CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Arlen“ po debiuto Varšuvos biržoje smunka į dugną: ketvirčio nuostolis ir pajamų kritimas 63 proc.

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje kotiruojamos Lenkijos uniformų ir techninės aprangos gamintojos „Arlen“ akcijos gegužės 27 dieną smuko daugiau kaip 10 proc. ir pasiekė žemiausią lygį bendrovės biržos istorijoje. Investuotojų reakciją paskatino pirmojo 2026 metų ketvirčio rezultatai, parodę staigų pelningumo lūžį.

    Bendrovė pranešė patyrusi 2,78 mln. eurų konsoliduotą grynąjį nuostolį, tenkantį patronuojančios įmonės akcininkams, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu fiksavo apie 0,26 mln. eurų pelno. Veiklos nuostolis siekė apie 2,85 mln. eurų, o EBITDA rodiklis taip pat tapo neigiamas ir sudarė maždaug 2,45 mln. eurų.

    Kas nutiko pajamoms?

    Pagrindinė problema – gerokai mažesnės pardavimo apimtys. Konsoliduotos pajamos per ketvirtį siekė apie 4,93 mln. eurų, tai yra 63 proc. mažiau nei prieš metus, kai jos sudarė apie 13,55 mln. eurų.

    „Arlen“ aiškina, kad tokį kritimą daugiausia lėmė užsakymų struktūra: 2025 metų pirmąjį ketvirtį bendrovė vykdė didelės vertės pristatymus Lenkijos kariuomenei pagal trejų metų sutartį ir papildomai tiekė produkciją Europos Sąjungos šalims. 2026 metų pirmąjį ketvirtį analogiškų didelių užsakymų nebuvo, todėl pajamos natūraliai grįžo į žemesnį lygį.

    Smūgis persimetė ir į kitus segmentus

    Pajamų kritimas pagrindiniame segmente tiesiogiai atsiliepė ir audinių padaliniui, kuris tiekia žaliavas uniformoms bei kuprinėms. Šio segmento pajamos siekė apie 1,95 mln. eurų ir buvo maždaug 67 proc. mažesnės nei prieš metus, o segmentas patyrė apie 0,39 mln. eurų grynąjį nuostolį vietoje maždaug 1,02 mln. eurų pelno pernai.

    Tokia dinamika rinkoje dažnai vertinama kaip signalas apie cikliškumą ir priklausomybę nuo pavienių didelių sutarčių. Tai ypač aktualu bendrovėms, kurių klientai yra valstybės institucijos ar gynybos sektorius, kur užsakymų grafikai gali būti netolygūs, o pristatymai koncentruojasi į atskirus ketvirčius.

    Dividendai po gero 2025 metų finišo

    Silpnas 2026 metų startas kontrastuoja su 2025 metų rezultatais. „Arlen“ skelbė, kad per 2025 metus uždirbo apie 12,49 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno, tenkančio patronuojančios įmonės akcininkams.

    Dėl to bendrovės vadovybė siūlo akcininkams išmokėti apie 2,83 mln. eurų dividendų. Dividendų diena numatyta liepos 6 dieną, o išmokėjimas planuojamas 2026 metų rugsėjo 15 dieną.

    „Arlen“ yra specializuotos apsauginės ir techninės aprangos, skirtos tarnyboms bei uniformuotoms struktūroms, gamintoja. Bendrovė Varšuvos biržos pagrindinėje rinkoje debiutavo 2025 metų birželį, todėl pastarieji ketvirčio skaičiai investuotojams tapo pirmu rimtesniu testu, kaip įmonė atrodo be išskirtinai didelių vienkartinių užsakymų.

  • Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašė gynybos sutartį: numatyta bendra priešlėktuvinių raketų gamyba

    Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašė partnerystės saugumo ir gynybos srityje sutartį, kuria siekiama glaudinti karinį bendradarbiavimą bei stiprinti NATO rytinį flangą. Abiejų šalių lyderiai pabrėžė, kad ilgalaike strategine grėsme išlieka Rusija, todėl susitarimas orientuotas į atgrasymą ir greitesnį reagavimą į galimas krizes.

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad dokumentas praktikoje pirmiausia didina Lenkijos saugumą ir aiškiai įvardija bendros gynybos motyvaciją. Sutartyje numatyta, kad dvišalė veikla bus derinama su NATO mechanizmais, tačiau paliekama erdvės operatyviems sprendimams ir tiesioginei paramai, kai reikalingas greitas atsakas.

