CP v2

Tag: Dronai

  • Ukrainos kontrsmūgis pasiekė Rusijos gilumą: liepsnojo naftos perdirbimas, krito gynyba

    Ukrainos kontrsmūgis pasiekė Rusijos gilumą: liepsnojo naftos perdirbimas, krito gynyba

    Ukrainos pajėgos surengė vieną koordinuočiausių pastarųjų mėnesių smūgių serijų, vienu metu taikydamos į taikinius okupuotose teritorijose ir Rusijos gilumoje. Pataikyta į oro gynybos sistemas, karinę logistiką ir infrastruktūrą, susijusią su pajėgų rengimu.

    Šie veiksmai buvo pristatyti kaip atsakas į intensyvėjusias Rusijos atakas iš oro, kuriose vis dažniau derinami dronai ir raketos. Tokia dinamika išryškina tendenciją, kai abi pusės siekia ne tik tiesioginių fronto rezultatų, bet ir ilgainiui silpninti priešininko resursus.

    Per smūgius okupuotame Kryme ir rytų Ukrainos teritorijose taikytasi į rusiškas oro gynybos priemones, įskaitant „Pancyr-S1“ ir „Tor-M2“. Šios sistemos laikomos svarbiomis dengiant karinius objektus, sandėlius ir tiekimo maršrutus nuo dronų bei sparnuotųjų raketų.

    Azovo jūros regione pranešta apie smūgius aviacijos technikai, įskaitant Be-200 ir Ka-27. Tokie taikiniai rodo bandymą riboti Rusijos galimybes vykdyti žvalgybą, paieškos ir gelbėjimo ar logistikos užduotis pakrantės ruožuose.

    Didelis dėmesys skirtas logistikai: okupuotame Berdjanske smogta transporto laivui, kuris, kaip teigiama, gabeno amuniciją. Pietų kryptis Rusijai išlieka kritiškai svarbi aprūpinant pajėgas, todėl smūgiai uostams ir kroviniams gali turėti kaupiamąjį poveikį.

    Rusijos teritorijoje taikiniu tapo Riazanės naftos perdirbimo infrastruktūra, po smūgio kilo didelis gaisras. Atakos prieš perdirbimą ir kuro tiekimo grandinę siejamos ne tik su ekonominiu spaudimu, bet ir su praktiniu tikslu apsunkinti kariuomenės aprūpinimą degalais.

    Smūgiai paliestė ir personalo rengimo bei dislokacijos vietas okupuotame Ukrainos rytuose. Tokie taikiniai gali tiesiogiai veikti Rusijos galimybes atkurti nuostolius, rotuoti dalinius ir palaikyti nuolatinį spaudimą fronte.

    Ekspertai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad Ukraina pereina nuo pavienių, simbolinių atakų prie sistemingo kritinių grandžių ardymo. Oro gynybos silpninimas atveria kelią tolesnėms operacijoms, o smūgiai logistikai ir energijos infrastruktūrai ilgainiui mažina Rusijos karo pastangų tvarumą.

  • Karas Ukrainoje: kas keičiasi fronte ir kokių sprendimų artimiausiu metu tikisi Europa

    Karo Ukrainoje eiga toliau išlieka dinamiška: intensyviausios kovos tęsiasi rytų ir pietų kryptimis, o situaciją dažnai lemia artilerijos, dronų ir oro gynybos pajėgumų balansas. Ukraina siekia išlaikyti gynybines linijas ir mažinti Rusijos puolimo potencialą, tuo pat metu stiprindama tolimojo nuotolio smūgių galimybes.

    Pastaraisiais mėnesiais vis labiau matyti, kad mūšio lauke svarbia tampa ne tik gyvosios jėgos kiekis, bet ir technologinis pranašumas. Dronai naudojami žvalgybai, taikinių korekcijai ir tiksliems smūgiams, o elektroninės kovos priemonės tampa esmine gynybos ir puolimo dalimi, darančia įtaką tiek ryšiui, tiek navigacijai.

    Ginklų tiekimas ir oro gynyba

    Vakarų parama Ukrainai ir toliau daugiausia siejama su oro gynybos stiprinimu, artilerijos šaudmenimis ir priešdroninėmis priemonėmis. Oro gynyba laikoma kritine, nes ji saugo energetikos infrastruktūrą, pramonę ir didžiuosius miestus, o kartu leidžia išlaikyti ekonominį ir socialinį stabilumą.

    Tuo pat metu ginkluotės tiekimas neatsiejamas nuo logistikos ir apmokymų: net ir gavus modernią įrangą, būtina užtikrinti jos remontą, atsarginių dalių grandinę ir parengtus specialistus. Dėl to sprendimai dėl naujų paketų dažnai vertinami ne vien pagal pažadus, bet ir pagal realų pristatymo tempą.

