CP v2

Tag: Dronai

  • Lenkija skuba laiką: iki gegužės pabaigos pasirašys 40 SAFE sutarčių už 43,7 mlrd. eurų

    Lenkija skuba laiką: iki gegužės pabaigos pasirašys 40 SAFE sutarčių už 43,7 mlrd. eurų

    Lenkija pradėjo itin spartų gynybos pirkimų etapą, siekdama iki gegužės pabaigos užbaigti apie 40 finansinių sutarčių pagal Europos Sąjungos instrumentą SAFE. Šis terminas svarbus todėl, kad pereinamuoju laikotarpiu kai kuriuos pirkimus galima finansuoti ir vienos valstybės sutartimis, o ne tik bendrais kelių šalių projektais.

    Gegužės 28 dieną Varšuvoje pasirašyti pirmieji dokumentai, susiję su kriptografijos sistemomis ir kibernetiniu saugumu. Ceremonijoje dalyvavo Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, pabrėžę, kad lėšos turi pagreitinti pajėgumų stiprinimą ir vietos pramonės užsakymus.

    SAFE (Security Action For Europe) yra 150 mlrd. eurų vertės ES finansinis mechanizmas, skirtas paspartinti valstybių narių gynybos parengtį ir didinti Europos karinės pramonės gamybos apimtis. Instrumentas veikia paskolų principu: grąžinimo pradžia atidedama, o įsipareigojimai gali būti išdėstyti ilgam laikotarpiui, priklausomai nuo ES skolinimosi sąlygų.

    Pagal SAFE taisykles, finansavimas nukreipiamas į pajėgumus ir įrangą, kurių reikšminga dalis komponentų pagaminama ES, Europos ekonominėje erdvėje arba Ukrainoje. Tai reiškia, kad šalys, planuodamos pirkimus, privalo derinti operacinius poreikius su tiekimo grandinių reikalavimais ir pramoniniais pajėgumais regione.

    Lenkijai šiame instrumente numatyta 43,7 mlrd. eurų suma, didžiausia tarp dalyvaujančių valstybių. Tam, kad realiai prasidėtų lėšų srautai, šalis turi sudaryti paskolos sutartį su Europos Komisija ir užbaigti nacionalines procedūras, po kurių finansavimas gali būti naudojamas tiek naujiems, tiek tam tikromis sąlygomis refinansuojamiems kontraktams.

    Pagal viešai aptariamas kryptis, SAFE pinigai Lenkijoje siejami su plačiu gynybos projektų spektru: nuo kibernetinio saugumo ir ryšių apsaugos iki bepiločių sistemų, artilerijos ir šaudmenų. Nors detali pirkinių sudėtis dažnai neviešinama, valdžios užuominos ir pramonės pranešimai leidžia spręsti apie didelę paklausą dronams, amunicijai ir oro pajėgumų daugikliams.

    Minimi ir konkretūs sprendimai: bepiločiai „FlyEye“ ir „Warmate“, taip pat „GLADIUS“ sistemos iš „WB Group“, artilerijos kryptys, pėstininkų kovos mašinos Borsuk, savaeigės haubicos „Krab“, 155 mm artilerijos šaudmenys, priešdroninė sistema SAN, nešiojamosios oro gynybos sistemos „Piorun“. Taip pat aptariami infrastruktūros ir Baltijos jūros saugumo poreikiai, įskaitant specializuotus laivus duomenims rinkti bei gelbėjimo ir kritinės infrastruktūros apsaugos projektus.

    Greitas sutarčių pasirašymo tempas siejamas ir su praktiniu aspektu: didžioji dalis dokumentų jau buvo suderinti derybose, todėl likęs etapas dažnai laikomas formalumu. Dėl sutarčių gausos dalis jų gali būti pasirašoma be viešų ceremonijų, o dėmesys sutelkiamas į labiausiai politiškai ir pramoniniu požiūriu reikšmingus kontraktus.

    SAFE instrumentas yra platesnės ES gynybos stiprinimo krypties dalis, kurią paskatino saugumo situacija Europoje ir poreikis greitai didinti gamybos pajėgumus. Lenkijos atvejis rodo, kad valstybės, turinčios parengtus projektus ir aktyvią vietos pramonę, siekia maksimaliai išnaudoti trumpus procedūrinius langus, kad finansavimas kuo greičiau virstų realiais pajėgumais.

