CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Vokietijos legaltech „Noxtua“ pritraukė per 100 mln. eurų: „C.H.BECK“ perima kontrolę

    Vokietijos legaltech „Noxtua“ pritraukė per 100 mln. eurų: „C.H.BECK“ perima kontrolę

    Berlyne įkurta legaltech bendrovė „Noxtua“ užbaigė C serijos finansavimo etapą ir pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų. Kartu pasikeitė ir akcininkų struktūra: Vokietijos teisės leidybos grupė „C.H.BECK“ tapo pagrindine įmonės akcininke.

    „Noxtua“ buvo įkurta 2017 metais, o pirmąją savo sprendimo versiją pristatė 2024 metais. Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 30 000 naudotojų, apie 100 darbuotojų ir šešias veiklos vietas Europoje, įskaitant Berlyną, Paryžių, Stokholmą, Zagrebą, Miuncheną ir Freiburgą.

    Kas keičiasi po sandorio

    Naujasis finansavimo etapas ne tik atnešė kapitalo plėtrai, bet ir perbraižė investuotojų ratą. „C.H.BECK“, investavusi ir ankstesniame etape, dabar įgyja kvalifikuotą daugumą, o Austrijos teisės leidėjas MANZ prisijungia kaip naujas investuotojas.

    Tuo metu dalis ankstesnių investuotojų iš projekto pasitraukia, nes „Noxtua“ deklaruoja kryptį į glaudesnes strategines partnerystes su Europos teisės leidėjais. Tokia struktūra signalizuoja posūkį nuo tradicinio rizikos kapitalo logikos į turinio ir platinimo sinergiją.

    „Mums svarbu, kad „Noxtua“ turėtų laisvę ir lankstumą, o mes produktų strategiją siejame su jų platforma“, – sakė „C.H.BECK“ valdybos narys Klausas Weberis.

    Kuo išsiskiria „Noxtua“ sprendimas

    „Noxtua“ kuria teisinio darbo procesą apimantį sprendimą, skirtą paieškai, sudėtingų teisinių klausimų analizei ir dokumentų rengimui. Esminis akcentas – jurisdikcijoms pritaikytos darbo erdvės, kurios remiasi kruopščiai atrinktais teisės duomenimis iš leidėjų, tarp jų „C.H.BECK“, MANZ ir „Helbing Lichtenhahn“.

    Bendrovė pabrėžia, kad teisiniame darbe vien tik apytiksliai teisingų atsakymų nepakanka, todėl didelis dėmesys skiriamas šaltiniams, citavimui ir paaiškinamumui. Praktikoje tai reiškia, kad rezultatai turi būti pagrįsti konkrečiais dokumentais ir matoma, kaip prie išvadų prieita.

    „Negalite tiesiog pasakyti: taip pasakė „ChatGPT“. Teisininkams reikia matyti šaltinius ir suprasti, kaip sistema priėjo prie išvados“, – sakė Klausas Weberis.

    Plėtra Europoje ir saugumo kartelė

    „Noxtua“ teigia, kad investicija bus skirta produkto vystymui, komandos augimui ir plėtrai visoje Europoje, taip pat partnerystėms su vietiniais leidėjais. Bendrovės vadovas Leifas-Nissenas Lundbækas sako siekiantis, kad įmonė taptų didžiausiu Europos teisės DI sprendimu, o augimas pastaruoju metu buvęs itin spartus.

    Teisinė rinka yra viena jautriausių DI pritaikymui dėl konfidencialumo, profesinės paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų. „Noxtua“ nurodo atitinkanti teisininkams taikomas profesines ir duomenų apsaugos nuostatas Vokietijoje bei turinti BSI C5, ISO 27001 ir ISO 42001 sertifikacijas.

    „Kai advokatas, įmonės vyriausiasis teisininkas ar teisėjas naudoja DI, jie turi žinoti, kad jų įvestys ir rezultatai yra saugūs“, – sakė Leifas-Nissenas Lundbækas.

    Rinka keičiasi: nuo įrankių prie platformų

    „Noxtua“ strategija remiasi prielaida, kad teisinis DI sparčiai evoliucionuos iš atskirų funkcijų į platformą, sujungiančią kasdienius teisininkų darbo įrankius. Tokia kryptis matoma ir platesnėje rinkoje, kur specializuoti sprendimai konkuruoja su universaliais modelių tiekėjais bei tarptautinėmis teisės platformomis.

    Bendrovė taip pat akcentuoja europietišką suvereniteto ir infrastruktūros elementą: sprendimas vystomas bendradarbiaujant su vietiniais partneriais, kad būtų galima diegti sprendimus ir institucijoms, įskaitant teismų sistemą. Šiame segmente svarbiausiais argumentais tampa ne vien našumas, bet ir duomenų kontrolė bei atitiktis reglamentams.