    Rusijos strategija ir spaudimas infrastruktūrai

    Rusija tęsia spaudimą ne tik fronte, bet ir atakuodama Ukrainos energetikos bei transporto infrastruktūrą. Tokios atakos siekia apsunkinti tiek kariuomenės aprūpinimą, tiek kasdienį civilių gyvenimą, ypač sezonais, kai energijos poreikis išauga.

    Analitikai pabrėžia, kad infrastruktūros puolimas yra ilgalaikės strategijos dalis, kuria siekiama mažinti Ukrainos atsparumą ir didinti karo kainą. Dėl to Ukrainai svarbu ne tik atremti smūgius, bet ir spartinti energetikos sistemos apsaugą, decentralizaciją bei avarinių pajėgumų atkūrimą.

    Ko tikisi Europa artimiausiu metu

    Europos lygiu svarbiausi klausimai išlieka paramos tęstinumas, gynybos pramonės pajėgumų didinimas ir politinis nuoseklumas. Vis dažniau akcentuojama, kad vienkartiniai sprendimai nepakankami, todėl stiprinami ilgalaikiai tiekimo kontraktai ir skatinama didesnė amunicijos bei oro gynybos gamyba.

    Diplomatinėje darbotvarkėje lygiagrečiai aptariamos sankcijų įgyvendinimo spragos ir papildomi ribojimai, skirti mažinti Rusijos galimybes apsirūpinti technologijomis ir finansavimu. Europoje taip pat auga supratimas, kad karo baigtį lems ne vien fronto linija, bet ir gebėjimas išlaikyti ekonominę, pramoninę bei visuomenės mobilizaciją ilgesnį laiką.

    Artimiausiu laikotarpiu esminiai rodikliai bus oro gynybos stiprinimo tempas, šaudmenų tiekimo stabilumas ir gebėjimas apsaugoti energetikos infrastruktūrą. Nuo šių veiksnių priklausys ir Ukrainos atsparumas, ir Europos sprendimų skubumas bei apimtis.

  • Ukrainos smūgiai ir dronai keičia karo dinamiką: Rusija ima prarasti daugiau, nei užima

    Rusijos karo Ukrainoje dinamika pastarosiomis savaitėmis ima keistis Ukrainos naudai: kai kuriuose ruožuose Maskva praranda daugiau teritorijos, nei užima naujos. Šią tendenciją stiprina ne tik fronto situacija, bet ir vis dažnesni Ukrainos bepiločių smūgiai į taikinius Rusijos gilumoje.

    Simboliškas ženklas buvo gegužės 9 dienos paradas Maskvoje, kuris įprastai skirtas demonstruoti karinę galią. Šį kartą renginyje buvo juntamas atsargumas: mažiau demonstruojamos technikos ir akivaizdžiai didesnis dėmesys saugumui, ypač dėl dronų grėsmės.

    Vakarų analitikų vertinimu, pastarųjų 30 dienų laikotarpiu Rusija neteko kontrolės dalyje teritorijų, o tai retas atvejis, lyginant su ilgesniais karo etapais. Teritorijų pokyčius lemia kelios priežastys: Ukrainos gynybos linijų sutvirtinimas, tikslesnė artilerijos žvalgyba ir efektyvesnės atakos prieš Rusijos logistiką.

    Ne mažiau svarbus veiksnys – Rusijos mobilizaciniai iššūkiai ir patiriami nuostoliai. Nors skirtingi šaltiniai pateikia nevienodus skaičius, bendras vertinimas sutampa: nuostoliai išlieka dideli, o papildymo tempas ne visuomet kompensuoja fronto poreikius, ypač specializuotų pajėgumų srityse.

    Augant dronų vaidmeniui, karas vis labiau persikelia ir į Rusijos teritoriją. Ukrainos bepiločiai vis dažniau pasiekia energetikos bei pramonės objektus toli nuo sienos, o tai verčia Rusiją didinti oro gynybos pajėgas ir peržiūrėti infrastruktūros apsaugą.

    Ypatingą dėmesį kelia smūgiai naftos perdirbimo ir logistikos grandinei, nes tokie taikiniai tiesiogiai susiję su kariuomenės aprūpinimu ir valstybės pajamomis. Būtent todėl kiekviena sėkminga ataka prieš rafinerijas ar terminalus turi platesnį efektą nei vienkartinė žala – ji didina spaudimą sistemai, kuri palaiko karo ekonomiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad šios tendencijos dar nereiškia staigaus lūžio, tačiau rodo aiškų pokytį: Ukraina vis geriau išnaudoja asimetrinius pajėgumus, o Rusijai vis sunkiau vienu metu išlaikyti puolimą fronte, dengti logistiką ir apsaugoti tolimus objektus. Artimiausi mėnesiai gali būti lemtingi, ar šis spaudimas virs ilgalaikiu strateginiu pranašumu.

  • Kinija pristatė bateriją, kuri gali iš esmės pakeisti dronų skrydžio laiką: kas joje naujo?

