CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Pasaulinis „ChatGPT“ sutrikimas: vartotojai mato 502 ir 503 klaidas – kas nutiko?

    Liepos 19 dienos vakarą naudotojai iš įvairių pasaulio šalių ėmė masiškai pranešti apie „ChatGPT“ veikimo sutrikimus: daliai žmonių paslauga visai neatsakė, kitiems užklausos buvo apdorojamos neįprastai ilgai arba sistema apskritai neužsikrovė.

    Tokiais atvejais dažniausiai fiksuojamas staigus pranešimų apie gedimus šuolis, o problema vienu metu pasireiškia skirtinguose regionuose. Tai leidžia daryti prielaidą, kad sutrikimas buvo ne pavienių vartotojų įrenginių, o pačios paslaugos infrastruktūros lygio.

    Dažniausiai minimos klaidos buvo 502 Bad Gateway ir 503 Service Unavailable. Šie kodai paprastai signalizuoja apie pertrūkius tarp sistemų tarpininkų ir pagrindinių serverių arba laikiną paslaugos nepasiekiamumą, kai serveriai perkrauti ar vykdomi techniniai darbai.

    Vartotojai taip pat skundėsi mobiliosios programėlės nesklandumais ir tuo, kad laikinai nebuvo matoma pokalbių istorija. Tokie simptomai dažnai pasireiškia, kai paslauga riboja funkcionalumą, kad sumažintų apkrovą ir stabilizuotų pagrindines sistemas.

    Dideli sutrikimai dirbtinio intelekto paslaugose paprastai kyla dėl kelių priežasčių: staiga išaugusio srauto, debesijos infrastruktūros komponentų gedimų, atnaujinimų ar pakeitimų, kuriuos tenka atšaukti. Kadangi DI platformos remiasi dideliais skaičiavimo resursais, net ir trumpas infrastruktūros „butelio kaklelis“ gali greitai paveikti daugelį šalių.

    Pastaruoju metu didžiųjų skaitmeninių platformų trikdžiai pasitaiko dažniau, nes paslaugos tampa vis labiau tarpusavyje susietos: autentifikavimas, turinio pristatymas ir serverių valdymas dažnai priklauso nuo tų pačių debesijos sluoksnių. Dėl to vieno mazgo sutrikimas gali sukelti grandininę reakciją, kurią vartotojai mato kaip plačiai paplitusį gedimą.

    Jei „ChatGPT“ neveikia, dažniausiai padeda keli paprasti veiksmai: palaukti ir bandyti vėliau, atsijungti ir prisijungti iš naujo, patikrinti ar sutrikimas nėra susijęs su konkrečiu naršyklės priedu, taip pat perjungti tinklą. Vis dėlto globalių gedimų atveju problemos sprendimas priklauso nuo pačios paslaugos tiekėjo, todėl vartotojams belieka sekti oficialius būsenos pranešimus.

  • „mBank“ pirmąjį 2026 metų pusmetį uždirbo apie 470 mln. eurų: kas augino pelną ir paskolas

    Vienas didžiausių Lenkijos bankų „mBank“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį uždirbo daugiau kaip 2 mlrd. zlotų grynojo pelno. Perskaičiavus, tai sudaro apie 470 mln. eurų ir yra apytikriai penktadaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį 2025 metais.

    Banko grupės pajamos per pusmetį viršijo 6,2 mlrd. zlotų, arba apie 1,45 mlrd. eurų, ir iš esmės nekito, palyginti su praėjusiais metais. Toks fonas rodo, kad pelno augimą labiau lėmė sąnaudų, atidėjinių ir portfelio struktūros pokyčiai, o ne staigus pajamų šuolis.

    Palūkanų marža traukėsi

    „mBank“ ataskaitoje nurodoma, kad grynoji palūkanų marža 2026 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo iki 3,49 proc., kai prieš metus siekė 4,25 proc. Tai svarbus signalas investuotojams, nes būtent marža paprastai yra vienas pagrindinių banko pelningumą lemiančių rodiklių.

    Maržos mažėjimas dažniausiai siejamas su konkurencija dėl indėlių ir paskolų kainodaros pokyčiais, taip pat palūkanų normų ciklo pasikeitimais. Tokiose sąlygose bankai dažnai ieško atsvaros didindami paskolų apimtis arba stiprindami nepalūkanines pajamas.

