CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Gegužės 28 dieną, minint Tarptautinę lengvai suprantamos kalbos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose surengtas renginys, skirtas informacijos ir kultūros prieinamumui. Jame dalyvavo ir Tauragės rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Giedrė Kaveckienė.

    Renginį pradėjo dienos centro „Šviesa“ instrumentinis-vokalinis ansamblis, o diskusijose buvo kalbama apie tai, kaip aiškesnė kalba gali mažinti atskirtį. Dėmesys sutelktas į dvi kryptis: žiniasklaidos vaidmenį pateikiant suprantamą informaciją ir kultūros paslaugų pritaikymą skirtingiems žmonių poreikiams.

    Renginyje pabrėžta, kad lengvai suprantama kalba yra praktinis įrankis, padedantis žmonėms su intelekto ar kitomis negaliomis savarankiškai susipažinti su informacija ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Kartu akcentuota, jog aiškių tekstų reikia ne tik siaurai grupei, bet ir daug platesnei auditorijai.

    Pranešėjai atkreipė dėmesį į augančią informacinę atskirtį, su kuria dažniau susiduria senjorai, lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai, žmonės, turintys disleksiją ar kitų skaitymo sunkumų, taip pat asmenys, patekę į stresines situacijas. Tokiais atvejais sudėtinga biurokratinė ar pernelyg akademinė kalba tampa realia kliūtimi paslaugoms, teisėms ir pagalbai pasiekti.

    Renginio metu pristatytas ELTOS ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų kurtas dirbtinio intelekto įrankis, kuris gali padėti tekstus perrašyti lengviau suprantama kalba. Tokie sprendimai, anot renginio dalyvių, gali tapti papildoma pagalba redakcijoms ir institucijoms, tačiau galutinei kokybei vis dar būtinas žmogaus vertinimas.

    Taip pat aptarti užsienio šalių pavyzdžiai, rodantys, kad prieinamumas apima ne vien dokumentus ar naujienas, bet ir kultūrą. Pabrėžta, jog literatūra, teatras ir muziejai turi būti pritaikyti taip, kad kuo daugiau žmonių galėtų patirti turinį savarankiškai, be nuolatinės tarpininkų pagalbos.

    Tarptautinės lengvai suprantamos kalbos dienos minėjimas tęsėsi ir Žemaitės skvere Vilniuje, kur vyko lengvai suprantama kalba pritaikyto Žemaitės apsakymo „Marti“ skaitymai. Renginyje pristatyta, kaip adaptuotas kūrinys gali išlaikyti meninę vertę, bet kartu tapti suprantamesnis platesniam skaitytojų ratui.

    Skaitymuose dalyvavo kūrinio adaptacijos autorė Justina Bružaitė-Liseckienė, redaktorė Janina Vileikienė, skaitmeninės knygos diktorė Gustė Pupkevičienė, iliustracijų įgarsinimo EPUB formate autorius Virgilijus Kubilius ir kiti projekto dalyviai. Klausytojai buvo įvairūs: žmonės su negalia, užsieniečiai, besimokantys lietuvių kalbos, ir literatūros mylėtojai, o renginio atmosferą papildė gyvai skambėję kanklių garsai.

    Renginiuose kartota mintis, kad aiškesnė kalba nėra teksto supaprastinimas „iki minimumo“, o sąmoningas rašymas, kai svarbiausia informacija pateikiama tiesiai, nuosekliai ir be perteklinių konstrukcijų. Tai tampa vis aktualesne kryptimi tiek viešajame sektoriuje, tiek žiniasklaidoje, ieškant būdų, kaip didinti paslaugų ir turinio pasiekiamumą kuo platesnei visuomenės daliai.

  • Eurazijos ekonominės sąjungos prekybos apyvarta perkopė 80 mlrd. eurų: kas ją augina?

    Eurazijos ekonominės sąjungos prekybos apyvarta perkopė 80 mlrd. eurų: kas ją augina?

    Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) šalių vadovai Astanoje surengė dviejų dienų susitikimą, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas skaitmeninimui, dirbtiniam intelektui ir prekybos koridoriams. Ši darbotvarkė siejama su sparčiai augančia prekybos apyvarta, kuri pernai, pasak Kazachstano prezidento Kassymo-Jomarto Tokajevo, viršijo 80 mlrd. eurų.

    EES jungia penkias valstybes: Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją ir Armėniją. Blokas veikia kaip bendroji rinka ir laisvosios prekybos zona, o pareigūnai pabrėžia siekį mažinti taisyklių ir procesų fragmentaciją, kad verslui būtų paprasčiau prekiauti visoje erdvėje.

