Tag: Dronai

  • NATO pajėgų vadas Europoje Lenkijoje pristatys pergalės strategiją: ką ji reiškia rytiniam flangui

    Nauja NATO kryptis

    Kitą savaitę Lenkijoje lankysis NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Alexus Grynkewich, kuris pirmą kartą viešai pristatys vadinamąją pergalės strategiją. Apie vizitą pranešė Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Pasak ministro, dokumente apibrėžiama, kaip NATO turėtų valdyti ir telkti sąjungininkų pajėgas Europoje, kad jos galėtų atremti galimą agresorių. Jis teigė jau susipažinęs su generolo pasiūlymais ir juos įvertino palankiai.

    DI, dronai ir klasikinė galia

    Strategijos ašis, kaip skelbiama tarptautinėje žiniasklaidoje, yra tradicinės karinės galios derinimas su naujomis gynybos technologijomis. Joje daug dėmesio skiriama DI sprendimams, autonominėms sistemoms ir dronams, kurie keičia tiek žvalgybos, tiek ugnies paramos logiką.

    Ši kryptis atliepia pastarųjų metų karo Ukrainoje pamokas, kai masinis dronų naudojimas ir greitas taikinių aptikimas tapo lemiamu veiksniu fronte. NATO šalys vis dažniau investuoja į didelio masto, palyginti nebrangius bepiločius, elektroninę kovą ir sparčią duomenų analizę realiu laiku.

    Generolo komandos pozicija viešai įvardijama kaip gynybinė: tikslas yra atgrasymas ir pasirengimas, o ne puolamoji doktrina. Strategijoje akcentuojama, kad esant sudėtingai saugumo aplinkai sąlygos atgrasymui turi būti kuriamos iš anksto.

    Ką tai reikštų rytiniam flangui?

    Numatoma, kad galimos krizės atveju NATO siektų sustabdyti puolimą rytiniame flange, remiant sausumos pajėgas dronais, mažos įgulos arba visai beįgulėmis sistemomis ir DI paremta taikinių nustatymo infrastruktūra. Tai leistų greičiau aptikti grėsmes, tiksliau nukreipti ugnį ir sumažinti karių pažeidžiamumą.

    Kitas strategijos elementas siejamas su greitu smūgiu į priešininko vadovavimo ir kontrolės grandis, kai tik būtų sudarytos sąlygos manevrui. Tokia logika grindžiama prielaida, kad moderniame kare sprendžiama ne tik fronto linijoje, bet ir ryšio, koordinavimo, logistikos bei sprendimų priėmimo sistemoje.

    Šis požiūris ypač aktualus rytiniam NATO pakraščiui, kuriame atgrasymas remiasi ne vien karių skaičiumi, bet ir gebėjimu greitai sutelkti pajėgas, užtikrinti oro gynybą, logistiką ir sąveiką tarp valstybių. Praktikoje tai reiškia didesnę reikšmę iš anksto parengtoms procedūroms, atsargoms, ryšių atsparumui ir nuolatiniam pratybų ciklui.

    „Turime jau dabar sukurti sąlygas, kurios atgrasytų agresiją, o prireikus leistų laimėti užpuolimo atveju“, – sakė generolo atstovas pulkininkas Martin O’Donnell.

    Vizito metu generolas Alexus Grynkewich taip pat dalyvaus Varšuvoje vyksiančioje tarptautinėje saugumo konferencijoje Warsaw Security Forum. Tikėtina, kad pristatymas Lenkijoje taps signalu apie NATO prioritetus regione ir tai, kaip Aljansas ketina prisitaikyti prie sparčiai kintančio karo technologijų tempo.

  • „MyDefence“ pristatė Wingman Edge: DI valdomas dronų detektorius sveria mažiau nei 1 kg

    Danijos bendrovė „MyDefence“ spalio 6 dieną pristatė Wingman Edge – naujos kartos asmeninį dronų aptikimo įrenginį, skirtą kariams ir saugumo tarnyboms. Gamintojas pabrėžia, kad sprendimas remiasi DI analize ir realiuoju laiku vertina radijo dažnių aplinką.

    Įrenginys sveria mažiau nei 1 kilogramą ir, pasak bendrovės, yra apie 17 proc. lengvesnis už ankstesnės kartos sprendimus. Toks formatas svarbus ne tik patogumui, bet ir praktiniam panaudojimui, kai įrangą tenka nešiotis visą parą.

    Wingman Edge paskirtis – aptikti dronų valdymo ir ryšio signalus net tada, kai jie dar neįtraukti į iš anksto sudarytas grėsmių bibliotekas. Tai aktualu sparčiai kintant dronų taktikai ir dažnių naudojimui, kai priešas gali keisti nustatymus greičiau, nei atnaujinamos duomenų bazės.

    „Dronų keliamos grėsmės evoliucionuoja ir nelaukia, kol bus atnaujinta duomenų bazė apie jas“, – sakė „MyDefence“ vadovas Danas D. S. Hermansenas.

    Bendrovės teigimu, signalų apdorojimas vyksta pačiame įrenginyje, todėl analizė atliekama vietoje ir nereikalauja nuolatinio ryšio su išorinėmis sistemomis. Tokia architektūra svarbi aplinkoje, kur ryšys gali būti ribotas, o sprendimus reikia priimti per kelias sekundes.

