Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkijoje daugėja elektromobilių įkroviklių, bet ES TEN-T tikslai dar gerokai atsilieka

    Lenkijoje sparčiai auga viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo taškų skaičius ir bendra infrastruktūros galia, tačiau šalis vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos reikalavimų, taikomų prie pagrindinių TEN-T transporto koridorių.

    Kaip rodo Lenkijos Naujojo mobilumo asociacijos (PSNM) duomenys, pagal vadinamąjį AFIR reglamentą vertinama ne tik bendra įkrovimo galia, bet ir tai, ar stotelės tinkamai išdėstytos strategiškai svarbiose transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) atkarpose.

    Skaičiuojama, kad pagal šiuo metu registruotų elektromobilių parką Lenkija įsipareigojimus dėl infrastruktūros galios net viršija daugiau nei dvigubai. Per pirmuosius tris metų ketvirčius šalyje įrengta 1 640 naujų greitojo įkrovimo (DC) punktų, o bendra viešosios infrastruktūros galia išaugo iki beveik 724 MW.

    Tačiau daug didesnė problema – reikalavimų įgyvendinimas prie TEN-T tinklo, kur svarbu ne vien stotelių skaičius, o atstumai ir minimali kiekvienos zonos galia. Čia, PSNM vertinimu, tikslų įgyvendinimas kelia rimtų klausimų, ypač kalbant apie sunkųjį transportą.

    TEN-T tinklo „padengimas“ vis dar menkas

    AFIR reglamentas numato, kad prie bazinio TEN-T tinklo reguliariai turi būti įrengiamos įkrovimo zonos, skirtos lengviesiems automobiliams ir furgonams. Jos turi atsirasti ne rečiau kaip kas 60 km kiekviena kelionės kryptimi, o bendra vienos zonos galia turi siekti mažiausiai 400 kW, o iki 2027 metų – mažiausiai 600 kW.

    Nors reikalavimus atitinkančių zonų skaičius Lenkijoje auga ir jų jau yra beveik 100, bendras bazinio TEN-T tinklo „padengimas“ išlieka ribotas. PSNM skaičiavimu, šiuo metu jis siekia 37 proc. vertinant 2025 metų tikslus ir 28 proc. – 2027 metų įsipareigojimus.

    Per pastaruosius pusę metų šie rodikliai paaugo atitinkamai 5 ir 7 procentiniais punktais. Vis dėlto pabrėžiama, kad vertinimo metodika labai griežta: jei atstumas tarp dviejų zonų viršija nustatytą ribą kad ir 1 km, atkarpa tarp jų neįskaičiuojama kaip atitinkanti reikalavimus.

    Dar prasčiau sekasi vadinamojo kompleksinio TEN-T tinklo atkarpose – PSNM nurodo, kad ten reikalavimų įgyvendinimas siekia 15 proc. (2025 metų tikslai) ir 11,6 proc. (2027 metų tikslai).

    Sunkvežimiams skirtų įkrovimo zonų progresas – beveik nulinis

    Atskirai vertinami ir įsipareigojimai dėl elektrinių sunkiasvorių transporto priemonių (eHDV) infrastruktūros. Pagal AFIR iki 2027 metų pabaigos palei pusę bazinio TEN-T tinklo turi veikti eHDV skirtos įkrovimo zonos, kurių kiekvienos galia siektų mažiausiai 2 800 kW, o iki 2030 metų – 3 600 kW.

    PSNM teigimu, šių tikslų įgyvendinimas Lenkijoje kol kas yra beveik nulinis. Šiuo metu viešai prieinami sunkvežimiams skirti įkrovimo punktai veikia 9 vietose, tačiau galios kriterijus atitinka tik 3 lokacijos.

    Be to, esami eHDV įkrovimo hubai yra išsidėstę per dideliais atstumais, jei lyginama su AFIR reikalavimais dėl atkarpų ilgio tarp zonų TEN-T tinkle. PSNM atstovai pabrėžia, kad investicijos vyksta, tačiau rimta sistemine kliūtimi išlieka užsitęsusios prijungimo prie elektros tinklų procedūros ir derinimo procesai.