    Skaitmeninė integracija ir DI

    Susitikime akcentuota idėja kurti vieningą skaitmeninę aplinką, kuri leistų greičiau keistis duomenimis, supaprastintų muitinės ir logistikos procedūras bei padėtų įmonėms lengviau pasiekti partnerius kitose EES šalyse. Kartu aptartos ir bendros skaitmeninės priemonės, kurios turėtų sumažinti administracinę naštą bei pagreitinti tarpvalstybines operacijas.

    K. J. Tokajevas teigė, kad EES prekybos apyvarta šiemet galėtų augti maždaug 6 proc. ir viršyti 85 mlrd. eurų. Taip pat, jo žodžiais, EES šalių bendrasis vidaus produktas 2026–2027 metais galėtų didėti apie 2,5 proc.

    EES lygiu kalbėta ir apie bendrus atsakingo DI naudojimo principus, bendros skaičiavimo infrastruktūros poreikį bei galimą bendrą modelių kūrimą. Šios iniciatyvos pristatomos kaip būdas didinti valstybių konkurencingumą ir greitinti sprendimų priėmimą tiek viešajame sektoriuje, tiek versle.

    „Praktinis dirbtinio intelekto pritaikymas gali padėti sustiprinti bendrą rinką ir padidinti mūsų šalių konkurencingumą“, – sakė Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomart Tokajevas.

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu kalbėjo apie planus kitais metais surengti aukšto lygio susitikimą, skirtą bendradarbiavimui DI srityje. Šalia to paminėta ir IT bei energetikos infrastruktūros sąsajų svarba, nes didesniems skaitmeniniams projektams reikia patikimų pajėgumų ir stabilaus energijos tiekimo.

    Kazachstane jau bandomi pilotiniai sprendimai, įskaitant DI paremtus skaitmeninius pagalbininkus, kurių tikslas paprasčiau paaiškinti teisės aktus ir sumažinti biurokratines kliūtis. Teigiama, kad tokie įrankiai ilgainiui galėtų būti pritaikomi ir tarpvalstybiniu mastu, kad panašūs procesai būtų vykdomi vienodais principais visose EES šalyse.

    Prekybos koridoriai ir logistika

    Dar vienas susitikimo akcentas buvo transporto ir tranzito sistemos modernizavimas. Pareigūnai pabrėžė, kad prekybos augimui reikalingi greitesni ir labiau prognozuojami krovinių srautai, todėl didelis dėmesys skiriamas skaitmeniniams transporto sprendimams ir duomenų mainams.

    Taip pat akcentuotas Vidurio koridorius ir kiti regioniniai maršrutai, kurie laikomi svarbiais logistikos grandinės elementais tarp Azijos ir Europos. Kazachstanas deklaruoja siekį stiprinti savo, kaip regioninio transporto mazgo, vaidmenį ir iki 2030 metų sukurti pilnai veikiančią logistikos ekosistemą, kurioje krovinių apimtys galėtų siekti apie 10 mln. tonų.

    Skaitmeniniai sprendimai, įskaitant DI, šiame kontekste pristatomi kaip priemonė geriau planuoti srautus, mažinti prastovas pasienyje ir efektyviau išnaudoti infrastruktūrą. Kartu pabrėžiama, kad modernizacija apima ir fizinius projektus, pavyzdžiui, geležinkelių atnaujinimą bei naują infrastruktūrą.

    Dvišaliai susitarimai ir investicijos

    Viršūnių susitikimas vyko po Vladimiro Putino valstybinio vizito į Kazachstaną, kurio metu, pasak pranešimų, pasirašytas dvišalio bendradarbiavimo susitarimų paketas energetikos, transporto, finansų, švietimo ir pramonės srityse. Tokie susitarimai EES kontekste dažnai vertinami kaip papildomas impulsas bendriems projektams ir prekybos apimčių augimui.

    Rusija įvardijama kaip didžiausia Kazachstano investuotoja, o sukauptos investicijos siekia beveik 25 mlrd. eurų. Tarp didžiausių projektų minimas ir pirmosios Kazachstano atominės elektrinės statybos planas, kurio vertė siejama su maždaug 14 mlrd. eurų suma.

    V. Putinas teigė, kad elektrinė galėtų patenkinti apie 20 proc. Kazachstano elektros vartojimo, o projekto finansavimo sąlygos esą atitinka tarptautinę praktiką. Kazachstano pareigūnai projektą sieja su energetiniu saugumu ir bandymu pereiti nuo žaliavų eksporto prie didesnės pridėtinės vertės technologinio bendradarbiavimo.

    Nors EES lyderiai kalba apie tolesnį prekybos augimą, galutinis rezultatas priklausys nuo kelių veiksnių: realaus skaitmeninių sprendimų įgyvendinimo, infrastruktūros plėtros tempo ir gebėjimo suderinti bendras taisykles tarp skirtingų ekonominių interesų turinčių narių. Vis dėlto Astanoje nuskambėjusi žinutė aiški: skaitmeninimas ir DI tampa kertiniais instrumentais, kuriais blokas tikisi išlaikyti augimo pagreitį.

