CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Baltieji rūmai prašo „OpenAI“ ir „Anthropic“ neskubėti: nauji DI modeliai pirmiausia JAV testams

    Baltieji rūmai paprašė „OpenAI“ ir „Anthropic“ naujų dirbtinio intelekto modelių iš anksto neteikti Jungtinės Karalystės testavimo institucijai, kol juos neįvertins JAV vyriausybės ekspertai. Apie tokį prašymą pranešta remiantis su situacija susipažinusiais asmenimis ir vienu aukštu JAV administracijos pareigūnu.

    Prašymas siejamas su Nacionalinio kibernetinio direktoriaus biuru, kuris koordinuoja JAV kibernetinio saugumo politiką. Vašingtono argumentas paprastas: prieš dalijantis pažangiais modeliais su sąjungininkais, JAV nori įsitikinti, kad jų pačių sistemos ir kritinė infrastruktūra yra tinkamai pasirengusios galimiems saugumo incidentams.

    Įmonėms – keblus pasirinkimas

    Tokie signalai DI kūrėjus stato į nepatogią padėtį: viena vertus, Jungtinės Karalystės DI Saugumo institutas laikomas vienu stipriausių pasaulyje valstybinių testavimo centrų, anksčiau turėjusiu ankstyvą prieigą prie naujų modelių. Kita vertus, JAV administracija aiškiai rodo norą turėti pirmumo teisę vertinant vadinamuosius pažangiausius modelius.

    JAV pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, tokį požiūrį aiškino tuo, kad kalbama apie JAV bendroves ir praktika, kai pirmiausia vertina JAV institucijos, esą taikoma kiekvienam naujam pajėgiausiam modeliui. Baltieji rūmai į prašymą pateikti komentarą viešai iškart neatsakė.

    „Anthropic“ jau riboja prieigą

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, „Anthropic“ kol kas laikosi JAV prašymo krypties. Pristatydama „Claude Mythos 5.1“, bendrovė nurodė, kad modelis pradžioje prieinamas tik pasirinktoms JAV organizacijoms, o platesnė prieiga bus plečiama koordinuojantis su JAV vyriausybe.

    Jungtinės Karalystės DI Saugumo instituto vadovas Henry de Zoete laiške parlamento komitetui yra pripažinęs, kad „Anthropic“ modelio institutas iš anksto negavo. Kartu jis pabrėžė, kad institutas ir toliau palaiko glaudžius ryšius su pagrindiniais DI kūrėjais bei kai kuriuos itin pajėgius modelius testuoja dar iki jų viešo išleidimo.

    Testavimo svarba auga, o įtampos rizika didėja

    Šis ginčas išryškina platesnę tendenciją: valstybės vis aktyviau siekia nustatyti, kas ir kokia tvarka vertins pažangiausius DI modelius, ypač kai testavimų metu fiksuojami netikėti elgesio scenarijai ir kibernetinės rizikos. JAV administracija pastaruoju metu didina spaudimą kurti aiškesnę patikrų grandinę, kad nauji modeliai nepakenktų vyriausybės ir verslo sistemoms.

    Tuo pat metu Jungtinė Karalystė DI saugumą laiko vienu savo tarptautinės darbotvarkės prioritetų ir siekia bendrų pasaulinių principų. Premjeras Andy Burnham yra sakęs, kad DI bus vienas centrinių klausimų šaliai ruošiantis pirmininkavimui G20, o Jungtinė Karalystė akcentuoja bendradarbiavimą su JAV ir didžiosiomis laboratorijomis.

    JAV viduje vis daugiau atsakomybių tenka Prekybos departamento Dirbtinio intelekto standartų ir inovacijų centrui, kuris turi vertinti augantį pažangių modelių srautą. Tačiau institucijai keliami lūkesčiai didėja greičiau nei pajėgumai, todėl diskusija, kas pirmas testuoja ir kokiais kriterijais, tampa ne tik diplomatine, bet ir praktine problema.

  • Reikjaviko startuolis 50skills pritraukė 5,3 mln. eurų: DI agentai žada mažiau rutinos HR skyriams

    Reikjaviko startuolis 50skills pritraukė 5,3 mln. eurų: DI agentai žada mažiau rutinos HR skyriams

    5,3 mln. eurų etapas plėtrai

    Reikjavike įsikūręs startuolis 50skills pritraukė 5,3 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta spartesnei plėtrai ir produkto vystymui. Įmonė teigia, kad lėšos taip pat bus naudojamos komandos stiprinimui, ypač pardavimų, rinkodaros ir bendruomenės srityse.