    Dar viena akcentuojama savybė – pasyvus veikimas: stebėdamas elektromagnetinę aplinką įrenginys pats neskleidžia radijo bangų. Praktikoje tai reiškia mažesnę tikimybę būti aptiktam pagal emisijas, lyginant su aktyviais sprendimais, kurie „apšviečia“ erdvę savo signalu.

    Kontekstą, kodėl tokie įrenginiai tampa paklausūs, rodo ir pastarųjų metų tendencijos: dronai vis dažniau naudojami žvalgybai, artilerijos koregavimui ir tiksliems smūgiams, o jų kainos bei prieinamumas išaugo. Dėl to kariuomenėms ir kritinės infrastruktūros apsaugai vis svarbesni tampa ankstyvo aptikimo ir situacinio suvokimo sprendimai.

    „MyDefence“ taip pat nurodo, kad per pastaruosius 18 mėnesių JAV kariuomenė įsigijo bendrovės asmeninių dronų aptikimo įrenginių maždaug už 71 000 000 eurų. Tai rodo, kad rinka juda link ne tik stacionarių sistemų, bet ir individualių, lauke naudojamų priemonių.

    Nors gamintojas kol kas viešai nedetalizuoja visų techninių parametrų ir konkrečių aptikimo ribų skirtingiems dronų tipams, pati kryptis aiški: DI pagrįstas radijo dažnių stebėjimas ir analizė tampa vienu svarbiausių būdų aptikti greitai prisitaikančias grėsmes. Tokie sprendimai ypač vertingi ten, kur reikia mobilumo ir tylos eteryje.

  • Europos gynybos technologijų startuoliai 2026 metais pritraukė 6,9 mlrd. eurų: kas stumia rekordą?

    Europos gynybos technologijų startuoliai 2026 metais pritraukė 6,9 mlrd. eurų: kas stumia rekordą?

    Europos gynybos technologijų startuolių sektorius 2026 metais fiksuoja rekordinį rizikos kapitalo aktyvumą: iki spalio pritraukta apie 6,9 mlrd. eurų, kai per visus 2025 metus suma siekė maždaug 2,4 mlrd. eurų. Tokią dinamiką apžvelgia „Dealroom“ ir „Resilience Media“ ataskaita, kuri rodo beveik trigubą šuolį per metus.

    Didžiausią metų dalį sudaro vadinamieji mega etapai: septyni sandoriai, kurių kiekvienas viršijo apie 930 mln. eurų, generavo daugiau kaip 85 proc. viso pritraukto kapitalo. Tarp minimų bendrovių yra „Anduril“, „Helsing“, „Saronic“, „Shield AI“, „Quantum Systems“, „ICEYE“ ir „Castelion“.

    Ataskaitoje pažymima, kad gynybos technologijos tapo sparčiausiai augančiu didžiuoju Europos rizikos kapitalo segmentu. 2026 metais jis sudaro apie 11,1 proc. visų Europos rizikos kapitalo investicijų, o Europos Sąjungos 27 šalyse dalis siekia apie 15 proc.

    Investuotojų ratas plečiasi

    Vienas ryškiausių pokyčių yra investuotojų bazės augimas. „Dealroom“ skaičiuoja, kad 2026 metais iki šiol bent viename Europos gynybos technologijų sandoryje dalyvavo 310 investuotojų, o visų metų skaičius gali pasiekti apie 620.

    Palyginimui, 2020 metais fiksuota 99 investuotojai, o 2025 metais jų buvo 387. Tai rodo, kad sektorius iš nišinio tampa įprasta rizikos kapitalo darbotvarkės dalimi, ypač esant didesniam dėmesiui Europos gynybiniam pasirengimui ir tiekimo grandinių atsparumui.

    Specializuoti gynybos fondai 2025 metais dalyvavo 34 proc. Europos gynybos technologijų investicinių etapų, beveik dvigubai dažniau nei metais anksčiau. Be rizikos kapitalo, 2025 metais NATO ir sąjungininkų gynybos bendrovėms papildomai tekėjo ir apie 2,2 mlrd. eurų per privataus kapitalo, projektinio finansavimo, skolos instrumentų bei dotacijų kanalus.

    Vokietija ir Miunchenas išsiveržė į priekį

    Pagal pritrauktą finansavimą Europoje 2026 metais pirmauja Vokietija, o augimą ypač traukia „Helsing“, „Quantum Systems“ ir „Stark“. Vokietijos startuoliai 2026 metais pritraukė apie 3,3 mlrd. eurų, o nuo 2020 metų suma siekia apie 5,5 mlrd. eurų.

    Miunchenas įvardijamas kaip ryškiausias gynybos technologijų traukos taškas: nors mieste veikia apie 4,1 proc. Europos rizikos kapitalo remiamų gynybos startuolių, jam priskiriama apie 39 proc. jų bendros įmonių vertės ir apie 40 proc. 2026 metų Europos gynybos rizikos kapitalo.