  • Maskva panikuoja po dronų smūgių: rusai ant dangoraižio montuoja „Pancyr“ sistemą

    Maskva panikuoja po dronų smūgių: rusai ant dangoraižio montuoja „Pancyr“ sistemą

    Po pastarųjų Ukrainos dronų atakų Maskvoje Rusija ėmėsi neįprastų priemonių stiprindama oro gynybą pačiame sostinės centre. Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip ant vieno dangoraižio stogo keliama trumpojo nuotolio oro gynybos sistema „Pancyr“.

    Įraše užfiksuota, kaip sunkusis sraigtasparnis Mi-26 ant Nordstar dangoraižio Maskvoje stogo nuleidžia stacionarią „Pancyr-SMD“ versiją. Pastatas yra maždaug 5 kilometrų atstumu nuo Kremliaus, todėl toks dislokavimas vertinamas kaip bandymas uždengti jautriausią miesto zoną.

    Reakcija į dronų grėsmę

    Papildomos oro gynybos priemonės sostinėje siejamos su didėjančiu dronų keliamu pavojumi, kuris pastaraisiais metais tapo nuolatiniu karo elementu. Dronai vis dažniau naudojami ne tik fronte, bet ir smūgiams į infrastruktūrą, pramonės objektus bei logistikos mazgus.

    Rusijos informacinėje erdvėje tokie vaizdai paprastai pateikiami kaip prevencinis pasirengimas, tačiau pats sprendimas kelti sistemą ant aukštuminio pastato rodo, kad grėsmė vertinama rimtai. Miestų oro gynybai svarbus ne tik radarų matomumas, bet ir galimybė greitai apšaudyti mažus, žemai skrendančius taikinius.

    Kas yra „Pancyr-SMD“

    „Pancyr-SMD“ yra trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta saugoti strateginius objektus nuo dronų ir raketinių grėsmių. Ji laikoma stacionaria „Pancyr-SM“ šeimos versija, kai įranga pritaikoma ilgalaikei konkretaus taško gynybai.

    Sistemos pagrindą sudaro pilnai besisukantis bokštelis su radarais ir optoelektroniniais jutikliais, skirtais aptikti ir sekti taikinius maždaug 40–45 kilometrų atstumu. Skelbiama, kad kompleksas gali vienu metu sekti iki 40 taikinių ir atakuoti kelis iš jų, priklausomai nuo konfigūracijos.

    Kodėl dangoraižiai tampa pozicijomis

    Didmiesčiuose dronai dažnai skrenda žemai, naudodami pastatus kaip priedangą, o tai apsunkina ankstyvą aptikimą. Aukštai iškelta oro gynybos sistema teoriškai suteikia geresnę apžvalgą ir leidžia veiksmingiau dengti svarbius administracinius bei infrastruktūros objektus.

    Vis dėlto tokios priemonės turi ir ribojimų: tankiai apgyvendintose teritorijose bet koks perėmimas kelia riziką dėl nuolaužų, taip pat sudėtinga užtikrinti, kad visos mažos, lėtos ir žemai skrendančios platformos būtų laiku identifikuotos. Dėl to pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama sluoksniuotai gynybai, kuri apima ir radijo elektroninės kovos priemones bei papildomus aptikimo sensorius.

    „Dronų karas parodė, kad net ir sostinės nebegali jaustis visiškai saugios, todėl oro gynyba vis dažniau perkeliama arčiau svarbiausių objektų“, – sakė karinės aviacijos ir oro gynybos srities analitikas.

    „Pancyr“ sistemų efektyvumas viešojoje erdvėje vertinamas prieštaringai, nes karo metu ne kartą pasirodė pranešimų apie nepataikymus į mažus taikinius. Vis dėlto Rusija toliau remiasi šia platforma kaip viena pagrindinių trumpojo nuotolio gynybos priemonių tiek fronte, tiek svarbių objektų apsaugai šalies viduje.