    Investicijų etapą bendrai vedė Frumtak Ventures, Swiss Post Ventures, Avant ir DRD Investments. Pasak bendrovės, tai turėtų padėti greičiau diegti sprendimą organizacijoms Šiaurės šalyse ir Jungtinėje Karalystėje.

    Kas yra 50skills ir ką automatizuoja

    50skills, įkurta 2017 metais, kuria žmonių procesų valdymo platformą, skirtą personalo ir vadinamųjų people operations komandų darbui. Pagrindinė idėja yra sujungti organizacijos turimas sistemas į vieną procesų „stuburą“, kuriame dalį veiksmų atlieka automatika, dalį DI agentai, o sprendimų kontrolė lieka žmogui.

    Bendrovė akcentuoja, kad HR komandos valdo šimtus pasikartojančių procesų, tačiau realybėje dar dažnai remiasi el. paštu, skaičiuoklėmis ir rankiniu derinimu. Tokia fragmentacija, ypač didesnėse organizacijose, didina klaidų riziką ir lėtina įdarbinimą, įvedimą į darbą bei vidinius pokyčius.

    „DI keičia, kaip organizacijos kuria vertę. Mūsų darbas yra tai paversti praktišku sprendimu komandoms, atsakingoms už žmones“, – sakė 50skills bendraįkūrėjas ir vadovas Kristján Freyr Kristjánsson.

    Vadovas pabrėžė, kad platformos esmė yra balansavimas tarp griežtai apibrėžtų darbo eigų, kur viskas turi vykti vienodai, DI agentų, kur reikia interpretacijos, ir nuolatinės žmogaus priežiūros, valdymo bei saugumo. Pasak jo, HR srityje toks balansas nėra pasirinkimas, tai yra būtinybė.

    Du produktai ir klientų bazė

    Įmonė nurodo turinti du pagrindinius produktus: „Hire“, kuris veikia kaip kandidatų valdymo sistema, ir „Journeys“, kuri orientuota į HR procesų kūrimą bei vykdymą su DI pagalba. Platformoje procesas aprašomas paprasta kalba, o sistema jį paverčia vykdoma darbo eiga ir fiksuoja kiekvieną žingsnį.

    50skills teigia, kad per pastaruosius 12 mėnesių jų sprendimu HR komandos atliko daugiau nei 4 000 000 veiksmų. Tarp minimų klientų yra Icelandair, Eimskip, Blue Lagoon, Domino’s ir Securitas, taip pat viešojo sektoriaus organizacijos, įskaitant Islandijos užsienio reikalų ministeriją ir Reikjaviko miestą.

    Investuotojų vertinimu, HR technologijų rinkoje auga poreikis sprendimams, kurie ne tik automatizuoja užduotis, bet ir užtikrina atsekamumą bei saugumą. DI agentų taikymas personalo procesuose kelia papildomus reikalavimus duomenų apsaugai, prieigos kontrolei ir aiškiai apibrėžtai atsakomybei, todėl valdymo funkcijos tampa kertinės.

  • Amsterdamo „Duqu“ pritraukė 1 500 000 eurų: kaip DI žada greičiau atrakinti įšaldytas sąskaitas

    Amsterdamo „Duqu“ pritraukė 1 500 000 eurų: kaip DI žada greičiau atrakinti įšaldytas sąskaitas

    Investicija ir „Duqu“ planai

    Amsterdame įsikūręs finansinių technologijų startuolis „Duqu“ pritraukė 1 500 000 eurų pradiniame priešsėkliniame finansavimo etape. Į investuotojų gretas įėjo fondai Curiosity VC ir No Such Ventures.

    Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos dviem kryptims auginti: pačiai platformai, kuri suteikia verslui greitesnę prieigą prie apyvartinių lėšų, ir DI pagrįstam kredito vertinimo sprendimui, siūlomam finansų įstaigoms.

    Kaip veikia sprendimas verslui

    „Duqu“ teigia sprendžianti dažną B2B sektoriaus problemą, kai už atliktus darbus apmokama pavėluotai, o įmonėms tuo metu vis tiek reikia lėšų atlyginimams, atsargoms ar plėtrai. Startuolio modelis remiasi trumpalaikiu avansu pagal išrašytą sąskaitą faktūrą.

    Skirtingai nuo faktoringo, įmonė, pasak „Duqu“, neparduoda savo sąskaitų ir išlaiko tiesioginį ryšį su klientu. Taip pat akcentuojama, kad nėra nustatyto minimalaus ar maksimalaus avanso dydžio, o mokestis taikomas tik pasinaudojus paslauga.

