CP v2

Tag: Dronai

  • Vokietijos policija važiuoja į Ukrainą: mokysis gintis nuo dronų ir rusų diversijų

    Vokietijos policija važiuoja į Ukrainą: mokysis gintis nuo dronų ir rusų diversijų

    Vokietijos Badeno-Viurtembergo žemės policijos pareigūnai planuoja vykti į Ukrainą, kur poligonuose mokysis atremti dronų atakas, stiprinti kontržvalgybą ir kovą su kibernetiniais nusikaltimais. Dėl tokio bendradarbiavimo Kyjive susitarimą pasirašė žemės vidaus reikalų ministras Manuelis Hagelis.

    Pagrindinis tikslas – perimti praktines, realiomis karo sąlygomis patikrintas procedūras, kurias Ukraina sukaupė nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Vokietijos pusė atvirai pabrėžia, kad ši patirtis vėliau būtų pritaikyta saugant kritinę infrastruktūrą ir reagavimo pajėgas pačioje Vokietijoje.

    „Turime pagaliau tapti pajėgūs gintis nuo šnipinėjimo, kibernetinių atakų ir bepiločių antskrydžių“, – sakė Manuelis Hagelis.

    Susitarime numatyta ne tik treniruotės Ukrainoje, bet ir reguliarus informacijos apsikeitimas: Ukrainos tarnybos ketina perduoti vokiečiams išvadas iš konkrečių incidentų, o ne vien bendro pobūdžio rekomendacijas. Teigiama, kad bendradarbiavimas turėtų startuoti artimiausiu metu, o į Štutgartą planuojamas ir Ukrainos delegacijos vizitas.

    Vokietijos žiniasklaidoje tokios iniciatyvos siejamos su augančiu susirūpinimu dėl galimų Rusijos sabotažo veiksmų ir bepiločių keliamų rizikų Europoje. Dronai vis dažniau naudojami ne tik fronte, bet ir žvalgybai, provokacijoms ar kritinės infrastruktūros stebėjimui, todėl policijai tenka naujas vaidmuo greta kariuomenės ir žvalgybos institucijų.

    Numatoma, kad keliolika Vokietijos pareigūnų treniruosis Ukrainoje, o Ukrainos ekspertai galėtų dirbti Vokietijoje, padėdami adaptuoti taktikas vietos sąlygoms. Pasak iniciatorių, tai būtų ne vien vienkartiniai kursai, o ilgalaikis kompetencijų perkėlimas, apimantis reagavimą į masines dronų atakas, objektų apsaugos planavimą ir incidentų tyrimą.

    Susitarimas turi ir ekonominę dimensiją: tikimasi, kad įgytos žinios paskatins technologijų plėtrą Badeno-Viurtemberge, o vietos įmonės galėtų kurti ir gaminti sprendimus nuo dronų – nuo aptikimo sistemų iki neutralizavimo priemonių. Žemės ministras pabrėžė, kad tokia partnerystė vienu metu turėtų padėti Ukrainai ir sustiprinti Vokietijos saugumą bei darbo rinką.

    Vizito Kyjive metu delegacija taip pat susidūrė su karo kasdienybe: pranešta apie oro pavojaus signalą ir saugumo procedūras kelionės metu. Vokietijoje panaši logika jau anksčiau buvo taikoma ir kariuomenei – Ukrainos instruktoriai dalijosi patirtimi su Bundesveru, o dabar šis modelis perkeliamas ir į policijos struktūras.

  • Slapta šalis įsigijo JAV lazerį dronams naikinti: „AeroVironment“ sandoris kelia klausimų

    Slapta šalis įsigijo JAV lazerį dronams naikinti: „AeroVironment“ sandoris kelia klausimų

    JAV gynybos technologijų bendrovė „AeroVironment“ pranešė gavusi pirmąjį užsakymą iš užsienio dėl lazerinės sistemos, skirtos kovai su dronais. Pirkėjas neatskleidžiamas, tačiau sandoris rodo augantį susidomėjimą kryptingos energijos ginklais, kurie laikomi vienu efektyviausių atsakų į masines pigių bepiločių atakas.

    Užsakyme numatytas LOCUST sistemų tiekimas, logistinis palaikymas ir mokymai. Bendrovė šią žinią paskelbė netrukus po to, kai JAV kariuomenė jai skyrė didelės vertės kontraktą aukštos galios lazeriniams sprendimams, o tai didina tikimybę, kad technologija bus sparčiai diegiama ir eksportuojama sąjungininkams.

    Kas yra LOCUST ir kuo jis išskirtinis

    LOCUST – tai maždaug 20–30 kilovatų galios lazerinės ginkluotės sistema, kurta pagal AMP-HEL programą, orientuotą į daugiafunkcius didelės energijos lazerių prototipus. Tokios sistemos projektuojamos pirmiausia labai trumpo nuotolio oro gynybos užduotims, kai reikia greitai reaguoti į mažus, manevringus taikinius.

