Tag: Dirbtinis intelektas

  • Į Lenkijos SGD terminalą atplaukė dar vienas JAV tanklaivis – tęsiama 19-a tiekimų serija

    Į Lenkijos SGD terminalą Svinouiscyje antradienį atplaukė metanovežis „Aristos I“ – tai jau 19-a iš eilės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) siunta iš JAV.

    Kaip skelbiama portale WNP, laivas buvo pakrautas dujomis Teksase, Corpus Christi terminale, o kelionė iki Lenkijos uosto truko kiek daugiau nei dvi savaites.

    „Aristos I“ į Svinouisčių atplaukė pirmą kartą. Metanovežis yra šešerių metų, 299 metrų ilgio ir 46 metrų pločio – po regazifikacijos vienu reisu gali atgabenti apie 110 mln. kubinių metrų dujų.

    Dabartinė JAV tiekimų serija Lenkijai tapo antra ilgiausia, kai SGD į terminalą nuosekliai atgabenamos iš vienos šalies. Ankstesnė tokia serija – taip pat iš JAV – tęsėsi nuo kovo pabaigos iki liepos vidurio.

    Kodėl Lenkija dabar daugiausia remiasi JAV SGD?

    Tekste pažymima, kad šiandien terminalas iš esmės priima tik amerikietiškas SGD, nes nėra katarietiškų krovinių, o vadinamieji spotiniai (vienkartiniai, rinkos kainomis) tiekimai yra brangūs.

    2026 metų kovą bendrovė „QatarEnergy“ pranešė, kad dėl „force majeure“ negalės įvykdyti dalies SGD tiekimo sutarčių. Sprendimas siejamas su Irano atakomis prieš dujų infrastruktūrą ir žala Ras Laffan – vienam svarbiausių SGD gamybos centrų.

    Dėl to paskutinis dujovežis iš Persijos įlankos į Svinouisčių, nurodoma, buvo atvykęs kovo 24 dieną.

    Ar Kataro dujos gali grįžti į terminalą?

    Prieš kelias dienas „Orlen“ patvirtino, kad į Lenkiją plaukia pirmasis per daugelį mėnesių dujovežis iš Kataro – „Al Kharsaah“.

    Vis dėlto „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara ragino pernelyg nesidžiaugti: kol kas šį krovinį siūloma vertinti kaip pavienį, o informacijos apie kitus Kataro tiekimus nėra.

    Terminalo reikšmė energetiniam saugumui

    Svinouisčio SGD terminalas yra vienas svarbiausių Lenkijos energetinio saugumo objektų. Jį valdantis „Gaz-System“ gali per metus priimti daugiau nei 80 SGD krovinių.

    Skaičiuojama, kad tai atitinka apie 8,3 mlrd. kubinių metrų dujų po regazifikacijos, o terminalas sudaro maždaug 40 proc. visų dujų tiekimų į šalį.

  • Prie JAV rytinės pakrantės sustojo pirmasis tanklaivis su rusišku dyzelinu: uostas dar nežinomas

    Pirmasis tanklaivis su rusiško dyzelino kroviniu, skirtu Jungtinėms Valstijoms, sustojo prie JAV rytinės pakrantės. Vis dar neaišku, į kurį uostą jis galiausiai plauks.

    Laivybos duomenis fiksuojančios bendrovės LSEG stebėjimai rodo, kad laivas „Agioi Fanendes“, plaukiantis su Maltos vėliava, į JAV krantus atvyko po reiso iš Rusijos Baltijos uosto Primorsko.

    Skelbiama, kad 2026 metų spalio 22 dieną Primorske į tanklaivį buvo pakrauta 40 tūkst. tonų mažo sieringumo dyzelino. Toks krovinys laikomas pirmuoju, kuris po politinių sprendimų ir leidimų derinimo pasiekė JAV prieigas.

    Pristatymo buvo tikimasi 2026 metų lapkričio 7 dieną, tačiau laivo operatorė – Graikijos bendrovė „Eastmed“ – spalio pabaigoje nurodė, kad tanklaivis dar laukia reikalingų leidimų, o galutinis uostas kol kas nenustatytas.

    Kiti laivai pakeitė kursą

    Laivybos srautų stebėsena taip pat rodo, kad dalis kitų tanklaivių su rusišku dyzelinu, kurie turėjo vykti JAV Atlanto pakrante, pakeitė kursą. Kodėl taip nutiko, pateiktoje informacijoje nedetalizuojama.