    „Šiandien verslai beveik viską gali susitvarkyti akimirksniu, bet atlikę darbą vis dar laukia savaites, kol gaus apmokėjimą. Tai nebederi su tempu, kuriuo veikia įmonės“, – sakė „Duqu“ vienas iš įkūrėjų Maas de Goede.

    Startuolis nurodo, kad patvirtinus paraišką pinigai pervedami per 24 valandas, o neretai ir per valandą. Tokia dinamika ypač svarbi smulkesnėms įmonėms, kurioms apyvartinių lėšų svyravimai gali greitai sustabdyti augimą.

    DI vertinimas ir paslauga finansų rinkai

    „Duqu“ teigia sukūrusi DI pagrįstą rizikos vertinimo sistemą, kuri automatizuoja apie 95 proc. kreditingumo įvertinimo proceso. Bendrovės teigimu, tai leidžia efektyviau apdoroti daugiau paraiškų, nes didelė dalis sprendimų priėmimo perkeliama į automatizuotą vertinimą.

    Ši technologija siūloma ir kaip baltos etiketės sprendimas bankams, skolintojams bei lizingo bendrovėms, kad šios galėtų automatizuoti paraiškų vertinimą pagal savo kredito politiką. Investuotojai pabrėžia, kad tradiciniams rinkos žaidėjams mažos paraiškos dažnai būna pernelyg brangios vertinti rankiniu būdu.

    „Kredito vertinimas daugeliui paslaugų teikėjų vis dar yra daug darbo reikalaujantis procesas. „Duqu“ automatizuoja reikšmingą jo dalį, o skolintojai išlaiko savo kredito politiką“, – teigė No Such Ventures atstovas Thijn van Helvoirt.

    Startuolis įkurtas 2025 metais spalį, jį įsteigė Maas de Goede, Victor Brouwer ir Diederik Nassenstein. „Duqu“ skaičiuoja turinti beveik 1 500 vartotojų ir nuo starto apdorojusi 4 600 000 eurų paraiškų, iš kurių daugiau nei 1 200 000 eurų jau buvo išmokėta kaip avansai.

  • DI taisyklės Jungtinėse Tautose užvirė: „OpenAI“ ir kiti ragina, bet D. Trumpo stovykla atkerta

    DI taisyklės Jungtinėse Tautose užvirė: „OpenAI“ ir kiti ragina, bet D. Trumpo stovykla atkerta

    Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje kilusi diskusija dėl dirbtinio intelekto saugumo atskleidė vis ryškėjantį pasaulio skilimą: technologijų lyderiai ragina bendras taisykles, o JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovai tam priešinasi. Pastaraisiais metais DI tapo ne vien verslo, bet ir nacionalinio saugumo klausimu, nes didėja tiek kibernetinių, tiek dezinformacijos ir kritinės infrastruktūros rizikos.

    Tarp raginančiųjų spartinti tarptautinį koordinavimą minimi „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Hugging Face“ vadovai. Jų pozicija grindžiama tuo, kad modeliai sparčiai galingėja, o atsakomybės ir kontrolės mechanizmai, ypač tarpvalstybiniu lygmeniu, nespėja su technologijų raida.

    Ko reikalauja technologijų lyderiai

    Vienas svarbiausių siūlymų yra sukurti bendrus rizikų vertinimo standartus, pagal kuriuos prieš diegiant naujus DI įrankius būtų testuojamas jų patikimumas, sauga ir galimos piktnaudžiavimo kryptys. Kalbama ir apie privalomą incidentų bei saugumo spragų registravimą, kad informacija apie realias grėsmes greičiau pasiektų institucijas ir rinkos dalyvius.

    Technologijų vadovai taip pat akcentuoja skaidrumo poreikį: kam ir kokiomis sąlygomis suteikiama prieiga prie pažangių modelių, kaip valdomi jų atnaujinimai ir kokios apsaugos diegiamos siekiant užkirsti kelią kenkėjiškam naudojimui. Šie argumentai pastaruoju metu stiprėja, nes DI vis dažniau vertinamas kaip dvejopo panaudojimo technologija, galinti pasitarnauti ir gynybai, ir atakoms.

    „Jei norime, kad DI tarnautų visuomenei, svarbiausi sprendimai negali būti priimami vien tik laboratorijose“, – sakė „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas.