  • Prabangos telefonų „Vertu“ metė iššūkį „Samsung“: naujasis Alphafold kainuos apie 6 000 eurų

    Prabangos telefonų „Vertu“ metė iššūkį „Samsung“: naujasis Alphafold kainuos apie 6 000 eurų

    Prabangių telefonų gamintojas „Vertu“ pristatė naują sulankstomą išmanųjį telefoną „Alphafold“, kurio pagrindinis akcentas – verslui pritaikytas dirbtinis intelektas. Gamintojas taikosi į vadovus ir verslo klientus, žadėdamas ne tik išskirtines medžiagas, bet ir DI funkcijas, kurios gali padėti valdyti kasdienius darbus.

    Modelyje integruotas „Hermes Agent“ – vadinamasis agentinis DI, galintis ne tik atsakyti į klausimus, bet ir atlikti veiksmus: tvarkyti kalendorius, apdoroti pardavimų informaciją, koordinuoti darbo eigas ir sąveikauti su įvairiais įrankiais. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI iš pokalbių asistentų pereina prie užduotis vykdančių agentų.

    „Vertu“ teigia, kad jautrių veiksmų atveju numatyti patvirtinimo mechanizmai, dalis apdorojimo esą vykdoma pačiame įrenginyje, o įrenginio lygmens sauga turėtų mažinti rizikas. Vis dėlto gamintojas viešai nepateikia detalaus techninio paaiškinimo, kaip konkrečiai valdoma prieiga prie duomenų ir kokie standartai taikomi dirbant su verslo informacija.

    Pagal specifikacijas „Alphafold“ turi 8,05 colio vidinį ekraną su 120 Hz atsinaujinimo dažniu ir 2 480 x 2 200 raiška, o išorinis ekranas yra 6,53 colio su 2 748 x 1 172 raiška. Korpusas aptrauktas natūralia oda, o vyris, pasak gamintojo, turėtų atlaikyti iki 650 000 lankstymų.

    Kamerų sistema apima 50 megapikselių pagrindinį jutiklį, 50 megapikselių plataus kampo kamerą ir 5 megapikselių teleobjektyvą. Taip pat nurodoma 6 500 mAh silicio anglies baterija su laidiniu ir belaidžiu įkrovimu, o operacinė sistema – „Android“.

    Procesorius – „Qualcomm Snapdragon 8 Elite“, kuris priskiriamas flagmanų klasei, tačiau DI srityje rinka juda itin greitai, todėl pirkėjams gali kilti klausimas, kaip ilgai tokia platforma išliks konkurencinga. Pastaraisiais metais gamintojai vis labiau akcentuoja ne vien procesoriaus galią, bet ir tai, kiek DI užduočių įrenginys gali atlikti lokaliai, mažinant duomenų siuntimą į išorinius serverius.

    „Vertu“ tradiciškai parduoda ne vien techniką, bet ir prabangos atributus: rankų darbo apdailą, ribotus kiekius, išskirtines medžiagas ir individualizavimą. Gamintojas nurodo, kad išliko ir ženklo identitetui svarbios detalės, įskaitant meistro parašą kaip dalį produkto istorijos.

    Kaina – viena ryškiausių pristatymo detalių: standartinė versija kainuoja apie 6 000 eurų, aligatoriaus odos modelis – apie 7 800 eurų, o individualiai užsakomas variantas su auksu ir deimantais gali siekti apie 38 000 eurų. Skelbiama, kad prekyba startuoja gegužės 28 dieną.

  • „Youtube“ paleidžia DI kuriamą naujienų srautą: ką jis keičia ir kodėl dalis vartotojų piktinasi

    „Youtube“ paleidžia DI kuriamą naujienų srautą: ką jis keičia ir kodėl dalis vartotojų piktinasi

    „Youtube“ pradėjo diegti naują funkciją „Your Custom Feed“, kuri leidžia susikurti atskirą, DI sugeneruotą vaizdo įrašų srautą pagal vartotojo aprašytą poreikį. Idėja paprasta: vietoj įprasto naršymo ar paieškos įvedate, ko norite, o platforma sukuria teminį feedą.

    Šiuo metu funkcija diegiama ribotai: ji pirmiausia pasiekiama daliai vartotojų JAV, kurie yra įjungę peržiūrų ir paieškos istoriją bei naudoja „Youtube“ anglų kalba. Tai rodo, kad naujovė remiasi personalizavimo duomenimis, o be jų veiktų gerokai prasčiau.