    „Mūsų tikslas yra mažiau išorinio blizgesio ir daugiau turinio: saugumas, duomenys ir realūs klientų poreikiai“, – sakė Leifas-Nissenas Lundbækas.

  • Berlyno „mika“ pritraukė 6 mln. eurų: DI pagrįsta alternatyva mokesčių konsultantams Vokietijoje

    Berlyno „mika“ pritraukė 6 mln. eurų: DI pagrįsta alternatyva mokesčių konsultantams Vokietijoje

    Investicija augimui ir platformai

    Berlyne įsikūręs vertikalus dirbtinio intelekto startuolis „mika“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė kuria DI pagrįstą alternatyvą tradicinėms mokesčių konsultavimo įmonėms, orientuotą į Vokietijos mažas ribotos atsakomybės bendroves.

    Finansavimo raundui vadovavo Smedvig Ventures, prisidėjo „Wecken & Cie.“ (Care4 AG) šeimos biuras ir keli privatūs investuotojai. Esami investuotojai Keen Venture Partners ir Dutch Founders Fund taip pat padidino savo dalį bendrovėje.

    Kuo skiriasi DI pagrįstas modelis

    „mika“ teigia ne tiesiog skaitmenizuojanti mokesčių konsultavimo praktiką, o iš naujo sukonstruojanti buhalteriją, mokesčius ir finansų procesus kaip DI pagrįstą finansų operacinę sistemą. Platforma apima kasdienę apskaitą, PVM deklaracijas, metines ataskaitas ir mokesčių deklaravimą.

    Tokios pareigos Vokietijoje taikomos kiekvienai GmbH ir UG, o klaidos gali atsiremti į nepriemokas ar sankcijas. Be to, taisyklės išskaidytos per skirtingus teisės aktus ir reguliariai keičiasi, todėl smulkiam verslui tai tampa sudėtinga ir brangu.

    „Nuo pirmos GmbH dienos įkūrėjams sakoma, kad reikia mokesčių konsultanto, ir kai kurie net mano, jog tai yra teisinė prievolė. Mums akivaizdu, kad taip neturi veikti, todėl su DI mažiname šią kliūtį“, – sakė „mika“ vadovė Agnieszka Walorska.

    Bendrovė platformos pagrindu įvardija nuosavą DI pritaikytą didžiąją knygą, sukurtą pagal Vokietijos apskaitos logiką. Sistema skaito kvitus ir mokėjimus, kategorizuoja operacijas, įrašo jas į apskaitą ir paaiškina vartotojui, ką reiškia konkretus įrašas.

    „mika“ pabrėžia, kad dalis procesų vyksta be žmogaus įsikišimo, tačiau rezultatus prižiūri ir sudėtingesniais atvejais įsitraukia įmonėje dirbantys buhalteriai. Individuali mokesčių konsultacija, anot bendrovės, kol kas pilnai neautomatizuojama, todėl naudojamasi licencijuotų konsultantų tinklu.

    Augantys klientų skaičiai ir pajamos

    „mika“ buvo įkurta 2022 metais, o 2024 metais bendrovė persitvarkė ir veiklą perorientavo vadovaujant naujai komandai. Įmonę šiuo metu veda vadovė ir įkūrėja Agnieszka Walorska, finansų vadovas Luke Linnekuhle ir technologijų vadovas Henry Müssemann.

    Bendrovės duomenimis, metų pradžioje platformą naudojo apie 400 GmbH ir UG, dabar jų yra daugiau nei 750. Iš pradžių dominavo skaitmeninės paslaugos, tačiau klientų portfelis išsiplėtė į SaaS, nekilnojamojo turto ir elektroninės prekybos sektorius.

    „mika“ taip pat teigia, kad pajamos auga daugiau nei 20 proc. kas mėnesį, o 2026 metų liepos mėnesį pasiekė 1 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą. Naujai pritrauktos lėšos bus skirtos plėtrai ir produkto tobulinimui, siekiant didesnio automatizavimo ir platesnio paslaugų spektro smulkioms įmonėms.

  • Vokietijos SPRIND ir Nyderlandų NADI skiria 40 mln. eurų: siekis paspartinti DI lustų kūrimą Europoje

    Vokietijos SPRIND ir Nyderlandų NADI skiria 40 mln. eurų: siekis paspartinti DI lustų kūrimą Europoje

    Vokietijos Federalinė proveržio inovacijų agentūra SPRIND ir Nyderlandų Nacionalinė ardančių inovacijų agentūra NADI pradėjo bendrą 40 mln. eurų programą, skirtą sparčiau kurti naujos kartos Europos DI lustus. Iniciatyva pavadinta DI vietinio lustų projektavimo iššūkiu ir orientuota į radikaliai greitesnį lustų kūrimo ciklą.

