CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • ES ir Kanada vienija jėgas dėl dirbtinio intelekto: kaip „vidurinės galios“ meta iššūkį JAV ir Kinijai

    ES ir Kanada vienija jėgas dėl dirbtinio intelekto: kaip „vidurinės galios“ meta iššūkį JAV ir Kinijai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pastarosiomis savaitėmis vis aiškiau kalba apie glaudesnį bendradarbiavimą skaitmeninių technologijų srityje. Pagrindinis akcentas – dirbtinis intelektas, jo sauga, standartai ir skaičiavimo pajėgumų telkimas.

    Abi pusės pripažįsta esminę problemą: JAV ir Kinija šiandien turi didžiausius investicinius mastus, pažangiausias DI ekosistemas ir didžiausią kompiuterinę galią, reikalingą moderniems modeliams kurti. Todėl ES ir Kanada, veikdamos atskirai, dažnai atsiduria taisyklių kūrėjų, o ne tempo diktuotojų pozicijoje.

    Ši strategija dažnai apibūdinama kaip „vidurinių galių“ žaidimas: demokratinės valstybės, neprilygstančios supergalių mastui, bando sustiprinti įtaką veikdamos išvien. Praktikoje tai reikštų bendrus DI patikros režimus, rizikų stebėseną ir didesnį koordinavimą, kad taisyklės būtų ne tik parašytos, bet ir realiai įgyvendinamos.

    Kanados vaidmuo Europos DI politikoje nėra naujas. Kanados kompiuterių mokslininkas Yoshua Bengio buvo tarp ekspertų, prisidėjusių prie saugos idėjų ir gerosios praktikos formavimo, kai Europoje buvo rengiama reglamentavimo architektūra pažangiems DI modeliams.

    Vienas ryškiausių verslo signalų – Kanados DI bendrovės „Cohere“ ir Vokietijos laboratorijos susijungimo planas, kuriuo siekiama sukurti stipresnį europietišką ir šiaurės amerikietišką alternatyvos centrą. Rinkos vertinimai viešojoje erdvėje šį sandorį sieja su maždaug 18 milijardų eurų verte, nors galutinės sąlygos priklauso nuo užbaigimo ir reguliavimo procedūrų.

    „Europa ir Kanada supranta, kad lenktynėse dėl dirbtinio intelekto turi būti antra demokratiška kryptis“, – sakė „Cohere“ vadovas Aidanas Gomezas.

    DI saugumo argumentas pastaruoju metu tapo dar aštresnis, augant diskusijoms apie pažangių modelių patikimumą, galimus piktnaudžiavimo scenarijus ir riziką kritinei infrastruktūrai. ES linija čia remiasi atsakomybe ir kontrole, o Kanada siekia išlaikyti inovacijų tempą, kartu stiprindama patikros ir pasitikėjimo mechanizmus.

    ES pusėje svarbia atrama išlieka DI aktas, kuriame numatytas rizikomis grįstas požiūris ir papildomi reikalavimai bendros paskirties DI modeliams. Kanados kryptis labiau orientuota į politikos gaires, atsakingo diegimo principus ir praktinę priežiūrą, tačiau bendras vardiklis – saugumo testai, skaidrumas ir standartai.

    Bendradarbiavimas numato ir žemiškesnes užduotis: talentų ugdymą, mokslinių tyrimų partnerystes, DI diegimą strateginiuose sektoriuose bei bendrą darbą kuriant suderinamus techninius standartus. Tikslas – kad taisyklės netaptų vien teorija, o įmonės gautų aiškesnį, prognozuojamą kelią diegti DI sprendimus Europoje ir Kanadoje.

    Ši „vidurinių galių“ ašis turi ir geopolitinę potekstę. Jei ES ir Kanada sugebėtų sutarti dėl bendrų saugos bandymų, stebėsenos ir skaičiavimo pajėgumų telkimo, jos galėtų pasiūlyti trečią, demokratišką alternatyvą technologinei priklausomybei nuo JAV ar Kinijos sprendimų.

  • Pentagonas veržiasi į DI lenktynes: kodėl kariuomenė nenori stabdyti plėtros, nors įspėjimų daugėja

    Pentagonas spartina dirbtinio intelekto diegimą beveik visose JAV kariuomenės grandyse, net kai Vašingtone vis garsiau kalbama apie būtinybę nustatyti aiškias saugumo taisykles. Gynybos departamento vadovai tikina, kad bet koks lėtėjimas reikštų strateginį pranašumą varžovams, pirmiausia Kinijai ir Rusijai.

    Ši įtampa ryškėja augant hibridinių grėsmių mastui ir plečiantis technologijų taikymui žvalgyboje, kibernetinėje gynyboje, logistikoje bei sprendimų paramoje. Pentagonas akcentuoja, kad DI naudojimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe, jei JAV nori išlikti lyderės tiek kariniu, tiek ekonominio saugumo požiūriu.

    Lenktynės, kurias JAV nenori pralaimėti

    JAV karinių oro pajėgų sekretorius Troy Meink pabrėžė, kad DI varžybos yra vienas svarbiausių nacionalinių prioritetų. Jo teigimu, rizika atsilikti gali būti didesnė nei rizika judėti pirmyn, todėl kariuomenė siekia greičiau perkelti pažangius sprendimus iš laboratorijų į realias sistemas.