  • Ukraina stiprina smūgius: „Fire Point“ atnaujintas FP-2 gabens 200 kg ir skris iki 370 km

    Ukraina stiprina smūgius: „Fire Point“ atnaujintas FP-2 gabens 200 kg ir skris iki 370 km

    Ukrainos gynybos technologijų sektorius toliau didina toliašaudžių smūgių potencialą: bendrovė „Fire Point“ pranešė modernizavusi smogiamąjį droną FP-2. Pasak įmonės atstovų, jo keliamoji galia padidinta iki 200 kilogramų, o su tokiu kroviniu aparatas turėtų įveikti iki 370 kilometrų.

    FP-2 laikomas ankstesnio strateginės paskirties FP-1 vystymu, tačiau jo paskirtis kitokia. Jei FP-1 siejamas su atakomis giliai už fronto linijos, tai FP-2 projektuojamas operaciniams ir taktiniams smūgiams, kai svarbiausia yra sunkesnė kovinė galvutė ir lankstesnis panaudojimas trumpesniais nuotoliais.

    Iki šiol buvo kalbama apie FP-2 versiją, galinčią gabenti maždaug 100 kilogramų užtaisą, tačiau naujausias atnaujinimas šią ribą padvigubina. Mainais realus veikimo nuotolis nurodomas mažesnis ir siekia apie 200–370 kilometrų, priklausomai nuo konfigūracijos ir krovinio.

    „Pakeitimai apėmė sparnų konstrukciją ir varomąją sistemą, kad su 200 kilogramų kroviniu būtų įmanomas iki 370 kilometrų nuotolis“, – sakė bendrovės bendraįkūrėjas Denisas Štilermanas.

    Modernizacija siejama ir su pažangesnėmis optoelektroninėmis sistemomis, kurios, kaip teigiama, leidžia droną valdyti realiuoju laiku. Toks sprendimas svarbus ne tik taikinių paieškai ir identifikavimui, bet ir korekcijoms skrydžio metu, kai keičiasi oro gynybos situacija ar atsiranda alternatyvūs taikiniai.

    Gamintojas taip pat akcentuoja daugiafunkciškumą: FP-2 gali būti pritaikytas kaip mažesnių FPV tipo dronų nešėjas arba platforma nekreipiamosioms aviacinėms raketoms. Tokia koncepcija išplečia panaudojimo scenarijus ir artina dronus prie modulinės, keičiamais elementais paremtos ginkluotės logikos.

    Kariniu požiūriu tai dera su Ukrainos pastangomis sistemingai didinti spaudimą Rusijos užnugariui, ypač logistikos maršrutams, amunicijos sandėliams ir karinei infrastruktūrai. Pastaraisiais metais būtent bepiločių priemonių masiškumas, palyginti nedidelė kaina ir greitas modernizavimo ciklas tapo vienu svarbiausių veiksnių, keičiančių mūšio lauko dinamiką.

    „Fire Point“ teigia, kad vienas svarbiausių atnaujinimo elementų yra perėjimas prie nuosavų variklių ir vietoje gaminamų komponentų. Toks žingsnis paprastai vertinamas kaip bandymas mažinti priklausomybę nuo importo, lengvinti tiekimo grandinės rizikas ir kartu didinti gamybos mastą.

    Be FP-2, bendrovė mini dar vieną kryptį: vystomas priešlėktuvinių raketų projektas FP-7. Įmonės teigimu, siekiama sukurti sprendimus, kurie teoriškai galėtų prisidėti ir prie sudėtingesnių taikinių perėmimo, tačiau tokie pajėgumai priklauso nuo bandymų rezultatų, sensorių, valdymo sistemų ir integracijos į oro gynybos architektūrą.

    Bendra tendencija akivaizdi: karo sąlygomis inovacijų ciklas trumpėja, o DI ir pažangūs sensoriai vis dažniau derinami su paprastesnėmis, bet masiškai gaminamomis platformomis. Tai reiškia, kad technologinės lenktynės dronų srityje greičiausiai tik aštrės, o sprendimus nulems ne vien maksimalus nuotolis, bet ir gamybos tempas, atsparumas trukdymui bei tikslumas realiomis kovos sąlygomis.