    Kinija pristatė bateriją, kuri gali iš esmės pakeisti dronų skrydžio laiką: kas joje naujo?

    Kinijos mokslininkai paskelbė apie naują ličio ir sieros baterijos koncepciją, kuri gali reikšmingai pailginti dronų skrydžio laiką. Dronų rinkoje tai viena didžiausių praktinių kliūčių, nes baterija tiesiogiai riboja ir nuotolį, ir keliamą naudingąją apkrovą.

    Tyrimą atliko Šendžene veikianti Tsinghua universiteto tarptautinė aukštoji mokykla, pasiūliusi molekulinę strategiją, mažinančią energijos nuostolius baterijos darbo metu. Tokie sprendimai ypač svarbūs ten, kur reikia ne tik didelės talpos, bet ir stabilaus veikimo per daugelį įkrovimo ciklų.

    Šiandien dauguma komercinių dronų naudoja ličio jonų akumuliatorius, kurių praktinis energijos tankis dažnai lieka mažesnis nei 300 vatvalandžių kilogramui. Dėl to gamintojai paprastai turi rinktis kompromisą tarp skrydžio trukmės ir to, kiek įrangos ar krovinio dronas gali pakelti.

    Ličio ir sieros baterijos seniai laikomos perspektyvia alternatyva, nes siera yra gausi ir palyginti pigi, o teorinis energijos tankis gali būti gerokai didesnis nei įprastų ličio jonų sprendimų. Vis dėlto pagrindinė kliūtis išlieka chemijos stabilumas, ypač kartojant įkrovimo ir iškrovimo ciklus.

    Didžiausia problema siejama su tirpiais tarpiniais junginiais, kurie darbo metu migruoja baterijos viduje ir ilgainiui mažina našumą. Kinijos mokslininkai į sieros elektrochemiją įvedė vadinamąjį premediatorių, kuris, jų teigimu, iki reakcijos pradžios išlieka neaktyvus, o vėliau padeda suvaldyti migruojančius tarpinius produktus ir pagerinti krūvio pernašą.

    Laboratoriniuose bandymuose tokia baterijos konstrukcija išlaikė stabilų veikimą 800 įkrovimo ciklų, o likusi talpa siekė beveik 82 proc. pirminės. Praktikoje tai svarbus signalas, nes vien energijos tankio nepakanka, jei baterija greitai degraduoja ir tampa netinkama realiam naudojimui.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ilgesnis baterijos darbas galėtų išplėsti dronų taikymą siuntų pristatyme, elektros linijų ir infrastruktūros patikrose bei gelbėjimo operacijose. Tokiose situacijose keliolikos minučių skirtumas ore gali lemti tiek darbo kaštus, tiek operacijų saugumą.

    Be dronų, autoriai mano, kad jų molekulinė strategija galėtų būti pritaikyta ir kitoms baterijų kryptims, įskaitant ličio metalo sprendimus, srauto baterijas ar tam tikrus perdirbimo procesus. Artimiausias klausimas rinkai bus ne laboratoriniai rekordai, o tai, ar technologija pasieks masinę gamybą, atitiks saugos reikalavimus ir išlaikys kainos bei patikimumo balansą.

  • Tinkle plinta įspūdingas vaizdas: ukrainiečių MiG-29 numušė „Shahed“ – kodėl tai svarbu?

    Tinkle plinta įspūdingas vaizdas: ukrainiečių MiG-29 numušė „Shahed“ – kodėl tai svarbu?

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paviešintas vaizdo įrašas iš naikintuvo MiG-29 kabinos. Jame matyti, kaip pilotas aptinka ir raketa numuša rusų naudojamą smogiamąjį droną „Shahed-136“, dar vadinamą „Geran-2“.

    Įrašas išsiskiria detaliu taikinio perėmimo procesu: nuo paieškos ir užfiksavimo iki smūgio bei sprogimo ore. Toks epizodas tapo dar vienu priminimu, kad ore vykstanti kova Ukrainoje vis dažniau primena masinių dronų medžioklę, o ne klasikinę naikintuvų dvikovą.

    MiG-29 vaidmuo dronų kare

    MiG-29 yra sovietinės kilmės daugiafunkcis naikintuvas, pradėtas eksploatuoti 1983 metais, o Ukraina jų paveldėjo po Sovietų Sąjungos žlugimo. Nors šios platformos amžius jau perkopė keturis dešimtmečius, karo sąlygomis ji rado naują, praktišką nišą – perimti lėtai skrendančius taikinius, ypač dronus.

    Šio tipo naikintuvas pasižymi dviem varikliais ir dideliu manevringumu, o svarbiausia – gali efektyviai dirbti kartu su šalmo taikiklio sistema, leidžiančia pilotui greitai nukreipti ginklą į taikinį. Tokios savybės ypač vertingos, kai reikia skubiai reaguoti į objektą, skrendantį link miesto ar kritinės infrastruktūros.

