Tag: Dirbtinis intelektas

  • Šaudynės Krokuvos centre: žuvo 6 žmonės, sužeista 15, užpuolikas sulaikytas

    Šeštadienį, lapkričio 7 dieną, Krokuvos senamiestyje įvyko šaudynės – per išpuolį pagrindinėje turgaus aikštėje žuvo šeši žmonės, dar 15 buvo sužeista. Tarp sužeistųjų – du policijos pareigūnai.

    Kaip skelbiama, šūviai nuaidėjo apie 15 valandą, kai į aikštę automobiliu įvažiavęs vyras pradėjo šaudyti į atsitiktinius praeivius. Užpuolikas – 24 metų Lenkijos pilietis – buvo sužeistas ir sulaikytas, jis išgabentas į ligoninę.

    Lenkijos tarnybos pranešė, kad iš pradžių buvo pasirodę pranešimų apie galimus du užpuolikus, tačiau vėliau policija tai paneigė – įtariama, kad veikė vienas asmuo. Taip pat paneigta informacija, jog per šaudynes žuvo policijos pareigūnas.

    Gyventojai ir turistai paraginti nevykti į miesto centrą, o įvykio liudininkai – kreiptis į policiją. Įvykio vietoje buvo vykdoma gelbėjimo operacija, į aikštę buvo atskraidintas sraigtasparnis.

    Ką žinoma apie išpuolio eigą

    Prokuratūros atstovas nurodė, kad užpuolikas įvažiavo į pagrindinę Krokuvos aikštę iš Sławkowska gatvės pusės ir atidengė ugnį automatiniu ginklu. Pirminiais duomenimis, taikinių jis nesirinko – šaudė į atsitiktinius žmones.

    Po šūvių vyras automobiliu apvažiavo aikštę ir pabėgo Kazimiežo rajono kryptimi, kur buvo sulaikytas. Teigiama, kad jį sustabdė policija, kuri per kelias minutes nuo pranešimo atidengė ugnį ir sužeidė užpuoliką.

    Policija informavo, kad žuvusieji – keturios moterys ir du vyrai. Tarp aukų, kaip pranešta vėliau, yra ir Jungtinės Karalystės pilietis.

    Du pareigūnai sužeisti, užpuolikas – ligoninėje

    Pranešama, kad du policijos pareigūnai buvo pašauti ir jų būklė sunki: vienas patyrė vieną šautinę žaizdą, kitas – kelias, o vienu metu jo būklė apibūdinta kaip kritinė. Į ligonines taip pat pristatytas ir sulaikytas įtariamasis.

    Nurodoma, kad įtariamasis turėjo leidimą ginklui ir naudojo civilinę pusiau automatinę AR-15 tipo karabino versiją. Policija taip pat skelbė, kad jo automobilyje rasta daugiau ginklų ir šaudmenų.

    Kol kas motyvai nėra įvardyti, o teisinė įvykio kvalifikacija dar sprendžiama. Tyrime dalyvauja prokurorai, taip pat įtrauktos Lenkijos specialiosios tarnybos.

    Vyriausybės reakcija ir perspėjimai dėl dezinformacijos

    Į Krokuvą atvyko Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, kuris vakare dalyvavo tarnybų pasitarime. Po jo pranešta, kad užpuoliko namuose rasti dar trys kūnai – iš viso tuomet patvirtintų mirčių skaičius pasiekė devynias.

    Premjeras taip pat paskelbė, kad pritars prezidento prašymui skelbti nacionalinį gedulą lapkričio 8 ir 9 dienomis. Krokuvos meras informavo, kad mieste iki lapkričio 11 dienos paskelbtas gedulas.

    Tuo pat metu valdžios atstovai paragino gyventojus nepasitikėti nepatikrinta informacija socialiniuose tinkluose ir sekti tik oficialius pranešimus. Taip pat paneigtos spekuliacijos, esą užpuolikas turėjo ryšių su kariuomene – teigiama, kad jis niekada nebuvo Lenkijos kariuomenės karys.

  • Lenkijos šuolis nustebino norvegus: į Norvegiją 2025-aisiais atvyko tik 360 lenkų

    Lenkija per pastaruosius dešimtmečius tapo viena sparčiausiai augančių Europos ekonomikų, o tai keičia ir migracijos kryptis: lenkų į Norvegiją vyksta vis mažiau. Tai pastebi norvegų dienraštis „Aftenposten“, aprašydamas Lenkijos ekonominį šuolį ir jo pasekmes Šiaurės šalims.

    Leidinio teigimu, valstybė, ilgą laiką sieta su masine darbo emigracija, šiandien pati vis dažniau pritraukia užsienio darbuotojus ir verslininkus. Toks pokytis ypač reikšmingas Norvegijai, kurios darbo rinkai daugelį metų padėjo iš Lenkijos atvykstantys žmonės.

    „Aftenposten“ pažymi, kad Lenkija, dar neseniai užsienyje dažnai matyta kaip skurdesnė pokomunistinė šalis, išaugo į vieną dinamiškiausių Europos ekonomikų. Tekste užsimenama, jog šalis artėja prie 20 didžiausių pasaulio ekonomikų klubo, kai dalis Europos susiduria su stagnacija ir pramonės sunkumais.

    Ekonomistas prof. Marcin Piątkowski norvegų leidiniui sakė, kad pastarųjų 40 metų Lenkijos augimas yra išskirtinis, lyginant su panašiomis valstybėmis. Jis šį laikotarpį pavadino Lenkijos „auksiniu amžiumi“.

