CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Medicinos darbuotojų diena: Kalvarijos savivaldybės sveikinimas ir padėka už kasdienį darbą

    Medicinos darbuotojų diena: Kalvarijos savivaldybės sveikinimas ir padėka už kasdienį darbą

    Kalvarijos savivaldybė Medicinos darbuotojų dienos proga sveikina sveikatos priežiūros sistemoje dirbančius žmones ir dėkoja už jų kasdienį darbą. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į medikų profesijos svarbą ir atsakomybę, kuri dažnai matuojama ne tik darbo valandomis, bet ir sprendimais kritinėse situacijose.

    Medicinos darbuotojų darbas apima ne vien gydymą, bet ir ligų prevenciją, pacientų slaugą, reabilitaciją, visuomenės sveikatos stiprinimą. Pastaraisiais metais sveikatos sistema susiduria su iššūkiais, susijusiais su darbuotojų trūkumu, dideliu krūviu ir augančiais pacientų lūkesčiais, todėl profesionalumo ir žmogiškumo derinys tampa ypač svarbus.

    Ačiū už profesinę tarnystę

    Kalvarijos savivaldybės sveikinimas primena, kad už kiekvieno paciento istorijos stovi komandos darbas: gydytojai, slaugytojai, skubios pagalbos specialistai, laboratorijų darbuotojai, kineziterapeutai ir kiti sveikatos priežiūros profesionalai. Jų veikla tiesiogiai prisideda prie bendruomenės saugumo ir gyvenimo kokybės.

    Medicinos darbuotojų diena taip pat yra proga visuomenei įvardyti paprastą, bet svarbų dalyką: pagarba ir pasitikėjimas sveikatos priežiūros specialistais yra būtina prielaida efektyviam gydymui. Dėkingumas kasdienėje kultūroje reiškia ne tik gražius žodžius, bet ir supratingą bendravimą, kantrybę bei konstruktyvų dialogą.

    Naujos tendencijos sveikatos sistemoje

    Šiuolaikinėje medicinoje vis daugiau vietos užima nuotolinės konsultacijos, skaitmeniniai sveikatos sprendimai ir DI taikymas diagnostikai bei procesų optimizavimui. Tokios priemonės gali padėti greičiau apdoroti informaciją ir sumažinti administracinę naštą, tačiau galutinis sprendimas ir atsakomybė išlieka žmogaus, todėl medikų kompetencija ir patirtis tik auga savo verte.

    Augant visuomenės dėmesiui emocinei sveikatai, vis dažniau kalbama ir apie pačių medicinos darbuotojų psichologinę gerovę, perdegimo prevenciją, darbo sąlygų gerinimą. Medicinos darbuotojų diena tampa proga ne tik pasveikinti, bet ir priminti, kad tvari sveikatos sistema prasideda nuo tvaraus požiūrio į joje dirbančius žmones.

    Kalvarijos savivaldybė linki medicinos darbuotojams stiprybės, sveikatos, profesinės sėkmės ir bendruomenės palaikymo. Padėka už jūsų darbą yra kasdienė, o ši diena tik dar kartą aiškiai įvardija, kokią svarbią vietą užimate kiekvieno žmogaus gyvenime.

  • „Engie“ perka 30 MW vėjo parką Lenkijoje: sandoris augina grupės žaliosios energijos portfelį

    Prancūzijos energetikos grupės „Engie“ valdoma „Engie Zielona Energia“ pasirašė sutartį dėl Lenkijoje veikiančio Kamionkos vėjo parko įsigijimo. 30 MW galios objektas iki šiol priklausė atsinaujinančios energetikos plėtotojai „BayWa r.e.“.

    Vėjo parkas įsikūręs Vakarų Pamario vaivadijoje ir veikia nuo 2012 metų. Jį sudaro 12 vėjo turbinų, o sandoris leidžia „Engie“ sustiprinti veikiančių, pajamas generuojančių atsinaujinančios energijos aktyvų dalį Lenkijos rinkoje.

    Kas perkama ir kodėl tai svarbu

    Tokio tipo įsigijimai energetikos grupėms yra būdas greičiau didinti žaliąją gamybą, nes nereikia laukti ilgo leidimų, prijungimo prie tinklų ir statybų ciklo. Lenkijoje tai ypač aktualu dėl ribotų tinklų pralaidumų ir ilgesnių projektų parengimo terminų.

    „Engie“ nurodo, kad po šio sandorio grupės atsinaujinančių energijos išteklių portfelis Lenkijoje viršija 400 MW ir apima sausumos vėjo parkus bei saulės elektrines. Skaičiuojama, kad šių aktyvų metinė elektros gamyba siekia daugiau nei 700 GWh.

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, 2025 metų pabaigoje „Engie“ Lenkijoje turėjo 240,9 MW įrengtos galios sausumos vėjo parkuose. Naujas pirkinys papildo portfelį regione, kuriame vėjo generacija tradiciškai išlieka viena svarbiausių atsinaujinančios energetikos krypčių.

