CP v2

Tag: Dronai

  • JAV smogia Kinijai: dronams įveda iki 100 proc. muitų, taikinyje – „DJI“ dominavimas

    JAV smogia Kinijai: dronams įveda iki 100 proc. muitų, taikinyje – „DJI“ dominavimas

    Įsigaliojo nauji muitai dronams

    Jungtinėse Valstijose įsigaliojo nauji importo muitai dronams ir daliai jų komponentų, siekiant sumažinti priklausomybę nuo Kinijos tiekėjų. Priemonės numato iki 100 proc. tarifą tam tikroms dronų kategorijoms ir jų įrangai.

    Kaip skelbiama, sprendimas priimtas JAV administracijai akcentuojant nacionalinio saugumo rizikas, susijusias su dronų ir kritinių jų dalių importu. Kartu deklaruojamas tikslas stiprinti vietines tiekimo grandines ir gamybos pajėgumus.

    Kam taikomas 100 proc. tarifas

    Didžiausias, 100 proc., muitas taikomas dronams, kurių kilimo masė viršija 25 kilogramus, taip pat modeliams su termovizinėmis galimybėmis ir dronų dokavimo stotims. Ši įranga dažniau siejama su pažangesniu naudojimu, įskaitant saugumo ir stebėsenos užduotis.

    Mažesniems dronams nustatytas 25 proc. muitas. Daliai komponentų, kurie laikomi mažiau jautriais, muitai bus pradėti taikyti vėliau, nuo kitų metų vasario 9 dienos.

    Kodėl dronai tapo strategine preke

    Dronai per pastaruosius metus tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio karo, žvalgybos ir infrastruktūros apsaugos įrankių, o karas Ukrainoje ypač aiškiai parodė jų reikšmę. JAV pareigūnai argumentuoja, kad priklausomybė nuo Kinijoje pagamintų sistemų gali kelti tiekimo sutrikimų, kibernetinio saugumo ir žvalgybos rizikų.

    Didžiausias dėmesys krypsta į rinkos lyderį „DJI“, kuris, remiantis įvairiais tyrimais, pastaraisiais metais užėmė daugiau nei du trečdalius pasaulinės dronų rinkos. JAV pusėje tai vertinama kaip struktūrinė priklausomybė nuo vieno dominuojančio tiekėjo.

    „Kinijos dominuojama tiekimo grandinė gali tapti pažeidžiamiausia grandimi tiek nacionalinio saugumo, tiek kritinės infrastruktūros apsaugos požiūriu“, – sakė JAV administracijos atstovai, pristatydami priemones.

    Kinijos reakcija ir „DJI“ situacija

    Kinija naujus muitus kritikavo, teigdama, kad jie trikdo pasaulinę dronų tiekimo grandinę ir blogina sąžiningos konkurencijos sąlygas. Pekinas ragino Vašingtoną atsisakyti numatytų tarifų.

    „DJI“, įkurta 2006 metais, pastaraisiais metais susidūrė su didėjančiais JAV apribojimais. Nuo 2022 metų bendrovė yra įtraukta į JAV sudarytą Kinijos įmonių sąrašą, siejamą su šalies kariuomene, todėl jai taikomi apribojimai dėl prieigos prie JAV technologijų, o pati įmonė dėl tokio statuso ginčijasi.

    Rinkos dalyviai prognozuoja, kad tarifai gali didinti dronų kainas JAV rinkoje ir trumpuoju laikotarpiu apsunkinti įmonių bei viešojo sektoriaus pirkimus. Ilgesniu laikotarpiu priemonės gali paskatinti alternatyvių tiekėjų paiešką ir vietinių gamintojų plėtrą, tačiau tai priklausys nuo to, kaip greitai pavyks sukurti konkurencingą pasiūlą.

