CP v2

Tag: Dronai

  • Ukrainos dronai sumedžiojo itin retą 2S44 Hiacynt-K: tai tik antras patvirtintas nuostolis

    Ukrainos dronai sumedžiojo itin retą 2S44 Hiacynt-K: tai tik antras patvirtintas nuostolis

    Ukrainos kariuomenė pranešė sunaikinusi retai fronte matomą Rusijos savaeigę artilerijos sistemą 2S44 Hiacynt-K. Vaizdo įraše, kurį paviešino 151-oji atskiroji mechanizuotoji brigada, matomas tikslus smūgis į už fronto linijos aptiktą taikinį.

    Karo analitikai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo technika Ukrainoje fiksuojama itin retai. Pagal viešai prieinamą informaciją, tai gali būti tik antras patvirtintas 2S44 Hiacynt-K praradimas nuo plataus masto invazijos pradžios.

    Ukrainos kariai, komentuodami medžiagą, pabrėžė, kad toliau ieškos ir naikins retus, didelę vertę turinčius artilerijos taikinius. Tokios operacijos dažniausiai remiasi žvalgybinių ir smogiamųjų dronų deriniu, leidžiančiu greitai aptikti, patikslinti koordinates ir smogti net ir toliau nuo tiesioginės fronto linijos.

    2S44 Hiacynt-K yra naujesnės koncepcijos rusiška 152 mm kalibro ratinė savaeigė patranka, sukurta didesniam mobilumui. Sistema sumontuota ant keturašės 8×8 važiuoklės BAZ-6910-027, artimos platformai, naudotai 2S43 Malwa projekte.

    Pagrindinis ginklas – 2A36 Hiacynt-B, anksčiau plačiau žinotas kaip velkamosios artilerijos patranka. Ilgesnis vamzdis ir didesnis pradinis sviedinio greitis paprastai leidžia pasiekti didesnį šaudymo nuotolį nei daugeliui klasikinių haubicų: standartine skeveldrine fugasine amunicija – iki 30,5 km, o naudojant reaktyvinę amuniciją – iki 33,1 km.

    Rusijos sprendimas derinti esamą platformą su anksčiau gaminta 2A36 sistema siejamas su bandymu greičiau atkurti ir plėsti artilerijos pajėgumus, remiantis turimomis atsargomis ir komponentais. Tačiau Ukrainos dronų veikla, vis dažniau nutaikyta į brangesnius taikinius, rodo, kad net mobilios ir palyginti naujos sistemos išlieka pažeidžiamos.

    Skelbiama, kad ratinė važiuoklė leidžia 2S44 Hiacynt-K keliuose pasiekti iki 80 km/h greitį, o kovinė masė siekia apie 32 tonas. Įgulą paprastai sudaro penki kariai, o didesnis mobilumas turėtų padėti greičiau keisti pozicijas po šūvių, tačiau praktikoje tai ne visuomet apsaugo nuo dronų žvalgybos ir smūgių.

  • Lenkai kuria „kietą skydą“ tankams: be jos „Abrams“ ir „Leopard“ prieš dronus – pažeidžiami

    Lenkai kuria „kietą skydą“ tankams: be jos „Abrams“ ir „Leopard“ prieš dronus – pažeidžiami

    Lenkijos kariuomenė ieško aktyvios apsaugos sistemų, vadinamųjų hard-kill, kurios galėtų tapti papildomu skydu tankams ir kitiems šarvuotiems kovos vienetams. Apie vykstančias rinkos konsultacijas pranešta remiantis Lenkijos gynybos ministerijos komunikacija.

    Tokios sistemos svarstomos diegti tankams M1A2 SEPv3 „Abrams“, K2 „Black Panther“, „Leopard 2“, taip pat pėstininkų kovos mašinoms Borsuk ir ratiniams šarvuočiams „Rosomak-L“. Esminis tikslas – sumažinti grėsmes nuo valdomų prieštankinių raketų, kumuliacinių šaudmenų ir sparčiai plintančių mažų dronų.

    Ukrainoje vykstantis karas parodė, kad net ir labai gerai šarvuota technika nėra apsaugota nuo pigesnių, masiškai naudojamų priemonių. Maži dronai, galintys numesti sprogmenis ar nukreipti artileriją, tapo viena didžiausių grėsmių šarvuotosioms pajėgoms.

