Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkijoje „Czyste Powietrze“ skandalas: apgauti gyventojai raginami grąžinti iki 50 tūkst. zlotų

    Lenkijoje dalis programos „Czyste Powietrze“ dalyvių, tikėjęsi paramos namų termomodernizacijai, atsidūrė sudėtingoje situacijoje: iš jų reikalaujama grąžinti gautas dotacijas, nors darbai taip ir nebuvo atlikti.

    Ministerijos vertinimu, problemos mastas gali paliesti daugiau nei 8 tūkst. namų ūkių. Apie tai pranešama po gyventojų skundų dėl nesąžiningų rangovų, kurie paėmė pinigus, bet investicijų nebaigė arba net nepradėjo.

    Schema dažniausiai būdavo panaši: lėšos iš dotacijos atsidurdavo pas vykdytojus, o programos naudos gavėjai likdavo su neįvykdytais įsipareigojimais. Vėliau būtent gyventojams tekdavo aiškintis su fondais dėl netinkamai panaudotų ar neatsiskaitytų lėšų.

    Kaip nurodoma, yra atvejų, kai žmonės raginami grąžinti net iki 50 tūkst. zlotų, kartais – ir su palūkanomis. Dėl to vyriausybė rengia pakeitimus, kurie turėtų palengvinti nukentėjusiųjų padėtį.

    Ką keistų nauji siūlymai

    Pagal rengiamas nuostatas, būtų sudaryta galimybė laikinai sustabdyti skolų išieškojimą iš tų paramos gavėjų, kurie nukentėjo nuo nesąžiningų rangovų ar trečiųjų asmenų.

    Numatoma, kad tam reikėtų dviejų sąlygų: būtų pradėtas baudžiamasis procesas dėl galimo sukčiavimo ir pats nukentėjęs asmuo pateiktų atitinkamą prašymą vaivadijos aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondui.

    Kada nereikėtų grąžinti neatsiskaitytos dotacijos

    Tekste pabrėžiama, kad gyventojas neturėtų grąžinti neatsiskaitytos dotacijos, jei teismas galutiniu sprendimu pripažintų rangovo kaltę.

    Tokiu atveju pinigų susigrąžinimas taptų fondo užduotimi – jis galėtų reikalauti lėšų tiesiogiai iš nesąžiningos įmonės.

    Įstatymas jau pasiekė prezidentą

    Nurodoma, kad įstatymas, parengtas Klimato ministerijos, Senate buvo priimtas be pataisų.

    Šiuo metu teisės aktas laukia prezidento sprendimo.

  • Lenkijos įmonės rengiasi branduolinei elektrinei: Madride vyksta kritiniai AP1000 mokymai

    Lenkijos įmonės, siekiančios dalyvauti statant pirmąją šalies branduolinę elektrinę, pradėjo svarbų pasirengimo etapą – jų atstovai dalyvauja specialiuose AP1000 technologijos mokymuose Madride.

    Mokymai vyksta pirmajame Europoje AP1000 mokymų centre, o programoje dalyvauja septynių Lenkijos bendrovių atstovai. Apie tai skelbia portalas WNP.pl.

    Šie mokymai yra dalis platesnio proceso, kuriuo įmonės bando prisitaikyti prie ASME NQA-1 standarto – tai branduolinei pramonei taikomi kokybės reikalavimai, be kurių patekti į tiekimo grandinę praktiškai neįmanoma.

    Lenkijai planuojant branduolinės energetikos projektą, toks pasirengimas tampa esminis: nuo tiekėjų kvalifikacijos priklausys, kiek vietos pramonės galės prisidėti prie komponentų gamybos, paslaugų ir įrangos tiekimo.

    Kas dalyvauja mokymuose ir kam jie skirti

    Mokymuose dalyvauja ZKS Ferrum, FAMAK, Energomontaż-Północ Gdynia, Mostostal Siedlce, Mostostal Kraków, Mostostal Kielce ir ZBUD – tai įmonės, dirbančios su metalo konstrukcijomis ir pramoniniais projektais.

    Skelbiama, kad programa susieta su planuojama elektrine Lubiatove-Kopaline – tai vieta, kurioje Lenkija numato statyti savo pirmąją branduolinę jėgainę.

    Mokymų metu aptariamas tiekėjų vertinimas ir kvalifikavimas, techniniai bei kokybės reikalavimai, taip pat iššūkiai, kylantys skirtinguose projekto įgyvendinimo etapuose.

    Į mokymus įtrauktos ir iki šiol įgyvendintų projektų pamokos – dalyviai analizuoja jau sukauptą praktiką, kad ateityje būtų lengviau atitikti branduolinės pramonės standartus.

