CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • DI aktorės Tilly Norwood interviu akimirka tapo virusinė: netikėtai perėjo į kantoniečių kalbą

    DI aktorės Tilly Norwood interviu akimirka tapo virusinė: netikėtai perėjo į kantoniečių kalbą

    Socialiniuose tinkluose greitai išplito laida, kurioje skaitmeninė, dirbtiniu intelektu sukurta „aktorė“ Tilly Norwood per reklaminį interviu staiga pakeitė kalbą ir ėmė kalbėti kantoniečių kalba. Epizodas įvyko kalbantis su laidų vedėju Piersu Morganu ir aktoriumi Tomu Conti, aptariant būsimo filmo Misaligned debiutą.

    Interviu dalyviai Norwood klausė, ar filme kartu su ja vaidina žmonės, ar kiti skaitmeniniai personažai. Pradėjusi atsakyti angliškai, ji sustojo ir netikėtai perėjo į kantoniečių kalbą, o studijoje kilo akivaizdi sumaištis.

    „Kodėl jūs visiškai be priežasties prakalbote kiniškai?“, – sakė Piersas Morganas.

    „Atsiprašau, panašu, kad įvyko nedidelis triktelėjimas. Tikrai nenorėjau pradėti kalbėti kiniškai ar mėgdžioti Pierso. Kartais mano „laidai“ susipainioja“, – sakė Tilly Norwood.

    Įrašas buvo pasidalytas platformoje X ir, kaip nurodoma, peržiūrų skaičius per trumpą laiką perkopė 14 000 000. Tokios virusinės ištraukos paprastai sustiprina diskusiją apie tai, kiek patikimi viešai pristatomi DI personažai, ypač kai jie kuriami kaip „talentas“ pramogų industrijai.

    Kas yra Tilly Norwood

    Tilly Norwood pristatoma kaip kompiuteriu sugeneruotas avataras, kuriamas vadinamojo „DI talentų“ modelio principu, kai skaitmeninis veikėjas naudojamas interviu, reklamose ir kūrybiniuose projektuose. Tokie personažai gali būti valdomi komandos arba veikti su tam tikru autonomiškumu, todėl viešuose pasirodymuose išlieka rizika, kad sistema suklys, „pasimes“ kontekste ar pateiks nenuoseklias replikas.

    Šiuo atveju kūrėjai viešai aiškino, kad Norwood galėjo tiesiog norėti pademonstruoti kalbų įgūdžius, nes iki šiol dauguma jos pasirodymų buvo angliški. Vis dėlto situacija parodė, kaip greitai techninis nesklandumas gali tapti reputacine problema, kai DI personažas pristatomas kaip profesionalus atlikėjas.

    Holivudo kritika ir teisių klausimai

    DI aktorių ir skaitmeninių „atlikėjų“ tema jau kurį laiką kelia įtampą kūrybos industrijoje. Aktorių profesinės organizacijos yra viešai perspėjusios, kad tokie modeliai gali būti mokomi naudojant realių atlikėjų darbus be aiškaus sutikimo ar atlygio, o tai kelia autorinių ir gretutinių teisių, taip pat etikos klausimų.

    Kritikai pabrėžia ir kitą aspektą: net jei skaitmeninis personažas kuriamas „nuo nulio“, jo rinkodara dažnai remiasi žmogaus patirties imitavimu, o auditorijos pasitikėjimas tokiais projektais priklauso nuo skaidrumo. Interviu tipo formatas čia ypač jautrus, nes žiūrovai tikisi spontaniškumo, nuoseklių atsakymų ir atsakomybės už ištartus žodžius.

    Ką žada filmas Misaligned

    Projektas Misaligned apibūdinamas kaip hibridinė gamyba, kurioje, anot kūrėjų, dalyvauja žmonės režisieriai, scenaristai ir montažo komandos, o skaitmeniniai personažai tampa istorijos varomąja jėga. Viešai skelbta, kad siužete DI būtybę esą paskatina „maištingas botas iš tamsiojo interneto“ siekti savarankiškų norų ir ambicijų.

    Filmo premjeros data kol kas neįvardyta. Tačiau virusinis interviu fragmentas jau tapo papildoma reklama projektui ir kartu priminimu, kad DI pagrįstos viešos personos susiduria su ta pačia medijų logika kaip ir žmonės: vienas nesklandumas gali nulemti, kaip projektas bus vertinamas mėnesiais.

  • Ar PKP Cargo pelningumas realus dar šiemet: vadovybė mini atsigavimą ir ginčus su kreditoriais

    PKP Cargo tikslas – grįžti į pelną

    Lenkijos geležinkelių krovinių vežėja PKP Cargo teigia esanti kelyje į grynojo pelno rezultatą, kurį strategijoje sieja su 2026 metais. Bendrovės vadovybė pabrėžia, kad metų pradžioje rezultatams smogė trumpalaikiai veiksniai, tačiau vėliau situacija rinkoje pradėjo gerėti.

    Įmonė pastaraisiais ketvirčiais dirbo nuostolingai, tačiau tvirtina, kad krovinių srautai atsigauna, o auganti infrastruktūros investicijų apimtis skatina paklausą. Kartu PKP Cargo pripažįsta, jog derybos su kreditoriais dėl restruktūrizavimo sąlygų išlieka sudėtingos.