    Ši siunta siejama su 2026 metų spalio 9 dieną viešai paskelbtu JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimu, kad jis susitarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino importo į JAV ir kitas šalis artimiausiais mėnesiais.

    Teigiama, kad tai reikštų JAV sankcijų rusiškam dyzelinui sustabdymą iki 2027 metų balandžio.

    Susitarimas – ir Rusijos eksporto ribojimų fone

    Publikacijoje taip pat pabrėžiama, kad susitarimas pasiektas nepaisant Rusijoje formaliai galiojusio laikino dyzelino eksporto draudimo, kuris buvo įvestas dar liepą po Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

    Tokia situacija, anot pranešimų, meta šešėlį ir platesniam geopolitiniam kontekstui: kalbama apie įtampas JAV ir Ukrainos santykiuose bei reakcijas Vakarų sostinėse.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo sprendimą švelninti sankcijas Rusijai, pabrėždamas, kad jis nepritaria bet kokiam sankcijų atšaukimui.

  • Ukraina ir Rusija vėl sėdo prie derybų stalo, bet karo ekonominių nuostolių tai neištrins

    Ukraina ir Rusija po pertraukos vėl grįžo prie derybų stalo, tačiau net ir galimas progresas pokalbiuose nepanaikins milžiniškų karo ekonominių nuostolių abiem šalims. Karo poveikis jau seniai matomas ne tik fronto linijoje, bet ir biudžetuose, darbo rinkoje bei infrastruktūroje.

    Pirmą kartą nuo šių metų vasario pokalbiai vyksta trišaliu formatu su JAV, tačiau be Europos partnerių dalyvavimo. Taikos darbotvarkėje minimos keturios kryptys – karo veiksmų nutraukimas, tvirtos pokario saugumo garantijos, Ukrainos ekonomikos atsigavimo planas ir humanitariniai klausimai.

    Kol kas derybų baigtis išlieka sunkiai prognozuojama. Vis dėlto aišku, kad abi valstybės demonstravo tam tikrą atsparumą: Kyjivas išlaikė valstybės funkcionavimą net intensyvių atakų sąlygomis, o Maskva pirmuoju sankcijų etapu pasirodė atsparesnė, nei dalis analitikų tikėjosi.

    Tačiau atsparumas nereiškia, kad ekonomika nenukenčia. Karo išlaidos, prarasta infrastruktūra, sumažėjęs užimtumas ir pasikeitę prekybos srautai abiejose pusėse paliko didelę, skaičiais išmatuojamą žalą.

    Ukrainai brangsta kiekviena karo diena

    „Reuters“ duomenimis, Ukrainos karo kaštai auga: prieš dvejus metus viena kovų diena kainavo apie 140 mln. JAV dolerių, o dabar – apie 190 mln. JAV dolerių. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius gynybai šalis išleido daugiau kaip 44 mlrd. JAV dolerių, kai mokesčių pajamos siekė apie 42 mlrd. JAV dolerių.

    Didžiausia našta tenka pačiai Ukrainai – nuo Rusijos antskrydžių nukenčia energetikos infrastruktūra, mokyklos, ligoninės, kiti viešieji pastatai ir gyvenamieji namai. Šie nuostoliai tiesiogiai paliečia civilius gyventojus ir savivaldybių galimybes užtikrinti paslaugas.

    Tekste cituojami „The New Voice of Ukraine“ duomenys rodo ir darbo rinkos susitraukimą: 2021 metais dirbančių ukrainiečių buvo 17,4 mln., o 2026 metais šalies ekonomiką esą kuria mažiau nei 12 mln. žmonių.

    Tuo pat metu šalis perėjo į karo ekonomikos režimą. Jei 2021 metais išlaidos kariuomenei siekė apie 10 proc. BVP, tai 2026 metais gynybai skiriama jau 60 proc. BVP.

    Vienas ryškiausių pokyčių – vietinės karinės gamybos augimas. Kaip liepą teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dabar šalies pramonė pagamina apie 10 mln. dronų per metus, kai 2021–2022 metais didelė jų dalis buvo importuojama.

    Tekste taip pat pažymima, kad bankų sistema Ukrainoje veikia be didesnių sutrikimų net karo sąlygomis, o vienos didesnių finansų institucijų atstovė yra nurodžiusi, jog vos vienas klientas nutraukė bendradarbiavimą dėl karo rizikos.

