Tag: Dirbtinis intelektas

  • Buvęs britų žvalgybininkas pritraukė 1 mln. svarų: „Crowd Threat“ plės pasaulinę grėsmių stebėseną

    Buvęs britų žvalgybininkas pritraukė 1 mln. svarų: „Crowd Threat“ plės pasaulinę grėsmių stebėseną

    Buvęs Jungtinės Karalystės kariuomenės žvalgybos darbuotojas Michaelas McCabe’as pritraukė 1 mln. svarų investiciją platformai „Crowd Threat“, kuri fiksuoja saugumo rizikas įvairiose pasaulio šalyse remdamasi vietinių žmonių pranešimais.

    Ši sistema naudoja minios (angl. crowdsourcing) principą: incidentų informaciją teikia vietiniai bendraautoriai, o platforma pateikia atnaujinamas suvestines – nuo ginkluotų konfliktų ir teroro išpuolių iki socialinių neramumų ar nusikalstamumo.

    Tokio tipo grėsmių žvalgybos paklausa auga dėl didėjančių geopolitinių rizikų – jos aktualios ne tik vyriausybėms ar saugumo sektoriui, bet ir tarptautiniu mastu veikiančioms įmonėms, kurios siekia apsaugoti užsienio operacijas bei tiekimo grandines.

    Gautas finansavimas turėtų padėti plėsti platformos aprėptį ir toliau vystyti produktą – įskaitant planus kurti naujas darbo vietas bei pradėti darbą su papildomu sprendimu, orientuotu į bendruomenių įtampų ir galimų neramumų ankstyvą identifikavimą.

    Kaip veikia „Crowd Threat“ modelis

    „Crowd Threat“ siūlo alternatyvą tradicinei grėsmių analizės schemai, kai nuotolinės analitikų komandos stebi žiniasklaidą, socialinius tinklus ir įvairius duomenų srautus. Čia remiamasi vietoje esančių žmonių tinklu – dažniausiai saugumo ar žvalgybos profesionalais.

    Už kiekvieną praneštą incidentą bendraautoriai gauna atlygį. Pranešimai iš pradžių įvertinami pagal teikėjo patikimumo lygį, o vėliau tikrinami pasitelkiant dirbtinį intelektą ir žmonių peržiūrą.

    Bendrovės teigimu, toks modelis gali mažinti sąnaudas ir leisti grėsmes fiksuoti arčiau įvykių vietos, taip pat greičiau pastebėti naujai kylančias rizikas, kurias nuotoliniai analitikai gali praleisti.

    Nuo darbo Irake iki startuolio plėtros

    M. McCabe’as žvalgybos srityje dirbo daugiau nei du dešimtmečius – Jungtinės Karalystės kariuomenėje ir privačiose saugumo įmonėse, tarp jų ir Irake. Jis taip pat įkūrė žvalgybos programinę įrangą vystančią bendrovę „Intelligence Fusion“, kuri 2022 metais buvo įsigyta „Sigma7“.

    „Crowd Threat“ jis įkūrė 2025 metais, o platforma sukurta kartu su Niukaslio technologijų įmone „Wubbleyou“. Skelbiama, kad ji veikti pradėjo šių metų birželį.

    Šiuo metu tinkle yra daugiau nei 200 bendraautorių iš 17 šalių šešiuose žemynuose, o incidentai registruojami pasauliniu mastu.

    Plėtros planai ir naujas produktas

    M. McCabe’as siekia didinti „Crowd Threat“ aprėptį, ypač Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje. Ilgalaikis tikslas – išauginti tinklą iki 10 000 bendraautorių.

    Investicijos lėšos taip pat bus skirtos sukurti septynias naujas darbo vietas ir vystyti antrą produktą, kuris, kaip teigiama, galėtų padėti atpažinti bendruomenių įtampas bei suteikti ankstyvus perspėjimus apie galimus riaušių ar smurto protrūkius.

    „Jei ryte sprogdavo sprogstamasis įtaisas, iki dienos pabaigos jau žinodavome visą kontekstą. Iš to kilo mintis – kodėl negalėtume pasitelkti vietinių tinklų visame pasaulyje?“ – yra sakęs M. McCabe’as, prisimindamas darbą Irake.

    Bendrovė įsikūrusi Niukaslyje ir pranešė, kad finansavimą gavo iš „North East Accelerate Fund“ ir NPIF II – PXN Equity Finance – priemonių, susijusių su „Northern Powerhouse Investment Fund II“ (NPIF II).

  • Europos „akys kosmose“: „Marble Imaging“ pritraukė 6 mln. eurų VHR palydovų tinklui

    Europos „akys kosmose“: „Marble Imaging“ pritraukė 6 mln. eurų VHR palydovų tinklui

    Vokietijoje įkurta Žemės stebėjimo duomenų bendrovė „Marble Imaging“ pritraukė papildomus 6 mln. eurų finansavimo, kuriuo sieks greičiau plėsti labai aukštos raiškos (VHR) palydovų žvaigždyną.

    Investicijai vadovavo rizikos kapitalo fondas „Cherry Ventures“, o nauja injekcija pratęsė anksčiau pradėtą 5,3 mln. eurų pradinį (seed) etapą, kuriam vadovavo „High-Tech Gründerfonds“.