    R-73 raketa ir kainos dilema

    Dronas buvo numuštas trumpojo nuotolio raketa R-73, skirta artimai oro kovai. Ši raketa išgarsėjo dideliu manevringumu ir gebėjimu atakuoti taikinius plačiu kampu, todėl realiame perėmime ji tampa patikimu sprendimu, kai reikia greito rezultato.

    Vis dėlto tokie perėmimai nuolat kelia klausimą dėl kainos. Tarptautiniuose vertinimuose dažnai pabrėžiama, kad „Shahed-136“ gamybos savikaina yra palyginti nedidelė, o raketų atsargos ir jų logistika – ribotos, todėl gynėjai siekia kuo daugiau taikinių neutralizuoti pigesniais būdais.

    Kodėl „Shahed“ tapo masinių atakų įrankiu?

    „Shahed-136“ yra vadinamasis klajojantis šaudmuo, pritaikytas ilgesniems skrydžiams ir smūgiams į objektus Ukrainos gilumoje. Tokie dronai dažnai leidžiami bangomis, siekiant perkrauti oro gynybą, priversti naudoti brangius perėmimo sprendimus ir didinti tikimybę, kad dalis taikinių vis dėlto prasprūs.

    Dronų grėsmė ypač išryškėja, kai atakos nukreipiamos į energetikos objektus, pramonės infrastruktūrą ar tankiai apgyvendintas vietoves. Tokiais atvejais sprendimas panaudoti brangesnę raketą dažnai grindžiamas ne ekonomika, o būtinybe kuo patikimiau apsaugoti civilius.

    Ukraina ieško pigesnių perėmimo būdų

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis aktyviau akcentuoja daugiasluoksnės oro gynybos modelį, kuriame derinami skirtingi sprendimai. Šalia klasikinių priešlėktuvinių sistemų vis didesnį vaidmenį vaidina elektroninės kovos priemonės, mobilios ugnies grupės ir specializuoti dronų perėmėjai.

    Toks požiūris leidžia racionaliau naudoti raketų atsargas, tačiau visiškai atsisakyti naikintuvų ar raketinių perėmimų neįmanoma. Vaizdo įrašas su MiG-29 perėmimu parodo, kad net senesnė technika, tinkamai pritaikyta naujam karo etapui, gali būti veiksminga, kai laikas ir patikimumas tampa svarbiausiais kriterijais.

  • Izraelio „Rafael“ pristatė Storm Shield: miniatiūrinė elektroninė gynyba dronams prieš radarus

    Izraelio gynybos pramonės bendrovė „Rafael Advanced Defense Systems“ pristatė Storm Shield – miniatiūrinę elektroninės kovos sistemą, skirtą bepilotėms skraidyklėms apsisaugoti ir klaidinti priešo jutiklius. Tarptautinė naujovės premjera surengta Helsinkyje vykusioje AOC Electronic Warfare konferencijoje, kur daug dėmesio skiriama sparčiai kintančioms grėsmėms ore.

    Storm Shield kuriamas kaip lengvas, kompaktiškas sprendimas, galintis sustiprinti dronų išgyvenamumą aplinkoje, kurioje veikia modernios oro gynybos sistemos. Tokiose zonose, dažnai apibūdinamose kaip A2/AD, bepilotėms platformoms ypač svarbu turėti ne tik ryšį ir navigaciją, bet ir aktyvias savisaugos priemones.

    Kas yra DRFM technologija

    Gamintojas akcentuoja, kad sistemos pagrindas – DRFM technologija, leidžianti perimti radaro signalą, jį skaitmeniškai įrašyti, modifikuoti ir grąžinti atgal taip, kad būtų sukurtas klaidinantis, realistiškai atrodantis aidas. Praktikoje tai gali reikšti, kad radarui pateikiama iškraipyta informacija apie taikinio padėtį, greitį ar net jo „kopijas“.

    Toks principas laikomas viena pažangiausių elektroninės kovos krypčių, nes jis orientuotas ne į pasyvų slėpimąsi, o į aktyvų situacijos keitimą elektromagnetiniame lauke. Dronams tai ypač aktualu dėl ribotų dydžio, svorio ir energijos resursų, kuriuos tradicinės orlaivių savisaugos sistemos dažnai viršija.

    Kaip veikia Storm Shield

    „Rafael Advanced Defense Systems“ teigia, kad Storm Shield nuolat stebi elektromagnetinį spektrą, aptinka grėsmes, jas analizuoja ir autonomiškai generuoja bei transliuoja atsakomąjį signalą. Tokia logika leidžia greičiau reaguoti į kintančius scenarijus, kai sprendimo laikas skaičiuojamas sekundėmis.