    Vien „Helsing“ ir „Quantum Systems“ bendra vertė ataskaitoje vertinama maždaug 23,9 mlrd. eurų. Kartu pabrėžiama, kad augimas neapsiriboja vien antraštiniais sandoriais: 14–93 mln. eurų dydžio augimo etapo investicijos 2026 metais jau padvigubėjo, palyginti su 2025 metais, ir pasiekė rekordą.

    Kur keliauja pinigai ir kokios spragos išlieka

    Didžiausi pinigų srautai krypsta į autonomines sistemas. Europos dronų startuoliai 2026 metais pritraukė apie 4,4 mlrd. eurų per 40 investicinių etapų, o kovos su dronais bendrovės sulaukė apie 1,1 mlrd. eurų.

    Jūrinės autonominės sistemos pritraukė apie 740 mln. eurų, ir abiejose pastarosiose kategorijose tai viršija visų ankstesnių metų sumą kartu sudėjus. Tai signalizuoja, kad rinka sparčiai pereina nuo eksperimentinių prototipų prie sprendimų, kuriems ieškoma realaus diegimo kariuomenėse ir kritinėje infrastruktūroje.

    Vis dėlto ataskaita piešia nevienodą Europos paveikslą: žemynas laikomas stipriu kvantinių technologijų, fotonikos, kosmoso ir dronų srityse, tačiau atsilieka nuo pasaulinių lyderių dirbtinio intelekto lustų ir procesorių, ryšių palydovų, paleidimo raketų bei kai kurių pažangių robotikos krypčių segmentuose. Šios sritys siejamos su technologiniu suverenitetu ir gebėjimu kurti sistemas, kurios nepriklauso nuo išorinių tiekėjų.

    Nors Europos gynybos technologijų finansavime auga JAV kapitalo dalis, ataskaitoje pažymima ir kita tendencija: sektoriuje daugėja sandorių, orientuotų į kibernetinį saugumą bei programiškai valdomas gynybos sistemas. Tai ypač aktualu, nes didėjant autonomijai ir DI sprendimų vaidmeniui, saugumas turi veikti greičiau nei žmogaus reakcija.

    „Nacionalinis saugumas, gynyba ir technologinės inovacijos dabar yra neatskiriami dalykai“, – sakė „Resilience Media“ bendraįkūrėja Leslie Hitchcock.

    „Gynyba vis labiau tampa programiškai valdoma, autonomiška ir sujungta, o tai sukuria visiškai kitokį kibernetinio saugumo iššūkį“, – sakė „Exein“ vadovas Gianni Cuozzo.

    „Jei norime Europoje kurti ir išlaikyti kritinius gynybos pajėgumus, mums reikia ir suverenios europinės finansavimo bazės“, – sakė „Lakestar“ įkūrėjas Klaus Hommels.

    Ataskaitoje taip pat išskiriamas talentų aspektas: 17 proc. Europos gynybos technologijų startuolių įkūrėjų turi karinės ar gynybos ministerijų patirties, o tarp vadovų grandies šis rodiklis siekia 14,7 proc. Tuo metu specializuotuose fonduose su tokia patirtimi siejami 26 proc. investuotojų, kai bendro profilio fonduose jų yra apie 12 proc.

    Galiausiai, didėjant investicijoms, ryškėja ir lūkestis dėl realaus diegimo: rinka vis dažniau vertina ne vien inovacijos pažadą, bet ir gebėjimą greitai integruotis į viešuosius pirkimus, atitikti saugumo reikalavimus ir veikti sąjungininkų standartų aplinkoje. Tai gali tapti pagrindiniu filtru, skiriančiu vien finansavimo rekordus nuo tvaraus sektoriaus augimo.

  • „Buntar Aerospace“ pritraukė 14,8 mln. eurų: plės dronų gamybą ir DI sprendimus Ukrainai bei eksportui

    „Buntar Aerospace“ pritraukė 14,8 mln. eurų: plės dronų gamybą ir DI sprendimus Ukrainai bei eksportui

    Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „Buntar Aerospace“ užbaigė 14,8 mln. eurų finansavimo etapą, kuriuo sieks greičiau plėsti gamybą ir paspartinti produktų kūrimą. Investicijai vadovavo „Freedom Fund“ kartu su tarptautiniu augimo kapitalo investuotoju, prisidėjo ir kiti fondai.

    Po šio raundo bendras „Buntar Aerospace“ pritrauktas kapitalas pasiekė apie 27,8 mln. eurų. Tokie sandoriai rodo, kad investuotojai vis aktyviau remia sprendimus, kurie trumpina tiekimo grandines ir didina gynybos savarankiškumą.

    Kas sudaro bendrovės pagrindą

    „Buntar Aerospace“ augimą grindžia „Buntar-3“ žvalgybinis dronas ir „Buntar Copilot“ sprendimas, kuriame naudojamas DI, padedantis valdyti užduotis ir apdoroti informaciją dronų kare. Bendrovė teigia, kad šie produktai jau turi tvirtą paklausą fronto linijoje veikiančiuose Ukrainos padaliniuose.

