CP v2

Tag: Dronai

  • Trumpo smūgis dronams: muitai iki 100 proc., Europa gavo nuolaidą, bet su sąlyga

    Trumpo smūgis dronams: muitai iki 100 proc., Europa gavo nuolaidą, bet su sąlyga

    By&nbspQuirino Mealha
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    US President Donald Trump has imposed tariffs of up to 100% on imported drones and their components, with EU manufacturers facing a preferential rate of 15% and British firms 10%, in a measure meant to rebuild American production of a technology central to modern warfare.

    Imported drones will be taxed at rates reaching 100% under an order the US president approved on Thursday.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    European producers escaped the harshest tariff bracket. Equipment from the bloc will be charged 15% and British-made models will face a 10% rate. Washington’s argument is that the US can no longer afford to depend on foreign factories for a weapon that has reshaped the battlefield and is central to modern warfare.

    US President Donald Trump used Section 232 to impose the tariff rate, the national security provision already applied to steel, aluminium, copper, cars and pharmaceuticals.

    The 100% rate covers drones weighing more than 25 kilograms at take-off or carrying thermal imaging, plus their docking stations and certain critical components. Smaller, less capable models and other parts face a 25% tariff.

    Alongside the EU, the 15% band covers Japan, South Korea, Switzerland, Liechtenstein and Taiwan, with the UK being the only one with the lowest 10% tariff. However, the caveat matters more than the rate.

    To qualify for the lower band, all of a drone’s hardware, software and technology must substantially originate in those countries or the US. That is a demanding test for European manufacturers, whose motors, batteries, cameras and flight controllers are still often bought from Chinese suppliers that dominate global production.

    Related

    A drone failing it does not merely lose the discount, it falls back into the 25% or 100% category, depending on size and capability.

    The tariffs will take effect 21 days after the signing of the order, or 180 days for less sensitive components, and the US Secretary of Commerce has been told to design a programme rewarding companies that move production onshore.

    Who in Europe is exposed

    The continent’s drone industry is among the fastest-growing corners of European technology, and the US its most coveted export market.

    France’s Parrot is the most directly exposed listed manufacturer as its ANAFI range is certified under American defence procurement rules and is the default non-Chinese option for Western police and security forces.

    Germany’s Quantum Systems, valued above €1 billion, sells its reconnaissance aircraft to American customers, while Portugal’s Tekever, worth over €1.1 billion, has been expanding into the US.

    For some, geography limits the damage.

    Quantum Systems already operates production facilities in the US, and several peers have been building American capacity to satisfy procurement rules favouring domestic suppliers. For them, the tariff is an argument for accelerating plans already under way.

    FILE. A drone of G-TEKG's Tekever AR5 Evolution Mk.2 is displayed during the Five Country Ministerial meeting at the Honourable Artillery Company in London, Sept. 2025

    FILE. A drone of G-TEKG’s Tekever AR5 Evolution Mk.2 is displayed during the Five Country Ministerial meeting at the Honourable Artillery Company in London, Sept. 2025
    AP Photo/Kin Cheung

    Part of Trump’s wider military overhaul

    The tariff proclamation is one of several defence measures moving at once.

    On the same day, US President Donald Trump signed a memorandum ordering a fifth naval shipyard be built, the first in more than 80 years, to expand submarine and aircraft carrier repair capacity, alongside a new component repair centre and a reorganisation of the Naval Sea Systems Command.

    The same order instructs the navy to abandon electromagnetic catapults on its newest carriers and return to steam.

    Behind it also lies a supply problem.

    US media reported that US President Donald Trump confronted US Secretary of War Pete Hegseth at Camp David in late July over depleted munitions stocks, after separate reporting suggested the Iran conflict had consumed much of the American inventory.

    Those accounts have not been independently verified and the White House denies the exchange took place, with the US president insisting publicly that there is no shortage and calling the coverage false.

    The proposed US defence budget for next year is around $1.5 trillion (€1.3bn).

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • NATO pratybose Vokietijoje ukrainiečių dronai sutriuškino JAV tankus: ką tai reiškia aljansui?

    NATO pratybose Vokietijoje ukrainiečių dronai sutriuškino JAV tankus: ką tai reiškia aljansui?

    Per NATO pratybas Combined Resolve 26 Vokietijoje ukrainiečių dronų operatoriai iš 412-osios bepiločių sistemų brigados „Nemesis“ imitaciniame mūšyje ryškiai pranoko JAV šarvuotosios brigados veiksmus. Nors pratybos vyko 2026 metų balandžio ir gegužės sandūroje, apie rezultatus viešai pranešta tik dabar.