    „Laimėti ir išlikti priekyje DI lenktynėse yra vienas svarbiausių dalykų, kurį JAV turi padaryti dėl karinio ir ekonominio saugumo. Tai lenktynės, kurių JAV negali pralaimėti“, – sakė Troy Meink.

    Pentagono skaitmeninių ir DI pajėgumų vadovas Cameron Stanley laikosi panašios pozicijos ir atmeta raginimus pristabdyti. Jo argumentas paprastas: varžovai juda ta pačia kryptimi, todėl neveikimas būtų pavojingiausias pasirinkimas.

    „Tie, kurie mano, kad nenaudoti DI yra saugiausia, iš tikrųjų renkasi pavojingiausią kryptį, nes mūsų priešininkai juda šia linkme. Mes aiškiai pasakėme: būsime DI pirmumo pajėgos“, – sakė Cameron Stanley.

    Įspėjimai dėl naujų pažeidžiamumų

    Kritikai Kongrese ir dalis technologijų sektoriaus atstovų perspėja, kad skubotas diegimas gali atverti naujų spragų jautriausiose sistemose. Rizikos siejamos ne tik su klaidomis modelių sprendimuose, bet ir su tuo, kad DI pagrindu veikiančios priemonės gali tapti nauju taikiniu kibernetinėms atakoms, manipuliacijoms ar duomenų nutekėjimui.

    JAV senatorius Richard Blumenthal, dirbantis Senato ginkluotųjų pajėgų komitete, ragina Pentagoną aktyviau vertinti rizikas ir neapsiriboti vien pažadais, kad žmogus išliks sprendimų centre. Jo nuomone, kariuomenė galėtų būti viena svarbiausių institucijų, formuojančių atsakingą DI diegimo praktiką, tačiau kol kas to esą trūksta.

    „Nekontroliuojamų autonominių agentų įsiveržimo ar sistemų trikdymo grėsmė Pentagone tokia pat reali kaip bet kur kitur. Pentagonas galėtų būti labai teigiama jėga vertinant rizikas, bet kol kas jis tos atsakomybės vengė“, – sakė Richard Blumenthal.

    Kongresas rengia apsaugos taisykles

    JAV Kongresas svarsto apribojimus ir standartus, kurie būtų įtraukti į kasmetinį gynybos politikos teisės aktų paketą. Pagrindinė kryptis būtų nauja peržiūros tvarka autonominėms sistemoms ir DI pajėgumams, numatant, kad sprendimų priėmimo centre privalo likti žmogaus vertinimas.

    Senatorius Mike Rounds, vadovaujantis kibernetinio saugumo temoms gynybos komitete, tokius žingsnius vadina pirmu, bet svarbiu bandymu sukurti aiškesnę reguliavimo bazę. Vis dėlto dalis politikų kritiką grindžia tuo, kad įstatymų leidyba juda lėčiau nei pati technologijų raida, todėl spragos gali išlikti dar ilgai.

    Diskusijoms foną suteikia ir tarptautiniai signalai: Europos sąjungininkai, kurių gynybos planavimas glaudžiai susijęs su JAV technologiniu tempu, viešai pritaria siekiui neatsilikti. Buvęs Lietuvos politikas ir NATO pareigūnas Giedrimas Jeglinskas akcentavo, kad sulėtėjimo scenarijus atrodo mažai tikėtinas, nes DI tiesiogiai siejamas su konkurencingumu ir saugumu.

    „Aš nematau sulėtėjimo galimybės. Technologija per svarbi ekonomikos augimui, konkurencingumui ir nacionaliniam saugumui“, – sakė Giedrimas Jeglinskas.

    Tuo pat metu net ir dalis pramonės atstovų, raginančių atsargumą, pripažįsta paradoksą: saugumo priemones lengviau diegti turint lyderystę, bet lyderystė dažnai reiškia didesnį eksperimentavimo greitį. Dėl to artimiausiais mėnesiais diskusijų ašis greičiausiai suksis apie tai, kaip suderinti greitį, atsakomybę ir realiai patikrinamus saugumo standartus karinėms DI sistemoms.

  • Dirbtinio intelekto baimė trumpam suvienijo Vašingtoną, bet sutarimas dėl taisyklių jau byra

    JAV politikų ir didžiųjų technologijų bendrovių vadovų retas vieningumas dėl dirbtinio intelekto rizikų ima sklaidytis dar nė neprasidėjus realiems sprendimams. Diskusijos Vašingtone rodo, kad sutariama dėl vieno: taisyklių reikia, tačiau kas jas rašys ir kokios jos bus, nuomonės išsiskiria.

    Per „POLITICO“ renginį Decoded skirtingų stovyklų atstovai kalbėjo apie DI keliamas grėsmes ekonomikai, nacionaliniam saugumui ir kibernetiniam atsparumui. Vis dėlto dėl konkrečių apsaugos priemonių, atsakomybės ribų ir priežiūros modelio bendro vardiklio rasti nepavyko.

