CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Trumpo ir Xi vizitas Vašingtone baigėsi pareiškimu apie „nekonfrontaciją“: kas liko nutylėta

    Trumpo ir Xi vizitas Vašingtone baigėsi pareiškimu apie „nekonfrontaciją“: kas liko nutylėta

    Už uždarų durų

    Kinijos prezidentas Xi Jinpingas baigė valstybinį vizitą Jungtinėse Valstijose, kurio kulminacija tapo viešas abiejų lyderių akcentas apie siekį išvengti konfrontacijos. Vis dėlto konkrečių susitarimų detalės po susitikimų ilgą laiką nebuvo plačiai įvardijamos, todėl dėmesys krypo į tai, kas liko tarp eilučių.

    Oficialiai skelbta, kad Xi ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį privačiai kalbėjosi apie 90 minučių. Kinijos pusės santraukoje minėtos temos apėmė Artimuosius Rytus, Ukrainą ir Korėjos pusiasalį, o pokalbį apibūdino kaip varžymosi valdymą.

    JAV pusė viešai pateikė mažiau informacijos apie uždarą derybų dalį, todėl vertinant rezultatą daugiau remtasi simboliniais gestais ir viešomis kalbomis. Tai būdinga situacijoms, kai abi šalys siekia stabilumo retorikoje, bet nenori skubėti atskleisti jautrių detalių.

    Signalai verslui ir technologijoms

    Vizitas buvo gausus ceremonijų: Trumpas penktadienį pakvietė Xi į Nacionalinį archyvą, kur saugomi JAV valstybingumui svarbūs dokumentai. Toks maršrutas dažniausiai pasirenkamas norint pabrėžti istoriją, institucijas ir dvišalių santykių ilgaamžiškumą.

    Ketvirtadienio vakarą surengtoje oficialioje vakarienėje dalyvavo ryškūs JAV technologijų ir verslo lyderiai, o tai tapo papildomu signalu, kad ekonominė darbotvarkė išlieka vienu svarbiausių santykių ramsčių. Tarp svečių minėti Jeffas Bezosas, Elonas Muskas, Samas Altmanas, Jensenas Huangas, Michaelas Dellas ir Sundaras Pichai, taip pat prabangos prekių grupės LVMH vadovas Bernard’as Arnault.

    Nors oficialiuose pareiškimuose daugiausia kalbėta apie norą palaikyti konstruktyvius ryšius, realioji įtampa paprastai kyla dėl prekybos, tiekimo grandinių, eksporto ribojimų ir pažangių technologijų kontrolės. Pastaraisiais metais papildoma tema tapo ir dirbtinis intelektas, kurio saugumas bei reguliavimas vis dažniau įtraukiamas į aukščiausio lygio derybas.

    Retorika apie santykius

    Per tostą oficialioje vakarienėje Trumpas pabrėžė, kad abi šalys atstovauja skirtingoms sistemoms, tačiau žmonių ryšiai esą išlieka tvirti. Toks tonas leido sušvelninti konfrontacijos įspūdį ir sustiprinti žinutę apie pragmatišką bendradarbiavimą ten, kur interesai sutampa.

    „Prezidentas Xi ir aš suprantame, kad atstovaujame skirtingoms sistemoms, tačiau mūsų žmonių ryšiai išlieka, o sutariame geriau nei bet kada“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Xi savo kalboje akcentavo abiejų valstybių vidaus politinius tikslus, taip parodydamas, kad retorinis dialogas grindžiamas lygiagrečiai kuriamais nacionaliniais pasakojimais. Praktikoje tai reiškia, kad viešas tonas gali švelnėti, tačiau derybose dėl konkrečių klausimų kompromisai nebūtinai bus greiti.

    „Prezidentas Trumpas yra pažadėjęs vėl padaryti Ameriką didžią, o Kinija yra pasiryžusi siekti didžio nacionalinio atgimimo“, – sakė Xi Jinpingas.

    Vizito pabaiga su iškilmingais simboliais ir santūria, bet teigiama retorika siunčia signalą rinkoms, kad abi pusės siekia valdyti konkurenciją. Tačiau kol neįvardijami konkretūs sprendimai dėl prekybos, technologijų ir saugumo, pagrindiniai klausimai lieka atviri, o tikrasis vizito svoris paaiškės vėlesniuose žingsniuose.