    Pratybos vyko Hohenfels poligone, viename didžiausių NATO manevrų mokymo centrų Europoje. Jose dalyvavo apie 3 500 JAV karių, daugiausia iš 1-osios kavalerijos divizijos 3-iosios šarvuotosios brigados kovinės grupės iš Fort Hudo Teksase. JAV pajėgos vykdė puolimą prieš sąlyginį priešininką, kurį sustiprino nedidelė ukrainiečių dronų operatorių grupė, siejama su mažiau nei 20 žmonių.

    Ukrainiečiai rėmėsi realaus karo patirtimi ir greitai identifikavo artėjančias šarvuotas mašinas pagal dulkes ir judėjimo pėdsakus. Tuomet jie imitavo smūgius FPV kamikadzėmis ir dronais, galinčiais numesti sprogstamuosius užtaisus. Pataikymas buvo fiksuojamas, kai dronas praskrisdavo itin arti taikinio arba stabiliai išlaikydavo poziciją virš jo.

    Skelbiama, kad sąlyginiai JAV nuostoliai buvo tokie dideli, jog teisėjams ne kartą teko „prikelti“ sunaikintą techniką ir personalą, kad pratybų scenarijus galėtų tęstis. Nors amerikiečiai naudojo standartines elektroninės kovos ir antidronines priemones, pirminiuose epizoduose jų nepakako, o efektyvumas išaugo tik pakartojus scenarijus ir patobulinus maskuotę, sklaidą bei elektroninės kovos panaudojimą.

    Vėlesnėse fazėse dalis ukrainiečių operatorių perėjo į JAV pusę ir taip pat demonstravo aukštą puolamųjų veiksmų efektyvumą. Tai sustiprino pratybų išvadą, kad kritinis veiksnys šiuolaikinėje kovoje yra ne vien platformos, o žvalgybos, taikinių nustatymo greitis ir pigių dronų masiškumas, kai net nedidelė komanda gali daryti neproporcingą poveikį.

    Ko NATO mokosi iš Ukrainos?

    Karo Ukrainoje pamokos rodo, kad fronto realybėje dronai tapo nuolatine grėsme tiek šarvuotai technikai, tiek pėstininkams, o svarbiausia tampa gebėjimas išskaidyti vienetus, greitai keisti pozicijas ir slėpti judėjimo požymius. Dronai taip pat spaudžia peržiūrėti logistiką, ryšių discipliną ir net kasdienę taktiką, nes aptikimą gali lemti dulkės, šiluminis pėdsakas ar net pakartotiniai maršrutai.

    Kita ryški tendencija yra elektroninės kovos svarbos augimas, tačiau vien jos nepakanka. Pratybų kontekste pabrėžiama daugiasluoksnė gynyba: nuo maskuotės ir klaidinimo iki ryšių apsaugos, radijo dažnių kontrolės, pasyvių aptikimo priemonių ir fizinių antidroninių sprendimų, kurie turi veikti kartu.

    Šios pratybos taip pat primena, kad moderniame mūšio lauke „pigaus“ ir „brangaus“ santykis keičia planavimą: palyginti nedidelės sąnaudos dronams gali priversti šarvuotąsias pajėgas veikti atsargiau ir lėčiau. NATO šalims tai reiškia poreikį sparčiau diegti mokymus, standartus ir naują įrangą, kad konvencinės pajėgos būtų atsparesnės dronų karui.

    Ką tai reiškia JAV ir Europai?

    JAV kariuomenei ir Europos sąjungininkams tokie rezultatai tampa praktiniu signalu, kad mokymų scenarijai turi būti dar labiau priartinti prie realybės, o dronų grėsmė įtraukiama ne kaip papildomas elementas, bet kaip nuolatinė sąlyga. Taip pat akcentuojama būtinybė greičiau adaptuoti taktiką šarvuotosioms kolonomis, artilerijai ir užnugario aprūpinimui.

    NATO vis dažniau remiasi ukrainiečių ekspertize būtent todėl, kad ji suformuota intensyvaus konflikto sąlygomis ir nuolat atnaujinama. Pratybų žinutė paprasta: jei sąlyginė užduotis tampa sudėtinga prieš Ukrainos patirtį turinčius dronų operatorius, panašios ar didesnės rizikos reikia tikėtis ir realios grėsmės atveju.

  • Didelis lūžis fronte: „Shahed“ dronai su naujomis trukdymo sistemomis tampa dar pavojingesni

    Didelis lūžis fronte: „Shahed“ dronai su naujomis trukdymo sistemomis tampa dar pavojingesni

    Ukrainos radiotechnikos ir bepiločių ekspertas Serhijus Beskrestnovas, žinomas kaip Flash, įspėja apie ryškėjančią tendenciją fronte: Rusijos toliašaudžiai kamikadzės tipo „Shahed“ vis dažniau komplektuojami elektroninės kovos priemonėmis.