    Įmonių komentarai ir strategija

    „Kamionkos vėjo parko įsigijimas atitinka mūsų požiūrį plėtoti atsinaujinančios energijos portfelį Lenkijoje, derinant naujų investicijų įgyvendinimą ir veikiančių projektų įsigijimą“, – sakė „Engie Polska“ vadovas Piotras Rogóžas.

    „Šio vėjo parko pardavimas „Engie“ yra svarbus žingsnis abiem įmonėms, ir esame įsitikinę, kad projektas toliau kurs reikšmingą vertę naujajam savininkui“, – sakė „BayWa r.e.“ Lenkijos padalinio vadovas Arturas Marchewka.

    „Engie“ taip pat akcentuoja, kad vienas iš ją dominančių plėtros kelių yra veikiančių projektų įsigijimas, kai vėliau galima didinti efektyvumą ir gamybą. Praktikoje tai dažnai siejama su repowering sprendimais, kai senesnės turbinos pakeičiamos naujesnėmis, galingesnėmis arba optimizuojama parko veikla.

    Platesnis kontekstas: konsolidacija ir vėjo energetikos tempas

    Lenkijos sausumos vėjo rinka pastaraisiais metais išgyvena permainų etapą: vienoje pusėje auga elektros paklausa ir spaudimas dekarbonizuoti gamybą, kitoje pusėje išlieka iššūkiai dėl tinklų, reguliavimo ir projektų vystymo trukmės. Dėl to rinkoje matyti didesnis susidomėjimas įsigijimais, kai nuperkamas jau veikiantis turtas.

    „Engie“ yra Paryžiuje įsikūrusi energetikos grupė, kurios didžiausia akcininkė yra Prancūzijos valstybė. Bendrovė skelbia, kad 2025 metais grupės apyvarta siekė 71,9 mlrd. eurų, o jos akcijomis prekiaujama Paryžiaus ir Briuselio biržose.

    Nors finansinės sandorio sąlygos šiame pranešime neatskleidžiamos, pats įsigijimas rodo kryptį, kurią renkasi didieji energetikos žaidėjai regione: didinti atsinaujinančios energijos dalį ne tik per naujas statybas, bet ir per tikslines, veiklą iškart stiprinančias akvizicijas.

  • Lenkija pradeda local content pilotą energetikoje: iki balandžio pabaigos paaiškės svarbus sąrašas

    Lenkijoje artėja strateginis local content, arba vietinės vertės grandinės, matavimo pilotas, kuris pirmiausia apims energetikos sektorių ir valstybės valdomas įmones. Šalies statistikos tarnyba GUS praneša, kad iki balandžio pabaigos turėtų būti parengtas į pilotą įtraukiamų bendrovių ir projektų sąrašas.

    Local content sąvoka paprastai apibūdina, kiek investicijų vertės lieka šalies ekonomikoje: per vietos tiekėjus, darbuotojus, mokesčius, paslaugas ir gamybą. Energetikoje tai tampa ypač aktualu dėl didelių viešųjų ir reguliuojamų investicijų, įskaitant tinklų plėtrą, generacijos projektus ir jūrinio vėjo infrastruktūrą.

    Kas bus įtraukta į pilotą?

    GUS viceprezidentė ekonomikos statistikai Renata Bielak teigė, kad pasirengimas yra pažengęs: tikslinami apibrėžimai, rengiamos formos ir kuriama informacinių technologijų sistema. Kartu su Valstybės turto ministerija derinamas įmonių, kurios dalyvaus pilote, sąrašas.

    Pasak jos, siekiant surinkti pakankamai duomenų, ketinama vertinti ne tik metų antroje pusėje startuosiančius projektus, bet ir jau pradėtas investicijas. Taip siekiama išvengti situacijos, kai atrinktų projektų būtų per mažai patikimai analizei.

    Pilote numatyti minimalūs projektų dydžiai, kad pareigos neapimtų smulkesnių sutarčių ir neapkrautų įmonių pertekliniu administravimu. Energetikos projektuose, išskyrus jūrinį segmentą, minimali nagrinėjamos sutarties vertė sieks apie 11 500 000 eurų, o jūriniuose projektuose riba numatyta apie 410 000 eurų.

    Kaip bus renkama informacija?

    Pilotas remsis dviem lygiagrečiais informacijos šaltiniais. Pirmasis yra tiesioginis įmonių apklausimas, kai jos turės pildyti specialias ataskaitų formas GUS portale.

    Antrasis kelias yra administracinių duomenų analizė, įskaitant mokesčių apskaitos duomenis, leidžiančius matyti pirkimo ir pardavimo sandorius bei grandinės ryšius. GUS teigimu, taip būtų galima greičiau apskaičiuoti vadinamąjį greitą vietinio komponento įvertį ir patikrinti, ar įmonių pateikti duomenys sutampa su administraciniais įrašais.

