CP v2

Tag: Dronai

  • Černobylio rezervate užfiksuoti jūrinio erelio jaunikliai: kodėl šiemet perėjimas vėlavo

    Černobylio radiaciniame ekologiniame biosferos rezervate šį pavasarį keliuose jūrinio erelio lizduose užfiksuoti jaunikliai. Rezervato specialistai, stebėdami lizdus dronu, aptiko skirtingo amžiaus jauniklių ir viename lizde dar likusį kiaušinį, rodantį, kad perėjimas vyko nevienodu tempu.

    Vienas jauniklis, aptiktas prie Domantovo salos, buvo maždaug 25 dienų amžiaus ir jau tvirtai laikėsi lizde. Kitoje vietoje, į pietus nuo Otaševo kaimo, rastas maždaug savaitės jauniklis, o šalia jo dar buvo vienas kiaušinis, todėl tikėtina, kad dalis porų perėjimą pradėjo vėliau.

    Dar vienas lizdas patikrintas netoli Kupovato kaimo, kur augo apie mėnesio amžiaus jauniklis. Tuo metu prie Lelyvo kaimo esantis lizdas, kuris pernai buvo likęs tuščias dėl elektros perdavimo linijos įrengimo darbų, ir šiemet jauniklių neturėjo, tačiau gretimame lizde jau buvo matyti jauniklių požymių.

    „Šiemet jūriniai ereliai perėti pradėjo vėliau nei įprastai, o tam įtakos galėjo turėti atšiauresnė žiema ir užsitęsęs šaltas pavasaris“, – teigė rezervato tyrėjai.

    Jūrinis erelis yra viena didžiausių plėšriųjų Eurazijos paukščių rūšių, o suaugusių paukščių atpažinimo ženklas yra baltas uodegos galas. Šis plėšrūnas dažniausiai laikosi prie vandens telkinių, kur gausu žuvies, o lizdus suka aukštuose medžiuose, stengdamasis rinktis mažiau trikdomas vietas.

    Istoriškai rūšies populiacija daugelyje Europos regionų buvo smarkiai sumažėjusi dėl persekiojimo ir cheminių medžiagų poveikio, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais kai kuriose šalyse stebimas atsikūrimas. Ornitologai pabrėžia, kad sėkmingas perėjimas priklauso ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo ramybės perėjimo teritorijose, pakankamos maisto bazės bei žmogaus veiklos intensyvumo netoliese.

    Černobylio zona, nors ir siejama su radiacine tarša, daliai laukinių gyvūnų tapo vieta, kur mažesnis nuolatinis žmonių trikdymas leidžia veistis ir dideliems plėšriesiems paukščiams. Stebėsena dronais tokiuose plotuose laikoma praktišku sprendimu, nes leidžia įvertinti perėjimo sėkmę kuo mažiau artinantis prie lizdų.

  • Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašė gynybos sutartį: numatyta bendra priešlėktuvinių raketų gamyba

    Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašė partnerystės saugumo ir gynybos srityje sutartį, kuria siekiama glaudinti karinį bendradarbiavimą bei stiprinti NATO rytinį flangą. Abiejų šalių lyderiai pabrėžė, kad ilgalaike strategine grėsme išlieka Rusija, todėl susitarimas orientuotas į atgrasymą ir greitesnį reagavimą į galimas krizes.

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad dokumentas praktikoje pirmiausia didina Lenkijos saugumą ir aiškiai įvardija bendros gynybos motyvaciją. Sutartyje numatyta, kad dvišalė veikla bus derinama su NATO mechanizmais, tačiau paliekama erdvės operatyviems sprendimams ir tiesioginei paramai, kai reikalingas greitas atsakas.

    „Abi pusės sutaria, kad ilgalaikė strateginė grėsmė Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir visam NATO yra Rusija“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Akcentas gynybos pramonei

    Vienas svarbiausių sutarties praktinių elementų – gynybos pramonės bendradarbiavimas, įskaitant bendrą naujos kartos vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų kūrimą ir gamybą. Taip pat numatytas darbas su pažangiomis technologijomis, apimančiomis oro gynybą, bepiločius orlaivius ir kibernetinį saugumą.

