVSA. Dalis paslaugų teikėjų ankstesniais metais buvo priversti nurašyti skolas dėl uždelstų mokėjimų, todėl šiandien sprendimai dėl sugrįžimo dažnai priimami atsargiai.

    Rinkos stebėsenos duomenys taip pat atspindi ribotą aktyvumą: „Baker Hughes“ kovo pabaigos suvestinėje Venesueloje buvo nurodytos tik dvi aktyvios gręžimo platformos, kurios, šaltinių teigimu, dirba „Chevron“ projektuose. Tuo pat metu šalies planuose iki 2028 metų minimas poreikis pasiekti gerokai didesnį pajėgumą ir turėti apie 93 gręžimo platformas, daugiausia Orinoko juostoje.

    Marakaibo ežero regione taip pat planuojami techniniai darbai: prancūzų „Maurel & Prom“ šiemet ketina užbaigti bent vienos gręžimo baržos įrengimą, o dar viena platforma, atgabenta ankstesniais metais, siejama su „China Concord Resources“ projektais. Šie projektai rodo, kad infrastruktūros atnaujinimas vyksta skirtingais kanalais, tačiau visus juos jungia tas pats iššūkis: greitai prikelti techniką ir sukurti patikimą veiklos ritmą.

  • „Microsoft“ praranda „OpenAI“ DI išskirtinumą: ką keičia nauja sutartis ir „Azure“ vaidmuo

    „Microsoft“ nebeturės išskirtinės teisės naudoti „OpenAI“ dirbtinio intelekto modelius ir produktus, skelbia „Reuters“. Tai reiškia, kad „ChatGPT“ kūrėja gali siūlyti savo technologijas ir per kitas debesijos platformas, įskaitant „Amazon“ ir „Google“.

    Iki šiol „Microsoft“ partnerystė su „OpenAI“ buvo viena svarbiausių rinkoje, nes „Azure“ tapo pagrindine infrastruktūra, per kurią buvo diegiami ir plečiami „OpenAI“ sprendimai. Dabar partnerystė išlieka artima, tačiau „OpenAI“ įgyja daugiau laisvės pasirinkti, kur ir kaip parduoti savo DI paslaugas.

    Pagal atnaujintas sąlygas „Microsoft“ ir toliau bus pagrindinis „OpenAI“ partneris debesijos srityje, o „OpenAI“ produktai pirmiausia turėtų būti diegiami „Azure“. Išimtis numatyta tais atvejais, jei „Microsoft“ negalėtų užtikrinti reikalingų funkcijų arba nuspręstų jų nepalaikyti.

    „Šiandien skelbiame sutarties pakeitimą, kuris supaprastins mūsų partnerystę ir tai, kaip dirbame kartu, remiantis lankstumu, aiškumu ir dėmesiu DI teikiamai vertei“, – rašė „Microsoft“.

    Po pranešimo rinkoje pasirodė ir tiesioginė reakcija: „Microsoft“ akcijos ikiprekybinėje prekyboje smuko maždaug 1 proc. Nors toks pokytis nėra didelis, jis atspindi investuotojų jautrumą bet kokioms žinioms, galinčioms keisti „Microsoft“ konkurencinį pranašumą DI infrastruktūros rinkoje.

    Dar viena reikšminga detalė – „Microsoft“ licencija „OpenAI“ intelektinei nuosavybei galios iki 2032 metų, tačiau ji tampa neišskirtinė. Taip pat nurodoma, kad „Microsoft“ nebeturės mokėti „OpenAI“ pajamų dalies, todėl keičiasi ir finansinė partnerystės logika.

    Rinkos kontekste šis pokytis sustiprina bendrą tendenciją, kai didieji DI modelių kūrėjai siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir didinti derybinę galią. Tuo pat metu debesijos gigantai konkuruoja ne tik kaina ar duomenų centrų pajėgumais, bet ir tuo, kas pasiūlys patikimesnę infrastruktūrą, saugumo priemones bei lankstesnius modelių diegimo scenarijus.