    Numatoma, kad iš pradžių įmonių bus klausiama apie planuojamą lėšų panaudojimą, o vėliau, jau po metų, šie planai bus tikrinami pagal faktinius rezultatus. Tokia peržiūra, pagal dabartinį modelį, vyktų kartą per metus.

    Tyrimas apims ne tik užsakovą, bet ir rangovus bei pirmo ir antro lygio subrangovus, iš viso vertinant kelias tiekimo grandinės grandis. GUS argumentuoja, kad būtent iki antro lygio subrangovų dažniausiai susiformuoja didžioji išlaidų ir pirkimų dalis, o prireikus gilesnį vaizdą padėtų susidaryti administraciniai duomenys.

    Kada plėsis į kitas sritis?

    GUS planuoja, kad 2027 metais local content matavimas taptų reguliariu tyrimu ir būtų įtrauktas į oficialią statistinių tyrimų programą. Tuomet viešuosiuose pirkimuose pasirinktuose sektoriuose iš anksto būtų aiškiai nurodoma pareiga teikti ataskaitas apie vietinį komponentą.

    Pagal pristatytą grafiką, po energetikos sektoriaus į tyrimą būtų įtraukiamos ir kitos valstybės valdomų bendrovių sritys, tarp jų infrastruktūra, gynybos pramonė ir skaitmeninimas. O 2028 metais tikslas būtų pereiti prie platesnio modelio, apimančio visus subjektus, kurie įgyvendina viešosiomis lėšomis finansuojamus projektus, viršijančius nustatytą vertės ribą.

    Institucija taip pat ketina rinkti ne vien bendras išlaidų sumas, bet ir sąnaudų struktūrą, pavyzdžiui, kiek sudaro vietos darbo jėgos kaštai ar vietoje įsigytos prekės ir paslaugos. Tokie duomenys leistų tiksliau įvertinti, kuriose vietose vertė lieka šalies ekonomikoje, o kur didesnė dalis iškeliauja užsienio tiekėjams.

    „Norime makro lygiu suprasti, koks yra vietinio komponento vaidmuo investicijose ir kur dar yra erdvės jį stiprinti“, – sakė Renata Bielak.

    Jei pilotas bus užbaigtas pagal planą, pirmieji apibendrinti rezultatai galėtų būti pristatyti 2027 metų pradžioje. GUS pabrėžia, kad dėl statistinės ir komercinės paslapties būtų skelbiami tik agreguoti rodikliai, o atskirų įmonių duomenys nebūtų atskleidžiami.

    GUS atstovė taip pat akcentavo, kad Lenkija siekia tapti viena pirmųjų valstybių, kuri sistemingai ir metodologiškai išmatuotų local content, derindama įmonių apklausas su administraciniais duomenimis. Tokia praktika, jos teigimu, remtųsi ir tarptautine patirtimi, kaip statistikoje pritaikomi mokesčių duomenys tiekimo grandinėms analizuoti.

  • Kinijos reguliuotojai sustabdė „Meta“ sandorį dėl DI startuolio „Manus“: kokio precedento bijo Pekinas

    Kinijos valdžios institucijos sustabdė planuotą amerikiečių technologijų bendrovės „Meta“ sandorį dėl DI startuolio „Manus“ įsigijimo. Sprendimas priimtas augant technologinei įtampai tarp Kinijos ir JAV, o sandoris tapo jautriu precedentu, susijusiu su pažangių technologijų kontrole.

    Apie draudimą paskelbė Kinijos Valstybinė plėtros ir reformų komisija, nurodžiusi, kad užsienio investuotojų investicija negali būti vykdoma, o suinteresuotos šalys turi atšaukti transakciją. Tokia formuluotė paprastai reiškia, kad sandoris vertinamas ne vien komerciniais, bet ir nacionalinio saugumo bei technologinės politikos kriterijais.

    „Manus“ išgarsėjo 2025 metų kovą, kai pristatė vadinamąjį universalų agentą, galintį atlikti užduotis vartotojo vardu. Tokie DI agentai rinkoje laikomi nauju etapu po pokalbių robotų, nes jie ne tik atsako į klausimus, bet ir vykdo daugiapakopes užduotis, dirbdami su įvairiomis skaitmeninėmis paslaugomis.

    Startuolio komanda veiklą pradėjo Kinijoje, tačiau vėliau persikėlė į Singapūrą. Būtent relokacija, kartu su ketinimu įmonę parduoti JAV technologijų milžinei, tapo vienu esminių signalų Kinijos reguliuotojams, kad pažangios DI kompetencijos ir žmonės gali būti iškelti už šalies ribų.

    Kas neramina Kiniją?