    Pasak jo, pranešimų iš Ukrainos karių daugėja, o tai leidžia įtarti, kad anksčiau pavieniai sprendimai pamažu virsta beveik norma. Kartu minimi ir „Gerbera“ tipo masalai, skirti klaidinti oro gynybą ir apsunkinti perėmimą.

    Kaip veikia trukdymas

    Ekspertas aiškina, kad elektroninės kovos moduliai „Shahed“ dronuose siekia užgožti vaizdo perdavimo ryšį tarp Ukrainos perėmėjo drono ir antžeminio imtuvo. Jei trukdiklio signalas imtuve tampa stipresnis už perėmėjo siųstuvą, operatorius ant žemės iš esmės nebemato vaizdo.

    Toks scenarijus ypač pavojingas, kai perėmimas remiasi realaus laiko vaizdu ir tikslia korekcija paskutinėmis sekundėmis. Praktikoje tai reiškia mažesnę sėkmingo numušimo tikimybę ir didesnę riziką, kad dronas pasieks taikinį.

    Kodėl tai tampa problema Ukrainai

    Pasak Flash, Rusija gali naudotis viešai prieinama technine informacija, kad identifikuotų dažnius, kuriais dirba Ukrainos perėmėjai ir antžeminės stotys. Dėl to vienu svarbiausių atsakų tampa reguliarus dažnių ir ryšio profilių keitimas, kad trukdymo sprendimai greičiau pasentų.

    Ekspertas atkreipia dėmesį ir į praktinę detalę: nors pranešimų daugėja, jis pats teigia dar nematęs tokio elektroninės kovos modulio nuolaužose, kai analizuojami numušti bepiločiai. Tai gali reikšti ir papildomas sąnaudas, ir integravimo sunkumus, tačiau neatmeta, kad sprendimai testuojami ir plečiami.

    Ginklų varžybos ore

    Dronų karas evoliucionuoja itin greitai: atsiranda vis naujų perėmimo konfigūracijų ir nestandartinių metodų, o kita pusė iškart kuria atsakomąsias priemones. Ši dinamika verčia nuolat atnaujinti ir ryšio apsaugą, ir perėmimo taktiką.

    Flash teigimu, Ukraina taip pat turėtų plačiau diegti elektroninės kovos sprendimus savo toliašaudžiuose dronuose, nes tai gali realiai didinti jų išgyvenamumą ir misijų sėkmę. Kuo daugiau kovoje atsiranda trukdymo, tuo svarbesnis tampa atsparus ryšys, alternatyvūs valdymo kanalai ir operatyvus prisitaikymas.

    „Jei rytoj atsiranda naujas kardas, iškart atsiras ir skydas, todėl elektroninė kova dronų kare jau tapo kasdienybe“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

  • Okupuotoje Ukrainoje nufilmuota autostrada liepsnose: rusai jos vengia, Kryme ima stigti degalų

    Okupuotoje Ukrainoje nufilmuota autostrada liepsnose: rusai jos vengia, Kryme ima stigti degalų

    Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas iš okupuotos Ukrainos pietų, kuriame matyti kelias, nusėtas sudegusiais vilkikais, priekabomis ir cisternomis. Kadrų fone – didžiulis ugnies kamuolys ir juodi dūmai, kylantys virš dar vienos degančios cisternos.

    Minima atkarpa driekiasi per Mariupolį, Berdianską ir Melitopolį ir yra viena svarbiausių sausumos maršrutų, kuriais Rusija aprūpina okupuotą Krymą. Šis kelias siejamas su buvusiomis Ukrainos magistralėmis M14 ir M18, o Rusijos logistikoje jis laikomas pagrindine arterija pietų kryptimi.

    Ukrainos šaltiniai šią trasą jau kurį laiką vadina Autostrada liepsnose, nes joje dažnai fiksuojami smūgių padariniai ir degantys krovininiai automobiliai. Pastaraisiais mėnesiais atakos, anot Ukrainos pranešimų, tapo intensyvesnės, o taikiniais dažnai įvardijami degalų, amunicijos ir aprūpinimo konvojai.

    Ukrainos karinėse komunikacijose akcentuojama, kad smūgiai logistikai yra būdas mažinti Rusijos pajėgų galimybes palaikyti karo veiksmus pietuose. Pranešimuose minimos vidutinio nuotolio dronų operacijos, kai taikiniai pasiekiami dešimtimis ar net šimtais kilometrų už fronto linijos.