  • Lenkijos ministrai ragina prezidentą nedelsti: degalų įstatymas žada mažesnes kainas vairuotojams

    Lenkijos energetikos ir infrastruktūros ministrai Miłoszas Motyka ir Dariuszas Klimczakas viešai paragino prezidentą Karolį Nawrockį nedelsiant pasirašyti vadinamąjį degalų įstatymą. Pasak jų, prezidento sprendimas yra lemiamas, kad įsigaliotų priemonės, kurios, Vyriausybės vertinimu, galėtų prisidėti prie degalų kainų mažinimo.

    Įstatymas numato vadinamąjį viršpelnio mokestį degalų sektoriui ir lėšomis finansuoti vartotojams skirtą programą Ceny Paliwa Niżej. Senatas dokumentą priėmė be pataisų, todėl tolesnis žingsnis yra prezidento parašas.

    Kas numatyta įstatyme?

    Pagrindinė priemonė yra mokestis nuo išskirtinai didelio pelningumo degalų rinkoje, taikomas tiek Lenkijoje degalus gaminantiems verslams, tiek importuotojams, dirbantiems pagal prekybos degalais licencijas. Mokestį planuojama susieti su vadinamąja referencine marža, kad apmokestinamos būtų tik virš jos gautos papildomos pajamos.

    Gamintojams numatyta 60 proc. tarifo dalis nuo apmokestinamosios bazės, o pardavėjams, kurie nėra gamintojai, 50 proc. Nustatytas ir saugiklis: mokėtina suma negalėtų viršyti 50 proc. jų metinių pajamų arba grynojo pelno, priklausomai nuo taikymo logikos konkrečiu atveju.

    Referencinė marža apibrėžiama kaip 2025 metų vidutinė procentinė degalų pardavimo marža, padidinta 20 proc., tačiau jos lygis negalėtų būti mažesnis nei 2 proc. Tokia konstrukcija skirta atskirti įprastą verslo maržą nuo situacijų, kai uždirbama gerokai daugiau dėl išorinių rinkos sukrėtimų.

    Politiniai argumentai ir ankstesnė istorija

    Ministrai teigė, kad delsimas pasirašyti įstatymą reikštų politinę atsakomybę už aukštas degalų kainas. Dariuszas Klimczakas akcentavo, jog greitas įsigaliojimas esą svarbus transportui ir visai ekonomikai, o diskusiją perkėlė ir į platesnį prezidento bei Vyriausybės bendradarbiavimo konfliktą.

    „Tikimės, kad prezidentas po grįžimo iš Jungtinių Valstijų nedelsdamas pasirašys šį įstatymą. Nėra jokio dalykinio pagrindo blokuoti sprendimą, kuris leistų mažinti degalų kainas“, – sakė infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas.

    Tai yra antroji mėginimo įvesti vadinamąjį viršpelnio mokestį versija. Ankstesnę redakciją prezidentas buvo perdavęs Konstituciniam Tribunolui prevencinei kontrolei, keldamas abejones dėl teisės aktų negaliojimo atgaline data principo.

    Naujoje versijoje esminis pakeitimas yra apmokestinimo laikotarpio perstumdymas į 2026 metų kovo 1 dienos–2027 metų kovo 31 dienos intervalą. Kartu numatyta, kad finansų ministras galėtų mažinti akcizo tarifą poįstatyminiu aktu, jei būtų priimtas politinis sprendimas greičiau reaguoti į kainų dinamiką.

    Kiek kainuotų programa?

    Iš mokesčio planuojama finansuoti programą Ceny Paliwa Niżej, kurią Vyriausybė pristato kaip vartotojams skirtą apsauginę priemonę. Pradiniame vertinime viršpelnio mokesčio įplaukos buvo siejamos su maždaug 4 mlrd. zlotų, tai yra apie 930 000 000 eurų, suma.

    Tuo metu bendrą programos biudžetą Lenkijos finansų ministerija siejo su maždaug 5,2 mlrd. zlotų, tai yra apie 1 210 000 000 eurų. Premjeras Donaldas Tuskas yra deklaravęs, kad kainų mažinimo mechanizmai galėtų būti aktyvuojami iškart po prezidento parašo.