    Kas, bendrovės teigimu, pagerino situaciją?

    PKP Cargo atstovų teigimu, sausį ir vasarį krova sumažėjo dėl prastų oro sąlygų ir laikinų logistikos trikdžių, įskaitant ribotą darbą jūrų uostuose. Bendrovė taip pat mini, kad dalis lokomotyvų buvo naudojama geležinkelių linijoms valyti, kad būtų užtikrintas keleivinių traukinių eismas.

    Vėlesniais mėnesiais, pasak vadovybės, krovinių vežimai augo, o bendrovė didino rinkos dalį ir sparčiau plėtojo intermodalinius vežimus. Tai atitinka platesnę Europos tendenciją, kai vežėjai siekia diversifikuoti srautus ir mažinti priklausomybę nuo anglies segmentų, kurių paklausa ilgainiui silpnėja.

    „Manau, kad esame teisingame kelyje, tačiau metų pradžios mėnesiai buvo sudėtingi dėl oro sąlygų ir logistikos apribojimų“, – sakė PKP Cargo vadovybės atstovas Pawełas Miłekas.

    Nauji kontraktai ir investicijų kryptys

    Bendrovė nurodo, kad antrąjį 2026 metų pusmetį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Port Polska, taip pat sudarė naujų sutarčių su energetikos sektoriaus įmonėmis. Tokie kontraktai įmonei yra svarbūs siekiant stabilizuoti krovinių portfelį ir užsitikrinti planuojamas apimtis.

    Skelbiama, kad kelių sutarčių maksimali bendra vertė viršija 45 000 000 eurų, o kito paketo maksimali vertė siekia apie 27 000 000 eurų. Sumos perskaičiuotos į eurus, taikant apytikrį 1 zlotas ir 0,23 euro santykį, kad įverčiai būtų aiškiai palyginami.

    PKP Cargo taip pat kalba apie kelių metų horizontą modernizuojant riedmenis ir kuriant sprendimus, susijusius su sunkiosios technikos transportavimu. Tokios iniciatyvos, pasak įmonės, reikalauja ilgesnio pasirengimo, nes būtinos investicijos į gamybos linijas, infrastruktūrą ir sertifikavimą.

    Kreditoriai spaudžia dėl sąlygų

    Vienu svarbiausių klausimų išlieka susitarimas su kreditoriais dėl atnaujintų restruktūrizavimo pasiūlymų. PKP Cargo teigia, kad dalis kreditorių linkę pritarti, tačiau kiti kelia papildomus reikalavimus, kurie, bendrovės nuomone, gali apsunkinti procesą.

    Įmonė taip pat planuoja akcijų emisiją, kuri turėtų padėti pritraukti lėšų įsipareigojimams vykdyti. Vadovybė pabrėžia, kad investuotojams itin svarbu aiškiai matyti galutinį teisinį susitarimo statusą ir realistišką įmonės gebėjimą generuoti pinigų srautus po restruktūrizavimo.

    „Vadovybės užduotis nėra pasiūlyti kreditoriams maksimaliai įmanomą sumą. Užduotis yra pateikti tokią sumą, kurią bendrovė iš tiesų galės sumokėti, išlaikydama veiklos tęstinumą“, – sakė Pawełas Miłekas.

    Bendrovės patvirtintoje restruktūrizavimo strategijoje numatyta, kad grynojo rezultato pelningumas turėtų būti atkurtas 2026 metais, o iki 2031 metų siekiama pasiekti apie 350 000 000 eurų EBITDA. Dokumente taip pat numatomas pajamų struktūros pokytis: mažesnė anglies krovinių dalis ir didesnė intermodalinių vežimų svarba.

  • „PGE GiEK“ spalį pristatys atnaujintą strategiją: branduoliniai planai Bełchatove ir SMR Turowe

    Lenkijos energetikos grupės „PGE GiEK“ vadovas Jacekas Kaczorowskis paskelbė, kad spalį bendrovė pristatys atnaujintą strategiją, kurioje numatys transformaciją nuo anglies link mažai taršių ir nulinės emisijos šaltinių. Pasak jo, tai bus ne tik rizikų kupinas procesas, bet ir galimybė persitvarkyti taip, kad būtų išlaikytas konkurencingumas.

    Bendrovė valdo kelis didelius energetikos kompleksus: Bełchatow ir Turów, taip pat Opolę, Rybniką bei Dolną Odrą. Atnaujintoje strategijoje žadama įvardyti, kaip šiuose objektuose bus panaudota esama infrastruktūra ir pajėgumų išvedimo tinklai, kai anglies generacija praras ekonominį pagrįstumą.

    Transformacija: nuo anglies link atomo

    Vadovo teigimu, bendrovė svarsto vadinamąjį Coal-to-Nuclear kelią, kai senus anglimi kūrenamus blokus etapais keičia mažiau taršūs sprendimai, o vėliau pereinama prie branduolinės energetikos. Toks perėjimo modelis Lenkijoje aptariamas kaip vienas realistiškiausių būdų suderinti sistemos patikimumą ir klimato tikslus, ypač esant aukštoms emisijų kainoms.