  • Per 48 valandas – du „Pancyr-S1“ nuolaužų kalnai: nuotraukos atskleidė skaudžią spragą

    Per 48 valandas – du „Pancyr-S1“ nuolaužų kalnai: nuotraukos atskleidė skaudžią spragą

    Per dvi paras Rusija neteko dviejų trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų „Pancyr-S1“, kurios dažnai naudojamos strateginiams objektams dengti. Vienas kompleksas buvo sunaikintas netoli Kerčės, okupuotame Kryme, kitas – prie Jeisko aerodromo, rodo viešai paskelbtos nuotraukos ir OSINT analitikų vertinimai.

    Kerčės apylinkės išsiskiria tuo, kad ši kryptis siejama su svarbia Rusijos logistika ir infrastruktūra okupuotame Kryme, įskaitant Krymo tiltą. Dėl to bet koks oro gynybos praradimas ten laikomas jautriu, nes silpnina vietos apsaugą nuo dronų ir kitų oro taikinių.

    Jeiske užfiksuota žala – itin didelė: iš kovinės mašinos daugiausia liko sunkvežimio važiuoklė ir išdegęs kovinis modulis. Toks vaizdas leidžia spėti, kad smūgis galėjo būti tiesioginis arba įvykdytas itin arti taikinio, o panaudota kovinė galvutė – didesnės galios.

    OSINT bendruomenėje minimas galimas atakos scenarijus – ukrainietiškas smogiamasis dronas FP-1, siejamas su didele kovine galvute, galinčia sukelti plataus masto konstrukcinius pažeidimus. Kitu atveju, Kerčėje sunaikintas „Pancyr-S1“ atrodo pažeistas kitaip: kovinis modulis dar laikosi ant platformos, tačiau konstrukcijoje matoma didelė išplėšta ertmė, kurią analitikai sieja su smūgiu šalia amunicijos zonos.

    Vertinant Kerčėje užfiksuotą schemą, neatmetama ir mažesnio drono versija, kai taikinys pasiekiamas tiksliau, tačiau su kuklesne kovine galvute. Tarp viešai aptariamų variantų minimas ir „Rubaka“ tipo bepilotis, kuris, kaip teigiama analitinėse apžvalgose, gali būti komplektuojamas ryšio sprendimais, leidžiančiais valdyti dideliais atstumais.

    Šie praradimai išryškina platesnę tendenciją kare Ukrainoje: net oro gynybos sistemos, sukurtos kovai su dronais, pačios vis dažniau tampa bepiločių taikiniais. Dronų technologijos sparčiai evoliucionuoja, o pigių platformų ir tikslesnių navigacijos sprendimų derinys leidžia efektyviai medžioti brangesnius kompleksus.

    „Pancyr-S1“ paprastai montuojamas ant 8×8 sunkvežimio bazės, o jo ginkluotę sudaro valdomos raketos ir du 30 mm automatiniai pabūklai. Kompleksas skirtas dengti objektus nuo įvairių oro grėsmių, įskaitant bepilotes sistemas, tačiau praktika rodo, kad stacionariai dislokuoti vienetai, ypač saugant infrastruktūrą, tampa pažeidžiami tiksliniams smūgiams.

    Ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikinėje kovoje vis didesnę reikšmę turi ne vien radarų ir raketų parametrai, bet ir nuolatinė maskuotė, judrumas, daugiasluoksnė gynyba bei elektroninė kova. Jei oro gynybos priemonė paliekama kaip lengvai identifikuojamas stacionarus taikinys, net ir moderni sistema gali būti neutralizuota palyginti nebrangiu dronu.

  • Lenkai svarsto „Apache“ ir vietinių dronų duetą: generolas užsiminė, kas gali pakeisti mūšį

    Lenkai svarsto „Apache“ ir vietinių dronų duetą: generolas užsiminė, kas gali pakeisti mūšį

    Lenkijos kariuomenėje vėl įsiplieskė diskusija, ar būsimi koviniai sraigtasparniai AH-64E „Apache“ galėtų būti pritaikyti darbui su šalies gamybos dronais. Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos kariuomenės generolas Wiesławas Kukuła, pabrėžęs, kad tokia integracija ateityje yra labai tikėtina.