    Abi agentūros teigia siekiančios sumažinti laiką nuo idėjos iki veikiantį sprendimą turinčio projekto nuo metų iki savaičių. Programos sumanymas siejamas su Europos pastangomis stiprinti technologinį savarankiškumą, ypač srityse, kuriose priklausomybė nuo išorinių tiekėjų tapo akivaizdi dėl tiekimo grandinių ir energetikos kainų svyravimų.

    Pinigai ir atranka per du etapus

    Programa suplanuota dviem etapais per maždaug 20 mėnesių. Pirmajame etape, kuris turėtų vykti nuo 2026 metų lapkričio iki 2027 metų liepos, numatyta atrinkti septynias komandas ir kiekvienai skirti po 2,6 mln. eurų.

    Antrajame etape dar vieniems metams būtų atrinktos trys komandos, kurios gautų po 7 mln. eurų. Be finansavimo, dalyviams žadamas techninis ir komercinis konsultavimas, kad projektai priartėtų prie rinkos ir realių užsakovų.

    Ką reiškia DI vietinis lustų dizainas?

    Iniciatyva siekia išplėsti DI valdomų metodų taikymą lustų projektavime, kai modeliai ir optimizavimo agentai padeda ieškoti architektūrinių sprendimų, greičiau tikrinti hipotezes ir gerinti energijos vartojimo efektyvumą. Galutinis tikslas – pasiekti tokį automatizavimo lygį, kad DI sistemos galėtų atlikti didelę dalį projektavimo darbo su minimalia žmogaus priežiūra.

    Programoje akcentuojama, kad orientyras yra gamybai parengti sprendiniai, skirti didelio našumo DI išvedimui ir mokymui. Taip pat išskiriami kriterijai, susiję su masteliu, energiniu efektyvumu ir sąnaudomis, nes būtent čia matomas vienas didžiausių barjerų platesniam DI diegimui.

    Institucinis fonas ir Europos ambicijos

    NADI oficialiai pristatyta 2026 metų rugsėjo 15 dieną, kai Nyderlandų ekonomikos reikalų ministrė Heleen Herbert apie agentūrą pranešė per šalies biudžeto dieną. Agentūra kuriama pagal ARPA tipo modelį, kurį Vokietijoje SPRIND taiko nuo 2019 metų, o Jungtinėje Karalystėje panašiu principu veikia ARIA.

    „Pirmosios NADI programos startas yra aiškus Europos signalas: jungiame bendradarbiavimą ir inovacijas, kad atsirastų daugiau tarptautinių proveržių“, – sakė SPRIND iššūkių vadovas Jano Costard.

    Nyderlanduose NADI kūrimą pavesta vystyti verslininkui ir „Cradle“ įkūrėjui Jelle Prins, kartu dirbant su „DeepTech“ investuotoja Beau-Anne Chilla. NADI modelis paremtas iššūkiais grįstomis programomis, o Nyderlandų vyriausybė agentūrai yra numačiusi 500 mln. eurų ir ankstyvojo pirkėjo vaidmenį, kad sprendimai greičiau pasiektų rinką.

    „NADI misija – skatinti proveržio inovacijas didelės visuomeninės ir ekonominės svarbos srityse, todėl pirmąjį iššūkį pradedame su SPRIND tema, strategiškai svarbia Nyderlandams ir Europai“, – sakė NADI bendraįkūrėjas Jelle Prins.

    Platesniame kontekste tai dera su Europos siekiu mažinti priklausomybę nuo JAV ir Kinijos puslaidininkių ekosistemų, ypač dizaino ir įrankių grandyse. Vokietijos pramoninė bazė ir Nyderlandų puslaidininkių ekosistema, kurioje svarbų vaidmenį atlieka ASML bei NXP, laikomos vienu iš pagrindų, ant kurių bandoma kurti stipresnę europinę lustų kompetenciją.

  • Stokholmo „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų: DI perima administravimą, pardavėjai daugiau laiko skiria klientams

    Stokholmo „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų: DI perima administravimą, pardavėjai daugiau laiko skiria klientams

    3 mln. eurų investicija

    Stokholme įsikūręs startuolis „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Ji skirta plėsti DI pardavimų agento sprendimą, kuris automatizuoja administracines užduotis ir išlaisvina laiką tiesioginiam darbui su klientais.

    Šis raundas įvyko praėjus maždaug dešimčiai mėnesių po ankstesnės investicijos, kuri siekė apie 600 000 eurų. Iš viso „Spiich“ finansavimas dabar sudaro apie 3 600 000 eurų.