    Kritikai iš Prezidento kanceliarijos pusės teigia, kad papildomas mokestis gali būti perkeltas vartotojams ir sukelti priešingą efektą. Jie taip pat akcentuoja konstitucinį lex retro non agit principą, o Vyriausybė atsako, kad sprendimas yra reakcija į neprognozuojamas geopolitines įtampas ir energijos kainų šokus.

  • „Recykl“ su kontraktu Švedijoje: nauja „Smapol“ linija ir plėtra Lietuvoje mažėjant pelnui

    Lenkijos perdirbimo grupė „Recykl“, dirbanti naudotų padangų perdirbimo srityje, plečia veiklą užsienyje: pasirašė sutartį dėl „Smapol“ technologinės linijos tiekimo Švedijai ir toliau investuoja Lietuvoje. Įmonė taip pat tęsia pasirengimą užbaigti Vokietijos bendrovės HRV įsigijimą.

    2026 metų antrąjį pusmetį grupės pajamos siekė apie 16,2 mln. eurų ir buvo panašios kaip prieš metus. Vis dėlto pelningumas smuko: EBITDA sumažėjo iki maždaug 2,7 mln. eurų, o grynasis pelnas – iki apie 620 000 eurų, kai prieš metus buvo apie 1,08 mln. eurų.

    Kontraktas Švedijoje

    „Recykl“ pranešė pasirašiusi sutartį dėl linijos, skirtos kelių asfaltui naudojamo priedo „Smapol“ gamybai, tiekimo Švedijos rinkai. Tokie sprendimai siejami su kelių infrastruktūros sektoriaus spaudimu mažinti anglies pėdsaką ir didinti perdirbtų žaliavų dalį.

    „Žengiame į labai reiklią ir konkurencingą Skandinavijos rinką. Informuojame apie faktus – produktus ir pardavimus vystome nuosekliai, be triukšmo“, – sakė „Recykl“ vadovas Maciej Jasiewicz.

    Bendrovė taip pat mini kitą produktą – „Elitex“, naudojamą gumos mišiniuose ir termoplastiniuose polimeruose, kuris gali mažinti gaminių savikainą ir anglies pėdsaką. Įmonės teigimu, derybos su užsienio partneriais tęsiasi.

    Investicijos Lietuvoje ir plėtra regione

    Lietuvoje grupė tęsia 2025 metais pradėtas investicijas į vietos padangų surinkimo ir tvarkymo verslą, veikiantį su prekės ženklu Recykl Litwa. Pagrindinės investicijų kryptys – automobilių parko ir konteinerių plėtra bei platesnis surinkimo tinklas.

    Bendrovės planuose – didesnio masto projektai, įskaitant „Smapol“ priedų gamybos startą, tačiau tai siejama su nuosekliu žingsniu iš Lietuvos į kitas Skandinavijos rinkas. Paraleliai grupė tęsia darbus, reikalingus HRV įsigijimo užbaigimui ir vėlesnei integracijai, kuri paprastai reikalauja papildomų sąnaudų.

    Padangų perdirbimo svarba auga

    Įmonė pabrėžia, kad padangų perdirbimo rinką vis labiau formuoja teisėkūros pokyčiai ir griežtėjantys reikalavimai tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu. Tokios kryptys siejamos su žiedinės ekonomikos tikslais, didesniais perdirbimo mastais ir geresne atliekų srautų kontrole.

    Viešai pristatytuose teisės aktų pakeitimų projektuose numatomas griežtesnis padangų atliekų tvarkymo reguliavimas: didesni perdirbimo ir susigrąžinimo tikslai bei platesnis produktų apimties apibrėžimas. Verslo vertinimu, tai gali mažinti šešėlinės rinkos dalį ir stiprinti profesionalius atliekų tvarkytojus.

  • JAV svarsto riboti dyzelino eksportą: Europai ir Lenkijai gresia kainų šuolis, benzinas gali brangti

    JAV administracijoje svarstoma laikina dyzelino eksporto ribojimo priemonė sukėlė naują įtampą naftos produktų rinkoje. Europos Komisija patvirtino, kad šiuo klausimu vyksta aukšto lygio pokalbiai su JAV atstovais, o pati rizika jau kelia dyzelino kainų lūkesčius.