    Gamintojo teigimu, LOCUST gali būti integruojama į skirtingas platformas, įskaitant sausumos transporto priemones. Praktinis privalumas – santykis tarp efekto ir kaštų: lazeriui svarbiausia nuolatinis energijos tiekimas, o ne brangūs perimantys šaudmenys, todėl vieno „šūvio“ savikaina gali būti labai maža.

    Išbandymai ir realūs scenarijai

    „AeroVironment“ anksčiau nurodė, kad LOCUST prototipai buvo perduoti JAV kariuomenei bandymams ant transporto priemonių. Taip pat skelbta apie testus jūroje ir panaudojimą saugumo užduotyse, kai reikia saugoti jautrius objektus nuo dronų, veikiančių mažame aukštyje.

    Tokių bandymų prasmė paprasta: bepiločių grėsmė keičiasi greičiau nei tradicinės oro gynybos pajėgumų plėtra. Dronai dažnai yra pigūs, jų gali būti daug, jie gali veikti būriais, todėl gynybai reikalingi sprendimai, galintys ilgai veikti, kol yra energijos ir aušinimo resursų.

    Kodėl lazeriai vis dažniau minimi kalbant apie dronų karą

    Aukštos energijos lazeriai laikomi vienu perspektyviausių būdų neutralizuoti pigius oro taikinius, nes leidžia sumažinti perėmimo kainą ir greitai „perjungti“ ugnį tarp kelių grėsmių. Tokie ginklai ypač patrauklūs tada, kai priešas naudoja masę – daug nedidelių taikinių, kuriuos tradicinėmis raketomis naikinti būtų per brangu.

    Vis dėlto lazerinė ginkluotė turi ir apribojimų: veikimą gali riboti oro sąlygos, dūmai, dulkės, taip pat reikalingas stabilus energijos tiekimas ir efektyvus aušinimas. Dėl to dauguma šalių lazerius vertina kaip vieną iš sluoksniuotos oro gynybos elementų, kuris papildo elektroninę kovą, kinetinius perėmėjus ir trukdymo priemones.

    JAV lygiagrečiai vysto ir kitus kryptingos energijos sprendimus, įskaitant didesnės galios sistemas, kurios teoriškai gali efektyviau veikti didesniais atstumais ar prieš atsparesnius taikinius. Eksportinis LOCUST sandoris rodo, kad dalis valstybių siekia kuo greičiau gauti priemonių, galinčių uždaryti spragas labai trumpo nuotolio oro gynyboje.

  • Lenkijos kariuomenė kuria ilgos rankos smūgį: bandomi dronai ir raketos iki 1 000 km

    Lenkijos kariuomenė kuria ilgos rankos smūgį: bandomi dronai ir raketos iki 1 000 km

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos vis aiškiau akcentuoja, kad šalies gynyba turi apimti ne tik atsaką į ataką, bet ir gebėjimą suduoti smūgį agresoriaus užnugaryje. Tokia logika remiasi atgrasymu: potencialus priešininkas turi suprasti, kad agresija sukels didelę kainą ir jam pačiam.

    Šis požiūris įtvirtintas Lenkijos kariuomenės pajėgumų planuose, kur prioritetais įvardijami oro erdvės pranašumas ir giluminis tikslus smūgis. Iki šiol Lenkija daugiausia rėmėsi trumpesnio nuotolio sistemomis, nors turi ir ilgesnio nuotolio sprendimų, pavyzdžiui, JAV gamybos JASSM-ER sparnuotąsias raketas, galinčias pasiekti apie 926 kilometrus.

    Kas keičiasi po karo Ukrainoje

    Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad smūgiai į logistiką, kuro perdirbimą, sandėlius ir infrastruktūrą gali reikšmingai sumažinti priešininko pajėgumus net ir toli nuo fronto linijos. Ukrainos tolimojo nuotolio dronų ir raketų atakos Rusijoje ne kartą sukėlė sutrikimus energetikos ir kuro tiekimo grandinėse.

    Lenkijos gynybos planuotojai šias pamokas perkelia į savo strategiją, siekdami didinti tolimojo ir tikslaus ugnies poveikio galimybes. Esminis dėmesys skiriamas nuo žemės paleidžiamiems dronams ir raketoms, o ne vien oro platformoms, tokioms kaip naikintuvai.

    Programa Rytų kardas ir bandymai

    Lenkijos gynybos ministerijos pristatyta programa Rytų kardas orientuota į gilesnio smūgio priemonių plėtrą ir pramonės įtraukimą. Šiuo metu vykdomose pratybose Lenkijoje bandomi vietos pramonės sprendimai, įskaitant sistemas, kurių deklaruojamas nuotolis siekia iki 1 000 kilometrų.

    Per bandymus tokios sistemos, kaip nurodoma, naudojamos be kovinių užtaisų. Praktika atitinka įprastą karinių bandymų logiką, kai pirmiausia tikrinamos skrydžio charakteristikos, navigacija, ryšys ir patikimumas, o tik vėliau pereinama prie kovinių konfigūracijų.