    „Marble Imaging“ įkurta 2023 metų rugpjūtį Brėmene. Įmonė kuria VHR palydovų konstelaciją, kuri, jos teigimu, leistų teikti Žemės stebėjimo (EO) duomenis ir analitiką iki kartą per valandą – tai svarbu situacijose, kai sprendimus reikia priimti greitai.

    Bendrovė akcentuoja vadinamąjį „palydovų suverenitetą“: VHR vaizdai yra svarbi įvestis tiek saugumo, tiek komercinės žvalgybos užduotims, tačiau Europa ir dalis jos partnerių vis dar priklauso nuo neeuropinių tiekėjų, todėl tam tikrose teritorijose gali netekti prieigos prie vaizdų.

    Kam bus naudojami duomenys

    „Marble Imaging“ nurodo, kad EO duomenys ir jų pagrindu kuriama analitika gali prisidėti prie greitesnio sprendimų priėmimo gynybos, klimato saugumo, krizių ir nelaimių valdymo, energetikos transformacijos, infrastruktūros ir mobilumo srityse.

    Įmonė jau teikia duomenų analizės paslaugas: nuo objektų aptikimo situacijos supratimui iki reljefo analizės, pravažumo (trafficability) vertinimo, pakrančių objektų stebėsenos ir žemės dangos klasifikavimo.

    Lygiagrečiai vystoma dirbtiniu intelektu paremta analitikos platforma, skirta kelių šaltinių duomenis paversti praktinėmis įžvalgomis vartotojams.

    Pirmasis palydovas – 2027-aisiais

    Pirmasis bendrovės palydovas „Marble Sat-1“, pasak įmonės, jau pilnai finansuotas, baigęs priešskrydinius bandymus ir planuojamas paleisti 2027 metų pradžioje.

    Skelbiama, kad jis turėtų fiksuoti vaizdus iki 0,7 metro erdvinės raiškos matomoje ir artimojo infraraudonojoje spektro dalyje, taip pat rinkti duomenis trumpojo bangos ilgio infraraudonojoje srityje.

    Naujas finansavimas, bendrovės teigimu, turėtų paspartinti visos konstelacijos plėtrą. Ilgesnio laikotarpio tikslas – iki 2030 metų turėti 30 palydovų.

    „Kad priimtume geresnius sprendimus, prieiga prie duomenų turi būti greita ir pritaikoma veiksmams“, – sako „Marble Imaging“ bendraįkūrėjas ir vadovas Robertas Hookas.

  • Prados reklama sužavėjo, o „Dior“ sulaukė DI įtarimų: kūrėjai paaiškino, kas buvo naudota

    Prada šiemet internautus sužavėjo šventine kampanija, primenančia klasikines animacijas, o „Dior“ kalėdinis filmas socialiniuose tinkluose sukėlė ginčą dėl galimo dirbtinio intelekto (DI) panaudojimo.

    Prados projekte „Drawing Prada: Animated by Hand“ šalia aktorių Maios Hawke ir Sadie Sink pasirodo ranka piešti personažai. Prie kampanijos prisidėjo animatorius Johnas Pomeroy, dirbęs prie filmų „Pocahontas“ ir „Fantazija 2000“.

    Žiūrovai ypač palankiai įvertino nostalgišką estetiką, švelnią piešinio manierą ir aiškiai parodytą kūrybinį procesą. Prekės ženklas dalijosi užkulisiais: eskizais ir pačiu Pomeroyu dirbant prie piešinių.

    Tuo metu „Dior“ pasirinko panašią kryptį – animuotą pasakojimą – tačiau reakcijos pasirodė kur kas labiau išsiskyrusios. Dalis žmonių ėmė nagrinėti kadrus ir ieškoti požymių, būdingų generatyviniu DI kurtiems vaizdams.

    „Dior“ filmas ir detalės, kurias pastebėjo žiūrovai

    „Dior“ kampaniją „Christian Dior’s Night in Color“ režisavo prancūzų animatorius Sylvainas Chomet, žinomas iš Oskarui nominuotų filmų „Trio iš Belleville“ ir „Iluzionistas“.

    Šešių minučių filmo veiksmas vyksta Paryžiuje 1949 metais. Pasakojime Christianas Dioras kuria suknelę Marlenei Dietrich, o žiūrovai stebi eskizų gimimą, audinių parinkimą ir darbo detales.

    Animacijoje gausu namų mados simbolių: pavyzdžiui, telefone „atsiliepia“ garsusis Médaillon krėslas – dizaino motyvas, siejamas su „Dior“ nuo pat pirmųjų kolekcijų.

    Žiūrovai taip pat atpažįsta baltą terjerą Bobby – mėgstamą Dioro šunį – ir kitus su mados namų istorija siejamus motyvus, įskaitant bites bei metalinę žvaigždę, kurios ištakos siejamos su 1946 metų įvykiu.

    Kulminacijoje pristatoma suknelė, įkvėpta garsiosios „Junon“ iš 1949 metų rudens–žiemos haute couture kolekcijos. Originalas šiandien saugomas Niujorko Metropolitan Museum of Art rinkiniuose.

    Filme neatsitiktinai pasirinkta ir Marlenei Dietrich skirta linija: tekste primenamas aktorės reikalavimas, siejamas su filmu „Trema“ (1950) – „No Dior, no Dietrich“.