    Kas lėmė Lenkijos ekonominį proveržį?

    Pasak M. Piątkowskio, sėkmę padėjo sukurti keli veiksniai: išsilavinusi visuomenė, verslumas, palyginti nedidelė pajamų nelygybė, pragmatiškas ekonominių elitų požiūris ir narystė Europos Sąjungoje.

    Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkija pasiekė stiprų rezultatą neturėdama reikšmingų gamtinių išteklių, o užsienyje šio proveržio mastas, jo manymu, vis dar nėra iki galo įvertintas.

    Leidinys pateikia ir pavyzdžių, kaip Lenkija tampa patraukli ne tik vietos, bet ir užsienio verslui. Tarp jų – 26 metų ukrainietė Yaryna Samotys, kuri per dvejus metus Lenkijoje išplėtė šaldytų picų gamybos įmonę iki 30 darbuotojų ir 3,5 mln. eurų metinių pajamų.

    Norvegijai – aiškus signalas dėl darbo jėgos

    Lenkijos ekonominis kilimas daro tiesioginę įtaką Norvegijos darbo rinkai. „Aftenposten“ nurodo, kad prieš keliolika metų lenkų imigrantų skaičius Norvegijoje kasmet augdavo net iki 13 tūkst., tačiau 2025 metais padidėjo tik 360 žmonių – mažiausiai nuo Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą.

    Tarp priežasčių minimi augantys atlyginimai pačioje Lenkijoje ir susilpnėjusi Norvegijos krona, dėl ko darbo migracija į Norvegiją esą tampa mažiau patraukli.

    Šią savaitę Norvegijos finansų ministras Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad po dešimtmečių augimo Norvegijoje nustojo didėti darbingo amžiaus žmonių skaičius.

    „Didžiausia grėsmė Norvegijos ekonomikai yra darbo jėgos trūkumas“, – sakė ministras.

    Leidinio išvada paprasta: ilgą laiką Norvegijai darbuotojų stygių padėdavo užpildyti imigracija iš Lenkijos, tačiau šis srautas sparčiai silpsta, o pati Lenkija vis labiau tampa šalimi, į kurią atvykstama dirbti ir kurti verslo.

  • Robotizacija sandėliuose: kodėl 8 robotai gali dirbti prasčiau nei 6

    Sandėlių robotizacija spartėja, tačiau didesnis robotų skaičius nebūtinai reiškia didesnį našumą – kartais efektyvumą sumažina net papildomos mašinos.

    Kaip pasakoja intralogistikos ekspertas Mateuszas Pijanowskis iš „Astor“, įmonės vis dažniau perskaičiuoja automatikos kainą ir grąžą, o prieš pirkdamos įrangą pirmiausia peržiūri procesus.

    Jo teigimu, didžiausia klaida – galvoti, kad robotas „vienas prie vieno“ pakeis žmogų. Robotizacija prasminga tik tada, kai kartu perorganizuojamas vidinis transportas, užduočių paskirstymas ir darbo logika.

    Praktika rodo, kad net nedideli pakeitimai – pavyzdžiui, maršrutų perplanavimas – gali duoti daugiau naudos nei dar vienas brangus įrenginys.

    Kai daugiau robotų – ne geriau

    Ekspertų analizuotas pavyzdys su mobiliaisiais robotais parodė netikėtą rezultatą: šešių robotų flotilė nesugebėjo pasiekti reikiamo našumo, tačiau septintojo pridėjimas situaciją pagerino tik minimaliai.

    Dar įdomiau, kad prijungus aštuntą robotą našumas apskritai krito. Tai siejama su tuo, kad didėjant eismui sandėlyje atsiranda „butelio kakliukai“, daugiau susikirtimų ir laukimo.

    Galiausiai problemą išsprendė ne papildomas robotas, o palyginti nedidelė organizacinė korekcija: įvestas vienkryptis judėjimas ir pašalinta viena sandėlio lentyna.

    Po šių pakeitimų tie patys šeši robotai pasiekė reikiamą našumą ir dar turėjo atsargą.

    Grąža, DI ir žmonių bei robotų „simbiotika“

    Pasak M. Pijanowskio, geriausiais atvejais mobiliųjų robotų diegimo investicijos atsiperka per mažiau nei dvejus metus, nors dažnai laikotarpis siekia maždaug dvejus–dvejus su puse metų. Lemiamas veiksnys – ne vien roboto kaina, o tai, kaip jis įkomponuojamas į procesą.

    Ekspertai pabrėžia, kad artimiausiais metais svarbia kryptimi taps žmonių ir robotų bendradarbiavimas, o ne bandymas visiškai išstumti darbuotojus iš sprendimų grandinės.

    Profesorei Annai Timofiejczuk iš Silezijos technologijos universiteto taip pat atrodo mažai tikėtina, kad technologijos vystysis iki visiškos autonomijos tokiose srityse kaip įmonių valdymas ar sandėlių išteklių optimizavimas – greičiau tai bus žmogų sprendimuose paremiančios sistemos.

    Tuo pat metu vis dažniau kalbama apie „preskriptyvines“ sistemas: jos ne tik prognozuoja problemas, bet ir siūlo veiksmų scenarijus, vertindamos ne vien techninius, bet ir ekonominius bei aplinkosauginius duomenis.

    „Amica“ skaitmenizavo tiekimą ir sumažino atsargas

    Technologijų ir ekonomikos ryšį akcentuoja ir buitinės technikos gamintojos „Amica“ vadovas Robertas Stobińskis. Jis teigia, kad bendrovė yra patenkinta prieš devynerius metus įdiegtu visiškai automatizuotu aukšto sandėliavimo sandėliu.