    Praktikoje tai reiškia orientaciją į greitą duomenų surinkimą, situacijos stebėjimą ir sprendimų priėmimo spartinimą, kai operatorių laikas ir parengtis yra riboti. Ši kryptis atitinka platesnę tendenciją: daugiau autonomijos ir mažiau rankinio darbo mūšio lauke.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    Naujos lėšos bus skirtos produktų vystymui, gamybos pajėgumų didinimui ir darbuotojų pritraukimui inžinerijos, vadybos bei operacijų srityse. Bendrovė taip pat planuoja į „Buntar“ platformą integruoti patikrintas komandas ir technologijas, kad galėtų greičiau didinti apimtis.

    Didėjant paklausai, gamybos plėtra tampa kritine grandimi, nes būtent čia dažniausiai susiduria gynybos startuoliai: nuo prototipų pereiti prie stabilaus tiekimo dideliais kiekiais. Ukrainos rinkoje tai ypač aktualu dėl nuolat besikeičiančių poreikių ir spaudimo greitai diegti atnaujinimus.

    Dvigubos paskirties kryptis ir tarptautinės rinkos

    „Buntar Aerospace“ skelbia ketinanti toliau vystyti „Buntar Copilot“ ir žengti į naujas tarptautines rinkas su dvigubos paskirties produktų linijomis. Bendrovė pabrėžia, kad autonominės technologijos vis sparčiau pritaikomos ir civiliniame sektoriuje, kur auga paklausa automatizuotiems sprendimams.

    Įmonė pozicionuoja save ne tik kaip žvalgybos sprendimų kūrėją, bet kaip platesnės gynybos autonomijos žaidėją, aprėpiantį kelias užduočių kryptis. Tai atspindi bendrą Europos saugumo darbotvarkę, kurioje vis daugiau dėmesio skiriama vietinei gamybai, technologijų atsparumui ir greitam inovacijų diegimui.

    „Kiekviena „Buntar“ sistema kuriama taip, kad galėtų skristi, jausti aplinką ir prisitaikyti savarankiškai, kad kvalifikuoti žmonės galėtų sutelkti dėmesį į sprendimus“, – sakė „Buntar Aerospace“ bendraįkūrėjas Bohdanas Sasas.

    „Taikomės į misijas, kurios labiausiai priklauso nuo aukštos kvalifikacijos operatorių: žvalgybą, apsaugą nuo dronų ir pagalbą tiksliems smūgiams. To Ukrainai reikia šiandien, o Europa tam turi būti pasirengusi rytoj“, – pridūrė jis.

  • Juodojoje jūroje liepsnojo grūdų laivas: pranešama apie dronų smūgį, yra žuvusių

    Juodojoje jūroje liepsnojo grūdų laivas: pranešama apie dronų smūgį, yra žuvusių

    Pirmadienio popietę Juodojoje jūroje, už Rumunijos teritorinių vandenų ribų, užsidegė grūdus gabenęs krovininis laivas. Rumunijos žiniasklaida pranešė, kad per gaisrą žuvo du žmonės, dar 11 buvo sužeisti.

    Pasak Rumunijos pareigūnų, sužeistieji buvo laivo „Royad Mammadov“ įgulos nariai. Vietos kanalai, įskaitant „Digi24“, skelbė, kad tai – su Turkijos vėliava plaukiojantis laivas, tačiau incidento aplinkybės tiriamos.

    Rumunijos televizija „PRO TV“ nurodė, kad laivą galėjo kliudyti vienas ar du dronai, tačiau Rumunijos institucijos viešai nepatvirtino, jog gaisrą sukėlė būtent bepiločio orlaivio smūgis. Tarnybos aiškinasi, ar laive kilo sprogimas, ar ugnis prasidėjo dėl kitų priežasčių.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad tai buvęs smūgis dviem Rusijos dronais į civilinį laivą neutraliose vandenyse. Jo teigimu, laivas gabeno kukurūzus ir priklausė Turkijos interesams.

    „Ukraina ne kartą siūlė konkrečius žingsnius įtampai mažinti ir saugumui Juodojoje jūroje užtikrinti, buvo ir trečiųjų šalių siūlymų. Tačiau Rusija renkasi terorą ir civilinių laivų skandinimą“, – sakė V. Zelenskis.

    Jo teigimu, incidentai jūroje tiesiogiai veikia pasaulinį maisto saugumą, nes Juodoji jūra išlieka vienu svarbiausių grūdų eksporto kelių regione. Po to, kai Rusija pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, rizika komercinei laivybai ir draudimo kaštai išaugo, o atakos prieš uostų infrastruktūrą ir laivus tapo dažnesnės.

    Įvykis fiksuotas tuo metu, kai NATO rytiniame flange, įskaitant Rumuniją, daugėja pranešimų apie įskridusius ar netoli sienų nukritusius bepiločius orlaivius. Rumunija ir Turkija yra NATO narės, todėl kiekvienas toks incidentas kelia papildomų saugumo ir eskalacijos rizikų.

    Rugpjūtį Rumunijos naikintuvas sunaikino sprogmenimis pakrautą jūrinį droną netoli didelio Juodosios jūros dujų projekto, o keliomis valandomis anksčiau kitas dronas buvo įskridęs į Rumunijos oro erdvę ir nukritęs prie Ukrainos sienos. Tuomet Rumunijos prezidentas Nicuşoras Danas kaltino Rusiją ir kalbėjo apie neatsakingų incidentų eskalaciją.