    Įtarimai dėl DI ir kūrėjų atsakymas

    Po kampanijos premjeros socialiniuose tinkluose pasirodė ekrano nuotraukos ir įrašai, kuriuose vartotojai rodė detales, jų manymu, panašias į DI generuojamų vaizdų klaidas.

    Daugiausia dėmesio sulaukė personažų rankos: kai kuriuose sustabdytuose kadruose pirštai atrodė nenatūraliai, o dalis komentatorių teigė įžvelgiantys papildomus pirštus. Taip pat aptarinėtos iškraipytos raidės ir kintančios kontūrų smulkmenos judesyje.

    Tokie „nelygumai“ išties neretai pastebimi generatyvinio DI medžiagoje, kuri gali sunkiau išlaikyti vienodą rankų, užrašų ar daiktų formą skirtinguose kadruose. Kita vertus, tradicinėje animacijoje proporcijos taip pat sąmoningai deformuojamos dėl judesio dinamikos, todėl pavienis sustabdytas kadras gali atrodyti keistai.

    Į įtarimus sureagavo Sylvainas Chomet ir filmo prodiuseris Aton Soumache: jie žurnalui „Variety“ neigė, kad kampanijos piešiniai buvo sukurti generatyviniu DI.

    Anot jų, darbas truko septynis mėnesius, prie projekto dirbo apie 20 žmonių, tarp jų – šeši animatoriai. Komanda kūrė personažus, fonus ir svarbiausias judesio fazes.

    Kūrėjai kartu pripažino, kad nedidele apimtimi buvo pasitelkta automatinė interpolacija – technika, leidžianti tarp animatorių paruoštų kadrų sugeneruoti tarpinius, kad judesys būtų sklandesnis.

    Kodėl ginčas kilo būtent dabar

    „Dior“ nuo pat pradžių akcentavo tradicinį meistriškumą ir laikui imlų animatorių darbą, lygindamas jį su haute couture kūryba. Dėl to klausimai apie gamybos priemones tapo ypač jautrūs.

    Šiuolaikinė animacija jau seniai derina rankinį piešinį ir skaitmeninius įrankius, kurie padeda spalvinant, montuojant ar glodinant judesį. Tai nebūtinai panaikina autoriaus indėlį, jei kūrybiniai sprendimai ir pagrindiniai kadrai lieka žmonių rankose.

    Vis dėlto generatyvinio DI proveržis pakeitė auditorijos jautrumą: vien iš vaizdo darosi vis sunkiau atspėti, kaip jis sukurtas. „Dior“ atvejis parodė, kad net dirbant su pripažintu režisieriumi kampanija gali atsidurti įtarimų centre.

  • „OpenAI“ teigia išsprendusi Navjė–Stokso uždavinį: ką tai reikštų matematikams?

    „OpenAI“ pranešė, kad vienas jos dirbtinio intelekto modelių išsprendė vieną sunkiausių šiuolaikinės matematikos uždavinių – Navjė–Stokso problemą. Šios lygtys aprašo skysčių, pavyzdžiui, vandens, ir moksline prasme – oro – judėjimą.

    Navjė–Stokso lygtys svarbios aiškinant tokius reiškinius kaip vandenynų srovės, kraujo cirkuliacija ar oro srautas aplink lėktuvo sparnus. Tačiau matematikai dešimtmečius ginčijosi ir ieškojo atsakymo, ar šioms lygtims visada egzistuoja „tvarkingi“, nuoseklūs sprendiniai.

    Dėl to JAV įsikūręs Clay matematikos institutas Navjė–Stokso problemą įtraukė į vadinamųjų Tūkstantmečio premijos uždavinių sąrašą. Tai septyni garsiausi ir sudėtingiausi neišspręsti moderniosios matematikos klausimai.

    Už pirmą teisingą kiekvieno iš jų sprendimą numatyta 1 mln. JAV dolerių premija. Dabar „OpenAI“ teigia pasiūliusi sprendimą, o tai kelia ne tik susižavėjimą, bet ir klausimą, kaip pasikeistų matematikų darbas, jei proveržiai vis dažniau ateitų iš DI.

    Sprendimas dar nereiškia pabaigos

    Svarstant, ar tai galėtų reikšti „žmogaus matematikos“ pabaigą, tenka grįžti prie to, kas iš tiesų yra matematinis įrodymas. Paprastai tai argumentas, kuris remiasi priimtomis prielaidomis ir žingsnis po žingsnio pagrindžia teiginį.

    Net ir esant kompiuterių pagalbai, kol įrodymas nėra patikrintas, matematikų bendruomenė jo nepriima. O kai įrodymą sugeneruoja DI, žmogaus priežiūra ir kompetencija, kaip pabrėžiama tekste, vis tiek išlieka būtina.

    Be to, matematikoje svarbu ne vien žinoti, kad teorema teisinga. Ne mažiau svarbu suprasti, kodėl ji teisinga ir ką galima išmokti iš paties įrodymo.