    Vis dėlto, komponentų tiekimo į surinkimo linijas srityje įmonė automatinių sprendimų neskuba diegti – pasak vadovo, čia ne visada mato pakankamą pridėtinę vertę.

    R. Stobińskio teigimu, prieš trejus metus 10 Europos grupės įmonių atsargų vertė siekė 840 mln. zlotų, o jų išlaikymas kainavo apie 10 proc. Po pokyčių atsargos sumažintos iki 460 mln. zlotų.

    Toks rezultatas pasiektas „fizinę“ atsargą iš dalies pakeitus „virtualia“ – sustiprinus informacinę tiekimo grandinę ir tiksliau matant, kur yra kroviniai kelyje bei ar artimiausių keturių–šešių dienų planas remiasi realiai sandėlyje esančiais komponentais, ar dar tik atkeliaujančiais.

    Robotizacija keičia ir pačius sandėlius

    Auganti automatizacija kelia reikalavimus ne tik IT sistemoms, bet ir sandėlių infrastruktūrai. Pasak MDC2 plėtros vadovės ir partnerės Ewos Zawadzkos, šiandien sandėlio projektavimas vis dažniau pradedamas nuo detalaus kliento procesų išanalizavimo.

    Vienas svarbiausių aspektų – grindų parametrai: automatizuotuose sandėliuose plokštumui ir laikomajai galiai keliami griežtesni reikalavimai, o standartiniai sprendimai, tinkami tradicinei veiklai, ne visada užtenka.

    Keičiasi ir pastatų aukščio standartai. Nors rinkoje įprasti 12 metrų „neto“ sandėliai anksčiau buvo pakankami, pažangi automatizacija skatina poreikį 25, 30 ar net daugiau nei 40 metrų aukščio objektams.

    Taip pat daugėja susidomėjimo savalaikiais (savonošiais) sandėliais, kuriuose stelažų konstrukcija ir automatikos sistema tampa viso statinio pagrindu, o sienos montuojamos vėliau.

  • Krokuva praėjus parai po išpuolio: uždaryta pagrindinė aikštė, patruliai ir uždegti žvakelės

    Praėjo para nuo teroristinio išpuolio Krokuvos centre, o miesto širdis – Pagrindinė turgaus aikštė – vis dar uždaryta. Įėjimai į aikštę ir dalį aplinkinių gatvių neleidžiami dėl tęsiamų tyrimo veiksmų.

    Kaip skelbia Lenkijos portalas WNP, pareigūnai ir prokurorai sekmadienį toliau dirbo įvykio vietoje, kur šūviai nusinešė gyvybių ir sužeidė žmones. Prie Švč. Mergelės Marijos bazilikos, kurios prieigose nuo ryto dega žvakelės, atsirado ir gėlių puokščių.

    Išpuolis įvyko tada, kai užpuolikas netikėtai automobiliu įvažiavo į aikštę ir pradėjo šaudyti į atsitiktinius praeivius. Dėl to dalis senamiesčio tapo nusikaltimo vieta, o įprastas turistų ir miestiečių šurmulys staiga dingo.

    Tuščias Krokuvos centras ir neįprasta tyla sekmadienio popietę daugeliui priminė pandemijos laikotarpį, kai miestuose buvo stipriai apribotas judėjimas. Laiko tėkmę čia primena tik kas valandą skambantis Švč. Mergelės Marijos bazilikos bokšto trimitas.

    Miesto simbolis trumpam nutilo

    Krokuvoje gyva tradicija – iš bazilikos bokšto kas valandą į keturias pasaulio puses grojamas garsusis trimitas. Po tragedijos jis tapo vienu ryškiausių miesto kasdienybės ženklų, primenančių, kad gyvenimas tęsiasi net ir po sukrėtimų.

    Vis dėlto šis simbolis trumpam buvo nutildytas: trimitas 12 valandų neskambėjo kaip gedulo ir pagarbos išpuolio aukoms gestas. Nuo šeštadienio vakaro iki sekmadienio 9 valandos ryto miestas šio garso negirdėjo.

    Tuo metu policijos automobiliai ir patruliai senamiesčio prieigose išliko įprastu vaizdu. Kartkartėmis girdimos tarnybų sirenos žmones vis dar priverčia sustoti ir atsisukti – po šeštadienio įvykių centre tvyro įtampa.

    Uždarytos kavinės, apribotas judėjimas

    Dalį gatvių, vedančių į Pagrindinę turgaus aikštę, pareigūnai uždarė, todėl pėstieji priversti rinktis ilgesnius maršrutus. Aikštės prieigos aptvertos, o zonos, kuriose rasta žuvusiųjų ir sužeistųjų, atskirtos nuo praeivių.

    Dėl ribojimų neveikė ir dalis verslų pačioje aikštėje: uždarytos maitinimo įstaigos, sustabdytas darbas suvenyrų prekystaliuose Sukiennicų pastate. Laikinai panaikinta ir karietų stovėjimo vieta ties Šv. Jono gatvės išėjimu.

    Nuo Mažosios turgaus aikštės pusės buvo matyti aikštėje dirbantys policijos pareigūnai ir kriminalistai. Jie tęsė detalią įvykio vietos apžiūrą.

    Žvakelės ir solidarumo žinutės

    Prie Švč. Mergelės Marijos bažnyčios žmonės degė žvakeles ir paliko gėles, taip pagerbdami aukas. Ant metalinių grandinių atsirado ir lapeliai su užrašais, skirtais miestui palaikyti.