    JAV atsakas: konkurencija svarbiau

    JAV atstovai Jungtinėse Tautose laikėsi priešingos linijos ir skeptiškai vertino idėją kurti naujas globalias valdymo struktūras. Jų argumentas paprastas: per griežtos taisyklės gali pristabdyti inovacijas, o technologinė lyderystė yra laikoma strateginiu prioritetu, ypač konkurencijoje su Kinija.

    Vašingtonas taip pat pabrėžia, kad saugumo sprendimai turėtų likti valstybių rankose, o ne būti perkelti į tarptautinį biurokratinį aparatą. Tokia pozicija, pasak kritikų, didina riziką, kad pasaulis judės ne vienų taisyklių link, o skils į skirtingus reguliavimo blokus.

    „Tarptautinis dialogas neturėtų virsti globaliu valdymu“, – sakė JAV administracijos atstovas Michaelas Kratsiosas.

    Kodėl ginčas aštrėja dabar

    Diskusijų temperatūra kyla dėl to, kad DI sistemos vis dažniau naudojamos kibernetinio saugumo kontekste ir gali palengvinti tiek gynybines, tiek puolamąsias operacijas. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į DI vaidmenį informacinėse operacijose, kai generuojamas turinys gali būti pritaikytas masinei auditorijai, imituoti tikrus asmenis ar kurti įtikinamas klastotes.

    Jungtinėse Tautose jau anksčiau buvo keliami klausimai, kaip išvengti situacijos, kai pažangūs modeliai tampa sunkiai suvaldomi arba jų platinimas pranoksta institucijų gebėjimą reaguoti. Skirtumas tas, kad šiandien diskusija vyksta nebe teoriniame, o vis labiau praktiniame lygmenyje: valstybės ir bendrovės ieško taisyklių, kurios leistų mažinti rizikas, bet neparalyžiuotų inovacijų.

    Kol kas aiškaus kompromiso nematyti. Jei bendrų principų nepavyks suderinti, labiausiai tikėtinas scenarijus yra skirtingų, tarpusavyje sunkiai suderinamų reguliavimo režimų plėtra, kuri didintų neapibrėžtumą tarptautinėms įmonėms ir apsunkintų kolektyvinį atsaką į DI incidentus.

  • Pudzianowskis tapo GTA herojumi: DI sukurtas vaizdo įrašas sprogdina internetą Lenkijoje

    Pudzianowskis tapo GTA herojumi: DI sukurtas vaizdo įrašas sprogdina internetą Lenkijoje

    Mariuszas Pudzianowskis, penkiskart pasaulio stipriausio žmogaus čempionas ir ilgametis MMA kovotojas, socialiniuose tinkluose vėl pataikė į dėmesio centrą. Šįkart sportininkas pasidalijo įrašu, kuriame jis pats pavaizduotas tarsi kompiuterinio žaidimo herojus.

    Jo „Facebook“ paskyroje pasirodė kelių minučių vaizdo įrašas, sukurtas pasitelkiant dirbtinis intelektas. Stilistika aiškiai primena „Grand Theft Auto“ seriją, tačiau veiksmas perkeltas į Lenkijos kasdienybę, atpažįstamą iš detalių ir miesto vaizdų.

    Vaizdo įraše matomas Pudzianowskio virtualus personažas juda aplinkoje, kurioje netrūksta šiuolaikinių gatvės atributų, tokių kaip elektriniai paspirtukai. Kūrinyje taip pat įterpti ryškūs kultūriniai ir urbanistiniai simboliai, tarp jų ir Varšuvos Kultūros ir mokslo rūmai.

    Įraše pastebimi ir aiškiai atpažįstami komerciniai ženklai, įskaitant „Żabka“ bei „InPost“. Tokie elementai kuria vietinį kontekstą, kuris žiūrovams tampa svarbia humoro ir atpažinimo dalimi, ypač kai „GTA“ estetika sujungiama su realistiškomis Lenkijos detalėmis.

    Šį turinį sukūrė socialiniuose tinkluose veikiantis autorius, žinomas slapyvardžiu „robimyai“, o Pudzianowskis vaizdo įrašą paviešino savo auditorijai. Komentarų skiltyje netrūksta pagyrų už idėją ir kūrybiškumą, o įrašas greitai surinko didelį pasiekiamumą.

    Pudzianowskio ryšys su žaidimų pasauliu nėra visiškai naujas: anksčiau jis buvo tapęs „World of Tanks“ ambasadoriumi. Pastaruoju metu DI įrankiais kuriami trumpi, lengvai plintantys vaizdo klipai tapo viena ryškiausių socialinių tinklų tendencijų, o sportininko pasirinktas formatas taikliai atitinka tai, kas šiuo metu veikia auditorijoms.