    „Nors šis pakeitimas supaprastina partnerystę, darbas, kurį atliekame kartu, išlieka ambicingas“, – teigė „Microsoft“.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad „OpenAI“ klientai ateityje dažniau rinksis jiems patogiausią debesijos ekosistemą, o „Microsoft“ turės dar aktyviau įrodinėti „Azure“ pranašumą DI darbo krūviams. Tuo pačiu „OpenAI“ atsiveria platesnė rinka, bet didėja ir lūkesčiai užtikrinti vienodą kokybę bei saugumą skirtingose platformose.

  • Medicinos darbuotojų diena: kam ir kodėl šiandien skiriami sveikinimai bei padėkos žodžiai

    Balandžio 27 dieną minima Medicinos darbuotojų diena – proga viešai padėkoti gydytojams, slaugytojams, paramedikams, laboratorijų specialistams ir visiems, kurie kasdien dirba pacientų labui. Ši diena primena, kad sveikatos sistema veikia ne tik per technologijas ar įrangą, bet ir per žmones, kurių darbas dažnai lieka „už kadro“.

    Medicinos darbuotojų dienos sveikinimai paprastai skirti ne vien atskiriems profesionalams, bet ir visoms gydymo įstaigų komandoms. Tai taip pat metas prisiminti ir greitosios medicinos pagalbos, visuomenės sveikatos, reabilitacijos bei vaistinių sektoriaus darbuotojus, kurie prisideda prie pacientų saugumo ir gydymo tęstinumo.

    Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama, kad padėka turėtų reikštis ne tik simboliniais žodžiais, bet ir realiais sprendimais: tvaresniu darbo krūvio planavimu, perdegimo prevencija, geresnėmis darbo sąlygomis bei aiškesnėmis karjeros galimybėmis. Sveikatos apsaugos sektoriuje didelę reikšmę turi ir komandinio darbo kultūra, ypač skubios pagalbos bei stacionaro grandyse.

    Medicinos darbuotojų profesija išlieka viena labiausiai pasitikėjimą keliančių sričių, tačiau kartu tai ir didelės atsakomybės bei emocinės įtampos darbas. Kasdieniai sprendimai čia dažnai priimami riboto laiko sąlygomis, o klaidos kaina gali būti itin didelė, todėl visuomenės pagarba ir palaikymas turi apčiuopiamą reikšmę.

    Medicinos darbuotojų dienos proga vis dažniau primenama ir apie naujas tendencijas: spartėjantį skaitmenizavimą, nuotolinių konsultacijų plėtrą, DI panaudojimą diagnostikos bei dokumentavimo procesuose. Kartu pabrėžiama, kad net ir modernėjant sistemai, svarbiausias išlieka žmogiškasis ryšys – gebėjimas išgirsti, paaiškinti ir padėti pacientui.

    Šią dieną sveikinimai tampa proga sustoti ir įvardyti tai, kas dažnai nutylima: medicinos darbuotojų darbas yra ne tik profesija, bet ir nuolatinė tarnystė žmogui. Būtent todėl padėkos žodžiai, skirti medicinos bendruomenei, yra ne formalumas, o pagarbus visuomenės gestas.

  • Austrijos „Noreja“ pritraukė 1 100 000 eurų: kaip DI grįsta procesų analizė keičia verslo sprendimus

    Austrijos „Noreja“ pritraukė 1 100 000 eurų: kaip DI grįsta procesų analizė keičia verslo sprendimus

    Austrijoje, Forarlbergo regione įsikūręs startuolis „Noreja“ užbaigė 1 100 000 eurų investicijų etapą. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos augimui ir komandų plėtrai, daugiausia pardavimų, rinkodaros ir klientų sėkmės srityse.

    Į investuotojų ir partnerių ratą įtraukti tiek esami, tiek nauji rėmėjai, tarp jų Markusas Neumayras, Janas Sprengnetteris, prof. Martinas Kaiseris ir Gordana McNamara. Pasak bendrovės, G. McNamara prisijungs kaip patarėja, orientuota į produkto išvedimo į rinką strategiją, taip pat dirbs kaip dalinė komercijos vadovė.

    „Užbaigę šį investicijų etapą, kuriame tvirtą pagrindą kitai „Noreja“ augimo fazei. Kartu su investuotojais siekiame toliau vystyti produktą ir įtvirtinti platformą tarp lyderių generatyvios procesų žvalgybos srityje“, – sakė „Noreja“ bendraįkūrėjai Lukas Pfahlsberger ir Philippas Waibel.

    Kas yra procesų žvalgyba?