    Sistemos aprėptis deklaruojama kaip 360 laipsnių, tad apsauga neturėtų priklausyti nuo drono orientacijos ar manevro. Architektūroje minimas AESA tipo siųstuvas su puslaidininkiniais R/T moduliais, sujungtas su DRFM signalų generavimu ir skaitmenine radijo dažnių atmintimi.

    Gamintojas pabrėžia ir programinį lankstumą: sistema esą pilnai programuojama, todėl jos konfigūraciją galima pritaikyti konkrečiai misijai. Modulinė sandara turėtų supaprastinti integraciją į skirtingų klasių bepilotes skraidykles ir palengvinti atnaujinimus ar techninę priežiūrą.

    Kodėl tai svarbu dronų karui

    Pastarųjų metų konfliktai rodo, kad dronai tapo masiškai naudojama žvalgybos ir smūgių priemone, tačiau kartu išryškėjo jų pažeidžiamumas elektroninės kovos bei oro gynybos sistemoms. Dėl to auga poreikis sprendimams, kurie ne tik slopintų ryšį ar GPS trikdymą, bet ir aktyviai gintų platformą nuo radarais valdomų grėsmių.

    Storm Shield pristatomas kaip atsakas į rinkoje juntamą spragą – kovinėmis sąlygomis patikrintų aktyvių elektroninės kovos savisaugos sprendimų dronams trūkumą. Jei miniatiūrinė sistema iš tiesų bus lengvai pritaikoma ir pakankamai efektyvi, ji gali pakeisti tai, kaip planuojamos bepilotes misijos teritorijose, kuriose veikia modernios oro gynybos priemonės.

  • Nauji JAV UAP dokumentai kelia klausimų: dalį paaiškina, bet likusieji verčia sunerimti

    Nauji JAV UAP dokumentai kelia klausimų: dalį paaiškina, bet likusieji verčia sunerimti

    JAV institucijos paviešino naują dokumentų rinkinį apie neatpažintus anomalinius reiškinius, dar vadinamus UAP. Skelbiama, kad dalyje atvejų valdžia negali galutinai nustatyti, kas buvo užfiksuota danguje ar kosmose.

    Į failus įtrauktos nuotraukos, vaizdo įrašai ir ataskaitos, o svarbiausias akcentas – vadinamieji neišspręsti atvejai. Jie išlieka aktualūs, nes UAP klausimas JAV jau kelerius metus siejamas su nacionaliniu saugumu, oro erdvės kontrole ir karinių jutiklių patikimumu.

    Kas gali atrodyti kaip UAP

    Ne visi įrašai yra paslaptingi, nors iš pirmo žvilgsnio taip gali pasirodyti. Ekspertai dažnai pabrėžia, kad dalį vaizdų paaiškina fotografijos triukšmas, kameros artefaktai, atspindžiai ar netinkamai sukalibruoti sensoriai.

    Pavyzdžiui, šviesos ruoželiai ar taškai kosmose neretai siejami su kosminiais spinduliais, kurie gali sukelti trumpus blyksnius ir būti matomi net plika akimi. Tokie reiškiniai už Žemės magnetinio lauko ribų pasitaiko dažniau, todėl astronautų liudijimai apie staigius blyksnius yra žinomas reiškinys.

    Žemėje panašų efektą gali sukelti ir visai paprasti dalykai, pavyzdžiui, arti kameros praskridęs vabzdys, kuris dėl fokusavimo atrodo kaip greitai judantis šviesos objektas. Tokios klaidos ypač būdingos naktiniams įrašams, kai automatinės ekspozicijos režimai sustiprina šviesos šaltinius.

    Vaizdai, kurių neskubama nurašyti

    Vis dėlto dalis atvejų kelia daugiau klausimų, nes fiksuojama ne vienu šaltiniu. JAV karinėse ataskaitose pabrėžiama, kad kai kurie objektai aptikti keliais skirtingais jutikliais, todėl mažėja tikimybė, jog tai vien tik techninė paklaida.

    2020 metais JAV karinis jūrų laivynas išslaptino kelis naikintuvais užfiksuotus vaizdo įrašus, kuriuose matomi vadinamieji „Tic Tac“ tipo objektai. Tuomet pripažinta, kad kariuomenė negali tiksliai įvardyti, kas tai buvo, o diskusijos persikėlė į Kongresą ir viešąją erdvę.

    Naujesniuose pranešimuose minimi ir kiti epizodai, kai objektai danguje atrodė judantys neįprastai, o jų elgesį esą buvo sunku suderinti su įprastų orlaivių ar dronų charakteristikomis. Vis dėlto viešai pateikiamuose įrašuose dažnai trūksta pilnų duomenų, pavyzdžiui, tikslų atstumą, aukštį, jutiklio režimą ar meteorologines sąlygas patvirtinančių detalių.