    Kinijos pusė, kaip skelbta tarptautinėje žiniasklaidoje, nerimauja dėl precedento, kuris galėtų paskatinti kitas pažangių technologijų bendroves perkelti veiklą į užsienį ir ten komercializuoti Kinijoje užaugintas kompetencijas. Tai ypač jautru DI srityje, kur konkurencinis pranašumas priklauso nuo talentų, duomenų, infrastruktūros ir prieigos prie pasaulinių rinkų.

    Šioje situacijoje svarbi ir eksporto kontrolės logika: pažangūs DI sprendimai vis dažniau vertinami kaip dvejopo naudojimo technologijos, galinčios turėti civilinę ir karinę paskirtį. Dėl to sandoriai, kuriuose atsiranda užsienio kapitalas ir galimas technologijų perdavimas, dažnai susiduria su papildomais ribojimais bei politiniu vertinimu.

    Kaip vyko tyrimas?

    Pranešta, kad tyrimas dėl planuojamo įsigijimo Kinijoje buvo pradėtas 2026 metų sausį. Buvo vertinama, ar personalo perkėlimas ir įmonės pardavimas nepažeidžia griežtų taisyklių, taikomų technologijų eksportui ir išorės investicijų kontrolei.

    Sandoris, kurio vertė siekė apie 1,8 mlrd. eurų, atsidūrė padidinto dėmesio zonoje ir dėl to, kad įsigijėja būtų viena įtakingiausių JAV technologijų grupių. Tokie pirkimai dažnai traktuojami kaip strateginiai, nes gali lemti, kurioje ekosistemoje toliau bus vystomas produktas, kur bus sutelkiami tyrimai ir kur kils aukštos pridėtinės vertės darbo vietos.

    Taip pat skelbta, kad 2026 metų kovą startuolio bendraįkūrėjai buvo kviesti į susitikimus su Kinijos pareigūnais ir jiems buvo apribota galimybė išvykti iš šalies. Tokie veiksmai rodo, kad valdžia siekė užtikrinti tyrimo kontrolę ir užkirsti kelią sprendimams, kurie, jos vertinimu, galėtų apsunkinti priežiūrą ar sudaryti sąlygas technologijoms iškeliauti.

    Nei „Meta“, nei „Manus“ viešai sprendimo kol kas nekomentavo. Tikėtina, kad situacija dar turės tęsinį, nes DI rinka sparčiai konsoliduojasi, o valstybių taikomos investicijų ir technologijų kontrolės priemonės tampa vis svarbesniu veiksniu planuojant tarptautinius sandorius.

  • JSW valdyboje – darbuotojų atstovas: kuo išsiskiria Arturas Wojtków ir kokia jo patirtis

    Darbuotojai išsirinko atstovą

    Lenkijos kasybos bendrovė Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pranešė, kad balandžio 23 dieną vykusiuose darbuotojų rinkimuose į valdybą išrinktas jų atstovas – Arturas Wojtków. Jis prisijungs prie JSW SA XII kadencijos valdybos kaip darbuotojų deleguotas narys.

    Toks atstovo modelis didelėse pramonės įmonėse dažnai vertinamas kaip būdas sustiprinti socialinį dialogą, ypač kai sektoriuje daug jautrių temų: nuo darbo saugos iki atlygio ir restruktūrizavimo sprendimų. JSW atveju tai aktualu ir dėl nuolatinių diskusijų apie sąnaudų mažinimą bei investicijas.

    Kas yra Arturas Wojtków

    Arturas Wojtków pagal išsilavinimą yra teisininkas, baigęs Silezijos universitetą Katovicuose. Taip pat jis yra baigęs podiplomines studijas, susijusias su darbo santykių socialiniu dialogu ir darbuotojų sauga bei sveikata pramonėje.

    Su JSW jis siejamas nuo 1995 metų. Per karjerą įmonėje ėjo organizacinio ir teisinio padalinio vadovo pareigas, vėliau dirbo kaip darbo srities direktorius vienoje iš grupės anglies kasyklų, o nuo 2009 metų ėjo valdybos viceprezidento pareigas, atsakingas už darbą ir socialinę politiką.

    Kodėl tai svarbu JSW ir rinkai

    JSW grupė yra vienintelė koksinės anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir viena svarbiausių kokso tiekėjų, reikalingų plieno gamybai. Dėl to bendrovės sprendimai svarbūs ne tik Lenkijos pramonei, bet ir platesnėms Europos plieno tiekimo grandinėms.

    JSW komunikacijoje pabrėžiama, kad maždaug 1 tonai plieno pagaminti gali reikėti apie 780 kilogramų koksinės anglies. Tai paaiškina, kodėl koksinė anglis, nepaisant energetikos transformacijos, išlieka strategine žaliava metalurgijai, o jos tiekimo stabilumas yra jautri tema.

    Darbuotojų atstovo paskyrimas valdyboje gali reikšti aiškesnį darbuotojų interesų atstovavimą sprendžiant darbo sąlygų, saugos ir socialinių garantijų klausimus. Kartu tai gali turėti įtakos tam, kaip bendrovė komunikuos ir derins veiksmus, kai kalba pasisuka apie efektyvumą, investicijas ar taupymo priemones.