    Procesų žvalgyba paprastai siejama su įmonių veiklos srautų analize, kai iš operacinių sistemų surinkti duomenys padeda matyti, kur atsiranda vėlavimai, nukrypimai ar neefektyvumas. Tokia analizė svarbi organizacijoms, kurios nori greičiau apdoroti užsakymus, mažinti aptarnavimo laiką ar geriau valdyti rizikas.

    „Noreja“ akcentuoja, kad jos sprendimas remiasi žinių grafais, kurie padeda DI geriau suprasti verslo procesų ryšius ir kontekstą. Tokiu būdu, anot bendrovės, lengviau pastebėti ne tik pavienes klaidas, bet ir priežastinius ryšius, kurie dažnai pasimeta tradicinėse ataskaitose.

    Kaip veikia „Noreja“ platforma

    Bendrovė nurodo, kad platformą sudaro keli moduliai, skirti skirtingoms užduotims: informacinių skydelių aplinka, analizės darbo vieta ir DI pagalbininkas, teikiantis kontekstinius atsakymus. Toks modelis leidžia tame pačiame įrankyje matyti rodiklius, gilintis į konkrečius žingsnius ir greičiau susieti procesų duomenis su vidaus taisyklėmis ar paslaugų lygio susitarimais.

    Tarp akcentuojamų elementų yra „Minerva“, apibūdinama kaip kontekstui jautrus DI asistentas, galintis sujungti procesų duomenis su papildomu organizacijos žinojimu. Be to, numatyta aplinka techniniam darbui, kurioje duomenų analitikai gali naudoti „Python“ įrankius, dirbdami tiesiogiai su žinių grafu.

    Kodėl investuotojai domisi DI procesų analize

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau investuoja į sprendimus, kurie ne tik parodo, kas įvyko, bet ir padeda suprasti, kodėl taip įvyko bei ką daryti toliau. Praktikoje tai reiškia perėjimą nuo retrospektyvinių ataskaitų prie sprendimų, kurie gali siūlyti optimizavimo scenarijus ir automatizuoti dalį analizės.

    „Noreja“ teigia siekianti vystyti generatyvios procesų žvalgybos kryptį, kur DI gali padėti ne tik identifikuoti silpnąsias vietas, bet ir perimti dalį optimizavimo užduočių. Įmonės planuojama komercinė plėtra rodo, kad pagrindinis dėmesys artimiausiu metu bus skiriamas produkto įsitvirtinimui rinkoje ir klientų portfelio auginimui.

    Startuolis įkurtas 2021 metais kaip Vienos ekonomikos ir verslo universiteto atšaka. Jį įsteigė Lukas Pfahlsberger, Philippas Waibel ir prof. Janas Mendlingas, o pagrindinis tikslas įvardijamas kaip tikslesnis procesų „skausmo taškų“ nustatymas ir aiškesnis optimizavimo potencialo išryškinimas.

  • „Sereact“ pritraukė 93 mln. eurų: DI robotikai iš sandėlių plečia į JAV, tarp klientų – BMW ir „PepsiCo“

    Štutgarte įsikūręs robotikos DI sprendimų kūrėjas „Sereact“ užsitikrino 93 mln. eurų B serijos investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos „Cortex 2“ produkto plėtrai ir pirmajam biurui JAV, kurį planuojama atidaryti Bostone vasarą.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Headline, prisidėjo Bullhound Capital, Daphni ir Felix Capital, o ankstesni investuotojai Air Street Capital, Creandum ir Point Nine taip pat dalyvavo. Tai vienas didesnių pastarojo meto sandorių Europoje fizinio DI ir sandėlių automatizavimo segmente.

    Kas yra „Cortex 2“?

    „Sereact“ kuria vadinamąjį robotų „smegenų“ modelį, kuris gali veikti su skirtingais robotais ir manipuliatoriais, nepririšant sprendimo prie vieno konkretaus gamintojo. Bendrovės teigimu, „Cortex 2“ jungia vaizdo, kalbos ir veiksmų modelį su pasaulio modeliu, leidžiančiu robotui prieš judesį „pasimatuoti“ kelis veiksmų scenarijus ir pasirinkti tikėtiniausiai pavyksiantį.