  • Shahed sprogo šalia traktoriaus: Ukrainos lauke užfiksuotos sekundės sukrėtė internetą

    Shahed sprogo šalia traktoriaus: Ukrainos lauke užfiksuotos sekundės sukrėtė internetą

    Ukrainoje karas kasdien persipina su įprastu gyvenimu, o vienas ryškiausių pavyzdžių – žemės ūkis, kuriam tenka dirbti nuolatinių oro atakų fone. Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip lauke nukritęs smogiamasis dronas sprogo visai greta pravažiuojančio traktoriaus.

    Teigiama, kad vaizdai nufilmuoti Černihivo srityje, netoli Olbyno kaimo prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos. Įraše matomas nevaldomas ore besisukantis bepilotis aparatas, konstrukcija panašus į „Shahed-136“ tipo dronus, o po akimirkos – smūgis į žemę ir sprogimas lauke.

    Didžiausią įtampą kelia tai, kad sprogimo momentu šalia epicentro pravažiuoja žemės ūkio traktorius. Skelbiama, jog žmonės nenukentėjo, tačiau situacija dar kartą parodė, kaip arti fronto realybės atsiduria civiliai net ir dirbdami kasdienius darbus.

    Kol kas neaišku, kodėl dronas krito: tai galėjo būti oro gynybos ugnies pasekmė arba techninis gedimas. „Shahed“ tipo bepilotės skraidyklės yra vienas dažniausiai Rusijos naudojamų įrankių masinėse atakose prieš įvairius Ukrainos regionus, o oro gynybos tikslas – numušti jas dar prieš pasiekiant infrastruktūros objektus ar tankiau gyvenamas vietoves.

    Ukraina, be sisteminių oro gynybos priemonių, plačiai taiko ir mobilius perėmimo būrius, kurie dronus medžioja užmiestyje. Tokiais atvejais numušti aparatai neretai nukrenta į laukus ar miškų masyvus, todėl pavojus persikelia į vietas, kuriose žmonės tikisi būti toliau nuo tiesioginių smūgių.

    Žemdirbiams pavojų kelia ne tik krentantys dronai ar raketų nuolaužos. Rytų ir pietų Ukrainoje, kur buvo perėjęs frontas, didelė problema išlieka minos, nesprogę šaudmenys ir kiti sprogmenys dirbamuose plotuose, dėl kurių kasmet fiksuojamos nelaimės ir žūtys.

    Ukrainos humanitarinio išminavimo institucijos nurodo, kad maždaug 128 000 kvadratinių kilometrų teritorijos laikoma potencialiai užteršta minomis ar sprogmenimis. Vertinama, kad apie 20–30 proc. tokių plotų gali reikėti skubaus išminavimo, o reikšmingą dalį sudaro būtent žemės ūkio paskirties žemė.

  • Chaosas Vivid Sydney: iš dangaus nukrito beveik 90 dronų, aiškinasi tyrėjai

    Chaosas Vivid Sydney: iš dangaus nukrito beveik 90 dronų, aiškinasi tyrėjai

    Sydney vykusiame festivalio Vivid Sydney dronų šou įvyko incidentas: beveik 90 dronų netikėtai nukrito ant žemės ir į vandenį. Žmonės per įvykį nenukentėjo, tačiau programa buvo koreguojama, o dėl priežasčių pradėtas oficialus tyrimas.

    Skelbiama, kad 83 dronai įkrito į Cockle Bay įlanką, dar keli nusileido ant pėsčiųjų takų ir tilto konstrukcijų. Organizatoriai pabrėžė, kad dronai nepaliko nustatytos saugos zonos, todėl žiūrovai nebuvo tiesiogiai pavojuje.

    Kas galėjo nutikti?

    Dėl įvykio pradėjo aiškintis Australijos transporto saugos biuras. Pirminė versija, kurią viešai įvardijo šou rengėjai iš bendrovės „SkyMagic“, siejama su radijo ryšio trikdžiais, galėjusiais sutrikdyti dalies dronų valdymą.