    Jungtinės Karalystės pusė nurodė, kad stipresnė pramoninė partnerystė turi prisidėti prie tiekimo grandinių patikimumo, didesnio atsparumo krizėms ir naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo. Kartu pabrėžiama interoperabilumo svarba, kad abiejų šalių pajėgos galėtų veikti kuo sklandžiau įvairiose operacijų srityse.

    Dronai, kibernetinis saugumas, dezinformacija

    Susitarime numatoma plėsti bendras iniciatyvas dėl bepiločių sistemų ir kovos su dronais sprendimų, taip pat stiprinti pasirengimą elektroninės kovos scenarijams. Be to, dėmesys skiriamas kibernetinėms grėsmėms ir informacinėms operacijoms – nuo kibernetinių atakų iki dezinformacijos kampanijų, kurios pastaraisiais metais tapo nuolatine saugumo darbotvarkės dalimi.

    Šalys taip pat įvardijo bendradarbiavimo kryptis, susijusias su sienų saugumu ir kova su organizuotu nusikalstamumu, ypač tais atvejais, kai šios veiklos susipina su priešiškų valstybių destabilizavimo priemonėmis. Praktikoje tai reiškia glaudesnį institucijų koordinavimą ir geresnį keitimąsi informacija.

    Pasirašyta istorinėje vietoje

    Sutartis pasirašyta Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų bazėje Northolt, Vakarų Londone. Tai simboliška vieta, nes per Antrąjį pasaulinį karą čia veikė lenkų naikintuvų eskadrilės, o netoliese yra paminklas Lenkijos lakūnams.

    Šis susitarimas papildo ankstesnius regioninius gynybos formato stiprinimo žingsnius Europoje, kai valstybės vis dažniau remiasi ne tik daugiašaliais NATO sprendimais, bet ir dvišaliais susitarimais, skirtais greitesniam reagavimui bei pramoninių pajėgumų didinimui. Lenkija ir Jungtinė Karalystė gynybos ir saugumo bendradarbiavimo sutartį buvo pasirašiusios ir anksčiau, 2017 metais Varšuvoje.

  • Kauno rajone išbandyta dronų aptikimo sistema: kaip ji galėtų sustiprinti žemutinės oro erdvės kontrolę

    Kauno rajone, Juragių radijo ir televizijos retransliavimo stotyje, realiomis sąlygomis pademonstruota žemutinės oro erdvės kontrolės sistema, skirta bepiločių orlaivių aptikimui ir stebėsenai. Bandymas surengtas siekiant įvertinti, kaip technologija veiktų aplinkoje, artimoje realiems incidentų scenarijams.

    Demonstracijoje dalyvavo valstybės institucijų atstovai ir partneriai, atsakingi už nacionalinį saugumą bei kritinės infrastruktūros apsaugą. Renginyje akcentuota, kad dronų keliamos rizikos pastaraisiais metais išaugo, todėl žemutinės oro erdvės stebėsena tampa vis svarbesne saugumo grandimi.

    Kaip veikia žemutinės oro erdvės kontrolė?

    Pristatyta sistema paremta centralizuotu, daugiasluoksniu jutiklių tinklu, kuris realiuoju laiku gali aptikti, identifikuoti ir sekti skirtingų tipų objektus. Praktikoje tokios sistemos paprastai remiasi kelių technologijų deriniu, kad sumažintų klaidingų pavojaus signalų tikimybę ir geriau veiktų sudėtingomis sąlygomis.

    Bandymo metu dėmesys skirtas gebėjimui matyti dronų judėjimą, fiksuoti skrydžio trajektorijas ir atskirti objektus pagal elgseną ore. Taip pat vertinta, kaip stabiliai sistema veikia, kai ore vienu metu juda keli skirtingi taikiniai.

    Testas realioje aplinkoje

    Demonstracijai įranga buvo sumontuota ant Telecentro infrastruktūros objektų, kad būtų patikrinta, kaip toks išdėstymas veiktų praktikoje. Tokia integracija svarbi todėl, kad radijo ir televizijos retransliavimo, ryšio bokštai ar kiti aukšti statiniai dažnai turi palankią geografinę padėtį stebėjimui.