  • Degalinėse brangs visi degalai: ministro nustatytos lubos kyla, kas lemia kainas ir kiek tai kainuos vairuotojams

    Degalinėse artimiausiomis dienomis numatomas visų pagrindinių degalų brangimas, nes Energetikos ministerija pakėlė leistinas maksimalias benzino ir dyzelino kainas. Naujose lubose matyti augimas, palyginti su kainomis, galiojusiomis savaitgalį ir pirmadienį.

    Pagal ministro skelbiamas ribas, 95 markės benzino litras negali kainuoti daugiau nei apie 1,40 euro, 98 markės benzino litras apie 1,51 euro, o dyzelino litras apie 1,60 euro. Anksčiau nustatytos ribos buvo mažesnės: atitinkamai apie 1,39 euro, 1,51 euro ir 1,58 euro už litrą.

    Maksimalios kainos skelbiamos darbo dienomis, o jos įsigalioja kitą dieną po paskelbimo oficialiame leidinyje. Jei ribos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, jos taikomos iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kas sudaro kainų lubas?

    Maksimali kaina skaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje ir pridedamais mokesčiais. Prie bazės taip pat įtraukiama nustatyta pardavimo marža, o galutinėje sumoje atsiranda ir pridėtinės vertės mokestis.

    Tokia sistema reiškia, kad net ir nedidelis didmeninės kainos pokytis gana greitai atsispindi nustatomose lubose. Vairuotojams tai paprastai pasijunta per trumpą laiką, nes degalinių kainodara dažnai orientuojasi į ribas ir konkurentų veiksmus.

    Ką keičia mokesčiai ir lengvatos?

    Laikinai taikomos mokestinės lengvatos gali reikšmingai sumažinti galutinę kainą, tačiau jų galiojimo terminai turi aiškią pabaigą. Straipsnyje minimą laikotarpį iki balandžio 30 dienos buvo taikomas sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams bei sumažintas akcizas.

    Akcizo mažinimas benzino ir dyzelino litrui buvo vienas pagrindinių veiksnių, amortizuojančių kainų šuolius, kai didmeninės kainos kyla. Vis dėlto, net ir esant lengvatoms, kainų lubos gali didėti, jei brangsta nafta, degalų komponentai ar didmeninė pasiūla regione.

    Kas laukia degalinėse artimiausiomis dienomis?

    Skelbiamose ribose matomas kilimas rodo, kad spaudimas kainoms išlieka, o degalinių švieslentėse pokyčiai gali pasirodyti jau kitą dieną po naujų lubų įsigaliojimo. Praktikoje galutinė kaina gali būti ir mažesnė už nustatytą ribą, tačiau riba dažnai tampa orientyru rinkai.

    Už prekybą virš nustatytos maksimalios kainos numatytos baudos iki maždaug 227 000 eurų, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos. Tai reiškia, kad lubos veikia ne kaip rekomendacija, o kaip privaloma taisyklė visiems degalų pardavėjams.

  • Didžiausia Lenkijos saulės elektrinė tapo balansavimo paslaugų tiekėja: ką tai keičia rinkoje

    Lenkijos energetikos rinkoje fiksuojamas precedentas: didžiausia šalyje saulės elektrinė Zwartove (Pamario vaivadija, Choczewo valsčius) gavo balansavimo paslaugų tiekėjo statusą. Tai reiškia, kad fotovoltinė jėgainė nuo šiol gali dalyvauti techninėje sistemos balansavimo dalyje, kuri iki šiol daugiausia sieta su konvencinėmis elektrinėmis.

    Elektrinės įrengtoji galia siekia 204 megavatus, todėl ji laikoma didžiausia fotovoltine elektrine Lenkijoje. Už energijos prekybą atsakinga bendrovė „Respect Energy“, o projekto vystymą, statybą ir valdymą vykdo „Goldbeck Solar“.

    Statusas suteiktas rinkoje, kurioje pagrindinis pirkėjas yra sistemos operatorius PSE, valdantis Lenkijos elektros perdavimo tinklą ir atsakingas už nacionalinės sistemos stabilumą. Balansavimo rinkoje prekiaujama ne vien elektra, bet ir galimybe greitai didinti arba mažinti gamybą ar vartojimą tada, kai sistemoje atsiranda disbalansas.

    Kodėl tai svarbu saulės elektrinėms?

    Pastaraisiais metais Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, spartėjant saulės energetikos plėtrai vis dažniau pasitaiko valandų, kai elektros pasiūla viršija paklausą. Tokiais momentais didėja priverstinio generacijos ribojimo rizika, o kainos biržoje gali tapti neigiamos.