    „Abi pusės sutaria, kad ilgalaikė strateginė grėsmė Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir visam NATO yra Rusija“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Akcentas gynybos pramonei

    Vienas svarbiausių sutarties praktinių elementų – gynybos pramonės bendradarbiavimas, įskaitant bendrą naujos kartos vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų kūrimą ir gamybą. Taip pat numatytas darbas su pažangiomis technologijomis, apimančiomis oro gynybą, bepiločius orlaivius ir kibernetinį saugumą.

    Jungtinės Karalystės pusė nurodė, kad stipresnė pramoninė partnerystė turi prisidėti prie tiekimo grandinių patikimumo, didesnio atsparumo krizėms ir naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo. Kartu pabrėžiama interoperabilumo svarba, kad abiejų šalių pajėgos galėtų veikti kuo sklandžiau įvairiose operacijų srityse.

    Dronai, kibernetinis saugumas, dezinformacija

    Susitarime numatoma plėsti bendras iniciatyvas dėl bepiločių sistemų ir kovos su dronais sprendimų, taip pat stiprinti pasirengimą elektroninės kovos scenarijams. Be to, dėmesys skiriamas kibernetinėms grėsmėms ir informacinėms operacijoms – nuo kibernetinių atakų iki dezinformacijos kampanijų, kurios pastaraisiais metais tapo nuolatine saugumo darbotvarkės dalimi.

    Šalys taip pat įvardijo bendradarbiavimo kryptis, susijusias su sienų saugumu ir kova su organizuotu nusikalstamumu, ypač tais atvejais, kai šios veiklos susipina su priešiškų valstybių destabilizavimo priemonėmis. Praktikoje tai reiškia glaudesnį institucijų koordinavimą ir geresnį keitimąsi informacija.

    Pasirašyta istorinėje vietoje

    Sutartis pasirašyta Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų bazėje Northolt, Vakarų Londone. Tai simboliška vieta, nes per Antrąjį pasaulinį karą čia veikė lenkų naikintuvų eskadrilės, o netoliese yra paminklas Lenkijos lakūnams.

    Šis susitarimas papildo ankstesnius regioninius gynybos formato stiprinimo žingsnius Europoje, kai valstybės vis dažniau remiasi ne tik daugiašaliais NATO sprendimais, bet ir dvišaliais susitarimais, skirtais greitesniam reagavimui bei pramoninių pajėgumų didinimui. Lenkija ir Jungtinė Karalystė gynybos ir saugumo bendradarbiavimo sutartį buvo pasirašiusios ir anksčiau, 2017 metais Varšuvoje.

  • Airbus plečia gamyklą Sevilijoje: iki 2027 metų didins A330neo konversijas į skraidančius tanklaivius

    Naujas pajėgumas Sevilijoje

    „Airbus Defence and Space“ nusprendė plėsti San Pablo gamyklą Sevilijoje ir iki 2027 metų pabaigos joje įkurti papildomą A330neo perdarymo į karinius tanklaivius centrą. Ši vieta jau dabar yra vienas svarbiausių „Airbus“ karinės aviacijos mazgų Europoje.

    Sevilijos gamykla geriausiai žinoma kaip galutinio surinkimo vieta, kur ruošiami kariniai orlaiviai, įskaitant A400M Atlas. Plėtra reiškia, kad greta esamų gamybos ir surinkimo procesų bus kuriamos naujos darbo vietos ir infrastruktūra specializuotoms konversijoms.

    Kodėl reikia daugiau skraidančių tanklaivių?

    Sprendimą skatina augantis poreikis oro pajėgoms turėti papildymo ore galimybes, kurios leidžia naikintuvams ir transporto lėktuvams ilgiau išlikti misijoje. Tokie tanklaiviai ypač svarbūs didėjant budėjimo, oro policijos ir atgrasymo operacijų apimtims Europoje.

    Šiuo metu 19 valstybių yra pateikusios užsakymus iš viso 91 A330MRTT tipo skraidančiam tanklaiviui. Tuo pat metu metiniai šio modelio gamybos pajėgumai siekia apie penkis orlaivius, todėl eilė užsakymams ilgėja, o pristatymo terminai tampa kritiniu veiksniu.

    Ką reiškia A330MRTT programa?

    A330MRTT yra daugiafunkcis tanklaivis ir transporto orlaivis, kuriamas iš civilinės A330 platformos, o naujesnė A330neo versija pasižymi efektyvesniais varikliais ir mažesnėmis eksploatacijos sąnaudomis. Civilinis A330 gali skristi iki maždaug 13 000 kilometrų ir gabenti iki kelių šimtų keleivių, o karinė versija pritaikoma degalų perdavimui ore ir strateginiam transportui.