    Įjungus funkciją, pagrindiniame puslapyje atsiranda atskiras mygtukas, atveriantis laukelį užklausai. „Youtube“ pateikia ir pavyzdines kryptis, pavyzdžiui, mokytis naujo įgūdžio, rasti treniruočių vaizdo įrašų, meditacijos turinio ar hobių idėjų.

    Sukurtas srautas galioja 30 dienų ir gali būti prisegtas šalia įprasto rekomendacijų srauto, kad būtų galima greitai persijungti. Vis dėlto vienu metu leidžiama turėti tik vieną tokį srautą, nors pačią užklausą galima redaguoti, jei keičiasi poreikis.

    Dalis vartotojų ir apžvalgininkų į naujovę žiūri skeptiškai, nes panašų rezultatą jau dabar galima pasiekti per paiešką ir filtrus. Kritikai pabrėžia, kad „Youtube“ iš esmės suteikia naują sąsają tam, kas jau seniai egzistuoja, tik dabar tai pateikiama kaip DI patirtis.

    Kita vertus, tokia funkcija gali turėti aiškią praktinę naudą tiems, kurie nori greito perjungimo tarp skirtingų interesų. Pavyzdžiui, vartotojas gali norėti atskiro srauto vietos naujienoms ar konkrečiai temai, kuri įprastame feede skęsta tarp muzikos, pramogų ar senų įpročių suformuotų rekomendacijų.

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę „Google“ kryptį integruoti DI į paiešką ir turinio atranką, mažinant ribą tarp paieškos ir rekomendacijų. Platformoms tai leidžia išlaikyti vartotoją aplinkoje ilgiau, tačiau kartu kelia klausimų dėl skaidrumo: kodėl parenkami būtent tokie vaizdo įrašai ir kiek vartotojas realiai kontroliuoja rezultatus.

    Ne mažiau svarbi ir duomenų tema: kadangi funkcija diegiama tik įjungus istoriją, vartotojai turi pasirinkti tarp patogumo ir didesnio sekimo. Praktikoje tai reiškia, kad norint „protingesnio“ srauto, dažnai tenka atverti daugiau elgsenos duomenų personalizavimui.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad „Youtube“ plės funkcijos prieinamumą, o pats formatas gali tapti dar vienu žingsniu link DI paremtos paieškos, kur užklausos formuluojamos natūralia kalba. Tuomet esminis klausimas bus ne tai, ar srautas patogus, o ar vartotojui suteikiama pakankamai kontrolės ir aiškumo, kaip veikia turinio atranka.

  • „YouTube“ įjungė 3 naujas tinklalaidžių funkcijas, bet daliai vartotojų jos – už mokestį

    „YouTube“ įjungė 3 naujas tinklalaidžių funkcijas, bet daliai vartotojų jos – už mokestį

    „YouTube“ plečia tinklalaidžių klausymo galimybes ir pristato tris naujas funkcijas, skirtas patogesniam turinio vartojimui. Vis dėlto jos pasiekiamos tik „YouTube Premium“ prenumeratoriams, todėl daliai auditorijos naujovės kol kas lieka už mokamos sienos.

    Įmonė savo tinklaraštyje skelbia, kad vien per 2026 metų balandį „YouTube Premium“ vartotojai peržiūrėjo daugiau nei 800 mln. valandų tinklalaidžių. Toks vartojimo mastas rodo, kad platforma vis aktyviau konkuruoja dėl garso turinio klausytojų dėmesio, nors tradiciškai labiausiai siejama su vaizdo įrašais.

    Naujas režimas kelionėms ir sportui

    Viena iš naujovių yra vadinamasis režimas klausymui kelyje, kai ekrane pateikiami paprastesni ir greičiau pasiekiami valdikliai. Tai aktualu bėgiojant, vairuojant ar keliaujant viešuoju transportu, kai vartotojui svarbiausia greitai peršokti pirmyn ar atgal ir valdyti atkūrimą neatitraukiant dėmesio.

    „YouTube“ jau anksčiau siūlė „Premium“ funkcijas, tokias kaip atkūrimas fone ir greitesnio atkūrimo greičiai. Naujas valdiklių išdėstymas skirtas tam, kad tinklalaidžių klausymas taptų artimesnis specializuotoms garso platformoms.

    DI reguliuos kalbėjimo greitį

    Antroji funkcija – automatinis greitis, kai sistema dinamiškai pritaiko tinklalaidės atkūrimą pagal situaciją. Pavyzdžiui, lėtesnėse vietose gali būti šiek tiek paspartinama, o tankesnės informacijos segmentuose – pristabdoma, kad būtų lengviau sekti mintį.

    „…Vis tiek liks galimybė greitį nustatyti rankiniu būdu“, – nurodo „YouTube“ pristatydama šią funkciją.