    Paskolų portfelis augo dviženkliu tempu

    Bankas skelbė, kad grynoji paskolų ir kreditų vertė 2026 metų birželio pabaigoje pasiekė beveik 150,8 mlrd. zlotų, arba apie 35,2 mlrd. eurų. Tai yra 13,2 proc. daugiau nei 2025 metų pabaigoje ir tiek pat didesnis rezultatas, vertinant metinį pokytį.

    „mBank“ pabrėžė, kad per pusmetį augimą labiausiai stūmė didesnis korporatyvinių klientų kreditavimas, o metiniu pjūviu ryškesnė buvo privačių klientų paskolų plėtra. Tokia dinamika gali reikšti, kad verslo segmentas suteikė trumpalaikį pagreitį, o gyventojų segmentas išlaikė ilgesnio laikotarpio impulsą.

    Korporatyvinių paskolų pardavimai per metus padidėjo 16,2 proc. ir siekė 27,259 mlrd. zlotų, arba apie 6,36 mlrd. eurų. Didžiausią įtaką turėjo struktūrizuoto finansavimo augimas, kuris, kaip nurodoma, naudojamas ir atsinaujinančios energetikos projektams finansuoti.

    Gyventojams suteiktų paskolų ir kreditų portfelis 2026 metų pirmąjį pusmetį didėjo 7,9 proc., o per metus buvo 14,3 proc. didesnis. Būsto paskolų ir hipotekos portfelis fiziniams asmenims siekė 56,453 mlrd. zlotų, arba apie 13,1 mlrd. eurų, ir per metus augo 17,7 proc.

    Ko bankas tikisi toliau?

    „mBank“ prognozuoja, kad 2026 metais bendros pajamos viršys 2025 metų lygį, o verslo apimtys augs sparčiau nei rinka. Bankas nurodo, kad išlaikys dėmesį būsto paskoloms ir strateginių sektorių finansavimui.

    Taip pat pabrėžiama sąnaudų kontrolė: kaštų ir pajamų santykis 2026 metais turėtų būti aiškiai mažesnis už strateginį 35 proc. tikslą. Be to, bankas tikisi, kad teisinės rizikos kaštai dėl paskolų Šveicarijos frankais nebeturėtų reikšmingai slėgti rezultatų, mažėjant aktyviam tokių hipotekų portfeliui ir bylinėjimosi apimtims.

  • Balkonų taisyklės daugiabučiuose: už gėles ir laistymą ar grilį gali grėsti bauda iki 115 eurų

    Kada balkonas tampa problema?

    Balkonas su gėlėmis daugeliui yra kasdienė poilsio erdvė, tačiau daugiabučiuose jis dažnai tampa ir ginčų su kaimynais priežastimi. Didžiausios rizikos kyla tada, kai vazonai ar daiktai laikomi nesaugiai, o laistant vanduo bėga ant žemiau esančių balkonų ar pastato fasado.

    Praktikoje pirmas žingsnis beveik visada yra namo bendrijos ar administratoriaus taisyklės. Jose gali būti nustatyta, kaip tvirtinti gėlių dėžes, kur jas galima kabinti ir kokių sprendimų reikia vengti, kad nekiltų grėsmė praeiviams ar kaimynų turtui.

    Gėlės, vazonai ir laistymas: kas svarbiausia?

    Svarbiausias principas paprastas: balkone laikomi daiktai neturi kelti pavojaus ir neturi sukelti žalos. Vazonai ir dėžės turi būti patikimai pritvirtinti, kad stipresnis vėjas jų nenupūstų, o augalų priežiūra negali tapti nuolatiniu vandens varvėjimu ant kaimynų turto.

    Jei vanduo nuolat bėga ant žemiau esančių balkonų ar gadina fasadą, tai gali būti vertinama kaip kitų asmenų teisių pažeidimas ir žalos padarymas. Tokiose situacijose dažnai pradedama nuo kaimynų skundo administratoriui, o jei problemos nesprendžiamos, gali būti kviečiama policija ar fiksuojami pažeidimai civiliniam ginčui.

    Aktualu ir kvapai bei žiedadulkės, ypač kai augalai sukelia diskomfortą alergiškiems žmonėms ar trukdo laikyti pravirus langus. Nors vien dėl kvapo baudos skiriamos retai, konfliktai dažniausiai kyla kartu su kitais veiksniais, pavyzdžiui, netvarka, vandens lašėjimu ar pastoviu šiukšlinimu žemiau.

    Grilis balkone: kada gali baigtis bauda?