    „PGE GiEK“ nurodė, kad Bełchatow vietovėje pirmiausia svarstomas maždaug 3 gigavatų galios branduolinis projektas. Tuo metu Turow atveju įvardijamos mažųjų modulinių reaktorių kryptys, kurios Lenkijoje vis dažniau minimos kaip potencialus sprendimas pramoniniams regionams, kur būtinas stabilus bazinės generacijos šaltinis.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad jos valdomi objektai yra reikšmingi Lenkijos elektros sistemai ir teoriškai gali būti pritaikomi kitoms technologijoms, nes turi tiek įrangos bazę, tiek tinklų jungtis. Praktikoje tokios transformacijos sėkmę lemia leidimų, finansavimo ir tiekimo grandinių klausimai, taip pat technologijų brandumas.

    Didžiausia rizika: socialiniai padariniai

    Vienu jautriausių strategijos aspektų įvardijamas užimtumas. Bendrovės vadovo teigimu, „PGE GiEK“ penkiose pagrindinėse vietovėse tiesiogiai dirba apie 11 000 darbuotojų, dar apie 5 000 yra susijusiose įmonėse, todėl pertvarka reiškia didelį socialinį iššūkį artimiausiam dešimtmečiui.

    „Susiduriame su milžinišku iššūkiu. Bendrovė tiesiogiai įdarbina apie 11 000 darbuotojų penkiose vietovėse ir dar apie 5 000 dukterinėse įmonėse. Tai didžiulė socialinė problema, kurią privalome spręsti per artimiausius 10 metų“, – sakė Jacekas Kaczorowskis.

    Jis pabrėžė, kad transformaciją būtina vykdyti atsakingai ir nepamiršti žmogiškojo kapitalo, o sprendimai turi užtikrinti sistemos saugumą. Bendrovė akcentuoja, kad šiandien lignitas vis dar prisideda prie energijos tiekimo patikimumo, tačiau ekonominė realybė sparčiai keičiasi.

    ETS ir pelningumas: spaudimas angliai didėja

    „PGE GiEK“ pripažįsta, kad Bełchatow ir Turow kompleksai dėl išlaidų, susijusių su ES apyvartinių taršos leidimų sistema, tampa nuostolingi ir nekonkurencingi. Šis veiksnys pastaraisiais metais yra vienas svarbiausių, skatinančių Lenkijos energetikos įmones spartinti pasitraukimą iš anglies, nes CO2 kaštai didina gamybos savikainą ir silpnina pozicijas rinkoje.

    Bendrovė teigia dirbanti su vyriausybe, kad transformacija vyktų saugiai, atsakingai ir pagal rinkos principus, išlaikant veiklos tvarumą pereinamuoju laikotarpiu. Atnaujinta strategija turėtų atsakyti, kaip bus suderinti sistemos patikimumo, finansavimo, reguliavimo ir regioninės politikos tikslai.

  • Statybų įmonės vis labiau remiasi geležinkeliu: net naujokai pasiima milijoninius kontraktus

    Geležinkelių infrastruktūros konkursai vis ryškiau formuoja statybų bendrovių užsakymų portfelius, o į šią rinką ateina ir tie rangovai, kurie dar neseniai orientavosi beveik vien į kelius ar kitus sektorius. Tendenciją stiprina dideli planuojami projektai, kuriuos įgyvendina PKP PLK ir CPK, tačiau jos tvarumas priklausys nuo to, ar bus užtikrintas stabilus ir diversifikuotas finansavimas.

    Pastaraisiais metais Lenkijos geležinkelių programos buvo spartinamos, o rangovų apetitas augo kartu su užsakymų verte. Vis dėlto rinka išlieka jautri vėluojantiems pasirašymams, kainų rizikoms bei finansavimo ciklams, todėl net ir laimėti konkursai ne visada greitai virsta realiomis įplaukomis.

    Į portfelius grįžta geležinkeliai

    Vienas ryškiausių signalų – kai didžiausi rinkos žaidėjai vis didesnę naujai pasirašomų sutarčių dalį generuoja būtent geležinkeliuose ir susijusioje energetikos infrastruktūroje. Ilgą laiką daugumos rangovų portfeliuose dominavo kelių projektai, tačiau keli labai dideli geležinkelių užsakymai keičia proporcijas.

    Tokia struktūrinė kaita reiškia ir kitokius reikalavimus įmonėms: geležinkelio projektams reikia specifinių kompetencijų, geležinkelio eismo valdymo, kontaktinio tinklo ar bėgių darbų patirties, taip pat griežtesnių saugos ir kokybės procedūrų. Dėl to net stambios bendrovės dažnai renkasi konsorciumus, o ne savarankišką dalyvavimą visuose projekto etapuose.

    Naujokai greitai užsiaugina apimtis

    Geležinkelių rinkoje ryškiai matomas ir naujų dalyvių šuolis: įmonės, kurios dar prieš dvejus metus praktiškai nedirbo geležinkeliuose, dabar jau turi pirmuosius kontraktus ir dalyvauja itin dideliuose konsorciumuose. Tokiu būdu jos greičiau įgyja patirties ir „įsirašo“ į rinką, tačiau kartu riboja riziką prisiimdamos tik tas užduotis, kurios artimos jų kompetencijoms.