    „Įrodymo suvirškinimas“ ir nauji klausimai

    UCLA profesorius Terence’as Tao, vienas žymiausių pasaulio matematikų, šį darbą po įrodymo patvirtinimo yra pavadinęs „įrodymo suvirškinimu“. Tai apima bandymus pertvarkyti argumentą į natūralesnę formą, supaprastinti sudėtingas vietas, susieti jį su jau žinomomis teorijomis ar išgryninti metodus, pritaikomus kitur.

    Toks darbas neretai pats sukuria naują matematiką. Kitaip tariant, proveržis nebūtinai uždaro temą – jis gali atverti naujas kryptis, kurios anksčiau nebuvo matomos.

    Kodėl vieno įrodymo neužtenka

    Net ir „suvirškinus“ įrodymą, matematinis darbas paprastai nesibaigia. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad svarbūs rezultatai dažnai tampa atspirties tašku naujiems atviriems uždaviniams, o kai kurių Navjė–Stokso problemos variantų naujasis metodas gali ir neaprėpti.

    Matematikai taip pat nuolat ieško alternatyvių jau įrodytų teiginių įrodymų, nes skirtingi keliai gali pateikti skirtingų įžvalgų. Kaip pavyzdys minimas Pitagoro teoremos atvejis: ji įrodyta dar antikoje, tačiau XX amžiaus pradžioje išleistoje knygoje buvo surinkta daugiau nei 300 jos įrodymų, sukurtų per du tūkstantmečius.

    Tai rodo, kad įrodymų vertė dažnai slypi ne tik patvirtinime, bet ir paaiškinime. O kas tiksliai įrodymą paverčia „aiškinančiu“ ar „nušviečiančiu“, tebėra atviras klausimas net matematikos filosofijoje – ir tai DI sistemoms gali būti kur kas sunkiau nei vien rasti formaliai teisingą argumentą.

    Todėl net jei DI vis dažniau pasiūlys įrodymus, žmonėms greičiausiai liks esminė dalis: suprasti, kaip tie įrodymai veikia, kaip jie susiję su platesne matematika ir kokius naujus klausimus jie leidžia užduoti.

  • Vokietijos „Marble Imaging“ pritraukė 6 mln. eurų itin raiškių palydovų „žvaigždynui“

    Vokietijos „Marble Imaging“ pritraukė 6 mln. eurų itin raiškių palydovų „žvaigždynui“

    Brėmene įsikūrusi Žemės stebėjimo (EO) bendrovė „Marble Imaging“ pritraukė dar 6 mln. eurų: startuolis kuria pirmąją Vokietijoje komercinę itin didelės raiškos (VHR) palydovų „žvaigždyno“ sistemą.

    Apie investiciją pranešė portalas „EU-Startups“ – tai vadinamasis „Seed“ raundo pratęsimas, kuriam vadovavo investuotojai „Cherry Ventures“.

    Ankstesnį kartą bendrovė apie investicijas skelbė 2025 metų gruodį: tuomet užbaigė 5,3 mln. eurų „Seed“ etapą, o bendra pritraukta suma pasiekė 11,3 mln. eurų.

    „Marble Imaging“ teigia, kad jų tikslas – suteikti galimybę gauti iki kasvalandinius EO duomenis ir analitiką, kad sprendimai gynybos, krizių valdymo ar infrastruktūros srityse galėtų būti priimami greičiau.

    Kaip veiks „Marble Imaging“ sprendimas

    Bendrovė įkurta 2023 metų rugpjūtį. Ją įsteigė Robertas Hookas, dr. Gopika Suresh, Alexanderis Eppas ir dr. Raulas Scarlatas.

    Startuolis plėtoja ne tik palydovų tinklą, bet ir dirbtiniu intelektu paremtą analitikos platformą, kuri įvairių šaltinių duomenis paverčia praktinėmis įžvalgomis.

    Įmonė jau siūlo duomenų analizės paslaugas, tarp jų – objektų aptikimą situacinei žvalgybai, reljefo analizę ir pravažumo vertinimą, pakrančių turto stebėseną bei žemės dangos klasifikavimą.

    Kodėl Europa siekia „akių kosmose“

    „Marble Imaging“ pabrėžia, kad itin didelės raiškos vaizdai yra svarbūs tiek saugumui, tiek komercinei žvalgybai, tačiau Europa ir dalis partnerių vis dar priklauso nuo neeuropinių tiekėjų.

    Pasak bendrovės, tokia priklausomybė didina riziką netekti stebėjimo aprėpties strategiškai svarbiose vietovėse, o tai gali sukurti ir ekonominių, ir saugumo spragų.

    „Cherry Ventures“ atstovas Filipas Damesas teigė, kad Europai reikia savo „akių kosmose“, o „Marble Imaging“ siekia su DI pagalba paversti palydovinius vaizdus atsakymais, kurių tikisi valstybės ir gynybos institucijos.

    Pirmasis palydovas – 2027 metų pradžioje

    Pirmasis bendrovės palydovas „Marble Sat-1“ jau pilnai finansuotas, praėjo priešskrydinius bandymus ir planuojamas paleisti 2027 metų pradžioje.

    Nurodoma, kad palydovas galės fiksuoti vaizdus iki 0,7 m erdvine skiriamąja geba matomojoje ir artimojo infraraudonojo spektro dalyje, taip pat rinks duomenis trumpųjų bangų infraraudonajame spektre.