    Dronai, balionai ir didžioji nežinomybė

    Viena realistiškiausių hipotezių daugeliui incidentų yra dronai ar kitos žinomos technologijos, įskaitant aukštuminę žvalgybą. Šią versiją sustiprina tai, kad pastaraisiais metais dronų galimybės sparčiai plėtėsi, o karinėje aplinkoje daugėja pranešimų apie neaiškios kilmės bepiločius prie bazių ir laivų.

    2023 metais JAV numušė Kinijos aukštuminį žvalgybinį balioną, o vėliau Šiaurės Amerikoje fiksuota ir daugiau incidentų, kurių detalės viešai atskleistos tik fragmentiškai. Tokie atvejai parodė, kad dalis „paslaptingų“ objektų gali būti ne egzotiški reiškiniai, o tradicinės žvalgybos priemonės ar komerciniai įrenginiai.

    Kita vertus, net ir dronų paaiškinimas ne visada uždaro klausimų ratą. Jei objektas iš tiesų yra dronas, kyla esminė problema, kas jį valdo, kaip jis patenka į saugomas zonas ir kodėl jo neaptinka įprastos oro gynybos procedūros.

    Naujausia dokumentų porcija, kaip ir ankstesnės ataskaitos, suteikia daugiau medžiagos analizei, bet ne visada pateikia aiškius atsakymus. Dėl to UAP tema ir toliau išlieka tarp mokslo, technologijų bei saugumo sankirtos, kur svarbiausias klausimas dažnai yra ne sensacija, o patikimas identifikavimas.

    Ekspertai pabrėžia, kad vieno universalaus paaiškinimo greičiausiai nėra: vieni atvejai gali būti optinės apgaulės ar jutiklių klaidos, kiti – dronai ar balionai, o dalis incidentų kol kas lieka neidentifikuoti dėl nepakankamų duomenų. Būtent šis neapibrėžtumas ir skatina institucijas tęsti stebėseną bei gerinti fiksavimo ir analizės metodus.

  • Ukmergėje startuoja „Airtech“ dronų mokymo centras: kiek mokinių apmokys kasmet ir kas finansuos?

    Ukmergėje nuo 2026 metų rugsėjo planuojama pradėti „Airtech“ metodinio centro veiklą, kuriame vaikai ir suaugusieji mokysis valdyti bei konstruoti bepiločius orlaivius. Savivaldybė skaičiuoja, kad kasmet programose galėtų dalyvauti apie 150 Ukmergės rajono mokinių.

    Gegužės 14 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje pasirašyta jungtinės partnerystės sutartis tarp Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) ir savivaldybės. Dokumentą pasirašė Ukmergės meras Darius Varnas ir LINEŠA direktorius Valdas Jankauskas.

    Kas bus mokoma centre?

    Centre numatyti praktiniai bepiločių orlaivių valdymo ir konstravimo užsiėmimai, orientuoti į 3–12 klasių mokinius, taip pat suaugusiuosius. Akcentuojama, kad tai bus neformaliojo švietimo programos, kurios turėtų papildyti mokyklose įgyjamas technologijų ir inžinerijos žinias.

    Planuojama, kad metodiniame centre daugiausia bus mokomi 5–12 klasių mokiniai ir suaugusieji, o 3–4 klasių mokiniai užsiėmimus lankys savo mokyklose po pamokų. Tikimasi, jog toks modelis leis įtraukti daugiau vaikų ir pritaikyti mokymus prie skirtingų amžiaus grupių poreikių.

    Kas apmokės išlaidas?

    Pagal pasirašytą sutartį LINEŠA organizuos mokymus, užtikrins neformaliojo švietimo mokytojų darbo užmokestį ir kvalifikacijos kėlimą, taip pat numato vykdyti regionines bepiločių orlaivių varžybas bei informavimo veiklas. Tuo metu Ukmergės rajono savivaldybė įsipareigojo pasirūpinti infrastruktūra ir mokymo priemonėmis.

    Savivaldybė taip pat planuoja finansuoti patalpų nuomą, įsigyti baldus, o prireikus ir kompiuterinę įrangą. Atskirai numatomos lėšos dronų varžyboms Ukmergėje ir mokinių dalyvavimui nacionaliniuose renginiuose.

    „Dronų centro steigimas Ukmergės rajone yra reikšminga investicija į švietimo ateitį ir jaunų žmonių galimybes“, – sakė Ukmergės rajono meras Darius Varnas.

    „Pasirašius sutartį su Ukmergės rajono savivaldybe padedamas tvirtas pagrindas vaikams vystyti inžinerines ir technologines žinias Ukmergės mieste ir rajone“, – sakė LINEŠA direktorius Valdas Jankauskas.

    „Airtech“ plėtra Lietuvoje

    „Airtech“ dronų mokymo centrai jau veikia Jonavoje, Tauragėje ir Kėdainiuose, o rudenį planuojama atidaryti centrus ir kitose savivaldybėse. Skelbiama, kad iki 2028 metų Lietuvoje turėtų veikti mažiausiai 14 tokių centrų, kuriuose būtų apmokyta apie 7 000 vaikų ir 1 700 suaugusiųjų.