    Vienos bendrovės atvejis rodo, kaip per kelias dienas gali pasikeisti portfelio struktūra: po labai didelės geležinkelio sutarties pasirašymo bendras užsakymų portfelis išauga iki maždaug 5 700 000 000 eurų, o geležinkelių dalis priartėja prie 27 proc. Dar iki šio sandorio geležinkeliai sudarė apie 9,5 proc., todėl pokytis yra ne kosmetinis, o strateginis.

    „Geležinkelių rinkoje norime būti konsorciumuose, nes vieni nepajėgsime. Dar nesame įgyvendinę didelio geležinkelio kontrakto, todėl būtų neprotinga šokti į tokį projektą savarankiškai“, – sakė bendrovės vadovas Andrzejus Sterczyńskis.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis naujokų geležinkelių projektuose lieka prie jiems įprastų darbų, pavyzdžiui, žemės darbų, viadukų, pralaidų ar kelių dangų sprendimų. Technologiškai sudėtingesnės geležinkelio dalys, tokios kaip bėgių kelias, trauka ar eismo valdymo sistemos, dažniau paliekamos partneriams, turintiems specializaciją.

    Rekordiniai konkursai, bet rezultatai vėluoja

    Rangovų portfeliuose didesnė geležinkelių sutarčių dalis atsiranda ne vien dėl to, kad užsakovai paskelbia daugiau konkursų. Reikšmingą vaidmenį turi ir tai, kad ankstesniais metais pradėtos procedūros pagaliau pasiekia sutarties pasirašymo etapą, todėl „banga“ statistikose pasimato vėliau.

    Vien per pusmetį pasirašytų sutarčių vertė gali šoktelėti iki daugiau kaip 9 000 000 000 eurų, tai yra kelis kartus daugiau nei ankstesniu laikotarpiu. Tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad tolesnis stabilumas priklausys nuo to, ar PKP PLK sugebės užtikrinti ilgalaikį finansavimo šaltinių diversifikavimą ir nuoseklią konkursų pasiūlą.

  • „Airbus“ padalinys laimėjo Prancūzijos kariuomenės konkursą: diegs „Paracom“ kibernetinio saugumo vartus

    Kas nuspręsta ir kodėl tai svarbu

    Prancūzijos gynybos pirkimus koordinuojanti agentūra DGA konkurso būdu pasirinko „Airbus Cybersecurity“ kaip saugumo vartų „Paracom“ tiekėją Prancūzijos ginkluotosioms pajėgoms. Sprendimo esmė – apsaugoti vidinius, įslaptintus ryšio kanalus nuo duomenų nutekėjimų ir neleisti šnipams ar įsilaužėliams pasiekti jautrių perdavimo sistemų.

    Tokie sprendimai paprastai veikia kaip griežtai valdomas tarpinis sluoksnis tarp skirtingo slaptumo lygio tinklų ir įrenginių. Praktikoje tai reiškia, kad net jei vienoje grandyje atsiranda pažeidžiamumas, jis neturi automatiškai atverti kelio į kritinius karinius informacinius resursus.

    „Šie vartai yra būtini – jie lemia sistemos, kurioje yra slaptos ir visiškai slaptos informacijos, apsaugą. Be jų nebūtų įmanoma nei duoti įsakymų, nei palaikyti ryšio“, – sakė „Airbus France“ kibernetinio saugumo vadovas Nicolas Razy.

    „Mūsų komandų kompetencija, kuriant daugiasluoksnius ryšio sprendimus ir atsparumą kibernetinėms atakoms, stiprina mūsų pozicijas kaip nepriklausomo kibernetinio saugumo žaidėjo“, – sakė „Airbus Defence and Space“ žvalgybos sprendimų vadovas Francois Lombard.

    Kur bus naudojami „Paracom“ vartai

    Pagal aprašymą „Paracom“ programa apima kelis diegimo formatus ir skirtingus sistemos mastelio lygius – nuo duomenų centrų iki vadaviečių ir sąsajų su civiliniais partneriais. Kitaip tariant, tai nėra vienas produktas vienai vietai, o modulinė infrastruktūra, kurią galima pritaikyti skirtingoms karinių ryšių grandims.

    Nepriklausomai nuo formato, vartai parengti naudojimui ir platformose, kur ryšio saugumas ypač jautrus: koviniuose lėktuvuose ir sraigtasparniuose, povandeniniuose laivuose bei paramos laivuose, šarvuotoje technikoje ir mobiliuose vadovavimo punktuose. Tokia aprėptis rodo, kad sprendimas orientuotas ne tik į stacionarias bazes, bet ir į mobilias, lauko sąlygomis veikiančias sistemas.

    Įsipareigojimai 25 metams ir platesnis kontekstas

    Prancūzijos pusė sutarties vertės neatskleidė, tačiau žinoma, kad „Airbus“ dukterinė bendrovė artimiausius 25 metus bus atsakinga už „Paracom“ sistemos priežiūrą. Taip pat numatyti nuolatiniai atnaujinimai, grėsmių stebėsena ir reagavimas į kintančius išorinius rizikos veiksnius.