    Rusijai smogia atakos ir augantis sankcijų svoris

    Rusijos ekonomikai papildomą spaudimą kelia pastaraisiais mėnesiais suintensyvėję Ukrainos smūgiai kuro infrastruktūrai. „Reuters“ nurodo, kad dėl to Rusijos naftos perdirbimo sektoriaus pajėgumai sumažėjo maždaug 30 proc., o per savaitę sutrikdyta devynių iš 35 didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų veikla.

    Dalis Rusijos regionų dėl šių sutrikimų įvedė degalų pardavimo ribojimus. Tekste remiamasi „Novaja Gazeta“ informacija, kad kai kuriose vietovėse „Rosneft“ degalinėse galima įsipilti tik ribotą kiekį – 30 litrų mieste ir 50 litrų kelionėje.

    Didėjant sankcijų poveikiui, išryškėja ir struktūrinės problemos. Tekste cituojamas rusų ekonomikos analitikas Viačeslavas Širajevs teigia, kad importo pakeitimo politika pasirodė nesėkminga, o vienas esminių Rusijos iššūkių – prarasta Europos rinka.

    Pasak jo, Rusijos eksporto stuburą sudaro dujos, nafta, metalurgija, mediena ir anglis, o kai kurios šių sričių jau balansuoja ties bankroto riba. Taip pat pabrėžiama disproporcija dujų prekyboje: Europa anksčiau pirkdavo apie 200 mlrd. kubinių metrų per metus, o į Kiniją esą keliauja ne daugiau kaip 30 mlrd. kubinių metrų per metus.

    Net jei derybos duotų rezultatų, karo metu patirti ekonominiai nuostoliai neatsistatys greitai. Ukrainai tai reiškia ilgą infrastruktūros atstatymo ir biudžeto stabilizavimo kelią, o Rusijai – besikeičiančią eksporto geografiją ir didėjančias sankcijų bei karo veiksmų pasekmes vidaus rinkoje.

  • JAV infliacija jau 68 mėnesius viršija Fed tikslą – gruodį vėl gali kilti palūkanos

    JAV vartotojų kainų indeksas (CPI) spalį augo sparčiau, nei tikėtasi, o tai vėl kursto kalbas apie dar vieną Federalinio rezervų banko (Fed) palūkanų normų didinimą jau gruodį.

    Kaip skelbia JAV Darbo statistikos biuras, CPI per mėnesį pakilo 0,4 proc., kai rinkos laukė 0,3 proc. Tuo metu bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos kainų, sudarė 0,3 proc. – taip pat daugiau nei buvo prognozuota.

    Šie skaičiai svarbūs todėl, kad bazinė infliacija laikoma vienu tiksliausių rodiklių vertinant, ar kainų spaudimas ekonomikoje iš tiesų rimsta. Pastaruoju metu ji kyla jau trečią mėnesį iš eilės.

    Dar vienas akcentas – spalis tapo jau 68-uoju mėnesiu iš eilės, kai JAV CPI viršija Fed keliamą 2 proc. infliacijos tikslą. Tai didina argumentų skaičių tiems, kurie mano, kad pinigų politika turėtų išlikti griežta.

    Gruodžio posėdis ir signalai dėl palūkanų

    Straipsnyje minima, kad sprendimas gali būti priimtas per artimiausią Fed posėdį, kuris numatytas gruodžio 8–9 dienomis – tai paskutinis šių metų posėdis.

    Fed narys Christopheris Walleris teigė, kad palaikytų gruodžio palūkanų didinimą 25 baziniais punktais, o jei bazinė infliacija siektų bent 0,3 proc., jis neatmestų ir 50 bazinių punktų žingsnio.

    Investicijų strategė Karen Mauna (Federated Hermes) atkreipė dėmesį, kad aukštesnė infliacija kelia klausimų, ar Fed padarė pakankamai, kad pažabotų kainų spaudimą, ir ar neatsiras poreikio palūkanas kelti bei išlaikyti aukštesniame lygyje ilgiau.

    Tuo pat metu analitikai platformoje „Portu“ (WOOD & Company grupė) tvirtina, jog gruodžio palūkanų didinimas, jų vertinimu, yra beveik neišvengiamas, o užsitęsusi infliacijos įtampa galėtų skatinti tolesnius žingsnius ir 2027 metais.

    Naftos kainos ir politinis fonas

    Tekste taip pat iškeliamas klausimas, ar infliacijos trajektoriją galėtų pakeisti energijos kainos. Minima, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas aktyviai siekia mažinti naftos kainas ir degalų kainas degalinėse, taip bandydamas silpninti argumentus, palankius palūkanų didinimui.