    Grilinimas balkone daugelyje daugiabučių yra jautri tema, nes čia susikerta patogumas, saugumas ir kaimynų ramybė. Įstatymai ne visada įvardija absoliutų draudimą, tačiau realybėje lemiamą vaidmenį turi vidaus taisyklės ir priešgaisrinės saugos reikalavimai, ypač kai naudojamas atvira liepsna.

    Jei dūmai, kvapai ar triukšmas tampa nuolatiniai ir trukdo kaimynams, tai gali būti traktuojama kaip viešosios rimties trikdymas. Tokiais atvejais policija gali skirti baudą, o ginčai neretai persikelia ir į bendrijos lygmenį, kai pradedama griežčiau kontroliuoti balkonuose naudojamą įrangą.

    Mažiau ginčų paprastai kelia elektriniai griliai, nes jie nesukelia atviros liepsnos ir sumažina intensyvaus dūmingumo riziką. Vis dėlto net ir tokiu atveju verta pasitikrinti, ar namo taisyklės nedraudžia bet kokio grilinimo, nes dalis bendrijų riboja ir elektrinius įrenginius dėl kvapų ar saugumo.

    Ką daryti, kad nekiltų konfliktų?

    Jei planuojate kabinti gėlių dėžes ar laikyti daugiau daiktų balkone, pirmiausia verta peržiūrėti bendrijos ar administratoriaus patvirtintas naudojimosi taisykles. Kilus abejonėms, saugiausia rinktis sprendimus, kurie eliminuoja kritimo riziką ir neleidžia vandeniui patekti ant kaimynų balkonų ar sienų.

    Norint išvengti nemalonumų dėl grilio, rekomenduojama įvertinti ne tik taisykles, bet ir praktinę pusę: ar dūmai pateks į kaimynų langus, ar balkone yra pakankamai vietos saugiai naudoti įrenginį. Konfliktai dažniausiai kyla ne dėl vienkartinio atvejo, o dėl pasikartojančio trikdymo, todėl paprastas susitarimas su kaimynais neretai išsprendžia problemą dar iki skundų.

    Kai pažeidimai fiksuojami, baudos už netinkamą elgesį balkone gali siekti maždaug 115 eurų, o papildomai gali tekti atlyginti padarytą žalą. Dėl to daugeliu atvejų pigiausia prevencija yra elementarus saugumas, tvarka ir pagarba kaimynų ramybei.

  • Fed sprendimas gali sukrėsti rinkas: infliacija krenta, bet palūkanų kėlimas vėl ant stalo

    Fed sprendimas gali sukrėsti rinkas: infliacija krenta, bet palūkanų kėlimas vėl ant stalo

    Rinkos laukia itin neapibrėžto posėdžio

    JAV Federalinis rezervų bankas trečiadienį turėtų palikti bazines palūkanas nepakeistas, tačiau rinkose išaugęs neapibrėžtumas rodo, kad sprendimas šįkart gali būti vienas sunkiausių per kelerius metus. Investuotojai vertina ne tik infliacijos kryptį, bet ir naujas rizikas, galinčias vėl įžiebti kainų augimą.

    Šiuo metu federalinių fondų tikslinis intervalas siekia 3,50–3,75 proc. ir, anot ekonomistų, jis gali išlikti toks pats bent iki tol, kol centrinis bankas gaus daugiau patikimų duomenų apie kainas ir ekonomikos tempą. Vis dėlto dalis Volstrito dalyvių neatmeta staigesnio posūkio, jei infliacija vėl pasirodytų atkakli.

    Kodėl infliacija vėl kelia įtampą

    Naujausi vartotojų kainų duomenys parodė lėtesnį, nei tikėtasi, infliacijos tempą: birželį metinė infliacija siekė 3,5 proc., kai gegužę buvo 4,2 proc., o bazinė infliacija sumažėjo iki 2,6 proc. nuo 2,9 proc. gegužę. Didelę dalį šio pokyčio lėmė energijos kainų svyravimai, todėl dalis analitikų ragina nepervertinti vieno mėnesio rodiklių.

    Fed tikslas išlieka 2 proc., tačiau infliacija aukščiau šios ribos laikosi jau daugiau nei penkerius metus. Tai reiškia, kad centrinis bankas privalo balansuoti tarp dviejų rizikų: per anksti atlaisvinti politiką ir vėl įkaitinti kainas arba per ilgai laikyti aukštas palūkanas ir prislopinti ekonomikos augimą bei darbo rinką.