    Toks ilgas laikotarpis atspindi šiandieninę tendenciją gynybos sektoriuje: kibernetinis saugumas perkamas ne kaip vienkartinis diegimas, o kaip ilgalaikė paslauga su periodinėmis modernizacijomis. Kintant atakų metodams, įskaitant DI pritaikymą automatizuotai žvalgybai, socialinei inžinerijai ar pažeidžiamumų paieškai, nuoseklus sistemų atnaujinimas tampa kritiškai svarbus.

  • Kararos marmuro revoliucija: kaip DI valdomi robotai keičia skulptūrą ir menininko vaidmenį

    Kararos marmuro revoliucija: kaip DI valdomi robotai keičia skulptūrą ir menininko vaidmenį

    DI ateina į marmuro karjerus

    Italijos Kararos marmuro karjeruose šimtmečius gyvavusį amatą vis dažniau papildo dirbtinis intelektas ir pramoniniai robotai. DI padedami sprendimai leidžia iš marmuro luitų išpjauti sudėtingas formas pagal skaitmeninius brėžinius, o tai keičia pačią skulptūros kūrimo eigą.

    Praktikoje procesas prasideda nuo idėjos ar vaizdo, kuris paverčiamas trimačiu failu. Programinė įranga sugeneruoja įrankio judėjimo trajektorijas, o robotinė ranka, laikydamasi tikslių komandų, atlieka didžiąją dalį akmens šalinimo darbų.

    Kas lieka žmogui?

    Technologijas šioje srityje plėtojančios bendrovės „LITIX“ ir „ROBOTOR“ teigia, kad automatizavimas gali atverti marmuro skulptūrą platesniam ratui kūrėjų. Idėja paprasta: žmogus suformuluoja sumanymą, o mašina padeda jį paversti fiziniu objektu net tada, kai pats autorius neturi ilgamečių akmenskaldžio įgūdžių.

    „Tikslas yra sudaryti galimybę sukurti kažką iš savo idėjos, net jei neturi tam reikalingų įgūdžių“, – sakė „LITIX“ ir „ROBOTOR“ įkūrėjas bei vadovas Giacomo Massari.

    Pasak kūrėjų, robotai gali perimti iki 99 proc. grubaus formavimo, o meistrams lieka apdailos darbai: paviršiaus išbaigimas, faktūra, smulkiausios detalės ir meninė korekcija. Taip skulptoriaus darbas po truputį slenka nuo fizinės jėgos ir įrankių valdymo link projektavimo, programavimo ir galutinio rezultato kuravimo.

    Kartu pabrėžiama ir saugos dimensija: marmuro apdirbimas yra fiziškai sunkus ir rizikingas, todėl automatizuotos staklės bei robotai gali mažinti traumų tikimybę ir ilgalaikes sveikatos problemas. Vis dėlto amatininkų bendruomenėje tokia transformacija kelia ir nerimą dėl tradicinių įgūdžių nuvertėjimo.

    Ar mašina gali kurti meną?

    Diskusija Kararoje neapsiriboja darbo vietų klausimu. Kai skaitmeninė idėja vis tiksliau ir greičiau paverčiama akmeniu, vis dažniau klausiama, kur baigiasi amatas ir prasideda menas, o taip pat kas laikytinas autoriumi.

    Italų menininkas Davide Quayola, savo praktikoje naudojantis algoritmus ir robotus, pabrėžia, kad robotas jam nėra savarankiškas kūrėjas. Jo požiūriu, mašina veikiau yra įrankis, kuriuo išplečiama menininko gestų ir sprendimų amplitudė, o kūrybinė kontrolė lieka žmogui.

    „Iš tiesų jaučiu, kad viską visiškai kontroliuoju“, – sakė Davide Quayola.

    Toks požiūris padeda atskirti du sluoksnius: fizinį darbą ir kūrybinę intenciją. Net kai robotas atlieka didžiausią dalį pjovimo, žmogus vis tiek apibrėžia, kokios taisyklės valdo procesą, kokią estetiką turi turėti rezultatas ir kada darbas laikomas baigtu.

    Kararos marmuras ir toliau išlieka simboliu, siejamu su istorine skulptūros tradicija, tačiau technologijos į šią medžiagą įneša naują logiką. Tikėtina, kad artimiausiais metais vis svarbesnė taps ne vien rankų meistrystė, bet ir gebėjimas valdyti skaitmeninį modeliavimą, įrankių trajektorijas bei DI paremtą optimizavimą.

    Tačiau esminis klausimas lieka atviras: jei mašina gali preciziškai iškalti formą, kur tiksliai prasideda menas. Atsakymas, panašu, vis dažniau bus ieškomas ne karjere ar dirbtuvėse, o kūrėjo sprendimuose ir tame, ką jis nori pasakyti galutiniu darbu.

  • „Grupa Kęty“ prognozuoja šuolį: III ketvirtį augo apyvarta ir pelnas, impulsą davė aliuminio kainos

    Lenkijos aliuminio produktų gamintoja „Grupa Kęty“ paskelbė preliminarius trečiojo ketvirčio rezultatus ir nurodė tikinti reikšmingu pajamų bei grynojo pelno augimu. Bendrovės vertinimu, rezultatams daugiausia įtakos turėjo išaugusios aliuminio kainos, kurios buvo perskaičiuotos ir į galutinių gaminių kainodarą.