    Kauno rajone atkurtomis sąlygomis buvo imituoti scenarijai, artimi bepiločių orlaivių incidentams, o bandymuose naudoti skirtingų tipų dronai. Jie skrido skirtingais maršrutais, nevienodu greičiu ir įvairiame aukštyje, taip sudarant situacijas, su kuriomis realybėje gali susidurti už oro erdvės saugą atsakingos tarnybos.

    Ką duotų sistemos įdiegimas Lietuvoje?

    Tokios sistemos tikslas yra nuolatinė, visą parą veikianti stebėsena, kuri padėtų greičiau nustatyti galimą grėsmę ir operatyviai perduoti informaciją atsakingoms institucijoms. Svarbus aspektas yra ir duomenų perdavimas realiuoju laiku, nes sprendimų priėmimas dronų incidentuose dažnai priklauso nuo minučių ar net sekundžių.

    Žemutinės oro erdvės kontrolės sprendimai ypač aktualūs saugant kritinę infrastruktūrą, ryšių objektus, energetikos mazgus ar viešus renginius, kur net ir nedidelis dronas gali sukelti trikdžių. Po demonstracijos tikimasi įvertinti, ar tokio tipo sprendimas galėtų būti pritaikytas pažeidžiamiausiose vietose ir kaip jis derėtų su jau veikiančiomis oro erdvės stebėjimo bei gynybos priemonėmis.

  • Dronų įskridimai Baltijos šalyse: Ursula von der Leyen perspėja, kad tai išbandymas visai Europai

    Dronų įskridimai Baltijos šalyse: Ursula von der Leyen perspėja, kad tai išbandymas visai Europai

    Signalas iš rytinės sienos

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad pastarosiomis savaitėmis fiksuojami dronų įskridimai į ES valstybių oro erdvę nėra pavieniai atvejai. Vilniuje ji pabrėžė, kad tai siejasi su augančiomis hibridinėmis grėsmėmis prie Europos rytinės sienos.

    Pasak jos, kai išbandomos Baltijos valstybės, kartu tikrinamas ir visos Europos atsparumas. Ši žinutė nuskambėjo bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovais.

    „Tai nėra pavieniai incidentai. Kai išbandomos Baltijos valstybės, išbandoma visa Europa“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Per kelias pastarąsias savaites regione buvo registruota virtinė oro erdvės pažeidimų, o dalis atvejų siejama su trikdoma navigacija ir sudėtingu incidentų identifikavimu. Baltijos šalių lyderiai akcentavo, kad tokie epizodai veikia ne tik kariuomenės darbą, bet ir visuomenės saugumo jausmą.

    Kas vyko ir kuo tai baigėsi?

    Latvijoje vienas incidentas ir kritikuotas institucijų reagavimas tapo politinės krizės katalizatoriumi: atsistatydino ministrė pirmininkė Evika Siliņa ir gynybos ministras Andris Sprūds. Tai sustiprino spaudimą vyriausybėms viešai paaiškinti, kaip veikia perspėjimo ir oro gynybos grandinė.

    Su dronų grėsme susidūrė ir Suomija: po aliarmo Helsinkio oro uoste buvo atnaujintos gyventojų rekomendacijos, raginant kilus įtarimams likti patalpose ir laukti nurodymų. Lietuvoje vienas ryškiausių epizodų paskatino aukščiausių šalies vadovų pasitraukimą į priedangas, kol tarnybos tikslinosi situaciją prie sienos su Baltarusija.

    „Mūsų dangus dar nėra pakankamai saugus“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

    Regiono pareigūnai pabrėžia, kad dalis atvejų gali būti susiję su klaidingai nukreiptais ar perimtais dronais, o dalis su sąmoningomis provokacijomis. Estijos prezidentas Alaras Karis ragino reaguoti ramiai, koordinuotai ir tvirtai, kad incidentai nevirstų panika ar nesusikalbėjimu tarp sąjungininkų.

    Hibridinės grėsmės ir atsakas

    Šalia dronų temos Baltijos šalys ir ES pareigūnai kelia dezinformacijos bei psichologinio spaudimo klausimą. Viešojoje erdvėje kartojama, kad tikslas gali būti sėti baimę, silpninti paramą Ukrainai ir testuoti NATO rytinio sparno reakcijos greitį.