    Skambėjo ir solidarumo šūkis „Je suis Cracovie“ („Esu Krokuva“) – jis tiesiogiai primena po 2015 metų lapkričio 13 dienos teroro išpuolių Paryžiuje paplitusias palaikymo frazes. Tuomet per koordinuotus išpuolius, tarp jų ir koncertų salėje „Bataclan“, žuvo 130 žmonių.

    Į šeštadienio tragediją reagavo ir Krokuvos metropolitas kardinolas Grzegorzas Ryś – jis paskelbė laišką ir pakvietė žmones bendrai maldai į Šv. Onos universiteto kolegiatą.

    „Įvyko baisus dalykas. Smurtas, agresija, neapykanta dar kartą smogė mums, peržengdami visas ribas. Rašau „mums“, nes iš tikrųjų kiekvienas iš mūsų tuo metu galėjo būti turgaus aikštėje“, – rašė kardinolas.

  • ES ir Jungtinė Karalystė arti susitarimo sujungti CO2 kvotų rinkas: ką tai keistų pramonei

    Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė priartėjo prie susitarimo, kuris sujungtų jų CO2 emisijų leidimų prekybos sistemas. Jei susitarimas įsigaliotų, įmonės galėtų naudoti vienos rinkos leidimus įsipareigojimams kitoje pusėje vykdyti.

    Kaip skelbia „Bloomberg“, po beveik šešerių metų nuo britiškos sistemos starto derybininkai jau suderino emisijų limitus, pasiūlos reguliavimo taisykles ir nemokamų leidimų skyrimo principus. Paskutinis ne iki galo išspręstas klausimas – kaip būtų traktuojamos išvestinės finansinės priemonės.

    Šiuo metu veikia dvi atskiros sistemos: ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (EU ETS) ir po „Brexit“ sukurta Jungtinės Karalystės sistema (UK ETS). Dalis didžiųjų pramonės grupių dirba abiejose rinkose, todėl atskiri režimai reiškia daugiau administravimo ir sudėtingesnį planavimą.

    Pramonei toks žingsnis galėtų reikšti paprastesnį atsiskaitymą ir potencialiai mažesnes sąnaudas, tačiau kai kurios kliūtys prekybai tarp ES ir Jungtinės Karalystės neišnyktų automatiškai. Be to, galimas kainų suartėjimas vieniems būtų naudingas, kitiems – reikštų brangesnius leidimus.

    Susitarimas galėtų būti svarstomas lapkričio 20 dieną

    Planuojama, kad galimas susitarimas taps vienu svarbiausių ES ir Jungtinės Karalystės lyderių susitikimo, numatyto lapkričio 20 dieną, darbotvarkės klausimų. Galutiniam sprendimui vis tiek reikėtų politinio pritarimo ir vėlesnio formalaus ratifikavimo.

    EU ETS veikia nuo 2005 metų ir yra vienas pagrindinių ES klimato politikos įrankių. Sistema apima apie 10 tūkst. įrenginių ir subjektų, įskaitant energetiką, metalurgiją, cemento ir trąšų gamybą bei aviaciją, o mažinamas leidimų kiekis turėtų skatinti mažinti emisijas.

    Kainų skirtumas tarp rinkų išlieka, nors pastaruoju metu jis mažėjo. Tekste nurodoma, kad gruodžio kontraktas britiškiems leidimams penktadienį kainavo 64,81 svaro už toną, o ES orientyras buvo 86,55 euro.

    CBAM klausimas: automatinio palengvinimo nebus

    Rinkų sujungimas svarbus ir dėl anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (CBAM), kuris skirtas suvienodinti emisijų kainos naštą ES viduje ir už jos ribų. Teoriškai glaudesnis ETS sistemų ryšys galėtų mažinti išlaidas ir formalumus prekiaujant tarp Jungtinės Karalystės ir ES.

    Vis dėlto CBAM taikymas Jungtinei Karalystei nenutrūktų vien dėl politinės deklaracijos. ES teisė numato, kad reikalingas pilnas ETS rinkų susiejimas ir veiksmingas emisijų kainos nustatymas be preferencinių išimčių, o tik tuomet Europos Komisija galėtų atskiru sprendimu keisti JK statusą.

    Tekste taip pat pažymima, kad britiškas CBAM atitikmuo turėtų pradėti galioti nuo 2027 metų pradžios. Tai reiškia, kad net ir judant ETS susiejimo link, pereinamuoju laikotarpiu verslui gali tekti veikti dviejų skirtingų taisyklių aplinkoje.

    Kainos gali suartėti, bet tai reikštų ir riziką

    Vienas svarbiausių praktinių aspektų – galimas leidimų kainų suartėjimas. ABN Amro ekonomistas Moutazas Altaghlibis vertina, kad per artimiausius dvejus metus britiška rinka galėtų priartėti prie ES kainų, tačiau tai reikštų brangesnius leidimus daliai Jungtinės Karalystės įmonių.

    Pagal projektą numatoma ir didesnė taisyklių dermė. ES turėtų pripažinti JK emisijų limitus 2028–2030 metams, o nuo 2031 metų metinis UK ETS išduodamų leidimų kiekis negalėtų viršyti 7,1 proc. to, kas išduodama EU ETS.