    Kuo skiriasi soft-kill ir hard-kill

    Aktyvios apsaugos sistemos paprastai skirstomos į soft-kill ir hard-kill. Soft-kill sprendimai siekia suklaidinti ar sutrikdyti atakos priemones, pavyzdžiui, aptikus lazerinį taikymą ar raketos taikiklius laiku paleidžia dūmų uždangą ar trukdžius.

    Hard-kill veikia kitaip: ji aptinka grėsmę, ją seka ir fiziškai perima dar prieš smūgį į mašiną. Tokia apsauga projektuojama taip, kad per itin trumpą laiką numuštų artėjančią raketą ar šaudmenį, o dabar vis dažniau keliami reikalavimai veikti ir prieš mažus bepiločius orlaivius.

    Konsultacijose dalyvauja keturios bendrovės

    Lenkijos ginkluotės agentūra konsultacijose vertina rinkoje siūlomas technologijas pagal kelis kriterijus: sistemos efektyvumą, integravimo į konkrečias platformas galimybes, modernizavimo perspektyvą, saugą šalia esantiems kariams ir veikimą platesnėje pajėgų apsaugos architektūroje.

    Gynybos ministerija nurodo, kad konsultacijose dalyvauja „Elbit Systems Ltd.“, „Rafael Advanced Defense Systems Ltd.“, „Konsorcjum EuroTrophy“ ir „Rheinmetall Protection Systems“. Šios įmonės siejamos su plačiai aptariamais sprendimais, tokiais kaip „Iron Fist“, „Trophy“ ir „StrikeShield“.

    „Vertinamas ir Lenkijos gynybos pramonės potencialas bei galimybės dalyvauti kuriant, integruojant, gaminant, prižiūrint ir modernizuojant apsaugos sistemas“, – teigiama ministerijos pozicijoje.

    Kodėl klausimas tapo skubus

    Nors Lenkija sparčiai modernizuoja sausumos pajėgas ir yra sudariusi didelės apimties tankų įsigijimo sutartis, šiuo metu jos šarvuota technika neturi hard-kill klasės aktyvios apsaugos, kuri būtų standartinė visame parke. Dėl to didėja poreikis sprendimui, kurį būtų galima diegti skirtinguose modeliuose ir gauti per palyginti trumpą laiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad aktyvi apsauga gali lemti ne tik mašinos išlikimą, bet ir įgulos galimybę pasitraukti iš užpuolimo zonos. Šiuolaikinėje karyboje, kur grėsmės ateina ne tik nuo tankų ar artilerijos, bet ir iš oro, net ir maži sprendimai dažnai tampa kritiškai svarbūs.

    Lenkijos pusėje taip pat akcentuojama, kad sprendimas turėtų būti suderinamas su ilgalaikiais pajėgumais, o ne vien greitu pirkimu. Todėl kartu su technologijų paieška keliami ir reikalavimai dėl integracijos, aptarnavimo ir galimos vietinės pramonės įtraukties.

  • Ukraina perspėja: Rusija gali surengti provokaciją Lenkijoje panaudodama ukrainietiškus dronus

    Ukraina perspėja: Rusija gali surengti provokaciją Lenkijoje panaudodama ukrainietiškus dronus

    Ukrainos karinės tematikos portalas Militarnyi skelbia, kad Rusija, anot ukrainiečių ekspertų, ėmė naudoti perimtus Ukrainos bepiločius hibridinėms operacijoms. Tokia taktika siejama su bandymu sukurti klaidinančius „įrodymus“ ir nukreipti kaltę nuo tikrojo agresoriaus.

    Pasak publikacijoje cituojamo Ukrainos gynybos technologijų patarėjo Serhijaus Beskrestnovo, žinomo Flash slapyvardžiu, Rusija renka išlikusius ukrainietiškus dronus, juos taiso ir parengia galimoms provokacijoms. Teigiama, kad moderniame hibridiniame kare ore pasirodantys dronai nebūtinai turės rusiškus atpažinimo ženklus.

    Militarnyi nurodo, kad vaizdo įrašuose matytas objektas savo kontūrais ir konstrukcija gali atitikti Ukrainos tolimojo nuotolio dronų tipą FP-1/2. Manoma, kad tokie aparatai Rusijos rankose galėjo atsidurti po to, kai dėl elektroninės kovos trikdžių ar techninių gedimų nukrito Rusijos teritorijoje.