    Balansavimo paslaugų tiekėjo statusas leidžia saulės elektrinei uždirbti ne tik parduodant pagamintą elektrą, bet ir teikiant sistemai paslaugą, pavyzdžiui, sumažinant generaciją pagal operatoriaus signalą. Praktikoje tai tampa finansiniu saugikliu, kai gamybą tenka riboti ne dėl techninių gedimų, o dėl sistemos poreikių.

    Šis modelis taip pat keičia požiūrį į atsinaujinančių išteklių vaidmenį sistemoje: jie tampa ne vien nepastovios generacijos šaltiniu, bet ir aktyviu lankstumo elementu. PSE ne kartą yra akcentavusi, kad balansavimo paslaugas gali teikti įvairūs ištekliai, įskaitant atsinaujinančią energetiką.

    „Balansavimo paslaugas gali teikti įvairūs ištekliai, įskaitant atsinaujinančius šaltinius. Jų savininkams tai papildoma verslo galimybė, o operatoriui – parama užtikrinant saugų sistemos darbą“, – sakė PSE atstovas Maciej Wapiński.

    Ilgas pasirengimas ir testas vasarą

    Įmonės nurodo, kad dar po balansavimo rinkos reformos buvo pradėta ruoštis tam, kad Zwartovo elektrinė atitiktų operacinius reikalavimus. Pasirengimo darbai, įskaitant valdymo sistemų pritaikymą, startavo 2025 metų gegužę ir truko kelis mėnesius, kol pasiekta pilna kvalifikacija.

    Esminis pokytis tas, kad vietoje modelio, kai atsinaujinančios elektrinės ribojamos be tiesioginio užmokesčio, atsiranda galimybė už sistemos poreikiams suteiktą lankstumą gauti atlygį. Įmonių teigimu, tai turėtų padėti ir mažinti priverstinio ribojimo nuostolius, ir didinti bendrą projekto pajamų stabilumą.

    Ar šis žingsnis bus finansiškai patrauklus, labiausiai išryškės šiltuoju metų laiku, kai saulės generacija pasiekia piką, o disbalansų sistemoje atsiranda dažniau. Rinka taip pat stebės, ar šiuo keliu paseks kiti parkai, įskaitant vėjo elektrines, kurioms dalyvavimas balansavime gali tapti papildomu pajamų šaltiniu.

    Tokie atvejai tampa svarbūs ir platesniame Europos kontekste: augant kintančiai generacijai, sistemos stabilumui vis labiau reikia lankstumo, kurį gali suteikti ne tik tradicinės elektrinės, bet ir atsinaujinantys šaltiniai, energijos kaupimas bei paklausos valdymas. Zwartovo projektas rodo, kad fotovoltika gali pradėti atlikti aktyvesnį vaidmenį sistemos „kasdienėje“ pusiausvyroje.

  • Lenkijos ministrė apie mokesčius: kodėl vidurinė klasė moka daugiau, o geriausiai uždirbantys – mažiau?

    Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministrė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz per Europos ekonomikos kongresą paragino grįžti prie esminio klausimo: kaip mokesčių sistemą padaryti teisingesnę, kad žmonės būtų labiau linkę mokėti. Pasak jos, kalba nėra apie automatinį mokesčių didinimą, o apie taisykles, kurios visuomenei atrodo sąžiningos.

    Ministrė teigė matanti problemą, kai daliai vidurinės klasės tenka santykinai didesnė našta, ypač patekus į aukštesnį pajamų apmokestinimo lygį. Ji akcentavo, kad tokia struktūra ilgainiui mažina pasitikėjimą sistema ir kuria jausmą, jog mokestiniai įsipareigojimai paskirstyti netolygiai.

    „Nesakau, kad reikia kelti mokesčius, bet reikia juos sudėlioti teisingai, kad žmonės norėtų mokėti ir jaustų, jog tai sąžininga“, – sakė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz.

    Jos pasisakymas nuskambėjo platesniame politiniame kontekste. Ministrė neatsakė vienareikšmiškai, kaip jos atstovaujama politinė jėga balsuos dėl nepasitikėjimo klimato ir aplinkos ministre Paulina Hennig-Kloska, tačiau pabrėžė koalicinio dialogo svarbą ir sprendimų priėmimą po diskusijų frakcijoje.

    Ministrė taip pat atkreipė dėmesį į išorės rizikas ekonomikai, įskaitant prastesnę tarptautinių rinkų konjunktūrą ir įtampas Artimuosiuose Rytuose, kurios, anot jos, prisidėjo prie degalų kainų augimo. Nepaisant to, ji teigė, kad Lenkija išlaiko augimo trajektoriją, o vienas svarbiausių veiksnių yra didelės viešosios investicijos, susijusios su naryste Europos Sąjungoje.

    Kalbėdama apie investicijų mastą, Pełczyńska-Nałęcz išskyrė Europos Sąjungos fondus ir Ekonomikos gaivinimo bei atsparumo didinimo planą. Ji minėjo, kad vien 2026 metais pagal šį planą numatomas finansavimas siektų apie 23 milijardus eurų, o tai didina valstybės galimybes sparčiau modernizuoti infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas.