    Šiuo metu laivo gaisro priežastys ir tikslus incidento scenarijus dar tikslinami. Pareigūnai vertina turimą informaciją, o visuomenei žadama pateikti daugiau detalių, kai tik bus patvirtinti tyrimo duomenys.

  • Vokietija finansuos dešimtis tūkstančių „Quantum Systems“ perėmėjų dronų Ukrainai 2026–2027 žiemai

    Vokietija finansuos dešimtis tūkstančių „Quantum Systems“ perėmėjų dronų Ukrainai 2026–2027 žiemai

    Parama: akcentas perėmėjams

    Vokietijos federalinis kancleris Friedrichas Merzas paskelbė, kad Vokietija finansuos kelias dešimtis tūkstančių „Quantum Systems“ perėmėjų dronų Ukrainai. Ši priemonė įtraukta į Vokietijos karinės paramos paketą 2026–2027 metų žiemos laikotarpiui.

    Perėmėjų dronai skirti kovai su priešo bepiločiais, pirmiausia atremiant atakas prieš miestus, civilinius objektus ir kritinę infrastruktūrą. Pastaraisiais metais būtent dronų grėsmė tapo viena sparčiausiai kintančių Ukrainos oro gynybos problemų.

    Kas yra „Quantum Systems“

    „Quantum Systems“ yra oro žvalgybos ir nepilotuojamų sistemų bendrovė, kuri kuria nepilotuojamus orlaivius ir kelių jutiklių duomenų rinkimo technologijas gynybos, valdžios institucijų bei komerciniams klientams. Įmonė pabrėžia patirtį dronų, robotikos ir vaizdų rinkimo srityse, sukauptą per beveik dešimtmetį.

    Tekste pažymima, kad įmonės elektrinės vertikalaus kilimo ir tūpimo sistemos naudojamos gynybos, saugumo, humanitarinėse ir geoduomenų rinkimo operacijose. Tokios platformos ypač vertinamos ten, kur reikia greito dislokavimo ir veikimo sudėtingomis sąlygomis.

    Gamyba Ukrainoje ir partnerystės

    Šių metų kovą „Quantum Systems“ investavo į Ukrainos nepilotuojamų sistemų gamintoją WIY Drones, kuris kuria perėmėjų, žvalgybinius ir smogiamuosius bepiločius, taip pat antžemines valdymo stotis. Perėmėjų dronus kūrė Ukrainos komanda „Quantum WIY Industries“, o sprendimai integruojami su „Quantum Systems“ programinės įrangos paketu „MOSAIC UXS“.

    Bendras gamybos projektas startuoja tuo metu, kai Ukrainai tenka prisitaikyti prie besikeičiančios oro grėsmės, įskaitant greitesnius, reaktyvinius atakos dronus. Dėl to didėja poreikis sistemoms, kurias galima gaminti ir diegti dideliu mastu, o gamyba numatoma Ukrainoje.

    „Ukrainai reikia perėmėjų dronų pramoniniu mastu. Plėsdami gamybą Ukrainoje, galime greičiau reaguoti į tiesioginę grėsmę ir kartu kurti pramoninį pajėgumą, kuris sustiprins ir Vokietiją bei jos sąjungininkus“, – sakė „Quantum Systems“ vienas iš vadovų Svenas Kruckas.

    „Mūsų prioritetas yra greičiau perduoti daugiau perėmėjų Ukrainos gynėjams. Toliau tobulinsime sistemas pagal jas naudojančių padalinių grįžtamąjį ryšį ir kursime gamybos pajėgumą, galintį greitai prisitaikyti prie besikeičiančių grėsmių“, – sakė „Quantum WIY Industries“ vadovas.

    Programa siejama su platesniu Vokietijos ir Ukrainos gamybos tinklo augimu, kuris apima „Quantum Frontline Industries“, „Quantum WIY Industries“ ir „Quantum Tencore Industries“. Modelis apjungia Ukrainos fronto patirtį ir Vokietijos pramoninį pajėgumą, siekiant didinti gamybos apimtis Ukrainai ir ilgainiui kurti tvaresnes gamybos galimybes Vokietijai bei sąjungininkams.

    Vizito Kyjive metu kancleris Friedrichas Merzas ir federalinė ekonomikos reikalų ir energetikos ministrė Katherina Reiche susitiko su „Quantum Systems“ atstovais. Įmonė delegaciją supažindino su gamyba karo metu, mokymais, operacine parama ir tolesne nepilotuojamų sistemų gamybos plėtra Ukrainoje.

    Taip pat pranešta, kad pramonės apskritojo stalo susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu „Quantum Systems“ ir „Fire Point“ pasirašė ketinimų protokolą. Šiuo susitarimu siekiama kartu vystyti naujas technologijas nepilotuojamoms sistemoms ir kovai su pažangiomis oro grėsmėmis.

    „Quantum Systems“ nurodo nuo 2022 metų išplėtusi nuolatinį buvimą Ukrainoje, šalyje įdarbinusi kelis šimtus žmonių ir glaudžiai bendradarbiaujanti su Ukrainos gynybos padaliniais. Toks bendradarbiavimas leidžia fronto patirtį tiesiogiai perkelti į produktų vystymą ir greičiau pritaikyti sprendimus realioms grėsmėms.

  • Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Kijive paskelbė paramą Ukrainai: dronai, tolimoji ginkluotė

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį Kijive pranešė apie naują karinės paramos Ukrainai paketą, kurio vertė viršija 1 mlrd. eurų. Pasak jo, sprendimas apima kelias kryptis – nuo dronų gamybos finansavimo iki tolimojo nuotolio ginkluotės ir palydovinės įrangos.

    Paramą kancleris pristatė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Merzas akcentavo, kad dalis lėšų bus skirta bendriems projektams, kurie leistų greičiau perkelti technologinius sprendimus į serijinę gamybą ir taip sustiprinti Ukrainos oro gynybą.

    „Šias lėšas skiriame bendrai dronų gamybai, kad būtų galima efektyviau kovoti su reaktyviniais dronais. Pastarosiomis savaitėmis šioje srityje pasiektas reikšmingas technologinis proveržis, todėl dabar greitai pradedame serijinę gamybą“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Kanclerio teigimu, Vokietija taip pat ketina perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio ginklų, kovinių dronų ir palydovinės įrangos. Šie pajėgumai, kaip pabrėžiama, turi padėti tiksliau aptikti ir naikinti Rusijos paleidimo įrenginius, taip sumažinant smūgių Ukrainos teritorijai intensyvumą.

    Atskirai Merzas pranešė, kad iki žiemos Vokietija suteiks paramą Ukrainos energetikos sektoriui, kurios vertė sieks apie 350 mln. eurų. Lėšos būtų nukreiptos generatoriams, transformatorių pastotėms ir remonto komplektams, reikalingiems atkurti apgadintą infrastruktūrą, kuri ypač pažeidžiama šaltuoju metų laiku.

    Vokietijos kancleris taip pat nurodė, kad Vokietija kartu su Prancūzija ir Jungtine Karalyste planuoja žiemą Berlyne surengti vadinamosios norinčiųjų koalicijos susitikimą. Tokie formatai pastaraisiais metais naudojami koordinuoti praktinę paramą Ukrainai, derinti tiekimo prioritetus ir suderinti tolesnius sprendimus dėl saugumo.

    Savo ruožtu Volodymyras Zelenskis teigė, kad antroje spalio pusėje tikimasi rezultatų iš darbų, susijusių su reaktyvinių dronų neutralizavimu mažomis raketomis. Pasak jo, tai būtų vienas iš atsakų į pastaruoju metu išaugusį sudėtingesnių oro taikinių keliamą grėsmę.

  • 3 500 karių, dronų spiečiai ir kibernetinės atakos: Azerbaidžanas, Turkija ir Uzbekistanas telkiasi

    3 500 karių, dronų spiečiai ir kibernetinės atakos: Azerbaidžanas, Turkija ir Uzbekistanas telkiasi

    Azerbaidžanas, Turkija ir Uzbekistanas pirmą kartą surengė bendras didelio masto pratybas „Power of Unity – 2026“ Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione, Hojavendo rajone. Jose buvo modeliuojami scenarijai, kurie pastaraisiais metais tapo šiuolaikinių konfliktų kasdienybe: masiniai dronų smūgiai, elektroninė kova, kibernetinės atakos ir dezinformacijos kampanijos.

    Pratybose dalyvavo daugiau nei 3 500 karių, o stebėtojų teisėmis jas sekė ir kitų šalių atstovai, tarp jų ir Iranas. Organizatorių teigimu, mokymai buvo skirti įvertinti, kaip greitai skirtingų valstybių pajėgos gali veikti kaip vienas vienetas, kai grėsmės kyla vienu metu keliuose frontuose.

    Naujos kartos karas – be aiškios fronto linijos

    Pratybų scenarijuose dėmesys sutelktas į dronų karo taktiką: kariai treniravosi atremti dronų spiečių atakas, dengti judančias šarvuotas kolonas, vykdyti žvalgybą ir logistines užduotis, įskaitant šaudmenų bei atsargų pristatymą. Tokie epizodai atspindi tendenciją, kad bepiločiai orlaiviai tampa ne tik žvalgybos, bet ir artilerijos bei aviacijos veiksmus papildančia smogiamąja priemone.

    Mokymai vyko Qızılqaya karinio rengimo poligone, kur buvo naudojama daugiau nei 130 bepilčių platformų, per 70 šarvuotų mašinų, daugiau nei 90 artilerijos sistemų ir per 20 aviacijos priemonių. Pratybose taip pat derinti bepiločiai sprendimai su elektroninės kovos priemonėmis, siekiant imituoti aplinką, kai ryšys ir navigacija yra trikdomi.

    Kariai repetavo gynybinių pozicijų pralaužimą, prieš tankus skirtų griovių įveikimą, minų laukų išvalymą ir šarvuotos technikos veržimąsi į priekį. Tokie epizodai rodo, kad, nepaisant technologinių pokyčių, sausumos manevras išlieka kritiškai svarbus, tačiau vis dažniau remiasi sensoriais, dronais ir realaus laiko duomenų mainais.