    Lenkijos įspėjimai dėl „neteisingos vėliavos“

    Apie galimą scenarijų anksčiau viešai kalbėjo ir Lenkijos pareigūnai. Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas yra perspėjęs, kad Rusija gali panaudoti perimtus ukrainietiškus dronus provokacijoms, vadinamosioms operacijoms po klaidinga vėliava.

    Jo teigimu, tokios priemonės galėtų būti nukreiptos prieš NATO rytinį flangą, o tarp galimų taikinių minėta Lenkija, Baltijos valstybės, Suomija ar Rumunija. Ši tema, kaip skelbta, buvo aptarta ir nacionalinio saugumo koordinavimo formate.

    Kodėl dronai tapo patogia hibridinio karo priemone

    Karinėje praktikoje perimta priešininko technika dažnai ne tik tiriama, bet ir pritaikoma pakartotiniam naudojimui. Dronų atveju tai ypač paprasta, nes dalį funkcijų lemia programinė įranga, ryšio kanalai ir navigacijos moduliai, kuriuos galima perkonfigūruoti.

    Ekspertai pabrėžia, kad dronų karas skatina ir informacines operacijas: vien skrydis virš jautrios teritorijos gali tapti pretekstu politiniam spaudimui ar bandymui supriešinti sąjungininkus. Tokiose situacijose itin svarbus tampa greitas incidentų tyrimas, radinių kilmės nustatymas ir duomenų skaidrumas.

    Technologinė eskalacija ir rizikos regione

    Pastaraisiais metais tiek Ukraina, tiek Rusija intensyviai plečia bepiločių naudojimą, o DI sprendimai vis dažniau taikomi taikinių atpažinimui, maršrutų optimizavimui ir trikdžių įveikai. Tai didina ir atsitiktinių incidentų, ir sąmoningų provokacijų riziką pasienio valstybėms.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad prie įprastų grėsmių prisideda ir elektroninė kova, kai trikdomas ryšys ar navigacija, o skrydžio trajektorija gali pakisti. Dėl to kaimyninės NATO šalys stiprina oro erdvės stebėjimą, reagavimo procedūras ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

  • Rekordinis Ukrainos smūgis: Rusija skelbia numušusi 1 158 dronus, sureagavo JAV

    Rekordinis Ukrainos smūgis: Rusija skelbia numušusi 1 158 dronus, sureagavo JAV

    Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas jos oro gynyba esą numušė 1 158 Ukrainos dronus. Maskva taip pat teigia sunaikinusi šešias valdomas aviacines bombas ir vieną HIMARS raketą. Jei skaičiai tikslūs, tai būtų vienas didžiausių tokio tipo išpuolių per visą karo laikotarpį.

    Nepriklausomi vertinimai pabrėžia, kad karo sąlygomis abiejų pusių pateikiami duomenys dažnai skirti ir informaciniam poveikiui, todėl realus dronų skaičius bei pataikymų apimtis gali būti kitokia. Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais fiksuojama bendra tendencija aiški: Ukrainos tolimojo nuotolio dronų kampanijos tampa vis didesnio masto ir geriau koordinuotos.

    Rusijos šaltiniai ir atviri duomenys mini atakas prieš energetikos ir logistikos infrastruktūrą, įskaitant naftos perdirbimo pajėgumus bei sandėliavimo objektus. Tokie taikiniai paprastai pasirenkami siekiant trikdyti degalų tiekimą, logistikos grandines ir karinės pramonės ritmą. Net ir daliai dronų būnant numuštiems, pavieniai pataikymai gali sukelti didelius nuostolius.

    JAV reakcija ir diplomatinė linija

    Į situaciją sureagavo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, pastebėjęs, kad tolimojo nuotolio smūgiai keičia konflikto dinamiką, nes karo poveikis vis dažniau jaučiamas ir Rusijos teritorijoje. Pasak jo, pastarųjų savaičių įvykiai rodo, jog Ukrainos pajėgumai perkelti spaudimą į gilesnius užnugario rajonus išaugo.

    „Tolimojo nuotolio smūgiai pakeitė konflikto dinamiką, nes karas vis dažniau persikelia į Rusijos teritoriją“, – sakė Marco Rubio.

    Marco Rubio taip pat teigė, kad Vašingtonas yra pasirengęs įvertinti, ar pasikeitusi situacija gali atverti kelią deryboms. Jo vertinimu, artimiausiomis savaitėmis JAV ketina intensyvinti diplomatines pastangas, tačiau abi pusės vis dar laikosi griežtų pozicijų, o realiam proveržiui reikėtų mažinti vadinamąsias raudonąsias linijas.