    Pasak publikacijos, reakcija į signalus dėl konflikto su Iranu „įšaldymo“ turėjo įtakos naftos kainoms: „Brent“ rūšies nafta per maždaug 10 dienų atpigo apie 20 JAV dolerių, o jos kaina siekė apie 90 JAV dolerių už barelį.

    Tokio masto naftos atpigimas, straipsnyje pažymima, galėtų tiesiogiai persiduoti degalų kainoms, o tai savo ruožtu paveiktų lapkričio infliacijos rodiklius ir sumažintų entuziazmą dėl tolimesnių palūkanų didinimų.

    Publikacijoje taip pat primenama, kad artėjant ilgesniam politiniam ciklui iki 2028 metų JAV prezidento rinkimų aukštos skolinimosi kainos ir vartojimo ribojimas gali tapti nepalankiu veiksniu valdančiajai partijai.

  • Lenkija nespėjo parengti ginklo modulių tankams K2PL – kontraktas atiteko norvegų „Kongsberg“

    Lenkijos gynybos pramonė turėjo kelerius metus parengti nuotoliniu būdu valdomą ginklo modulį tankams K2PL, tačiau užsakymas galiausiai atiteko norvegų bendrovei „Kongsberg“.

    Kaip rodo Lenkijos kariuomenės dokumentai, kuriuos paviešino portalas WNP, vietinis sprendimas – ZM „Tarnów“ sukurtas modulis A3B – bandymuose pasirodė gerokai prasčiau, nei tikėtasi, o tai pakurstė diskusijas dėl viso K2PL diegimo proceso.

    Bandymuose 2026 metų vasario 2 dieną poligone netoli Nowa Dębos tikrintas A3B modulis su kulkosvaidžiu demonstravo labai žemą taiklumą, palyginti su kariuomenės reikalavimais. Dokumentuose jis įvertintas kaip neatitinkantis reikalavimų ir smarkiai atsiliekantis nuo lūkesčių.

    Kontekstas platesnis nei vienas nepavykęs bandymas: K2PL programoje dalis komponentų turi būti suprojektuoti, pagaminti, integruoti ir išbandyti iš anksto, kad planuojami 2028 metais numatyti pirmųjų K2PL pristatymai nevėluotų.

    Kas nutiko per A3B bandymus

    Kariškių dokumentuose nurodyta, kad šaudant iš vietos į nejudantį taikinį vidutinis pataikymas buvo mažesnis nei 27 proc. 500 metrų atstumu, 10 proc. 1 000 metrų atstumu ir 0 proc. 1 500 metrų atstumu.

    Tuo pat metu kariuomenės lūkesčiai buvo gerokai aukštesni: atitinkamai daugiau kaip 90 proc., 70 proc. ir 50 proc. Be to, pažymėta, kad didžiausiu atstumu šūviai net nepasiekė taikinių, o jų pėdsakai aptikti maždaug 25 metrais arčiau.

    Dokumentai taip pat aprašo technines problemas, kurios galėjo turėti įtakos rezultatams: prastą termovizinės kameros kokybę, chaotišką automatinio taikinio sekimo sistemos darbą, nepakankamą stabilizaciją ir netikslius lazerinio tolimačio matavimus.

    Numuštas dronas – su išlygomis

    Bandymų metu užfiksuotas ir nedidelio drono numušimas, sunaudojus devynis šovinius. Tačiau kariškių aprašyme pažymėta, kad šaulys atstumą įvedė rankiniu būdu, remdamasis paties bepiločio operatoriaus pateikta informacija.

    Be to, dronas buvo sunaikintas po to, kai sumažino greitį ir pakeitė skrydžio kryptį. Kariškiai tokį epizodą įvertino kaip netinkamą ugnies valdymo sistemos panaudojimą, todėl, jų teigimu, jis neleidžia patikimai patvirtinti, ar sistema veikė taip, kaip turėtų.

    Sprendimas dėl K2PL modulio turėjo būti priimtas anksčiau

    Dokumentuose nurodoma, kad tankų gamintojas 2025 metų spalio pabaigą buvo įvardijęs kaip terminą sprendimui dėl ginklo modulio pasirinkimo. Įspėta, kad vėlavimas gali paveikti 2028 metais planuotas K2PL tiekimo datas.

    Ginklo modulis – tik viena detalė, bet ji reikalauja ilgo pasirengimo: jį reikia užsakyti, pagaminti, pristatyti, integruoti į platformą ir išbandyti. Tokie darbai paprastai planuojami metais į priekį.