    Šio spaudimo poveikis, kaip teigiama, ypač juntamas Kryme, kur periodiškai atsiranda degalų tiekimo sutrikimų ir ribojimų. Okupacinė administracija kai kuriais laikotarpiais buvo įvedusi pardavimo limitus, įskaitant 20 litrų vienam automobiliui, o tai tampa signalu apie trapias tiekimo grandines.

    Rusija bando dalį srautų nukreipti alternatyviais keliais ir jūrų maršrutais, tačiau ir jie, Ukrainos vertinimu, išlieka pažeidžiami. Tuo pat metu Krymo tiltas tebėra jautrus taikinys: jo pralaidumas ir saugumas lemia, kiek greitai į pusiasalį galima perkelti degalus, šaudmenis ir atsargas.

    Analitikai pažymi, kad logistika šiame kare tapo vienu svarbiausių frontų: sunaikinta cisterna ar vilkikas reiškia ne tik vieną prarastą transporto priemonę, bet ir grandininį efektą visoje tiekimo sistemoje. Dėl to kelių, mazgų ir sandėlių apsauga, taip pat atstumų įveikimas dronais, vis dažniau nulemia operacijų tempą.

  • Rusija ruošia masines reaktyvinių „Shahed“ atakas: Ukrainos oro gynybai – rimtas išbandymas

    Rusija ruošia masines reaktyvinių „Shahed“ atakas: Ukrainos oro gynybai – rimtas išbandymas

    Nauja „Shahed“ evoliucija

    Rusija vis intensyviau modernizuoja Irano kilmės „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus ir pereina prie reaktyvinių variklių naudojimo. Ukrainos analitikų teigimu, toks žingsnis gali iš esmės pakeisti iki šiol taikytą kovos su šiais taikiniais praktiką ir padidinti spaudimą oro gynybai.

    Žiniasklaidoje ir ekspertų vertinimuose minimos modernizuotos versijos „Geran-3“, „Geran-4“ ir „Geran-5“, siejamos su „Shahed“ šeima. Esminis pokytis – vietoje įprastų stūmoklinių variklių diegiamos kompaktiškos turboreaktyvinės jėgainės.

    Ką keičia reaktyvinis variklis

    Pagrindinis tokios modernizacijos efektas – gerokai didesnis greitis, kuris sutrumpina Ukrainos pajėgų reakcijos laiką ir apsunkina perėmimą trumpesnio nuotolio priemonėmis. Kai kurie šaltiniai mini kiniškus „Telefly“ serijos variklius, kurių parametrai leidžia dronams skristi kelis kartus greičiau nei ankstesnėms, lėtesnėms modifikacijoms.

    Iki šiol daug „Shahed“ tipo dronų būdavo numušami priemonėmis, kurios veiksmingiausios prieš lėtai ir žemai skrendančius taikinius, įskaitant mobilias ugnies grupes. Tačiau didėjant greičiui, taikinių perėmimo langas mažėja, o klaidos kaina tampa didesnė, ypač kai atakos vykdomos masiškai.

    Greitis turi kainą, bet grėsmė auga

    Kartu su greičiu atsiranda ir apribojimų: reaktyvinės jėgainės paprastai naudoja daugiau degalų, todėl realus veikimo nuotolis gali sumažėti. Skelbiama, kad kai kurių versijų nuotolis gali kristi nuo anksčiau minimų labai didelių distancijų iki maždaug 1 000 kilometrų ar net mažiau, priklausomai nuo modelio ir skrydžio profilio.

    Vis dėlto net ir trumpesnis nuotolis nereiškia mažesnės rizikos, nes tokie dronai gali būti naudojami iš arčiau esančių paleidimo rajonų, o didesnis greitis padeda prasiskverbti pro dalį gynybos sluoksnių. Be to, masinis panaudojimas išlieka vienu svarbiausių Rusijos taktikos elementų, siekiant išsekinti oro gynybos resursus.

    Papildomą nerimą kelia pranešimai, kad dalis naujesnių dronų gali būti komplektuojami su kameromis ir kompiuterinio matymo sprendimais. Tai leistų tiksliau atpažinti ir sekti judančius taikinius, tokius kaip transporto priemonės ar logistinės grandys, didinant smūgių tikslumą.

    Ukrainos pusė viešai kalba apie poreikį spartinti naujų perėmimo sprendimų kūrimą ir bandymus, kad jie galėtų veikti didesniu greičiu ir aukščiu. Tokia technologinė „gaudynių“ dinamika rodo, kad dronų karas regione pereina į naują etapą, kuriame greitis ir autonomija taps dar svarbesniais veiksniais.