    Toks sprendimas atspindi platesnę rinkos kryptį, kai DI naudojamas ne vien rekomendacijoms, bet ir pačiai vartojimo patirčiai optimizuoti. Vis daugiau platformų ieško būdų, kaip sumažinti trintį tarp turinio ir vartotojo, kad klausymas būtų sklandus net tada, kai dėmesys išskaidytas.

    Rekomendacijos pagal nuotaiką

    Trečioji naujovė – tinklalaidžių rekomendacijos per funkciją „Ask Music“, kuri iki šiol daugiausia buvo siejama su personalizuotomis radijo stotimis ir grojaraščiais. Dabar DI galės pasiūlyti tinklalaides pagal žanrus, vartotojo nuotaiką ar jau pamėgtas laidas, kad būtų lengviau atrasti naują turinį.

    Visos trys funkcijos lieka išskirtinai „YouTube Premium“ naudotojams. Tai reiškia, kad didžioji dalis nemokančių vartotojų greičiausiai nematys jokio pokyčio, o „YouTube“ toliau stiprina prenumeratos vertę tiems, kurie platformą naudoja ne tik žiūrėjimui, bet ir klausymui.

  • „Meta“ ruošia mokamas „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ versijas: ką gausite už eurus?

    „Meta“ ruošia mokamas „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ versijas: ką gausite už eurus?

    „Meta“ plečia mokamų paslaugų portfelį ir pristato naujas prenumeratas „Facebook Plus“, „Instagram Plus“ bei „WhatsApp Plus“. Bendrovė siekia pasiūlyti papildomų funkcijų tiems, kurie nori daugiau įrankių turiniui ir bendravimui, tačiau nemokamos versijos išlieka.

    Prenumeratų kainodara skiriasi pagal rinką, tačiau kalbama apie nedidelį mėnesinį mokestį, kuris dažniausiai turėtų siekti keliolika eurų. Tokiu būdu „Meta“ bando diversifikuoti pajamas, nes vien reklamos modelis tampa vis labiau priklausomas nuo reguliavimo ir vartotojų privatumo pokyčių.

    Kas keičiasi „Instagram“ ir „Facebook“?

    „Instagram Plus“ orientuojasi į kūrėjus ir aktyviai skelbiančius vartotojus. Tarp funkcijų minimos išsamesnės įžvalgos apie peržiūras, lankstesnis auditorijų valdymas ir papildomos galimybės ilgiau išlaikyti istorijas matomas neapsiribojant įprastu 24 valandų laikotarpiu.

    „Facebook Plus“ logika panaši: daugiau įrankių istorijoms, papildomos reakcijos ir galimybės turinį išskirti taip, kad jis ilgiau išliktų pastebimas. Tai atitinka platesnę socialinių tinklų tendenciją, kai platformos vis daugiau funkcijų, skirtų pasiekiamumui, perkelia į mokamus planus.

    „WhatsApp Plus“ ir daugiau personalizacijos

    „WhatsApp Plus“ labiau akcentuoja patogumą kasdieniam susirašinėjimui. Daugiausia dėmesio skiriama personalizacijai ir papildomoms žinučių valdymo galimybėms, kurios gali būti aktualios intensyviai bendraujantiems ar „WhatsApp“ naudojantiems darbui.

    „Meta“ pabrėžia, kad šie planai nėra tas pats, kas „Meta Verified“. Pastaroji paslauga daugiausia siejama su paskyros patvirtinimu ir papildomais saugumo bei matomumo elementais, o „Plus“ prenumeratos orientuotos į funkcijų paketą konkrečiai programai.

    DI planai ir kaina eurais

    Kartu bendrovė testuoja ir DI planus, siejamus su „Meta One“, kurie žada didesnes galimybes sudėtingesnėms užduotims. Skelbiama apie du lygius: maždaug 7 eurai ė 8 eurai per mėnesį už „Plus“ ir apie 18 eurų ė 19 eurų per mėnesį už „Premium“, priklausomai nuo mokesčių ir regiono.

    „Meta“ taip pat nurodo, kad bazinės DI funkcijos turėtų likti nemokamos, tačiau intensyvesniam naudojimui gali būti taikomi didesni limitai ar suteikiama daugiau skaičiavimo resursų mokamuose planuose. Tai panašu į visoje rinkoje ryškėjančią praktiką, kai nemokama prieiga paliekama, tačiau pažangesnės galimybės perkeliamos į prenumeratą.

    Vartotojams svarbiausia įsivertinti, ar papildomos funkcijos realiai padės kasdienėje veikloje, ypač jei socialiniai tinklai naudojami darbui, turinio kūrimui ar auditorijos auginimui. Tuo metu platesnei auditorijai „Meta“ akivaizdžiai ruošia modelį, kuriame vis daugiau patogumo ir įrankių tampa pasirenkamu mokamu priedu.