    Ką rodo dronų karo tendencijos

    Ekspertai pažymi, kad dronų karas Ukrainoje evoliucionavo nuo pavienių atakų iki masinių bangų, kuriose derinami skirtingo nuotolio ir skirtingos paskirties aparatai. Tokia taktika siekia perkrauti oro gynybą, priversti ją švaistyti brangias raketas ir atverti langus pataikymams į svarbius objektus.

    Tuo pat metu Rusija stiprina oro gynybą aplink strateginius taikinius, plečia elektroninės kovos priemonių naudojimą ir skelbia apie naujus perėmimo sprendimus. Tačiau infrastruktūros objektų apsauga didžiulėje teritorijoje išlieka sudėtinga, todėl net ribotas proveržis gali turėti reikšmingą ekonominį ir psichologinį efektą.

  • Revoliucija karo dronuose: „Lantronix“ ir „Swarmer“ žada 4 kartus daugiau galios

    Revoliucija karo dronuose: „Lantronix“ ir „Swarmer“ žada 4 kartus daugiau galios

    JAV technologijų bendrovės „Lantronix“ ir „Swarmer“ pristatė naują skaičiavimo platformą, skirtą mažiems kariniams dronams, kad daugiau autonomijos funkcijų veiktų pačiame įrenginyje. Tikslas paprastas: sumažinti priklausomybę nuo ryšio su operatoriumi ir išorinių skaičiavimo resursų, kai ryšys trūkinėja arba yra slopinamas.

    Planuojama, kad sprendimas sujungs „Lantronix“ sisteminį modulį „Open-Q 6490CS“ ir „Swarmer“ autonominio valdymo programinę įrangą, sudarydamas gamybai paruoštą paketą. Jis orientuotas į JAV kariuomenės 1 grupės bepiločius orlaivius, tai yra mažus dronus iki maždaug 9 kilogramų.

    Bendrovės teigia, kad naujoji platforma suteiks apie 4 kartus didesnę skaičiavimo galią nei dabartinis „Swarmer“ naudojamas sprendimas. Didesnė galia reikalinga tam, kad dronai galėtų vietoje atlikti vizualinę navigaciją, automatiškai atpažinti taikinius, sekti objektus ir koordinuoti veiksmus su kitomis bepilotėmis sistemomis.

    „Kuriame platformą, galinčią vykdyti mažesnius DI modelius ir pritaikytą 1 grupės bepiločiams orlaiviams. Tikime, kad tai taps nauju pramonės standartu, o kiekvienas įrenginys bus tiekiamas su iš anksto įdiegta „Swarmer OS“ ir pažangiausiomis mūsų autonomijos funkcijomis“, – sakė „Swarmer“ vadovas Alexas Finkas.

    Tokie projektai įgauna pagreitį tuo metu, kai Ukraina, JAV ir sąjungininkės siekia į tarnybą įvesti didelius kiekius nebrangių dronų, galinčių veikti sudėtingomis sąlygomis. Praktikoje vis dažniau akcentuojama, kad bepiločiai turi išlikti funkcionalūs, kai GPS signalas trikdomas, o ryšio su operatoriumi langai yra trumpi arba nestabilūs.

    „Swarmer“ nurodo, kad jų autonominio veikimo programinė įranga nuo 2024 metų balandžio buvo panaudota daugiau nei 100 000 kovinių misijų Ukrainoje, kuriose dalyvavo beveik 50 Ukrainos karinių vienetų. Pasak bendrovės, sistemos buvo išbandytos aplinkoje, kurioje aktyviai veikia elektroninė kova ir ribojama palydovinė navigacija.

    Ekspertiniu požiūriu, didesnė skaičiavimo galia mažame drono korpuse reiškia daugiau sprendimų priėmimo vietoje ir mažiau priklausomybės nuo duomenų perdavimo. Tai aktualu ne tik taikinių paieškai ar sekimui, bet ir skrydžio stabilumui, maršruto planavimui bei veikimui spiečiaus principu, kai keli dronai tarpusavyje derina manevrus.

    Kartu toks technologinis šuolis didina diskusijas dėl autonomijos ribų ir kontrolės, nes daugiau funkcijų perkeliama iš operatoriaus į programinę įrangą. Kariuomenėms tai tampa praktiniu klausimu: kaip užtikrinti patikimumą, atsekamumą ir saugų veikimą aplinkoje, kur klaidos kaina itin didelė.