    „Airbus“ planas Sevilijoje remiasi esama kompetencija ir infrastruktūra, todėl konversijų apimtys turėtų augti greičiau nei statant visiškai naują gamyklą nuo nulio. Tai taip pat padeda standartizuoti procesus ir mažinti programos siaurąsias vietas, kurios atsiranda, kai vienu metu auga tiek užsakymų skaičius, tiek skubos reikalavimai.

    „Esamoje infrastruktūroje ir pasitelkiant darbuotojų kompetencijas Sevilijoje bus kuriamos papildomos vietos A330neo transformacijai į skraidančius tanklaivius degalų papildymui ore“, – teigiama pranešime.

    Plėtra vyksta ir platesniame kontekste: dalis Europos valstybių, įskaitant pastaruoju metu sprendimus priėmusias šalis, vis dažniau pirmenybę teikia Europos gamintojų sprendimams. Tai siejama ne tik su tiekimo greičiu, bet ir su ilgalaikiu aptarnavimu, pramoniniu bendradarbiavimu bei strateginiu savarankiškumu gynybos srityje.

  • „Orlen“ rems DI tyrimus: partnerystė su Ideas ir 2026 metų renginiai nuo hakatono iki vasaros mokyklos

    Energetikos ir naftos perdirbimo grupė „Orlen“ pradeda bendradarbiavimą su Tyrimų institutu Ideas, kurio tikslas – stiprinti dirbtinio intelekto tyrimus ir talentų ugdymą. Partnerystė orientuota į tai, kad akademinės žinios greičiau pasiektų verslą ir realias pramonės užduotis.

    Šalys pabrėžia, kad bendradarbiavimas apims tiek finansinę paramą, tiek įsitraukimą į iniciatyvas, kurios jungia mokslą, verslą ir viešąjį sektorių. Pagrindinis akcentas – žmonės ir kompetencijos, be kurių DI sprendimų diegimas tampa priklausomas nuo išorinių tiekėjų.

    Fokusas – talentai ir praktika

    „Tai partnerystė, kuri pirmiausia yra investicija į žmones. Ideas suteikia jauniesiems tyrėjams sąlygas augti, o mes norime padėti šį procesą paspartinti“, – sakė „Orlen“ atstovė Sylwia Snopkiewicz.

    Bendradarbiavimo rėmuose numatyta parama keliems 2026 metais vyksiantiems mokslo ir edukaciniams projektams. Tarp jų – „IdeasShack 2026 Demo Day“, kuris yra hakatono finalas, suburiantis studentus, doktorantus ir jaunuosius tyrėjus iš įvairių Europos šalių.

    Tokio tipo hakatonuose dalyviai kelias savaites kuria prototipus ir sprendžia konkrečias technologines bei visuomenines problemas, padedami mentorių iš universitetų ir technologijų įmonių. Verslui tai tampa būdu anksti pamatyti perspektyvias komandas, o akademinei bendruomenei – greičiau išbandyti idėjas praktikoje.

    Dėmesys DI saugai ir patikimumui

    Partnerystėje numatytas ir tarptautinis renginys „MLSS Reliability & Safety 2026“, planuojamas birželio 29 dieną–liepos 3 dieną Krokuvoje. Tai vasaros mokykla, skirta doktorantams ir jauniems tyrėjams, kurioje daug dėmesio skiriama DI patikimumui, saugai ir rizikų valdymui.

    Šios temos pastaraisiais metais tapo vienomis svarbiausių dėl spartaus generatyvinių modelių taikymo. Įmonėms aktualu ne tik našumas, bet ir tai, kaip DI elgiasi nestandartinėse situacijose, kaip užtikrinamas rezultatų atkartojamumas, duomenų apsauga ir atsakomybės ribos.

    Platesnis tikslas – technologinė nepriklausomybė

    „DI plėtra yra ne vien technologijų klausimas, bet ir skaitmeninis suverenitetas bei gebėjimas auginti savo kompetencijas. Stiprus DI ekosistemos pagrindas prasideda nuo žmonių“, – teigė prof. Piotr Sankowski, vadovaujantis Tyrimų institutui Ideas.

    Numatyta, kad 2026 metais bus remiami ir kiti moksliniai susitikimai, įskaitant ELLIS padalinių koordinatorių susitikimą, „AI+Mat Workshops“ renginius, taip pat metų pabaigoje planuojamą „Pre NeurIPS“ tipo iniciatyvą, kurioje pristatomi naujausi tyrimų rezultatai.