  • Užsienio kalbų mokytojai Garliavoje ieškojo sprendimų: kaip pamokose atskleisti mokinio potencialą

    Gegužę Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje surengta respublikinė užsienio kalbų mokytojų konferencija, skirta mokinio asmeninio potencialo atskleidimui pamokose. Į renginį susirinko apie 100 pedagogų iš įvairių Lietuvos ugdymo įstaigų.

    Konferenciją organizavo Garliavos Juozo Lukšos gimnazija, Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centras bei Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas. Organizatoriai pabrėžė, kad šiuolaikinėje mokykloje vis labiau akcentuojamas ne vien žinių perdavimas, bet ir mokinio gebėjimas mokytis savarankiškai bei prasmingai taikyti kalbą realiose situacijose.

    Renginio pradžioje dalyvius pasveikino gimnazijos vadovai, partnerių atstovai ir universiteto dėstytojai, akcentavę mokytojo vaidmenį kuriant mokymosi aplinką, kurioje atsiskleidžia skirtingi mokinių gebėjimai. Pasak pranešėjų, užsienio kalbų pamokose potencialo ugdymas glaudžiai siejasi su motyvacija, emociniu saugumu ir aiškiais, pasiekiamais mokymosi tikslais.

    Kas šiandien veikia kalbų pamokose?

    Konferencijoje daug dėmesio skirta metodams, kurie padeda mokiniui tapti aktyviu mokymosi proceso dalyviu: diferencijavimui, projektiniam ir probleminiam mokymuisi, refleksijai, kalbėjimo gebėjimų stiprinimui. Pranešimuose pabrėžta, kad kalbos mokymasis sparčiausiai progresuoja tuomet, kai mokiniai drąsiai eksperimentuoja, gauna konstruktyvų grįžtamąjį ryšį ir mato aiškų pažangos kelią.

    Aktualia tema tapo integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas, kai kalba mokomasi per turinį, susietą su kitais dalykais ar realiais kontekstais. Tokia praktika padeda natūraliau plėsti žodyną, stiprina supratimą ir kuria prasmingesnį mokymosi ryšį su kasdienybe.

    DI ir skaitmeninės priemonės: nauda ir ribos

    Pranešimuose aptartas ir dirbtinis intelektas bei skaitmeninės technologijos, kurios vis dažniau naudojamos kalbų mokyme kaip pagalbinės priemonės. Diskutuota, kaip DI gali padėti mokiniams greičiau gauti grįžtamąjį ryšį, pasitikrinti kalbos taisyklingumą ar generuoti idėjas rašymui, tačiau kartu išlieka būtinybė ugdyti kritinį vertinimą ir akademinį sąžiningumą.

    Pedagogai akcentavo, kad technologijos duoda geriausią rezultatą tada, kai jos tarnauja aiškiam didaktiniam tikslui, o ne tampa savitiksliu užsiėmimu. Taip pat pabrėžta duomenų apsaugos ir atsakingo naudojimo svarba, ypač dirbant su nepilnamečiais.

    Kaip padėti gabiems mokiniams augti?

    Didelio dėmesio sulaukė tema apie gabių mokinių ugdymą užsienio kalbų pamokose. Pranešėjai atkreipė dėmesį, kad gabūs mokiniai ne visada patiria pakankamą intelektinį iššūkį, todėl svarbu siūlyti užduotis, skatinančias aukštesniojo lygmens mąstymą, kūrybiškumą ir savarankiškumą.

    Tarp praktinių sprendimų minėtos pažangesnės skaitymo ir klausymo užduotys, argumentuotos diskusijos, kūrybinis rašymas, tiriamosios veiklos ir ilgalaikiai projektai, kuriuose mokinys gali pasirinkti temą bei darbo kryptį. Pabrėžta ir tai, kad gabumai nėra vien akademinis greitis, todėl svarbu pastebėti skirtingas stiprybes ir sudaryti sąlygas joms atsiskleisti.

    Konferencijoje pranešimus skaitė ir devyni Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos užsienio kalbų mokytojai, pasidaliję kasdienėje praktikoje pasiteisinusiais metodais. Renginio dalyviai sutarė, kad tokie susitikimai padeda stiprinti profesinį dialogą, atnaujinti metodinį arsenalą ir kurti bendradarbiavimu grįstą ugdymo kultūrą.

  • Panevėžio tarybos posėdyje – 43 klausimai: biudžetas, „Panevėžio energija“ ir DI projektas

    Trečiadienį, gegužės 28 dieną, 9 valandą Panevėžio miesto savivaldybės posėdžių salėje vyks Savivaldybės tarybos posėdis. Darbotvarkėje numatyta apsvarstyti 43 klausimus, apimančius finansus, miesto ūkį, turtą, socialines paslaugas ir švietimą.