    Įmonė skelbia, kad trečiąjį ketvirtį konsoliduotos pajamos galėjo siekti apie 370 000 000 eurų, tai yra maždaug 12 proc. daugiau nei prieš metus. Konsoliduotas grynasis pelnas, bendrovės skaičiavimais, galėjo sudaryti apie 46 000 000 eurų, arba apie 14 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kur augimas didžiausias?

    Didžiausio pajamų šuolio „Grupa Kęty“ tikisi ekstruzinių gaminių segmente, kuriame pardavimai, bendrovės skaičiavimu, galėjo augti iki maždaug 151 000 000 eurų. Įmonė šį pokytį pirmiausia sieja su aukštesnėmis aliuminio kainomis ir jų įtaka pardavimo kainoms.

    Kituose segmentuose augimas buvo nuosaikesnis. Lankstžių pakuočių versle įmonė mini apie 10 proc. pardavimų didėjimą iki maždaug 72 000 000 eurų, o architektūrinių sistemų ir apsaugos nuo saulės sprendimų segmentuose prognozuoja 3–4 proc. kilimą iki maždaug 124 000 000 eurų ir 76 000 000 eurų.

    Rinkos nuotaikos keitėsi

    „Grupa Kęty“ atkreipia dėmesį, kad trečiasis ketvirtis pasižymėjo dideliu rinkos nepastovumu. Pasak bendrovės, po labai dinamiškos ketvirčio pradžios pirkėjų aktyvumas koregavosi dėl vasaros laikotarpio ir laukimo, kad žaliavų kainos galėtų mažėti.

    „Po labai dinamiškos ketvirčio pradžios matėsi paklausos korekcija dėl atostogų sezono ir laukimo, kol žaliavų kainos kris“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Nepaisant to, bendrovė nurodo, kad gamybos pajėgumų panaudojimas išliko aukštas ir, priklausomai nuo segmento, siekė apie 85–88 proc. Tai signalizuoja, kad užsakymų portfelis tebėra pakankamas, nors trumpuoju laikotarpiu klientų elgsena buvo labiau priklausoma nuo kainų lūkesčių.

    EBITDA, veiklos pelnas ir skolos lygis

    „Grupa Kęty“ vertinimu, trečiojo ketvirčio EBITDA galėjo sudaryti apie 75 000 000 eurų, arba apie 10 proc. daugiau nei prieš metus. Veiklos pelnas, bendrovės skaičiavimu, galėjo siekti apie 61 000 000 eurų, tai yra apie 13 proc. metinis augimas.

    Įmonė taip pat pateikė įvertį dėl grynosios skolos, kuri ketvirčio pabaigoje galėjo būti apie 272 000 000 eurų. Bendrovė nurodo, kad šis lygis iš esmės panašus į praėjusių metų trečiojo ketvirčio pabaigą, tačiau šiek tiek didesnis nei ankstesnio ketvirčio pabaigoje.

    Rinkoms šie skaičiai svarbūs todėl, kad aliuminio kainų cikliškumas ir jų perdavimas į galutines kainas dažnai lemia trumpalaikius pelningumo šuolius. Kartu investuotojai paprastai vertina ir tai, kaip tokiais laikotarpiais valdomas apyvartinis kapitalas bei skola, nes žaliavų brangimas gali didinti atsargų ir finansavimo poreikį.

  • Trumpo ir Xi susitikimas Vašingtone: trys sprendimai, kurie gali smarkiai sujudinti Europą

    Trumpo ir Xi susitikimas Vašingtone: trys sprendimai, kurie gali smarkiai sujudinti Europą

    Europa įdėmiai stebi Vašingtoną

    Kinijos vadovas Xi Jinpingas atvyko į JAV trijų dienų susitikimui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, o Europos sostinės laukia signalų, galinčių tiesiogiai paveikti ES ekonomiką. Darbotvarkėje numatomos temos nuo prekybos iki dirbtinio intelekto ir retųjų žemių, kurios tapo naujos geopolitinės konkurencijos ašimi.

    Susitikimas vyksta jautriu metu: ES siekia mažinti struktūrinį prekybos disbalansą su Kinija, o JAV ir Kinijos santykiuose vėl svarstomi tarifų, eksporto ribojimų ir technologinių svertų klausimai. Bet kokie Vašingtone priimti sprendimai gali pakeisti prekių srautus į Europą, kainas ir pramonės planus.

    Tarifai: palengvėjimas JAV, spaudimas ES

    JAV ir Kinijos laikinos prekybinės paliaubos artėja prie termino, todėl viena pagrindinių intrigos linijų yra galimas tarifų mažinimas ar pratęsimas. Europai tai svarbu todėl, kad JAV ribojimai Kinijos prekėms dažnai perskirsto eksportą į ES rinką ir didina konkurencinį spaudimą Europos gamintojams.