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte yra sakęs, kad sąjungininkų atsakas turi būti proporcingas, bet aiškus, o provokacijos neturi tapti „nauja norma“. ES atstovai tuo pat metu akcentuoja poreikį greičiau užpildyti oro gynybos spragas ir gerinti ankstyvojo perspėjimo sistemų tarpusavio suderinamumą.

    „Žodžių nebeužtenka. Reikia greitų ir konkrečių veiksmų“, – sakė Gitanas Nausėda.

    Europos Komisija gynybos stiprinimą sieja su platesniais planuojamais investicijų paketais ir glaudesniu derinimu su NATO, ypač vertinant kovos su dronais bei ankstyvojo perspėjimo pajėgumus. Tarp aptariamų priemonių minimi specializuoti sensoriai, efektyvesnės oro erdvės stebėsenos grandys ir didesnis civilinės saugos pasirengimas.

    Baltijos šalių vadovai pabrėžia, kad tokio pobūdžio incidentai nebūtinai reiškia atvirą karinę eskalaciją, tačiau jie nuolat tikrina institucijų reakciją ir visuomenės pasitikėjimą. Dėl to, jų vertinimu, svarbiausia ne tik techninis oro gynybos stiprinimas, bet ir aiški, vieninga komunikacija gyventojams.

  • Dronų varžybos „Airtech Open 2026“ Kėdainiuose: mokiniai arenoje skraidino įspūdingus finalus

    Dronų varžybos „Airtech Open 2026“ Kėdainiuose: mokiniai arenoje skraidino įspūdingus finalus

    Gegužės 23 dieną Kėdainių arenoje surengtos 3–12 klasių mokinių dronų varžybos „Airtech Open 2026“ sutraukė gausų dalyvių ir žiūrovų būrį. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys tapo ne tik mokslo metų pabaigos akcentu, bet ir proga pamatyti, kaip sparčiai auga jaunųjų pilotų meistriškumas.

    Prieš startą trasoje netrūko jaudulio, o finaliniuose skrydžiuose dominavo greitis, tikslumas ir susikaupimas. Varžybose ypač svarbi kiekviena sekundė, todėl klaidos kainuoja brangiai, o sėkmę lemia reakcija ir gebėjimas išlaikyti kontrolę sudėtingose trasos vietose.

    Kas tapo greičiausiais?

    3–4 klasių grupėje nugalėjo Modestas Orentas iš Tauragės, antrą vietą iškovojo Aretas Rylskis iš Kėdainių, trečią vietą pelnė Domas Masevičius iš Kėdainių. Šios grupės finalai išsiskyrė itin įtemptais skirtumais, kai geriausią laiką galėjo lemti vienas netikslus posūkis.

    5–8 klasių grupėje pirmą vietą laimėjo Kajus Sapronaitis iš Jonavos, antras liko Amiras Altaki iš Kėdainių, trečias buvo Hubertas Petkus iš Jonavos. 9–12 klasių grupėje triumfavo Neitas Žičkus iš Tauragės, antrą vietą užėmė Jokūbas Ačas iš Tauragės, trečias liko Benas Damulis iš Jonavos.

    Renginys su edukaciniu tikslu

    Organizatoriai akcentuoja, kad „Airtech Open 2026“ siekia parodyti technologijų panaudojimą pozityvia kryptimi, o dronų sportas ir konstravimas gali tapti stipriu motyvaciniu įrankiu mokiniams. Renginyje šalia skrydžių vyko ir visai šeimai skirtos edukacinės veiklos, kurios leido įsitraukti ne tik dalyviams, bet ir žiūrovams.

    Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Airtech skyriaus vadovė Kristina Virgaylė pabrėžė, kad bendruomenės augimas per metus tapo akivaizdus.

    „Renginys atskleidė, kaip per metus patobulėjo mūsų mokiniai ir kaip patobulėjome mes patys. Dar rugpjūtį spėliojome, kiek vaikų pasirinks „Airtech“ dronų valdymo ir konstravimo mokymus, o jau šiandien surenkame visą areną mus palaikančios bendruomenės“, – sakė K. Virgaylė.