    Abi pusės šį bendradarbiavimą sieja su platesne europine kryptimi – stiprinti vietines kompetencijas ir kurti sprendimus, kuriuos būtų galima diegti strateginiuose sektoriuose. Praktinis tikslas – kad DI tyrimai neapsiribotų laboratorijomis, o virstų taikomais produktais ir procesais pramonėje.

  • Lenkų „Zetkama“ taikosi į duomenų centrų aušinimą: DI bumas kelia poreikį taupyti energiją

    Duomenų centrų rinka Europoje ir pasaulyje pastaraisiais metais auga vienu sparčiausių tempų infrastruktūros sektoriuje. Kartu su DI sprendimų plėtra ir debesijos paslaugų paklausa didėja ir kritiškai svarbi grandis – energiją taupančios duomenų centrų aušinimo sistemos.

    Į šią kryptį aiškiai orientuojasi Lenkijos pramonės bendrovė „Zetkama“, priklausanti grupei „Mangata Holding“. Įmonė siekia stiprinti pozicijas aušinimo grandinėje, kur reikalinga patikima armatūra ir komponentai uždaroms aušinimo sistemoms.

    Kas keičiasi duomenų centruose?

    Didėjant skaičiavimo apkrovoms, auga ir energijos poreikis, todėl aušinimas tampa ne tik techniniu, bet ir ekonominiu klausimu. Pramonės stebėtojai fiksuoja, kad planuojami projektai didėja, o naujos kartos objektai dažnai projektuojami jau šimtų megavatų galios poreikiui.

    Šią tendenciją iliustruoja ir Uptime Institute skaičiai: nuo 2025 metų sausio iki gruodžio 10 dienos užfiksuota 127 didelių duomenų centrų statybos iniciatyvų, kurių kiekvieno numatomas elektros poreikis siekia bent 100 MW. Tai reiškia, kad rinka vis labiau krypsta į didelio masto objektus, kuriems reikia maksimaliai patikimų inžinerinių sprendimų.

    Elektra ir vanduo – du ribojantys veiksniai

    Duomenų centrams būtina ne tik elektros energija, bet ir aušinimo resursai, ypač vanduo, jei taikomos vandeniu paremtos schemos. Intensyviai dirbantys serveriai ir tinklo įranga generuoja daug šilumos, todėl šilumos šalinimas tampa nuolatiniu procesu, o ne epizodine užduotimi.

    „Duomenų centrų aušinimo rinka yra labai patraukli, auga dinamiškai, bet kartu kelia aukštus technologinius ir kokybės reikalavimus“, – sakė „Zetkama“ vadovas Marekas Felsztyńskis.

    Įmonės atstovai pabrėžia, kad įrangos patikimumas čia tikrinamas griežčiau nei daugelyje kitų pramonės sričių. Aušinimas turi veikti ir tada, kai atliekami priežiūros ar remonto darbai, todėl visos sistemos projektuojamos su rezervavimu ir tęstinumo scenarijais.

    Nerūdijančios medžiagos ir robotizacija

    Augant reikalavimams energijos efektyvumui, patikimumui ir našumui, aušinimo sprendimai greitai keičiasi. „Zetkama“ skelbia lygiagrečiai dirbanti ties naujais gaminiais, įskaitant nerūdijančių medžiagų sprendimus, pritaikytus duomenų centrų aušinimo sistemoms.

    „Didėjant reikalavimams energijos efektyvumui, patikimumui ir našumui, rinka labai greitai evoliucionuoja. Todėl kuriame naujus sprendimus, plečiame nerūdijančių medžiagų gaminius ir investuojame į gamybos technologijas, įskaitant pasirinktų procesų robotizaciją“, – sakė „Zetkama“ strategijos ir plėtros direktorius Robertas Wojtynekas.

    Tokios investicijos leidžia didinti gamybos mastelį, užtikrinti kokybės pakartojamumą ir greičiau prisitaikyti prie duomenų centrų operatorių reikalavimų. Bendrovė teigia, kad artimiausiais metais duomenų centrų ir serverinių segmentas turėtų tapti vis svarbesne jos pajamų dalimi.

  • DI bumas kelia Pietų Korėjos akcijas: „SK Hynix“ peržengė 1 trln. eurų ribą

    DI bumas kelia Pietų Korėjos akcijas: „SK Hynix“ peržengė 1 trln. eurų ribą

    Pietų Korėjos lustų gamintojos „SK Hynix“ akcijos trečiadienį šoktelėjo iki 11 proc., o bendrovės rinkos vertė pirmą kartą peržengė 1 trilijono eurų ribą. Investuotojai ir toliau aktyviai perka su dirbtiniu intelektu susijusių puslaidininkių bendrovių akcijas, tikėdamiesi ilgalaikio paklausos augimo.