    „Dauguma pardavimų įrankių žadėjo grąžinti laiką, bet galiausiai pridėdavo dar vieną sistemą, kurią reikia pildyti“, – sakė Louise Lachmann.

    Investicijų raundui vadovavo Kopenhagoje veikiantis fondas Ugly Duckling Ventures, o prie jo prisijungė Alliance VC ir Cherry Ventures. Ankstesnis investuotojas Ampli Ventures taip pat dalyvavo su papildoma investicija, o tarp rėmėjų minimi ir verslo angelai iš kelių technologijų bendrovių.

    Ką automatizuoja „Spiich“

    „Spiich“ 2025 metais Stokholme įkūrė Johan Torssell ir Dennis Hadzialic. Komanda kuria DI agentus, kurie atlieka potencialių klientų paiešką, ruošia susitikimams, atnaujina CRM įrašus ir generuoja tolesnius veiksmus po pokalbių.

    Bendrovė remiasi prielaida, kad didelė pardavėjų darbo dalis vis dar „sudega“ ne pardavime, o administravime. Plačiai cituojamas „Salesforce“ vertinimas rodo, kad su administraciniais darbais gali būti susiję iki 78 proc. pardavėjų laiko, todėl automatizavimas tampa viena didžiausių B2B komandų produktyvumo temų.

    „Mes nekūrėme „Spiich“, kad pakeistume pardavėjus. Sukūrėme tam, kad jie pagaliau galėtų pardavinėti“, – sakė Johan Torssell.

    Augimas ir planai Europoje

    „Spiich“ teigia jau aptarnaujanti daugiau nei 50 klientų 15 šalių Europoje, JAV ir Pietų Amerikoje. Tarp minimų klientų yra NORNORM, „ProfitMetrics“, Zaver, Airmee, Rebaba ir Epiminds.

    Startuolio duomenimis, klientai esą padvigubino susitikimų skaičių, potencialių klientų paieškai skiriamą laiką sumažino iki 90 proc., o rinkos aprėptį padidino kelis kartus. Bendrovė taip pat nurodo daugiau kaip 100 proc. mėnesinį metinių pasikartojančių pajamų augimą 2026 metų pirmoje pusėje ir daugiau kaip 160 proc. grynųjų pajamų išlaikymą.

    Gautas lėšas „Spiich“ planuoja skirti inžinerijos ir rinkos plėtros komandoms auginti bei plėtrai Europoje. Bendrovė taip pat siekia pozicionuotis kaip platesnė platforma, apimanti el. laiškus, susitikimus ir kitus signalus, kad pardavimų komanda turėtų ne tik produktyvumo įrankį, bet ir sprendimą, padedantį priimti veiksmų sprendimus.

  • „Neuralink“ parodė stulbinantį proveržį: ALS pacientas vėl prabilo vien mintimis

    „Neuralink“ parodė stulbinantį proveržį: ALS pacientas vėl prabilo vien mintimis

    Elono Musko įmonė „Neuralink“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame klinikinio tyrimo dalyvis, ALS sergantis Terry, atkuria galimybę komunikuoti balsu. Vyras nebeištaria žodžių aiškiai, tačiau dabar gali generuoti sintezuotą kalbą, naudodamas vien mintis.

    Įraše rodoma, kad sistema geba atpažinti kalbos ketinimą ir paversti jį garsu, o balsas atkuriamas pagal paciento ankstesnius įrašus. Emociškiausia akimirka tapo pirmą kartą po ligos progresavimo žmonai ištarti žodžiai „aš tave myliu“, – būtent tai ir išplatino žinią socialiniuose tinkluose.

    Kaip veikia N1 ir kalbos dekodavimas

    „Neuralink“ teigia, kad N1 implantas fiksuoja neuroninius signalus smegenų srityse, susijusiose su kalbos planavimu. Šie signalai dekoduojami, o tuomet perduodami į balso generavimo modulį, siejamą su Elono Musko bendrove „xAI“ ir jos „Grok Voice“ sprendimu.

    Mokymas, kaip nurodoma pristatyme, vyko etapais: iš pradžių pacientas bandė imituoti kalbėjimo judesius, kad sistema surinktų pakankamai pažymėtų signalų. Vėliau pereita prie įsivaizduojamos kalbos, kai žmogus nebejudina lūpų, o tik mintyse formuoja žodžius.

    Kuo tai skiriasi nuo ankstesnių bandymų

    Smegenų ir kompiuterio sąsajų sprendimai, skirti komunikacijai, vystomi ne vienerius metus, o akademiniuose projektuose yra demonstruota ir teksto, ir kalbos generacija. Vis dėlto ankstesni metodai dažnai reikalavo aktyvios artikuliacijos bandymų arba pateikdavo anonimišką, su pacientu nesusietą sintetinį balsą.