    Prie situacijos prisideda ir paklausa: Lenkijoje elektrinių sunkvežimių parko plėtra vyksta lėtai – iki šiol, PSNM duomenimis, registruota apie 600 tokių transporto priemonių, o tai riboja ir įkrovimo infrastruktūros plėtros mastą.

  • Norvegija stabdo naujų duomenų centrų plėtrą: baiminasi elektros deficito ir kainų šuolio

    Norvegijos valdžia nusprendė pristabdyti sparčiai augančią daug energijos vartojančių duomenų centrų plėtrą. Pagrindinė priežastis – itin didėjanti elektros paklausa, kuri, prognozuojama, gali sukelti elektros deficitą ir branginti elektrą.

    Kaip skelbia Norvegijos vyriausybė, laikinas ribojimas susijęs su nauju licencijavimo mechanizmu, kuris turėtų leisti valstybei geriau kontroliuoti, kokie projektai gauna prieigą prie tinklo ir energijos išteklių. Skaitmeninimo ir viešojo valdymo ministras Torgeir Micaelsen akcentavo, kad šalis nori statyti tik tuos duomenų centrus, kurių iš tiesų reikia.

    Nors Norvegija pagamina daugiau elektros, nei suvartoja, ir yra grynoji elektros eksportuotoja, naujausios prognozės rodo, kad vien duomenų centrų poreikis gali pakeisti situaciją artimiausiais metais. Dėl to valdžia siekia užkirsti kelią scenarijui, kai išaugusi paklausa spaustų kainas į viršų.

    Duomenų centrų plėtra daugelyje šalių kelia vis daugiau diskusijų: kritikai pabrėžia, kad tokie projektai ne visada sukuria daug darbo vietų, tačiau gali didinti energijos kainas ir apkrauti infrastruktūrą. Norvegija šįkart renkasi griežtesnę kontrolę būtent energetikos pusėje.

    Statnett laikinai stabdo naujus prijungimus

    Norvegijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Statnett“ laikinai sustabdė naujų duomenų centrų prijungimo rezervacijas. Šis sprendimas galios, kol bus įdiegta valstybinė licencijavimo sistema, skirta valdyti tokių objektų plėtrą.

    Energetikos ministras Terje Aasland nurodė, kad šiemet „Statnett“ gavo paraiškų prijungti 26 gigavatus naujų pajėgumų – tai daugiau, nei šiuo metu sudaro visos Norvegijos galios. Pasak jo, 75 proc. šių prašymų sudaro būtent duomenų centrai.

    Licencijose pirmenybė – kritinei infrastruktūrai

    Numatoma, kad licencijavimo sistema teiks prioritetą tiems duomenų centrams, kurie aptarnauja gynybą, policiją ir gelbėjimo tarnybas, sveikatos apsaugą bei kitą kritinę infrastruktūrą. Tarp prioritetinių sričių įvardijami ir mobiliojo ryšio tinklai bei finansų sistema.

    Tuo pat metu Norvegija signalizuoja, kad ketina riboti žemės ir elektros prieinamumą globalioms debesijos bendrovėms bei kriptovaliutų įmonėms. Nors šalis nori remti vietinius DI poreikius, pabrėžiama, kad ištekliai turi būti skiriami racionaliai.

    Gali tekti pasirūpinti ir nuosava generacija

    Vyriausybė taip pat nurodė, kad nauji duomenų centrai turėtų padengti tinklui tenkančias sąnaudas. Be to, kai kuriais atvejais jie gali būti paprašyti statyti dujines elektrines, įskaitant sprendimus su anglies dioksido surinkimo ir saugojimo sistemomis, kad dalį elektros pasigamintų patys.

    Tokie reikalavimai rodo kryptį, kuria gali judėti dalis Europos: plečiantis skaitmeninei infrastruktūrai, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kas ir kokiomis sąlygomis gauna prieigą prie elektros tinklų ir energijos išteklių.