    Pasak organizatorių, panašūs renginiai tampa svarbia neformaliojo ugdymo dalimi, nes lavina ne tik techninius įgūdžius. Dronų lenktynės reikalauja disciplinos, atsakomybės, gebėjimo priimti sprendimus realiu laiku, o kartu stiprina inžinerinį mąstymą ir domėjimąsi technologinėmis profesijomis.

    Kur judės „Airtech“ bendruomenė?

    „Airtech“ metodinio centro Jonavoje mokytoja Simona Gaurienė sako, kad dronų lenktynės apjungia azartą ir griežtą pasirengimą, o mokinių progresas per mokslo metus dažnai būna labai ryškus. Jos teigimu, dalyviai nuo pirmųjų bandymų iki finalinių skrydžių išmoksta ne tik valdyti įrenginį, bet ir planuoti trajektorijas bei valdyti stresą.

    Organizatoriai skelbia planuojantys daugiau varžybų ir platesnę programą, kad įsitrauktų dar daugiau mokinių iš skirtingų savivaldybių. Taip pat primenama, kad kitas bendruomenės susitikimas numatomas Klaipėdoje rugsėjo 12 dieną.

    „Airtech“ projektą įgyvendina LINEŠA, o prie veiklų prisideda savivaldybės ir partneriai. Projektu siekiama suteikti mokiniams ir suaugusiesiems dronų valdymo bei konstravimo įgūdžių, o varžybos tampa aiškiu būdu pamatuoti pažangą ir išryškinti stipriausius pilotus.

  • Rusija įspėjo Marco Rubio: JAV piliečiams patarė skubiai palikti Kyjivą prieš smūgius

    Rusija įspėjo Marco Rubio: JAV piliečiams patarė skubiai palikti Kyjivą prieš smūgius

    Rusija pranešė perspėjusi JAV valstybės sekretorių Marco Rubio dėl planuojamų naujų smūgių Kyjivui ir paragino amerikiečius bei diplomatines misijas įvertinti būtinybę kuo greičiau palikti Ukrainos sostinę. Maskva teigė ketinanti rengti nuoseklius smūgius, nukreiptus į, jos teigimu, karinius objektus.

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pasak Rusijos pusės, per pokalbį su M. Rubio informavo apie planus smogti karinei infrastruktūrai ir vadinamiesiems sprendimų priėmimo centrams. JAV pusė patvirtino, kad pokalbis įvyko S. Lavrovo prašymu, tačiau detalių apie tariamus perspėjimus viešai nepateikė.

    „Dėl to, kad minimi objektai Kyjive yra išsidėstę skirtingose vietose, užsienio piliečiai ir diplomatinių misijų personalas turėtų kuo greičiau išvykti iš miesto“, – teigiama Rusijos pareiškime.

    Rusija taip pat tvirtino, kad dėmesys esą bus sutelktas į infrastruktūrą, susijusią su bepiločių orlaivių kūrimu ir gamyba, įskaitant projektavimo, gamybos ir programavimo grandis. Tokia formuluotė dera su pastarųjų mėnesių karo dinamika, kai dronai tapo vienu svarbiausių abiejų pusių įrankių tiek fronte, tiek smūgiuojant į taikinius gilesniame užnugaryje.

    Kyjivas nuo 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos nuolat patiria raketų ir dronų atakas, o Ukrainos oro gynybos pajėgumai išlieka vienu svarbiausių miestų apsaugos veiksnių. Pastarosiomis dienomis Ukraina pranešė apie dar vieną intensyvių atakų bangą, kuri, žiniasklaidos vertinimu, buvo tarp didžiausių nuo karo pradžios.

    Tuo pat metu diplomatinės pastangos dėl galimų derybų stringa. JAV pareigūnai pastaruoju metu yra pripažinę, kad ankstesni bandymai pasiekti proveržį nebuvo rezultatyvūs, tačiau Vašingtonas deklaruoja esantis pasirengęs grįžti prie derybų formato, jei atsirastų realios prielaidos konstruktyviam procesui.