    „Svarbu, kad priešininkas dar planavimo etape suprastų: agresijos kaina gali būti labai didelė. Tai stiprina atgrasymą“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas.

    Ką gali Lenkijos pramonė

    Tarp įvardijamų sprendimų minimi Varšuvoje kuriami „FlyFocus“ ilgesnio nuotolio dronai „Striker“, skirti tiksliems smūgiams ir galintys gabenti apie 40 kilogramų naudingąją apkrovą. Pabrėžiama, kad tai jau serijinės gamybos platforma, todėl ji laikoma realiu kandidatu kariuomenės poreikiams.

    Kitas projektas yra „PLargonia“, kurį vysto Karinių oro pajėgų technikos institutas. Ši platforma apibūdinama kaip klajojančioji amunicija arba taikinio imitatorius, o kovinėje versijoje jai priskiriamas 16–20 kilogramų sprogstamasis užtaisas ir iki 900 kilometrų nuotolis, priklausomai nuo apkrovos.

    Dar vienas sprendimas, apie kurį kalbama, yra modulinis turbo reaktyvinis dronas MTJD-15, kurį kuria TKH ir „TOP GUN“. Naudojant turbo reaktyvinį variklį, deklaruojamas apie 600 kilometrų per valandą greitis ir iki 1 000 kilometrų nuotolis, o naudingoji apkrova siekia apie 15 kilogramų.

    Ekspertai pabrėžia, kad vietinių technologijų kūrimas leidžia mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekimo ir politinių apribojimų. Karo Ukrainoje kontekste ne kartą buvo matyti, jog tolimojo nuotolio ginklų panaudojimui gali būti taikomi sąlygų ar apribojimų paketai, todėl nacionaliniai sprendimai vertinami kaip strategiškai reikšmingi.

    Be dronų, Lenkijai svarbi ir raketinių sistemų plėtra, nes jos paprastai gabena didesnį užtaisą ir pasiekia tikslą gerokai didesniu greičiu. Dronai gali pigiau prisotinti oro gynybą, o raketos gali suteikti stipresnį smūgį į svarbiausius taikinius.

    Tarp potencialių technologinių pagrindų minimos ir raketinės iniciatyvos, pavyzdžiui, „SpaceForest“ kuriama suborbitinė raketa PERUN. Nors projektas viešai siejamas su kosmoso technologijomis, tokio tipo variklių ir valdymo sprendimai gali būti svarbūs kuriant tolimojo nuotolio raketines sistemas.

    Lenkijos pasirinktas kursas rodo, kad Varšuva siekia turėti platesnį atgrasymo priemonių spektrą, įskaitant galimybę smogti taikiniams už šimtų kilometrų. Jeigu deklaruojami planai virs serijine gamyba, tai gali reikšmingai pakeisti regiono karinės pusiausvyros skaičiavimus.

  • Lenkai ruošia netikėtą atsaką „Shahed“: M28 gaudys dronus pigiau nei „Patriot“ raketomis

    Lenkai ruošia netikėtą atsaką „Shahed“: M28 gaudys dronus pigiau nei „Patriot“ raketomis

    Rusijos „Shahed“ tipo smogiamieji dronai jau kelerius metus masiškai atakuoja Ukrainą ir tapo vienu pagrindinių oro gynybos iššūkių. Kiekvienas toks aparatas kainuoja palyginti nedaug, tačiau jo numušimas brangiomis raketomis gali kainuoti nepalyginamai daugiau. Dėl to vis daugiau šalių ieško sprendimų, kaip masines dronų atakas atremti pigiau, bet patikimai.

    Lenkija svarsto netikėtą kryptį: dronų perėmimą patikėti ne tik žemės oro gynybos sistemoms, bet ir modifikuotam lengvajam transporto lėktuvui M28 „Bryza“, civilinėje rinkoje žinomam kaip „Skytruck“. Pasak Lenkijos gynybos viceministro Pawelo Bejdos, procedūros dėl pirmojo tokio orlaivio modifikacijos jau užbaigtos, o darbus atliks pats gamintojas „PZL Mielec“.

    Numatoma, kad pirmasis M28, pritaikytas kovai su dronais, turėtų būti parengtas iki 2026 metų pabaigos. Kol kas kalbama apie vieną prototipą, o sprendimai dėl didesnio masto diegimo, tikėtina, bus priimami po bandymų. Gynybos ministerija neatskleidžia nei tikslios ginkluotės konfigūracijos, nei planuojamo tokių orlaivių skaičiaus.

    Kodėl pasirinktas M28?

    M28 pasirinkimas nėra atsitiktinis: tai trumpo pakilimo ir tūpimo orlaivis, galintis veikti iš neparuoštų ar trumpų takų ir skristi pakankamai lėtai, kad galėtų sekti taikinius. „Shahed“ dronai dažnai skrenda santykinai nedideliu greičiu, todėl tokio tipo lėktuvas teoriškai gali juos lydėti ir perimti patogioje zonoje.