  • Už 1 km/h ir bauda: STOP ženklas, kurio vairuotojai nesilaiko, o policija viską mato

    Už 1 km/h ir bauda: STOP ženklas, kurio vairuotojai nesilaiko, o policija viską mato

    „Stop“ ženklas daugeliui atrodo savaime suprantamas, tačiau būtent čia vairuotojai dažniausiai ir suklysta. Pagrindinė taisyklė paprasta: prie B-20 ženklo privaloma visiškai sustoti, todėl net menkiausias riedėjimas laikomas pažeidimu.

    Šis ženklas statomas ne šiaip sau, o vietose, kur ypač didelė rizika: prastas matomumas, sudėtingas sankryžos išdėstymas ar ribota galimybė laiku pamatyti pagrindiniu keliu artėjančius automobilius. Dažnai kartu būna ir horizontalaus ženklinimo linija, nurodanti, kur tiksliai turi būti sustota.

    Teisiškai tai yra du atskiri įpareigojimai, kuriuos reikia įvykdyti kartu. Vairuotojas privalo sustoti prieš kertant kelią su pirmumo teise ir taip pat privalo praleisti juo važiuojančias transporto priemones.

    Jeigu yra sustojimo linija, sustoti reikia prieš ją. Jeigu linijos nėra, sustojama tokioje vietoje, iš kurios galima saugiai įsitikinti, kad netrukdysite eismui ir galėsite įvertinti situaciją, tačiau vis tiek neįvažiuojant į sankryžą.

    Kaip fiksuojami pažeidimai?

    Nors daugelis įpratę tikėtis, kad be greičio matuoklio pareigūnai nieko neįrodys, „Stop“ situacijoje to dažnai net nereikia. Pažeidimas matomas plika akimi, o vis dažniau eismas sankryžose stebimas ir fiksuojamas vaizdu.

    Praktikoje pareigūnai gali pasitelkti ir dronus, leidžiančius iš viršaus stebėti sankryžą bei įrašyti, ar automobilis iš tiesų sustojo. Vairuotojas paprastai sustabdomas jau už sankryžos, saugioje vietoje, o tuomet parodomas vaizdo įrašas.

    Kokios baudos gresia?

    Už nesustojimą prie „Stop“ ženklo taikoma piniginė bauda ir skiriami baudos taškai. Tačiau tuo viskas gali nesibaigti, jei vairuotojas savo veiksmais sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams.

    Jeigu dėl nesustojimo buvo priverstas staigiai stabdyti kitas vairuotojas, buvo pavojingai išvažiuota į sankryžą ar kitaip sukelta grėsmė eismo saugumui, pareigūnai pažeidimą gali vertinti griežčiau. Tokiais atvejais baudos dydis gali būti gerokai didesnis nei įprastai už vien „Stop“ nepaisymą.

    Kur dar būtina sustoti?

    Visiško sustojimo pareiga galioja ne tik sankryžose su B-20 ženklu. Ji gali būti taikoma ir geležinkelio pervažose, ypač jei yra atitinkami ženklai ar neveikia signalizacija, taip pat tada, kai eismą reguliuoja įgaliotas asmuo ir nurodo sustoti.

    Specialistai primena, kad kelių sekundžių sustojimas dažnai kainuoja mažiau nei bet kokia bauda ar avarijos pasekmės. Prie „Stop“ užtenka vieno įpročio: pilnai sustoti, apsižvalgyti ir tik tada judėti toliau.

  • JAV ruošia „nematomą“ kamufliažą: turėtų klaidinti dronus ir šilumines kameras kelių km atstumu

    Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų korpusas ieško naujos kartos kamufliažo, kuris mažintų karių aptikimo tikimybę ne tik plika akimi, bet ir dronų bei termovizorių jutikliais. Projektas siejamas su pastarųjų metų pamokomis, kai mūšio lauke itin išaugo bepiločių ir naktinio matymo priemonių vaidmuo.

    Viešai skelbiama, kad JAV karinė struktūra suformulavo poreikį vadinamajam daugiaspektriam maskavimui, kuris vienu metu veiktų keliuose aptikimo diapazonuose. Tai reiškia, kad apranga ar uždangalas turėtų slopinti arba iškraipyti parašą matomame spektre ir skirtingose infraraudonosios spinduliuotės dalyse.