    Rusija Krymą aneksavo 2014 metais, o tų pačių metų rytuose prasidėjęs konfliktas virto plataus masto karu 2022 metais. Šiandien karą vis labiau apibrėžia technologijų ir žvalgybos lenktynės, o dronų pritaikymas, elektroninė kova ir oro gynybos sistemų trūkumas ar perteklius tiesiogiai veikia civilių saugumą didžiuosiuose miestuose.

  • Ukrainos dronai smogė FSB bazei okupuotame Chersono regione: pranešama apie 100 aukų

    Ukrainos dronai smogė FSB bazei okupuotame Chersono regione: pranešama apie 100 aukų

    Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos pranešė įvykdžiusios masinę dronų ataką laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje, nusitaikius į Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) infrastruktūrą. Pasak Ukrainos pusės, operaciją atliko elitinis specialiųjų operacijų padalinys, o smūgis buvo suduotas į kelis objektus vienu metu.

    Teigiama, kad taikinys buvo išplėtotas FSB kompleksas Arabato nerijos rajone, netoli okupuoto Heničesko. Ukrainos pateikiamoje versijoje nurodoma, jog dronai atakavo ne tik pastatų stogus, bet ir skriejo į vidų per langus, sukeldami didelę žalą ir gaisrus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai nurodė, kad atakos padariniai Rusijai buvo reikšmingi: esą apie 100 kariškių ir pareigūnų žuvo arba buvo sužeisti. Nepriklausomai patikrinti šių skaičių karo sąlygomis sudėtinga, tačiau Ukraina pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plečia nuotolinių smūgių geografiją okupuotose teritorijose.

    Ukrainos pranešime taip pat teigiama, kad per smūgį sunaikinta Rusijos oro gynybos sistema „Pancyr-S1“, turėjusi dengti objektą nuo panašių atakų. Tokie teiginiai, jei pasitvirtina, rodo ne tik konkretaus taikinio praradimą, bet ir mažėjančią kai kurių svarbių objektų apsaugą, ypač ten, kur vienu metu vyksta daug dronų atakų.

    Ataka, kaip skelbiama, įvyko gegužės 17 dieną, o jos pėdsakus fiksavo ir palydoviniai stebėjimai. NASA FIRMS gaisrų stebėsenos sistema užfiksavo ryškius šilumos židinius smūgių vietoje, kas dažnai sutampa su didesnio masto gaisrais po sprogimų ar degančios infrastruktūros.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad tokio tipo operacijos turi ir karinį, ir psichologinį tikslą: sutrikdyti valdymą, logistiką bei parodyti, jog užnugaryje esantys objektai nėra saugūs. Kartu tai atspindi platesnę karo tendenciją, kai dronai tampa vienu svarbiausių įrankių smūgiams prieš infrastruktūrą, štabus ir oro gynybos elementus okupuotose teritorijose.

    Volodymyras Zelenskis taip pat kartojo, kad Ukraina tęs nuotolinius smūgius, kol, jo žodžiais, Rusija pajus būtinybę užbaigti karą. Kremlius tokius išpuolius paprastai vadina terorizmu, o informacinėje erdvėje abiejų pusių pareiškimai dėl nuostolių dažnai smarkiai skiriasi.

  • Ukrainiečių dronas smogė į svarbų S-300 radarą: kas yra 5N63S ir kuo tai pavojinga Rusijai

    Ukrainiečių dronas smogė į svarbų S-300 radarą: kas yra 5N63S ir kuo tai pavojinga Rusijai

    Ukrainos Specialiųjų pajėgų brigada „Juodasis miškas“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame, anot jos, taikliai smogiama Rusijos mobiliajai vadavietei 5N63S su radarine įranga. Ši sistema laikoma svarbia S-300 priešlėktuvinės gynybos komplekso grandimi, užtikrinančia taikinių aptikimą ir raketų valdymą.

    Įraše matyti judantis transporto vienetas, kurį stebi žvalgybinis dronas, o netrukus į jį pataiko smogiamoji amunicija. Ukrainos pusė teigia, kad objektas buvo sunaikintas, tačiau vien iš paviešintos medžiagos pilnai patvirtinti galutinio sunaikinimo mastą sudėtinga.