  • Rusijos „Vostok Oil“ startuoja Arktyje: pirmieji kroviniai jau pakeliui, ambicijos – milžiniškos

    Rusijos valstybinė naftos bendrovė „Rosneft“ pradėjo komercinį naftos eksportą iš „Vostok Oil“ projekto, vykdomo Arktyje. Pirmieji kroviniai pakrauti naujai pastatytame Sever (Bukhta Sever) terminale Tajmyro pusiasalyje, o tai Maskvai svarbu siekiant ilgalaikio gavybos augimo.

    Projektas pristatomas kaip vienas didžiausių Rusijos energetikos planų, tačiau realūs srautai kol kas gerokai mažesni už anksčiau skambėjusias prognozes. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas prisitaikyti prie sankcijų ir logistikos suvaržymų, perkeliant eksporto centrą į šiaurines kryptis.

    Kas yra „Vostok Oil“ ir kuo jis svarbus?

    „Vostok Oil“ apima keliolika telkinių klasterį ir naują infrastruktūrą atšiauriomis arktinėmis sąlygomis: vamzdynus, uostą, sandėliavimo pajėgumus bei krovos grandinę. „Rosneft“ projektą yra įvardijusi strateginiu, nes jis turėtų tapti pagrindiniu Rusijos naftos gavybos plėtros varikliu ateinantiems metams.

    Ankstesniais vertinimais projektui buvo priskiriamos iki 2 mln. barelių per dieną gamybos ambicijos, kas prilygtų reikšmingai pasaulinės pasiūlos daliai. Vis dėlto dabartiniame etape eksportas kol kas vyksta kukliau, o srautai didele dalimi remiasi jau seniau eksploatuojamais Vankoro telkiniais.

    Kroviniai, maršrutai ir nežinomi pirkėjai

    Pirmųjų siuntų logistika rodo, kad „Rosneft“ bando išnaudoti naująjį šiaurinį eksporto langą. Nafta kraunama į specializuotus tanklaivius ir gabenama tiek į Murmansko regioną perkrovimui iš laivo į laivą, tiek į Aziją per Šiaurės jūrų kelią.

    Pirmieji šios naujos naftos rūšies pirkėjai kol kas neatskleidžiami. Tai atitinka pastarųjų metų praktiką, kai dalis rusiškos kilmės naftos prekybos grandinių tampa mažiau skaidrios dėl ribojimų, draudimo ir laivybos paslaugų apribojimų bei didesnės sankcijų rizikos.

    Arkties eksporto logika sankcijų sąlygomis

    Projekto paleidimas sutampa su Rusijos siekiu rasti naujų gavybos augimo šaltinių ir stabilizuoti eksportą, kai dalis tradicinės infrastruktūros patiria didesnę riziką. Arktinis maršrutas laikomas alternatyva, nes jis mažiau priklausomas nuo kai kurių įprastų Europos krypties logistikos grandžių.

    Tuo pat metu Rusija susiduria su struktūriniais iššūkiais: vakarietiškų technologijų prieinamumo ribojimais, finansavimo brangimu ir didesnėmis projekto įgyvendinimo sąnaudomis šalto klimato zonoje. Dėl to tempai ir apimtys dažnai neatitinka ankstesnių pažadų, o realūs eksporto skaičiai priklauso nuo infrastruktūros plėtros ir laivybos galimybių.

    Rinkai „Vostok Oil“ signalizuoja, kad Rusija bando perbraižyti eksporto geografiją, o Arkties projektai tampa svarbiu ilgalaikio planavimo elementu. Visgi artimiausiu metu didžiausias klausimas – ar pavyks nuosekliai didinti srautus ir užsitikrinti stabilų pirkėjų ratą, nepaisant geopolitinės įtampos ir sankcijų režimo.

  • Kozienicų elektrinės aušinimo ginčas užsitęs: RDOŠ prašo daugiau laiko, pateikti nauji įrodymai

    Ginčas dėl Elektrowni Kozienice vandens naudojimo aušinimui ir poveikio Vyslos ekosistemai gali trukti ilgiau nei planuota. Lenkijos institucijos pripažįsta, kad procedūra dar nebaigta, o sprendimo laukianti energetikos bendrovė pateikė papildomos medžiagos, kuri pakeitė bylos eigą.

    Elektrinę valdanti bendrovė „Enea Wytwarzanie“ dalį blokų aušina vadinamuoju atviru ciklu, kai vanduo imamas iš upės ir po panaudojimo grąžinamas atgal. Aplinkosauginės organizacijos teigia, kad toks sprendimas gali turėti neigiamą poveikį upėje gyvenantiems organizmams, todėl nuo 2021 metais tęsiasi administracinis ir teisinis ginčas.