    Remiantis viešai skelbiamais vertinimais, galėtų būti svarstomas maždaug 90 dienų ribojimas, siekiant sumažinti degalų kainų spaudimą JAV vidaus rinkoje. Nors JAV energetikos pareigūnai viešai ne kartą suabejojo tokiu scenarijumi, rinka į galimybę reagavo nedelsdama.

    Kodėl Europa jautri dyzelinui

    Europa yra grynoji dyzelino importuotoja, todėl JAV eksporto apribojimas reikštų didesnę konkurenciją su pirkėjais Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje dėl mažesnio degalų kiekio. Situaciją dar labiau komplikuoja ribojimai iš Rusijos pusės ir bendras įtemptas rafinuotų produktų tiekimas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį į paradoksą: ribojant dyzelino eksportą, JAV perdirbėjai gali sumažinti naftos perdirbimą, o tai kartu sumažintų ir benzino gamybą. Tokiu atveju bandymas numušti vieno produkto kainą galėtų netiesiogiai kilstelėti kitų degalų kainas.

    Ropa gali pigti, bet dyzelinas nebūtinai

    Tuo pat metu rinkoje atsiranda ir priešingas signalas: svarstomi etapinio susitarimo kontūrai, kurie galėtų pagerinti naftos pasiūlą ir sumažinti geopolitinę įtampą svarbiuose transporto keliuose. Jei įtampa sumažėtų, nafta teoriškai galėtų atpigti, tačiau tai automatiškai nereiškia greito dyzelino atpigimo Europoje.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad naftos ir dyzelino kainų judėjimas dažnai išsiskiria, nes siaurąja vieta tampa rafinavimo pajėgumai ir prekyba jau pagamintais produktais. Dėl to vartotojai gali matyti situaciją, kai žaliava pinga, o dyzelinas išlieka brangus.

    Ką rodo kainos Lenkijoje

    Lenkijoje didžiausias rinkos žaidėjas „Orlen“ pastarosiomis dienomis vėl kėlė didmenines kainas. Skaičiuojant su 23 proc. pridėtinės vertės mokesčiu, viešai minimi lygiai siekia apie 1,85 euro už litrą benzino 95 ir apie 2,14 euro už litrą dyzelino.

    Galutinė kaina degalinėse paprastai būna didesnė, nes prie didmeninės kainos prisideda mažmeninė marža ir logistikos kaštai. Dėl to bet koks dyzelino pasiūlos sumažėjimo signalas pasaulyje gali gana greitai būti jaučiamas ir regiono mažmeninėje rinkoje.

  • Lenkija tiesia DK69 į pirmąją branduolinę elektrinę: „paskutinės mylios“ atkarpa – iki 2027 metų

    Lenkijoje pradedama svarbi susisiekimo investicija, kuri turėtų užtikrinti patogų ir saugų privažiavimą prie pirmosios šalies branduolinės elektrinės. Naujoji valstybinės reikšmės kelio DK69 trasa sujungs greitojo eismo kelią S6 su statybų aikštele Pomeranijoje, Choczewo savivaldybėje.

    Lenkijos infrastruktūros institucijos skelbia, kad vadinamoji „paskutinės mylios“ atkarpa turėtų būti baigta iki 2027 metų antrojo ketvirčio pabaigos. Visas kelio ryšys nuo S6 mazgo ties Łęczyce iki elektrinės teritorijos planuojamas 2028 metais.

    DK69: kelias sunkiam transportui

    Planuojamas apie 26 kilometrų ilgio kelias projektuojamas taip, kad atlaikytų intensyvų sunkiojo transporto judėjimą. Numatoma danga, pritaikyta 11,5 tonos apkrovai vienai ašiai, kad būtų galima gabenti didžiagabarius branduolinės elektrinės statyboms reikalingus krovinius.

    Projekte taip pat numatyti inžineriniai statiniai ir eismo saugos sprendimai: tiltiniai objektai, žiedinės sankryžos bei gyvūnų perėjos. Tokie reikalavimai įprasti didelėms infrastruktūros statyboms, kai svarbi tiek logistika, tiek poveikio aplinkai mažinimas.