    Tarp prioritetų ji įvardijo kelių tinklo plėtrą, uostų pajėgumų didinimą, geležinkelių modernizavimą ir oro uosto projektus, kurie gali stiprinti ir krovinių logistiką. Ministrės teigimu, didelės apimties infrastruktūros projektai vis labiau siejami ne tik su ekonominiu augimu, bet ir su saugumo darbotvarke.

    Vis dėlto daugiausia dėmesio jos pasisakyme sulaukė mokesčių sistemos logika. Ministrė retoriškai kėlė klausimą, kodėl vieni mokesčių mokėtojai susiduria su gerokai didesniu tarifu, kai tuo pat metu labai dideles pajamas gaunantys asmenys, pasak jos, kai kuriais atvejais sumoka mažesnę efektyvią dalį.

    Pełczyńska-Nałęcz aiškino, kad būtent dėl šios priežasties reikalingi ne pavieniai pataisymai, o sisteminiai sprendimai. Jos teigimu, teisingiau subalansuota mokesčių sistema yra svarbi tam, kad visuomenė lengviau sutiktų solidariai finansuoti prioritetus, tokius kaip gynyba, sveikatos apsauga ir švietimas.

  • „Polimex Mostostal“ pasiekė rekordą: pajamos šoktelėjo, užsakymų portfelis perkopė 2,3 mlrd. eurų

    Lenkijos inžinerijos ir pramoninės statybos grupė „Polimex Mostostal“ paskelbė 2025 metų finansinius rezultatus, kuriuos įmonės vadovybė vadina rekordiniais. Bendrovė pranešė apie ryškų pajamų augimą ir sugrįžimą į pelningumą tiek veiklos, tiek grynojo rezultato lygmeniu.

    Pagal konsoliduotą metinę ataskaitą, grupės pajamos 2025 metais siekė apie 962 mln. eurų, kai 2024 metais buvo apie 664 mln. eurų. Tai sudaro maždaug 44,9 proc. augimą ir rodo, kad didieji energetikos ir naftos chemijos projektai tapo pagrindiniu rezultatų varikliu.

    Kas labiausiai augino pajamas

    Įmonės atstovai pabrėžė, kad reikšmingą dalį pajamų sugeneravo keli tęstiniai projektai, ypač naftos chemijos ir energetikos segmentuose. Tarp svarbiausių minimų krypčių išskiriami darbai, susiję su „Orlen“ petrochemijos plėtra, taip pat stambūs energetikos projektai, įskaitant dujinius pajėgumus ir su vėjo energetika jūroje siejamas investicijas.

    Veiklos rezultatai taip pat apsivertė į teigiamą pusę: 2025 metais įmonė uždirbo apie 44 mln. eurų veiklos pelno, kai metais anksčiau fiksavo apie 94 mln. eurų veiklos nuostolį. Grynasis pelnas sudarė apie 31 mln. eurų, o 2024 metais buvo patirtas apie 82 mln. eurų nuostolis.

    EBITDA 2025 metais siekė apie 56 mln. eurų, o vadovybė tai įvardijo kaip vieną stipriausių istorinių rodiklių. Bendrovė atkreipė dėmesį ir į įsipareigojimų struktūrą: ilgalaikiai įsipareigojimai mažėjo iki maždaug 38 mln. eurų, o trumpalaikiai išaugo iki maždaug 501 mln. eurų, kas pramoninės statybos sektoriuje dažnai siejama su darbų apimties didėjimu ir atsiskaitymų ciklais.

    Portfelis didelis, bet akcentas kitas

    „Polimex Mostostal“ nurodo, kad užsakymų portfelis šiuo metu siekia apie 2,35 mlrd. eurų. Vien nuo metų pradžios bendrovė skaičiuoja laimėjusi naujų projektų už maždaug 1,23 mlrd. eurų, o tai leidžia vadovybei kalbėti apie darbų užtikrinimą maždaug dvejiems metams pagal dabartinį metinį darbų atlikimo tempą.

    Vis dėlto įmonės vadovas Jakubas Stypuła pabrėžė, kad portfelio dydis pats savaime nėra svarbiausias tikslas, o prioritetas teikiamas projektų atrankai ir maržoms.

    „Mums sėkmės matas nėra vien portfelio dydis. Aiškiai renkamės projektus selektyviai ir siekiame tinkamų maržų“, – sakė Jakubas Stypuła.

    Bendrovė taip pat nurodė identifikavusi didesnę potencialių konkursų ir projektų bazę, kuri ateityje galėtų virsti užsakymais, tačiau akcentuoja, kad sprendimus lems rizikos ir pelningumo balansas. Toks tonas atitinka pastarųjų metų sektoriaus praktiką, kai rangovai, patyrę staigių sąnaudų šuolių dėl infliacijos, energijos kainų ir tiekimo grandinių sutrikimų, daug griežčiau vertina kontraktų sąlygas.