    Lenkijos kariuomenė turi apie 37 M28 vienetus, tad sėkmės atveju atsivertų galimybė sprendimą plėsti. Kartu tai dera su platesne Europos tendencija stiprinti daugiasluoksnę oro gynybą, kur pigesnės priemonės skirtos kovai su masiniais, žemai skrendančiais taikiniais, o brangios raketos paliekamos sudėtingesnėms grėsmėms.

    Ukrainos patirtis parodė, kad improvizuotos, bet praktiškos platformos kartais leidžia greitai sumažinti žalą nuo dronų atakų. Ukrainiečiai buvo panaudoję senesnį dvimotorį lėktuvą su šaudymu per krovinių skyriaus angą, o vėliau bandė ir lengvų perėmimo dronų paleidimą nuo orlaivio. Frontinėse ataskaitose minimi reikšmingi numušimų skaičiai, nors tokių teiginių mastą nepriklausomai patikrinti sudėtinga.

    Ginkluotė ir elektronika: ką svarsto Lenkija

    Ukrainos analitikų dėmesį patraukė tai, kad lenkai, panašu, galvoja ne vien apie ginklą, bet ir apie veikimą sudėtingoje elektroninėje aplinkoje. Skelbiama, kad prototipas turėtų gauti inercinę navigaciją, elektrooptines stebėjimo priemones su lazeriniu aukštimačiu ir CRPA tipo antenas, didinančias atsparumą trikdymui.

    Anksčiau „PZL Mielec“ svarstytuose variantuose minėtos kelios ginkluotės pakopos. Paprasčiausias modelis numatė M134 „Minigun“ tipo kulkosvaidžių montavimą šoninėse angose, sudėtingesnis galėjo apimti elektrooptiką nosyje, nuotoliniu būdu valdomą 12,7 milimetro bokštelį, taip pat po sparnais kabinamą ginkluotę. Ambicingiausioje vizijoje buvo minimi ir radaras, „Link 16“ ryšys bei atpažinimo savas-svetimas sprendimai, tačiau oficialiai nepatvirtinta, kas bus pasirinkta prototipui.

    Ukrainos portalo „Defense Express“ vertinimu, klausimų kelia tempas: jei vieno eksperimentinio orlaivio pritaikymas užtrunka bent pusmetį ar ilgiau, sprendimo išplėtimas visam parkui gali užtrukti metus ar dar daugiau. Tai ypač aktualu turint omenyje, kad dronų atakų mastas Europoje laikomas augančia grėsme, o sprendimų reikia ne tik ateityje, bet ir kuo greičiau.

    Kaina ir logika: pigesnė oro gynybos grandis

    Pagrindinė idėja paprasta: masinių dronų atakų atveju brangiausios priemonės turi būti naudojamos taupiai. „Shahed“ tipo dronai dažnai vertinami kaip palyginti pigūs, todėl jų numušimas labai brangiomis raketomis tampa ekonomiškai nepalankus, ypač kai atakos vyksta bangomis.

    Tokio tipo „medžiotojas“ ore galėtų tapti pigesne oro gynybos grandimi, papildančia radarus, elektroninės kovos priemones ir klasikines raketines sistemas. Jei prototipo bandymai pasiteisins, Lenkija galėtų turėti šalies viduje sukurtą sprendimą, skirtą būtent masinėms dronų atakoms, kurios pastaraisiais metais tapo viena dažniausių šiuolaikinio karo formų.

  • Lenkijos kariuomenė pradeda tolimojo nuotolio dronų bandymus: bus tikrinamas maždaug 1 000 km nuotolis

    Kas planuojama ir ką tikrins

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos artimiausiomis dienomis pradės etapinius lenkiškų tolimojo nuotolio dronų bandymus. Kaip nurodoma, siekiama įvertinti vadinamąsias Deep Precision Strike galimybes, tai yra precizinį taikinių naikinimą dideliais atstumais naudojant palyginti mažos kainos bepiločius.

    Apie bandymų startą viešai pranešė Lenkijos gynybos ministerijos viceministras Cezary Tomczykas. Pagrindinis akcentas yra praktinis patikrinimas, ar dronų sprendimai realiomis sąlygomis gali veikti maždaug 1 000 km nuotolyje.

    „Artimiausiomis dienomis Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradės lenkiškų sprendimų Deep Precision Strike srityje bandymus“, – sakė Cezary Tomczykas.

    „Tik­rinsime, įskaitant gebėjimą veikti maždaug 1 000 km nuotoliu“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Bandymų tvarka ir saugumo priemonės

    Bandymus numatyta vykdyti keliais etapais. Iš pradžių bus tikrinamos dronų charakteristikos poligone, o tik pasiekus kariuomenės nustatytus kriterijus pereinama prie skrydžių specialiai pažymėtais oro koridoriais.