    Gautas 6 mln. eurų kapitalas bus naudojamas greitesniam „žvaigždyno“ plėtimui. „Marble Imaging“ tikslas – iki 2030 metų turėti 30 palydovų.

    Įmonės vadovas Robertas Hookas teigė, kad tolesnė plėtra pirmiausia priklauso nuo kapitalo, o ne nuo technologijos: bendrovė akcentuoja, jog paklausa jau įrodyta, o programinė įranga naudojama mokančių klientų.

  • Danijos startuolis „Memora“ pritraukė 1,7 mln. eurų ir žada modernizuoti Europos kapines

    Danijos startuolis „Memora“ pritraukė 1,7 mln. eurų investiciją, kad vienoje platformoje sujungtų kapinių administravimą, priežiūrą ir ryšį su šeimomis.

    Kaip rašo „EU-Startups“, investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas True Collective, o buvęs „Kahoot!“ atstovas Chrisas Evansas prie komandos prisijungs kaip technologijų vadovas (CTO) 2027 metų pradžioje.

    Įmonės ištakos neįprastos: pradžioje ji pati teikė kapų priežiūros paslaugas šeimoms, o sodininkai važinėjo tarp kapinių ir atliktus darbus fiksavo programėlėje.

    Tačiau praktinė patirtis atskleidė didesnę problemą – daugelis kapinių vis dar dirba rankiniais ir tarpusavyje nesuderintais procesais, todėl „Memora“ ėmė kurti sprendimą pirmiausia kapinių darbuotojams ir administracijai.

    Kaip veikia „Memora“ platforma

    Dabar platformą perka pačios kapinės, o darbus atlieka jų darbuotojai. Sistemoje kapinių administratoriai gali planuoti ir paskirstyti užduotis, o sodininkai – dokumentuoti atliktus darbus telefonu.

    Šeimos, savo ruožtu, gali gauti nuotraukas ir atnaujinimus, kai kapas sutvarkomas, taip pat matyti bendruomenės naujienas. Platformoje numatyta ir galimybė dalintis prisiminimais apie mirusiuosius.

    „Memora“ teigia jau naudojanti dirbtinį intelektą tam, kad sodininkų atlikti darbai greičiau virstų aiškiais pranešimais šeimoms – taip mažinama administracinė našta ir gerinama komunikacija.

    Kodėl startuolis keitė kryptį

    Įmonės įkūrėjas ir vadovas Johanas Toftas-Nielsenas pabrėžia, kad dirbdami kapinėse jie pamatė daug nematomų procesų: šeimos dažnai nemato kasdienio darbo apimties, o kapinių darbuotojams trūksta patogių skaitmeninių įrankių.

    Pasak jo, platforma kuriama kartu su kapinių vadovais, sodininkais ir šeimomis, o jų patirtys laikomos esminėmis kuriant sprendimą, tinkantį realioms situacijoms.

    Plėtra į Europą ir platesnis kontekstas

    Gavusi naują kapitalą „Memora“ ketina plėsti veiklą ir siūlyti savo modelį kapinėms visoje Europoje. Bendrovė akcentuoja, kad milijonai kapaviečių žemyne vis dar administruojamos fragmentuotai, o tai apsunkina kasdienį darbą ir ryšį su artimaisiais.

    Pastaraisiais metais Europoje matomas didesnis dėmesys skaitmeniniams sprendimams, susijusiems su palikimo administravimu ir gedėjimo paslaugomis – „Memora“ šioje erdvėje išsiskiria tuo, kad orientuojasi į kapinių veiklos valdymą ir informacijos pateikimą šeimoms.

  • NVIDIA vadovas Jensenas Huangas atsidūrė skandalo centre: romanas ir įtarimai dėl Kinijos žvalgybos

    NVIDIA vadovas Jensenas Huangas atsidūrė skandalo centre: romanas ir įtarimai dėl Kinijos žvalgybos

    NVIDIA vadovas Jensenas Huangas atsidūrė nepriklausomo tyrimo centre, kuriame persipina asmeniniai santykiai ir įtarimai dėl galimų ryšių su Kinijos žvalgyba.

    Kaip skelbė „Financial Times“, ažiotažas kilo po vidinės Huango žinutės darbuotojams, išsiųstos lapkričio 8 dieną. Joje jis pripažino slėptą romaną.

    Tyrime minimi Huango artimi ryšiai su Alice Huang – bendrovės „Megaspeed“ direktore. Internete greitai paplito bendros jų nuotraukos, o kartu – spėlionės, kad vadovas galėjo tapti „Kinijos agentės“ taikiniu.

    Pats Huangas viešai nepateikė informacijos, kuri rodytų, kad buvo pažeistos įmonės paslaptys ar kilusi grėsmė JAV nacionaliniam saugumui. Jis išreiškė pasirengimą bendradarbiauti su tarnybomis, kad būtų išsklaidytos abejonės.

    NVIDIA inicijuoja nepriklausomą tyrimą

    NVIDIA valdyba pranešė pradėjusi nepriklausomą tyrimą dėl pasirodžiusių pranešimų apie galimą veiklą užsienio žvalgybos naudai. Tyrimą prižiūrės nepriklausomų direktorių komitetas, jam padės nepriklausomas teisininkas.