    Kur taikosi toliau

    Kalbėdama apie plėtros kryptis, įmonės vadovybė įvardijo kelias strategines sritis: projektus, susijusius su Centriniu komunikacijos uostu, civilinės gynybos infrastruktūra ir branduoline energetika. Pastaroji minima tiek didelių atominių elektrinių kontekste, tiek mažųjų modulinių reaktorių segmente, kuris Europoje vis dažniau aptariamas kaip ilgalaikė pramonės dekarbonizacijos ir energetinio saugumo priemonė.

    Įmonė taip pat užsiminė apie galimybes ateityje dalyvauti Ukrainos atstatymo projektuose, tačiau pabrėžė atsargumą ir būtinybę remtis patikimais finansavimo mechanizmais bei partnerystėmis. Tarp natūraliausių užsienio plėtros krypčių įvardyta Vokietija, kur didelės pramonės transformacijos, energetikos pertvarka ir infrastruktūros atnaujinimas formuoja paklausą rangos ir inžinerijos kompetencijoms.

    „Polimex Mostostal“ yra viena didžiausių Lenkijos inžinerijos ir statybos grupių, veikianti nuo 1945 metų ir listinguojama Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Įmonė specializuojasi pramoninėje statyboje, energetikos ir petrochemijos objektuose, taip pat metalo konstrukcijų gamyboje, o jos strateginiuose planuose numatomas tolesnis pozicijų stiprinimas bei ambicingi pajamų tikslai artimiausiais metais.

  • PKP Cargo ir Korėjos partneriai tariasi dėl gynybos logistikos vagonų: gamyba galėtų vykti Ščecine

    Lenkijos krovinių vežėja geležinkeliais PKP Cargo pasirašė ketinimų protokolą su Korėjos bendrove „Shung Shin Rolling Stock Technology“ (SSRST). Dokumente numatyta bendradarbiauti kuriant modernų geležinkelio riedmenų projektą, skirtą gynybos logistikai Lenkijoje.

    Įmonė per biržai pateiktą pranešimą nurodė, kad projektas remtųsi PKP Cargo turimais resursais, įskaitant nekilnojamąjį turtą ir darbuotojų kompetencijas. Korėjos partneris įneštų technologines žinias ir patirtį riedmenų kūrimo bei gamybos srityje.

    Gamyba svarstoma Ščecino mazge

    Viena iš svarstomų projekto vietų yra PKP Cargo priklausanti teritorija geležinkelio mazge PKP Szczecin Port Centralny. Ši lokacija siejama su logistiniais pranašumais, nes Ščecinas yra svarbus transporto ir uosto centras, leidžiantis derinti geležinkelio ir jūrų krovinių srautus.

    PKP Cargo teigimu, iniciatyva apimtų modernių vagonų kūrimą, kurie galėtų būti pritaikyti ir sunkios karinės technikos pervežimui. Tokie sprendimai siejami su platesne mobilumo ir gynybos logistikos sistema, kuri pastaraisiais metais Europoje tapo vienu prioritetų.

    „Projektas numato modernių geležinkelio riedmenų plėtrą, skirtą, be kita ko, sunkios karinės technikos transportavimui ir gynybos logistikos sistemos stiprinimui“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Galima specialios paskirties įmonė

    Šalys neatmeta galimybės Lenkijoje steigti specialios paskirties įmonę, kuri būtų atsakinga už projekto įgyvendinimą. Taip pat deklaruojamas bendradarbiavimas ieškant finansavimo, įtraukiant įvairius instrumentus ir institucijas, tarp jų ir Korėjos eksporto bei importo banką.

    Konkrečios sąlygos, susijusios su steigiamo subjekto modeliu, finansavimo struktūra ir projekto įgyvendinimo etapais, būtų apibrėžtos atskirose investicinėse ir finansavimo sutartyse. Kol kas pasirašytas dokumentas yra nevykdomasis ir galios 12 mėnesių, per kuriuos planuojamos derybos.

    Rinka spaudžia, gynybos segmentas vilioja

    PKP Cargo pabrėžia, kad projektas galėtų būti veiklos diversifikavimo dalis, stiprinant transporto ir logistikos paslaugas, susijusias su saugumu ir gynyba. Šis segmentas Europoje auga dėl didesnio dėmesio kariniam mobilumui, infrastruktūros suderinamumui ir tiekimo grandinių atsparumui.

    Įmonė primena, kad PKP Cargo yra Varšuvos vertybinių popierių biržoje kotiruojama akcinė bendrovė, o didžiausias akcininkas yra PKP SA. Grupė teikia logistikos paslaugas, derindama geležinkelių, kelių ir jūrų transportą bei vykdo krovinių vežimą keliose Vidurio ir Vakarų Europos šalyse.