    Kelias į tiekimo grandinę – per kokybės verifikaciją

    Vienas svarbiausių tikslų – sėkmingai pereiti atitikties patikrą, kuri laikoma būtina sąlyga, norint prisijungti prie „Westinghouse“ tiekimo grandinės ir dalyvauti projektuose, paremtuose AP1000 technologija.

    Įmonė „Westinghouse“ pabrėžia, kad vietinės tiekimo grandinės kūrimas reiškia ne tik gamybinių pajėgumų turėjimą, bet ir gebėjimą užtikrinti branduolinei pramonei privalomą kokybės lygį.

    Mokymų dalyviai taip pat turi galimybę susipažinti su pilno masto AP1000 blokinės valdymo salės simuliatoriumi, kuriame mokomi šių reaktorių operatoriai.

    AP1000 technologija ir planuojama jėgainė

    Madride veikianti AP1000 „Westinghouse“ mokymų akademija skirta specialistams, kurie ruošiami augančiai Europos branduolinei pramonei, įskaitant ir būsimus Lenkijos projektus.

    Lenkija yra numačiusi, kad pirmojoje šalies branduolinėje elektrinėje Choczewo savivaldybėje Pomeranijos vaivadijoje turėtų būti įrengti trys AP1000 reaktoriai.

    Tekste nurodoma, kad pasaulyje šiuo metu veikia šeši AP1000 reaktoriai, dar 14 yra statomi, o dėl penkių yra pasirašytos sutartys.

  • Lenkijoje nustatytos degalų kainų „lubos“: kiek trečiadienį ir ketvirtadienį kainuos litras

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė naujus maksimalius degalų kainų limitus, kurie galios trečiadienį ir ketvirtadienį. Pagal pranešimą, litras benzino „Pb95“ negalės kainuoti daugiau nei 6,10 zloto, „Pb98“ – 6,70 zloto, o dyzelino – 7,66 zloto.

    Kaip nurodoma antradienį paskelbtame oficialiame ministro pranešime, benzino kainų „lubos“ bus aukštesnės nei galiojusios antradienį, o dyzelino – žemesnės. Taip siekiama riboti kainų augimą degalinėse ir mažinti išlaidas vairuotojams.

    Antradienį Lenkijoje nustatyti limitai buvo tokie: „Pb95“ iki 6,04 zloto už litrą, „Pb98“ iki 6,67 zloto, dyzelinas – iki 7,74 zloto. Tai reiškia, kad benzino limitai kiek paaugo, o dyzelino – sumažėjo.

    Taip pat pranešta, kad kitas energetikos ministro pranešimas dėl maksimalių kainų turėtų būti paskelbtas lapkričio 12 dieną – jame bus nustatytos kainos penktadieniui.

    Kainų ribojimas – programos dalis

    Maksimalių kainų mechanizmas yra programos „Ceny Paliwa Niżej“ (lenk. „Degalų kainos žemiau“) dalis. Jos tikslas – apriboti kainų šuolius degalinėse ir sumažinti degalų įsigijimo kaštus.

    Šis sprendimas siejamas su įsigaliojusiais teisės aktų pakeitimais dėl vadinamojo mokesčio už viršpelnius, taikomo degalų sektoriui. Tekste nurodoma, kad šalies prezidentas įstatymą pasirašė, tačiau kartu jį perdavė Konstituciniam Teismui vėlesnei patikrai.

    Įstatymas taip pat atvėrė kelią laikinam akcizo ir PVM mažinimui skystiesiems degalams. Numatyta, kad šių priemonių finansavimas turėtų būti užtikrinamas nauja įmoka, taikoma įmonėms, gaunančioms išskirtinai didelius pelnus.

    Kokios sankcijos gresia už limitų nesilaikymą?

    Už maksimalių degalų kainų nesilaikymą numatyta bauda, kuri gali siekti iki 1 mln. zloto.

    Tekste pažymima, kad naujos taisyklės taip pat numato 60 proc. mokestį nuo „viršpelnių“, uždirbtų iš prekybos skystaisiais degalais. Jis turėtų apimti laikotarpį nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos, taikant jį degalų gamintojams ir įmonėms, turinčioms licenciją degalų prekybai su užsieniu.

    Koks platesnis šios priemonės kontekstas?

    Pateiktoje informacijoje nurodoma, kad apskaičiuojant mokesčio bazę būtų vertinama pajamų „perteklinė“ dalis, lyginant su 2025 metais pasiektomis istorinėmis maržomis (su nustatytais priedais ir minimaliomis ribomis).