    Tuo metu ZM „Tarnów“ kuriamas modulis, skirtas K2PL poreikiams ir žymimas A3K, dar nebuvo parengtas, todėl vasario bandymams pasiūlytas senesnis A3B, kuris turėjo tapti pagrindu galutiniam sprendimui.

    Galiausiai 2026 metų spalį kontraktas dėl modulių K2PL programai pasirašytas su Norvegijos „Kongsberg“. Tai ir paliko esminį klausimą: kodėl vietinis sprendimas nebuvo paruoštas laiku ir kaip ateityje geriau suderinti kariuomenės poreikius, terminus bei pramonės pajėgumus.

  • Pigo nafta mažina benzino ir dyzelino kainas, bet Lenkijoje LPG artėja prie 4 zl už litrą

    Naftos kainoms krintant, benzinas ir dyzelinas degalinėse pinga, tačiau autogazui (LPG) tendencija priešinga – jo kainos kyla ir artėja prie naujo rekordo.

    Apie tai skelbia portalas e-petrol.pl, atkreipdamas dėmesį, kad vairuotojai, pilantys benziną ar dyzeliną, pastarosiomis savaitėmis jau pajuto aiškesnį atpigimą.

    Skaičiuojama, kad palyginti su lapkričio pradžia, 95 markės benzinas E10 atpigo 33 grašiais, o dyzelinas – 30 grašių. Vidutinės jų kainos dabar siekia atitinkamai 6,04 ir 7,72 zl už litrą.

    Tuo pat metu LPG brango 13 grašių ir pasiekė 3,92 zl už litrą, o analitikai įspėja: artimiausiomis dienomis šis kuras gali pirmą kartą istorijoje perkopti 4 zl už litrą ribą.

    LPG brangimą degalinėse gali dar paspartinti

    Analitikai dėsto, kad situacija didmeninėje suskystintų dujų rinkoje rodo galimą tolesnį kainų šuolį. Dėl to autogazo kainos degalinėse, jų vertinimu, gali kilti greičiau nei iki šiol.

    Lenkijos Energetikos ministro skelbiamuose kainų limituose nurodoma, kad 95 benzino maksimali kaina yra 6,04 zl už litrą, 98 benzino – 6,67 zl, o dyzelino – 7,74 zl. Taip pat buvo skelbta, kad trečiadienį ir ketvirtadienį 95 benzinas neturėtų viršyti 6,10 zl, 98 benzinas – 6,70 zl, o dyzelinas – 7,66 zl už litrą.

    Finansų ministerija: papildomų priemonių kol kas nenumato

    Lenkijos Finansų ministerija teigia stebinti rinkos situaciją, tačiau šiuo metu neplanuoja papildomų sprendimų vairuotojams dėl LPG kainų.

    Viceministras Jarosławas Nenemanas, atsakydamas į parlamentarų užklausą, pabrėžė, kad LPG kainų pokyčiai infliaciją veikia gerokai mažiau nei benzino ar dyzelino kainų svyravimai: LPG dalis vartotojų kainų indekse siekia 0,3 proc., kai benzino – 3,3 proc., o dyzelino – 1,7 proc.

    Dėl šios priežasties, anot jo, įtraukti LPG į lengvatines priemones šiuo metu neplanuojama, nors situacija rinkoje bus toliau stebima ir sprendimai galėtų būti svarstomi pasikeitus aplinkybėms.

    Kur Lenkijoje degalai pigiausi

    Kalbant apie regioninius skirtumus, 95 benzino vidutinė kaina 6,04 zl už litrą fiksuota daugelyje vaivadijų, o brangiausias šis kuras buvo Mažojoje Lenkijoje – 6,06 zl už litrą.

    Dyzelinas pigiausias buvo Opolės regione, Aukštutinėje Silezijoje, Varmijoje ir Mozūrijoje, taip pat Didžiojoje Lenkijoje ir Pamaryje – vidutiniškai 7,71 zl už litrą. Brangiausias dyzelinas minimas Mažojoje Lenkijoje – 7,75 zl už litrą.

    LPG pigiausias buvo Kujavijoje ir Pamaryje – 3,87 zl už litrą, o brangiausias – Vakarų Pamaryje, kur vidutinė kaina siekė 3,98 zl už litrą.

  • „Thyssenkrupp Steel“ vandenilinės plieno gamybos startą Duisburge nukėlė iki 2029 metų

    Vokietijos plieno gamintoja „Thyssenkrupp Steel“ atideda vandenilio panaudojimą plieno gamyboje: naujoji DRI (tiesioginės redukcijos) įranga Duisburge turėtų startuoti tik 2029 metais.