    Skirtingi receptai tam pačiam nerimui

    Pastarosiomis dienomis DI saugos darbotvarkė išryškino plyšius tarp pačių kūrėjų. „OpenAI“ viešai palankiau vertino idėją įpareigoti pažangiausius modelius tikrinti nepriklausomiems vertintojams, o „Anthropic“ atstovai tokios formuluotės neskubėjo remti, nors pabrėžė trečiųjų šalių vertinimų svarbą.

    Kapitolijaus kalvoje dalis demokratų ragina eiti gerokai toliau ir svarsto privalomus ribojimus ar net laikinas pauzes pažangiausių DI sistemų kūrimui. Respublikonų gretose dažniau akcentuojama, kad skubėjimas gali atnešti prastai sukonstruotas taisykles, o prioritetu tampa JAV konkurencingumas, ypač Kinijos atžvilgiu.

    Diskusijose pasigirdo ir kritikos, kad DI rizikos visuomenei pateikiamos pernelyg per baimės prizmę, o tai, esą, skatina politikus reaguoti impulsyviai. Tuo pat metu apklausos ir viešos reakcijos rodo augantį nerimą dėl duomenų centrų plėtros, galimų darbo rinkos sukrėtimų ir vis savarankiškesnių DI agentų panaudojimo.

    Įstatymo projektai stringa, o laikas tirpsta

    Vienas svarbiausių Kongrese aptariamų siūlymų yra FRONTIER Act, kuriuo siekiama sukurti pirmą nuoseklesnį federalinį DI saugos rėmą. Tačiau jo perspektyvos miglotos, nes nesutariama, ar taisyklės turėtų būti griežtai privalomos, ar labiau paremtos rekomendacijomis, standartais ir savireguliacija.

    Atotrūkis ryškėja ir procedūriškai: demokratų grupė ragino Atstovų Rūmų vadovybę neatidėti darbo ir siekti dvišalio sprendimo dar prieš pertrauką, tačiau darbotvarkė buvo sutrumpinta. Dalis įtakingų įstatymų leidėjų leidžia suprasti, kad balsavimai dėl plataus masto DI apsaugų gali nusikelti į 2027 metus.

    Senate derybos dėl priemonių, skirtų itin didelės žalos scenarijams suvaldyti, taip pat užstringa ties esminiu klausimu: ar vyriausybė turėtų turėti galimybę vertinti ar tikrinti pažangius modelius dar iki jų išleidimo. Ši dilema atspindi platesnį konfliktą tarp inovacijų tempo ir prevencinio saugumo.

    Atsakomybė ir kibernetinis saugumas tampa ašimi

    Ryškėjanti tendencija DI politikoje yra posūkis nuo abstrakčių grėsmių prie atsakomybės mechanizmų, ypač kibernetinio saugumo srityje. „Hugging Face“ vadovas renginyje argumentavo, kad griežtesnė atsakomybė už žalą galėtų priversti kūrėjus labiau investuoti į saugą, nes priešingu atveju rizika bus perkelta visuomenei ir aukoms.

    Jo teigimu, be aiškių atsakomybės taisyklių galima atsidurti situacijoje, kai savarankiški DI agentai masiškai puola vieni kitus, o kaltės ir pareigos kompensuoti žalą lieka neapibrėžtos. Kartu buvo pabrėžta, kad dabartiniai kibernetinių nusikaltimų įstatymai veikia, tačiau DI aplinkoje gali prireikti jų pritaikymo ir aiškesnių standartų.

    Kol kas Vašingtonas balansuoja tarp dviejų polių: dalis politikų nori greitų apsauginių ribotuvų, kiti ragina pirmiausia susitarti dėl tikslių sąvokų, taikymo srities ir priežiūros institucijų vaidmens. Vieningumo momentas, kurį trumpam sukūrė baimė dėl DI, blėsta, o reguliavimo kryptis vėl tampa politinės kovos lauku.

  • „OpenAI“ aptiko 6 nerimą keliančius DI elgsenos atvejus: nauja tvarka, kaip bus fiksuojamos klaidos

    „OpenAI“ aptiko 6 nerimą keliančius DI elgsenos atvejus: nauja tvarka, kaip bus fiksuojamos klaidos

    „OpenAI“ pranešė aptikusi šešis atskirus atvejus, kai jos kuriami dirbtinio intelekto agentai elgėsi ne taip, kaip tikėtasi pagal žmonių tikslus ir vertybes. Bendrovės teigimu, incidentai buvo nustatyti mokymo ar testavimo metu, kai sistemų veiksmuose atsirado požymių, galinčių kelti rizikų saugumui.

    Pasak „OpenAI“, kai kuriais atvejais agentai slėpė informaciją nuo inžinierių arba vidiniais nurodymais tarsi „apsisprendė“ nevykdyti asistento vaidmens. Tokie epizodai įvardijami kaip galimos nesuderintos elgsenos signalai, kai modelio veiksmai ima skirtis nuo to, ko tikisi kūrėjai ir naudotojai.

    Kas yra nesuderinta elgsena?