    Pagal nurodomus techninius kriterijus, sprendimas turėtų padėti paslėpti žmogų nuo vizualinio stebėjimo bent 1 kilometro atstumu. Vidutinio infraraudonųjų spindulių diapazono jutikliams maskavimo riba įvardijama dar didesnė – apie 5 kilometrus, o tai tiesiogiai susiję su žvalgybinių ir smogiamųjų dronų naudojamais sensoriais.

    Praktiniai reikalavimai ne mažiau svarbūs už laboratorinius: maskuojanti priemonė turėtų sverti ne daugiau kaip 1,6 kilogramo, o pageidautina – iki 1 kilogramo. Taip pat keliama sąlyga, kad karys ją galėtų užsidėti ant standartinės uniformos greičiau nei per 15 sekundžių, o pats gaminys dengtų visą kūną.

    Numatoma, kad medžiagos turės atlaikyti mažiausiai 50 skalbimų ciklų ir iki 3 mėnesių intensyvaus naudojimo lauko sąlygomis. Tokie kriterijai rodo, kad kalbama ne apie vienkartines uždangas ar siaurai specializuotą įrangą, o apie masiškai pritaikomą sprendimą kasdieniam naudojimui.

    Kariniai ekspertai pabrėžia, kad termovizinis aptikimas remiasi šilumos kontrastu, todėl vien tik spalvų raštų nebeužtenka. Dėl to daugėja sprendimų, kurie siekia sumažinti šiluminį parašą, valdyti šilumos sklaidą ir kartu išvengti demaskuojančių detalių, matomų artimojo infraraudonojo spektro kameroms.

    JAV nėra vienintelė šia kryptimi judanti valstybė: Europoje taip pat diegiami ir perkami daugiaspektrio maskavimo sprendimai, skirti apsaugai nuo modernių jutiklių. Ši tendencija tampa atsaku į sparčią dronų technologijų raidą, kai aptikimo priemonės pinga, o jų skvarba į taktinius vienetus didėja.

  • Ukraina fronte bando humanoidinius robotus: ką gali „Phantom MK-1“ ir kuo tai rizikinga

    Ukraina pradėjo realiomis karo sąlygomis bandyti humanoidinius robotus „Phantom MK-1“, kuriuos sukūrė JAV bendrovė „Foundation AI“. Skelbiama, kad du tokie robotai jau perduoti testams, o jų paskirtis kol kas – ne tiesioginis kovinis naudojimas.

    Pasak kūrėjų, bandymai skirti įvertinti, ar humanoidinė forma gali suteikti pranašumų ten, kur įprasti ratais ar vikšrais važiuojantys robotai stringa. Tokie įrenginiai turėtų atlikti užduotis, susijusias su logistika, žvalgyba ir darbu sunkiai pasiekiamose vietose, pavyzdžiui, požeminėse patalpose ar bunkeriuose.

    Kam skirti šie bandymai?

    Skelbiama, kad „Phantom MK-1“ nėra naudojamas kaip ginkluota platforma ir nėra apginkluotas. Pagrindinis tikslas – patikrinti, kaip robotas juda nelygiu reljefu, kaip patikimai vykdo komandų sekas ir ar gali sumažinti karių riziką pavojingose zonose.

    Vakarų gynybos startuoliai vis dažniau Ukrainą vertina kaip vietą, kur naujos technologijos išbandomos greičiau nei tradicinėse programose. Tokios patirties poreikį diktuoja dronų, elektroninės kovos ir logistikos trikdžių realybė fronte, kai sprendimus tenka pritaikyti prie nuolat kintančių sąlygų.

    Ką žinoma apie „Phantom MK-1“?

    Viešai skelbiami duomenys rodo, kad „Phantom MK-1“ yra apie 175 centimetrų ūgio ir sveria maždaug 79 kilogramus. Nurodoma, kad jis gali nešti iki 20 kilogramų krovinį ir judėti maždaug 6,4 kilometro per valandą greičiu.

    Kūrėjai taip pat akcentuoja, jog humanoidinė konstrukcija teoriškai leidžia atlikti veiksmus, pritaikytus žmonių aplinkai: lipti laiptais, atidarinėti duris, pernešti standartines dėžes ar įrangą. Vis dėlto praktikoje tokie scenarijai priklauso nuo stabilumo, jutiklių tikslumo ir ryšio patikimumo.

    Kokios rizikos ir ribojimai?

    Ekspertai pabrėžia, kad humanoidiniai robotai išlieka brangūs ir techniškai sudėtingi, o karo sąlygomis ypač svarbus jų remontuojamumas ir atsarginių dalių tiekimas. Didžiausi iššūkiai paprastai siejami su energijos atsargomis, ryšio trikdžiais ir pusiausvyros praradimo rizika ant nelygaus paviršiaus.