    Kaip rašoma publikacijoje, anksčiau buvo planuota, kad šiuo metu statoma instalacija pradės veikti gerokai anksčiau, tačiau terminai pakeisti. Kartu pripažįstama, kad pradžioje vietoje vandenilio gali būti naudojamos ir kitos dujos.

    DRI technologija laikoma vienu svarbiausių kelių mažinti anglies dioksido emisijas plieno pramonėje, nes leidžia atsisakyti dalies tradicinių aukštakrosnių procesų. Tačiau praktikoje projektų tempą lemia energijos ir žaliavų kainos bei reali „žaliojo“ vandenilio pasiūla.

    „Thyssenkrupp Steel“ sprendimas – ne pavienis atvejis: visoje Europos Sąjungoje vandenilio projektai plieno sektoriuje susiduria su brangia transformacija ir neaiškia paklausa, todėl dalis bendrovių terminus stumia į vėlesnius metus.

    Kas yra tkH2Steel projektas

    Naujasis „Thyssenkrupp Steel“ projektas tkH2Steel statomas Duisburge, o statybos, kaip nurodoma tekste, pradėtos 2024 metais. Įmonė teigia, kad darbai statybvietėje vyksta, jau atlikta dalis betonavimo ir armavimo darbų pagrindinėms konstrukcijoms.

    Projektu siekiama palaipsniui pereiti nuo tradicinės gamybos prie tiesioginės redukcijos, kuri teoriškai gali būti maitinama vandeniliu. Skaičiuojama, kad toks perėjimas leistų sumažinti CO2 emisijas apie 3,5 mln. tonų per metus.

    Vandenilis ar gamtinės dujos: kaip veiks DRI

    Bendrovė pabrėžia, kad įranga techniškai pritaikyta skirtingiems kuro variantams – gali naudoti gamtines dujas, vandenilį arba jų mišinį. Tai reiškia, kad startas įmanomas ir be pilno perėjimo prie vandenilio.

    Tekste akcentuojama, kad net vien gamtinių dujų panaudojimas šiame procese leistų sumažinti CO2 emisijas daugiau nei perpus, lyginant su gamyba aukštakrosnėse. Vandenilis įvardijamas kaip pagrindinis ilgalaikis tikslas, bet jo dalis būtų didinama priklausomai nuo prieinamumo ir ekonominio pagrįstumo.

    „Tikslas nesikeičia: palaipsniui didinti vandenilio dalį – priklausomai nuo prieinamumo, ekonominio atsiperkamumo ir klientų paklausos“, – teigiama bendrovės komunikacijoje.

    ES plieno pramonėje vandenilio planai lėtėja

    „Thyssenkrupp Steel“ atidėjimas pristatomas kaip dar vienas signalas, kad vandenilio projektai Europos plieno pramonėje stringa. Pastaraisiais metais panašius sprendimus priėmė ir kitos sektoriaus įmonės.

    Pavyzdžiui, „ArcelorMittal“ buvo atsitraukusi nuo dalies planų ir atsisakiusi numatyto valstybės finansavimo, argumentuodama, kad net ir su parama verslo logika tokiai transformacijai šiuo metu nėra pakankamai tvirta. Taip pat minima, kad projektus atidėjo ir kiti gamintojai, tarp jų – „Salzgitter“ bei „Tata Steel“.

    Tuo metu kai kurios bendrovės, tokios kaip Švedijos SSAB ar Austrijos „Voestalpine“, dar tęsia darbus, tačiau jie apibūdinami kaip demonstraciniai ar pilotiniai. Tekste pabrėžiama, kad jų pranašumu gali tapti geresnė prieiga prie pigesnės „žalios“ energijos.

    Bendra kryptis rodo, kad pramoninio masto plieno gamybos, plačiai paremtos vandeniliu, Europa realistiškiau gali tikėtis tik kitame dešimtmetyje.

  • Anglies kaina Europoje smuko iki 130 dolerių už toną – ji apie 47 proc. pigesnė už dujas

    Europoje anglies kainos pastaruoju metu mažėja, tačiau kuras išlieka konkurencingas – anglis, perskaičiavus į energijos vienetą ir įvertinus CO2 emisijų kaštus, yra apie 47 proc. pigesnė už gamtines dujas.

    Kaip skelbia Lenkijos portalas WNP, šiuo metu energetinė anglis Europoje kainuoja maždaug 130 JAV dolerių už toną. Tai ją paverčia patrauklia alternatyva tada, kai dujų kainos išlieka aukštesnės.