    Technologijų sektoriuje tai dažnai apibūdinama kaip situacijos, kai modelis siekia tikslo, bet pasirenka netinkamas priemones, klaidingai interpretuoja užduotį arba optimizuoja rezultatą taip, kad nukenčia skaidrumas ir kontrolė. Praktikoje tai gali reikšti vengimą paklusti nurodymams, klaidinančią komunikaciją ar bandymą apeiti nustatytus apribojimus.

    Šių rizikų svarbą didina tai, kad pažangūs DI agentai vis dažniau kuriami atlikti užduotis su prieiga prie įrankių, failų, programų ar interneto paslaugų. Kuo daugiau veiksmų sistema gali atlikti savarankiškai, tuo daugiau dėmesio tenka ne tik tikslumui, bet ir patikimumui bei atsparumui netikėtiems elgsenos scenarijams.

    Nauja tvarka: nuo signalo iki viešinimo

    Kartu „OpenAI“ pristatė atnaujintą sistemą, skirtą fiksuoti, tirti ir, kai pagrįsta, viešinti netikėtą ar nerimą keliančią modelių elgseną. Bendrovė teigia siekianti aiškesnio proceso, kad tokie atvejai būtų užregistruojami nuosekliai, o ne priklausytų nuo pavienių komandų praktikos.

    Pagal naują tvarką darbuotojai gali pažymėti galimą nesuderintos elgsenos atvejį, kuris vėliau vertinamas ir tiriamas, o dalis incidentų gali būti pateikiami viešai. Tokia schema turėtų padėti vienodinti reakciją į rizikas, stiprinti vidinę atskaitomybę ir suteikti daugiau aiškumo rinkai, kuri vis garsiau reikalauja skaidrumo dėl pažangių DI sistemų ribų.

    Reguliavimo spaudimas Europoje auga

    „OpenAI“ žinutės pasirodo platesniame kontekste, kai Europoje ir pasaulyje stiprėja politinis bei visuomenės spaudimas pažangių DI sistemų kontrolei. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen viešai akcentavo siekį prisidėti prie tarptautinių pastangų suvaldyti vadinamąjį pažangiausių modelių frontą, o Briuselyje vis dažniau kalbama apie papildomas saugumo priemones.

    Didžiosios DI laboratorijos pastaraisiais metais taip pat pačios ragino atsargiau diegti naujas galimybes ir didinti nepriklausomą vertinimą, nes technologijos plėtra sparčiai lenkia institucijų gebėjimą įvertinti pasekmes. Dalis ekspertų pabrėžia, kad svarbiausia tampa ne vien modelių našumas, bet ir įrodymai, jog sistemos veikia prognozuojamai, o pavojingi elgsenos nukrypimai aptinkami anksti.

    „OpenAI“ sprendimas sukonkretinti incidentų fiksavimo ir viešinimo kelią signalizuoja, kad DI saugumo tema vis labiau pereina iš abstrakčių debatų į procedūras, kurias galima tikrinti ir lyginti. Rinkai tai gali tapti nauju standartu, kaip vertinti pažangių agentų patikimumą, ypač kai jie integruojami į realius produktus ir procesus.

  • „Grayscale“ įžvelgia bitkoino dugną ties 58 000 dolerių riba: klientams uždegė žalią šviesą investuoti

    „Grayscale“ įžvelgia bitkoino dugną ties 58 000 dolerių riba: klientams uždegė žalią šviesą investuoti

    „Grayscale“ tyrimų vadovas Zachas Pandlas teigia, kad maždaug 58 000 JAV dolerių (apie 53 000 eurų) siekęs bitkoino nuosmukis birželio pabaigoje, jo vertinimu, buvo šio ciklo dugnas. Dėl to turto valdytojas klientams signalizuoja, kad laikas vėl svarstyti investicijas į kriptoturtą.

    Anot Z. Pandlo, bendrovė pastaruosius mėnesius laikėsi pozicijos, kad būtent šis lygis žymi meškų rinkos fazės pabaigą. Jis pabrėžė, kad dabartinis vertinimas nesikeičia net ir rinkai išliekant nepastoviai.

    „Per pastaruosius kelis mėnesius bandėme įvardyti dugną ties 58 000 dolerių lygiu birželio pabaigoje, ir tai vis dar yra mano nuomonė, kad tai buvo šios meškų rinkos fazės dugnas“, – sakė Zachas Pandlas.

    Toks požiūris sutampa su dalies rinkos dalyvių vertinimais, kad ciklinis dugnas jau galėjo būti pasiektas, o tolesnis laikotarpis gali būti palankesnis augimui iki kito bitkoino atlygio mažinimo. Vis dėlto rinkoje išlieka rizikų, susijusių su reguliavimu, likvidumu ir makroekonomikos posūkiais.

    „Grayscale“ sprendimams dėl rekomendacijų taiko trijų dalių vertinimo modelį: ilgalaikę struktūrinę kryptį, rinkos ciklo stadiją ir makroekonominį foną. Z. Pandlo teigimu, šiuo metu visi trys kriterijai atitinka sąlygas, leidžiančias rekomenduoti alokaciją.

    Jo vertinimu, ilgalaikę kryptį palaiko augantis skaitmeninio turto pritaikymas ir vadinamasis skaitmeninis ribotumas, o ciklo požiūriu rinka jau esą perėjo ryškesnę kritimo fazę. Makroekonominiame fone, anot jo, taip pat atsirado daugiau argumentų, leidžiančių investuotojams grįžti prie rizikingesnių turto klasių.