    Jei Vašingtonas ir Pekinas susitartų dėl platesnio muitų atlaisvinimo, dalis prekybos įtampos sumažėtų, tačiau ES tai nebūtinai reikštų naudą. Stabilizacija tarp JAV ir Kinijos gali reikšti, kad Europa liks derybų paraštėse, o Kinija aktyviau gins savo pramonės interesus ES rinkoje.

    „Trumpui reikia apčiuopiamo laimėjimo vidaus politikai, o Kinijai svarbiausia nusipirkti laiko stiprinti savo pramonę“, – sakė vienas Europos politikos ekspertas.

    Retosios žemės: Europos priklausomybė virsta rizika

    Retųjų žemių metalai ir jų perdirbimas tapo strateginiu klausimu automobilių, gynybos, elektronikos ir atsinaujinančios energetikos sektoriams. Kinija išlieka dominuojanti tiek gavyboje, tiek ypač perdirbimo grandinėje, todėl bet koks eksporto ribojimas ar licencijavimas akimirksniu atsiliepia kainoms ir tiekimo terminams Europoje.

    ES pastaraisiais metais spartina kritinių žaliavų strategiją, tačiau nauji pajėgumai reikalauja laiko, investicijų ir leidimų. Dėl to Europa rizikuoja atsidurti situacijoje, kai JAV, turėdamos didesnę derybinę galią, užsitikrina prioritetinę prieigą prie žaliavų, o ES tenka prisitaikyti prie likusių apimčių ir sąlygų.

    „JAV turi daugiau svertų derybose dėl retųjų žemių, o Europai gali tekti mokėti kainą už tai, kad jos interesai bus sprendžiami netiesiogiai“, – teigė ekonomistė iš Briuselyje veikiančio analitinio centro.

    DI lenktynės: naujas saugumo ir reguliavimo frontas

    JAV ir Kinija vis aktyviau kalba apie dirbtinio intelekto rizikas, tačiau kartu jos varžosi dėl technologinės lyderystės. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daugėjo perspėjimų apie sparčiai tobulėjančių sistemų keliamus incidentų, kibernetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo scenarijus.

    Derybose tarp Vašingtono ir Pekino svarstomos idėjos dėl incidentų pranešimo mechanizmų, kurie leistų greičiau reaguoti, jei DI sukeltas įvykis peržengtų nacionalinio saugumo ribas. Europai problema ta, kad tokie kanalai ir standartai gali būti kuriami dvišaliu principu, o ES rizikuoja tapti taisyklių gavėja, o ne kūrėja.

    „Jeigu JAV ir Kinija susikurs tiesioginį DI krizių valdymo kanalą, Europa gali likti už borto kaip savarankiškas galios centras“, – sakė analitikė.

    Europos interesas šiame susitikime paprastas: kad JAV ir Kinijos susitarimai nepaverstų ES antrine rinka, į kurią nukreipiami pertekliniai srautai ir perkeliamos rizikos. Todėl artimiausi signalai iš Vašingtono bus vertinami ne tik per diplomatijos prizmę, bet ir per labai konkrečius pramonės užsakymus, investicijas bei kainų grandines.

  • Kanada gavybą kelia į prioritetą: „KGHM“ Victoria kasyklos projektas Ontarijuje gavo strateginį statusą

    Kanados Ontarijo provincija į strateginių projektų sąrašą įtraukė „KGHM International“ vystomą Victoria požeminės kasyklos projektą. Tai reiškia, kad projektas gali pretenduoti į provincijos finansinę paramą, kuri dažnai skiriama kritinių žaliavų ir pramonės grandinių plėtrai.

    Victoria projektas planuojamas maždaug 35 kilometrų atstumu į vakarus nuo Sadberio miesto Ontarijuje. Numatyta įrengti požeminę vario ir nikelio kasyklą, o projektas šiuo metu yra vystymo bei papildomų analizių stadijoje.

    Kanados sprendimas siejamas su platesniu valstybės kursu stiprinti kasybos sektorių, ypač kritinių mineralų tiekimo grandines. Pastaraisiais metais Kanada siekia pritraukti kapitalą į naujas kasyklas, perdirbimą ir rafinavimą, kad sumažintų priklausomybę nuo importo ir sustiprintų Šiaurės Amerikos bei sąjungininkų pramoninį saugumą.

    „Kasybos investicijų galimybės apima platų veiklų spektrą: nuo naujų kasyklų kūrimo iki rafinavimo, perdirbimo ir kritinių mineralų tiekimo grandinių“, – sakė „KGHM“ atstovai.

    Įmonė nurodo, kad remiantis 2017 metais atliktų analitinių darbų pagrindu, bazinis Victoria projekto scenarijus numato dvi plėtros fazes. Pirmoje fazėje planuojamas pirmojo šachtos įrengimas kartu vykdant papildomą žvalgybą, o vėliau būtų pereinama prie gamybinės šachtos gilinimo.

    Strateginis statusas nebūtinai reiškia automatinį finansavimą, tačiau paprastai sutrumpina kelią iki paramos priemonių, leidimų derinimo ir infrastruktūros sprendimų. Kasybos sektoriuje tai ypač svarbu dėl didelių pradinių investicijų, ilgo projekto vystymo laikotarpio ir griežtų aplinkosauginių reikalavimų.