    Šiuo atveju pabrėžiama asmeninio balso rekonstrukcija ir perėjimas prie įsivaizduojamos kalbos, kas teoriškai gali mažinti nuovargį žmonėms, kurių motoriniai gebėjimai stipriai riboti. Tačiau kol kas tai išlieka individualiu klinikinio tyrimo rezultatu, o ne plačiai pritaikoma medicinine paslauga.

    Ką būtina žinoti apie klinikinį tyrimą

    Terry yra vienas iš dalyvių klinikiniame tyrime, registruotame ClinicalTrials.gov, kuris skirtas komunikacijos atkūrimui naudojant robotu implantuojamą smegenų ir kompiuterio sąsają. Viešai projektas siejamas su pavadinimu VOICE, o „Neuralink“ akcentuoja, kad dalyvių rezultatai gali skirtis.

    Įmonė nepateikė svarbių detalių, tokių kaip implanto įdiegimo data, žodyno apimtis, tikslumo rodikliai ar uždelsimas tarp minties ir sugeneruoto garso. Nepriklausomų, recenzuotų publikacijų apie VOICE dalyvių grupės rezultatus kol kas nėra, todėl technologijos efektyvumą ir ribas objektyviai įvertinti sudėtinga.

    Taip pat pabrėžiama, kad N1 yra tiriamas įrenginys: JAV Maisto ir vaistų administracijos suteiktas Breakthrough Device Designation statusas reiškia spartesnį vertinimo kelią, bet nėra leidimas komerciniam naudojimui. Kol nebus daugiau duomenų ir reguliacinių sprendimų, prieiga iš esmės apsiriboja tik klinikinių tyrimų dalyviais.

  • Meta Muse aplenkė „ChatGPT“ JAV: DI agentas pats skambina, pildo formas ir moka už pirkinius

    Meta Muse aplenkė „ChatGPT“ JAV: DI agentas pats skambina, pildo formas ir moka už pirkinius

    JAV programėlių rinkoje sparčiai išpopuliarėjo „Meta“ sukurta „Muse“ – DI agentas, kuris ne tik atsako į klausimus, bet ir realiai atlieka užduotis vartotojo vardu. Skelbiama, kad per trumpą laiką ši programėlė atsirado tarp dažniausiai parsisiunčiamų nemokamų programėlių JAV ir aplenkė „ChatGPT“.

    Esminis skirtumas nuo įprastų pokalbių robotų tas, kad agentas gali naršyti internete, pildyti formas, siųsti laiškus ar bandyti rezervuoti paslaugas. Praktikoje tai reiškia, kad DI gali paskambinti draudikui, užregistruoti vizitą ar derėtis dėl sąskaitos, o prireikus perduoti pokalbį žmogui.

    Kas yra DI agentai ir kodėl tai svarbu

    DI agentais vadinamos sistemos, kurios gauna įrankius veikti: naršyklę, prieigą prie paskyrų, kalendoriaus ar mokėjimų. Tokia kryptis laikoma viena ryškiausių 2024–2026 metų tendencijų, nes pažadas paprastas – mažiau rutinos ir daugiau automatizuotų kasdienių veiksmų.

    Tačiau ši naujovė keičia ir rizikų profilį: jei pokalbių robotas daugiausia generuoja tekstą, tai agentas gali atlikti realius veiksmus, kurie turi finansinių ar teisinių pasekmių. Dėl to daug dėmesio skiriama leidimų valdymui, tapatybės patvirtinimui ir apsaugai nuo neteisėto prisijungimų ar mokėjimų inicijavimo.

    Populiarumas, kainodara ir plėtra

    Nors „Meta“ oficialių detalių apie vartotojų skaičių viešai pateikia nedaug, analitikos bendrovės skelbė apie milijonines instaliacijas per pirmąsias savaites. Spartų augimą padeda užtikrinti ir tai, kad „Muse“ integruojama į „Meta“ ekosistemą, kurioje dominuoja „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“.

    Programėlė siūloma nemokamai su naudojimo ribojimais, o didesnėms apimtims taikomi mokami planai, kurių kaina siekia maždaug 20–100 JAV dolerių per mėnesį, tai yra apie 20–90 eurų per mėnesį. Tokia kainodara artima kitiems rinkos lyderiams, tačiau agentų atveju vartotojai tikisi ne gražesnių atsakymų, o realiai sutaupyto laiko.