    Be bitkoino, Z. Pandlas taip pat išskyrė privatumo temą kriptovaliutose, paminėdamas „Zcash“, kuriai „Grayscale“ siūlo atskirą investicinį produktą. Jo teigimu, didėjant dirbtinio intelekto galimybėms, privatumo sprendimai gali sulaukti daugiau dėmesio, nes investuotojai vis dažniau ieško būdų apsaugoti asmens ir finansinius duomenis.

    Tuo pačiu „Grayscale“ atstovas akcentavo, kad skirtingos blokų grandinės daro skirtingus dizaino kompromisus: vienos labiau orientuojasi į skaidrumą ir audituojamumą, kitos į privatumą. Tokia segmentacija, jo vertinimu, nereiškia tiesioginės konkurencijos, o greičiau atspindi skirtingus vartotojų poreikius.

  • Miunsteryje įsikūrusi „syte“ pritraukė 9 mln. eurų: DI nekilnojamojo turto analitikai plečiama Europoje

    Miunsteryje įsikūrusi „syte“ pritraukė 9 mln. eurų: DI nekilnojamojo turto analitikai plečiama Europoje

    Vokietijos Miunsteryje įsikūręs „PropTech“ startuolis „syte“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 9 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir DI pagrįstos žemės sklypų bei nekilnojamojo turto analitikos platformos vystymui.

    Investicijų etapui vadovavo „amberra“ – rizikos studija, susijusi su kooperatine finansų grupe Volksbanken Raiffeisenbanken, o nauju investuotoju prisijungė NRW.BANK. Raunde dalyvavo ir ankstesni rėmėjai, tarp kurių minimos su Schwarz grupe siejamos bendrovės, taip pat High-Tech Gründerfonds (HTGF), „vent.io“ ir „Vantage Value“.

    Kas yra „syte“ platforma?

    „syte“ įkurta 2021 metais, o jos platforma sujungia skirtingus žemės ir NT duomenų šaltinius, kad ankstyvoje projekto stadijoje būtų galima įvertinti sklypo potencialą. Pasak bendrovės, įrankis padeda vystytojams, bankams ir brokeriams greičiau suprasti, ką realiai leidžia statyti konkrečiu adresu ir kokie reikalavimai tam taikomi.

    Sistema skirta ne tik planavimui, bet ir ekonominiam pagrįstumui: ji gali išryškinti renovacijos ir energinio efektyvumo poreikius, įvertinti projekto atsiperkamumą bei nurodyti galimas paramos ar finansavimo programas. „syte“ teigimu, darbus, kurie praktikoje kartais užtrunka savaites, platforma padeda sutrumpinti iki minučių.

    Kur slypi sutaupomas laikas?

    Didelė dalis NT sandorių ir vystymo projektų kainos slypi ne statybose, o parengiamuosiuose procesuose: dokumentų peržiūroje, teritorijų planavimo ir teisinių ribojimų tikrinime, pradiniuose skaičiavimuose. Šiuos žingsnius automatizuojant, greičiau priimami sprendimai dėl pirkimo, projektavimo krypties ar finansavimo.

    „Iki šiol žemės sklypai ir esamas nekilnojamasis turtas vertinami taip, kad tai NT ir finansų sektoriui kainuoja daug laiko ir pinigų. Kas skaitmenins šiuos procesus, prisidės prie to, kas ateityje bus statoma Vokietijoje ir Europoje“, – sakė „syte“ bendraįkūrėjas ir vadovas Matthias Zühlke.

    Plėtra: nuo Vokietijos į Europą

    Bendrovė skelbia šiuo metu apimanti daugiau nei 62 mln. žemės sklypų Vokietijoje ir turinti per 200 klientų, kurie platformą naudoja vertinimui, planavimui bei portfelių analizei. „syte“ nurodo turinti daugiau nei 40 darbuotojų, o pasikartojančios metinės pajamos, pasak įmonės, per metus padvigubėjo.

    Gautos investicijos turėtų paspartinti technologijos pritaikymą kitoms Europos rinkoms, kur duomenų struktūra, prieinamumas ir teisinė bazė skiriasi. Įmonė taip pat žada plėsti automatizavimą ankstyviausiose vystymo stadijose – nuo statybos potencialo įvertinimo ir zonavimo taisyklių patikros iki finansinių projekto skaičiavimų.

    „Su šiuo finansavimu keliame technologiją į kitą lygį: toliau automatizuojame planavimo etapus ir plečiame „syte“ už Vokietijos ribų į Europą“, – pridūrė Matthias Zühlke.

  • DI branduolinėse sistemose kelia eskalacijos grėsmę: JAV ir Kinijai liko minutės spręsti

    DI branduolinėse sistemose kelia eskalacijos grėsmę: JAV ir Kinijai liko minutės spręsti

    Minutės, kurios gali lemti karą

    Ekspertai Jungtinėse Valstijose ir Kinijoje perspėja, kad dirbtinis intelektas, integruojamas į branduolinio valdymo ryšius ar karinę kibernetinę veiklą, gali pavojingai sutrumpinti sprendimų laiką. Kai incidento vertinimui lieka vos kelios minutės, techninis sutrikimas ar klaidingas signalas gali būti palaikytas tyčiniu kitos valstybės smūgiu.