  • JAV ruošia lazerių ginklą: „AeroVironment“ sistema gali pakeisti kovą su dronais fronte

    JAV ruošia lazerių ginklą: „AeroVironment“ sistema gali pakeisti kovą su dronais fronte

    JAV kariuomenė svarsto artimiausiu metu įsigyti iki 20 lazerinės ginkluotės sistemų E-HEL, kurias kuria bendrovė „AeroVironment“. Ši kryptinė energija paremta sistema skirta naikinti mažus ir vidutinio dydžio dronus, į juos nukreipiant koncentruotą lazerio spindulį.

    Remiantis JAV kariuomenės dokumentuose aprašytais reikalavimais, E-HEL turėtų būti pritaikytas kovai su 1–3 dronų grupėmis. Nurodoma, kad taikiniais laikomi įvairių klasių bepiločiai, kurių masė gali siekti nuo 9 iki 600 kilogramų.

    Patirtis su DE M-SHORAD

    Nauji planai siejami su ankstesne programa Directed Energy Maneuver-Short Range Air Defense, kai ant šarvuoto „Stryker“ platformos buvo integruotas maždaug 50 kilovatų galios lazeris. Bandymų metu patvirtinta, kad aukštos energijos lazerį įmanoma įtraukti į manevrinės oro gynybos sudėtį.

    Vis dėlto praktika atskleidė ir rimtus inžinerinius iššūkius. Didelės galios elektros generavimo, aušinimo, spindulio valdymo įrangos ir jutiklių sutalpinimas šarvuotoje mašinoje bei patikimas darbas nuolatinių taktinių operacijų sąlygomis tapo vienu didžiausių ribojančių veiksnių.

    Kodėl svarbus ne tik kilovatų skaičius

    JAV kariuomenė signalizuoja perėjimą prie kompaktiškesnės ir modulinės lazerinių sistemų architektūros. Tai reiškia, kad prioritetu laikoma ne vien maksimali galia, o galimybė greitai dislokuoti, lengvai prižiūrėti, stabiliai maitinti ir integruoti sprendimą skirtingose misijose.

    Kitaip tariant, mažesnės nominalios galios lazeris gali būti vertingesnis už galingesnį analogą, jei jis yra patikimesnis lauke ir paprasčiau įtraukiamas į esamas oro gynybos grandis. Dronų grėsmė dažnai yra masinė ir dinamiška, todėl svarbus ne tik vieno taikinio sunaikinimas, bet ir nuolatinis sistemos prieinamumas.

    Kas daro lazerius patrauklius

    Lazerinė ginkluotė visame pasaulyje sulaukia dėmesio dėl potencialiai mažesnės vieno „šūvio“ kainos, lyginant su raketomis ar kitais brangiais perėmimo būdais. Teoriškai tokio sprendimo sąnaudos labiau priklauso nuo energijos tiekimo ir logistinio užtikrinimo nei nuo kiekvieno atskiro šaudmens.

    Taip pat pabrėžiama, kad kalbant apie aukštos energijos lazerius, omenyje turimi spinduliai, galintys kaitinti ir pažeisti konstrukcijas, pavyzdžiui, sparnus, korpusą ar kritinius mazgus. Tuo pat metu mažesnės energijos lazeriai mūšio lauke gali būti naudojami ir kitoms užduotims, pavyzdžiui, optinių sistemų apakinimui ar jutiklių veikimo trikdymui.

    Ekspertai pažymi, kad tokios sistemos nėra universalus atsakymas į visas grėsmes, nes jų efektyvumą gali riboti oro sąlygos, dūmai, dulkės ar poreikis užtikrinti nuolatinį energijos tiekimą. Vis dėlto planai dėl E-HEL rodo aiškią kryptį: kova su dronais tampa viena svarbiausių oro gynybos užduočių, o lazeriai gali tapti reikšminga šios mozaikos dalimi.

  • Bulgarijoje prie Transbalkaninio dujotiekio sprogo dronas: premjeras įspėja dėl nematomų grėsmių

    Bulgarijoje, šalies šiaurės rytuose netoli Kardamo gyvenvietės ir sienos su Rumunija, ryte įvyko incidentas, susijęs su į šalies oro erdvę įskridusiu dronu. Kaip pranešė Bulgarijos premjeras Rumenas Radevas, neatpažintos kilmės bepilotis orlaivis sprogo netoli Transbalkaninio dujotiekio infrastruktūros.

    Pasak premjero, sprogimas įvyko maždaug už kilometro nuo dujų kompresorinės, tačiau žmonės per incidentą nenukentėjo. Dronas nukrito į saulėgrąžų lauką, o įvykio vietoje buvo matyti juodi dūmai.

    Kas žinoma apie incidentą?