    Idėja paprasta: sraigtasparniui suteikti galimybę iš oro valdyti arba bent jau gauti realaus laiko informaciją iš bepiločių. Tai galėtų didinti įgulų situacijos suvokimą, greitinti taikinių paiešką ir leisti efektyviau naudoti ginkluotę, ypač kai reikia veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje.

    Vis dėlto kol kas tai išlieka aukšto rango kariškio vertinimas, o ne oficialiai pradėta programa. Nuo sutarties dėl „Apache“ įsigijimo pasirašymo iki šiol viešai nepaskelbta apie konkrečius techninius darbus, bandymus ar naujas sutartis, kurios apimtų lenkiškų dronų integravimą su šiais sraigtasparniais.

    Kaip veiktų įgula ir dronai

    Lenkijos kariuomenė jau anksčiau yra minėjusi, kad AH-64E bus komplektuojami su MUMT-X sprendimu, skirtu įgulų ir bepiločių sąveikai. Tokia koncepcija leidžia sraigtasparniui ne tik matyti drono perduodamus vaizdo ir jutiklių duomenis, bet ir tam tikrais atvejais perduoti užduotis ar komandas, priklausomai nuo integracijos lygio.

    „Jei kalbame apie bepiločius, verta pabrėžti, kad „Apache“ turi sąveikos su tokiomis platformomis galimybes per MUMT-X sistemą, kuri bus montuojama mūsų AH-64E, o mes norime tas galimybes ateityje išnaudoti“, – sakė brigados generolas Krzysztofas Zwolińskis.

    Ekspertų vertinimu, tokia sąveika dažniausiai orientuojama į vadinamąją žvalgybą prieš smūgį, kai dronas atlieka paiešką ir stebėjimą, o sraigtasparnis, išlaikydamas saugesnį atstumą, priima sprendimą dėl ugnies panaudojimo. Praktikoje tai reiškia didesnį lankstumą ir mažesnę riziką įgulai.

    Kontraktas milžiniškas, o integracija gali kainuoti dar

    Lenkija 2024 metais rugpjūčio 13 dieną pasirašė sutartį dėl 96 AH-64E „Apache“ įsigijimo su ginkluotės, logistikos ir mokymų paketais. Sutarties vertė siekė 10 mlrd. Jungtinių Valstijų dolerių, tai yra maždaug 9,2 mlrd. eurų, skaičiuojant apytiksliu pastarųjų metų vidutiniu kursu.

    Šalia pagrindinio kontrakto buvo pasirašytos ir trys ofseto sutartys, kurių bendra vertė siekė apie 1,23 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 280 mln. eurų. Be to, pereinamajam laikotarpiui Lenkija sudarė ir sutartį dėl 8 AH-64D „Apache“ nuomos mokymams, kurios vertė siekė 1,2 mlrd. zlotų, arba apie 270 mln. eurų.

    Galima lenkiškų dronų integracija į „Apache“ ekosistemą greičiausiai reikštų papildomas derybas, bandymus, sertifikavimą ir atskiras sutartis. Tai ypač aktualu kalbant apie ryšio saugumą, duomenų perdavimo protokolus, programinės įrangos suderinamumą ir atsparumą elektroninei kovai.

    Kodėl tai svarbu ir pramonei

    Lenkijos gynybos pramonė, įskaitant tokius gamintojus kaip „WB Group“, aktyviai vysto bepiločių sprendimus, todėl karinės vadovybės signalai apie galimą integraciją būtų reikšmingi ir ekonomine prasme. Vietinių sistemų įtraukimas į didelę platformą gali reikšti užsakymus, kompetencijų augimą ir didesnę technologinę nepriklausomybę.

    Kita vertus, integracija su amerikietiška platforma dažnai priklauso nuo eksporto kontrolės, prieigos prie sąsajų ir gamintojo leidimų. Todėl net ir turint politinę valią, realus kelias iki veikiančio sprendimo paprastai užtrunka, o rezultatas priklauso nuo abiejų pusių techninių ir teisinių susitarimų.