  • Uber savaitgaliais investuoja grynųjų rezervus: pasitelkė „Franklin Templeton“ fondą ir „blockchain“

    „Uber Technologies“ savaitgalį išbandė nestandartinį būdą, kaip uždirbti iš laikinai nenaudojamų grynųjų rezervų. Bendrovė lėšas nukreipė ne į įprastą bankinį mechanizmą, o į pinigų rinkos fondo „Franklin Templeton“ vienetus.

    Operacijoje tarpininku tapo britų bankas HSBC. Tiksli sandorio apimtis neatskleidžiama, tačiau teigiama, kad tokio tipo sprendimai ateityje gali būti naudojami vis dažniau.

    Svarbiausia idėja paprasta: didelėse įmonėse šimtai milijonų dolerių kartais „guli“ iki pirmadienio, kol įvykdomi pervedimai ir prasideda įprastas atsiskaitymų ciklas. „Uber“ siekė, kad tos lėšos ir per ne darbo dienas generuotų grąžą.

    Įmonė ketvirtadienio vakarą įsigijo fondo vienetus, o sekmadienį juos pardavė, naudodama „blockchain“ technologiją. Tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti galimybę greičiau ir lanksčiau perleisti nuosavybę skaitmeninėje apskaitos sistemoje.

    Kaip veikia tokenizuotas modelis

    „Uber“ pritaikė sprendimą, paremtą tokenizuotais aktyvais, kurie registruojami bendroje skaitmeninėje apskaitos knygoje. Tai leidžia aktyvams keisti savininką kelis kartus ir tai atlikti efektyviau nei tradicinėse sistemose.

    Šiame modelyje viena pusė – tokenizuoti HSBC depozitai, turintys padengimą banko balanse. Kita pusė – pinigų rinkos fondo vienetai, investuojantys į trumpalaikius skolos instrumentus.

    Akcentuojama, kad fondo vienetų vertė perskaičiuojama kasdien, įskaitant ir nedarbo dienas. Tai svarbu, nes tradicinės atsiskaitymų sistemos ne visada veikia 24/7 režimu.

    Pavyzdžiui, JAV Federalinės rezervų sistemos atsiskaitymų infrastruktūra savaitgaliais neveikia, o euro zonoje sistema būna uždaryta nuo šeštadienio 2.30 iki pirmadienio 2.30.

    Kiek galima uždirbti ir kokie niuansai

    Bendrovė sandorio detalių nepateikė, tačiau straipsnyje cituojamas skaičiavimas rodo potencialą: investavus 100 mln. JAV dolerių į JAV obligacijų fondą, per dvi dienas palūkanos siektų 15 tūkst. JAV dolerių.

    Vis dėlto realus rezultatas būtų mažesnis, nes skaičiuojant reikėtų įvertinti pirkimo ir pardavimo mokesčius bei kitus susijusius kaštus. Tačiau esant didelėms sumoms ir turint omenyje, kad per metus yra 52 savaitgaliai, tokia strategija gali tapti finansiškai prasminga.

  • Lenkijos finansų priežiūra pritarė dviejų bankų vadovų skyrimui

    Lenkijos finansų priežiūros institucija KNF davė sutikimą paskirti naujus prezidentus dviejuose bankuose – „Bank Pocztowy“ ir „PKO Bank Hipoteczny“.

    Apie tai pirmadienį pranešta bendrovių biržos pranešimuose: „Bank Pocztowy“ vadovu patvirtintas Jędrzejus Marciniakas, o „PKO Bank Hipoteczny“ – Katarzyna Kurkowska-Szczechowicz.

    J. Marciniakas yra baigęs Poznanės ekonomikos universitetą, o 2022 metais – podiplomines skaitmeninės rinkodaros studijas „Columbia Business School/Emeritus“ programoje.

    Bankininkystės sektoriuje jis dirbo įvairiose pareigose: buvo „Bank Zachodni WBK“ valdybos narys, vėliau – direktorius, o taip pat ėjo vadovaujančias pareigas „Lukas Bank/Credit Agricole Polska“ ir iki 2025 metų buvo „Credit Agricole Bank Polska“ viceprezidentas.