    Premjeras teigė, kad drono ūžesį pirmiausia girdėjo Rumunijos pasienio pareigūnai, o Bulgarijos policijos patrulis netrukus pranešė apie stiprų sprogimą. Anot jo, įrenginys nebuvo iš anksto aptiktas nei Bulgarijos, nei Rumunijos stebėjimo sistemų.

    Rumenas Radevas pabrėžė, kad tokio tipo dronų aptikimas ir neutralizavimas išlieka sudėtingas uždavinys, ypač kai kalbama apie greitai judančius mažo radarinio matomumo taikinius. Jis taip pat pažymėjo, kad tai nebuvo pramoginis dronas, o didesnis aparatas.

    „Akivaizdu, kad dronas gabeno reikšmingą sprogmenų kiekį, jei jį buvo galima girdėti iš didesnio atstumo, o po sprogimo kilo daug juodų dūmų“, – sakė Rumenas Radevas.

    Kodėl tai svarbu dujų tiekimui?

    Transbalkaninis dujotiekis yra viena iš svarbių regiono dujų transportavimo arterijų, jungianti Turkiją su kryptimi į Ukrainą per Balkanų regioną. Nors premjeras nurodė, kad sprogimas įvyko šalia infrastruktūros, apie pažeidimus ar tiekimo sutrikimus viešai nepranešta.

    Energetikos infrastruktūra, įskaitant dujotiekius, kompresorines ir elektros perdavimo objektus, yra laikoma kritine, todėl net ir incidentai be tiesioginės žalos gali sukelti didesnį saugumo institucijų atsaką. Tokiose situacijose paprastai vertinama ne tik fizinė žala, bet ir rizika, kad tai galėjo būti žvalgybinis ar testinis veiksmas.

    Augantis dronų incidentų fonas regione

    Pastaraisiais mėnesiais Rytų Europoje fiksuojama daugiau incidentų, susijusių su bepilotėmis skraidyklėmis, ypač valstybėse, priklausančiose NATO ir remiančiose Ukrainą. Dronai vis dažniau naudojami ne tik fronte, bet ir žvalgybai, elektroniniam trikdymui ar diversijoms, o jų kilmę nustatyti gali būti sunku.

    Bulgarijos premjeras išreiškė viltį, kad artimiausiu metu pavyks nustatyti drono tipą ir kilmę. Kol kas pareigūnai akcentuoja, kad incidentas atskleidžia platesnę problemą: net ir turint stebėjimo sistemas, mažesni arba specialiai pritaikyti bepilotiai gali praslysti nepastebėti.

  • Sprogęs neatpažintas dronas Bulgarijoje: 1 000 m iki dujų vamzdyno, klausimų daugiau nei atsakymų

    Sprogęs neatpažintas dronas Bulgarijoje: 1 000 m iki dujų vamzdyno, klausimų daugiau nei atsakymų

    Kas nutiko pasienyje?

    Bulgarijoje, netoli sienos su Rumunija, šeštadienį sprogo kol kas neatpažintas dronas. Incidentas užfiksuotas prie buvusio Kardamo pasienio punkto, o įvykio vietoje pradėtas tyrimas.

    Bulgarijos pareigūnai nurodė, kad sprogimas įvyko maždaug už 1 000 metrų nuo Transbalkaninio dujotiekio kompresorių stoties. Teigiama, jog žmonės per incidentą nenukentėjo, taip pat neužfiksuota žalos pastatams ar infrastruktūrai.

    Kaip dronas nebuvo pastebėtas?

    Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas teigė, kad dronas į Bulgarijos oro erdvę įskrido iš Rumunijos. Pasak jo, nei Bulgarijos, nei Rumunijos institucijos laiku neužfiksavo objekto judėjimo per jų oro erdves.

    „Drono keliamą triukšmą užfiksavo Rumunijos pasienio policija, o vėliau General Toševo patrulis išgirdo garsų sprogimą“, – sakė Rumenas Radevas.

    Po įvykio paskelbta, kad regione bus stiprinamos stebėjimo ir kontrolės priemonės. Tyrėjai aiškinasi, kokio tipo dronas buvo panaudotas, kokiu maršrutu jis skrido ir ar incidentas susijęs su platesniais saugumo iššūkiais Juodosios jūros regione.

    Kodėl svarbi dujų infrastruktūra?

    Opozicijos parlamentaras Ivailo Mirčevas atkreipė dėmesį, kad Kardamo apylinkės siejamos su Vertikaliuoju dujų koridoriumi. Tai strateginis maršrutas, skirtas gamtinių dujų srautams per Pietryčių ir Vidurio Europą, jungiantis Graikiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją, Slovakiją, Moldovą ir Ukrainą.