    Gynybos ministerija pabrėžia, kad bandomieji dronai nebus su kovinėmis galvutėmis. Gyventojai teritorijose, kuriose gali vykti skrydžiai, turėtų būti iš anksto informuojami RCB pranešimais.

    „Pirmiausia patikrinimas poligone, vėliau, jei bus įvykdyti kariuomenės kriterijai, specialiai pažymėtais oro koridoriais“, – sakė Cezary Tomczykas.

    „Bandomieji dronai nebus aprūpinti kovinėmis galvutėmis“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Kodėl akcentuojamas 1 000 km nuotolis

    Tokio masto bandymai atspindi platesnę Europos kryptį po Rusijos karo prieš Ukrainą, kai valstybės spartina tolimojo nuotolio smūgio priemonių ir bepiločių integraciją. Dronai tampa ne tik žvalgybos, bet ir atgrasymo priemone, nes leidžia potencialiam agresoriui skaičiuoti didesnę riziką dar planavimo stadijoje.

    Lenkijos atveju akcentuojamas atgrasymas ir vidaus pramonės įtraukimas, nes tikrinami būtent nacionaliniai sprendimai. Jei bandymai bus sėkmingi, tai gali reikšti greitesnį kelią į pirkimus, gamybos apimtis ir operacinį pajėgumų diegimą Lenkijos kariuomenėje.

  • Lenkijos Rytų skydas tampa technologijų poligonu: dronai, DI ir antidroninės sistemos už milijardus

    Lenkija spartina nacionalinį sienų apsaugos projektą Rytų skydas, kuris iš inžinerinių barjerų plano virsta plačia gynybos ir technologijų platforma. Projektas apima apie 210 kilometrų sienos su Rusija ir apie 395 kilometrus su Baltarusija, o vėliau gali būti plečiamas ir prie sienos su Ukraina.

    Prioritetiniu ruožu nurodomas daugiau nei 400 kilometrų pasienis, daugiausia prie Baltarusijos, kur numatomas pilnas priemonių paketas. Tuo metu prie sienos su Rusija planuojami labiau taškiniai, o ne ištisiniai įtvirtinimai, atsižvelgiant į reljefą ir grėsmių pobūdį.

    Ne tik barjerai, bet ir jutikliai

    Rytų skydas kuriamas kaip daugiasluoksnė sistema, kurioje dera įtvirtinimai, logistika, kariuomenė ir pasienio tarnybos. Be fizinių kliūčių, kelių, tiltų stiprinimo bei logistinių mazgų, didelis dėmesys skiriamas hibridinėms grėsmėms ir situacijos supratimui realiu laiku.

    Lenkijos gynybos vadovybė pabrėžia suderinamumą su NATO standartais ir galimybę veikti kartu su sąjungininkais. Tokia architektūra vertinama kaip visos NATO rytinio sparno atgrasymo dalis, o ne vien nacionalinis fortifikacijų projektas.

    DI, robotika ir antidronai

    Esminis pokytis tas, kad Rytų skydas vis labiau pristatomas kaip naujų sprendimų bandymų ir diegimo zona. Fokusas krypsta į antidroninius jutiklius, vaizdo analizę, automatizuotą taikinių atpažinimą ir kitus sprendimus, kurie leistų greičiau reaguoti bei sumažinti karių riziką.

    „Pagal programą Išmanioji siena tikrinami sprendimai, naudojantys robotiką, bepiločius sprendimus ir dirbtinis intelektas“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk.

    Šis kursas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur sienų ir kritinės infrastruktūros apsauga vis dažniau remiasi sensorių tinklais, duomenų sinteze ir greita sprendimų grandine. Tokiose sistemose DI paprastai naudojamas grėsmių filtravimui, klaidingų signalų mažinimui ir operatorių darbo apkrovos mažinimui.

    Lenkija taip pat plečia nepilotuojamų sausumos platformų panaudojimą. Be sprogmenų neutralizavimo robotų, dėmesio sulaukia žvalgybiniai robotai, kurie gali patruliuoti, aptikti taikinius termovizija ir perduoti duomenis į valdymo centrus.

    2025 metų kovą Lenkijos Ginkluotės agentūra pasirašė sutartį dėl 96 mobilių bepiločių žvalgybos transporto priemonių Tarantula, kurios turėtų būti tiekiamos 2026–2027 metais. Sutarties vertė siekia apie 11,6 milijono eurų, o pagrindinis tikslas – sumažinti karių riziką ir padidinti stebėjimo efektyvumą sudėtingomis sąlygomis.

    Didelė kryptis yra antidroniniai pajėgumai, kurie tapo kritiškai svarbūs po plataus masto dronų naudojimo kare Ukrainoje. Tokios sistemos paprastai apima radarus, optinius ir akustinius jutiklius, ryšio trukdymo priemones, perėmėjus bei sprendimus, leidžiančius greitai identifikuoti mažus taikinius itin žemame aukštyje.