    Nafta, muitai ir DI bumas

    Infliacijos perspektyvas temdo išaugusi geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri vėl pakėlė naftos kainas ir atgaivino baimes dėl brangesnio transporto, logistikos ir energijos. Energijos brangimas JAV istorijoje ne kartą tapo veiksniu, kuris greitai persiduoda kitoms prekių ir paslaugų kainoms.

    Papildomą spaudimą, pasak ekonomistų, kelia ir prezidento Donaldo Trumpo taikomi muitai importuojamoms prekėms, nes jie gali didinti įmonių sąnaudas ir galiausiai atsidurti galutinėse kainose. Tuo pat metu didžiulės investicijos į duomenų centrus, skirtus dirbtinis intelektas sprendimams, didina lustų, įrangos ir elektros paklausą, o tai taip pat gali veikti kainų lygį.

    „Stovėti ir griežtai žiūrėti į infliaciją, tikintis, kad ji ištirps, nėra išeitis“, – sakė Fed valdybos narys Christopheris Walleris.

    Naujuoju Fed vadovu tapęs Kevinas Warshas Kongrese šį mėnesį pabrėžė, kad netoleruos užsitęsusios aukštos infliacijos. Jo vadovaujamas posėdis yra tik antrasis, todėl rinkos itin atidžiai vertins tiek sprendimą, tiek signalus apie galimus veiksmus rudenį.

    Analitikų vertinimu, lemiami gali būti artimiausi rodikliai: JAV Prekybos departamentas ketvirtadienį skelbs pirmąjį ekonomikos augimo įvertį už balandžio–birželio laikotarpį, taip pat bus paskelbtas Fed labiausiai stebimas infliacijos matas – asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas. Šie duomenys gali nulemti, ar rugsėjį bus grįžtama prie palūkanų didinimo.

  • Autostrada A2 tarp Lodzės ir Varšuvos bus plečiama: trečias eismo juostos etapas startuos rudenį

    Lenkijos infrastruktūros ministerija ruošiasi pradėti autostrados A2 plėtrą vienoje judriausių šalies atkarpų tarp Lodzės ir Varšuvos. Pasak infrastruktūros ministro Dariauszo Klimczako, darbai turėtų startuoti po vasaros atostogų laikotarpio, tikėtina, rugsėjį.

    Toks grafikas pasirinktas siekiant išvengti didžiausių srautų piko, kai keliuose daugiausia keliaujančiųjų. Ministras pabrėžė, kad sprendimas nėra lengvas, nes plėtra neišvengiamai sukels nepatogumų vairuotojams.

    Kaip keisis eismo organizavimas?

    Planuojama eismo schema numato, kad darbų metu kiekviena kryptimi bus išlaikyta po dvi eismo juostas. Tai turėtų sumažinti riziką, kad atkarpoje susiformuos ilgos spūstys, nors trumpalaikių sulėtėjimų tikimybė išlieka.

    Tvarkai ir saugumui užtikrinti numatoma plačiau taikyti vidutinio greičio matavimo kontrolę. Tokia priemonė dažniausiai naudojama tam, kad vairuotojai laikytųsi greičio ribojimų ne tik prie vieno matuoklio, bet visoje darbų zonoje.

    Kodėl A2 plėtra tapo būtina?

    A2 atkarpa tarp Lodzės ir Varšuvos per 14 metų nuo atidarymo tapo viena labiausiai apkrautų trasų Lenkijoje. Ministerijos vertinimu, esamas pralaidumas priartėjo prie ribos, todėl trečios juostos įrengimas laikomas būtinu sprendimu.

    Pagal bendrąjį eismo matavimą, kasdienis transporto intensyvumas šioje trasoje siekia maždaug nuo 60 000 automobilių ties Lodze iki beveik 100 000 ties Varšuva. Tokie srautai didina avaringumo ir kelionės trukmės svyravimų riziką, ypač piko metu ir vasaros savaitgaliais.

    Sutartys, kaina ir darbų apimtis

    Birželio pabaigoje pasirašyta pirmoji sutartis dėl A2 plėtros netoli Varšuvos, jos vertė siekia apie 60 milijonų eurų. Sutartis apima 17,2 kilometro ruožą tarp Grodzisk Mazowiecki ir Konotopa mazgų, o dar trys sutartys tebėra derinimo ir ginčų nagrinėjimo procedūrose.