    Taip pat numatyta, kad Jungtinė Karalystė turėtų derinti savo reguliavimą prie būsimų ES teisės aktų. Galutiniam susitarimui reikės ratifikavimo abiejose pusėse, įskaitant Europos Parlamentą ir valstybes nares Taryboje, o kai kurios nuostatos galėtų būti pradėtos taikyti laikinai.

  • Indijos Telangana įteisino išskaitas iš algos vaikams, neparemiantiems tėvų senatvėje

    Pietų Indijos Telangana valstija priėmė įstatymą, kuriuo siekiama priversti suaugusius vaikus finansiškai paremti nuo jų priklausomus tėvus. Kraštutiniais atvejais numatomos išskaitos tiesiai iš atlyginimo.

    Diskusijas apie tokias priemones sustiprino viešai nuskambėjusi buvusio pramonės magnato Vijaypato Singhanios istorija. Kaip pasakojo Telanganos premjeras A. Revanthas Reddy, verslininkas po turto perdavimo šeimai esą atsidūrė situacijoje, kai teko gyventi nuomojamame būste ir kovoti dėl pragyvenimo lėšų.

    Telanganos valdžia šį atvejį pateikė kaip argumentą, kad vien tradicinis lūkestis, jog vaikai pasirūpins senstančiais tėvais, nebe visada veikia. Visuomenę keičia migracija į didmiesčius ar užsienį, mažesnės šeimos ir didėjantys vyresnio amžiaus žmonių sveikatos poreikiai.

    Ši tema aktuali daugeliui valstybių, nes sparčiai senstant visuomenei didėja ilgalaikės priežiūros poreikis. Net ir ten, kur šeimos ryšiai tradiciškai laikomi stipriais, kasdienę slaugą sudėtinga suderinti su darbu ir vaikų auginimu.

    Išskaitos iš atlyginimo – ne automatiškai

    Priimtas Telangana Employees Accountability and Monitoring of Parental Support Act, 2026 įstatymas numato, kad nustačius nepriežiūrą gali būti išskaičiuojama 15 proc. mėnesio bruto atlyginimo arba 10 tūkst. rupijų – priklausomai nuo to, kuri suma yra mažesnė.

    Šios nuostatos taikomos tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus darbuotojams, taip pat valstijos parlamentų nariams ir vietos savivaldos atstovams. Vis dėlto išskaita netaikoma vien pagal kaltinimą – reikalingas tėvų prašymas, bylos nagrinėjimas ir kompetentingos institucijos sprendimas.

    Įstatymas skirtas tėvams, kurie išlaikomi vaikų ir neturi pakankamų savo pajamų. Telanganos siekis – supaprastinti ir paspartinti realų paramos priteisimą, susiejant sprendimą su atlyginimo mokėjimu ir pervedimu tėvams.

    Indijoje panaši bendroji tvarka egzistuoja seniau: visos šalies mastu tėvų ir senjorų išlaikymo bei gerovės įstatymas galioja nuo 2007 metų. Tačiau praktikoje problema dažnai būna ne pati teisė kreiptis, o ilgas procesas ir sudėtingas išieškojimas.

    Teisė bando kompensuoti silpstančias šeimos normas

    Valstybei perimant didesnį vaidmenį kyla ir ribų klausimas: finansinę paramą įpareigoti paprasčiau nei užtikrinti kasdienę priežiūrą ar reguliarų bendravimą. Pinigai gali padėti įsigyti vaistų ar apmokėti paslaugas, bet ne visada išsprendžia vienišumo ar slaugos problemą.

    Azijos šalys renkasi skirtingus sprendimus. Kai kur įstatymuose detaliai apibrėžiama vaikų pareiga išlaikyti tėvus, kitur atsiranda papildomos nuostatos dėl kasdienės priežiūros ar net pareigos palaikyti ryšį ir dažniau lankyti atskirai gyvenančius senjorus.

    Prie iššūkių prisideda ir struktūriniai pokyčiai: mažėjantis vaikų skaičius šeimose reiškia, kad tėvų priežiūros našta tenka mažesniam žmonių ratui. Be to, daugiau moterų dirba apmokamą darbą, nors tradiciškai nemaža dalis neformalių slaugos pareigų būdavo priskiriama būtent joms.

    Net ir finansiškai padėdami vaikai ne visuomet gali fiziškai būti šalia, ypač jei gyvena kitame mieste ar užsienyje. Tokiose situacijose šeimoms vis dažniau reikia profesionalių paslaugų, kurių prieinamumas priklauso nuo pajamų ir valstybės socialinės politikos.

    Indijai senstant auga paslaugų poreikis

    Indija vis dar turi gausią jauną visuomenės dalį, tačiau šalies demografinė struktūra sparčiai keičiasi. „India Ageing Report 2023“ duomenimis, 2022 metais 60 metų ir vyresni žmonės sudarė 10,5 proc. šalies gyventojų – apie 149 mln. Prognozuojama, kad 2050 metais jų bus 347 mln., arba 20,8 proc. gyventojų.

    Skirtinguose Indijos regionuose situacija nevienoda. Pavyzdžiui, pietinė Kerala laikoma viena sparčiausiai senstančių valstijų: vyresnių nei 60 metų gyventojų dalis ten augo nuo 12,7 proc. 2011 metais iki 15 proc. 2021 metais, o 2051 metais gali siekti 30 proc.