    Valdyba akcentavo, kad prioritetas – JAV nacionalinis ir ekonominis saugumas, taip pat bendrovės ir akcininkų interesai. Kartu pabrėžta, jog šiuo metu išlaikomas pasitikėjimas Jensenu Huangu ir jo artimiausia komanda.

    Tuo metu Kinijos pusė viešai atmetė amerikiečių paskelbtus vertinimus, vadindama juos nepagrįstomis spekuliacijomis ir bandymu diskredituoti šalį.

    Fone – NVIDIA svarba DI rinkoje

    Skandalas kilo itin jautriu metu: NVIDIA yra viena brangiausiai vertinamų pasaulio įmonių, o jos pozicijos sustiprėjo dėl sparčios dirbtinio intelekto plėtros.

    Tekste teigiama, kad bendrovė buvo pirmoji, kuri biržoje buvo pasiekusi 5 trilijonų JAV dolerių vertinimą. Dėl vietos tarp lyderių ji nuolat konkuruoja su „Microsoft“ ir „Apple“.

    Jensenas Huangas gimė 1963 metais Taivane. Būdamas 30-ies jis su dar dviem bendraįkūrėjais įkūrė NVIDIA ir ilgus metus vadovavo bendrovės plėtrai – nuo žaidimų grafikos revoliucijos iki šiandienos DI infrastruktūros lustų rinkos.

    Publikacijoje jo turtas vertinamas 160–185 mlrd. JAV dolerių, tačiau ši informacija nėra pateikiama kaip oficialus patvirtintas skaičius.

  • JSW gavo 1,066 mlrd. zlotų paskolą: finansavimas pakeitė planuotą dviejų įmonių pardavimą

    Lenkijos anglies kasybos bendrovė „Jastrzębska Spółka Węglowa“ (JSW) pasirašė 1,066 mlrd. zlotų paskolos sutartį su Pramonės plėtros agentūra (ARP). Įmonė pripažįsta esanti sudėtingoje situacijoje, o naujas finansavimas turėtų suteikti laikiną finansinį atokvėpį.

    Paskolos sutartis sudaryta 2026 metų lapkričio 9 dieną. JSW nurodė, kad šis sprendimas pakeičia anksčiau svarstytą planą parduoti dvi grupės įmones – „Jastrzębskie Zakłady Remontowe“ ir „Przedsiębiorstwo Budowy Szybów“.

    Kaip skelbiama, paskola yra svarbi 2026 metų vasarį sudaryto vykdomojo susitarimo dalis. Kartu pažymima, kad galutinė finansavimo suma priklausys nuo to, kiek lėšų ARP pritrauks pardavusi iždo vertybinius popierius.

    Pinigai bus skiriami ne tik einamajai veiklai, bet ir JSW grupės gelbėjimo (programos) įgyvendinimui: numatoma reorganizacija, orientuota į sąnaudų mažinimą ir veiklos optimizavimą.

    Kam pirmiausia bus panaudotos lėšos

    JSW praneša, kad pirmiausia paskolos lėšos bus skirtos atsiskaityti už 400 mln. zlotų avansą, susijusį su 2026 metų kovo 9 dieną pasirašyta preliminaria dviejų įmonių akcijų ir dalių pardavimo sutartimi, taip pat padengti nuo avanso išmokėjimo iki jo grąžinimo priskaičiuotas palūkanas.

    Vėliau finansavimas būtų nukreiptas į JSW veiklos finansavimą gelbėjimo programos laikotarpiu ir pačių gelbėjimo iniciatyvų įgyvendinimą. Šios priemonės siejamos su grupės veiklos pertvarka, kuri turėtų padėti sumažinti veiklos kaštus.

    JSW taip pat pažymi, kad dėl šios paskolos įmonė išsaugos abi anksčiau planuotas parduoti bendroves. Grąžinus ARP sumokėtus avansus, preliminari akcijų ir dalių pardavimo sutartis turėtų automatiškai netekti galios.

    Paskola bus mokama dalimis ir su sąlygomis

    Paskola bus išmokama dalimis (tranšomis), o kiekvienos kitos dalies išmokėjimas susietas su papildomomis sąlygomis. Tarp jų – reikalavimas gauti JSW finansuojančio konsorciumo (pagal 2023 metų balandžio 12 dienos konsorciuminio finansavimo sutartį) sutikimą prisiimti šį įsipareigojimą ir nustatyti jo užtikrinimo priemones.

    Be to, JSW turės teikti planuojamų optimizavimo ir gelbėjimo veiksmų, mažinančių sąnaudas, sąrašus, pateikti su paskolos užtikrinimu susijusius dokumentus bei periodiškai atsiskaityti už įgyvendintas priemones ir ankstesnės tranšos panaudojimą.

    Numatyta, kad finansavimas gali galioti iki 2038 metų birželio 30 dienos, o pagrindinės sumos grąžinimui taikoma atidėta pradžia (karencija) iki 2029 metų birželio 30 dienos. Palūkanos, kaip nurodoma, turėtų būti mokamos kas ketvirtį be karencijos.

    Taip pat pažymima, kad ARP gali sustabdyti tranšų išmokėjimą, jei, agentūros vertinimu, laiku grąžinti paskolą taptų rizikinga. O JSW grupės gelbėjimo programos keitimui reikės ARP pritarimo.