    Visa plėtra tarp Lodzės ir Varšuvos apims 92 kilometrus: 89 kilometrus sudarys naujų eismo juostų įrengimas, o likusioje dalyje, ties Lodzė Północ mazgu, planuojama dangos keitimas ir apšvietimo modernizavimas į energiškai efektyvesnį. Projektas padalintas į keturis įgyvendinimo ruožus, kuriuos turėtų vykdyti „Strabag“ ir „Budimex“.

    Ministro teigimu, nepaisant procedūrinių ginčų, darbų grafikas kol kas išlieka planuojamame rėžyje. Galutinis startas priklausys nuo to, kada bus pasirašytos visos numatytos sutartys.

  • Lenkija ruošia gyventojų pajamų mokesčio pokyčius nuo 2027 metų: trys scenarijai ir kas realiausia

    Lenkijos valdančioji koalicija ruošiasi diskusijoms dėl gyventojų pajamų mokesčio (PIT) pakeitimų, kurie galėtų įsigalioti 2027 metais. Aptariami trys pagrindiniai keliai: didesnė neapmokestinamoji pajamų dalis, aukštesnė antrojo tarifo riba arba platesnė tarifų skalė.

    Nors galutinių sprendimų dar nėra, kryptį riboja biudžeto galimybės ir fiskaliniai įsipareigojimai. Kuo platesnis pokytis, tuo didesnė tikimybė, kad jis pareikalaus papildomų pajamų šaltinių arba išlaidų peržiūros.

    Ką reikštų didesnė neapmokestinamoji dalis?

    Pirmasis scenarijus numato didinti neapmokestinamąją pajamų dalį, kuri Lenkijoje pastaraisiais metais buvo reikšmingai pakelta. Toks sprendimas paprastai sumažina mokestinę naštą didžiajai daliai dirbančiųjų, nes lengvata taikoma plačiai ir matoma mėnesinėse pajamose.

    Vis dėlto tai yra vienas brangiausių variantų valstybės finansams: kuo daugiau gyventojų gauna mažesnį PIT, tuo didesnis bendras pajamų netekimas biudžetui. Dėl to politinė valia dažnai susiduria su klausimu, kaip kompensuoti trūkumą, jei kartu nenumačius kitų mokesčių ar išlaidų mažinimo.

    Antrojo tarifo riba ar daugiau tarifų?

    Antrasis kelias – kelti ribą, nuo kurios taikomas didesnis PIT tarifas. Praktikoje tai reikštų, kad dalis gyventojų, kurių pajamos auga, ilgiau liktų žemesniame tarife, o „šuolis“ į aukštesnį apmokestinimą įvyktų vėliau.

    Šis sprendimas dažniau laikomas kompromisiniu, nes biudžetui jis paprastai kainuoja mažiau nei platus neapmokestinamosios dalies didinimas. Tačiau nauda labiau koncentruojasi tarp vidutines ar aukštesnes pajamas gaunančių darbuotojų, todėl diskusijose neišvengiamai kyla klausimas dėl socialinio teisingumo.

    Trečiasis scenarijus – sistemos perbraižymas įvedant daugiau pajamų apmokestinimo pakopų. Tai galėtų sumažinti staigius tarifų šuolius ir tiksliau pritaikyti mokesčius skirtingoms pajamų grupėms, tačiau tokia reforma yra sudėtingiausia: reikia iš naujo suderinti tarifus, ribas, lengvatas ir administravimą.

    „Įvairios galimybės yra ant stalo, jos testuojamos, bet kol kas nėra galutinės išvados“, – sakė valdančiosios stovyklos pašnekovas, komentuodamas derybų etapą.

    Šiuo metu realiausiai vertinamas antrojo tarifo ribos didinimas, nes tai būtų politiškai lengviau pagrindžiamas ir biudžetui mažiau skausmingas sprendimas. Vis dėlto neatmetama, kad galiausiai gali būti pasirinktas mišrus variantas, pokyčius išdėstant per kelis metus.

  • ZUS vadovas atskleidė prognozuojamą pensiją ir patarė, kodėl vien „ZUS“ išmokos nepakaks

    Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS vadovas Liwiuszas Laska viešai įvardijo, kokios pensijos tikisi sulaukęs senatvės, ir pabrėžė, kad vien valstybinė išmoka ateityje daugeliui gali būti per maža. Jo teigimu, dabartinė sistema vis aiškiau rodo, kad pensija iš ZUS turėtų būti tik viena iš kelių pajamų atramų.

    Interviu jis sakė, kad pats jau kurį laiką naudojasi papildomomis kaupimo priemonėmis, tarp jų IKE, IKZE ir PPK. Tai Lenkijoje veikiantys sprendimai, leidžiantys kaupti senatvei papildomai, o kai kuriais atvejais taikomos ir mokestinės paskatos.