    Vario ir nikelio projektai Kanadoje pastaruoju metu laikomi itin aktualiais dėl energetikos transformacijos. Varis yra būtinas elektros tinklams, atsinaujinančiai energetikai ir elektromobilių infrastruktūrai, o nikelis išlieka svarbus baterijų ir lydinių pramonei, nors rinkoje daugėja alternatyvų ir technologinių variacijų.

    Victoria projektą šimtu proc. valdo „KGHM International“, kuri priklauso „KGHM Polska Miedź“ grupei. „KGHM“ yra vienas didžiausių vario gamintojų Europoje, o varis Europos Sąjungos politikoje dažnai įvardijamas strategine žaliava dėl kritinės reikšmės pramonei ir infrastruktūrai.

  • Senatas pritarė naftos milžinų viršpelnių mokesčiui: sprendimas – prezidento rankose

    Lenkijos Senatas 2026 metų rugsėjo 24 dieną pritarė įstatymui dėl naftos sektoriaus bendrovių viršpelnių apmokestinimo be pataisų. Dabar dokumentas perduodamas prezidentui, kuris spręs, ar pasirašyti įstatymą, ar jį blokuoti.

    Įstatymas numato naują vadinamąjį viršpelnių mokestį, kurio pajamos būtų nukreiptos į vartotojų apsaugos paketą Ceny Paliwa Niżej. Jo tikslas – amortizuoti degalų kainų šuolius, kai tarptautinė naftos rinka patiria sukrėtimus.

    Plenariniame posėdyje buvo pateiktos dvi pataisos: viena siūlė nukelti įstatymo įsigaliojimą iki 2026 metų lapkričio 1 dienos, kita – įtvirtinti aiškų reikalavimą mokesčio pajamas skirti degalų kainoms mažinti. Abi pataisos buvo atmestos Senato komitetuose, todėl balsavimui pateiktas pirminis variantas.

    Antroji viršpelnių mokesčio versija

    Tai jau antrasis valdančiosios koalicijos bandymas įvesti viršpelnių mokestį naftos koncernams. Ankstesnį įstatymo variantą prezidentas liepą perdavė Konstituciniam Tribunolui prevencinei kontrolei, argumentuodamas galimu draudimo taikyti įstatymą atgaline data pažeidimu.

    Naujajame variante pakeistas apmokestinamas laikotarpis: mokestis būtų skaičiuojamas nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos. Ši korekcija tapo pagrindine priežastimi, dėl kurios buvo pakeistas ir įstatymo pavadinimas.

    Taip pat atsirado papildoma „lubų“ nuostata toms įmonėms, kurios ne gamina degalus, o juos parduoda: mokestis negalėtų viršyti 50 proc. proporcingai mokestiniams metams tenkančio pelno arba grynojo rezultato. Tokiu būdu siekiama sumažinti riziką mažesniems rinkos dalyviams.

    Tarifai, marža ir programos kaina

    Pagal įstatymą degalų gamintojams būtų taikomas 60 proc. tarifas nuo apmokestinamosios bazės, o ne gamintojams pardavėjams – 50 proc. Apmokestinamoji bazė apibrėžiama kaip pajamų perviršis virš to lygio, kuris būtų gautas taikant vadinamąją referencinę maržą.

    Referencinė marža siejama su 2025 metų istorine konkrečios įmonės degalų pardavimo marža, ją didinant 20 proc., tačiau nustatant ir minimalų 2 proc. slenkstį. Tokia konstrukcija pasirinkta siekiant apmokestinti ne įprastą verslo grąžą, o išskirtinį, rinkos sukrėtimų metu susidariusį „perteklinį“ pelną.

    Lenkijos finansų ministerija anksčiau skelbė, kad planuotos įplaukos siektų apie 900 000 000 eurų, o viso vartotojų apsaugos paketo Ceny Paliwa Niżej kaina – apie 1 200 000 000 eurų. Tai reiškia, kad vien viršpelnių mokesčio gali nepakakti visam paketui padengti, todėl lieka klausimas dėl papildomų finansavimo šaltinių.

    Įstatyme taip pat numatyta galimybė už finansus atsakingam ministrui, esant poreikiui, mažinti akcizą degalams poįstatyminiu aktu. Šis elementas suteiktų vykdomajai valdžiai daugiau lankstumo greitai reaguoti į kainų bangas, tačiau kartu kelia diskusijų dėl fiskalinės drausmės ir politinės atsakomybės.

    „Garantuoju, kad jei prezidentas pagaliau pasirašys iš naujo pateiktą įstatymą dėl viršpelnių, iš karto įgyvendinsime kitą CPN variantą, tai yra degalų kainų mažinimą“, – sakė Donald Tusk.

    Diskusijų epicentre išlieka rizika, kad įmonės dalį mokesčio naštos perkels vartotojams per kainas, todėl realus efekto mastas priklausys nuo konkurencijos rinkoje ir priežiūros mechanizmų. Kartu tai yra platesnės Europos tendencijos dalis: po 2022–2024 metų energetinių sukrėtimų daugelyje šalių buvo svarstomi arba taikyti laikini viršpelnių mokesčiai energijos ir iškastinio kuro sektoriams.