    Kibernetinės atakos ir dezinformacija – pratybų dalis

    Atskira pratybų dalis buvo skirta grėsmėms, kurios anksčiau į karinius planus patekdavo rečiau: kibernetinėms atakoms ir informacinėms operacijoms. Kariai treniravosi reaguoti į imituotus išpuolius prieš skaitmenines sistemas, taip pat į situacijas, kai socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje plinta klaidinanti informacija, galinti paveikti sprendimų priėmimą ir visuomenės nuotaikas.

    Be to, buvo vykdomos operacijos kalnuotoje vietovėje prieš imituotas teroristų pozicijas, gyvenviečių valymo veiksmai ir kontrolės punktų įrengimas. Pratybų programoje numatyta ir sienos incidentų valdymo praktika, įskaitant bandymų neteisėtai kirsti sieną aptikimą pasitelkiant dronus.

    Nuo sausumos iki Kaspijos jūros

    Scenarijai apėmė ir veiksmus jūroje: daliniai treniravosi perimti užgrobtą laivą, užtikrinti jūrinės infrastruktūros apsaugą, išlaisvinti įkaitus bei vykdyti išsilaipinimo operacijas, nukreiptas prieš imituotą ginkluotą bazę. Pratybos vyko keliuose Azerbaidžano regionuose, įskaitant Baku, Nachičevanę ir Azerbaidžanui priklausančią Kaspijos jūros dalį.

    Turkijos gynybos ministras Yaşaras Güleris pabrėžė, kad kariuomenės pasirengimas turi eiti greta siekio išlaikyti stabilumą regione.

    „Turime pasirengti geriausiu įmanomu būdu, tačiau norime gyventi taikoje“, – sakė Yaşaras Güleris.

    Azerbaidžanas ir Turkija gynybos ryšius grindžia 2021 metais pasirašyta Šušos deklaracija, o Baku ir Taškentas pastaraisiais metais plečia bendradarbiavimą karinių technologijų ir karinio švietimo srityse. Organizatorių vertinimu, tokio pobūdžio pratybos tampa būdu ne tik demonstruoti politinį artumą, bet ir praktiškai suderinti procedūras, ryšio standartus bei bendro reagavimo planus.

    Po pratybų Šušoje įvyko trišalis Azerbaidžano, Turkijos ir Sakartvelo gynybos ministrų susitikimas, kuriame aptarti regioninio saugumo klausimai ir tolesnis karinis bendradarbiavimas. Azerbaidžano gynybos ministras Zakiras Hasanovas šį formatą įvardijo kaip svarbią platformą stabilumui ir saugumui regione stiprinti.

  • Merzo netikėtas vizitas Kyjive: Vokietija žada milijardus ir dronus, bet namuose – smūgis

    Merzo netikėtas vizitas Kyjive: Vokietija žada milijardus ir dronus, bet namuose – smūgis

    Netikėtas kanclerio vizitas

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį specialiu traukiniu atvyko į Kyjivą, apie kelionę iš anksto viešai nepranešus. Kartu vyko ekonomikos ministrė Katherina Reiche ir maždaug dešimt Vokietijos gynybos bei energetikos sektorių įmonių atstovų.

    Vizito tikslas – sustiprinti karinę ir finansinę paramą Ukrainai, kuri tęsia gynybą nuo Rusijos plataus masto invazijos. Derybose Kyjive daug dėmesio skiriama ir energetikos infrastruktūros apsaugai, ypač artėjant dar vienai karo žiemai.

    Dronai, ginklų gamyba ir energetika

    Vokietijos vyriausybės šaltiniai nurodo, kad artimiausiais mėnesiais Ukrainos kariuomenei numatoma perduoti tūkstančius perėmėjų dronų. Tokios sistemos orientuotos į grėsmę, kurią kelia dideliu greičiu skrendantys reaktyviniai dronai, kuriuos perimti sudėtingiau.

    Taip pat ketinama plėsti bendrą Vokietijos ir Ukrainos toliašaudės ginkluotės gamybą. Šiam tikslui planuojama skirti apie 1 milijardą eurų iš jau patvirtintų biudžeto lėšų.

    Atskirai numatyta dar 350 milijonų eurų parama Ukrainos energetikos objektų remontui ir atstatymui po atakų. Pastaraisiais metais energetikos infrastruktūra tapo vienu svarbiausių Rusijos smūgių taikinių, o sistemingas tinklų alinimas didina rizikas žiemą.

    Žinutė Putinui ir įtempta padėtis

    Kyjive kanclerį pasitiko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o pokalbiuose laukiama sprendimų ne tik dėl ginkluotės, bet ir dėl energijos tiekimo bei pramoninio bendradarbiavimo. Vizitas vyko įtemptomis saugumo sąlygomis, Rusijai viešai perspėjus užsieniečius dėl galimų smūgių.

    Miesto meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad rytą rusų dronai pataikė į kelio atkarpą ant šiaurinio tilto per Dniprą. Tokie incidentai parodo, kad net ir aukšto lygio vizitai Kyjive vyksta nuolatinės oro pavojaus grėsmės fone.