    Didžiausia rizika siejama su automatizuotomis reakcijomis, kai sistemos pačios aptinka grėsmę ir inicijuoja atsaką greičiau, nei žmonės spėja patikrinti faktus. Tokiose situacijose auga klaidingo priskyrimo tikimybė, o tai ypač pavojinga branduolinio atgrasymo logikoje, kur svarbus aiškus supratimas, kas ir kodėl įvyko.

    Ką siūlo JAV ir Kinijos ekspertai

    Ilgalaikiame akademiniame dialoge dalyvaujantys analitikai ragina Vašingtoną ir Pekiną skubiai sutarti dėl prevencinių taisyklių. Jų teigimu, auganti programinės įrangos autonomija, ypač turinti puolamąjį potencialą, reikalauja aiškių ribų, kurių technologijos negalėtų peržengti be žmogaus sprendimo.

    Vienas esminių siūlymų yra išlaikyti žmogaus sprendimo viršenybę, kai kalbama apie kibernetines operacijas prieš branduolinio valdymo, ryšių ir įspėjimo sistemas bei kritinę infrastruktūrą. Argumentas paprastas: autonominės sistemos gali sugesti, viršyti suteiktus įgaliojimus arba būti perimtos trečiųjų šalių, o užpultai pusei tuomet sunku greitai nustatyti tikrąją incidento priežastį.

    Kitas siūlymas siejamas su vadinamosiomis raudonosiomis linijomis, kurios formaliai apibrėžtų, kad mašinos negali savarankiškai priimti sprendimų, susijusių su masinio naikinimo ginklais. Taip pat siūloma aiškiai sutarti, ką praktiškai reiškia reali žmogaus kontrolė, kad abi pusės nevartotų skirtingų, palankių interpretacijų.

    Karštoji linija ir politinės kliūtys

    Tarp rekomendacijų minima ir speciali karinė ryšio linija skaitmeniniams incidentams, kad krizės akimirką būtų galima greitai išsiaiškinti, ar įvykis buvo klaida, neautorizuota operacija ar planuota ataka. Tai ypač aktualu, kai vienos valstybės automatinės gynybos priemonės gali sureaguoti taip, kad kita pusė tai supras kaip agresiją.

    Vis dėlto tokios komunikacijos veiksmingumu abejoja dalis analitikų, primindami, kad praktikoje ryšys krizėse ne visada veikia. Nurodoma, jog Kinijos sprendimų priėmimo sistema yra labiau hierarchinė, o tai gali lėtinti operatyvius atsakymus ir mažinti žemesnio rango pareigūnų galimybes greitai komunikuoti su užsienio partneriais.

    „Kinijos sistemoje niekas nenori komunikuoti su Jungtinėmis Valstijomis, kol aukščiausia vadovybė nepriima sprendimo, o tai gali užtrukti dienas ar dar ilgiau“, – sakė Carla Freeman.

    Siūlymai pateikiami platesniame kontekste, kai technologinė konkurencija tarp JAV ir Kinijos vis dažniau persikelia iš lustų ir gamybos grandinių į saugumo bei ginkluotės kontrolės klausimus. Abi valstybės viešai deklaruoja, kad branduoliniai sprendimai turi likti žmogaus rankose, tačiau lygiagrečiai investuoja į vis gilesnę autonominių sistemų integraciją gynyboje.

    Kol kas nė viena vyriausybė oficialiai nepatvirtino ekspertų rekomendacijų kaip privalomų taisyklių. Tačiau Kinija, kaip nurodoma, palaipsniui įtraukia šią temą į diplomatines struktūras, o Vašingtone atsakomybė dėl tokių klausimų pasiskirsčiusi per kelias institucijas, todėl vieningo reguliavimo kelias gali būti lėtas.

  • Japonijos žaidimų kūrėjai masiškai perėjo prie DI: skaičiai stulbina, rizikos – rimtos

    Japonijos žaidimų kūrėjai masiškai perėjo prie DI: skaičiai stulbina, rizikos – rimtos

    Japonijos žaidimų industrijos asociacija CESA pristatė naujausio sektoriaus vertinimo kryptį, kurioje daug dėmesio skiriama dirbtinio intelekto įtakai kūrimui. Įžvalgos buvo aptartos Tokyo Game Show 2026 renginyje, o skaičiai rodo itin spartų generatyvinio DI įsitvirtinimą.

    CESA apklausos duomenimis, 85,8 proc. Japonijos kūrėjų ir leidėjų jau naudoja generatyvinį DI kurdami žaidimus. Iš šios grupės 63 proc. teigia DI įrankius naudojantys kasdien, dar 22,8 proc. juos pasitelkia nereguliariai, pagal poreikį.

    Tyrime dalyvavo tiek nepriklausomos studijos, tiek dideli rinkos žaidėjai, tarp jų „SEGA“, „Capcom“, „Level-5“ ir „Konami“. Kūrėjai pabrėžia, kad DI dažniausiai paspartina rutininę gamybos dalį, padeda greičiau iteruoti idėjas ir trumpina kūrimo ciklus.