    Pensijos prognozė ir realybė

    ZUS vadovas nurodė, kad patikrinęs asmeninę prognozę sistemoje pamatė maždaug 4 167 zlotų dydžio pensiją, kuri šiandienos kursu sudaro apie 960 eurų. Jis atkreipė dėmesį, kad skaičius yra orientacinis ir priklauso nuo būsimų įmokų, darbo istorijos bei ekonominių prielaidų.

    Pasak L. Laskos, problema platesnė už vieno žmogaus atvejį: visuomenė sensta, o dirbančiųjų ir pensininkų santykis daugelyje Europos valstybių prastėja. Dėl to vis dažniau diskutuojama, kaip užtikrinti sistemos tvarumą ir adekvatų pensijų dydį.

    Amžiaus riba ir pensijų skirtumai

    ZUS vadovas taip pat pasisakė už moterų ir vyrų pensinio amžiaus suvienodinimą, pabrėždamas, kad dėl tokio žingsnio būtina platesnė politinė ir visuomeninė diskusija. Jo teigimu, daugelyje turtingesnių šalių pensinis amžius didinamas atsižvelgiant į ilgėjančią gyvenimo trukmę.

    Kita jo iškelta tema – vadinamoji pensijų atotrūkio problema, kai moterų gaunamos pensijos vidutiniškai mažesnės nei vyrų. L. Laska akcentavo, kad šis skirtumas ilgainiui gali didėti, todėl būtina ieškoti sprendimų, kaip mažinti netolygumus, susijusius su darbo užmokesčiu, karjeros pertraukomis ir įmokų istorija.

    Ką, jo teigimu, verta daryti?

    L. Laska pabrėžė, kad asmeninis finansinis saugumas senatvėje vis labiau priklauso nuo papildomo kaupimo ir ilgalaikio planavimo. Jo žinutė paprasta: jei žmogus nori didesnio stabilumo išėjęs į pensiją, vien socialinio draudimo išmokos gali neužtekti, todėl svarbu turėti papildomų taupymo instrumentų.

    Ši diskusija Lenkijoje atsinaujino ir dėl viešo svarstymo, ar pensinio amžiaus politika turėtų būti siejama su demografiniais pokyčiais bei šeimos situacija. Kol kas tai išlieka politinių sprendimų lauke, tačiau ZUS vadovo pateikti skaičiai ir argumentai dar kartą parodė, kad pensijų tema daugeliui tampa aktuali gerokai anksčiau nei sulaukus pensinio amžiaus.

  • Donaldas Tuskas kuria vieningą Lenkijos įvaizdžio strategiją: akcentas turizmui ir vietos turiniui

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pristatė planą suvienodinti šalies įvaizdžio ir ekonominės diplomatijos komunikaciją. Vyriausybės įgaliotine Lenkijos prekės ženklo (angl. nation brand) promocijai paskirta dr. hab. Barbara Mróz-Gorgoń, Vroclavo ekonomikos universiteto profesorė.

    Premjero teigimu, siekiama, kad skirtingų ministerijų ir institucijų vykdoma komunikacija užsienyje būtų nuosekli, o dabar išskaidyti biudžetai būtų apjungti į vieną programą. D. Tuskas pabrėžė, kad tam neplanuojama skirti papildomų lėšų, o tik efektyviau perskirstyti esamus resursus.

    „Kalbame apie Lenkijos patrauklumą turizmui, šalies įvaizdį ir atskirų prekės ženklų matomumą užsienyje“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Naujoje strategijoje, be turizmo ir reputacijos, išskiriamas ir vadinamasis vietos turinys, kuris praktikoje reiškia skatinimą, kad užsienio investuotojai daugiau bendradarbiautų su Lenkijos įmonėmis. Tai atliepia platesnę Europos tendenciją stiprinti vietos tiekimo grandines, didinti vietinę pridėtinę vertę ir mažinti priklausomybę nuo importo kritinėse srityse.

    Ko tikimasi iš naujos įgaliotinės?

    B. Mróz-Gorgoń akcentavo, kad nacionalinė reputacija nėra vien valdžios projektas ir negali būti siejama su viena institucija ar pavienėmis investicijomis. Jos teigimu, šalies vardą kuria verslas, kultūra, mokslas, sportas ir patys gyventojai, todėl reikalingas ilgalaikis koordinavimo modelis.