    Toks metodas svarbus darbams, kuriuose neužtenka vien reaguoti į tai, ką mato kamera, nes reikia numatyti kontaktą ir paklaidų riziką. Įmonė akcentuoja, kad tai atveria kelią sudėtingesnėms užduotims, pavyzdžiui, dalių komplektavimui ar tiksliam komponentų įstatymui, kur klaidos gali brangiai kainuoti.

    Duomenys iš realių diegimų

    „Sereact“ pabrėžia, kad robotikos DI proveržis tiesiogiai priklauso nuo realaus pasaulio duomenų, todėl sprendimai turi būti diegiami gamyboje, o ne tik testuojami laboratorijose. Pasak bendrovės, sandėliai tam ypač tinkami dėl milžiniško objektų įvairovės, didelio tempo ir nuolatinių „kraštinių atvejų“, kai robotui reikia mokytis iš nesėkmių.

    Įmonė teigia turinti daugiau nei 200 veikiančių sistemų, kurios atliko daugiau nei 1 000 000 000 paėmimų realioje gamybinėje aplinkoje. Tarp įvardijamų klientų yra BMW, „PepsiCo“, „Mercedes-Benz“ ir „Daimler Truck“, taip pat logistikos ir e. komercijos įmonės Europoje.

    „Anksti supratome, kad tikro robotikos DI nesukursi laboratorijoje. Jį sukuri ten, kur sistema dirba, klysta ir mokosi iš to, kas iš tikrųjų vyksta sandėlyje“, – sakė „Sereact“ vadovas ir vienas įkūrėjų Ralfas Gulde.

    Kodėl taikosi į JAV?

    Plėtra į JAV rodo ambiciją konkuruoti vienoje didžiausių sandėliavimo ir gamybos automatizavimo rinkų, kur sprendimų paklausą kelia darbo jėgos trūkumas, augantys pristatymo greičio lūkesčiai ir spaudimas didinti našumą. „Sereact“ planuoja stiprinti vietinę komandą, kad galėtų greičiau diegti sprendimus ir aptarnauti klientus Šiaurės Amerikoje.

    Bendrovė taip pat sieja augimą su platesne tendencija: nuo siaurų, vienai užduočiai „užprogramuotų“ robotų pereinama prie DI modeliais paremtų sistemų, kurios lengviau prisitaiko prie naujų objektų ir procesų. Tokios technologijos tampa svarbios ne tik sandėliuose, bet ir gamyboje, kur kiekviena minutė prastovos turi aiškią kainą.

  • Kopenhagos „Atech“ pritraukė 681 000 eurų: DI žada pagreitinti ir atpiginti aparatinės įrangos prototipus

    Kopenhagoje įsikūręs aparatinės įrangos startuolis „Atech“ pranešė užsitikrinęs 681 000 eurų išankstinio pradinio etapo investiciją. Bendrovė kuria DI paremtą platformą, kuri turi supaprastinti fizinių produktų kūrimą nuo idėjos iki prototipo, naudojant natūralios kalbos užklausas.

    Į raundą investavo „Nordic Makers“, „Emblem“, „Lovable“, „Sequoia Scout Fund“ ir „Andreessen Horowitz Scout Fund“. Nors suma nėra didelė, ankstyvame etape ji skirta suformuoti produktą ir patikrinti, ar DI metodai gali realiai sumažinti aparatūros kūrimo kainą bei laiką.

    „Matau panašius dėsningumus, kokius anksčiau matėme „Lovable“ istorijoje, tik šįkart aparatinėje įrangoje. Labai įdomu stebėti „Atech“ kelionę“, – sakė „Lovable“ vadovas Antonas Osika.

    „Atech“ save pozicionuoja kaip įrankį, mažinantį slenkstį tiems, kurie turi idėją, bet neturi inžinierių komandos, laboratorijos ar ilgo produkto vystymo grafiko. Startuolis teigia, kad tradiciškai prototipų kūrimas reikalavo arba ilgametės specializacijos, arba didelių biudžetų, todėl nemažai sumanymų taip ir likdavo brėžiniuose.

    Bendrovė kalba apie vadinamąją vibe-engineering kryptį aparatinėje įrangoje, kai žmogus aprašo norimą įrenginį paprastais žodžiais, o sistema automatiškai paruošia prototipo sprendinį ir pagrindinius techninius komponentus. Tokia idėja atliepia platesnę rinkos tendenciją, kai DI įrankiai vis dažniau perkelia sudėtingas inžinerines užduotis į aukštesnį, vartotojui suprantamesnį abstrakcijos lygį.