    „PKO Bank Hipoteczny“ vadovė – su ilgamete patirtimi

    „PKO Bank Hipoteczny“ nurodė, kad K. Kurkowska-Szczechowicz su finansų rinka susijusi beveik 30 metų, o prie PKO Bank Polski grupės prisijungė 2012 metais.

    Karjerą grupėje ji tęsė vadovaudama rizikos centrui, vėliau – vidaus audito departamentui PKO Bank Polski. Bankas pažymi, kad ji jau anksčiau yra ėjusi „PKO Bank Hipoteczny“ prezidentės pareigas.

    K. Kurkowska-Szczechowicz turi ekonomikos magistro laipsnį Varšuvos ekonomikos mokykloje, teisės magistro laipsnį Varšuvos universitete, taip pat yra baigusi „Aalto University“ vadovų MBA programą.

    Trumpai apie bankus

    „Bank Pocztowy“ įkurtas 1990 metais Bydgoščiuje. Banko akcininkai – „Poczta Polska“ (75 proc. minus 10 akcijų) ir „PKO Bank Polski“ (25 proc. plius 10 akcijų).

    Bankas teikia paslaugas privatiems ir instituciniams klientams, siūlo terminuotuosius indėlius, vartojimo ir būsto paskolas, taip pat draudimo bei investicinius produktus. Nurodoma, kad bankas turi 131 nuosavą padalinį ir paslaugas teikia per „Poczta Polska“ tinklą.

    „PKO Bank Hipoteczny“ veikia PKO BP grupėje ir yra didžiausias Lenkijos hipotekos bankas. Jis veikia nuo 2014 metų.

  • Iš Rusijos masiškai išvyksta gyventojai: į Gruziją, Armėniją ir Serbiją – rekordai per 17 metų

    Trečiąjį šių metų ketvirtį rusai itin gausiai vyko į Gruziją, Armėniją ir Serbiją – šios šalys fiksavo didžiausią atvykėlių iš Rusijos skaičių per 17 metų.

    Kaip skelbia nepriklausomas portalas „Wiorstka“, duomenys paremti Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pasienio tarnybos statistika. Joje registruojami visi iš šalies išvykstantys piliečiai, tačiau nenurodoma, kokiam laikui jie planuoja išvykti.

    Vien per liepą–rugsėjį į Gruziją išvyko 660 tūkst. Rusijos piliečių – tai 43 tūkst. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, kai buvo pasiektas ankstesnis rekordas.

    Į Armėniją trečiąjį ketvirtį atvyko 402 tūkst. rusų (metais anksčiau – 344 tūkst.). Tuo pat metu į Serbiją vyko daugiau nei 64 tūkst. rusų – maždaug 14 tūkst. daugiau nei pernai.

    Galima priežastis – kalbos apie mobilizaciją

    Portalo „Moscow Times“ vertinimu, vasarą išvykimų banga galėjo sutapti su Rusijoje plitusiomis kalbomis apie galimą naują mobilizacijos etapą. Teigiama, kad liepą su išvykimu iš šalies susijusių paieškų „Yandex“ sistemoje buvo daugiausia nuo 2023 metų pradžios.

    Daugiausia dėmesio, pasak publikacijos, žmonės skyrė galimybėms persikelti į šalis, į kurias galima nuvykti be vizos.

    Tekste taip pat primenama, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos pabaigoje viešai kalbėjo apie galimus Kremliaus planus vykdyti antrą mobilizacijos bangą. Jo teigimu, Maskva esą galėtų siekti į kariuomenę pritraukti nuo 300 iki 500 tūkst. karių.

    Šie skaičiai ir paaiškinimai kol kas neatsako į esminį klausimą – kiek iš išvykusiųjų ketina grįžti, o kiek planuoja ilgesnį laiką gyventi užsienyje. Vis dėlto pati statistika rodo išskirtinį judėjimo mastą, kokio regione nematyta beveik du dešimtmečius.