  • Gaisras Lenkijos dronų gamykloje: prokuratūra įtaria tyčinį padegimą, sureagavo ir NATO

    Lenkijoje kilęs gaisras dronų komponentus gaminančiame „Grupa WB“ padalinyje Skaržysko-Kamienoje, prokuratūros teigimu, greičiausiai buvo sukeltas tyčia. Tyrėjai nurodo, kad po įvykio surinkti duomenys leidžia įtarti sąmoningą padegimą, o incidentas vertinamas kaip galimas sabotažas.

    Apie gaisrą viešai kalbėję šalies vadovai pabrėžė, kad per pastarąsias dienas fiksuoti bent du panašūs incidentai skirtinguose objektuose. Vienas jų – Skaržysko-Kamienos gamykloje, kitas – Liubline esančioje gamybinėje ir sandėliavimo halėje, kur gaminami elementai skraidantiems objektams.

    „Kalbant apie gaisrus dviejuose objektuose – Liubline ir Skaržysko-Kamienoje – Skaržysko-Kamienos atveju nekyla jokių abejonių, kad tai buvo tyčinis padegimas, tai yra sabotažo aktas“, – sakė Lenkijos premjeras.

    „Grupa WB“ yra vienas svarbiausių privačių Lenkijos gynybos pramonės žaidėjų, siejamas su bepilotėmis sistemomis ir jų komponentais. Bendrovė pranešė, kad gaisras buvo nedidelis, o jį pavyko greitai užgesinti, todėl didesnės žalos gamybai esą išvengta.

    Pasak bendrovės atstovų, gaisrą naktį užfiksavo stebėjimo sistema. Dar iki atvykstant ugniagesiams, vienas darbuotojų pradėjo gesinimo darbus, o atvykus tarnyboms situacija buvo galutinai suvaldyta.

    Prokuratūros atstovas Przemysławas Nowakas viešai patvirtino, kad surinkti įrodymai rodo tyčinį padegimą. Tuo pat metu teisėsauga tęsia tyrimą ir tikslina, kaip galėjo būti sukeltas gaisras, ar buvo naudotos padegimo priemonės ir ar egzistuoja ryšys su kitais pastarojo meto incidentais.

    Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministras Marcinas Kierwińskis teigė, kad padegimo versija yra itin reali. Jo vertinimu, tyrėjai jau turi duomenų, kurie gali reikšmingai pakeisti įvykio vertinimą ir padėti nustatyti atsakingus asmenis.

    „Su labai didele tikimybe galime pasakyti, kad taip – susidūrėme su padegimu“, – sakė Marcinas Kierwińskis.

    Į situaciją sureagavo ir NATO, platesniame kontekste primindama apie išaugusį hibridinių veiksmų mastą Europoje. Aljanso pozicija – stebėti rizikas ir stiprinti atsparumą, nors šiuo metu tiesioginės karinės atakos grėsmė, NATO vertinimu, nėra fiksuojama.

    „NATO išlieka budri ir pasirengusi įvairioms grėsmėms. Šiuo metu nematome tiesioginės atakos grėsmės“, – teigiama NATO komentare.

    Pastaraisiais metais Europos šalys vis dažniau kalba apie kritinės infrastruktūros ir su gynyba susijusių įmonių saugumo stiprinimą, ypač didėjant bepilotes sistemas kuriančio sektoriaus reikšmei. Tyrimas Lenkijoje turėtų atsakyti, ar šis atvejis tėra pavienis nusikaltimas, ar platesnių hibridinių veiksmų dalis.

  • Drono ataka Leipcigo oro uoste priminė grėsmę: „INLEAP Photonics“ gavo 20 mln. eurų gynybai

    Dronų keliama rizika kritinei infrastruktūrai Europoje tampa ne teorine, o labai apčiuopiama – tai priminė incidentas Leipcigo ir Halės oro uoste. Tokiame kontekste Vokietijos „INLEAP Photonics“ pritraukė 20 mln. eurų pradinės stadijos investiciją, skirtą lazerinei dronų gynybai plėsti.

    Finansavimo raundą vedė fondas UVC Partners, prisijungė HTGF, „Balnord“, „Sentries“ ir „Scale Capital“. Bendrovė teigia, kad pinigai bus skirti gamybos apimčių didinimui, kokybės užtikrinimui, sertifikavimui, pardavimams bei aptarnavimui – kad sistemas būtų galima tiekti didesniu mastu.