    Ko prašoma iš „Enea Wytwarzanie“

    Regioninė aplinkos apsaugos direkcija Varšuvoje bendrovei buvo nurodžiusi per 60 dienų pateikti paaiškinimus ir pasiūlyti veiksmus, kaip būtų mažinamas galimas poveikis vandens ekosistemai. Bendrovė dokumentus su paaiškinimais pateikė liepos 16 dieną ir nurodė, kad laukia tolesnių institucijos veiksmų.

    Elektrinės eksploatavimo klausimas aktualus ir dėl jos techninės struktūros. Elektrinėje veikia 11 anglimi kūrenamų blokų, iš kurių tik vienas didžiausias dirba uždaru aušinimo ciklu, o kiti blokai naudoja atvirą aušinimo sistemą, kuri ir kelia didžiausią diskusiją.

    Kodėl sprendimas nukeltas

    Regioninė direkcija skelbia vis dar analizuojanti pateiktą dokumentaciją, ekspertines išvadas bei šalių pozicijas. Kol nėra galutinio sprendimo, nėra ir vykdymo ar apskundimo stadijos, todėl procesas formaliai lieka vertinimo etape.

    Bylą papildomai apsunkino nauja informacija, pateikta po bendrovės atsakymo. Regioninė direkcija informavo, kad liepos 24 dieną kreipėsi į Generalinę aplinkos apsaugos direkciją dėl naujų įrodymų gavimo ir paprašė leisti pratęsti procedūrą, nes atsirado papildomų aplinkybių, kurias privalu įvertinti.

    Generalinė direkcija rugpjūčio 6 dieną Regioninei aplinkos apsaugos direkcijai Varšuvoje skyrė papildomą 3 mėnesių terminą procesui užbaigti. Tai reiškia, kad aiškesnių išvadų realistiškai galima tikėtis ne anksčiau kaip lapkričio mėnesį.

    Kas gali nutikti toliau

    Net priėmus institucijų poziciją, procedūra greičiausiai nesibaigs tą pačią dieną. Po oficialaus vertinimo šalims paprastai suteikiamas laikas susipažinti su išvadomis ir pateikti pastabas, todėl galutinis sprendimas gali nusikelti dar toliau.

    Energetikos sektoriaus kontekstas šiai bylai suteikia papildomo svorio, nes Kozienicų elektrinė laikoma reikšminga Lenkijos elektros sistemos dalimi. Dėl to neatmetama, kad galutinis administracinis kelias gali baigtis kompromisiniu sprendimu, kai reikalaujama poveikį mažinti, tačiau veikla nėra stabdoma.

  • „Ignitis“ stiprina pozicijas Lenkijoje: elektros pardavimai šoktelėjo 64,5 proc., plečiasi ir vėjo parkai

    „Ignitis grupė“ praneša toliau didinanti savo veiklą Lenkijos elektros ir gamtinių dujų rinkose. Bendrovės duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį elektros pardavimų apimtis šalyje augo 64,5 proc., o dujų – 44,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Energetikos bendrovė akcentuoja, kad augimą lemia išplėtotas pardavimų modelis ir didėjanti klientų bazė. Lenkijoje „Ignitis“ dirba su didžiaisiais verslo vartotojais, mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, per agentus bei su instituciniu sektoriumi.

    Pardavimų augimas ir viešieji pirkimai

    Bendrovės skaičiavimais, 2026 metų pirmąjį pusmetį Lenkijoje parduota 0,97 teravatvalandės elektros energijos. Dujų pardavimai per tą patį laikotarpį didėjo nuo 0,15 iki 0,22 teravatvalandės.

    „Ignitis“ taip pat nurodo, kad nuo 2025 metų spalio, pradėjus nuosekliau dirbti su institucinių klientų segmentu, įmonė laimėjo 45 konkursus. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją Lenkijoje, kur viešasis sektorius vis aktyviau perka energiją konkurso būdu ir ieško lankstesnių tiekimo sąlygų.

    Vėjo energetika ir atsinaujinančių išteklių portfelis

    Lenkijoje veikianti „Ignitis Renewables Polska“, atsakinga už atsinaujinančių energijos išteklių projektų plėtrą ir valdymą, bendrovės teigimu, patenka į dešimtuką didžiausių vėjo parkų savininkų šalyje. Tai leidžia „Ignitis“ išlaikyti tvirtesnes pozicijas sparčiai besikeičiančioje Lenkijos žaliosios energetikos rinkoje.