  • S17 atkarpos statyba Lenkijoje grįžta į startą: nutraukta sutartis su „Kolin Insaat“

    Lenkijoje iš esmės sustojo greitkelio S17 atkarpos tarp Zamoščiaus ir Tomašuvo Liubelškio statyba – kelininkai nutraukė sutartį su iki šiol dirbusia Turkijos bendrove „Kolin Insaat“.

    Kaip rašo portalas WNP.pl, Lenkijos kelių direkcija (GDDKiA) teigia, kad sprendimas priimtas dėl rangovo kaltės: nepaisant pakartotinių raginimų, įmonė nedeklaravo, jog tęs darbus pagal sutarties sąlygas.

    Problemų mastą rodo darbų pažanga: daugiau nei 18 kilometrų ilgio ruože atlikta tik 9 proc. darbų. Sutartis dėl šios atkarpos buvo pasirašyta 2022 metų lapkritį.

    Dabar, prieš ieškant naujo rangovo, bus inventorizuojama statybvietė. Tik po to GDDKiA planuoja skelbti naują konkursą, o tai reiškia neišvengiamą projekto termino nusikėlimą.

    Kaip keitėsi projekto terminai

    Pagal pirminį planą ši S17 atkarpa turėjo būti baigta dar šiais metais. Vis dėlto vėliau darbų grafikas buvo koreguotas, o užbaigimas numatytas tik antroje 2028 metų pusėje.

    Toks nukėlimas, kaip nurodoma, buvo susijęs su užsitęsusiomis procedūromis dėl ZRID – administracinio sprendimo, kuris Lenkijoje suteikia teisę pradėti kelių statybą.

    GDDKiA vertinimu, rangovo pozicija rodė, kad jis nėra suinteresuotas tęsti statybų, todėl tai turės tiesioginės įtakos galutiniam projekto įgyvendinimo laikui.

    Kada ieškos naujo rangovo

    Lenkijos kelininkai skelbia, kad po statybvietės inventorizacijos bus organizuojamas naujas pirkimas. Konkursą naujam rangovui planuojama paskelbti 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Taip pat pranešta, kad buvo užtikrintas sutarties įvykdymas – jo suma viršija 80 mln. zlotų.

    Ne vienintelis projektas su pastabomis

    S17 atkarpa tarp Zamoščiaus ir Tomašuvo Liubelškio nėra vienintelis objektas, dėl kurio GDDKiA buvo viešai reiškusi abejonių „Kolin Insaat“ darbų tempu.

    Direkcija minėjo panašias pastabas ir kituose projektuose – S19 (Via Carpatia) statybose šiaurės rytų Lenkijoje.

  • Naftos kainos krenta toliau: „Brent“ žemiau 95 dolerių, rinką veikia JAV–Irano derybos

    Naftos kainos pasaulio rinkose krenta antrą savaitę iš eilės, o kritimas, kaip teigiama, yra vienas didžiausių per kelerius metus. Per savaitę barelis atpigo maždaug 10 JAV dolerių.

    Kaip rašoma, nuosmukį paskatino keli veiksniai: JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatai, mažėjanti įtampa JAV ir Irano konflikte bei signalai dėl sklandesnės tanklaivių laivybos Ormūzo sąsiauryje.

    Pirmadienį kritimas dienos eigoje gilėjo. „Brent“ nafta nusileido žemiau 95 JAV dolerių už barelį, o JAV WTI buvo vertinama apie 87,85 JAV dolerio.

    Bendrai per pastarąsias dienas kainos smuko 10–20 JAV dolerių už barelį, o tai rodo, kad rinka perskaičiuoja geopolitinės rizikos priedą, kuris pastaruoju metu buvo įskaičiuotas į kainas.

    Rinką veikia signalai iš Vašingtono ir Teherano

    Tekste pažymima, kad rinka sureagavo į Donaldo Trumpo pasisakymus apie galimas derybas su Teheranu ir į Persijos įlankos valstybių atstovų bei Irano kontaktus dėl tanklaivių judėjimo per Ormūzo sąsiaurį.

    D. Trumpas sekmadienį interviu CNN teigė, kad „labai mažai tikėtina“, jog jam tektų nurodyti naujus JAV smūgius Iranui, jei derybos judės į priekį.