    „Stiprus nacionalinis prekės ženklas reiškia realią naudą: daugiau investicijų, didesnį mūsų įmonių ir produktų atpažįstamumą užsienyje, taip pat daugiau svorio tarptautiniuose santykiuose“, – sakė Barbara Mróz-Gorgoń.

    Įgaliotinė pabrėžė, kad šioje srityje būtina profesionali kompetencija: rinkodara, viešieji ryšiai, strateginė komunikacija, tyrimai ir sisteminga koordinacija su institucijomis. Pasak jos, tikslas nėra politinė kampanija, o nuolat veikiantis mechanizmas, kuris mažintų fragmentaciją ir leistų nuosekliai matuoti rezultatą.

    Rizika: ar nebus dubliavimo?

    Lenkijoje jau veikia kelios struktūros, prisidedančios prie eksporto ir investicijų skatinimo, tarp jų ir „Team Poland“ iniciatyva, jungianti institucijas, siejamas su Lenkijos plėtros fondo grupe. Dėl to viešojoje erdvėje keliamas klausimas, ar naujas įgaliotinio vaidmuo nesidubliuos su esamomis funkcijomis.

    Vis dėlto Lenkijos plėtros fondas signalizavo nematantis grėsmės kompetencijų dubliavimui ir tikisi praktinės partnerystės. Tai bus vienas svarbiausių naujos strategijos testų: ar pavyks sukurti vieną kryptį, kurioje turizmas, investicijos ir šalies reputacija veiktų kaip viena sistema, o ne tarpusavyje konkuruojantys projektai.

  • „Enea“ pasirašė beveik 300 GWh vėjo energijos cPPA: ką tai keičia pramonei ir ESG?

    Lenkijos energetikos grupės „Enea“ įmonė „Enea Eko“ sudarė korporatyvines elektros pirkimo sutartis (cPPA), pagal kurias pramonės ir energijos tiekimo sektoriaus klientams bus parduotas beveik 300 GWh atsinaujinančios energijos kiekis. Energija bus gaminama „Enea“ grupės valdomuose vėjo parkuose Skibno, Lubno, Darżyno ir Zaklików.

    Tokie susitarimai leidžia įmonėms fiksuoti ar stabilizuoti elektros kainą ilgesniam laikotarpiui ir sumažinti priklausomybę nuo rinkos svyravimų. Kartu tai tampa praktiniu įrankiu mažinant su įsigyjama elektra susijusias netiesiogines emisijas, kurios dažnai įtraukiamos į tvarumo ataskaitas ir tiekimo grandinių vertinimus.

    Kam skirta vėjo energija?

    Vienas iš sutarties partnerių yra „Re Alloys“ grupė, veikianti sunkiosios pramonės segmente. Įmonė nurodoma kaip vienintelė Lenkijoje ir viena didžiausių Europoje ferolydinių gamintojų, o ši produkcija naudojama, pavyzdžiui, aukštos kokybės plienui, reikalingam ir vėjo energetikos komponentams.

    Metalurgija priskiriama prie imliausių energijai ūkio šakų, todėl ilgalaikė prieiga prie atsinaujinančios elektros su aiškiomis kainodaros sąlygomis paprastai vertinama kaip būdas užtikrinti gamybos tęstinumą. Tokie kontraktai dažnai tampa ir papildomu argumentu siekiant išlaikyti konkurencingumą rinkose, kuriose pirkėjai vis dažniau vertina gaminių anglies pėdsaką.

    Kitas pirkėjas yra „Energia Euro Park“, kuri užsiima elektros paskirstymu ir pardavimu, be kita ko, Specialiojoje ekonominėje zonoje Euro-Park Mielec. Ši bendrovė, kaip skelbiama, yra visiškai kontroliuojama Lenkijos pramonės plėtros agentūros, o energija tiekiama įvairioms zonoje veikiančioms įmonėms, tarp jų ir pažangios pramonės sektoriams.

    Kodėl cPPA tampa strateginiu įrankiu?

    „Enea“ atkreipia dėmesį, kad atsinaujinančios energijos tiekimas tiesiogiai pramonės klientams vis dažniau siejamas ne tik su kaštų planavimu, bet ir su ES dekarbonizacijos kryptimi. Verslui aktualūs ir reikalavimai, susiję su tvarumo atskaitomybe, nes įmonės vis dažniau turi pagrįsti energijos kilmę bei jos poveikį emisijų rodikliams.