    „Airtech“ yra LINEŠA įgyvendinamas projektas, kurį remia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Krašto apsaugos ministerija, o prie įgyvendinimo prisideda savivaldybės. Projekto kryptis atliepia augantį praktinių technologinių įgūdžių poreikį, ypač stiprėjant dronų taikymui pramonėje, logistikoje, žemės ūkyje ir viešajame sektoriuje.

  • Latviją supurtė dronų incidentai: atsistatydino gynybos ministras, premjerė kalba apie spragas

    Latviją supurtė dronų incidentai: atsistatydino gynybos ministras, premjerė kalba apie spragas

    Latvijoje kilusi įtampa dėl į šalies oro erdvę įskridusių dronų peraugo į politinę krizę: po viešų priekaištų dėl reagavimo ir perspėjimų sistemos atsistatydino gynybos ministras Andris Sprūds, o netrukus postą paliko ir ministrė pirmininkė Evika Siliņa.

    Incidentai fiksuoti rytinėje Latgalos dalyje, netoli Balvių ir Ludzos savivaldybių, prie Rusijos sienos. Keli dronai nukrito, o vienas pataikė į naftos produktų saugyklą ir sukėlė nedidelį gaisrą, žmonės per incidentą nenukentėjo.

    Vis dėlto vietos gyventojai ir opozicija klausė, kodėl pavojaus pranešimai pasiekė telefonus gerokai pavėlavę, o pirmosios tarnybų reakcijos buvo nevienodos. Šie klausimai ypač jautrūs Baltijos valstybėms, kur saugumo darbotvarkę formuoja karas Ukrainoje ir nuolatiniai Rusijos keliami rizikos scenarijai.

    Sprūds: vieno sprendimo nėra

    Buvęs gynybos ministras Euronews teigė prisiimantis politinę atsakomybę, tačiau pabrėžė, kad nuo dronų grėsmės nėra vieno universalaus sprendimo. Pasak jo, ypač sudėtinga suvaldyti dronus, kurie praranda kryptį ar yra nukreipiami elektroninėmis priemonėmis.

    „Visada sakiau, kad su dronais, kurie prarado trajektoriją, susidoroti yra sunku“, – sakė Andris Sprūds.

    Ministras tvirtino, kad Latvijai būtina didinti atsparumą ir gerinti pasirengimą panašioms krizėms, nes jos, jo vertinimu, kartosis. Kartu jis akcentavo, kad oro gynybos stiprinimas jau vyksta, tačiau tai reikalauja laiko, investicijų ir aiškios politinės krypties.

    Kaip dronai paveikė politiką

    Latvijos vadovybė viešai kėlė versiją, kad į Baltijos šalių oro erdvę patenkantys dronai gali būti Ukrainos dronai, kuriuos Rusija nukreipia elektronine kova. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha taip pat teigė, kad tokie atvejai gali būti sąmoningų Rusijos veiksmų pasekmė, ir pasiūlė pagalbą Latvijai bei regionui.

    Politinis spaudimas Rygoje augo dėl to, kad incidentai sutapo su didesniu visuomenės jautrumu oro erdvės saugumui, ankstyvo perspėjimo sistemoms ir kritinės infrastruktūros apsaugai. NATO ir nacionalinės institucijos pastaraisiais metais pabrėžia, kad mažų dronų keliamą grėsmę sunku suvaldyti vien tradicinėmis priemonėmis, todėl reikia derinti radarus, ryšio žvalgybą, elektronines priemones ir aiškias procedūras civilinei saugai.

    NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro vadovas Jānis Sārts socialiniuose tinkluose perspėjo, kad politinis nestabilumas gali didinti šalies pažeidžiamumą. Sprūds savo ruožtu įspėjo, kad priešiški veikėjai gali bandyti išnaudoti sumaištį prieš rinkimus ir didinti visuomenės įtampą.

    Pinigai oro gynybai ir praktiniai sprendimai

    Latvija derina Europos Sąjungos gynybos paskolą pagal SAFE schemą, kurios vertė siekia apie 3,49 mlrd. eurų. Pasak Latvijos gynybos ministerijos atstovų, šis paketas turėtų būti skirtas, be kita ko, oro gynybos pajėgumams didinti.

    Ekspertai pabrėžia, kad efektyvi apsauga nuo dronų remiasi ne vien ginkluote, bet ir aiškia komandų grandine, greitu informacijos perdavimu bei visuomenei suprantama perspėjimo tvarka. Po Latgalos incidentų būtent šios grandys atsidūrė viešos kritikos centre, o politinės atsakomybės klausimas tapo pagrindiniu krizės katalizatoriumi.