    „Aparatinė įranga ilgai priklausė tiems, kurie turi biudžetus ir laiką. Mes ją grąžiname žmonėms su idėjomis“, – teigė vienas iš „Atech“ įkūrėjų Vladimiras Baranas.

    „Atech“ 2026 metais įkūrė Tomas Erik Harmer, Vladimiras Baranas ir Davidas Stålmarckas. Komanda siekia, kad fizinių produktų prototipų kūrimas būtų panašiai greitas kaip programinės įrangos kūrimas, kur jau susiformavo platus įrankių sluoksnis nuo idėjos iki veikiančio rezultato.

    Rinkos kontekstas bendrovei palankus: investuotojai Europoje ir JAV aktyviai ieško projektų, kurie stiprintų vadinamąją fizinio pasaulio DI kryptį, apimančią robotiką, pramoninę automatizaciją, inžinerinę infrastruktūrą ir programiškai valdomą gamybą. Tokios priemonės vertinamos todėl, kad jos gali sutrumpinti kūrimo ciklus, sumažinti prototipavimo klaidų kainą ir leisti mažesnėms komandoms pasiekti rezultatą, kuriam anksčiau reikėdavo didelių organizacijų resursų.

    Vis dėlto pažadas automatizuoti prototipavimą reiškia ir praktinius iššūkius: nuo komponentų tiekimo realybės iki sertifikavimo reikalavimų ir gamybinio pakartojamumo. „Atech“ sėkmė priklausys nuo to, ar platforma gebės pateikti ne tik gražius koncepcinius modelius, bet ir inžineriškai pagrįstus sprendinius, kuriuos galima patikimai pagaminti ir ištestuoti.

  • „OpenAI“ kuria DI telefoną: kalbama apie nuosavą lustą ir startą tik 2028 metais

    „OpenAI“ kuria DI telefoną: kalbama apie nuosavą lustą ir startą tik 2028 metais

    „OpenAI“ gali ruoštis netikėtam žingsniui į išmaniųjų telefonų rinką. Analitikų vertinimu, bendrovė svarsto kurti nuosavą sisteminį lustą, pritaikytą DI funkcijoms, kuris būtų skirtas vadinamajam DI pirmumo telefonui.

    Šią informaciją viešai aptarė TF International Securities analitikas Ming-Chi Kuo, teigdamas, kad „OpenAI“ tariamai bendradarbiauja su „Qualcomm“ ir „MediaTek“. Pasak jo, masinė gamyba galėtų prasidėti tik 2028 metais, o surinkimo partneriu minimas „Luxshare“.

    Kodėl svarbus nuosavas lustas?

    Tokio tipo lustas, tikėtina, būtų kuriamas ne maksimaliai bendrai galiai, o spartesniam DI apdorojimui. Praktikoje tai reikštų didesnį dėmesį užduotims, kurios remiasi vietoje įrenginyje vykdomais modeliais, taip mažinant delsą ir priklausomybę nuo debesijos.

    Bendradarbiavimas su „Qualcomm“ ir „MediaTek“ galėtų leisti „OpenAI“ greičiau pasiekti rinką, nes nereikėtų nuo nulio kurti centrinių ir grafikos procesorių architektūrų. Tokia strategija įprasta ir kitiems rinkos dalyviams, kai siekiama išskirtinių funkcijų, bet norima sumažinti kūrimo riziką bei kaštus.

    Rinkos kontekstas ir konkurentų kryptis

    Didžiosios technologijų bendrovės jau kelerius metus stiprina nuosavų lustų kryptį, ypač DI užduotims. To tikslas paprastai yra du: didinti našumą konkrečioms užduotims ir mažinti ilgalaikes infrastruktūros išlaidas, kai DI paslaugos mastuojamos iki milijonų vartotojų.

    Šiame kontekste „OpenAI“ ambicijos būtų logiškos, jei įmonė siektų griežčiau valdyti visą patirtį nuo programinės įrangos iki įrenginio. Tai ypač svarbu, jei ateityje telefonuose didesnį vaidmenį atliktų DI agentai, galintys atlikti veiksmus vartotojo vardu skirtingose paslaugose.