    Investicijų mastas – gerokai platesnis

    Šalia kelio vystoma ir kita logistika: skelbiama apie investicijas į geležinkelių infrastruktūrą, kurios bendra vertė siekia apie 737 000 000 eurų. Taip pat planuojama jūrinė krovos infrastruktūra, skirta didelių konstrukcijų iškrovimui ir transportavimui į statybvietę.

    Toks sprendimų derinys rodo, kad valstybė siekia sumažinti rizikas, susijusias su tiekimo grandinėmis ir statybų grafiku. Branduolinės energetikos projektuose būtent logistika ir didelių komponentų transportas dažnai tampa kritiniais veiksniais.

    Pirmoji elektrinė: terminai ir reikšmė energetikai

    Pati branduolinė elektrinė – didžiausia investicija Lenkijos ūkio istorijoje, jos vertė nurodoma apie 46 500 000 000 eurų. Skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų pradėti tiekti elektrą į šalies sistemą 2036 metais, o kiti blokai – 2037 ir 2038 metais.

    Projektą vysto Polskie Elektrownie Jądrowe, o darbus vykdo „Westinghouse“ ir „Bechtel“ konsorciumas, pasirinkta AP1000 technologija. Teigiama, kad elektrinė ilgainiui galėtų padengti apie 11 proc. šalies elektros poreikio ir prisidėti prie ekonomikos augimo.

    „Lenkija stato labai greitai, bet žinome, kad laikas yra pinigai ir norime kuo greičiau įgyvendinti savo investicijas“, – sakė infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak.

  • Lenkijoje startuoja 600 MW BESS statybos: 2,4 GWh projektas žada tapti didžiausiu šalyje

    Energetikos projektų plėtotoja „Greenvolt Power“ pradėjo didelio baterijų energijos kaupimo parko (BESS) statybas Mazovijos vaivadijoje, Zbuczyn valsčiuje, netoli Siedlcų. Bendrovė skelbia, kad objektas turės 600 MW galią ir 2,4 GWh naudingojo kaupimo talpą, o komercinį darbą planuojama pradėti iki 2027 metų pabaigos.

    Toks santykis reiškia, kad maksimalia galia įrenginys galėtų dirbti apie keturias valandas. Praktikoje tai leidžia kaupti elektrą tuomet, kai jos rinkoje daug ir ji pigesnė, o išleisti į tinklą – kai paklausa didesnė, taip stabilizuojant kainas ir mažinant svyravimus.

    Kaip bus prijungtas prie tinklo

    Projekto elektros tinklo infrastruktūrą įgyvendins rangovai P&Q ir Onde. P&Q atsakinga už prijungimą prie Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus Polskie Sieci Elektroenergetyczne tinklo 400 kV įtampos lygiu.

    Numatyta pastatyti 400/110 kV transformatorių pastotę ir pakloti 400 kV bei 110 kV kabelines linijas. Onde vykdys dalį pastotės statybos ir su ja susijusius statybos bei elektrotechnikos darbus, reikalingus BESS veiklai.

    Kokia technologija pasirinkta

    Baterijų technologiją tieks „BYD Energy Storage“. Projektas numato 210 baterijų konteinerių ir 105 transformatorių konteinerius su galios keitikliais, kurie užtikrina baterijų sąveiką su elektros tinklu ir leidžia greitai reaguoti į sistemos poreikius.

    Pagal projektinę informaciją, teritorija užims 5,23 hektaro. Apie 30 proc. ploto planuojama palikti biologiškai aktyvią, kad galėtų augti augalija ir būtų mažinamas poveikis aplinkai.

    Platesnis kaupimo bumas regione

    „Greenvolt Power“ Lenkijoje jau plečia energijos kaupimo portfelį: anksčiau pradėtas eksploatuoti 200 MW galios ir 800 MWh talpos projektas Turośń Kościelna vietovėje, o Ełko projekte, taip pat 200 MW ir 800 MWh, komercinis startas numatomas 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Bendrovei pradėjus eksploatuoti Siedlcų, Turośń Kościelna ir Ełko objektus, jų bendra galia siektų 1 GW, o talpa – 4 GWh. Įmonė taip pat nurodo, kad 2026 metų birželio pabaigoje jos projektų portfelis Lenkijoje apėmė apie 2,4 GW bendros galios energijos kaupimo projektus.