    Artimiausiu metu Rygoje teks spręsti dvi užduotis vienu metu: atkurti politinį stabilumą ir parodyti, kad oro erdvės pažeidimai bus valdomi greičiau bei skaidriau. Kuo ilgiau bus neatsakyta į klausimus dėl reagavimo, tuo lengviau bus kelti abejones ir šalies pasirengimu, ir valstybės institucijų patikimumu.

  • Rusija ruošia vaikus karui: atskleista, kiek kainuoja „Avangarda“ ir „Karys“ centrai

    Rusija ruošia vaikus karui: atskleista, kiek kainuoja „Avangarda“ ir „Karys“ centrai

    Rusijoje sparčiai plečiama vaikų ir paauglių karinio rengimo sistema, į kurią jau nukreiptos dešimtys milijardų rublių. Žurnalistinio tyrimo duomenimis, pagrindinėmis šio modelio ašimis tapo dvi karinio ugdymo centrų tinklų programos, kurios finansuojamos tiek iš federalinio, tiek iš regionų biudžetų.

    Skaičiuojama, kad vien į šias dvi kryptis bendrai galėjo būti nukreipta apie 50 milijardų rublių, tai yra maždaug 520 milijonų eurų. Toks mastas rodo, kad kalbama ne apie pavienius būrelius, o apie ilgalaikę valstybės strategiją, susietą su švietimo sistema ir gynybos politika.

    Centrai plečiami visoje Rusijoje

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra „Avangarda“ centrų tinklas, kurio plėtra įgavo pagreitį po 2021 metais priimtų politinių sprendimų. Buvo siekiama, kad specialūs rengimo centrai atsirastų didesniuose miestuose, o infrastruktūra būtų pritaikyta masinėms kelių dienų stovykloms.

    Tyrime teigiama, kad iki 2025 metų rudens buvo įsteigtos 147 tokios įstaigos 70 regionų, o dalis centrų dar statomi. Lygiagrečiai vystomas ir kitas tinklas „Karys“, kurio ambicija iki 2030 metų apimti visus Rusijos regionus, įskaitant kelias veiklas okupuotose Ukrainos teritorijose.

    Karinis rengimas integruotas į pamokas

    Esminis pokytis tas, kad karinis rengimas vis dažniau pristatomas kaip formali ugdymo dalis. Mokyklose jis siejamas su privalomu dalyku, orientuotu į valstybės saugumą ir gynybą, o į centrus vežami vyresnių klasių pagrindinių ir vidurinių mokyklų mokiniai.

    Programose akcentuojami praktiniai įgūdžiai: ginklų naudojimo pagrindai, taktika, dronų valdymo pradmenys, pirmoji pagalba ir veiksmai cheminių ar radiacinių grėsmių atveju. Atskiruose liudijimuose minima, kad daliai mokinių ir tėvų daromas spaudimas dalyvauti, o atsisakymas gali būti pristatomas kaip problema dėl tolesnio mokymosi.

    Nuo stovyklų iki ideologijos

    Pirmasis „Avangarda“ centras įkurtas 2020 metais netoli Maskvos esančiame parke „Patriot“ ir apibūdinamas kaip kompleksas, galintis vienu metu apmokyti iki 1 800 dalyvių. Pasakojama, kad atvykusiems taikomos kariuomenei artimos procedūros, įskaitant patikrą, telefonų paėmimą, uniformų išdavimą ir apgyvendinimą į karinius padalinius panašia tvarka.

    Mokiniai skirstomi į būrius ir kuopas, siejamas su skirtingomis ginkluotųjų pajėgų rūšimis, o pažanga fiksuojama skaitmeniniais įrankiais. Tyrime taip pat minima, kad naudojami sprendimai su DI elementais, kurie gali stebėti rezultatus ir organizuoti varžymosi sistemą tarp grupių.

    „Mūsų užduotis yra parodyti, kad tarnyba ir karjera gynybos struktūrose gali būti patraukli kryptis jaunam žmogui“, – sakė vieno iš centrų atstovė, kalbėdama apie programos tikslus.

    Žmogaus teisių gynėjai tokį modelį vertina kritiškai ir pabrėžia rizikas, kai karinis rengimas susiejamas su ideologiniu ugdymu bei ankstyva verbavimo logika. Ypatingą dėmesį jie kreipia į veiklas okupuotose Ukrainos teritorijose, kur vaikų įtraukimas į militarizuotas programas gali kelti klausimų dėl tarptautinės humanitarinės teisės ir vaikų apsaugos principų.

    Nors tikslus dalyvių skaičius viešai neatskleidžiamas, tyrime minimi atvejai, kai dalis programų absolventų vėliau stojo į kariuomenę, o kai kurie galėjo atsidurti karo veiksmų zonoje. Finansavimo apimtys, infrastruktūros plėtra ir ryšys su mokyklomis leidžia daryti išvadą, kad Rusija kuria ilgalaikį, centralizuotą jaunimo militarizavimo mechanizmą.