    Kartu minima ir JAV darbo grupė „Iron Gate“ bei jūrinė blokada, tačiau analitikai atkreipia dėmesį, kad vertinimai dėl realaus sankcijų ir kontrolės efekto skiriasi.

    Geopolitinės rizikos „nuolaida“ ir papildoma pasiūla

    „Global Risk Management“ analitikas Arne Lohmannas Rasmussenas teigia, kad kainos spaudžiamos dėl mažėjančios geopolitinės rizikos premijos ir augančių tiekimo apimčių iš Persijos įlankos.

    Minima ir nepatvirtinta informacija, kad „Saudi Aramco“ pastarosiomis dienomis galėjo padidinti gavybą iki 9,2 mln. barelių per dieną.

    Vis dėlto neapibrėžtumas išlieka: tekste pabrėžiama, kad tęsiamos hučių atakos prieš gavybos objektus, vamzdynų infrastruktūrą ir naftos terminalus, o tai gali greitai pakeisti rinkos nuotaikas.

    Investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikai, cituojami publikacijoje, mano, kad metų pabaigoje nafta galėtų svyruoti 90–105 JAV dolerių už barelį intervale.

  • Sarah Huckabee Sanders naujos knygos viršelį išjuokė internautai: užkliuvo gėdingos klaidos

    Sarah Huckabee Sanders naujos knygos viršelį išjuokė internautai: užkliuvo gėdingos klaidos

    Buvusi Donaldo Trumpo Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Sarah Huckabee Sanders socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo ne dėl knygos turinio, o dėl jos reklamos nuotraukos.

    Arkanzaso gubernatorė, 2017–2019 metais dirbusi D. Trumpo administracijoje, internete pristatinėjo savo naują knygą „UNAPOLOGETIC“.

    Problema ta, kad nuotraukoje matomas knygos viršelis, kaip pastebėjo vartotojai, turi akivaizdžių rašybos ir grafinių klaidų.

    Internautai greitai ėmė šaipytis iš užrašo, kuriame vietoj angliško žodžio „clarity“ matyti „clerity“, o žodyje „crazy“ raidė „z“ primena apverstą „3“.

    Įtarimai dėl DI ir palyginimas su „Amazon“

    Įrašas sulaukė pašaipių komentarų ir spėlionių, kad reklaminis vaizdas galėjo būti sugeneruotas dirbtiniu intelektu, nors tam, anot kritikų, nebuvo jokio akivaizdaus poreikio.

    Žmonės stebėjosi, kodėl, jei vaizdas buvo kuriamas ar apdorojamas automatiškai, jis nebuvo patikrintas prieš publikuojant.

    Straipsnyje taip pat atkreiptas dėmesys, kad „Amazon“ pateikiamas knygos viršelis klaidų neturi, todėl internete pasirodęs vaizdas kelia dar daugiau klausimų.

    Pati Sanders knygą pristatinėjo religine žinute, teigdama, kad tikėjimas ją ne tik įkvepia, bet ir apibrėžia, o leidinys esą kalba apie tapatybę „Kristuje ir tik Kristuje“.

  • Technologijų akcijos atsitiesė po JAV rinkimų sukrėtimo, akiratyje – tyrimas dėl „Nvidia“ vadovo

    Technologijų akcijos atsitiesė po JAV rinkimų sukrėtimo, akiratyje – tyrimas dėl „Nvidia“ vadovo

    Technologijų bendrovių akcijos pirmadienį kilo ir bandė atsiimti dalį praėjusią savaitę patirtų nuostolių, kuriuos sustiprino nerimas dėl galimo dirbtinio intelekto reguliavimo.

    Kaip skelbia „Euronews“, rinkos dalyviai taip pat stebėjo situaciją dėl „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango – bendrovė pradėjo nepriklausomą tyrimą, reaguodama į pranešimus apie galimus ryšius su įtariama Kinijos šnipe.