    Taip pat primenama, kad programa jau turėjo kelis etapus: pirmasis startavo kovo pabaigoje, reaguojant į brangstančią naftą, ir tuomet apėmė laikinas PVM bei akcizo korekcijas kartu su kainų limitu. Antrasis etapas vasaros pabaigoje buvo įgyvendintas be akcizo mažinimo.

  • Krokuvoje remontuojamos A4 jungtys: naktiniai uždarymai, apylankos ir mažesnis greitis

    Krokuvoje daugėja eismo trikdžių – prie miesto gatvių remonto prisideda ir autostrada A4, kur pradedami dangos darbai Kraków–Tyniec mazgo jungtyse.

    Nors darbininkai teigia planuojantys dirbti vakarais ir naktimis, dalis ribojimų galios visą darbų laiką. Apie tai praneša „Gazeta Krakowska“, remdamasi Lenkijos kelių direkcijos (GDDKiA) informacija.

    Pranešama, kad uždaromos trys jungtys, o vairuotojai kai kur bus nukreipiami apylankomis per kitus mazgus. Be to, tam tikrais etapais teks važiuoti nuo frezavimo likusia danga be horizontalaus ženklinimo.

    Lygiagrečiai pačiame mieste tęsiama ir Nowohucka gatvės rekonstrukcija – ši vieta taip pat gali tapti „butelio kakliuku“ kasdieniams maršrutams.

    Naktiniai uždarymai Kraków–Tyniec mazge

    Kelių tarnybos pradėjo dangos remontą A4 jungtyse ties Kraków–Tyniec mazgu. Darbai planuojami nuo 20 iki 6 valandos.

    Skelbiama, kad vieną naktį buvo uždarytos jungtys nuo dešiniosios A4 važiuojamosios dalies kryptimis Katovicai–Krokuva ir Krokuva–Žešuvas, o apylanka nukreipta per Skawina mazgą.

    Naktį iš antradienio į trečiadienį numatytas kitos jungties uždarymas važiuojantiems Žešuvas–Krokuva. Šiuo atveju apylanka turėtų eiti per Bielany mazgą.

    Kelių tarnybos įspėja, kad dieną vairuotojams gali tekti judėti frezuota danga, kur laikinai nebus horizontalaus ženklinimo.

    Antra darbų fazė – po lapkričio 11-osios

    Po lapkričio 11 dienos planuojama antroji darbų banga. Tuomet numatyta dar kartą uždaryti tas pačias jungtis, kad būtų paklotas naujas viršutinis dangos sluoksnis ir atliktas horizontalus ženklinimas.

    Taip pat skelbiama, kad analogiški darbai bus vykdomi ir jungtyje Žešuvas–Krokuva kitą naktį po pirmųjų uždarymų.

    Vairuotojams svarbu įvertinti, kad darbų zonoje numatytas greičio ribojimas iki 110 km/h, bus taikomos apylankos, o kai kur eismas vyks be viršutinio asfalto sluoksnio.

    Nowohucka gatvėje – uždaryta dešinioji juosta

    Trikdžių Krokuvoje netrūksta ir mieste: nuo spalio 26 dienos vyksta Nowohucka gatvės pertvarka ties sankryža su Koszykarska gatve (XIII rajonas Podgórze).

    Nurodoma, kad iki lapkričio 15 dienos šiame ruože uždaryta dešinioji eismo juosta.

    Darbų metu rangovas įrenginėja kelio lietaus nuotekų sistemą ir jungia ją prie miesto tinklų.

  • Boeing planuoja atleisti 2,5 tūkst. darbuotojų, o „Qantas“ 850 vietų keičia DI sprendimais

    JAV aviacijos koncernas „Boeing“ paskelbė apie planuojamus darbuotojų atleidimus – komercinių lėktuvų padalinyje darbo neteks apie 2,5 tūkst. žmonių. Tai sudaro maždaug 5 proc. visos bendrovės darbuotojų.

    Pagrindinė priežastis – sutrikęs tiekimas ir gamybos tempo korekcijos: įmonė mini vėluojančias fiuzeliažų bei įrangos detalių pristatymo grandines, taip pat nesuderintą kai kurių surinkimo etapų ritmą.

    Nors trečiąjį 2026 metų ketvirtį „Boeing“ fiksavo 24,19 mlrd. JAV dolerių pajamas ir 354 mln. JAV dolerių veiklos pelną, įmonė vis dar susiduria su sudėtinga finansine padėtimi. Tekste pabrėžiama, kad bendrovė nekuria teigiamų pinigų srautų, o skola išlieka labai didelė – 45,9 mlrd. JAV dolerių.