    Nuo metų pradžios „SK Hynix“ akcijų kaina, remiantis rinkos duomenimis, buvo pakilusi maždaug 250 proc. Pagrindinis variklis yra sparčiai auganti didelio pralaidumo atminties lustų paklausa, nes tokie komponentai reikalingi DI serveriams ir skaičiavimo greitintuvams duomenų centruose.

    Esminis vaidmuo DI tiekimo grandinėje

    „SK Hynix“ laikoma viena svarbiausių didelio pralaidumo atminties tiekėjų pasaulinėje DI ekosistemoje, o rinkos dalyviai tai sieja su bendrovės pozicijomis tarp pagrindinių DI lustų gamintojų partnerių. Dėl šios priežasties įmonės rezultatai vis dažniau vertinami kaip indikacija, kokiu tempu plečiasi duomenų centrų investicijos.

    Tą pačią prekybos dieną brango ir kitos sektoriaus akcijos: „Samsung Electronics“ fiksavo nuosaikesnį kilimą. Ralis tęsiasi po to, kai „Samsung Electronics“ pastarosiomis savaitėmis taip pat buvo pasiekusi 1 trilijono eurų rinkos vertės ribą.

    Rizika: per didelė indeksų koncentracija

    „SK Hynix“ ir „Samsung Electronics“ kartu sudaro daugiau nei 40 proc. pagrindinio Pietų Korėjos akcijų indekso „Kospi“ svorio. Tai reiškia, kad viso indekso kryptis tampa ypač priklausoma nuo pasaulinės DI infrastruktūros ciklo ir atminties bei puslaidininkių kainodaros.

    Analitikai įspėja, kad tokia koncentracija gali padidinti rinkos svyravimus: bet koks tiekimo grandinių sutrikimas ar lėtesnis duomenų centrų plėtros tempas gali stipriau atsiliepti ne tik atskiroms bendrovėms, bet ir visam indeksui. Papildomu veiksniu išlieka geopolitinė įtampa, galinti paveikti technologijų komponentų prekybą ir gamybos planus.

    Ar augimas dar turi erdvės?

    Rinkoje akcentuojama, kad pastarųjų mėnesių kainų šuolį lydi ir gerėjančios pelno prognozės. Strategai teigia, kad kai kuriais atvejais analitikų keliami uždarbio lūkesčiai auga sparčiau nei akcijų kainos, todėl vertinimai gali atrodyti santykinai patrauklesni, nei sufleruoja vien antraštės apie rekordines kapitalizacijas.

    „Pagrindiniai verslo rodikliai ir vertinimai išlieka tvirti“, – sakė KB Financial Group strategas Peteris Kimas, kalbėdamas apie „SK Hynix“ ir „Samsung Electronics“.

    Vis dėlto artimiausiais ketvirčiais investuotojai labiausiai stebės, ar DI serverių ir greitintuvų paklausa išliks tokia pat intensyvi, bei kaip keisis atminties lustų kainos. Nuo to priklausys, ar euforiją biržoje pakeis tvaresnis, rezultatais pagrįstas augimas.

  • „Nvidia“ skelbia 140 mlrd. eurų planą Taivane: rinkos šoka, o Kinijai žinutė aiški

    „Nvidia“ skelbia 140 mlrd. eurų planą Taivane: rinkos šoka, o Kinijai žinutė aiški

    Taivano technologijų sektoriaus akcijos kilo po to, kai „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas Taipėjuje pristatė gerokai išaugusias bendrovės išlaidų ir plėtros ambicijas saloje. Rinka tai įvertino kaip dar vieną signalą, kad pasaulinė lustų ir DI infrastruktūros paklausa išlieka itin didelė.

    Pasak „Nvidia“, metinės išlaidos Taivane turi pasiekti apie 150 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 140 mlrd. eurų, kai prieš kelis metus jos siekė 10–15 mlrd. JAV dolerių. Investicijų šuolis siejamas su spartėjančiu duomenų centrų ir DI skaičiavimų pajėgumų didinimu.

    4 000 darbuotojų kompleksas Taipėjuje

    „Nvidia“ taip pat paskelbė apie naujo biurų komplekso „Constellation“ statybas šiaurinėje Taipėjaus dalyje. Bendrovė nurodė, kad kompleksas turėtų priimti apie 4 000 darbuotojų ir, planuojama, duris atverti 2030 metais.

    Vadovo teigimu, tai reikštų keliskart didesnį „Nvidia“ darbuotojų skaičių Taivane nei dabar. Tokia plėtra rodo, kad bendrovė čia mato ne tik gamybos partnerių bazę, bet ir ilgalaikį inžinerinių kompetencijų centrą.