    Tokiuose renginiuose dronai veikia glaudžiai koordinuotomis grupėmis, o skrydžio stabilumas priklauso nuo ryšio kokybės, tikslių vietos duomenų ir kruopščiai suprogramuotų maršrutų. Didesniuose miestuose papildomų rizikų kelia tankus radijo signalų fonas ir įvairių įrenginių skleidžiami trukdžiai.

    Rizikos po kritimo į vandenį

    Po incidento pradėti darbai iš vandens ištraukti nukritusius įrenginius, kad būtų sumažinta taršos rizika. Dronuose naudojami ličio jonų akumuliatoriai, todėl į aplinką patekę pažeisti elementai gali kelti papildomų saugos ir ekologinių problemų.

    Dėl įvykio dalis suplanuotų pasirodymų buvo atšaukta, o dėl vėlesnių renginių sprendimai priimami įvertinus tyrimo informaciją ir techninės patikros rezultatus. Organizatoriai siekia įsitikinti, kad skrydžiai gali vykti saugiai, o galimos priežastys būtų pašalintos.

    Ne pirmas atvejis Australijoje

    Panašūs incidentai Australijoje jau buvo fiksuoti anksčiau. 2023 metais Melburne į uostą nukrito daugiau nei 400 dronų, o tyrimas tuomet nurodė žmogiškąją klaidą ir netinkamai įvertintas vėjo sąlygas.

    Šis Sydney atvejis vėl atkreipė dėmesį į sparčiai populiarėjančių dronų šou saugą: kuo didesnis skraidančių įrenginių skaičius ir sudėtingesnė choreografija, tuo svarbesnės tampa ryšio atsparumo, atsarginių scenarijų ir griežtų saugos zonų procedūros.

    Vertinant patirtus nuostolius, skaičiuojama, kad vienas dronas galėjo kainuoti mažiausiai apie 1 400 eurų, todėl bendra žala gali viršyti 90 000 eurų. Tikslesnės sumos ir incidento priežastys turėtų paaiškėti po tyrimo ir techninių duomenų analizės.

  • Medžiojo „Lancet“, bet danguje pamatė naują grėsmę: Ukraina perėmė rusų DI droną „Klin“

    Medžiojo „Lancet“, bet danguje pamatė naują grėsmę: Ukraina perėmė rusų DI droną „Klin“

    Ukrainos oro gynybos padaliniai pranešė pirmą kartą susidūrę su nauju rusišku smogiamuoju dronu, kuriame naudojami dirbtinis intelektas ir didesnė autonomija. Perėmimo operacija vyko pietų kryptimi, kur ekipažas buvo pasiųstas neutralizuoti gerai žinomą sklandančią amuniciją „Lancet“.

    Tačiau ore aptiktas taikinys neatitiko įprasto „Lancet“ profilio, o vėlesnė analizė leido identifikuoti kitą konstrukciją. Ukrainos kariškiai ir viešai paskelbta vaizdo medžiaga rodo, kad šįkart buvo naudotas dronas, įvardijamas kaip „Klin“.

    Pagal turimą informaciją „Klin“ skirtas savarankiškai aptikti ir atakuoti taikinius, o dalį užduočių gali atlikti be nuolatinės operatoriaus kontrolės. Taip pat nurodoma, kad sistema gali būti pritaikyta veikti net ir apsunkintomis navigacijos sąlygomis, kai GPS signalas trikdomas.

    Skelbiama, kad šio tipo drono veikimo nuotolis gali siekti apie 120 kilometrų, o kovinė galvutė sverti apie 5 kilogramus. Viena iš labiausiai išskiriamų ypatybių siejama su veikimo režimu, apibūdinamu kaip oro minų laukas.

    Praktikoje tai reiškia, kad dronas gali patruliuoti virš nurodytos teritorijos ir laukti, kol pasirodys tinkamas taikinys, o tada smogti. Toks modelis didina lankstumą ir apsunkina gynybą, nes grėsmė išlieka ore ilgiau, o atakos momentas gali būti pasirinktas automatiškai.

    Gavę leidimą, ukrainiečių operatoriai taikinį sunaikino, o incidentas įvardytas kaip pirmasis dokumentuotas susidūrimas su „Klin“. Ukrainai tai reikšminga ne tik kaip taktinis epizodas, bet ir kaip galimybė geriau įvertinti, kaip Rusija diegia autonomijos ir DI elementus į bepiločių sistemų vystymą.