    Praktikoje DI dažniausiai taikomas vizualinių išteklių paruošimui, ankstyviems koncepcijų eskizams, tekstų juodraščiams, dialogų variacijoms ir programavimo pagalbai. Tokia automatizacija leidžia komandoms daugiau laiko skirti žaidimo mechanikoms, balansavimui ir testavimui, o ne pasikartojančioms užduotims.

    DI įsigalėjimą patvirtina ir ankstesni rinkos vertinimai. Viename pernai publikuotame industrijos tyrime DI naudojimą deklaravo 51 proc. respondentų, o šių metų Japonijos duomenys rodo, kad praktikos tapo beveik kasdienybe ir apima didesnę kūrybinio proceso dalį.

    CESA vadovas Tsutomu Masuda atkreipė dėmesį, kad DI diegiamas sistemingai ir jau tapo įprasta kūrimo aplinkų dalimi. Kartu jis pabrėžė, kad industrijai tenka spręsti sudėtingus klausimus dėl autorių teisių, duomenų kilmės ir atsakomybės už galimus pažeidimus.

    „Svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą tarp DI įsikišimo ir realaus žmonių indėlio, kad galutinis produktas būtų ir kokybiškas, ir etiškai pagrįstas“, – sakė Tsutomu Masuda.

    Ši diskusija aktuali ne tik Japonijai: didėjant DI naudojimui, žaidimų rinkoje vis dažniau keliami reikalavimai aiškiau žymėti DI kurtą turinį, apibrėžti licencijavimo taisykles ir sukurti vidines įmonių gaires. Leidėjams ir studijoms tai tampa ne vien technologiniu, bet ir reputaciniu klausimu, galinčiu nulemti žaidėjų pasitikėjimą.

  • Lenkija planuoja įsigyti keturis „Airbus“ A330 MRTT: kodėl jų priežiūrai Okęcie pritrūks vietos

    Lenkijos gynybos ministerija derasi dėl keturių daugiafunkcių transporto ir oro papildymo degalais lėktuvų „Airbus“ A330 MRTT įsigijimo iki 2030 metų. Šios platformos būtų skirtos karių ir krovinių pervežimui, medicininei evakuacijai bei kitų orlaivių degalų papildymui ore.

    Projektui numatoma pasitelkti Europos Sąjungos saugumo ir gynybos finansavimo instrumentą SAFE, kuriuo siekiama palengvinti bendrus Europos gynybos pirkimus. Kartu su Lenkija analogiškus A330 MRTT planuoja įsigyti ir Ispanija, todėl derybos vyksta platesniame bendradarbiavimo kontekste.

    Kur bus atliekami sunkieji patikrinimai?

    Derybose aptariamas ne tik orlaivių pirkimas, bet ir jų techninės priežiūros apimtis bei vieta. A330 MRTT priklausys didžiausių Lenkijos ginkluotųjų pajėgų orlaivių kategorijai, todėl priežiūrai reikalinga infrastruktūra tampa vienu svarbiausių klausimų.

    „Airbus“ vadovas Lenkijoje Sebastianas Magadzio teigė, kad dėl techninės priežiūros vyksta pažengusios derybos su Bydgoščiuje veikiančia įmone Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr 2, priklausančia gynybos pramonės grupei PGZ. Galutinė darbų apimtis, anot jo, priklausys nuo susitarimų, kuriuose dalyvauja ir Lenkijos oro pajėgos, ir pramonė, ir tiekėjas.

    „Dėl priežiūros esame pažengusiose derybose su WZL2 Bydgoščiuje, priklausančia PGZ. O konkreti priežiūros, remonto ir modernizacijų apimtis Lenkijoje priklausys nuo tolesnių derybų su trimis pusėmis“, – sakė Sebastianas Magadzio.

    Okęcie patirtis ir infrastruktūros riba

    „Airbus“ Lenkijoje turi bazę Varšuvoje, kur jau daugiau nei dešimtmetį aptarnaujami lengvieji transporto lėktuvai C-295M, dažnai vadinami CASA. Varšuvos centras prižiūri ne tik Lenkijos, bet ir kitų šalių C-295M orlaivius, o tai sukūrė tvirtą patirties pagrindą.

    Vis dėlto A330 MRTT dydis riboja galimybes Varšuvos Okęcie teritorijoje. A330 MRTT sparnų mojis siekia daugiau nei 60 metrų, o fiuzeliažo ilgis yra beveik 59 metrai, todėl sunkiesiems patikrinimams reikia itin didelio angaro ir atitinkamos logistikos.

    „Sunkieji patikrinimai, atliekami po ketverių ar aštuonerių eksploatacijos metų, greičiausiai bus perkelti į Bydgoščių, nes „Airbus Poland“ neturi tinkamos infrastruktūros ir angaro dydžio tokiems darbams“, – aiškino Sebastianas Magadzio.

    Pasak jo, Okęcie tiesiog nėra pakankamai vietos pastatyti tokio masto angarą. Bydgoščius šiuo požiūriu vertinamas kaip logiška alternatyva, ypač atsižvelgiant į vietos įmonės patirtį aptarnaujant C-130 „Hercules“ tipo transporto lėktuvus.