    Kas laimėjo biržose ir kodėl

    Po naujienų brango didžiųjų Taivano puslaidininkių grandinės dalyvių akcijos, tarp jų ir TSMC, kuri gamina „Nvidia“ projektuojamus lustus. Taivano akcijų indeksas taip pat fiksavo augimą, investuotojams vertinant žinią kaip papildomą impulsą regiono tiekimo grandinei.

    Rinkos reakciją sustiprino ir platesnis kontekstas: su DI susijusių lustų bei atminties produktų paklausą augina naujos kartos duomenų centrai. Pastaraisiais metais didžiausi technologijų žaidėjai vis dažniau skelbia daugiametes investicijas į skaičiavimo pajėgumus, energijos infrastruktūrą ir tiekimo saugumą.

    Kinijos faktorius ir eksporto ribojimai

    „Nvidia“ sprendimai skelbiami tuo metu, kai bendrovė susiduria su griežtesniais reguliaciniais barjerais pardavimams į žemyninę Kiniją. Dėl eksporto kontrolės taisyklių keitėsi ir „Nvidia“ regioninių pajamų struktūra, o Taivano vaidmuo tiekimo grandinėje dar labiau išryškėjo.

    „Taivanas yra DI revoliucijos epicentras“, – sakė Jensenas Huangas.

    Ekspertai pažymi, kad investicijos Taivane yra ir technologinis, ir geopolitinis signalas: „Nvidia“ siekia užsitikrinti gamybos pajėgumus, talentus bei artimą bendradarbiavimą su partneriais, kol pasaulis varžosi dėl pažangiausių lustų. Tuo pat metu didėjantis dėmesys alternatyvioms gamybos geografijoms rodo, kad tiekimo grandinės diversifikavimas išlieka strateginis prioritetas.

  • Kinijos policija gavo išmaniuosius akinius: atpažįsta balsus, veidus ir numerius – kas toliau?

    Kinijos policija gavo išmaniuosius akinius: atpažįsta balsus, veidus ir numerius – kas toliau?

    Kinijos Tiandzino mieste policijos pareigūnams pradėti dalyti specialiai teisėsaugai sukurti išmanieji akiniai, skirti patruliavimui ir patikroms. Valstybinės žiniasklaidos cituojami pareigūnai teigia, kad ši įranga turi padėti greičiau pastebėti įtartinas situacijas ir operatyviau reaguoti į incidentus.

    Teigiama, kad prie interneto prijungti akiniai turi kamerą ir bateriją, kurios pakanka vidutinei pamainai, o sistema realiu laiku gali atpažinti objektus, kelio ženklus ir transporto priemonių valstybinius numerius. Praktikoje tai leidžia patruliams greičiau patikrinti informaciją ir priimti sprendimus vietoje, nesikreipiant į atskiras duomenų bazes rankiniu būdu.

    Technologijos aprašyme minima ir balso atpažinimo funkcija, o tai rodo, kad įrenginiai gali fiksuoti bei analizuoti aplinkos garsus. Nors oficialiame pranešime tiesiogiai neakcentuojamas veidų atpažinimas, vienas paviešintas pavyzdys leidžia suprasti, kad tokia galimybė gali būti integruota arba pasiekiama per susietas sistemas.

    „Akiniai padėjo identifikuoti pasiklydusį senjorą, kuris negalėjo aiškiai pasakyti savo duomenų, ir mes susisiekėme su jo šeima“, – sakė pareigūnas.

    Be patruliavimo, išmanieji akiniai naudojami ir eismo valdymui, kai kamera nuskaito numerius ir gali patvirtinti, ar transporto priemonė turi teisę patekti į ribojamas zonas, pavyzdžiui, prie mokyklų. Tokiais atvejais paprastai taikomas išankstinis leidimų modelis, kai vairuotojai turi iš anksto užregistruoti automobilius specialiose saugumo sistemose.

    Ši praktika papildo platesnį Kinijos viešojo saugumo technologijų paveikslą, kuriame vaizdo stebėjimas ir analitika naudojami plačiai. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama DI taikymui, kai stebėjimo duomenys ne tik kaupiami, bet ir automatiškai analizuojami, ieškant atitikmenų, ryšių ar rizikos signalų.

    Tuo pat metu panašios krypties sprendimai vystomi ir už Kinijos ribų. Vakarų rinkose išmanieji akiniai sparčiai populiarėja vartotojų segmente, tačiau kartu auga ir susirūpinimas dėl privatumo, ypač kai įrenginiai tampa pajėgūs nepastebimai filmuoti, identifikuoti žmones ar sieti vaizdą su išorinėmis duomenų bazėmis.