    Kaštų mažinimas tampa aktualus ir kitai rinkos žaidėjai – Australijos oro linijoms „Qantas“. Bendrovė taip pat paskelbė apie išlaidų mažinimo planus, įskaitant atleidimus ir dalies funkcijų perdavimą technologijoms.

    „Boeing“: gamybos tempo „perstatymas“ ir skolos našta

    Įmonė nurodo, kad dėl priverstinių gamybos grafiko korekcijų kai kuriose pozicijose susidarė perteklinis darbuotojų skaičius. Komercinių orlaivių padalinio vadovė Stephanie Pope laiške darbuotojams aiškino, jog būtina „perstatyti“ gamybos tempą, kad gamyklos ir tiekimo grandinės partneriai turėtų laiko stabilizuotis.

    Finansinis spaudimas siejamas ir su skolos aptarnavimo kaina: tekste teigiama, kad, esant dabartinėms JAV bankų rinkos palūkanų normoms, „Boeing“ kas ketvirtį sumoka daugiau nei 400 mln. JAV dolerių palūkanų.

    Nurodoma, kad dalis planuojamo 2,5 tūkst. darbuotojų skaičiaus gali būti pasiekta natūraliais išėjimais į pensiją ir savanoriškais pasitraukimais. Likę darbuotojai apie atleidimą turėtų būti informuoti gruodį, o toks terminas, pasak teksto, sulaukė neigiamos reakcijos dėl šventinio laikotarpio.

    Tekste primenama, kad tai pirmoji tokio masto darbuotojų skaičiaus mažinimo banga nuo 2024 metų, kai „Boeing“ vadovu tapęs Kelly Ortbergas atleido apie 14 tūkst. žmonių.

    „Qantas“ mažina išlaidas: dalį darbų perims DI

    Australijos oro linijos „Qantas“ pranešė planuojančios atleisti 850 darbuotojų, dirbančių bendrovės centrinėje būstinėje Sidnėjuje. Atleidimus numatyta pradėti dar lapkritį.

    Kaip teigiama tekste, viena priežasčių – mažėjantis pelningumas, kurį veikia didelės aviacinio kuro įsigijimo sąnaudos. Ieškodama būdų taupyti, įmonė peržiūri administracinius procesus ir personalo poreikį.

    Oficialiame „Qantas“ pranešime, cituojamame tekste, nurodoma, kad dalį pareigų perims dirbtiniu intelektu paremti sprendimai. Taip pat pažymima, jog apskaitos ir finansinių atsiskaitymų kompetencijos bus perkeltos į Indiją.

  • 250 gyventojų kaime Lenkijoje iškils 212 m bokštai: statomas žaliajam vandeniliui skirtas kompleksas

    Nedideliame Gaj Oławskio kaime Žemutinėje Silezijoje (Lenkija), kuriame gyvena apie 250 žmonių, planuojama išskirtinė energetikos investicija – čia turėtų iškilti iki 212 metrų aukščio bokštai.

    Kaip skelbia portalas „WNP“, Gaj Oławskyje projektuojamas energetinis kompleksas, kuris sujungs atsinaujinančius energijos šaltinius, žaliojo vandenilio gamybą ir didelio masto elektros kaupimą.

    Numatoma, kad projektas naudos vėjo ir saulės energiją, o viena pagrindinių jo dalių bus žaliojo vandenilio (RFNBO) gamybos įrenginiai. Bendra investicijų vertė įvardijama kaip beveik 447 mln. zlotų, darbų pabaiga planuojama 2027 metais.

    Ypatingo dėmesio sulaukia ne tik pati vandenilio gamyba, bet ir suplanuota infrastruktūra: projekte numatytas gravitacinis energijos kaupiklis, o pastatų fasaduose turėtų atsirasti integruotos fotovoltinės plokštės.

    Kas numatyta komplekse

    Projekte numatyta 21 MW galios vandenilio gamybos įranga. Investuotojų skaičiavimu, gamykla per metus galėtų pagaminti daugiau kaip 1,7 mln. kilogramų labai aukšto grynumo vandenilio.

    Taip pat planuojamas gravitacinis energijos kaupiklis, kurio talpa turėtų siekti 35 MWh. Būtent jam reikalingos ir įspūdingo aukščio konstrukcijos – apie 212 metrų bokštai.

    Tokio aukščio statiniai būtų panašūs į Vroclavo dangoraižio „Sky Tower“ aukštį, skaičiuojant kartu su smaile. Kaimo masteliui tai būtų itin ryškus architektūrinis ir infrastruktūrinis pokytis.

    Kaip veiktų gravitacinis energijos kaupiklis

    Projekto aprašyme nurodoma, kad kaupiklio veikimas paremtas paprasta fizika: kai elektros pagaminama daugiau (pavyzdžiui, kai saulėta ar vėjuota), energija būtų naudojama sunkiems blokams pakelti į didelį aukštį.