    „Pone Putinai, sustabdykite šį beprasmišką karą. Mes pasirengę kalbėtis ir ieškoti, kaip jį užbaigti, tačiau barbariškos atakos prieš civilius turi liautis“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Kancleris pabrėžė, kad Rusija esą supranta tik jėgos kalbą, todėl spaudimas ir parama Ukrainai turi būti didinama. Jo teigimu, artimiausios savaitės Ukrainai bus ypač svarbios, nes šalies miestai ir infrastruktūra patiria nuolatinį apšaudymą.

    Vidaus politika: reitingų signalai

    Lygiagrečiai su vizitu Kyjive Vokietijoje aptariami ir naujausių apklausų rezultatai, rodantys augantį politinį spaudimą kancleriui. INSA sekmadienio tendencijoje CDU ir CSU aljansas smuko iki 18 proc., o AfD pakilo iki 30 proc., didindama atotrūkį iki 12 procentinių punktų.

    Apklausoje SPD ir Žalieji surinko po 14 proc., Kairiųjų partija – 10 proc., o FDP ir BSW liko ties 4 proc. riba, žemiau penkių procentų patekimo į parlamentą slenksčio.

    Duomenys taip pat rodo prastą vertinimą vyriausybei ir kancleriui: atskirame matavime patenkinti Merzo darbu buvo 15 proc., o nepatenkinti – 79 proc. Ši dinamika stiprina diskusijas, kiek ilgai Vokietijos visuomenė palaikys didelės apimties paramą Ukrainai.

    Kita apklausa, viešojo transliuotojo ARD Deutschlandtrend, anksčiau fiksavo augantį skepticizmą, ypač rytinėje Vokietijos dalyje, kur dažniau manoma, kad parama Ukrainai nuėjo per toli. Vis dėlto federalinė valdžia signalizuoja, kad karinė pagalba bus vis labiau siejama su bendra gynybos pramonės plėtra ir gamyba Ukrainoje.

  • Rusų „Shahed“ dronai užsiaugino ūsus: ekspertai paaiškino, kokią mirtiną spąstą ruošia

    Rusų „Shahed“ dronai užsiaugino ūsus: ekspertai paaiškino, kokią mirtiną spąstą ruošia

    Ukrainoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti Rusijos naudojamas „Shahed“ tipo smogiamasis dronas su neįprasta modifikacija: iš priekio kyšo keli metaliniai strypai, primenantys ūsus. Ukrainos savanoris ir aktyvistas Serhijus Sternenka įspėjo, kad tokia konstrukcija gali būti skirta atakoms prieš elektros perdavimo linijas.

    Jo vertinimu, metaliniai strypai gali padėti dronui detonuoti kovinę galvutę vos palietus laidą ar kitą ploną kliūtį. Tokie taikiniai kaip aukštos įtampos linijos paprastai yra sudėtingi įprastiems smūginiams sprogdikliams, kurie efektyviausiai suveikia atsitrenkus į kietą paviršių.

    Ukrainos dronų ir elektroninės kovos specialistas Serhijus Beskrestnovas, žinomas slapyvardžiu „Flash“, pateikė paprastesnį paaiškinimą. Pasak jo, tai greičiausiai nėra joks pažangus taikymo ar navigacijos elementas, o mechaninis detonatorius.

    „Viduje esą yra metalinis vamzdelis ir strypas: kliūčiai palietus konstrukciją, užsidaro elektros grandinė ir suveikia kovinė galvutė, net jei nebuvo stipraus smūgio“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Toks sprendimas, anot jo, logiškas būtent prieš energijos infrastruktūrą. Dronui užkliuvus už laido ar atramos konstrukcijos, įprastas sprogdiklis gali nesuveikti, o aparatas gali tiesiog nuslysti, perskristi arba nukristi nepadarydamas kritinės žalos.

    „Flash“ taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną kryptį, rodančią didėjantį dėmesį infrastruktūros ardymui. Jis teigė, kad Rusijos pajėgos rugsėjo 30 dieną pirmą kartą galėjo panaudoti reaktyviniu varikliu varomą droną su specializuota KRSN tipo kovine galvute, skirta ardyti plienines konstrukcijas.

    Pasak jo, tokio tipo užtaisas suformuotas taip, kad sprogimo energija būtų koncentruojama į pjovimą, o ne į kuo platesnę sprogimo bangą. Tai ypač pavojinga objektams, kurių silpnoji vieta yra metalo elementai, pavyzdžiui, aukštos įtampos linijų atramos ar tiltų konstrukcinės dalys.

    Šie pranešimai sutampa su viešai skelbiamu Ukrainos institucijų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, kad Rusija ir toliau siekia paveikti Ukrainos energetikos sistemą, ypač šaltuoju sezonu. Dronai šiai taktikai tinka dėl masinio naudojimo, o taikinių spektras plečiamas nuo transformatorių ir pastočių iki smulkesnių, bet strategiškai svarbių elementų.

    Ekspertų vertinimu, smūgiai į perdavimo linijas ir atramas gali sukelti grandinines pasekmes: atsijungimus, apkrovų perskirstymą, remonto brigadų apkrovą ir ilgesnį tinklo nestabilumą. Kuo tikslesnės ir labiau pritaikytos dronų kovinės galvutės, tuo sunkiau gynybai užkirsti kelią ne pavieniams incidentams, o sisteminiam elektros tiekimo trikdymui.