    Tarybos nariams bus teikiamas 2025 metų savivaldybės ataskaitų rinkinys, taip pat Panevėžio apskaitos centro metinės ataskaitos. Kartu planuojami sprendimai dėl strateginio veiklos plano ir biudžeto korekcijų, kurios paprastai siejamos su metų eigos perskirstymais ir programų įgyvendinimo tempu.

    Biudžetas ir miesto paslaugos

    Posėdyje numatyti klausimai dėl socialinių paslaugų kainoraščio pakeitimų ir piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos atnaujinimo. Tokie sprendimai savivaldybėms svarbūs dėl kainų ir paslaugų apimčių pokyčių, taip pat dėl administravimo procedūrų, kurios lemia, kaip greitai gyventojai pasiekia parama.

    Taip pat bus svarstomi sprendimai, susiję su vietiniu viešuoju transportu: numatytas bilietų rūšių ir kainų pakeitimų klausimas. Gyventojams tai aktualu ne tik dėl galimos kainodaros korekcijos, bet ir dėl bilietų sistemos bei lengvatų taikymo praktikos.

    „Panevėžio energija“ ir daugiabučių priežiūra

    Darbotvarkėje įtrauktas pritarimas įsigyti AB „Panevėžio energija“ akcijų paketą ir su tuo susijęs pavedimas savivaldybės merui. Tokie sprendimai paprastai siejami su savivaldybės dalyvavimu strategiškai svarbiose įmonėse, kurios daro įtaką šilumos ūkiui, investicijoms ir paslaugų kainodarai.

    Taryba taip pat svarstys AB „Panevėžio energija“ 2025 metų investicijų suderinimą. Be to, planuojama tvirtinti maksimalius daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifus, kurie yra viena jautriausių temų gyventojams, nes tiesiogiai atsispindi mėnesinėse sąskaitose.

    DI projektas ir turto klausimai

    Švietimo srityje numatytas pritarimas dalyvauti projekte, orientuotame į dirbtinis intelektas ir skaitmeninių įrankių taikymą ikimokykliniame ugdyme. Tokios iniciatyvos dažniausiai siekia stiprinti pedagogų kompetencijas, ugdymo procesą ir vaikų skaitmeninius įgūdžius, kartu išlaikant dėmesį kritiniam mąstymui bei saugiam technologijų naudojimui.

    Posėdyje bus nemažai sprendimų dėl savivaldybės turto: būsto pardavimo, patalpų perdavimo panaudai, turto perdavimo ugdymo įstaigoms ir sporto centrui, taip pat sprendimų dėl ligoninių naudojamo turto. Atskiru klausimu numatyta pritarti humanitarinės pagalbos teikimui.

    Darbotvarkėje taip pat įtraukti žemės nuomos ir sutarčių nutraukimo klausimai bei planų tvirtinimas atskiriems sklypams, kurie paprastai susiję su teritorijų planavimu ir turto naudojimo efektyvinimu. Taryba svarstys ir pavadinimo suteikimą gatvei.

    Savivaldybė nurodo, kad tarybos posėdis bus transliuojamas tiesiogiai Panevėžio miesto savivaldybės interneto svetainėje.

  • „Meta“ planas DI centrams: 1 000 palydovų rinktų saulės energiją kosmose ir siųstų ją į Žemę

    „Meta“ planas DI centrams: 1 000 palydovų rinktų saulės energiją kosmose ir siųstų ją į Žemę

    „Meta“ pastaraisiais metais agresyviai plečia DI infrastruktūrą ir kartu didina didelio masto duomenų centrų tinklą. Tokiai plėtrai reikia nuolatinio, stabilaus elektros tiekimo, o tai daro vis didesnį spaudimą energetikos sistemoms.

    Duomenų centrai turi veikti be pertrūkių, todėl vien tik nuo oro sąlygų priklausantys sprendimai dažnai nepadengia realaus poreikio. Saulės ir vėjo energijos gamyba Žemėje yra nepastovi, o tinklų plėtra ir energijos kaupimo pajėgumai daug kur nespėja su paklausa.

    Kodėl DI kelia įtampą tinklams

    DI modelių mokymas ir jų naudojimas dideliu mastu reikalauja didžiulių skaičiavimo resursų, o kartu ir elektros. Dėl to technologijų bendrovės vis dažniau ieško ne tik „žalių“ sertifikatų, bet ir realių, ilgalaikių energijos šaltinių, kurie užtikrintų galią visą parą.