  • „Orlen“ vėl kelia didmenines degalų kainas: kiek gali brangti benzinas ir dyzelinas?

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ po kelių ramesnių dienų didmeninėje rinkoje vėl ryškiau padidino degalų kainas. Toks posūkis dažniausiai gana greitai persiduoda ir į mažmeninę rinką, todėl vairuotojai artimiausiomis dienomis gali pamatyti brangesnes kainas degalinėse.

    Skaičiuojama, kad per savaitę benzino Pb95 didmeninė kaina padidėjo 123 zlotais už kubinį metrą, o Pb98 – 184 zlotais. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro maždaug 28 eurus už 1 000 litrų Pb95 ir apie 42 eurus už 1 000 litrų Pb98, todėl poveikis kainai litre gali siekti kelis euro centus, priklausomai nuo mokesčių ir maržų.

    Didmeninės dyzelino kainos pokyčiai išsiskyrė – fiksuotas mažėjimas 41 zlotu už kubinį metrą, arba apie 9 eurais už 1 000 litrų. Vis dėlto analitikai įspėja, kad mažmeninė dyzelino kaina išlieka jautri pasiūlos ir logistikos svyravimams, todėl trumpalaikiai didmeninės kainos kritimai ne visada reiškia atpigimą degalinėse.

    Kas gali daryti įtaką kainoms?

    Degalų kainas regione lemia ne tik vietos perdirbėjų sprendimai, bet ir naftos kainos, euro ir JAV dolerio kursas, sezoninis paklausos augimas bei naftos produktų atsargų pokyčiai. Reikšminga ir tai, kaip sparčiai degalinės atnaujina kainodarą, nes skirtingi tinklai turi nevienodus pirkimo grafikus ir maržų strategijas.

    Papildomą riziką rinkai kelia galimi pasaulinės dyzelino pasiūlos trikdžiai. Jei būtų ribojamas dyzelino eksportas iš JAV, tai galėtų sumažinti pasiūlą tarptautinėje rinkoje ir kilstelėti kainas Europoje, nes JAV yra vienas svarbiausių dyzelino prekybos jūra tiekėjų.

    Kokios kainos prognozuojamos degalinėse?

    Rinkos apžvalgininkai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis benzino Pb95 kainos gali išsilaikyti aukštesniame lygyje, o dyzelino kainos – priartėti prie 9 zlotų už litrą ribos. Perskaičiavus į eurus, 9 zlotai sudaro apie 2,08 euro už litrą, tačiau galutinė kaina priklausys nuo vietos mokesčių ir prekybos antkainių.

    Vairuotojams tai signalas, kad kainų stabilumas gali būti laikinas. Jei didmeninės kainos išliks aukštos, mažmeninė rinka paprastai reaguoja per kelias dienas, o didesni šuoliai dažniausiai matomi savaitės pabaigoje arba prieš intensyvesnius kelionių laikotarpius.

  • „Arlen“ pusmečio rezultatai nuvylė: pajamos krito, nuostolis išaugino spaudimą akcijų kainai

    Varšuvos biržoje listinguojama Lenkijos uniformų ir apsauginės aprangos gamintoja „Arlen“ paskelbė 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus, kurie investuotojų nesužavėjo. Po pranešimo bendrovės akcijos smuko daugiau nei 10 proc., pasiekdamos žemiausią lygį nuo 2026 metų liepos.

    Grupė per pirmąjį pusmetį patyrė 6,9 mln. zlotų grynąjį konsoliduotą nuostolį, tenkantį patronuojančios įmonės akcininkams, kai prieš metus fiksavo 18,8 mln. zlotų pelną. Veiklos rezultatas taip pat apsivertė į minusą: veiklos nuostolis siekė 3,1 mln. zlotų, o prieš metus veiklos pelnas buvo 25,4 mln. zlotų.

    Pajamos iš sutarčių su klientais sumažėjo iki 67,1 mln. zlotų, palyginti su 179,3 mln. zlotų prieš metus. Bendrovė aiškina, kad pagrindinė priežastis yra laiku neišspręsti viešųjų pirkimų konkursai Lenkijoje, dėl kurių vėlavo sutarčių pasirašymas ir realios pristatymų apimtys.