    Įmonės portfelį sudaro trys vėjo parkai: Pomerania, kurio galia siekia 94 megavatus, Silesia I su 50 megavatų ir Silesia II su 137 megavatų. Be to, vystomi ir saulės elektrinių projektai, kurių bendra galia – 24 megavatai.

    „Ignitis“ pažymi, kad svarbiu etapu tapo Silesia II vėjo parko komercinės veiklos pradžia 2025 metų rugpjūčio pabaigoje. Projektas įgyvendintas Opolės vaivadijoje ir apima 38 turbinas, o tai laikoma reikšmingu žingsniu stiprinant bendrovės atsinaujinančios energetikos bazę Lenkijoje.

    Akumuliatoriniai energijos kaupikliai

    Greta vėjo ir saulės projektų „Ignitis“ vis aktyviau investuoja į energijos kaupimo sprendimus, kurie tampa svarbūs didėjant nepastovios generacijos daliai. Bendrovės teigimu, Baltijos regione vystomų akumuliatorinių kaupiklių projektų bendra galia siekia 399 megavatus, o talpa – 798 megavatvalandes.

    Nurodoma, kad neseniai priimtas galutinis investicinis sprendimas dėl kaupiklio projekto, kuris bus įrengtas šalia statomos Tume saulės elektrinės Latvijoje. Tokie projektai paprastai padeda efektyviau išnaudoti prijungimo prie tinklo infrastruktūrą ir didina sistemos lankstumą, o Lenkijoje panašių sprendimų poreikis taip pat sparčiai auga.

    „Rezultatas, pasiektas Lenkijos rinkoje 2026 metų pirmąjį pusmetį, yra nuoseklaus abiejų įmonių komandų darbo rezultatas. Prisidedame prie šalies energetikos transformacijos ir aktyviai dalyvaujame kuriant modernią bei saugią sistemą“, – sakė „Ignitis“ ir „Ignitis Renewables“ vadovas Lenkijoje Maciej Kowalski.

    Pasak jo, tikslas – ne tik didinti vėjo energetikos pajėgumus, bet ir plėsti veiklą energijos kaupimo srityje. Bendrovė taip pat planuoja aktyviau įsitraukti į diskusijas dėl tolesnės Lenkijos energetikos transformacijos sprendimų.

  • „Orlen“ stotyse startuoja pirmasis olejomatas: naudotas kepimo aliejus virs biopriedais degalams

    Lenkijos energetikos ir degalų grupė „Orlen“ kartu su „EMKA OIL“ Plocke pradėjo pilotinį projektą ir vienoje savo tinklo degalinėje pastatė pirmąjį olejomatą. Tai įrenginys, skirtas surinkti panaudotą maistinį aliejų, kuris vėliau perdirbamas ir gali būti naudojamas biokomponentų degalams gamyboje.

    Įmonės teigia, kad sprendimas siejamas su žiedinės ekonomikos principų diegimu ir siekiu patogiai įtraukti gyventojus į atliekų surinkimą. Olejomatas pastatytas netoli gyvenamųjų rajonų ir didelių parduotuvių, kad atliekų pristatymas būtų kuo paprastesnis kasdienėse maršrutų grandinėse.

    „Orlen“ valdybos viceprezidentas, atsakingas už downstream veiklą, Ireneuszas Sitarskis pabrėžė, kad panaudotas kepimo aliejus neturėtų keliauti į nuotekų sistemas, nes gali tapti vertinga žaliava. Pasak jo, tai taip pat dera su strategija kuo labiau išnaudoti esamus perdirbimo pajėgumus apdorojant biologinės kilmės žaliavas.

    Kas blogai, kai aliejus pilamas į kanalizaciją?

    „EMKA OIL“ apklausoje apie aliejaus perdirbimą nurodoma, kad 28,7 proc. respondentų namuose panaudotą aliejų po kepimo vis dar pila į kanalizaciją. Toks elgesys yra viena dažniausių riebalų sankaupų ir vamzdynų užsikimšimų priežasčių, nes atvėsęs aliejus nusėda ant vamzdžių sienelių ir jungiasi su kitomis nuosėdomis.

    Praktika žinoma ne tik buitiniame, bet ir komerciniame sektoriuje, todėl daugelyje Europos miestų skatinami atskiri panaudotų riebalų surinkimo srautai. Surinktas maistinis aliejus, priklausomai nuo užterštumo ir logistikos, gali būti žaliava pažangiems biokomponentams ar kitiems pramoniniams produktams.