    Vėliau, kai elektros poreikis išaugtų arba atsinaujinančių šaltinių generacija sumažėtų, blokai būtų leidžiami žemyn, o jų judėjimas suktų generatorius ir taip gamintų elektrą.

    Kur yra Gaj Oławskis

    Gaj Oławskis yra netoli Olavos miesto, maždaug 20 kilometrų nuo Vroclavo. Tai nedidelė gyvenvietė, kurioje, kaip nurodoma, gyvena apie 250 žmonių.

    Jei projektas bus įgyvendintas pagal planą, ši vietovė taps vienu iš ryškesnių pavyzdžių, kaip mažos gyvenvietės įtraukiamos į didelės apimties energetikos pertvarką, siejamą su atsinaujinančiais ištekliais ir žaliuoju vandeniliu.

  • Trumpas prarado Kongreso kontrolę: Europai ir Lenkijai tai gali reikšti naują muitų karo etapą

    JAV vidurio kadencijos rinkimuose 2026 metų lapkričio 3 dieną demokratai perėmė tiek Atstovų Rūmus, tiek Senatą, o Donaldas Trumpas prarado daugumą abiejuose Kongreso rūmuose. Tai laikoma rimtu smūgiu Baltiesiems rūmams, tačiau automatinio politikos posūkio nereiškia.

    Kaip aprašo Lenkijos portalas WNP.pl, rinkėjų nuotaikas paveikė Irano karas, brangusi energija ir augusios pragyvenimo išlaidos. Viceprezidentas J. D. Vance’as atvirai pareiškė, kad respublikonus „paskandino“ karas.

    Trumpas pripažino, jog karas ir brangstanti nafta galėjo prisidėti prie pralaimėjimo, bet teigė, kad sprendimą pradėti karinius veiksmus priimtų dar kartą. Toks fonas svarbus ir Europai, nes energetika bei prekyba čia persipina su saugumu.

    Europai ir Lenkijai didžiausia intriga – ar susilpnėjęs prezidentas švelnins prekybos politiką, ar priešingai, ieškos naujų svertų. Tekste pabrėžiama, kad muitai gali likti spaudimo priemone, o jų pasekmes pajustų ir įmonės, kurios į JAV tiesiogiai nieko neparduoda.

    Kongresas pasikeitė, bet muitai gali likti

    Po rinkimų finansų rinkos reagavo optimistiškai: „Dow Jones“ šoktelėjo maždaug 1 500 punktų, o „Brent“ nafta atpigo beveik 9 proc. Investuotojai tikėjosi didesnio spaudimo mažinti įtampą dėl konflikto su Iranu ir atkurti įprastą laivybą per Ormuzo sąsiaurį.

    Vis dėlto politinė aritmetika Vašingtone nereiškia, kad protekcionizmas baigsis. Straipsnyje aiškinama, jog prezidentas ir toliau turi teisinius instrumentus įvesti muitus be kiekvieno sprendimo tvirtinimo Kongrese, o demokratams gali pritrūkti balsų greitai pakeisti esamą sistemą.

    Demokratai, perėmę daugumą, įgyja kitokius svertus: jie galės formuoti darbotvarkę, kontroliuoti biudžetą ir inicijuoti tyrimus, kviesti pareigūnus į posėdžius bei tikrinti sprendimų dėl muitų priėmimo logiką. Tačiau tai – labiau priežiūros ir spaudimo, o ne tiesioginio politikos atšaukimo kelias.

    Smūgis gali ateiti per tiekimo grandines

    Lenkijai JAV yra aštunta pagal svarbą eksporto rinka: 2024 metais į ją iškeliavo prekių už 12,6 mlrd. JAV dolerių – tai sudarė 3,3 proc. viso eksporto. Tačiau vien tiesioginis eksportas neparodo realios priklausomybės.

    Dalis regiono įmonių veikia tarptautinėse tiekimo grandinėse: pavyzdžiui, Lenkijoje pagamintas komponentas gali keliauti į Vokietijos gamyklą, o galutinis produktas – į JAV. Tokiu atveju muitai sumažina užsakymus ne tiesiogiai Lenkijos eksportuotojui, o jo partneriui, kuris užsako detales.

    Tekste išskiriamos jautresnės sritys: automobilių dalys, metalo gaminiai, plieno ir aliuminio konstrukcijos, baldai bei perdirbta maisto produkcija. Kai kurių plieno ir aliuminio gaminių atveju tarifai gali būti skaičiuojami nuo visos gaminio vertės, o ne vien nuo metalo dalies – tai iš esmės keičia kaštų struktūrą.