    Diskusijos dėl reguliavimo intensyvėja, nes technologija juda greičiau nei aiškios taisyklės, apibrėžiančios, kada ir kokiomis sąlygomis leidžiama rinkti biometrinius duomenis viešose erdvėse. Ekspertai pabrėžia, kad skaidrumas, auditas ir griežtos duomenų apsaugos procedūros tampa esminiais kriterijais, jei tokie įrankiai naudojami valstybės institucijose.

  • Vienas video užklausos tekstas „Google“ „Gemini“ išnaudojo 5 val. limitą: kas vyksta?

    Vienas video užklausos tekstas „Google“ „Gemini“ išnaudojo 5 val. limitą: kas vyksta?

    „Google“ pradėjus taikyti atnaujintus „Gemini“ naudojimo limitus, dalis mokančių vartotojų susidūrė su netikėta problema: viena itin sudėtinga užduotis gali akimirksniu „suvalgyti“ visą penkių valandų limitą. Situacija išplito socialiniuose tinkluose, kai vartotojas parodė, kad vaizdo generavimo užklausa užpildė limitą nuo 0 iki 100 proc., tačiau galutinio rezultato jis taip ir negavo.

    Pagal naują modelį „Gemini“ limitai skiriasi nemokamiems ir mokamiems naudotojams. Prenumeratoriai, naudojantys „Google AI Pro“ planą, paprastai turi didesnę savaitinę kvotą, tačiau kartu taikomas ir slenkantis, kas penkias valandas atsinaujinantis limitas, kuris gali būti gerokai mažesnis už savaitinį.

    Problemos esmė ta, kad limitai siejami ne su konkrečiu užklausų skaičiumi, o su skaičiavimo resursais, kurių reikia užduočiai atlikti. Tai reiškia, kad paprastos užklausos „kainuoja“ nedaug, o sudėtingos, pavyzdžiui, vaizdo generavimas su konkrečiu žmogaus atvaizdu, nurodyta kalba ir scenarijumi, gali pareikalauti nepalyginamai daugiau resursų.

    Kodėl tai sukelia pasipiktinimą?

    Kritika kyla dėl to, kad vartotojui iš anksto beveik neįmanoma suprasti, kiek limito „suvalgys“ konkretus prašymas. Skirtingai nei aiškus „užklausų skaičius per dieną“, skaičiavimo resursų principas neturi aiškios „matuoklės“, todėl žmonės gali netyčia išnaudoti kvotą vienu bandymu.

    Dar daugiau klausimų kelia atvejai, kai limitas išnaudojamas, o rezultatas nepateikiamas. Tokiu atveju vartotojas faktiškai sumoka ne tik pinigais, bet ir prarastu laiku, nes iki atsinaujinimo tenka laukti, o užduotis lieka neįvykdyta.

    „Google“ reakcija ir ką tai reiškia toliau

    Į viešai aptariamą atvejį sureagavo „Google“ „Gemini“ vadovas Joshas Woodwardas, nurodęs, kad situacija jį nustebino ir komanda pažadėjo ją įvertinti. Tokie komentarai signalizuoja, kad bendrovė mato galimus sistemos trūkumus, ypač kai kalbama apie mokamus planus ir lūkesčius gauti paslaugą stabiliai.

    Pastaruoju metu didieji DI produktų tiekėjai vis dažniau diegia limitus dėl augančios paklausos ir didelių skaičiavimo kaštų, ypač generuojant vaizdą ar vaizdo įrašus. Vaizdo generavimas paprastai yra viena brangiausių funkcijų, todėl tikėtina, kad „Google“ ir kitos bendrovės ieškos aiškesnio „kainos“ paaiškinimo prieš vykdant užduotį, kad vartotojai galėtų įvertinti riziką.

    Kol kas vartotojams, kurie intensyviai naudojasi vaizdo generavimu, verta įvertinti, kad sudėtingos užklausos gali staigiai išnaudoti trumpalaikę kvotą. Jei „Google“ nepasiūlys aiškesnio limito rodiklio ar kompensavimo mechanizmo už nepavykusias užduotis, tai gali tapti rimtu iššūkiu pasitikėjimui mokamais planais.