    Biokomponentai ir degalų ateitis

    Pastaraisiais metais Europoje griežtėja reikalavimai mažinti transporto išmetimus, todėl auga pažangių biokomponentų paklausa. Panaudotas maistinis aliejus laikomas viena patraukliausių žaliavų dėl to, kad tai atliekos, o jų panaudojimas padeda mažinti tiek taršą, tiek spaudimą pirminėms žaliavoms.

    „Orlen“ teigia, kad plėsdama pažangių biokomponentų gamybą siekia didinti kaštų efektyvumą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių rinkų svyravimų. Pilotinis olejomato projektas gali tapti vienu iš būdų stabiliau užsitikrinti atliekinių žaliavų srautus, jeigu sprendimas pasiteisins ir bus plečiamas visame tinkle.

    Pasak „EMKA OIL“ projekto iniciatorės ir bendrovės viceprezidentės Małgorzatos Rdest, tinkamai parinkta vieta yra esminis veiksnys, kad gyventojai reguliariai atneštų panaudotą aliejų. Lenkijoje, įmonių duomenimis, jau veikia 126 olejomatai, todėl „Orlen“ žingsnis vertinamas kaip bandymas šią infrastruktūrą priartinti prie degalinių ir padidinti surinkimo patogumą.

  • PGE Krakove pradėjo 200 mln. eurų kogeneracijos projektą: kaip miestas per kelerius metus mažins anglį

    Lenkijos energetikos grupės PGE bendrovė PGE Energia Ciepła Krokuvoje pradėjo didelį šilumos ūkio pertvarkos projektą, kuriuo siekiama mažinti anglies naudojimą miesto centralizuotam šildymui. Elektrinėje-šiluminėje jėgainėje EC Kraków planuojama įrengti dujinius kogeneracinius pajėgumus, kurie dalį šilumos ir elektros gamins efektyviau bei su mažesnėmis emisijomis.

    Pirmasis etapas apima 10 dujinių variklių sistemą, kurios bendra įrengtoji galia sieks 100 MWe ir 100 MWt. Šio etapo vertė sudaro apie 200 milijonų eurų, o už įgyvendinimą atsakingas Lenkijos įmonių konsorciumas, kuriame dalyvauja Unibep ir SBB Energy.

    Skaičiuojama, kad nauji įrenginiai galės padengti apie 20 proc. Krokuvos centralizuoto šildymo poreikio. PGE teigimu, projektą planuojama užbaigti 2028 metais, o jo poveikis bus juntamas ir kuro balanse, ir tiekimo patikimumo rodikliuose.

    Daugiau dujų, mažiau anglies

    Įdiegus pirmojo etapo pajėgumus, anglies sunaudojimas EC Kraków turėtų sumažėti apie 200 000 tonų per metus. Šiuo metu, priklausomai nuo sezono ir šilumos poreikio, į jėgainę per metus geležinkeliu atgabenama apie 700 000–800 000 tonų anglies.

    PGE pabrėžia, kad Krokuvos elektrinė yra pagrindinis šilumos tiekėjas miestui ir pagamina apie 70 proc. tiekiamos šilumos. Dėl to modernizacija vertinama kaip investicija ne tik į emisijų mažinimą, bet ir į tiekimo saugumą bei sistemos lankstumą.

    Anglies atsisakymo kaina ir planas iki 2034 metų

    Pagal PGE planus, visas perėjimas prie mažiau taršių technologijų EC Kraków teritorijoje kainuos apie 670 milijonų eurų. Programoje numatyta tolesnė dujinių variklių plėtra, taip pat šilumos siurbliai ir šilumos kaupimo sprendimai, kurie turėtų padėti geriau subalansuoti apkrovas.

    PGE nurodo, kad šios investicijos leistų 2035 metais, palyginti su 2021 metais, sumažinti anglies dioksido emisijas apie 60 proc. Bendrovė akcentuoja ir ekonominį poveikį, nes darbų piko metu projekte planuojama įdarbinti apie 450 žmonių.

    Europos Sąjungos energetikos politikoje šilumos sektoriaus modernizacija laikoma vienu sudėtingiausių etapų, nes centralizuotas šildymas priklauso nuo vietinės infrastruktūros ir ilgalaikių sprendimų. Dujinė kogeneracija daugelyje šalių vertinama kaip tarpinė technologija, o ilgalaikis tikslas siejamas su atsinaujinančia energija, šilumos kaupimu ir efektyvesniu vartojimu.