    Kodėl Europoje gali vėluoti

    „Muse“ šiuo metu siejama pirmiausia su JAV rinka, o Europoje jos prieinamumas gali vėluoti. DI agentui, kuriam suteikiama prieiga prie pašto, kalendoriaus ar mokėjimų duomenų, taikomi griežtesni privatumo ir saugumo reikalavimai, todėl diegimas privalo atitikti BDAR ir ES DI aktą.

    Be to, agentų veikimas priklauso ir nuo pačių paslaugų teikėjų politikos: dalis svetainių riboja automatizuotus veiksmus, ypač atsiskaitymo metu. Tai reiškia, kad net ir technologiškai pažangus agentas gali susidurti su blokavimu, o kai kuriose situacijose vis tiek prireiks žmogaus patvirtinimo.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI agentų sėkmę lems pasitikėjimas: ar vartotojai sutiks suteikti prieigą prie jautrių paskyrų ir mokėjimų, ir ar platformos sugebės užtikrinti aiškų leidimų valdymą. Jei šie klausimai bus išspręsti, DI agentai gali tapti nauju standartu kasdienėms skaitmeninėms užduotims.

  • Lenkijos regioniniai oro uostai žada investuoti apie 2,3 mlrd. eurų: valdžia žada paramą ir toliau

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas tikina, kad šalies regioniniai oro uostai turi aiškią perspektyvą net ir vystant naują centrinį oro uostą tarp Lodzės ir Varšuvos. Pasak jo, valstybės politika bus „dviejų bėgių“: lygiagrečiai bus remiami tiek strateginiai nacionaliniai, tiek regioniniai projektai.

    Ministras pabrėžė, kad Lenkijos aviacijos rinka pastaraisiais metais sparčiai augo, o regioninių oro uostų vaidmuo didėja. Jo teigimu, vien praėjusiais metais Lenkijos oro uostai aptarnavo daugiau kaip 66 mln. keleivių, iš jų per 41 mln. teko regioniniams oro uostams.

    Investicijos iki 2032 metų

    Konferencijoje Katovicuose ministras sakė, kad regioniniai oro uostai iki 2032 metų planuoja investuoti apie 10 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 2,3 mlrd. eurų. Jis pridūrė, kad reali suma gali būti dar didesnė, nes dalis projektų bręsta greičiau, nei numatyta ankstesniuose planuose.

    Pasak ministro, investicijų apimtys, matomos tokiuose oro uostuose kaip Krokuvoje ar Katovicuose, suteikia daugiau užtikrintumo su aviacija susijusioms sritims. Jis atkreipė dėmesį, kad iš augančios keleivių paklausos tiesiogiai laimi ir skaitmeniniai, informacinių technologijų bei logistikos sektoriai.

    Balansas tarp reikalavimų ir augimo

    Klimczakas ragino išlaikyti pusiausvyrą tarp aplinkosauginių tikslų ir sektoriaus konkurencingumo. Jis pripažino, kad reikalavimai aviacijai didėja, tačiau, jo teigimu, pernelyg griežtas reguliavimas gali mažinti Europos ir Lenkijos galimybes konkuruoti globaliai.

    „Suprantu visus ekologinius ir aplinkosauginius reikalavimus, bet turi būti balansas, turi būti pusiausvyra“, – sakė Dariuszas Klimczakas.

    Ministras taip pat akcentavo saugumo reikalavimų augimą tiek investicijų, tiek teisėkūros srityje. Jis priminė apie teisės aktų pakeitimus, susijusius su oro uostų saugumo patikros organizavimu, ir akcentavo, kad strateginių projektų teisinė aplinka turi trumpinti įgyvendinimo laiką.

    Kartu reikės ir kelių, ir geležinkelio

    Ministro teigimu, regioninių oro uostų plėtra neatsiejama nuo kelių ir geležinkelių infrastruktūros, kurią turi užtikrinti valstybė ir savivaldybės. Jis kaip pavyzdį minėjo Katovicų ir Krokuvos krypties A4 magistralę, kurios modernizavimas siejamas su didelės apimties darbais ir kelių juostų plėtra.

    Kalbėdamas apie platesnį šalies ekonomikos impulsą, ministras užsiminė, kad dideli tarptautiniai renginiai galėtų paspartinti infrastruktūros modernizavimą. Jis svarstė, kad pasaulio futbolo čempionato organizavimas ar bendras rengimas 2038 arba 2042 metais galėtų mobilizuoti papildomas investicijas ir spartinti projektų įgyvendinimą.

  • Lūžis Rusijos ir Ukrainos derybose? JAV mini ribotas paliaubas dėl grūdų ir energetikos

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Rusija ir Ukraina rodo susidomėjimą ribotomis paliaubomis, kurios apimtų grūdų eksportą ir energetikos infrastruktūrą. Pasak jo, tokia schema karo neužbaigtų, tačiau galėtų sumažinti pasaulinę įtampą dėl energijos išteklių ir maisto rinkų.