    Kas yra 5N63S ir 30N6 radaras

    5N63S dažniausiai apibūdinamas kaip S-300 sistemos vadovavimo ir ugnies valdymo elementas, kuris sujungia radarą, ryšio įrangą ir valdymo postą. Jo paskirtis yra aptikti oro taikinius, juos sekti ir koordinuoti raketų paleidimą iš S-300 paleidimo įrenginių.

    Esminė šios grandies dalis yra 30N6 tipo taikinių sekimo ir raketų nukreipimo radaras, naudojamas valdyti raketų skrydį link taikinio. Viešai nurodoma, kad tokie radarai gali sekti daug taikinių ir dirbti kelių tikslų režimu, o aptikimo nuotolis priklauso nuo taikinio tipo, aukščio ir kovinės aplinkos.

    Kodėl smūgis gali būti reikšmingas

    Net jei ataka nesunaikino visos sistemos, laikinas vadavietės ar radaro išjungimas gali sutrikdyti konkretaus S-300 padalinio darbą. Tokiais atvejais nukenčia ne tik vienas automobilis ar antena, bet ir visos baterijos gebėjimas laiku aptikti taikinius, paskirstyti prioritetus ir nukreipti raketas.

    Šiuolaikiniame kare ypač svarbi tampa kova dėl oro gynybos „akių“ ir „smegenų“: radarų, ryšio mazgų ir valdymo punktų. Praktika rodo, kad dronai ir klajojančioji amunicija vis dažniau naudojami būtent tokiems taikiniams medžioti, nes jie dažnai yra brangesni, sunkiau pakeičiami ir kritiškai reikalingi visai sistemai.

    Vaizdo įrašas neatskleidžia nei tikslios vietos, nei datos, taip pat nematyti, ar pažeista įranga vėliau buvo evakuota ar remontuota. Vis dėlto pats faktas, kad tokio tipo objektai atsiduria dronų taikiklyje, pabrėžia augantį tikslinių smūgių vaidmenį ir didėjančią riziką net mobiliai oro gynybos infrastruktūrai.

  • Ukrainos kariai treniruojasi „Grand Theft Auto 5“: modas moko numušti dronus

    Ukrainos kariai treniruojasi „Grand Theft Auto 5“: modas moko numušti dronus

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai dalį įgūdžių treniruoja virtualioje aplinkoje, pasitelkdami vieną populiariausių pasaulyje vaizdo žaidimų „Grand Theft Auto 5“. Specialiai pritaikyta žaidimo versija skirta mokymams, kaip greitai atpažinti grėsmes ore ir reaguoti į bepiločių atakas.

    Mokymų sprendimą parengė Ukrainoje veikiantis treniruočių centras WeTrueGun, sukūręs stipriai modifikuotą „Rockstar Games“ žaidimo variantą. Pagrindu pasirinkta „Grand Theft Auto 5“ „Legacy“ architektūra, o daugiažaidėjės aplinkos kūrimui naudojama platforma „FiveM“, leidžianti atskiruose serveriuose keisti fizikos taisykles ir scenarijus.

    Tokio tipo treniruotės leidžia saugioje aplinkoje imituoti situacijas, kurios realiame mūšio lauke kainuotų brangiai tiek technikos, tiek laiko prasme. Virtualioje erdvėje kariai praktikuoja taikinių identifikavimą, jų sekimą judant ir sprendimų priėmimą esant ribotam laikui.

    „Programa apima realistiškas FPV drono tiesioginio smūgio situacijų simuliacijas“, – teigiama WeTrueGun pateiktoje informacijoje.

    Centro atstovai pabrėžia, kad „Grand Theft Auto 5“ modifikacija nėra pilnavertis profesionalių karinių simuliatorių pakaitalas. Ji labiau skirta jau patirties turintiems operatoriams, kaip papildomas, mažiau įtampos keliantis būdas kartoti veiksmų sekas ir lavinti reakciją.

    Vaizdo žaidimai kariuomenėse naudojami ne pirmą dešimtmetį: pasaulyje žinomi pavyzdžiai rodo, kad populiarūs komerciniai varikliai ir žaidimų aplinkos dažnai pasirenkami dėl prieinamumo bei galimybės greitai kurti scenarijus. Tokie sprendimai paprastai papildo tradicinį parengimą, o ne jį pakeičia, ypač kai svarbūs realių sistemų valdymo pojūčiai ir procedūros.