    Karo Ukrainoje patirtis rodo, kad bepiločių evoliucija vyksta itin greitai, o abi pusės ieško būdų aplenkti radijo trukdymą, oro gynybą ir tradicinį operatoriaus valdymą. Didesnė autonomija ir taikinio paieška dronuose yra viena ryškiausių pastarųjų metų tendencijų, kelianti naujų iššūkių ir frontui, ir užnugariui.

  • Čornomorske rusų dronas sustabdė „ADM“ aliejaus gamyklą: fiksuotas nuotėkis ir žala rezervuarams

    Ukrainos Čornomorsko mieste po rusų drono smūgio sustabdyta amerikiečių bendrovei „ADM“ priklausančios aliejinių kultūrų perdirbimo įmonės veikla. Apie tai bendrovė informavo žiniasklaidą, pabrėždama, kad šiuo metu svarbiausias prioritetas yra darbuotojų saugumas.

    Skelbiama, kad ataka įvyko 2026 metų balandžio 26 dieną, o nuo tada gamykla darbo neatnaujino. Pranešimuose taip pat nurodoma, kad įmonė buvo laikinai pristabdžiusi žaliavos supirkimą, kol įvertins situaciją ir galimybes saugiai tęsti veiklą.

    „Įmonės Čornomorske veikla kol kas lieka sustabdyta po 2026 metų balandžio 26 dieną drono smūgiu padarytos žalos. Mūsų darbuotojų saugumas yra aukščiausias prioritetas, todėl toliau atidžiai stebime situaciją“, – teigiama „ADM“ komentare.

    Pasak vietos žemės ūkio rinką stebinčių šaltinių, buvo apgadintas vienas augalinio aliejaus rezervuaras, o keli kiti galėjo būti pažeisti drono nuolaužomis. Dėl to fiksuotas dalinis aliejaus nuotėkis, o teritorijoje tęsiami atstatymo ir remonto darbai.

    Rinkos analitikai vertina, kad vienos gamyklos sustabdymas nebūtinai turėtų sukelti staigų saulėgrąžų aliejaus kainų šuolį, nes pasaulinėje augalinių aliejų rinkoje kainas gali slopinti didesnė pasiūla ir vangstantis vartojimas. Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu perdirbimo pajėgumų sumažėjimas jautriau atsiliepia saulėgrąžų supirkimo kainoms, nes krenta perdirbėjų aktyvumas ir silpnėja konkurencija dėl žaliavos.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pramonės infrastruktūra, įskaitant žemės ūkio perdirbimo įmones ir logistikos mazgus, išlieka dažnu rusų atakų taikiniu. Ekspertai pabrėžia, kad tokie smūgiai didina veiklos rizikas, ilgina tiekimo grandines ir gali turėti netiesioginį poveikį tiek vidaus rinkai, tiek Ukrainos eksportui per Juodosios jūros regioną.

  • Prie Černobylio vėl įsiplieskė dideli gaisrai: Ukraina nurodo priežastį, radiacija nekyla

    Černobylio radiacinės ir ekologinės biosferos rezervato teritorijoje vėl fiksuojami stambūs miškų gaisrai. Ukrainos Valstybinė agentūra, atsakinga už Černobylio atskirties zonos valdymą, skelbia, kad nauji ugnies židiniai kilo po to, kai į teritoriją nukrito numuštų rusiškų dronų nuolaužos.

    Anot agentūros, dar visai neseniai ugniagesiams pavyko užgesinti kelias dienas trukusį gaisrą, tačiau situacija vėl komplikavosi. Nurodoma, kad gegužės 14 dieną užfiksuoti nauji gaisro židiniai Opachyčių gamtosauginėje mokslinių tyrimų teritorijoje.

    Gaisrų gesinime dalyvauja Černobylio rezervato padaliniai, Ukrainos gelbėtojai ir kelios valstybinės specializuotos įmonės, dirbančios radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir aplinkos stebėsenos srityse. Vietoje taip pat dirba išminuotojai, nes aptinkamos dronų liekanos ir galimos sprogmenų dalys.