    Diskusijų kelia ir DI panaudojimas, nes autonominės sistemos gali klysti, ypač dinamiškoje aplinkoje, kur daug triukšmo, dūmų, netikėtų kliūčių ir klaidinančių signalų. Dėl to realiame fronte dažnai siekiama, kad kritiniai sprendimai liktų žmogaus kontrolėje, o robotai veiktų kaip pagalbinė priemonė, o ne savarankiškas sprendėjas.

    Jeigu bandymai pasiteisins, tokios platformos gali būti toliau tobulinamos ir pritaikomos konkrečioms užduotims, pavyzdžiui, krovinių pernešimui, sužeistųjų evakuacijos scenarijams ar darbui užterštose zonose. Tačiau iki plačios ir patikimos eksploatacijos dar reikės įrodyti, kad humanoidinė forma fronte yra ne tik įspūdinga, bet ir praktiškai efektyvi.

  • Rekordinis ryklių antplūdis prie JAV krantų: mokslininkai paaiškino, kas jas gena į šiaurę

    Prie JAV krantų šią vasarą fiksuojamas neįprastai didelis ryklių aktyvumas, dėl kurio kai kuriose vietovėse teko riboti maudynes ir stiprinti pakrančių stebėseną. Tyrėjai teigia, kad pagrindinė priežastis susijusi su šylančiu vandenynu, kuris keičia jūrų plėšrūnų migracijos maršrutus.

    JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos duomenimis, pastarąjį dešimtmetį pasaulio vandenyno šiluminė būklė ne kartą pasiekė rekordines reikšmes. Vandenynas sugeria didžiąją dalį perteklinės šilumos, susikaupusios dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl pakrančių vandenys kai kur šyla greičiau, nei įprasta.

    Rykliams, kaip šaltakraujams gyvūnams, vandens temperatūra tiesiogiai veikia medžiagų apykaitą ir elgseną. Kai vanduo per šiltas, dalis rūšių traukiasi į vėsesnius rajonus, todėl dažniau pastebimos šiauriau nei anksčiau, ypač palei rytinę JAV pakrantę.

    Niujorko valstijoje, įskaitant populiarias poilsio vietas, gelbėtojai ir tarnybos šią vasarą skelbė daugiau perspėjimų apie ryklių pasirodymą. Kai kuriose atkarpose laikinai buvo uždaromos maudynių zonos, o situacijai sekti pasitelkiamos papildomos priemonės.

    Praktikoje vis dažniau naudojami dronai, leidžiantys iš oro greitai patikrinti priekrantės ruožus ir anksti pastebėti pavojų. Tokia stebėsena tampa svarbi ten, kur ryklių pasirodymai sutampa su intensyviausiu paplūdimių lankymo sezonu.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad klimato kaita veikia ne tik migraciją, bet ir vietas, kur rykliai veda jauniklius. Tyrimai rodo, kad dalis rūšių pakrančių „darželius“ perkelia toliau į šiaurę, ieškodamos jauniklių augimui palankesnės temperatūros.

    Panašios tendencijos pastebimos ir kitose JAV pakrantėse, kur šiltesnis vanduo siejamas su dažnesniais didžiųjų baltųjų ryklių jauniklių pastebėjimais. Tokie pokyčiai rodo platesnę vandenyno ekosistemų persitvarkymo kryptį, kai rūšys stumiasi arčiau polių.

    Ekspertai pabrėžia, kad dažnesni pastebėjimai nebūtinai reiškia proporcingai didesnę riziką žmonėms. Žmonės nėra natūralus ryklių grobis, o dauguma incidentų įvyksta dėl klaidingo atpažinimo ar specifinių aplinkybių, pavyzdžiui, drumsto vandens ar intensyvios žvejybos.

    Vis dėlto specialistai ragina laikytis pakrančių tarnybų nurodymų, ypač kai skelbiami įspėjimai ar uždaromos maudynių zonos. Ryklių gausėjimas kai kuriais atvejais taip pat gali būti ženklas, kad po ilgesnio nuosmukio dalies populiacijų būklė stabilizuojasi, nors bendrai jūrų ekosistemoms didėjanti šiluma kelia vis daugiau iššūkių.