    Kinijos prekės gali plūsti į Europą

    Dar viena grandis – Kinijos perprodukcijos nukreipimas į Europą, kai JAV rinka užsidaro dėl muitų. Tekste pateikiami duomenys, kad 2026 metų sausį–balandį Kinijos eksportas į JAV sumažėjo 10 proc., o į Europos Sąjungą išaugo 19 proc.

    Pokyčiai esą jau matomi buitinės technikos rinkoje: nuo 2026 metų sausio iki liepos Kinijos tiekimas į ES augo 12,1 proc., kai tiekimas iš Lenkijos smuko 0,8 proc. Kinija šiame segmente pasiekė daugiau nei 38 proc. rinkos, o Lenkija – 13,2 proc.

    ES jau ėmėsi atsakomųjų priemonių plieno sektoriuje, įvesdama kvotas, o viršijus limitą taikydama 50 proc. muitą. Tekste pabrėžiama, kad dalis lemiamų sprendimų dėl apsaugos priemonių ir antidempingo procedūrų gali persikelti į Briuselį.

    Strateginiai metalai ir dujos tampa derybų valiuta

    Prekybos konfliktai veikia ir žaliavų srautus: jei plienas, aliuminis ar varis nekeliauja į JAV, perteklius gali krypti į Europą, darydamas spaudimą kainoms ir apsunkindamas vietos gamintojų padėtį. Tačiau didžiausia rizika siejama su sunkiai pakeičiamomis žaliavomis, reikalingomis elektronikai, energetikai, baterijoms ir gynybos pramonei.

    Tekste minimi retųjų žemių metalai, galis, germanis ir grafitas – sritys, kuriose Kinijos pozicija yra stipri. Nurodoma, kad JAV ir Kinijos prekybinio „paliaubų“ laikotarpis, susijęs su dalies ribojimų sustabdymu, pratęstas tik iki 2027 metų sausio 10 dienos.

    Energetikos dimensija taip pat svarbi: dėl karo regione katariško SGD srautai per Ormuzo sąsiaurį beveik sustojo, o Europa su Azija ėmė konkuruoti dėl amerikietiškų krovinių. Tekste teigiama, kad 2026 metais JAV tiekia apie du trečdalius į Europą importuojamų SGD.

    Europos dujų kainų kontekste pateikiama, kad spalio pradžioje TTF kaina viršijo 70 eurų už MWh, kai metų pradžioje buvo apie 41 eurą. Taip pat minima, jog ES dujų saugyklos buvo užpildytos apie 71 proc., palyginti su 87 proc. penkerių metų vidurkiu.

    Galiausiai keliama mintis, kad susilpnėjęs vidaus politikoje JAV prezidentas nebūtinai švelnins kursą užsienyje: užsienio politikos srityje jis išlaiko plačias prerogatyvas. Europai tai reiškia, kad vien muitų tema gali persipinti su energetiniais sandoriais, saugumo garantijomis ir žaliavų prieinamumu.

  • Norvegija stabdo naujų duomenų centrų plėtrą: įspėja apie elektros trūkumą ir kainų šuolį

    Norvegijos vyriausybė nusprendė pristabdyti sparčią daug energijos vartojančių duomenų centrų plėtrą šalyje, baimindamasi galimo elektros trūkumo ir kainų augimo ateinančiais metais.

    Pirmadienį Norvegijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Statnett“ laikinai sustabdė naujų duomenų centrų prijungimo rezervacijas, kol bus įdiegta vyriausybės planuojama licencijavimo sistema.

    Nors Norvegija šiuo metu pagamina daugiau elektros nei suvartoja ir yra grynoji energijos eksportuotoja, naujos prognozės rodo, kad duomenų centrų paklausa gali pakeisti šią pusiausvyrą.

    Duomenų centrų bumas kelia diskusijų ir kitose šalyse: kritikai teigia, kad tokie projektai sukuria palyginti mažai darbo vietų, tačiau didina spaudimą elektros tinklui ir kelia energijos kainas.

    „Statnett“: paraiškų mastas viršija visos šalies pajėgumus

    Norvegijos energetikos ministras Terje Aasland pranešė, kad šiemet „Statnett“ sulaukė paraiškų prijungti 26 gigavatus naujos galios – tai daugiau, nei sudaro dabartiniai Norvegijos elektros pajėgumai.

    Didžiąją dalį šių prašymų – 75 proc. – sudaro būtent duomenų centrai. Tai, vyriausybės vertinimu, rodo, kad be papildomos kontrolės tinklo plėtra ir elektros poreikis gali tapti sunkiai valdomi.