    „Tiesioginės žaliosios energijos tiekimo sutartys pramonės klientams yra OZE verslo strategijos pamatas. Siekiame, kad mūsų energija pirmiausia užtikrintų Lenkijos įmonių saugumą, o joms reikia stabilių ir nuspėjamų energijos sąnaudų“, – sakė Bartosz Krysta, „Enea“ valdybos narys, atsakingas už komerciją.

    „Šie kontraktai yra platesni nei vien prekyba: rodome, kad pramonės dekarbonizaciją galima grįsti vietiniais, stabiliais aktyvais ir energija iš Lenkijos vėjo parkų“, – sakė Adam Dominiak, „Enea Eko“ vadovas.

    Energetikos rinkoje cPPA sutartys dažnai laikomos vienu iš būdų spartinti atsinaujinančių išteklių plėtrą, nes jos suteikia gamintojams aiškesnį pajamų srautą, o vartotojams – didesnį kaštų prognozuojamumą. Kartu tai tampa atsaku į augantį spaudimą mažinti emisijas ir išlaikyti konkurencingą elektros kainą energijai imliuose sektoriuose.

  • Lenkijos F-35 jau gaminami serijomis: kiek lėktuvų paruošta ir kada pasieks bazes

    Pirmieji trys penktosios kartos naikintuvai F-35 pradėjo realias Lenkijos oro pajėgų modernizavimo pristatymų fazes. Tai dalis didelio masto sutarties, pagal kurią šalis iš viso užsakė 32 F-35, o projektas laikomas vienu svarbiausių pastarojo dešimtmečio gynybos pirkinių.

    Lenkijos gynybos ministerija skelbė, kad dalis Lenkijai skirtų F-35 jau paliko gamyklą JAV Fort Verte. Tai reiškia, kad programos gamyba juda į priekį ne tik pagal užsakymų planą, bet ir pagal gamybos grandinės pajėgumus, nuo kurių priklauso pristatymų tempas.

    Kiek F-35 jau pagaminta?

    Viešai skelbta, kad Fort Verte iš gamyklos jau išriedėjo 13 Lenkijai priskirtų F-35. Papildomai vienas Lenkijos naikintuvas buvo pastebėtas Italijoje, Cameri apylinkėse, per bandomuosius skrydžius.

    Šis etapas svarbus tuo, kad Cameri veikia FACO galutinio surinkimo ir patikros linija, aptarnaujanti dalį Europos užsakymų. Tai leidžia Lenkijai dalį lėktuvų gauti iš europinės gamybos ir bandymų grandies, o logistika bei techninė priežiūra regione tampa paprastesnė.

    Pristatymų grafikas iki 2029 metų

    Pagal viešai nurodomą planą, iki 2026 metų pabaigos Lenkija turėtų turėti 14 F-35. 2027 metais numatytas dar 12 naikintuvų etapas, o visų 32 orlaivių perdavimas planuojamas užbaigti 2029 metais.

    Tokie laipsniški pristatymai yra įprasti F-35 programoje, nes vienu metu vyksta pilotų rengimas, technikų mokymai, infrastruktūros atnaujinimas ir ginkluotės integracija. Kuo daugiau lėktuvų pasiekia dalinius, tuo daugiau resursų reikia sklandžiam jų įvedimui į kasdienę tarnybą.

    Kur bazuosis naikintuvai?

    Skelbiama, kad pirmieji F-35 bus priskiriami 32-ajai taktinės aviacijos bazei Laskyje, kurioje planuojama dislokuoti pusę viso parko, tai yra 16 naikintuvų. Likę 16 turėtų atitekti 21-ajai taktinės aviacijos bazei Svidvine.

    Toks paskirstymas leidžia formuoti dvi pilnavertes eskadriles skirtinguose šalies regionuose ir didina atsparumą, jei viena infrastruktūros vieta patirtų apribojimų. Kartu tai reiškia ir didelį darbų paketą bazėms: angarai, ryšių ir duomenų perdavimo sprendimai, saugumo reikalavimai bei aptarnavimo pajėgumai turi atitikti penktosios kartos platformos standartus.

    Lenkija sutartį dėl 32 F-35 pasirašė 2020 metais, o sandoris buvo įvardijamas kaip vienas didžiausių gynybos pirkimų šalies istorijoje. F-35 įsigijimas vertinamas kaip ilgalaikė investicija į oro erdvės kontrolę, sąveiką su NATO ir pažangius jutiklių bei duomenų apdorojimo pajėgumus, kurie šiandien tampa kritiškai svarbūs moderniame kare.