    Telangana, be finansinės prievartos priemonių, ieško ir platesnių sprendimų. 2026 metų sausį valstijoje pradėti kurti dienos centrai senjorams pagal programą „Pranaam“, o dalis priežiūros iniciatyvų įgyvendinama bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Kita kryptis – paslaugų rinkos augimas: nuo namų slaugos iki technologinių sprendimų, padedančių nuotoliniu būdu stebėti sveikatą ar organizuoti vizitus. Tačiau išlieka esminis klausimas, ar tokios paslaugos bus įperkamos mažesnes pajamas turintiems senjorams ir jų šeimoms.

  • Po išpuolio Krokuvos centre – nerimas turizmo verslui ir griežtesnė Kalėdų mugių apsauga Lenkijoje

    Po šeštadienio popietę Krokuvos Rotušės aikštėje įvykdyto išpuolio Lenkijoje dėmesys krypsta ne tik į nukentėjusiųjų pagalbą ir tyrimą, bet ir į galimas ekonomines pasekmes. Smūgis suduotas vienoje lankomiausių šalies vietų, todėl nerimaujama dėl turizmo srautų ir miesto pajamų.

    Kaip rašo portalas WNP, ataka sukrėtė tiek Krokuvą, tiek visą Lenkiją. Pirminiais duomenimis skelbta apie 5 žuvusiuosius ir 15 sužeistų, tarp jų – trys policininkai, tačiau apie 18 valandą žuvusiųjų skaičius išaugo iki 6.

    Kol kas neaišku, kodėl užpuolikas pasirinko būtent Krokuvą. Vis dėlto išpuolis įvyko pačioje miesto širdyje – vietoje, kuri kasmet sutraukia milžiniškus turistų srautus ir yra svarbi daugybei su turizmu susijusių verslų.

    Tokio masto tragedijos dažnai paveikia žmonių kelionių planus ir elgesį viešose erdvėse: mažiau lankytojų gali reikšti mažesnes pajamas viešbučiams, restoranams, trumpalaikės nuomos rinkai, kultūros ir pramogų sektoriui. Ypač jautrus laikotarpis – prieškalėdinis sezonas, kai miestų centrai tampa vienu pagrindinių traukos taškų.

    Ką reiškia Krokuvos turizmo mastas

    Krokuvos turizmas Lenkijoje yra vienas svarbiausių, o vietos ekonomika nemaža dalimi remiasi atvykstančiais svečiais, įskaitant užsieniečius. Tekste pažymima, kad 2025 metais turistai mieste išleido apie 15,4 mlrd. zlotų.

    Remiantis Krokuvos turizmo organizacijos duomenimis, 2025 metais į miestą atvyko 16,5 mln. žmonių. Iš jų 8 mln. mieste bent vieną naktį nakvojo, o likusieji atvyko kelioms valandoms.

    Tai atspindi ir oro uosto statistika: 2025 metais Krokuvos oro uostas aptarnavo 13,2 mln. keleivių, o šiemet, kaip prognozuojama, šis skaičius gali siekti net 15 mln.

    Turizmas yra ir didelis darbdavys. Savivaldybės kanalas „Magiczny Kraków“ nurodo, kad tiesiogiai turizmo sektoriuje dirba per 14 tūkst. žmonių – nuo viešbučių ir restoranų iki kelionių agentūrų bei trumpalaikės nuomos paslaugų.

    Po išpuolio kol kas nurodoma, kad Krokuvos-Balicų oro uoste papildomų apsaugos priemonių nebuvo įvesta. Oro uosto atstovė Monika Chylaszek teigė, kad nėra nerimą keliančių signalų, rodančių galimą grėsmę keleiviams.

    Kalėdų mugės – po didesniu padidinamuoju stiklu

    Po tragedijos Krokuvoje iš naujo keliamas masinių renginių saugumo klausimas. Lenkija ilgą laiką buvo laikoma viena saugesnių Europos šalių, kur terorizmo grėsmė buvo vertinama kaip santykinai nedidelė, tačiau situacija gali keistis.

    Krokuvoje šių metų Kalėdų mugės prekystaliai Rotušės aikštėje dar nebuvo pastatyti, tačiau tokių renginių sezonas netrukus prasidės daugelyje miestų. Minimos mugės Vroclave, Poznanėje, Katovicuose ir dešimtyse kitų vietovių.

    Kadangi tokie renginiai kasmet pritraukia dideles minias, organizatoriams ir tarnyboms gali tekti spręsti, ar būtina didinti pareigūnų skaičių, įvesti papildomas bagažo patikras ar statyti betonines užtvaras, neleidžiančias automobiliams patekti į žmonių susibūrimo zonas.

    Tai reikštų ir papildomas išlaidas savivaldybėms bei renginių organizatoriams, ypač jei saugumo priemonės būtų taikomos plačiai ir ilgesnį laiką.

    Baimes gali pajusti ir kiti verslai

    Straipsnyje pabrėžiama, kad pasekmės gali peržengti turizmo ribas. Jei dėl saugumo baimių žmonės pradėtų vengti perpildytų vietų, tai galėtų atsiliepti restoranams, prekybos centrams, viešbučiams ir įvairiems lauko renginiams visoje šalyje.

    Mažesnis lankytojų srautas reikštų mažesnes įplaukas ne tik patiems verslams, bet ir jų tiekėjams bei subrangovams. Prieš šventes tai ypač jautru, nes lapkritis ir gruodis daugeliui įmonių yra vieni pelningiausių mėnesių.

    Kol kas neaišku, ar šių metų Kalėdų mugė Krokuvoje vyks be pakeitimų. Primename, kad pernai ji pritraukė daugiau nei 1,5 mln. lankytojų, o šiemet, bent jau šiuo metu, informacijos apie planų keitimą nepateikiama.