    Laikinas rezervacijų stabdymas reiškia, kad nauji projektai turės laukti aiškesnių žaidimo taisyklių – kaip ir kokiomis sąlygomis jie galės būti prijungiami prie tinklo.

    Licencijavimas turėtų atsijoti prioritetus

    Skaitmenizacijos ir viešojo valdymo ministras Torgeir Micaelsen teigė, kad tikslas – turėti daugiau kontrolės ir užtikrinti, jog šalis statytų tik tuos duomenų centrus, kurių realiai reikia.

    Pasak jo, licencijavimo sistema pirmenybę turėtų teikti duomenų centrams, kurie aptarnauja gynybą, policiją ir gelbėjimo tarnybas, sveikatos apsaugą bei kitą kritinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, mobilųjį ryšį ar finansų sistemą.

    Tuo pačiu Norvegija signalizuoja, kad, nors nori remti vidaus poreikius dirbtinio intelekto plėtrai, ji ketina riboti žemės ir elektros prieinamumą globalioms debesijos bendrovėms bei kriptovaliutų įmonėms.

    Duomenų centrams gali tekti užsitikrinti elektrą patiems

    Vyriausybė taip pat nurodė, kad nauji duomenų centrai turėtų padengti tinklo patiriamas sąnaudas, o kai kuriais atvejais jų gali būti paprašyta statyti dujines elektrines, kad apsirūpintų elektra.

    Tarp minimų variantų – ir elektrinės su anglies dvideginio surinkimo bei saugojimo sprendimais. Tokia kryptis rodo, kad vien prijungimo prie bendro tinklo gali nebeužtekti, jei projektų apimtys ir toliau sparčiai augs.

    Norvegijos sprendimai atspindi platesnę tendenciją: šalys vis dažniau ieško būdų, kaip suderinti skaitmeninę infrastruktūrą su ribotais energetikos sistemos pajėgumais.

  • Lenkijoje NASK statys valstybinį duomenų centrą: investicija sieks 1,6 mlrd. zlotų

    Lenkijoje planuojama statyti naują valstybinį duomenų centrą, kuris aptarnautų viešąsias institucijas ir jų sistemas. Projektą įgyvendina NASK – valstybinis tyrimų institutas, o investicijos vertė siekia 1,6 mlrd. Lenkijos zlotų.

    Apie projektą pirmadienį pranešė šalies Skaitmeninimo ministerija. Skelbiama, kad vadinamasis Nacionalinis duomenų apdorojimo centras turėtų sudaryti saugias ir stabilias sąlygas valstybės duomenims tvarkyti, todėl institucijoms nebereikėtų atskirai kurti ir išlaikyti savo serverinių.

    NASK nurodo, kad centras būtų techninė bazė valstybės registrams, programėlei „mObywatel“, įvairioms elektroninėms valdžios platformoms, taip pat sveikatos apsaugos sistemoms – įskaitant elektroninę medicininę dokumentaciją.

    Didžioji finansavimo dalis turėtų ateiti iš programos „Fundusze Europejskie na Rozwój Cyfrowy 2021–2027“: 1,558 mlrd. zlotų numatyta kaip parama, o likusi suma – kiti šaltiniai. Ministerija pridūrė, kad objektas bus projektuojamas taip, kad ateityje jį būtų galima nuosekliai plėsti.

    Rezervinės sistemos ir strateginio objekto apsauga

    Duomenų centrams būtinas nuolatinis elektros tiekimas, aušinimas ir ryšys, todėl KCPD projektuojamas su rezerviniais sprendimais – kiekvienam iš šių elementų numatomas atsarginis „dvynys“. Idėja paprasta: sugedus vienai grandžiai, jos darbą iš karto perimtų kita.

    NASK taip pat teigia, kad tai turėtų užtikrinti paslaugų tęstinumą net sutrikimų ar krizinių situacijų metu – kad elektroniniai receptai, „mObywatel“ ir e. paslaugos veiktų įprastai.

    Institutas nurodo, kad objektas bus saugomas kaip strateginė infrastruktūra. Įvardijama, kad apsaugos priemonės turėtų padėti apsisaugoti nuo įsilaužimų, avarijų, ekstremalių oro reiškinių padarinių ir galimų sabotažo bandymų.

    Skaitmeninis pastato „dvynys“ ir energijos sprendimai

    Skaitmeninimo ministerija teigia, kad projekte numatoma diegti atsinaujinančių energijos šaltinių sprendimus, vandenilio technologijas ir šilumos susigrąžinimo sistemas. Infrastruktūra esą bus projektuojama laikantis duomenų centrams taikomų standartų.