    Lenkijos planuose išskiriama ir didelės apimties antidroninė programa San, kurios vertė viešai įvardijama apie 3,5 milijardo eurų. Numatyta daug baterijų ir ugnies vienetų, o sistemos tiekimo grafikas siejamas su 2026–2028 metų etapais.

    Rytų skydas dar tik kuriamas, tačiau jau dabar aišku, kad tai bus ne visiškai sandari siena, o išmaniai valdoma gynybos erdvė. Lenkija siekia, kad fizinės priemonės, sensoriai, DI analizė ir reagavimo pajėgumai veiktų kaip viena platforma, galinti suteikti papildomo laiko, informacijos ir manevro laisvės krizės atveju.

  • ES ir Ukrainos dronų koalicija renkasi Briuselyje: 18 įmonių derins bendrą gamybą ir gynybą

    Rugsėjo 11 dieną Briuselyje planuojamas pirmasis Europos Sąjungos ir Ukrainos dronų koalicijos susitikimas. Jo tikslas – įvertinti, kiek pažengė bendradarbiavimas, suderinti tolesnių veiksmų grafiką ir aptarti pirmuosius bendrus projektus.

    Koalicija oficialiai startavo 2026 metais liepos mėnesį, Europos Komisijai ją pristatant ES–Ukrainos gynybos pramonės forume Kyjive. Iniciatyva siekia spartinti dronų ir antidroninių sistemų kūrimą bei gamybą, o kartu – perkelti karo sąlygomis patikrintas technologijas į europinę pramonę.

    Susitikime dalyvauti turėtų ES gynybos komisaras Andrius Kubilius ir koalicijos steigėjai. Tai signalas, kad dronai, elektroninė kova ir oro erdvės apsauga tampa vienu svarbiausių Europos gynybos pajėgumų stiprinimo prioritetų.

    Kas sudaro koaliciją?

    Koalicijoje dalyvauja 18 įmonių – po devynias iš ES ir Ukrainos. Tarp jų yra ir Lenkijos gynybos pramonės grupė „WB Electronics/WB Group“, taip pat keletas Europos dronų, jutiklių bei gynybinių technologijų gamintojų.

    Ukrainos pusę sudaro įmonės, kurios karo metu sukaupė praktinės patirties kuriant dronus, taikinių aptikimo sprendimus ir antidronines priemones. Būtent ši patirtis laikoma viena svarbiausių pridėtinių verčių, kurias Europa siekia integruoti į savo pajėgumus.

    „Stengiamės daug ko iš ukrainiečių išmokti: kaip veikia ekosistema, kaip tarpusavyje dirba valdžia ir dronų pramonė“, – sakė komisaro A. Kubiliaus kabineto vadovas Simonas Satunas.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Koalicija siejama su vadinamąja dronų sutartimi – politiniu ir pramoniniu rėmu, turinčiu padėti Ukrainai greičiau gauti reikalingus pajėgumus fronte. Kartu tai turėtų atverti kelią ES gamybos apimčių didinimui, trumpesniems tiekimo grandinių terminams ir greitesniam inovacijų diegimui.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad dronų vaidmuo sparčiai plečiasi: jie naudojami žvalgybai, taikinių nustatymui, tiksliems smūgiams, logistikai, taip pat oro erdvės pažeidimų ir kritinės infrastruktūros grėsmių stebėsenai. Dėl to antidroninės sistemos, ryšio apsauga ir elektroninė kova tampa neatsiejama gynybos planavimo dalimi.

    Koalicijos idėją anksčiau viešai buvo įvardijusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama poreikį stiprinti apsaugą nuo dronų įsiveržimų į ES valstybių narių oro erdvę. Briuselio susitikimas turėtų parodyti, kaip greitai šie politiniai tikslai virsta konkrečiais pramoniniais užsakymais ir bendra gamyba.

  • Slapta siunta iš Vokietijos? Ukraina pirmą kartą parodė „Skyranger 35“ mūšyje

    Slapta siunta iš Vokietijos? Ukraina pirmą kartą parodė „Skyranger 35“ mūšyje

    Ukrainos kariuomenė pirmą kartą paviešino vaizdo medžiagą, kurioje matyti trumpojo nuotolio oro gynybos sistema „Skyranger 35“ – užfiksuotas jos darbas ir momentas, kai apšaudomas oro taikinys. Nors įrašas paskelbtas tik dabar, pagal matomas detales galima spręsti, kad jis galėjo būti nufilmuotas dar ankstyvą pavasarį.

    Vaizdo įraše kalbantis sistemos įgulos vadas, prisistatantis slapyvardžiu Timati, teigė, kad jo padalinys buvo tarp pirmųjų, gavusių „Skyranger 35“. Tai leidžia daryti prielaidą, jog tuo metu sistema jau buvo perduota ne vienai Ukrainos įgulai, o jos dislokavimas galėjo vykti etapais.