    Vėluojantys konkursai perkelia pajamas

    „Arlen“ teigia, kad dėl procedūrų užsitęsimo reikšminga dalis jau laimėtų užsakymų į vykdymo grafiką persikelia į vėlesnius 2026 metų ketvirčius. Tokia dinamika uniformų ir techninės aprangos sektoriuje nėra reta, nes didelė pajamų dalis priklauso nuo viešųjų pirkimų kalendoriaus ir pristatymų etapų.

    Papildomai rezultatams neigiamai atsiliepė pasibaigusi ilgalaikė sutartis Europos Sąjungoje, kurios įgyvendinimas generavo didesnius pardavimus ankstesniu laikotarpiu. Bendrovė nurodo, kad dalis 2025 metų pirmojo pusmečio pardavimų buvo susiję su trejų metų sutarties finalizavimu, todėl palyginamoji bazė tapo itin aukšta.

    Pranešime bendrovė taip pat mini, kad naujas konkursas dėl analogiško asortimento jau buvo laimėtas, o pirmosios pristatymo partijos pradėtos vykdyti dar ataskaitiniu laikotarpiu. Tikimasi, kad didesnė šių sutarčių dalis atsispindės antrojoje metų pusėje.

    Didžiausias smūgis viename segmente

    Ryškiausiai smuko apsauginės aprangos ir kuprinių segmentas: pajamos šiame segmente sumažėjo beveik 69 proc. per metus. Segmentas uždirbo 16,3 mln. zlotų grynąjį nuostolį, kai prieš metus fiksuotas 6,6 mln. zlotų pelnas.

    Bendrovė prognozuoja, kad didžioji dalis reikšmingų sutarčių pajamų turėtų būti realizuota 2026 metų antrąjį pusmetį. Rinkos dalyviai tokius pažadus paprastai vertina atsargiai, nes rezultatų pagerėjimas priklauso ne tik nuo užsakymų portfelio, bet ir nuo gamybos bei logistikos grafiko, priėmimo procedūrų ir pirkėjų atsiskaitymų.

    „Arlen“ gamina specializuotą apsauginę ir techninę aprangą bei kitas tekstilės priemones uniformuotoms tarnyboms, skirtas apsaugai nuo atmosferos poveikio, taip pat reprezentacinę ir signalinę aprangą. Į pagrindinę Varšuvos vertybinių popierių biržos rinką bendrovė įžengė 2025 metų birželį.

  • Vokietijos ekonomika keičia kryptį: naujos prognozės ir tai, ką netrukus pajus Lietuvos eksportuotojai

    Vokietijos ekonomika po kelerius metus trukusios stagnacijos rodo atsargius atsigavimo ženklus. Penki svarbiausi šalies ekonomikos institutai naujausiose bendrose prognozėse padidino 2026 metų bendrojo vidaus produkto augimo lūkestį nuo 0,6 iki 1,3 proc.

    Panašią kryptį rodo ir verslo apklausos. Ifo instituto verslo klimato indeksas ūgtelėjo iki 89,9 punkto, o lūkesčių subindeksas pakilo iki 90,4 punkto, signalizuodamas, kad nuotaikos įmonėse po truputį gerėja.

    Kas Vokietijoje tempia augimą?

    Ekonomikos institutai pabrėžia, kad atsigavimas kol kas remiasi gana siaura baze. Didesnį impulsą suteikia viešosios išlaidos, investicijos ir vartojimo atsitiesimas, tačiau pramonė vis dar susiduria su struktūriniais iššūkiais.

    Vienas svarbiausių spaudimo veiksnių išlieka energijos kainos ir jų įtaka gamybos savikainai. Institutos taip pat įspėja, kad augimo tempas vėlesniais metais gali išlikti nepastovus, o ilgalaikės prognozės išlieka santūrios.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai?

    Lietuvai Vokietijos ekonomikos pulsas yra ypač reikšmingas dėl glaudžių prekybinių ryšių: Vokietija išlieka viena svarbiausių lietuviškos kilmės prekių eksporto krypčių. Kai Vokietijos pramonė ir vartojimas atgauna pagreitį, dažniausiai greitai išauga ir tarpinio vartojimo prekių bei komponentų paklausa iš tiekėjų regione.