    Ši istorija taip pat atkreipia dėmesį į platesnę tendenciją, kai mokymuose vis dažniau remiamasi pažangiais grafikos varikliais ir simuliacijomis. Kariai, gelbėtojai bei kitos tarnybos ieško būdų, kaip greičiau ir pigiau treniruoti situacinį suvokimą, o virtualios aplinkos tampa vienu iš įrankių, padedančių tai daryti.

    Tuo metu pati „Grand Theft Auto“ serija išlieka viena sėkmingiausių industrijoje. „Grand Theft Auto 5“ pardavimai per pirmąją parą po išleidimo pasaulyje sugeneravo apie 740 000 000 eurų pajamų, o žaidimo populiarumas iki šiol skatina kurti naujas bendruomenines modifikacijas ir serverius.

  • Kanada pirmąkart pirks ginkluotę iš Lenkijos: labiausiai domina dronai ir bendri pirkimai per SAFE

    Kanada pirmą kartą planuoja įsigyti karinės įrangos iš Lenkijos gynybos pramonės, o didžiausią susidomėjimą, pasak Varšuvos atstovų, kelia dronai. Apie tai prieš Lenkijos gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo vizitą į CANSEC parodą Otavoje kalbėjo vyriausybės įgaliotinė SAFE klausimais Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    CANSEC laikoma svarbiausiu Kanados gynybos ir saugumo sektoriaus renginiu, kuriame pristatomos naujausios technologijos ir mezgami tiekimo grandinių ryšiai. Varšuva tikisi, kad kontaktai parodoje taps realių sutarčių pagrindu, o kanadiečių dėmesys dronams dera su pastarųjų metų karo Ukrainoje pamokomis.

    „Turime konkrečių sprendimų iš Kanados pusės: Kanada pirmą kartą nusprendė pirkti mūsų gynybos pramonėje“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Lenkijos pareigūnė pabrėžė, kad kanadiečių interesas siejamas ir su SAFE mechanizmu, kuris sudaro sąlygas bendrai pirkti įrangą su partneriais. Pasak jos, dalis pirkimų procedūrų, kai įranga skirta tik Lenkijai, turi trumpesnius terminus, tačiau bendri projektai su kitomis šalimis paprastai planuojami ilgesniam laikotarpiui.

    Kanados pusė taip pat signalizuoja, kad bendradarbiavimą norėtų plėsti ne tik pirkimais, bet ir pramoniniais partnerystės projektais. Viešai buvo nurodyta, kad svarstomos iniciatyvos su lenkų įmonėmis Lenkijoje, Ukrainoje ir pačioje Kanadoje, o tai reikštų platesnį technologijų perdavimo, gamybos ir aptarnavimo modelį.

    Šį dialogą papildo ir politinis formatas: Lenkija bei Kanada yra NATO sąjungininkės, o bendri gynybos pramonės projektai vertinami kaip būdas greičiau didinti pajėgumus bei mažinti priklausomybę nuo ribotų tiekėjų. Dronai čia tampa viena iš prioritetinių sričių dėl jų santykinai greito gamybos ciklo ir plataus panaudojimo nuo žvalgybos iki smūginių užduočių.

    Kanados gynybos institucijos taip pat yra patvirtinusios, kad operacija UNIFIER, kurios rėmuose Kanada prisideda prie Ukrainos pajėgų rengimo ir paramos, pratęsta iki 2029 metų. Nors dėl saugumo viešai nedetalizuojami galimi pajėgų dislokavimo pokyčiai regione, Otavoje akcentuojama, kad dėmesys kolektyvinei gynybai ir naujoms technologijoms išlieka.

    Artimiausiais mėnesiais papildoma platforma dvišaliams kontaktams turėtų tapti ir tarptautiniai gynybos pramonės renginiai Europoje, kur Kanada dalyvauja kaip partnerė, o Lenkija siekia pritraukti užsienio užsakymų. Jei planai virs sutartimis, tai būtų reikšmingas precedentas Lenkijos gynybos eksportui į Šiaurės Ameriką, ypač dronų segmente.