    Rubio šią žinią pateikė po susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginių fone. JAV diplomatijos vadovas pabrėžė, kad abi kariaujančios pusės energetiką yra įvardijusios strateginiais taikiniais.

    Kas būtų ribotų paliaubų ašis?

    Kalbant apie energijos sektorių, jautriausia tema išlieka elektros gamybos ir perdavimo infrastruktūra, taip pat naftos ir dujų tiekimo grandinės. Rubio akcentavo, kad energetikos smūgiai veikia ne tik karo lauką, bet ir kasdienį žmonių gyvenimą, ypač artėjant šaltajam sezonui.

    Grūdų klausimas siejamas su Juodosios jūros prekybos maršrutais, uostų ir logistikos saugumu bei draudimo kaštais, kurie tiesiogiai lemia tiekimo kainą pasaulio rinkose. Ribotos paliaubos šioje srityje būtų orientuotos į tai, kad būtų sumažinta rizika kritinei infrastruktūrai ir eksportui.

    „Manau, kad abi pusės išreiškė susidomėjimą tam tikromis ribotomis paliaubomis, kurios apimtų grūdus ir energetiką“, – sakė Marco Rubio.

    Rubio taip pat leido suprasti, kad JAV išlieka atviros tokio formato svarstymui, net jei tai nebūtų visapusiškas ugnies nutraukimas. Jo vertinimu, net dalinis susitarimas galėtų amortizuoti su karu susijusį spaudimą naftos, dujų ir maisto kainoms, o tai aktualu ir Europai.

    Ką signalizuoja Kyjivas ir Vašingtonas?

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu teigė, kad Kyjivas būtų pasirengęs įvairiems paliaubų formatams, kurie užtikrintų energetikos sistemos apsaugą. Jis nurodė, kad JAV ketina perduoti atitinkamus signalus Rusijos pusei.

    JAV valstybės sekretorius pažymėjo, kad karas, jo manymu, greičiausiai nebus išspręstas vien mūšio lauke ir galiausiai vis tiek priartės prie derybų formato. Kartu jis pripažino, kad net ir ribotos paliaubos būtų sudėtingos, nes abi pusės yra įtraukusios energetikos objektus į karinius planus.

    G20 ir platesnės karo plėtros rizikos

    Rubio pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pakviestas į G20 viršūnių susitikimą, planuojamą gruodžio 14–15 dienomis Majamyje, Floridoje. Jo teigimu, tai galėtų tapti proga dialogui ne tik su Trumpu, bet ir su kitais pasaulio lyderiais.

    „Kartais situacija išslysta iš kontrolės taip, kad karas persimeta į kitą pasaulio dalį ar kitą valstybę“, – sakė Marco Rubio.

    JAV diplomatijos vadovas taip pat įvardijo Vašingtono nerimą, kad karas gali išplisti už Ukrainos ribų per hibridines atakas, sabotažą ar net klaidas, kurios galėtų sukelti nenumatytą eskalaciją. Anot JAV, šios rizikos nuolat keliamos įvairiuose susitikimuose su partneriais.

    JAV Valstybės departamentas nurodė, kad Rubio ir Lavrovo pokalbiuose aptarta karo Ukrainoje eiga ir dvišaliai santykiai. Kol kas nėra ženklų, kad ribotų paliaubų idėja būtų virtusi konkrečiu dokumentu, tačiau pats signalas rodo bandymą ieškoti siauresnių, praktiškų susitarimų.

  • „INEOS“ uždaro paskutinę didelę acetilo gamyklą Europoje: tiekimas persikels į JAV ir Kiniją

    Britų chemijos koncernas „INEOS“ paskelbė uždarantis paskutines dideles acetilo produktų gamybos linijas Europoje. Sprendimą įmonė sieja su ilgai išsilaikančiomis aukštomis gamtinių dujų ir elektros kainomis bei augančiais kaštais už anglies dioksido emisijas pagal ES apyvartinių taršos leidimų sistemą.

    Gamyba buvo vykdoma Anglijoje, netoli Kingston upon Hull, kur objektai pastaruoju metu buvo modernizuoti siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dioksido, emisijas. Vis dėlto, įmonės teigimu, net ir efektyvesnės technologijos neatsveria energetikos ir reguliavimo sąnaudų skirtumo lyginant su JAV bei Kinija.

    Kas keičiasi pirkėjams Europoje

    „INEOS“ nurodo, kad Europos ir Jungtinės Karalystės klientai bus aptarnaujami importu, o tiekimas bus perkeliamas į gamybos pajėgumus JAV ir Kinijoje. Acetilo grandinės chemikalai, tokie kaip acto rūgštis ar acto anhidridas, naudojami plačiai: nuo kosmetikos ir ploviklių iki vaistų, tekstilės, statybinių medžiagų.