    Verslui tai gali reikšti didesnį užsakymų srautą, ypač pramonės kooperacijos grandinėse, kur Lietuvos įmonės tiekia detales, pusgaminius ar paslaugas. Kitaip tariant, net ir nuosaikus atsigavimas už Nemuno dažnai virsta apčiuopiamu efektu Lietuvos eksportuotojams.

    Kartu rizikos neišnyksta: jei energijos kainų spaudimas ir struktūrinės problemos Vokietijoje užsitęs, atsigavimas gali būti banguotas. Todėl Lietuvos įmonėms šis signalas palankus, bet planuojant gamybos ir pardavimų apimtis svarbu vertinti tiek augimo galimybes, tiek galimus svyravimus.

  • „SoftBank“ pritraukė apie 10,3 mlrd. eurų obligacijomis: lėšos – didesnei investicijai į „OpenAI“

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė „SoftBank Group“ per obligacijų emisiją tarptautinėse rinkose pritraukė apie 10,3 mlrd. eurų. Bendrovė skelbia, kad kapitalas reikalingas tolesnėms investicijoms į dirbtinio intelekto projektus ir planuojamam papildomam „OpenAI“ akcijų paketo įsigijimui.

    Emisija buvo išskaidyta į kelias dalis: didžiausia dalis išleista JAV doleriais, o mažesnė – eurais. Doleriais denominuotos obligacijos pasiūlė aukštą fiksuotą grąžą ir skirtingus išpirkimo terminus, kas rodo investuotojų paklausą net ir brangstant skolinimuisi.

    „SoftBank“ tikslas – užsitikrinti finansavimą įsipareigojimams, susijusiems su „OpenAI“, bei išlaikyti lankstumą DI infrastruktūros projektuose. Rinkoje tai siejama ir su sparčiai augančiu lėšų poreikiu duomenų centrams, lustams ir energijai, kuri yra būtina generatyvaus DI plėtrai.

    Skolinimosi kaina auga

    Pastaraisiais metais investuotojai vis atidžiau vertina įmonių skolos naštą ir refinansavimo riziką, todėl net ir didelės bendrovės už skolinimąsi moka daugiau. Aukštesnės obligacijų palūkanos taip pat signalizuoja, kad DI lenktynės didina kapitalo kainą: norint išlaikyti tempą, reikia vis didesnių, ilgalaikių pinigų srautų.

    „Didelės apimties investicijos į dirbtinį intelektą ir būtinybė mobilizuoti reikšmingas sumas lemia, kad „SoftBank“ turi susitaikyti su sparčiai augančiomis skolos kaštais, įskaitant rizikos draudimo nuo nemokumo kainą“, – sakė „Fitch Ratings“ atstovas Satoru Aoyama.

    Analitikai pabrėžia, kad tokio tipo emisijos tampa savotišku barometru: jos parodo, kiek rinka yra pasirengusi finansuoti agresyvią DI strategiją. Kuo brangesnis skolinimasis, tuo didesnis spaudimas įrodinėti investicijų grąžą ir pinigų srautų tvarumą.

    „OpenAI“ planų grafikas kelia įtampą

    Investuotojai taip pat stebi, kaip klostysis „OpenAI“ viešo akcijų platinimo planai, nes nuo jų gali priklausyti dalies ankstesnių investicijų likvidumas. Jei viešas siūlymas atidedamas, didėja rizika, kad pinigų grąžinimo horizontas nusitęs, o tai ypač jautru didelį svertą naudojančioms struktūroms.

    Rinkoje kalbama, kad viešo platinimo atidėjimas gali priversti „SoftBank“ ilgiau išlaikyti investicijas balanse arba ieškoti alternatyvių būdų dalį jų monetizuoti. Tokie sprendimai gali turėti įtakos kredito reitingų vertinimui ir būsimų skolinių emisijų kainodarai.

    „SoftBank“ atvejis atspindi platesnę DI rinkos tendenciją: finansavimas išlieka pasiekiamas, tačiau jo kaina kyla, o investuotojai vis griežčiau vertina terminus, rizikos valdymą ir aiškų kelią į pelningumą. Ši dinamika gali lemti, kad ateinančiais metais DI plėtra vis dažniau remsis mišriu finansavimu – tiek akcijų, tiek skolos instrumentais.