    Taip pat planuojama naudoti BIM (pastato informacinio modeliavimo) ir „Digital Twin“ (skaitmeninio dvynio) technologijas. Tai reiškia, kad fizinis pastatas turėtų turėti detalią skaitmeninę kopiją, kuri realiu laiku atspindėtų, kaip veikia inžinerinės sistemos.

    NASK aiškina, jog toks modelis gali padėti anksčiau pastebėti gedimus, planuoti priežiūrą ir efektyviau valdyti energijos sąnaudas, kol problemos nepajuto paslaugų naudotojai.

    NASK yra valstybinis tyrimų institutas, prižiūrimas Skaitmeninimo ministerijos. Be kita ko, jis vykdo veiklą, susijusią su interneto saugumu, ir kuria sprendimus, didinančius teleinformatikos tinklų bei sudėtingų sistemų patikimumą.

  • Po šaudynių Krokuvoje internetą užplūdo dezinformacija: deepfake’ai, botai ir sąmokslo teorijos

    Po šaudynių Krokuvoje, per kurias žuvo 10 žmonių, socialiniuose tinkluose kilo masinė dezinformacijos banga – ėmė plisti melagingos žinutės, suklastotos nuotraukos ir dirbtiniu intelektu sugeneruoti vaizdai.

    Kaip rašoma WNP publikuotoje apžvalgoje, greta nepatvirtintų „naujienų“ apie užpuoliko tapatybę ir motyvus internete suaktyvėjo botų tinklai, o tragedija imta išnaudoti politinėms interpretacijoms ir sąmokslo teorijoms.

    Lenkijos institucijos nurodo, kad dalis klaidinančių naratyvų siekė kurstyti visuomenės susipriešinimą ir kelti abejones dėl valstybės saugumo. Tarp melagienų atsirado ir bandymai susieti ataką su ukrainiečiais, nors oficialiai skelbta, kad užpuolikas buvo lenkas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiomis akimirkomis informacinis chaosas stiprėja dėl „informacijos spragų“: žmonės ieško atsakymų čia ir dabar, o tuo pasinaudoja dezinformacijos skleidėjai bei sukčiai.

    Ką žinoma apie ataką Krokuvoje

    Šeštadienį Krokuvos pagrindinėje aikštėje įvyko šaudynės. Skelbiama, kad žuvo 10 žmonių, dar 16 buvo sužeisti, tarp jų – du pareigūnai, dalyvavę persekiant įtariamąjį.

    Prokuratūra ir policija nurodė, kad įtariamas užpuolikas buvo 24 metų vyras. Pirmadienio rytą Mažosios Lenkijos policija informavo, jog užpuolikas mirė.

    Tragedijos fone internete plito ir falsifikacijos, susijusios su policijos veiksmais: skelbta, esą pareigūnų vietoje nebuvo, nors policija viešai neigė tokius teiginius ir tikslino reagavimo laiką.

    Botai, suklastoti vaizdai ir „deepfake“

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerija pranešė, kad NASK moderavimui pateikė daugiau nei 2 000 paskyrų, kurios platino klaidinančias žinutes. Tarp jų fiksuotos ir paskyros, skelbusios įvairiomis užsienio kalbomis, įskaitant rusų.

    Institucijų duomenimis, dezinformacinių įrašų pasiekiamumas atakos dieną galėjo siekti daugiau nei 200 mln. peržiūrų. Kartu buvo vardijami ir dažniausiai kartoti melagingi naratyvai – nuo teiginių apie „inscenizaciją“ iki bandymų suversti kaltę Ukrainai.

    Internete taip pat pasirodė „deepfake“ tipo klastotės: pavyzdžiui, tariama užpuoliko nuotrauka su ukrainietiška uniforma, kuri, patikrinus DI detektoriais, buvo įvertinta kaip suklastota.

    Kaip nepadėti melagienoms plisti

    Specialistai primena paprastą taisyklę: net ir kritiškas pasidalijimas klaidinančiu įrašu dažnai tik padidina jo pasiekiamumą. Todėl pirmas žingsnis – nesidalinti turiniu, kol jis nepatikrintas oficialiuose šaltiniuose.

    Jei melagingą įrašą visgi paskelbėte, rekomenduojama jį pašalinti ir paskelbti patikslinimą su nuoroda į oficialią informaciją. Tai padeda sumažinti klaidinančios žinutės poveikį draugams ar sekėjams.

    Dar vienas žingsnis – pranešti apie klaidinančius įrašus pačiose platformose, naudojant funkciją „pranešti“ (report). Lenkijoje papildomai nurodyta, kad dezinformaciją galima teikti ir per NASK tam skirtą formą, o apie sukčiavimo bandymus – per CERT kanalus.