    Ukrainai skirta „Skyranger 35“ versija integruota į vikšrinę platformą, panaudojant tanko „Leopard 1“ važiuoklę. Toks sprendimas laikomas praktišku, nes leidžia suderinti vikšrinės technikos mobilumą ir apsaugą su modernia artilerine oro gynyba, kuri gali veikti arčiau fronto.

    „Skyranger 35“ sukurtas kaip mobilus trumpojo nuotolio oro gynybos sprendimas, skirtas dengti svarbius objektus ir manevruojančius padalinius nuo oro grėsmių. Sistema gali būti montuojama ant ratinių arba vikšrinių šasi, todėl konfigūracija pritaikoma pagal šalies poreikius ir turimą technikos parką.

    Pagrindinis ginklas – 35 milimetrų automatinė revolverinė patranka KDG 35/1000, naudojanti 35 x 228 milimetrų šaudmenis. Gamintojo pateikiamais duomenimis, nominalus šaudymo greitis siekia 1 000 šūvių per minutę, o efektyvus nuotolis gali būti iki 4 000 metrų, priklausomai nuo taikinio ir sąlygų.

    Didelė sistemos stiprybė – programuojami AHEAD tipo šaudmenys, skirti kovai su mažais ir greitais oro objektais. Tokiu atveju nebūtina tiesiogiai pataikyti į taikinį: šaudmens sprogimas nustatomas taip, kad ore susiformuotų skeveldrų debesis, didinantis tikimybę numušti, pavyzdžiui, mažus bepiločius orlaivius.

    Gamintojas „Rheinmetall“ pabrėžia, kad šiuolaikiniame kare trumpojo nuotolio oro gynyba tampa ypač svarbi dėl masiškai naudojamų dronų ir sparnuotųjų taikinių. Tokios sistemos dažnai vertinamos kaip būdas užpildyti spragą tarp nešiojamų oro gynybos priemonių ir brangesnių vidutinio ar ilgojo nuotolio kompleksų.

    „Skyranger 35“ naudoja integruotus jutiklius taikiniams aptikti ir sekti bei duomenims perduoti į ugnies valdymo sistemą. Techniniuose aprašymuose minimi 3D AESA stebėjimo radarai, Ku diapazono sekimo radarai ir optoelektroninė galvutė su televizine kamera, termovizoriumi ir lazeriniu tolimatčiu, užtikrinantys 360 laipsnių stebėseną.

    Svarbi detalė – tokia įranga leidžia stebėti ir sekti taikinius ne tik sustojus, bet ir judant, o tai aktualu fronto sąlygomis. Praktikoje tai reiškia didesnę išgyvenamumo tikimybę, nes oro gynybos vienetai gali greičiau keisti pozicijas ir sumažinti riziką tapti atsakomųjų smūgių taikiniu.

    Viešai skelbtos informacijos apie tikslų Ukrainai skirtų „Skyranger 35“ skaičių ar pristatymų grafiką nėra, tačiau žinoma, kad už gamybą ir integraciją atsakingos „Rheinmetall“ grupės įmonės. Finansavimo modeliai, kai gynybos projektai remiami Europos Sąjungos lėšomis ir iš įšaldyto Rusijos turto gaunamomis pajamomis, pastaruoju metu vis dažniau aptariami kaip vienas iš būdų užtikrinti ilgalaikį paramos tvarumą.

  • Įsilaužimas per langą baigėsi kuriozu: policijos dronas padėjo sučiupti netikėtą svečią

    Įsilaužimas per langą baigėsi kuriozu: policijos dronas padėjo sučiupti netikėtą svečią

    Vašingtono valstijos Kirkland mieste policija sulaukė pranešimo apie galimą įsilaužimą į namą Moss Bay rajone. Gyventojas teigė išgirdęs stiprius smūgius ir paskambino skubios pagalbos numeriu, tačiau atvykę pareigūnai žmogaus įtariamojo nerado.

    Namo viduje jie aptiko įstrigusį ir sutrikusį ruduosius lūšies porūšiui priskiriamą plėšrūną. Laukinis katinas, tikėtina, pateko pro atvirą langą, o į vidų galėjo jį privilioti naminis katinas, gyvenantis toje pačioje valdoje.

    Norėdami išvengti tiesioginio kontakto su laukiniu gyvūnu, pareigūnai pasirinko nuotolinį stebėjimą. Situacijai kontroliuoti jie pakėlė droną ir iš saugaus atstumo stebėjo, kur juda gyvūnas, kad šis nepatektų į kitas patalpas ar nekeltų pavojaus žmonėms.

    Dronas leido pareigūnams nukreipti gyvūną į gretimą tuščią kambarį ir uždaryti duris, taip izoliuojant jį iki specialistų atvykimo. „Tai buvo įsibrovėlis ant keturių kojų, o ne žmogus“, – sakė incidentą komentavę pareigūnai.