    Viena kryptis, kuri aiški jau dabar, – viešųjų erdvių saugumas taps dar didesniu prioritetu. Nuo to priklausys ir tai, kaip greitai pavyks atkurti gyventojų bei turistų pasitikėjimą.

  • Tuskas: Krokuvos užpuoliko namuose rasti trys kūnai, skelbiamos dvi gedulo dienos

    Po šaudynių Krokuvos centre Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad užpuoliko namuose rasti trijų žmonių kūnai – dviejų moterų ir vyro.

    Pasak premjero, daug kas rodo, jog tai gali būti artimiausi užpuoliko šeimos nariai. Apie tai jis kalbėjo po vakarinės tarnybų pasitarimo Krokuvoje.

    Šeštadienį įvykusiose šaudynėse pagrindinėje Krokuvos aikštėje žuvo šeši žmonės, dar keliolika buvo sužeista. Radus dar tris kūnus, atskleistų žūčių skaičius išaugo iki devynių.

    Tarnybos aiškinasi žuvusiųjų tapatybes ir jų mirties aplinkybes, taip pat – kaip tai susiję su išpuoliu miesto centre.

    Skelbiamos nacionalinio gedulo dienos

    D. Tuskas taip pat nurodė, kad pritars prezidento Karolio Nawrockio siūlymui Lenkijoje paskelbti nacionalinį gedulą lapkričio 8 ir 9 dienomis.

    Premjeras teigė, kad Lenkija iki šiol nebuvo susidūrusi su tokio masto ir tokio brutalumo terorizmo atveju, ir pažadėjo, jog visuomenei bus kuo greičiau pateikta tyrimo informacija.

    Jis užsiminė ir apie galimą kitų asmenų pagalbą užpuolikui, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu nėra patvirtinta, jog ataką jis rengė ne vienas.

    Taip pat pranešta, kad automobilis, kuriuo naudojosi užpuolikas, buvo patikrintas ir pirotechninės grėsmės nekėlė.

    Sužeistųjų – 16, du pareigūnai sunkios būklės

    Lenkijos policijos vadovas Marekas Borońas informavo, kad du jauni pareigūnai, sužeisti bandant sulaikyti įtariamąjį, yra sunkios būklės ir jiems atliktos operacijos.

    Anot jo, gavus pranešimą į įvykio vietą nedelsiant buvo pasiųsta 30 policijos ekipažų, o pirmieji šūviai į užpuoliką, kaip teigiama, buvo paleisti praėjus trims minutėms nuo iškvietimo.

    Ligoninėse šiuo metu gydoma 16 sužeistųjų: 11 Lenkijos piliečių ir penki užsieniečiai. Tarp hospitalizuotų – ir du policininkai, taip pat pareigūnų sužeistas užpuolikas.

    Per pasitarimą patvirtinta, kad tarp šešių žuvusiųjų miesto centre yra Jungtinės Karalystės pilietis. Portugalijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad tarp sužeistųjų yra šios šalies pilietė.

    Tyrime dalyvauja ir specialiosios tarnybos

    Teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Waldemaras Żurekas pranešė, kad tyrime dirba septyni prokurorai, veikiantys skirtingose su tragedija susijusiose vietose.

    Pirmuoju prioritetu įvardytos žuvusiųjų apžiūros, o tyrėjai aiškinasi užpuoliko motyvus, panaudoto ginklo kilmę ir aplinkybes, susijusias su žmonėmis, rastais jo namuose.

    Į veiksmus įtrauktos ir specialiosios tarnybos: Vidaus saugumo agentūra (ABW) bei Karinė kontržvalgybos tarnyba (SKW) tikrina užpuoliko ryšius ir viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, įskaitant galimą dezinformaciją iš užsienio.

    Kol kas, pareigūnų teigimu, nėra patvirtinta, kad už išpuolio stovi organizuota grupė ar kad užpuolikas veikė kitų asmenų pavedimu.

  • „Budimex“ ruošia autonominius kelių volus: siekia pirmas Europoje juos išleisti į statybas

    Lenkijos statybų rinkos lyderė „Budimex“ pristatė autonominių kelių volų koncepciją ir neslepia ambicijos tapti pirma bendrove Europoje, kuri tokias mašinas komerciškai įdarbins statybvietėse.

    Kaip rašo portalas WNP.pl, sprendimas siejamas su vis aštresniu kvalifikuotų darbuotojų ir technikos operatorių trūkumu – problema, kurią jau dabar jaučia sektorius, o ateities perspektyvos, pasak rinkos dalyvių, prastėja.

    Autonominės sistemos statybose nėra vien teorija: JAV tokie sprendimai jau dirba realiuose projektuose, o Europoje kol kas dažniau apsiribojama bandymais ir pilotiniais projektais.

    „Budimex“ akcentuoja, kad technologija galėtų sumažinti priklausomybę nuo operatorių, ypač kai sudėtinga surasti žmonių su reikalingomis licencijomis ir pasirengusių keliems mėnesiams vykti dirbti į kitą vietą.

    Autonominiai volai: kaip tai turėtų veikti

    Bendrovė parodė du įprastai naudojamus volus, papildytus JAV įmonės „Bluelight Machine“ sukurta įranga. Teigiama, kad pritaikymas galimas volams, kurie jau turi skaitmeninį valdymą.

    Skelbiama, kad sistemos sumontavimas trunka kelias valandas, o pati adaptacija yra grįžtama – komponentai tvirtinami neodimio magnetais, tad vėliau įrangą galima nuimti nepaliekant „pėdsakų“ ant technikos.