    Atkreipiamas dėmesys ir į jautresnes sritis, nes šios žaliavos reikalingos ir daliai pramonės procesų, susijusių su gynybos sektoriaus tiekimo grandinėmis. Tai reiškia, kad europiniai pirkėjai didesnę dalį strateginių cheminių produktų bus priversti įsigyti už ES ribų, o tai didina tiekimo riziką krizinių situacijų metu.

    Brangi energija ir CO2 kaštai

    Įmonės vadovas Jimas Ratcliffe’as pabrėžė, kad esant dabartiniams kainų skirtumams Europa praranda konkurencingumą. „Esant dabartinėms dujų kainoms Europoje, kurios yra 12 kartų didesnės nei JAV ir 8 kartus didesnės nei Kinijoje, mes tiesiog nesame konkurencingi“, – sakė J. Ratcliffe’as.

    Jo teigimu, aukštų energijos kainų ir anglies dioksido mokesčių derinys silpnina Europos gamybinę bazę, o investicijos į efektyvumą tampa nepakankamos, kai pagrindinės sąnaudos išlieka struktūriškai didesnės nei konkurentų regionuose. Šis argumentas atspindi platesnę ES pramonės diskusiją, kurioje vis dažniau kalbama apie anglies dioksido nutekėjimo riziką, kai gamyba iškeliauja į šalis su mažesniais kaštais.

    „INEOS“ taip pat teigia, kad gamybos perkėlimas gali turėti ir priešingą efektą klimatui: jei importuojant chemikalus jie gaminami mažiau efektyviose gamyklose, o papildomai didėja transporto jūra apimtys, bendras anglies dioksido pėdsakas gali augti. Nors Hull objektai buvo įvardijami kaip vieni efektyviausių, konkurencinės sąlygos, įmonės vertinimu, tapo nepalankios.

  • Lenkija peržiūri anglies kasybos uždarymo paramą: biudžete numatyti 6 mlrd., bet prašo dar 4 mlrd.

    Lenkijos Energetikos ministerija pranešė šiuo metu neplanuojanti iš esmės keisti subsidijų mechanizmo, skirto anglies kasybos pajėgumų mažinimui. Ministerija tai nurodė atsakydama į parlamentinį paklausimą dėl paramos masto ir galimų papildomų lėšų.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad vyksta analizės, kuriomis tikrinamas iki šiol patvirtintų prielaidų veiksmingumas ir efektyvumas. Nuo jų rezultatų gali priklausyti, ar bus koreguojama metodika ir planuojami paramos dydžiai.

    „Šiame etape neplanuojame esminių pakeitimų, tačiau atliekame analizę, kuri gali tapti pagrindu korekcijoms, jei jos bus būtinos veiksmingam mechanizmo įgyvendinimui“, – teigė Energetikos ministerija.

    Ministerija taip pat nurodė, kad nuo 2026 metų sausio įsigaliojusi įstatymo dėl akmens anglies kasybos sektoriaus veikimo pataisa privertė iš naujo peržiūrėti transformacijos proceso prielaidas. Pokyčiai susiję su naujomis įmonių galimybėmis savarankiškai organizuoti kasyklų likvidavimą bei išmokėti socialines išmokas darbuotojams, nusprendusiems pasitraukti iš sektoriaus.

    Tokie pakeitimai reiškia, kad būtina atnaujinti Europos Komisijai teikiamą notifikavimo prašymą, ypač iš naujo perskaičiuojant transformacijai reikalingas lėšas. Notifikavimas ES lygmeniu yra kritinis, nes be teigiamo Europos Komisijos sprendimo valstybės pagalbos priemonės gali būti laikomos nesuderinamomis su vidaus rinka.

    Finansavimo klausimas tampa vis aktualesnis rengiant 2027 metų biudžetą. Pagal projekto nuostatas anglies kasybos bendrovėms numatyta apie 6 mlrd. eurų, tačiau ministerijos papildomai kreipėsi į finansų ministrą dėl dar maždaug 4 mlrd. eurų valstybės obligacijomis.

    Šis prašymas susietas su naujos paramos sistemos įgyvendinimu ir sąnaudomis, kurios atsiranda mažinant gamybinius pajėgumus, uždarant kasyklas bei finansuojant socialines garantijas. Energetikos ministerija pabrėžia, kad Lenkija siekia užsitikrinti Europos Komisijos pritarimą, kad transformacijos veiksmai galėtų vykti pagal planą ir išvengiant teisinės rizikos dėl neteisėtos valstybės pagalbos.