    Tokių objektų apsauga pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių Europos darbotvarkių dėl karo Ukrainoje, diversijų grėsmės ir dažnėjančių incidentų prie kritinės infrastruktūros. Energetikos tinklai laikomi itin jautriais, nes net ir ribotas sutrikimas gali turėti poveikį tiekimui bei kainoms regione.

    Fonas: incidentų daugėja

    Šis atvejis įvyko po to, kai Rumunija liepos pabaigoje per kelias dienas pranešė numušusi tris dronus savo oro erdvėje. Rumunijos pareigūnai yra nurodę, kad bent vienas iš jų buvo Shahed tipo, siejamas su Rusijos pajėgų naudojamomis sistemomis kare prieš Ukrainą.

    Rumunija ir Bulgarija, esančios NATO rytiniame flange ir turinčios priėjimą prie Juodosios jūros, pastaruoju metu susiduria su padidėjusia oro erdvės pažeidimų bei klaidžiojančių dronų rizika. Tokie incidentai dažniausiai siejami su kovinių veiksmų geografija, elektroninės kovos trikdžiais ir maršrutų nukrypimais.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau yra pabrėžusi, kad panašūs įvykiai yra tiesioginė Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė. Šiame kontekste Bulgarijos ir Rumunijos institucijoms didėja spaudimas stiprinti oro erdvės stebėseną ir greito reagavimo procedūras.

    Kol kas neatsakyta į esminį klausimą, kieno dronas sprogo Bulgarijoje ir ar tai buvo atsitiktinis nukrypimas, ar sąmoningas bandymas priartėti prie strateginės infrastruktūros. Tyrimo išvados turėtų paaiškinti tiek drono kilmę, tiek jo užduotį.

  • Ukrainoje dronų kova keičia taisykles: ukrainiečiai rusų dronus medžioja šaudydami tinklais

    Ukrainoje dronų kova keičia taisykles: ukrainiečiai rusų dronus medžioja šaudydami tinklais

    Ukrainos kariuomenė pripažįsta, kad vienas sunkiausių iššūkių fronte tapo masiškai naudojami nedideli dronai, kurie vis dažniau veikia spiečiais ir nuolat žvalgo bei atakuoja pozicijas. Ypač daug problemų kelia vadinamieji šviesolaidžiu valdomi dronai, nes jų ryšio grandinę sunkiau paveikti įprastomis elektroninės kovos priemonėmis.

    Ieškodami greitų ir pigių sprendimų, ukrainiečiai ėmė bandyti netikėtą taktiką: kitais dronais gaudyti priešo bepilotes skraidykles, į jas paleidžiant tinklą. Tokia priemonė iš esmės sukuria „oro medžioklę“, kai vienas kvadrokopteris prisiartina prie taikinio ir bando jį apvynioti ar užkabinti tinklu.

    „Kova ore vis dažniau vyksta tarp dronų, o ne tik tarp drono ir žemės taikinio“, – sakė Ukrainos kariškių atstovai, komentuodami augantį bepiločių vaidmenį mūšio lauke.

    Tinklų sprendimas turi ir ribojimų: reikia priartėti prie taikinio, tiksliai pataikyti, o visa operacija vyksta sąlygomis, kai erdvėje gali būti keli taikiniai, o operatorius patiria trikdymą ir laiko spaudimą. Vis dėlto tokia taktika vertinama kaip praktiška tada, kai reikia greitai neutralizuoti pigų, bet pavojingą droną ir kartu sumažinti sprogmenų ar šaudmenų naudojimą.

    Panašūs „dronų gaudytojų“ konceptai buvo pristatomi dar iki plataus masto karo Ukrainoje. Anksčiau rinkoje buvo demonstruoti sprendimai, kai dronas numeta ar iššauna tinklą, o vėliau taikinį nutempia žemyn, tačiau plačiai neprigijo dėl sudėtingumo ir riboto efektyvumo prieš greitai besikeičiančias grėsmes.

    Ukrainoje papildomą postūmį tokiems bandymams suteikia ir turimų priemonių prieinamumas. Tinklai fronte naudojami ne tik gaudymui ore, bet ir kaip papildomas fizinis barjeras virš pozicijų ar ant pastatų, kad įsirėžęs dronas būtų sustabdytas arba prarastų galimybę tiksliai smogti taikiniui.

    Analitikai pabrėžia, kad dronų karas Ukrainoje sparčiai evoliucionuoja: derinamos elektroninės kovos sistemos, fizinės užtvaros, perėmimo dronai ir improvizuotos priemonės. Kuo daugiau atsiranda sunkiai slopinamų ryšio technologijų ir autonominių funkcijų, tuo labiau auga poreikis paprastiems, greitai pritaikomiems sprendimams, kurie veiktų net tada, kai trikdymas tampa neveiksmingas.