    „Budimex“ inovacijų biuro direktorius Jakubas Jedlińskis aiškino, kad tokios mašinos pasaulyje jau dirba, pavyzdžiui, Azijoje ar Jungtinėse Valstijose, tačiau Europos Sąjungoje jų komerciniam naudojimui dar reikia atitikti reikalavimus.

    Didžiausias stabdis – ES reikalavimai ir sauga

    Pasak J. Jedlińskio, ES teritorijoje autonominių volų negalima komerciškai naudoti, kol nėra gauta deklaracija apie atitiktį Europos Sąjungos normoms. Europoje tokią deklaraciją pateikia įrenginio gamintojas arba importuotojas.

    Bendrovė taip pat akcentuoja saugą: sistema, remiantis pristatytais paaiškinimais, naudoja kameras ir turi gebėti atpažinti kliūtis ar žmogų važiavimo trajektorijoje, kad volas sustotų.

    „Budimex“ nurodė, kad konsultacijos ir taisyklės leidžia organizuoti darbą taip, kad vienam operatoriui būtų priskirta viena tokio tipo mašina, tačiau tas pats operatorius galėtų prižiūrėti kelis autonominius įrenginius.

    Robotai statybvietėse: ne tik technika be vairuotojo

    Autonominės mašinos – tik dalis pokyčių. Tekste pateikiami ir kiti pavyzdžiai: Švedijos „Scania“ jau ne vienerius metus vysto autonominių statybinių transporto priemonių kryptį, o Šveicarijos „Kibag“ pranešė testuojanti autonominį ekskavatorių bei krautuvą.

    Tuo metu JAV technologijų įmonė „Bedrock Robotics“ skelbė įdiegusi visiškai autonominius ekskavatorius ne kaip demonstraciją, o kaip realiai naudojamos technikos parko dalį.

    Jungtinėje Karalystėje bendrovė „McLaren Construction“ sudarė partnerystę su dirbtiniu intelektu besispecializuojančia „FieldAI“, siekdama į statybvietes atvesti keturkojus autonominius robotus, kurie būtų naudojami progresui fiksuoti, kokybei tikrinti ir saugos atitikčiai vertinti.

    Visa tai rodo bendrą kryptį: statybų sektorius, susidūręs su darbuotojų trūkumu, vis aktyviau ieško išeičių automatizacijoje – nuo autonominių volų iki robotų, galinčių rinkti duomenis ir padėti vykdyti kontrolę statybvietėje.

  • Lenkijoje nuo 2028-ųjų keisis „neterminuoti“ vairuotojo pažymėjimai: palies iki 15 mln. žmonių

    Lenkijoje net iki 15 mln. vairuotojų laukia privalomas neterminuotų vairuotojo pažymėjimų keitimas. Tai liečia dokumentus, išduotus iki 2013 metų sausio 19 dienos.

    Apie planuojamus terminus ir tvarką skelbia dienraštis „Rzeczpospolita“. Keitimas siejamas su Europos Sąjungos reikalavimais suvienodinti vairuotojo pažymėjimų dokumentus valstybėse narėse.

    Keitimas vyks etapais: jis startuos 2028 metų sausio 19 dieną ir truks penkerius metus. Pasibaigus šiam laikotarpiui, seni neterminuoti pažymėjimai nebebus laikomi galiojančiais dokumentais.

    Svarbu tai, kad pats dokumento keitimas nereiškia, jog vairuotojai neteks turėtų teisių vairuoti – kalbama apie pažymėjimo formos ir galiojimo suvienodinimą. Vis dėlto už naujo dokumento išdavimą teks susimokėti.

    Kas turės pasikeisti vairuotojo pažymėjimą

    Privalomas keitimas bus taikomas vairuotojo pažymėjimams, išduotiems iki 2013 metų sausio 19 dienos. Keitimo terminas numatytas iki 2033 metų sausio 18 dienos.

    Po šios datos seni neterminuoti pažymėjimai praras galiojimą kaip dokumentai, todėl jų nepasikeitę vairuotojai rizikuos likti be galiojančio pažymėjimo, net jei teisė vairuoti iš esmės išliks.

    Nauji vairuotojo pažymėjimai Lenkijoje bus išduodami ne ilgesniam nei 15 metų laikotarpiui. Kartu pabrėžiama, kad vien dėl dokumento keitimo nereikės nei perlaikyti vairavimo egzamino, nei papildomai atlikti sveikatos patikros.

    Kur kreiptis ir kiek kainuos

    Norint gauti naują dokumentą, prašymą reikės pateikti miesto savivaldybėje, apskrities (powiat) administracijoje arba atitinkamame rajono biure. Tarp reikalingų dokumentų minimi nauja nuotrauka, turimo pažymėjimo kopija, asmens tapatybės dokumentas ir apmokėjimo patvirtinimas.

    Keitimas bus aktualus ir tiems, kuriems vairuotojo pažymėjimas (ar tam tikra kategorija) baigia galioti anksčiau, taip pat pasikeitus pavardei, pametus dokumentą ar jį sugadinus – tokiais atvejais į įstaigą gali tekti kreiptis nelaukiant 2028 metų.

    Nurodoma, kad vairuotojo pažymėjimo išdavimo mokestis šiuo metu siekia 100 zlotų. Taip pat buvo svarstytas šio mokesčio didinimas iki 115,50 zlotų, o tarptautinio vairuotojo pažymėjimo išdavimas galėtų brangti nuo 35 iki 40,50 zlotų.