    Agentūra pabrėžia, kad gesinimą apsunkina tiršti dūmai, išvartyti medžiai ir sunkiai pasiekiamas reljefas. Privažiavimui prie ugnies židinių naudojama sunkioji technika, įskaitant buldozerius, o dalis darbų atliekama benzininiais pjūklais valant kelią nuo nuvirtusių medžių.

    Nors pati vietovė išlieka jautri dėl 1986 metais įvykusios Černobylio katastrofos padarinių, institucijos skelbia, kad radiacijos fonas šiuo metu neviršija kontrolinių lygių. Automatinė radiacinės kontrolės sistema, anot Ukrainos pareigūnų, nefiksavo gama spinduliuotės dozės galios viršijimų.

    Taip pat teigiama, kad radiacinio fono rodikliai, lyginant su vidutinėmis mėnesio reikšmėmis, neperžengė matavimo paklaidos ribų. Tai reiškia, kad bent jau pagal operatyvius duomenis gaisrai kol kas nesukėlė papildomo radiologinio pavojaus.

    Černobylio atskirties zonoje gaisrai vertinami ne tik kaip įprastas miškų gaisrų incidentas. Dalis teritorijų dešimtmečius atsikūrinėjo po katastrofos, o ugnis gali naikinti buveines ir kelti riziką išjudinti radioaktyviomis dalelėmis užterštas miško paklotės nuosėdas.

    Ukrainos pareigūnai akcentuoja, kad karo metu papildomi pavojai kyla ir dėl smūgių bei nuolaužų, kurios gali sukelti naujus gaisrus sunkiai pasiekiamose vietose. Tokiais atvejais svarbiausia tampa greita židinių lokalizacija, kad ugnis neišplistų į didesnius miškų masyvus.

    „Rusijos atakos vėl kuria grėsmę unikaliai Černobylio zonos ekosistemai, kur kiekvienas naujas gaisras yra rizika miškams, gyvūnijai ir teritorijoms, kurios dešimtmečius atsikūrinėjo po 1986 metų katastrofos“, – teigiama Ukrainos Valstybinės agentūros pranešime.

  • Černobylio rezervate užfiksuoti jūrinio erelio jaunikliai: kodėl šiemet perėjimas vėlavo

    Černobylio radiaciniame ekologiniame biosferos rezervate šį pavasarį keliuose jūrinio erelio lizduose užfiksuoti jaunikliai. Rezervato specialistai, stebėdami lizdus dronu, aptiko skirtingo amžiaus jauniklių ir viename lizde dar likusį kiaušinį, rodantį, kad perėjimas vyko nevienodu tempu.

    Vienas jauniklis, aptiktas prie Domantovo salos, buvo maždaug 25 dienų amžiaus ir jau tvirtai laikėsi lizde. Kitoje vietoje, į pietus nuo Otaševo kaimo, rastas maždaug savaitės jauniklis, o šalia jo dar buvo vienas kiaušinis, todėl tikėtina, kad dalis porų perėjimą pradėjo vėliau.

    Dar vienas lizdas patikrintas netoli Kupovato kaimo, kur augo apie mėnesio amžiaus jauniklis. Tuo metu prie Lelyvo kaimo esantis lizdas, kuris pernai buvo likęs tuščias dėl elektros perdavimo linijos įrengimo darbų, ir šiemet jauniklių neturėjo, tačiau gretimame lizde jau buvo matyti jauniklių požymių.

    „Šiemet jūriniai ereliai perėti pradėjo vėliau nei įprastai, o tam įtakos galėjo turėti atšiauresnė žiema ir užsitęsęs šaltas pavasaris“, – teigė rezervato tyrėjai.

    Jūrinis erelis yra viena didžiausių plėšriųjų Eurazijos paukščių rūšių, o suaugusių paukščių atpažinimo ženklas yra baltas uodegos galas. Šis plėšrūnas dažniausiai laikosi prie vandens telkinių, kur gausu žuvies, o lizdus suka aukštuose medžiuose, stengdamasis rinktis mažiau trikdomas vietas.