    Kada realiai galėtų pasirodyti toks telefonas?

    Pasak analitiko, specifikacijos ir tiekėjų grandinė galėtų būti galutinai sudėliota 2026 metų pabaigoje arba 2027 metų pradžioje. Net ir tokiais terminais, iki realaus produkto vartotojams dar liktų keli metai, nes lustų kūrimo ciklas, testavimas ir gamybinis paruošimas užtrunka.

    Rizikų čia taip pat netrūksta: nuo sudėtingos techninės integracijos ir aušinimo sprendimų iki programėlių ekosistemos bei vartotojų įpročių. Vien pažadas apie geresnes DI galimybes gali nepakakti, jei nebus aiškiai parodyta, kuo toks įrenginys kasdienybėje pranašesnis už dabartinius flagmanus.

    Jei „OpenAI“ iš tiesų pasirinktų telefoną kaip kanalą savo paslaugoms, tikėtina ir dar viena kryptis: įrenginys galėtų būti glaudžiau susietas su prenumeratomis. Toks modelis leistų aparatinę įrangą naudoti kaip priemonę didinti ilgalaikį vartotojų lojalumą ir paslaugų pajamas.

  • Haptinis ryšys kaip nauja kalba: vibracijos gali perduoti emocijas ir mažinti nerimą

    Haptinis ryšys kaip nauja kalba: vibracijos gali perduoti emocijas ir mažinti nerimą

    Haptinis grįžtamasis ryšys daugeliui pažįstamas kaip trumpas telefono ar išmaniojo laikrodžio virptelėjimas. Tačiau naujausi žmogaus ir kompiuterio sąveikos tyrimai rodo, kad vibracijos gali tapti ne tik pranešimo signalu, bet ir savarankiška, jaučiama komunikacijos sistema.

    Tokią kryptį siūlo Talino universitete parengta Julijos Sion daktaro disertacija, kurioje nagrinėjama, kaip vibracijas paversti sudėtingesniais, neverbaliniais pranešimais. Idėja remiasi vadinamaisiais taktonais, tai yra taktilinėmis piktogramomis, kurias žmogus atpažįsta ne akimis, o lytėjimu.

    Emocijos, atmintis ir parama

    Tyrime analizuota, kaip skirtingas vibracijos ritmas, intensyvumas ir trukmė gali būti suprantami kaip skirtingos reikšmės. Pavyzdžiui, nereguliarūs ir intensyvesni virpesiai dažniau siejami su skuba ir įtampa, o švelnesni, tolygesni signalai gali veikti raminamai.

    Disertacijoje pateikiami pavyzdžiai, kaip taktonai gali padėti susikaupti ir mažinti nerimą situacijose, kuriose patiriamas didelis spaudimas, pavyzdžiui, viešai kalbant. Tokiu atveju haptika gali veikti kaip taktilinis padrąsinimas, panašus į palaikantį prisilietimą.

    Taip pat nagrinėta, kaip žmonės gali „išversti“ prisiminimus į haptinius raštus ir kaip tokie raštai vėliau atpažįstami. Ši kryptis siejama su emocinės komunikacijos stiprinimu, kai žinutė perduoda ne tik faktą, bet ir nuotaiką ar socialinę paramą.

    Ką tai reikštų kasdienėms technologijoms

    Haptikos kaip kalbos idėja aktuali ir prieinamumui: vibracijos galėtų papildyti garsinę informaciją arba ją pakeisti ten, kur garsas netinka. Pavyzdžiui, tai galėtų būti naudinga silpnaregystę turintiems žmonėms arba situacijose, kai reikia tyliai perduoti signalus.

    Vis dėlto tyrimuose pabrėžiama, kad dalis haptinių pranešimų gali būti suvokiami subjektyviai, todėl gali prireikti mokymosi, kad žmogus patikimai susietų taktoną su konkrečia reikšme. Ne mažiau svarbu, kad skirtingi haptiniai raštai būtų pakankamai aiškiai atskiriami, kitaip pranešimai gali susipainioti.