    Problema tampa ne vien kaina ar emisijos, bet ir patikimumas: duomenų centrams netinka situacija, kai generacija svyruoja, o rezervai priklauso nuo ribotos kaupimo infrastruktūros. Ši įtampa skatina eksperimentuoti su sprendimais, kurie energijos tiekimą padarytų labiau prognozuojamą.

    Saulės energija kosmose: partnerystė ir tikslai

    „Meta“ paskelbė apie partnerystę su „Overview Energy“, siekdama vystyti kosmose veikiančią saulės energetikos sistemą. Idėja paprasta: orbitoje saulės šviesa yra prieinama stabiliau, todėl teoriškai galima generuoti energiją beveik nuolat, nepriklausomai nuo nakties ar debesuotumo.

    Pagal skelbiamą viziją, sistema ateityje galėtų pasiekti iki 1 gigavato galios, kuri būtų skirta DI poreikiams. Toks mastas prilygsta didelės elektrinės pajėgumui, tačiau realus įgyvendinimas priklausys nuo technologijų brandos, reguliavimo ir infrastruktūros suderinamumo.

    Kaip energija būtų perduodama į Žemę

    Numatoma, kad energija į Žemę būtų perduodama ne fantastiniais „spinduliais“, o mažo intensyvumo artimosios infraraudonosios šviesos perdavimo principu. Tokia šviesa atmosferoje sklinda palyginti efektyviai, o sprendimo šalininkai pabrėžia saugumo ir kontrolės aspektus.

    Svarbi detalė ta, kad energijos srautas būtų nukreipiamas į jau veikiančias saulės elektrines ant žemės. Tokiu būdu esami parkai, kurie naktį įprastai negamina elektros, teoriškai galėtų būti paversti veikiančiais visą parą, neplečiant žemės naudojimo.

    Projektas numato demonstracinį bandymą 2028 metais, o komercinį energijos tiekimą taikosi pradėti 2030 metais. Vis dėlto iki to laiko reikės išspręsti daug praktinių klausimų: nuo palydovų skaičiaus, jų koordinavimo ir patikimumo iki energijos perdavimo efektyvumo bei leidimų įvairiose jurisdikcijose.

    Jei sumanymas pasiteisintų, jis galėtų pakeisti požiūrį į tai, kaip aprūpinami energija didelio masto duomenų centrai. Tačiau kol kas tai išlieka ambicinga kryptis, kuriai sėkmę nulems ne vien technologinė pažanga, bet ir ekonominis pagrįstumas bei visuomenės pasitikėjimas.

  • „Roku“ namų ekranas keičiasi iš esmės: didžiausias atnaujinimas per dešimtmetį jau čia

    „Roku“ namų ekranas keičiasi iš esmės: didžiausias atnaujinimas per dešimtmetį jau čia

    Transliacijų platformų naudotojams gerai pažįstamas „Roku City“ vaizdas netrukus atrodys kitaip. „Roku“ pradėjo platinti namų ekrano atnaujinimą, kuris vadinamas didžiausiu per daugiau nei dešimtmetį ir keičia tai, ką vartotojai mato vos įjungę įrenginį.

    Pagrindinis pokytis – ryškiau iškeliamas greitos prieigos blokas, kurį formuoja dirbtinis intelektas. Jis sudėlioja dažniausiai atidaromas programėles ir gali keistis pagal žiūrėjimo bei naršymo įpročius, tačiau vartotojas išlieka kontrolėje ir gali programėles pridėti ar pašalinti rankiniu būdu.

    Kartu atnaujinamas ir rekomendacijų sluoksnis, kuriame atsiranda skiltis su asmeniniais pasiūlymais. Joje derinami paties vartotojo žiūrimi įrašai ir platformoje populiarėjantis turinys, o pasirinkus rekomendaciją pateikiami pasiūlymai, paremti ankstesne peržiūrų istorija.

    Namų ekrane taip pat atsiranda vadinamosios dienos temų kortelės, kurios nukreipia į aktualaus turinio rinkinius. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai transliacijų platformos vis daugiau dėmesio skiria personalizacijai, siekdamos sutrumpinti paieškos laiką ir greičiau nuvesti žiūrovą iki konkretaus pasirinkimo.

    Dar viena naujovė susijusi su „Roku City“: vartotojams siūlomas interaktyvus šio pasaulio turas, leidžiantis ne tik pasigrožėti aplinka, bet ir ją patyrinėti. Čia integruojami ir „Roku“ žaidimai, tokie kaip „Daily Trivia“, „Roklue“ bei „Roku City Dash“.

    Atnaujinimas diegiamas automatiškai „Roku“ televizoriuose ir transliacijos įrenginiuose JAV. Tie, kurie nori patikrinti, ar nauja versija jau pasiekė jų įrenginį, tai gali padaryti nustatymuose, programinės įrangos atnaujinimų skiltyje, inicijuodami paiešką rankiniu būdu.