    Istoriškai rūšies populiacija daugelyje Europos regionų buvo smarkiai sumažėjusi dėl persekiojimo ir cheminių medžiagų poveikio, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais kai kuriose šalyse stebimas atsikūrimas. Ornitologai pabrėžia, kad sėkmingas perėjimas priklauso ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo ramybės perėjimo teritorijose, pakankamos maisto bazės bei žmogaus veiklos intensyvumo netoliese.

    Černobylio zona, nors ir siejama su radiacine tarša, daliai laukinių gyvūnų tapo vieta, kur mažesnis nuolatinis žmonių trikdymas leidžia veistis ir dideliems plėšriesiems paukščiams. Stebėsena dronais tokiuose plotuose laikoma praktišku sprendimu, nes leidžia įvertinti perėjimo sėkmę kuo mažiau artinantis prie lizdų.

  • Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašė gynybos sutartį: numatyta bendra priešlėktuvinių raketų gamyba

    Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašė partnerystės saugumo ir gynybos srityje sutartį, kuria siekiama glaudinti karinį bendradarbiavimą bei stiprinti NATO rytinį flangą. Abiejų šalių lyderiai pabrėžė, kad ilgalaike strategine grėsme išlieka Rusija, todėl susitarimas orientuotas į atgrasymą ir greitesnį reagavimą į galimas krizes.

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad dokumentas praktikoje pirmiausia didina Lenkijos saugumą ir aiškiai įvardija bendros gynybos motyvaciją. Sutartyje numatyta, kad dvišalė veikla bus derinama su NATO mechanizmais, tačiau paliekama erdvės operatyviems sprendimams ir tiesioginei paramai, kai reikalingas greitas atsakas.

    „Abi pusės sutaria, kad ilgalaikė strateginė grėsmė Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir visam NATO yra Rusija“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Akcentas gynybos pramonei

    Vienas svarbiausių sutarties praktinių elementų – gynybos pramonės bendradarbiavimas, įskaitant bendrą naujos kartos vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų kūrimą ir gamybą. Taip pat numatytas darbas su pažangiomis technologijomis, apimančiomis oro gynybą, bepiločius orlaivius ir kibernetinį saugumą.

    Jungtinės Karalystės pusė nurodė, kad stipresnė pramoninė partnerystė turi prisidėti prie tiekimo grandinių patikimumo, didesnio atsparumo krizėms ir naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo. Kartu pabrėžiama interoperabilumo svarba, kad abiejų šalių pajėgos galėtų veikti kuo sklandžiau įvairiose operacijų srityse.

    Dronai, kibernetinis saugumas, dezinformacija

    Susitarime numatoma plėsti bendras iniciatyvas dėl bepiločių sistemų ir kovos su dronais sprendimų, taip pat stiprinti pasirengimą elektroninės kovos scenarijams. Be to, dėmesys skiriamas kibernetinėms grėsmėms ir informacinėms operacijoms – nuo kibernetinių atakų iki dezinformacijos kampanijų, kurios pastaraisiais metais tapo nuolatine saugumo darbotvarkės dalimi.

    Šalys taip pat įvardijo bendradarbiavimo kryptis, susijusias su sienų saugumu ir kova su organizuotu nusikalstamumu, ypač tais atvejais, kai šios veiklos susipina su priešiškų valstybių destabilizavimo priemonėmis. Praktikoje tai reiškia glaudesnį institucijų koordinavimą ir geresnį keitimąsi informacija.

    Pasirašyta istorinėje vietoje

    Sutartis pasirašyta Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų bazėje Northolt, Vakarų Londone. Tai simboliška vieta, nes per Antrąjį pasaulinį karą čia veikė lenkų naikintuvų eskadrilės, o netoliese yra paminklas Lenkijos lakūnams.

    Šis susitarimas papildo ankstesnius regioninius gynybos formato stiprinimo žingsnius Europoje, kai valstybės vis dažniau remiasi ne tik daugiašaliais NATO sprendimais, bet ir dvišaliais susitarimais, skirtais greitesniam reagavimui bei pramoninių pajėgumų didinimui. Lenkija ir Jungtinė Karalystė gynybos ir saugumo bendradarbiavimo sutartį buvo pasirašiusios ir anksčiau, 2017 metais Varšuvoje.