    Praėjusią savaitę dirbtinio intelekto bumui priskiriamos įmonės, ypač lustų gamintojai, patyrė smūgį po JAV vidurio kadencijos rinkimų, kuriuose demokratai laimėjo abiejų Kongreso rūmų kontrolę.

    Rezultatai interpretuoti kaip rinkėjų nepasitenkinimas Irano karu ir tarifais, kurie, pasak teksto, didino kainas, taip pat – kritiškesnis požiūris į pastaraisiais metais išaugusias duomenų centrų statybas JAV.

    Rinkoje pasigirdo spėlionių, kad naujas Kongresas gali siekti riboti technologijų sektoriaus statybų plėtrą, o tai, kaip teigiama, keltų riziką tūkstančiams darbo vietų.

    Neapibrėžtumą didino ir investuotojų klausimas, kada milžiniškos – šimtais milijardų dolerių skaičiuojamos – investicijos į sektorių pradės atsipirkti.

    Po stipraus išpardavimo ketvirtadienį Volstritas praėjusios savaitės pabaigoje stabilizavosi, o savaitės pradžioje panašią kryptį daug kur pasirinko ir Azijos biržos.

    Didžiausią augimą demonstravo Tokijas, Seulas ir Taipėjus, kur indeksuose didelį svorį turi su dirbtiniu intelektu siejamos technologijų milžinės.

    Japonijos „Nikkei 225“ šoktelėjo daugiau nei 3 proc., augant „Kioxia“, „Tokyo Electron“ ir „Advantest“ akcijoms. Pietų Korėjoje „Kospi“ kilimą stiprino maždaug 3 proc. brangusios „SK hynix“ ir „Samsung“ akcijos.

    Taivano TSMC pabrango beveik 6 proc. ir tempė „Taiex“ indeksą apie 5 proc. į viršų, o Honkonge ir Šanchajuje taip pat fiksuoti ryškesni prieaugiai.

    Tuo pat metu Sidnėjuje, Velingtone ir Maniloje indeksai šiek tiek smuko.

    Nacionalinio Australijos banko atstovė Sally Auld teigė, kad investuotojai atidžiai vertins, ar šis kilimas tėra trumpalaikis – susijęs su pozicijų uždarymu ir „pigių“ akcijų paieška – ar tai tvaresnės tendencijos pradžia.

    Pasak jos, pastarosiomis savaitėmis rizikos mažinimą skatino baimės dėl DI reguliavimo, kapitalo išlaidų perspektyvos ir laisvų pinigų srautų, o šios temos artimiausiu metu greičiausiai neišsispręs.

    Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad daugelio technologijų bendrovių vertinimai po korekcijos atrodo mažiau brangūs.

    Šią savaitę investuotojai taip pat laukė naujų JAV infliacijos duomenų, o po penktadienį paskelbtos statistikos, rodžiusios gerokai didesnį nei tikėtasi darbo vietų augimą spalį, didėjo dėmesys Federalinio rezervo planams.

    Tekste nurodoma, kad rinkos tuo metu vertino apie 80 proc. tikimybę, jog gruodį Federalinis rezervas kels palūkanų normas.

    „Nvidia“ atveju bendrovė pranešė, kad jos valdyba neturi pagrindo manyti, jog įmonės paslaptys ar nacionalinis saugumas galėjo būti pažeisti, ir pridūrė, kad vadovas yra nusiteikęs toliau vadovauti įmonei.

  • Naujas Lenkijos keltas „Bursztyn Unity“ ruošiasi startui: pirmasis reisas su keleiviais – lapkričio 18-ąją

    Lenkijos keltų laivyną netrukus papildys naujausias ro-pax tipo laivas M/F „Bursztyn Unity“ – jis 2026 metų lapkričio 9 dieną turi atplaukti į Ščeciną.

    Kaip skelbiama, 2026 metų lapkričio 11 dieną 11 valandą planuojamos oficialios kelto krikštynos, o pirmasis reisas su keleiviais numatytas lapkričio 18 dieną 13 valandą iš Istado (Ystad) Švedijoje.