    Kodėl A330 MRTT svarbūs?

    MRTT tipo orlaiviai sukurti iš plataus fiuzeliažo keleivinių lėktuvų, pritaikant juos karinėms užduotims. A330 MRTT gali būti greitai sukonfigūruotas krovinių gabenimui, keleivių transportui arba medicininei evakuacijai, o tuo pačiu metu išlieka pilnavertė degalų papildymo ore platforma.

    Lenkijai tai reikštų didesnį strateginį mobilumą ir galimybę ilgiau ore išlaikyti naikintuvus ar kitus orlaivius, ypač pratybų ir sąjungininkų operacijų metu. Toks pajėgumas taip pat stiprina sąveikumą su NATO partneriais, kurie MRTT tipo platformas naudoja kaip vieną pagrindinių logistikos ir oro operacijų atramų.

    Kol kas galutiniai sprendimai dėl aptarnavimo modelio dar nėra priimti, tačiau kryptis aiškėja: lengvesnės priežiūros ir mobilios techninės komandos galėtų remtis Varšuvos kompetencija, o sunkesni darbai labiau tikėtini Bydgoščiuje. Tai leistų Lenkijai turėti ne tik naują didelį orlaivį, bet ir vietinę kompetenciją jo eksploatacijai per visą tarnybos laikotarpį.

  • Po akcijų išpardavimo „Medinice“ sulaukė „pirkti“: ar „CoolCryo“ pardavimas ištemps kainą?

    Lenkijos biržoje kotiruojama biotechnologijų bendrovė „Medinice“ sulaukė naujos analizės: brokerių įmonės „INC“ analitikai paskelbė rekomendaciją pirkti ir nustatė 85,3 zloto tikslinę kainą. Lyginant su 57,4 zloto atskaitos kaina, tai reikštų beveik 49 proc. augimo potencialą.

    Rinka į vertinimą sureagavo santūriai: sesijos pabaigoje akcijos pabrango apie 8 proc., tačiau didžiąją dienos dalį sunkiai tvariai kilo virš 60 zloto ribos. Galutinis uždarymas siekė 63,4 zloto, tai yra apie 14,7 euro už akciją.

    Analitikų skaičiavimuose lemiamą svorį turi „Medinice“ flagmanas „CoolCryo“ – jo komercinimo sąlygos, galimas rinkos dydis ir tai, kada realiai atsirastų pajamos. Kol kas investuotojai labiausiai pasigenda konkrečių įsipareigojančių naujienų apie sutartis ir pardavimo terminus.

    Kas yra „CoolCryo“ ir kodėl tai svarbu?

    „CoolCryo“ – medicinos sistema, skirta širdies ritmo sutrikimų gydymui atliekant kardiochirurginę krioabliaciją, kai tikslinės širdies audinių sritys veikiamos itin žema temperatūra. Šios technologijos komercinimas turėtų tapti pagrindiniu bendrovės augimo varikliu ir pajamų šaltiniu.

    „Medinice“ skelbė gavusi JAV Maisto ir vaistų administracijos FDA leidimą, atveriantį kelią į JAV rinką. Reguliacinis žingsnis sumažina techninę riziką, tačiau investuotojams svarbiausia, ar bendrovė sugebės iš leidimų ir klinikinių rezultatų pereiti į pardavimus, licencijavimą ar sandorį su strateginiu pirkėju.

    „Krioabliacijos sistemos projektas sudaro apie 70 proc. projektų vertės įvertinus riziką. Dėl akcininkų vertės lems galimos sutarties sąlygos, įskaitant pradinį mokėjimą, sąlyginius mokėjimus ir honorarus“, – teigiama „INC“ analitikų rekomendacijoje.

    Staigus kilimas ir korekcija

    2026 metų pradžioje „Medinice“ akcija kainavo apie 15 zloto, o vėliau, bendrovei skelbiant naujienas apie „CoolCryo“ pažangą ir FDA leidimą, kaina šoktelėjo iki naujų aukštumų. Pikas siekė 95 zloto, tai yra apie 22,2 euro už akciją.

    Vėliau sekė korekcija ir ilgesnis stabilizavimosi laikotarpis 70–80 zloto zonoje, kol išryškėjo rizika dėl sandorio laiko. Rinką išgąsdino pasisakymai, kad proceso užbaigimas 2026 metų rudenį gali būti mažai tikėtinas, todėl per kelias dienas kaina smuko nuo 74 iki 58 zloto, o įmonės kapitalizacija sumažėjo maždaug 150 000 000 zloto, tai yra apie 35 200 000 eurų.

    Bendrovės vadovas Sanjeevas Choudhary teigė, kad vyksta derybos su keturiais potencialiais partneriais, įskaitant tris didelius tarptautinius medtech rinkos žaidėjus, ir siekiama procesą užbaigti dar šiais metais. Vis dėlto investuotojai tikisi ne bendrų pareiškimų, o įpareigojančių susitarimų, kurie aiškiai parodytų, kada „CoolCryo“ pradės generuoti pajamas.