    Kuo užsiima JSW grupė

    JSW grupė yra vienintelė kietojo koksavimo anglies (angl. hard coking coal) gamintoja Europos Sąjungoje ir viena iš svarbių koksą, naudojamą plieno gamyboje, tiekiančių bendrovių. Pagrindinė grupės veikla – koksavimo anglies gamyba ir prekyba, taip pat kokso bei anglies chemijos produktų gamyba ir pardavimas.

  • Lenkijos „Energoinstal“ keičia veiklos kryptį: akcijos Varšuvoje šoktelėjo 21,89 proc.

    Lenkijos energetikos ir pramonės statybų bendrovė „Energoinstal“ skelbia iš esmės keičianti veiklos modelį – ir tai akimirksniu pakėlė investuotojų nuotaikas. Lapkričio 9 dieną bendrovės akcijos Varšuvos biržoje pabrango 21,89 proc.

    Kaip rašoma WNP.pl publikuotoje informacijoje, įmonė atsisako iki šiol dominavusios veiklos krypties ir orientuosis į naujas kompetencijas, tarp jų – techninį ir inžinerinį konsultavimą. Taip pat numatyti rebrandingas ir pavadinimo keitimas.

    Valdyba sprendimą dėl veiklos perorientavimo priėmė 2026 metų lapkričio 9 dieną. Aiškinama, kad jis gimė įvertinus ankstesnio verslo modelio ekonominį efektyvumą bei turimų operacinių aktyvų rinkos potencialą, atlikus strateginių pasirinkimų peržiūrą.

    Bendrovė pabrėžia, kad tradiciniai segmentai – pramoninių investicijų generalinė ranga ir stambiagabaričių konstrukcijų bei slėginių elementų gamyba – patiria struktūrinius rinkos pokyčius, didinančius sisteminę riziką.

    Ką planuoja daryti bendrovė

    Įmonė nurodo, kad vykstant dukterinių įmonių inkorporavimo procesui „Energoinstal“ tampa vieningu juridiniu vienetu. Integruotoje struktūroje būtų sutelkti inžineriniai-techniniai specialistai ir specializuota tyrimų bei analizės infrastruktūra.

    Strategijoje numatoma resursus ir kapitalą perkelti į didesnės maržos, pasikartojančius užsakymus generuojančią veiklą, kuri užtikrintų stabilesnius pinigų srautus. Kartu planuojama palaipsniui gesinti arba iš dalies „užmigdyti“ kapitalui imlias kryptis, ypač generalinę rangą ir sunkiųjų konstrukcijų gamybą.

    Bendrovės teigimu, konsultacinė veikla, inžinerinės analizės, poavarinių įvykių ekspertizės ir įrenginių likutinio resurso vertinimas reikalauja minimalios išorinės garantinės skolos ir pasižymi stabilesniu užsakymų kartojimusi.

    Nauji veiklos „stulpai“

    Pagal valdybos sprendimą vienu pagrindinių naujos veiklos ramsčių turėtų tapti aukštos specializacijos techninis ir inžinerinis konsultavimas. Minimos ir tokios paslaugos kaip poavarinių įvykių ekspertizė, pirminių priežasčių analizės (RCA) bei pramoninių procesų auditai.

    Kitas akcentuojamas segmentas – pažangios medžiagų analizės, eksploatacinė diagnostika ir pramonės bei energetikos įrenginių degradacijos bei likutinio tarnavimo laiko vertinimas.

    Tarp krypčių taip pat įvardijama pelningų segmentų išlaikymas: specializuotos užsienio paslaugos, įskaitant tiesioginę veiklą Nyderlanduose, bei aktyvų, susijusių su lazerinėmis technologijomis, monetizavimas.

    Įmonė priduria, kad jos turima tyrimų ir analizės infrastruktūra turėtų veikti kaip vidinis įrodymų pagrindas ekspertizėms ir analizėms, suteikiant daugiau autonomijos ir trumpesnį inžinerinių išvadų laiką.

    Rebrandingas ir planai keisti pavadinimą

    Siekiant komercializuoti inžinerinių konsultacijų ir techninių analizių kryptį, „Energoinstal“ planuoja sukurti ir rinkai pristatyti dedikuotą operacinį prekių ženklą. Skelbiama, kad jis veiktų tiesiogiai bendrovės struktūroje.

    Taip pat inicijuotos procedūros dėl pačios bendrovės pavadinimo keitimo. Konkretaus naujo pavadinimo žadama neatskleisti iki profesionalaus kūrimo ir patikrų proceso pabaigos, įskaitant patentinės ir registrinės „švaros“ vertinimą.

    Rinka sureagavo, bet metų vaizdas kitoks

    Bendrovės pranešimai buvo palankiai sutikti biržoje – lapkričio 9 dieną „Energoinstal“ tapo stipriausiai brangusia tądien Varšuvos biržos bendrove. Tačiau, atmetus šį šuolį, akcijų kaina daugiau nei metus judėjo žemyn, o nuo 2026 metų pradžios akcijos buvo atpigę 32,71 proc.