  • „Certo“ pritraukė 3,7 mln. eurų: DI platforma žada greitesnę kosmetikos atitikties patikrą

    „Certo“ pritraukė 3,7 mln. eurų: DI platforma žada greitesnę kosmetikos atitikties patikrą

    „Certo“, dirbtiniu intelektu paremtą atitikties reikalavimų platformą kurianti grožio ir vartojimo prekių sektoriui, pritraukė apie 3,7 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Raundui vadovavo fondas „Daphni“, prisidėjo „Entrepreneurs First“, „Motier Ventures“ ir „Transpose Platform“.

    Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos produkto vystymui paspartinti ir tarptautinei plėtrai remti, taip pat inžinerijos ir reguliacinės kompetencijų komandų stiprinimui. Prie „Certo“ patarėjų prisijungę ir AQM bendraįkūrėjai Alexandre Godvin bei Vincent Delacourt, o AQM anksčiau įsigijo „Eurofins Scientific“.

    Kur slypi problema?

    Vartojimo prekių gamintojams, prekiaujantiems keliose šalyse, tenka taikytis prie skirtingų taisyklių ir standartų dešimtyse jurisdikcijų. Tuo pat metu daug įmonių vis dar remiasi rankiniais patikrinimais ir išsiskaidžiusiomis vidinėmis sistemomis, o tai didina klaidų riziką ir lėtina produktų išleidimą į rinką.

    Papildomą spaudimą kuria nauji ar griežtėjantys reikalavimai, susiję su mikroplastikais, žaliojo smegenų plovimo prevencija, pakuočių atliekomis bei alergenų klasifikavimu. Tokiose srityse net nedideli formuluočių ar ženklinimo netikslumai gali tapti kliūtimi patekimui į rinką arba sukelti reputacinių nuostolių.

    Ką siūlo „Certo“?

    „Certo“ kuria programinę įrangą vartojimo prekių įmonėms, dirbančioms keliuose tarptautiniuose regionuose, kad reguliacinės komandos galėtų valdyti sudėtingus reikalavimus dėl sudedamųjų dalių, receptūrų, ženklinimo, pakuočių ir rinkodaros teiginių. Platforma apima kelis atitikties ciklo etapus: žaliavų ir ingredientų validavimą, formulės atitikties vertinimą, teiginių tikrinimą, ženklinimo peržiūras ir dokumentaciją rinkos įvedimui.

    Pasak bendrovės, sistema remiasi nuosava reguliacine duomenų baze, apimančia pagrindines pasaulio rinkas, įskaitant Europos Sąjungą, Jungtines Valstijas, Kiniją, Pietų Korėją, Japoniją ir Lotynų Ameriką. „Certo“ taip pat naudoja DI agentus, kurie lygina produkto informaciją su reguliaciniais reikalavimais, įmonių politikomis ir mažmenininkų standartais, pateikdami atsekamas išvadas ir nuorodas į panaudotą reguliacinį pagrindimą.

    „Sukūrėme „Certo“, nes matėme, kad reguliacinės komandos skęsta augančiuose reikalavimuose, o jų realiam darbui pritaikytų įrankių trūksta. Mūsų platforma leidžia įvertinti produktą visose tikslinėse rinkose per minutes, o ne per dienas, su pilnu atsekamumu ir aiškiai pagrįstomis reguliacinėmis išvadomis“, – sakė „Certo“ vadovas ir bendraįkūrėjas Bastien Deliège-Coste.

    „Mes nepradėjome nuo produkto ir tik po to ieškojome klientų. Pradėjome nuo reguliacinių komandų darbo eigos: sėdėjome kartu, aiškinomės, kaip jos iš tikrųjų tikrina produktus, ir technologiją kūrėme aplink šią realybę. Todėl įsidiegimas buvo greitas, nes platforma atitinka jų darbo būdą“, – sakė „Certo“ technologijų vadovas ir bendraįkūrėjas Jean Duquenne.

    Kam bus naudojamos investicijos?

    „Certo“ nurodo, kad platforma jau naudojama grožio sektoriaus grupių, specializuotų prekių ženklų, mažmenininkų ir vartojimo prekių įmonių Europoje bei Jungtinėse Valstijose. Investicija turėtų padėti plėsti reguliacinę aprėptį skirtingose rinkose, spartinti produkto funkcijų kūrimą ir auginti komercines komandas Europoje bei Jungtinėse Valstijose.

    Augant reguliacinių reikalavimų apimčiai, tokie sprendimai tampa aktualūs ne tik didiesiems gamintojams, bet ir vidutinėms įmonėms, siekiančioms greičiau įeiti į naujas rinkas. Nors DI įrankiai žada efektyvumą, praktikoje lemiamas veiksnys išlieka audituojamumas ir aiškus pagrindimas, nes būtent to dažniausiai reikalauja tiek priežiūros institucijos, tiek partneriai prekybos grandinėje.