    Reikės ir techninių pokyčių

    Kad haptiniai pranešimai taptų niuansuoti, gali prireikti galingesnių ir tikslesnių vibracijos aktuatorių nei tie, kurie dažniausiai montuojami telefonuose ar laikrodžiuose. Disertacijoje aptariama, jog pažangesni sprendimai galėtų būti diegiami ir išmaniuosiuose drabužiuose, pavyzdžiui, liemenėse, kur didesnis kontaktinis plotas leistų perteikti sudėtingesnius raštus.

    Pastaraisiais metais haptika jau tampa išraiškingesnė žaidimų valdikliuose ir nešiojamuosiuose įrenginiuose, todėl idėja apie vibracijas kaip papildomą informacijos kanalą nebeatrodo tolima. Jei technologijos ir standartai vystysis toliau, haptiniai pranešimai gali sumažinti poreikį nuolat žiūrėti į ekraną ir atverti naują, labiau į pojūčius orientuotą komunikacijos būdą.

  • „Google“ „Gemini“ ruošia ryškų pokytį: jūsų pokalbiai atrodys kitaip, o atsakymai paspartės

    „Google“ „Gemini“ ruošia ryškų pokytį: jūsų pokalbiai atrodys kitaip, o atsakymai paspartės

    „Google“ dirbtinio intelekto pokalbių programėlė „Gemini“ „Android“ įrenginiuose netrukus gali sulaukti pastebimo vizualinio atnaujinimo. Po daugybės smulkių dizaino korekcijų per pastaruosius metus bendrovė, panašu, ruošia pokytį ekrane, kurį naudotojai mato dažniausiai, kai laukia atsakymo į užklausą.

    Pagal paviešintas detales, „Gemini“ atsakymo generavimo metu gali atsirasti animuotas spalvų gradientas. Tokia animacija pakeistų iki šiol įprastą statiškesnį vaizdą su trumpomis būsenomis, pavyzdžiui, kai rodoma, kad sistema mąsto, arba matomas tik „Gemini“ simbolis.

    Kas keisis „Gemini“ lange

    Animuotas fonas būtų ne tik estetinis patobulinimas, bet ir aiškesnis signalas naudotojui, kad užklausa apdorojama. Tikėtina, kad animacijoje dominuotų „Google“ naudojamos pagrindinės spalvos, todėl vizualiai ji primintų kitus bendrovės sprendimus, kur pabrėžiamas dinamiškumas.

    Kartu matyti ir funkcinių elementų perstatymas. Mygtukas „Answer now“, leidžiantis praleisti gilesnį apdorojimą ir greičiau gauti trumpesnį atsakymą, naujame vaizde galėtų būti perkeltas arčiau įvedimo laukelio, virš jo.

    Kodėl tai svarbu naudotojams

    Tokie pokyčiai paprastai rodo „Google“ siekį suvienodinti vartotojo patirtį ir aiškiau atskirti skirtingus atsakymo režimus. Praktikoje tai gali reikšti mažiau dviprasmybių, kada sistema pateiks greitą atsakymą, o kada vykdys ilgesnį apdorojimą, kuris kai kuriais atvejais būna tikslesnis.

    Vizualinis atnaujinimas taip pat atitinka platesnę tendenciją, kai DI įrankiai stengiasi būti ne tik funkcionalūs, bet ir labiau suprantami, ypač kai atsakymo laukimas užtrunka. Aiškūs būsenų indikatoriai, animacijos ir geresnis išdėstymas dažnai mažina vartotojų nekantrumą ir klaidų skaičių, pavyzdžiui, kai užklausa išsiunčiama pakartotinai.

    Kada galima tikėtis atnaujinimo

    Kol kas neaišku, kada šie pakeitimai bus pradėti diegti visiems „Gemini“ naudotojams „Android“ platformoje. Vis dėlto tikėtina, kad daugiau detalių gali paaiškėti per „Google I/O“ konferenciją, kuri tradiciškai skirta naujoms „Android“ ir „Google“ paslaugų kryptims bei atnaujinimams pristatyti.

    Pastaraisiais mėnesiais „Google“ aktyviai atnaujina ir kitų produktų dizainą, todėl „Gemini“ pokyčiai gali būti platesnio vizualinio suvienodinimo dalis. Jei atnaujinimas bus patvirtintas artimiausiu metu, pirmiausia jis gali pasiekti dalį naudotojų per bandomuosius programėlės atnaujinimus.