    Finansiniuose rezultatuose taip pat matomas pablogėjimas: per pirmus tris 2026 metų ketvirčius grupės pajamos siekė 30,6 mln. zlotų (metais anksčiau – 32,7 mln. zlotų). Grynasis nuostolis per tą patį laikotarpį sudarė 4,4 mln. zlotų, kai 2025 metų pirmus tris ketvirčius grupė buvo uždirbusi 3,4 mln. zlotų pelno.

    „Energoinstal“ būstinė yra Katovicuose, o bendrovė Lenkijoje žinoma dėl darbų energetikos statybų segmente – ji buvo generalinis 75 MWe energetinio bloko Zofiuvekos šiluminėje elektrinėje Jastržembėje rangovas.

  • Krokuvos išpuolis išryškino policijos spragas: pareigūnams trūko net neperšaunamų liemenių

    Išpuolis Krokuvos centre atskleidė skaudžią spragą Lenkijos policijoje: pareigūnai, kurie sulaikė užpuoliką ir buvo sužeisti, neturėjo neperšaunamų liemenių, o agresorius – turėjo balistinę apsaugą.

    Kaip rašoma portale WNP.pl, tai kelia klausimą, ar sužalojimai nebūtų buvę lengvesni, jei policininkai kasdienėms patruliavimo užduotims turėtų lengvas, po uniforma dėvimas liemenes.

    Straipsnyje pabrėžiama, kad augant socialinei įtampai, radikalizacijai ir lengvėjant prieigai prie ginklų, pareigūnų susidūrimas su ginkluotu užpuoliku tampa vis realesne rizika. Papildomu veiksniu įvardijamos ir karo už rytinės sienos patirtys.

    Krokuvos įvykiai pakeitė iki šiol vyravusį požiūrį, jog tokio pobūdžio grėsmė yra reta. Minima ir tai, kad dėl pranešimo apie galimai padėtą sprogmenį iš vieno objekto Krokuvoje teko evakuoti 350 žmonių, o policija skelbė visoje šalyje sulaikiusi penkis galimus užpuoliko „mėgdžiotojus“.

    Lengva balistinė apsauga – kasdienybės standartas Vakaruose

    Lenkijos diskusijoje akcentuojama, kad kalbama ne apie sunkią taktinę įrangą specialiosioms pajėgoms, o apie šiuolaikines, judesių nevaržančias liemenes, kurios daugelyje Vakarų šalių yra įprasta patrulių aprangos dalis.

    Tekste pabrėžiama ir simbolinė, visuomenę erzinanti detalė: Krokuvos atakos metu užpuolikas, turėjęs balistinę liemenę, buvo geriau apsaugotas nei pareigūnai, atsakingi už gyventojų saugumą. Šis kontrastas, anot autorių, parodė, kad vien mokymai nekompensuoja apsaugos priemonių trūkumo.

    Kriminologas Brunonas Hołystas straipsnyje atkreipia dėmesį, kad panašius smurto protrūkius ne visada skatina organizuotas terorizmas – kartais tai būna pavieniai, asmeninių išgyvenimų ar patirtos skriaudos vedami asmenys. Tokie atvejai, jo vertinimu, gali kartotis.

    Finansavimas ir rekordas, kuris problemos neišsprendė

    Publikacijoje aprašoma, kad Lenkijoje jau kurį laiką didinami apsauginių priemonių pirkimai, tačiau procesą lėtino ir politiniai sprendimai. Minimas prezidento veto įstatymui, susijusiam su SAFE instrumentu, kuris buvo sustabdęs daugiau nei 7,1 mlrd. zlotų, planuotų Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms tarnyboms.

    Po veto, rašoma, valdžia paskelbė alternatyvų planą: 2026 metų gegužę Vidaus reikalų ir administracijos ministerija informavo, kad planuojami pirkimai policijai, pasienio apsaugai ir Valstybės apsaugos tarnybai bus finansuojami nacionalinėmis lėšomis, įtraukiant juos į civilinių pasirengimo gynybai programą.

    Pasak tekste cituojamų policijos duomenų, iki 2025 metų pabaigos į padalinius pristatyta daugiau nei 12 tūkst. individualių balistinių apsaugos priemonių. Lyginimui pateikiami ankstesni skaičiai: 2022 metais nupirkta 1 035, 2023 metais – 2 770, o 2024 metais – 7 100 po apranga maskuojamų neperšaunamų liemenių.

    Problema aktuali ir pareigūnėms

    Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad didėjant moterų daliai tarnybose, įranga turi būti pritaikyta ir joms. Teigiama, jog klasikinės liemenės, projektuotos pagal vyrišką anatomiją, daliai pareigūnių būna nepatogios ir riboja judėjimą.

    Pateikiamas kontekstas: 2024 metų kovą Lenkijos kariuomenėje tarnavo daugiau nei 17 tūkst. moterų (13 proc. profesinės tarnybos karių), o policijoje moterys sudaro apie 20 proc. visų pareigūnų. Tekste nurodoma, kad kuriami anatomiškai pritaikyti sprendimai, leidžiantys išlaikyti balistines savybes ir kartu užtikrinti patogumą.

    Pagrindinė publikacijos žinutė – Krokuvos tragedija priminė, jog šiuolaikinėse grėsmėse pirmoji gynybos linija yra asmens apsauga, o jos kaina dažnai mažesnė nei sunkių sužalojimų gydymas, kompensacijos ar patyrusių pareigūnų praradimas.