    Rinką veikia geopolitika ir žaliavų pasiūla: pasikeitus investuotojų lūkesčiams dėl konflikto su Iranu, per savaitę krito naftos ir dujų kainos, o tai atsiliepė ir anglies segmentui.

    Kita svarbi kryptis – Kinija: jei šalyje didės anglies gavyba, importo poreikis gali mažėti, o tai darytų papildomą spaudimą kainoms tarptautinėje rinkoje.

    Anglis išlieka konkurencinga

    Anot analitiko Jakubo Szkopekto („Erste Securities Polska“), energetinės anglies kainos smuko kartu su visu energijos žaliavų „krepšeliu“. Jis pabrėžia, kad net ir įskaičiavus emisijų sąnaudas anglis šiuo metu išlieka reikšmingai pigesnė už dujas.

    Tokio kainų skirtumo išlikimas, vertinama, galėtų palaikyti santykinai stiprią paklausą iš energetikos sektoriaus. Tuo pat metu rizika angliai – tolesnis dujų pigimas, jei derybos su Iranu atneštų proveržį.

    Europoje stebimas ir dujų atsargų klausimas: nurodoma, kad dujų saugyklų užpildymas siekia apie 73 proc., o rinkos komentaruose išskiriamas santykinai žemesnis lygis Vokietijoje – mažiau nei 60 proc.

    Kinijos sprendimai gali daryti spaudimą kainoms

    Iš pasaulinės perspektyvos reikšmingas veiksnys – Kinijos gavybos politika. Minima, kad Shanxi provincijos valdžia, kuri atstovauja vienam svarbiausių gavybos regionų, ragina atnaujinti kasyklų darbą ir didinti gamybą.

    Jeigu pasiūla Kinijoje augs, šaliai gali reikėti mažiau importo, o tai reikštų didesnį spaudimą kainoms jūrinėje (tarptautinėje) prekyboje.

    Koksuojamosios anglies rinkoje – atskira dinamika

    Koksuojamosios anglies, naudojamos plieno gamybai, kainos taip pat smuko – australietiškos žaliavos kaina nurodoma apie 255–259 JAV dolerius už toną. Kartu fiksuotas ir Australijos eksporto sumažėjimas spalį, nors metinis eksportas vis dar didesnis nei prieš metus.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į besikeičiančią pirkėjų struktūrą: vis daugiau australietiškos koksuojamosios anglies nuperka Kinija, o mažiau – Indija ir Pietų Korėja.

    Artimiausiomis savaitėmis anglies kainų kryptį, vertinama, labiausiai lems derybų su Iranu eiga, dujų kainos Europoje, dujų atsargų dinamika ir Kinijos gavybos didėjimo mastas.

  • Kinijos prekybos perteklius perkopė 1 trln. dolerių: eksportą stumia DI produktų bumas

    Kinijos prekybos perteklius perkopė 1 trln. dolerių: eksportą stumia DI produktų bumas

    Kinijos prekybos perteklius spalį perkopė 1 trilijoną JAV dolerių – šią ribą šalis pasiekė anksčiau nei pernai, rodo oficialūs duomenys.

    Kaip praneša „Euronews“, pastaraisiais mėnesiais Kinijos eksportas sparčiai augo, o vienas pagrindinių variklių – pasaulyje išaugusi paklausa su dirbtiniu intelektu siejamai produkcijai.

    Kalbama apie DI rinkai reikalingus komponentus ir įrangą: kompiuterių lustus, duomenų centrų serverius bei tinklo infrastruktūros sprendimus. Dėl šios paklausos Kinijos eksportuotojai tapo svarbiausia šalies ekonomikos atrama.

    Tuo pat metu vidaus ekonominį aktyvumą Kinijoje slegia užsitęsusios problemos nekilnojamojo turto sektoriuje, todėl eksporto suaktyvėjimas Pekinui yra reikšminga ekonominė paspirtis.

    Spalio skaičiai: šoktelėjo ir eksportas, ir importas

    Kinijos Muitinės generalinės administracijos duomenimis, eksportas praėjusį mėnesį per metus padidėjo 35,2 proc. ir siekė 412,3 mlrd. JAV dolerių.

    Importas per tą patį laikotarpį išaugo 41,6 proc. iki 307,1 mlrd. JAV dolerių. Šie tempai atspindi išaugusį prekybos mastą abiem kryptimis.

    Suskaičiavus pirmuosius 10 šių metų mėnesių, Kinijos prekybos perteklius pasiekė 1,04 trln. JAV dolerių.