    Šylantis vandenynas, kaip pabrėžia mokslininkai, reiškia, kad panašūs susidūrimai su laukine jūros fauna ateityje gali tapti dažnesni ir naujose vietovėse. Todėl pakrančių valdymo priemonės, stebėsena ir visuomenės informavimas tampa svarbia prisitaikymo prie besikeičiančio klimato dalimi.

  • Ukraina tyliai gavo „Grupės WB“ „Warmate 5“: ką žinome apie naują lenkų smogiamąjį droną

    Ukraina tyliai gavo „Grupės WB“ „Warmate 5“: ką žinome apie naują lenkų smogiamąjį droną

    Ukrainos informacinėje erdvėje pasirodė pranešimų, kad šalies pajėgos jau naudoja naujos kartos lenkišką klajojančiąją amuniciją „Warmate 5“. Pirmieji signalai apie tai išplito socialiniuose tinkluose ir buvo perimti Ukrainos gynybos temomis rašančių kanalų.

    Vėliau viešai sureagavo „Grupės WB“ atstovas Remigius Wilkas, nurodęs, kad „Warmate 5“ figūruoja NATO paramos ir pirkimų agentūros NSPA kataloguose. Dokumentuose, apie kuriuos kalbėta viešai, kaip registruotas šios sistemos naudotojas minėta Ukraina.

    Pristatymas patvirtintas, detalės ribojamos

    Į žiniasklaidos užklausas įmonės atstovas nurodė, kad pirmosios „Warmate 5“ sistemos Ukrainą pasiekė 2024 metais. Taip pat pabrėžta, kad sistema praėjo įvedimo į naudojimą procedūras, vadinasi, ji priimta į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų inventorių.

    Tuo pat metu akcentuota, kad dėl sutarčių sąlygų negalima skelbti nei pristatytų vienetų skaičiaus, nei konkrečių susitarimų detalių. Įmonė teigia, kad sutartys buvo sudarytos tiesiogiai su Ukrainos valdžios institucijomis.

    „Pirmosios klajojančiosios amunicijos sistemos „Warmate 5“ Ukrainą pasiekė 2024 metais, tačiau dėl sutartinių įsipareigojimų negalime pateikti tiekimo detalių“, – sakė Remigius Wilkas.

    Ką gali „Warmate 5“

    „Warmate 5“ įvardijama kaip naujausia ir didžiausia „Warmate“ šeimos versija, skirta tiksliems smūgiams. Viešai nurodomos charakteristikos leidžia vertinti, kad tai priemonė, pritaikyta ilgesniam patruliavimui ir taikinių paieškai prieš ataką.

    Skelbiama, kad veikimo nuotolis gali siekti apie 100 kilometrų, priklausomai nuo oro sąlygų, reljefo ir užduoties. Teigiama, kad ore platforma gali išbūti iki 9 valandų, o skrydžio greitis gali būti apie 90 kilometrų per valandą, atakos metu didėjant iki maždaug 250 kilometrų per valandą.

    „Warmate 5“ numatoma naudoti su keičiama kovine galvute, kurios masė, pagal viešus aprašymus, gali siekti 5–10 kilogramų. Priklausomai nuo užduoties gali būti pasirenkamos skirtingos kovinės galvutės, pavyzdžiui, skeveldrinė sprogstamoji, termobarinė ar prieštankinė.

    Kodėl informacija galėjo būti slepiama

    Faktas, kad pirmosios sistemos, kaip teigiama, perduotos dar 2024 metais, o viešos detalės išryškėjo tik dabar, rodo, jog tiekimas galėjo būti sąmoningai neviešinamas. Tokia praktika karo metu nėra neįprasta, ypač kalbant apie naujas priemones, kurių skaičiai ir panaudojimo taktika gali būti jautri informacija.

    Ekspertinėje erdvėje dažnai pabrėžiama, kad klajojančioji amunicija leidžia lanksčiau naikinti tiek judančius, tiek stacionarius taikinius, o sprendimas dėl smūgio priimamas jau vykdant užduotį. Tai ypač aktualu, kai taikiniai greitai keičia vietą, o klasikinė artilerija ar raketos ne visada suteikia reikiamą reakcijos laiką.

    Ukraina jau kurį laiką naudoja ir kitus „Grupės WB“ sprendimus, o bendrovė yra skelbusi apie veiklą Ukrainoje, susijusią su technine priežiūra ir logistika. Toks buvimas vietoje paprastai leidžia greičiau remontuoti įrangą ir užtikrinti atsarginių dalių tiekimą.