    Prieš pradėdamas komercinius reisus laivas dar atliks techninį plaukimą be keleivių ir krovinio. Po vizito Ščecine „Bursztyn Unity“ turėtų išvykti Švedijos kryptimi, kur numatyti papildomi techniniai darbai, montavimas, bandymai ir pasiruošimas krantinės elektros tiekimo sistemai (OPS).

    Naujas keltas pakeis M/F „Jantar Unity“ maršrute Svinouisčė–Istadas, o „Jantar Unity“ artimiausiu metu planuojamas Svinouisčės–Trelleborgo kryptyje.

    Atvirų durų dienos ir apžiūros Ščecine

    Ščecine, kur „Bursztyn Unity“ turėtų švartuotis netoli Wały Chrobrego krantinės, suplanuotos ir laivo apžiūros. Lapkričio 12–13 dienomis numatytos ekskursijos jau buvo pilnai rezervuotos.

    Dar viena proga pamatyti laivą – atvirų durų diena šeštadienį, 2026 metų lapkričio 14 dieną. Skelbiama, kad gyventojai galės nemokamai aplankyti kelto keleivinį ir automobilių denius, o apžiūros vyks grupėmis su gidu.

    Grįžimas po Lenkijos vėliava po 30 metų

    Skelbiama, kad „Bursztyn Unity“ ir kiti Lenkijos keltai Baltijoje turėtų plaukioti su baltai raudona Lenkijos vėliava. Tai reikšmingas pokytis, nes apie 30 metų tokio tipo laivai dažnai būdavo registruojami, pavyzdžiui, Kipro ar Bahamų vėliavomis.

    Nurodoma, kad 2025 metais Lenkijos vyriausybė priėmė sprendimą grąžinti nacionalinę vėliavą ir konsoliduoti keltų įmones „Unity Line“ (Ščecinas) ir „Polferries“ (Kolobžegas) po bendru „POLSCA“ prekės ženklu.

    Šiuo sujungimu siekiama sustiprinti vežėjų pozicijas Baltijos regione ir didinti jų dalį keltų pervežimų rinkoje.

    Kokie tai keltai: talpa, keleiviai ir varikliai

    „Bursztyn Unity“ ir „Jantar Unity“ apibūdinami kaip dvyniai laivai: jų ilgis siekia 195,6 metro, plotis – daugiau nei 32 metrus. Krovininė linija, kurios ilgis 4 100 metrų, leidžia gabenti apie 250 vilkikų.

    Kelte numatyta 400 vietų keleiviams, yra kavinė, baras ir parduotuvė. Įguloje – 50 žmonių, o reisas iš Svinouisčės į Švediją trunka kiek mažiau nei 7 valandas.

    Laivuose įrengti keturi dviejų rūšių kuro varikliai, galintys dirbti su SGD (LNG) ir dyzelinu. Taip pat nurodoma, kad dėl gamtinių dujų panaudojimo CO2 emisijos sumažėja apie 25 proc., palyginti su tradiciniais laivais.

    Teigiama, kad pavara veikia hibridiniu principu, ją papildo baterijos – tai padeda mažinti degalų sąnaudas ir išmetamąsias dujas, ypač manevruojant uostuose ir plaukiant mažu greičiu. Laivas atitinka IMO Tier III emisijų standartą.

    Trečias serijos laivas – 2029 metais

    Primenama, kad nauji ro-pax tipo keltai Lenkijos vežėjams statomi pagal vyriausybinę programą, pradėtą 2017 metais, tačiau projektas buvo neįvertintas sąnaudų prasme ir vėlavo kelerius metus.

    Kontraktas su Gdansko laivų remonto laivų statykla dėl trijų laivų pasirašytas 2021 metų lapkritį, o 2025 metais Lenkijos vyriausybė paskelbė skirianti 1,3 mlrd. zlotų projekto užbaigimui.

    Pirmasis serijos keltas „Jantar Unity“ reguliarius reisus pradėjo 2026 metų sausį. „Bursztyn Unity“ jūrines bandymo procedūras praėjo 2026 metų spalį, o trečiasis laivas turėtų vadintis „Amber Unity“ ir į eksploataciją planuojamas 2029 metais.