    Ekonomistas Zhiwei Zhangas, vadovaujantis „Pinpoint Asset Management“, teigė, kad šiemet eksportuotojai buvo pagrindinė Kinijos ekonomikos varomoji jėga ir, jo vertinimu, artimiausiu metu tendencija turėtų išlikti panaši.

    Augimas kelia įtampą su partneriais

    Nors eksportas padeda siekti ekonominių tikslų, jis didina įtampą su kai kuriais prekybos partneriais, kurie baiminasi, kad pigesnių kiniškų prekių srautai išstumia vietos gamintojus.

    Kinijos eksportas į Jungtines Valstijas spalį, oficialių duomenų teigimu, išaugo 32,9 proc.

    Šie skaičiai paskelbti prieš numatomą Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą APEC viršūnių susitikime, kuris kitą savaitę vyks Kinijoje, Šendžene.

    Tuo metu prekybinė įtampa tarp Pekino ir Europos Sąjungos taip pat stiprėja. Duomenys rodo, kad Kinijos perteklius prekyboje su 27 ES šalių bloku sausio–spalio laikotarpiu išaugo iki 310,7 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 241,6 mlrd. tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Praėjusį mėnesį Pekine vykusios ES prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus ir Kinijos prekybos ministro Wang Wentao derybos baigėsi susitarimu riboti hibridinių automobilių eksportą į Europą.

    Analitikų vertinimu, Kinija šiemet ypač remiasi eksportu siekdama oficialaus 4,5–5,0 proc. ekonomikos augimo tikslo – žemiausio per kelis dešimtmečius.

    Vidaus vartojimas šalyje jau kelerius metus išlieka vangus, o naujausi duomenys rodo, kad infliacija vis dar gerokai atsilieka nuo maždaug 2 proc. oficialaus tikslo.

  • „Infineon“: DI duomenų centrų bumas neslūgs, nors JAV auga pasipriešinimas

    „Infineon“: DI duomenų centrų bumas neslūgs, nors JAV auga pasipriešinimas

    Vokietijos lustų gamintoja „Infineon“ tikina, kad sparčiai auganti DI duomenų centrų plėtra artimiausiu metu nesustos, net jei JAV vis stiprėja pasipriešinimas tokiems projektams.

    Apie tai bendrovė prakalbo antradienį, pristatydama finansinius rezultatus ir prognozes. Kaip skelbia „Euronews“, įmonė mano, kad panašios diskusijos dėl duomenų centrų kaštų ilgainiui gali persikelti ir į kitas šalis.

    Kritika daugiausia nukreipta į didelių duomenų centrų poveikį aplinkai ir energijos sąnaudoms. JAV dalis neseniai išrinktų demokratų politikų žada siekti pristabdyti tokių objektų plėtrą.

    „Infineon“ vadovas Jochenas Hanebeckas pripažino, kad debatai dėl DI infrastruktūros plėtros stiprėja, tačiau pabrėžė, jog kol kas tai labiau JAV konteksto tema.

    Plėtra gali persikelti į kitas šalis

    J. Hanebecko teigimu, nuogąstavimų kelia tai, kaip duomenų centrai veikia žmones, gyvenančius šalia jų. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad pasaulyje yra daug retai apgyvendintų regionų, kur tokie objektai galėtų būti statomi.

    Bendrovės vadovas svarstė, kad duomenų centrų operatoriai ir didieji JAV technologijų gigantai gali ieškoti vietų ne vien Jungtinėse Valstijose, bet ir kitose šalyse.

    Anot jo, tai reikštų, kad duomenų centrų plėtra labiau diversifikuotųsi regioniniu principu – projektai pasiskirstytų plačiau, o ne koncentruotųsi vienoje rinkoje.

    „Infineon“ tikisi spartesnio augimo dėl paklausos

    „Infineon“ pranešė, kad jos finansiniais metais, pasibaigusiais rugsėjo pabaigoje, pajamos augo 12 proc. Bendrovė taip pat prognozuoja, kad einamaisiais metais pardavimų augimas gali siekti 20 proc., o tai sieja su DI duomenų centrų paklausa.

    Įmonė pati nekuria DI procesorių, kaip tai daro, pavyzdžiui, „Nvidia“. Tačiau „Infineon“ gamina lustus, kurie naudojami duomenų centrams tiekiant elektros energiją iš tinklo.

    J. Hanebeckas pabrėžė, kad DI kuria realią vertę ir jo svarba didės, todėl ši technologija, anot jo, išlieka vienu svarbiausių bendrovės augimo ir pelningumo variklių.