    Į vietą atvykę Washington Department of Fish and Wildlife specialistai laukinį katiną užmigdė, saugiai įkėlė į transportavimo narvą ir išgabeno. Gyvūnas buvo paleistas atokiau nuo gyvenamųjų kvartalų, netoli Forbes Creek apylinkių, o pranešėjas ir jo augintinis nenukentėjo.

    Kirkland policija dronus tarnyboje naudoja nuo 2022 metų, o padalinys turi kelis bepiločius ir apmokytų pilotų komandą. Tokios priemonės dažniausiai pasitelkiamos paieškos ir gelbėjimo operacijose, taktinėse situacijose bei įvykių vietų fiksavimui, tačiau šis atvejis parodė, kad jos praverčia ir netikėtose gyvūnų kontrolės situacijose.

    Pasaulyje vis dažniau ieškoma būdų, kaip technologijomis sumažinti riziką tiek žmonėms, tiek gyvūnams, kai laukiniai žvėrys patenka į gyvenamas teritorijas. Dronai kai kuriose valstijose padeda sekti lokius prie mokyklų ar judriuose rajonuose, o Japonijoje bandyta derinti skraidančias priemones su mechaniniais atbaidymo sprendimais, reaguojant į išaugusį laukinių gyvūnų pasirodymą miestuose.

    Vis dėlto bepiločių plėtra kelia ir privatumo klausimų, ypač kai dronai naudojami ne tik gelbėjimo, bet ir stebėjimo funkcijoms. Dėl to vis dažniau akcentuojamas aiškus reguliavimas, vieša atskaitomybė ir griežtesnės taisyklės, kada ir kaip tokios priemonės gali būti naudojamos, kad technologinė nauda nevirstų piktnaudžiavimo rizika.

  • Didžioji Britanija kuria skydą nuo dronų: renkasi lazerius ir mikrobangas, žada pigų „šūvį“

    Didžioji Britanija kuria skydą nuo dronų: renkasi lazerius ir mikrobangas, žada pigų „šūvį“

    Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija 2026 metų rugsėjo 2 dieną paskelbė pradedanti projektą PANOPTES, kurio tikslas – sparčiai sustiprinti kariuomenės gebėjimą kovoti su bepiločiais orlaiviais. Tai pirmasis platesnės, kelių etapų programos žingsnis, numatantis naujų sprendimų atranką ir prototipų kūrimą.

    Ministerija kviečia įmones teikti siūlymus iki 2026 metų spalio 29 dienos. Atrinktoms komandoms planuojama paskirstyti apie 5 800 000 eurų, kad būtų sukurti realiomis sąlygomis išbandomi prototipai, galintys greitai pereiti į bandymų ir diegimo etapą.

    Pagrindinis tikslas – masiniai dronai

    PANOPTES reikalavimai orientuoti į integruotą sistemą, kuri vienu ciklu aptiktų, sektų, identifikuotų oro grėsmes ir jas neutralizuotų. Ypač pabrėžiamas autonominis veikimas iš karinės platformos, pavyzdžiui, iš transporto priemonės, kad sprendimas būtų mobilus ir greitai perkeliams.

    Pagrindiniu taikiniu įvardijami vadinamosios 1 klasės bepiločiai orlaiviai, įskaitant pavienius dronus ir jų spiečius. Būtent pigūs ir masiniai dronai pastaraisiais metais tapo vienu didžiausių iššūkių oro gynybai, nes tradicinės priemonės jiems dažnai yra per brangios.

    Lazeriai, mikrobangos ir kaina

    Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija nurodo, kad prioritetą teikia nukreiptos energijos ginklams, ypač lazerinėms sistemoms, nors neatmeta ir kitų technologijų. Esminė sąlyga – labai maža vieno panaudojimo kaina, kad gynyba galėtų atlaikyti ilgalaikes ir masines atakas.

    Šis kursas dera su jau vystomais sprendimais, tokiais kaip „DragonFire“ lazerinė sistema, kurios galia siejama su daugiau nei 50 kilovatų klase. Oficialiai skelbta, kad tokia sistema gali tiksliai veikti kelių kilometrų nuotoliu, o vieno energijos impulso kaina vertinama kaip labai maža, palyginti su raketomis.

    Be lazerių, britai plėtoja ir radijo dažnių nukreiptos energijos sprendimus, skirtus trikdyti ar pažeisti dronų elektroniką. Tarp minimų krypčių yra „RapidDestroyer“ tipo mikrobangų sistemos, kurių logika paprasta: ne numušti kinetiškai, o išjungti jautrius elektroninius komponentus.

    Tokios priemonės, kaip lazeriai ir mikrobangos, numatomos kaip papildymas tradicinei oro gynybai, o ne jos pakaitalas. Ukrainos karo ir konflikto Artimuosiuose Rytuose patirtys parodė, kad pigūs efektoriai leidžia taupyti brangias raketas toms grėsmėms, kurių kitaip sustabdyti neįmanoma.