  • Kinija smogia JAV prieš Xi vizitą: dronų eksportas ribojamas, šešios įmonės atsidūrė juodajame sąraše

    Kinija smogia JAV prieš Xi vizitą: dronų eksportas ribojamas, šešios įmonės atsidūrė juodajame sąraše

    Įtampa kyla prieš Xi kelionę

    Kinija paskelbė naują ekonominių atsakomųjų priemonių paketą Jungtinėms Valstijoms: griežtinama bepiločių orlaivių eksporto kontrolė ir ribojami ryšiai su šešiomis JAV organizacijomis. Žingsnis žengtas artėjant planuojamam Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitui JAV rugsėjo mėnesį.

    Pekinas aiškina, kad priemonės yra atsakas į Vašingtono sprendimus, kurie, Kinijos vertinimu, riboja Kinijos technologijų įmonių galimybes ir daro įtaką dvišalei prekybai. Nors po Xi susitikimų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Pekine gegužės mėnesį buvo matyti santykių atšilimo ženklų, nauji sprendimai rodo, kad įtampa išlieka.

    Dronų eksportas bus tikrinamas atskirai

    Kinijos Prekybos ministerija pranešė, kad bepiločių orlaivių, jų pagrindinių komponentų ir susijusių technologijų eksportui bus taikomas vertinimas kiekvienu atveju atskirai. Tai reiškia, kad eksportuotojai turės įrodyti, jog prekės nebus panaudotos kariniams tikslams ar kitai jautriai veiklai.

    Tokie ribojimai siejami su dvigubos paskirties prekių logika, kai civilinės technologijos gali būti pritaikomos gynybai, žvalgybai ar infrastruktūros atakoms. Dronų rinka pastaraisiais metais tapo viena jautriausių grandžių JAV ir Kinijos technologiniame ginče, nes būtent čia susikerta tiek vartotojų, tiek saugumo interesai.

    „Kinija neturi kito pasirinkimo, kaip imtis būtinų atsakomųjų priemonių“, – teigiama Kinijos Prekybos ministerijos pareiškime.

    Juodasis sąrašas ir sertifikavimo pokyčiai

    Kinija taip pat uždraudė šešioms JAV organizacijoms vykdyti prekybą ar kitą veiklą su Kinijos subjektais. Tarp įvardytų subjektų minimos Applied DNA Sciences ir nevyriausybinė organizacija Human Rights in China.

    Atskiru sprendimu Pekinas uždraudė bendrovei Compliance Testing LLC vykdyti veiklą Kinijoje, tvirtindamas, kad ji veikė kartu su JAV Federaline ryšių komisija ir prisidėjo prie sprendimų, kurie, Kinijos vertinimu, kenkia šalies saugumui ir suverenitetui.

    Be to, Kinijos Valstybinė rinkos reguliavimo administracija pakeitė taisykles dėl CCC sertifikavimo, kuris taikomas elektronikos gaminių saugos standartams. Nuo šiol JAV įmonės, atliekančios gamyklų patikras Kinijos subjektų vardu, nebegalės išduoti tokių sertifikatų, todėl gamintojams gali tekti samdyti auditorius už JAV ribų.

    Šie sprendimai gali didinti administracinę naštą tiekėjams ir gamintojams bei ilginti produktų pateikimo į rinką terminus. Praktikoje tai tampa dar vienu netarifiniu barjeru pasaulinėse tiekimo grandinėse, kurios jau ir taip jautriai reaguoja į geopolitinius sprendimus.

    Kas išprovokavo atsaką

    Pekinas tiesiogiai sieja savo priemones su pastaruoju metu JAV įvestais ribojimais. Tarp jų minima JAV Federalinės ryšių komisijos politika dėl Kinijoje pagamintų dronų importo, taip pat JAV Vidaus saugumo departamento sprendimai įtraukti dešimtis Kinijos įmonių į sąrašus, susijusius su priverstinio darbo prevencija.

    Kinija pabrėžia, kad veikia santūriai ir ragina Vašingtoną atšaukti, jos vertinimu, klaidingus sprendimus. Tačiau kartu perspėja, kad JAV įvedus naujus ribojimus, atsakomosios priemonės gali būti plečiamos.

    Analitikai tokius veiksmus vertina kaip signalą, kad technologijų ir prekybos konfliktas vis dažniau persikelia į reguliacinių priemonių lygmenį. Dronai, humanoidiniai robotai, energijos keitikliai ir sertifikavimo procedūros tampa sritimis, kuriose konkurencija grindžiama ne vien kainomis ar inovacijomis, bet ir nacionalinio saugumo argumentais.