    „Mūsų technologija jau pasiekė rinką, o užsakymų srautas stiprėja. Dabar investuojame į gamybą, kokybės užtikrinimą, pardavimus ir servisą, kad patenkintume paklausą ir galėtume tiekti sistemas didesniu mastu“, – sakė „INLEAP Photonics“ vadovas ir įkūrėjas Dr.-Ing. Marius Lammers.

    Bendrovė įkurta 2023 metais kaip „Laser Zentrum Hannover“ atskirta įmonė ir vysto itin greito, preciziško lazerio spindulio valdymo sprendimus. Be pramonės lazerinių procesų efektyvinimo, antra kryptis – kontroliuojama dronų neutralizacija, orientuota į žmonių ir svarbių objektų apsaugą.

    „INLEAP Photonics“ akcentuoja, kad lazerinė gynyba turi veikti ir karinėse, ir civilinėse aplinkose, kur keliami papildomi saugos reikalavimai. Investuotojai išskiria dvigubos paskirties principą kaip esminį veiksnį, leidžiantį technologiją greičiau diegti oro uostuose, energetikos objektuose ar duomenų centruose.

    „Dronų gynyba nebėra vien karinis klausimas. Oro uostams, energetikos objektams ir duomenų centrams reikia tokio pat apsaugos lygio kaip ir karinėms bazėms“, – sakė UVC Partners partnerė Amanda Birkenholz.

    Pasak įmonės, vienas pagrindinių jos produktų – „INLEAP FASTLIGHT SHIELD“, kuriamas kontroliuojamai ir civilinei aplinkai pritaikytai dronų gynybai. Teigiama, kad sistema per kelias sekundes gali neutralizuoti droną, nutaikydama į identifikuotas silpnąsias vietas, o sprendimas būtų tinkamas ir kariniams, ir kritinės infrastruktūros scenarijams.

    Kita linija – „INLEAP FASTLIGHT HELD“, lazerinės dronų gynybos sprendimas ant bepilotės antžeminės platformos, skirtas mobilesniems panaudojimo atvejams. Bendrovė pabrėžia, kad abiejų produktų technologinis pagrindas bendras, todėl plėtra ir gamybos standartizavimas turėtų būti greitesni.

    Įmonė taip pat nurodo bendradarbiaujanti su Vokietijos gynybos ministerija ir Bundesveru, o strateginė partnerystė su „STARK Defence“ turėtų sustiprinti pozicijas vidaus rinkoje. Europoje apskritai ryškėja tendencija, kad dronų aptikimas ir neutralizavimas vis dažniau vertinamas kaip kritinės infrastruktūros atsparumo dalis, o sprendimų tiekėjai spaudžiami įrodyti patikimumą, sertifikavimo atitiktį ir saugų veikimą tankiai apgyvendintose teritorijose.

    „INLEAP Photonics“ teigimu, perėjimas prie serijinės gamybos reikalauja ne vien pajėgumų didinimo, bet ir vienodų surinkimo, testavimo bei priėmimo procedūrų. Būtent todėl dalis investicijos bus nukreipta į standartizuotas gamybos grandines, testavimo infrastruktūrą ir patikimas tiekimo grandis, kad sistemos būtų parengtos plačiam diegimui Europoje.

  • Muskas keičia poziciją dėl Starlink Ukrainai? Sprendimas dėl dronų smūgių Rusijoje kelia sumaištį

    Muskas keičia poziciją dėl Starlink Ukrainai? Sprendimas dėl dronų smūgių Rusijoje kelia sumaištį

    Pastarosiomis dienomis Vakarų žiniasklaidoje pasirodė prieštaringų pranešimų apie tai, ar Elonas Muskas ir jo valdoma „SpaceX“ galėtų leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ terminalus dronuose smūgiams taikiniams Rusijos teritorijoje. Vienuose pranešimuose teigiama, kad tokia galimybė buvo svarstoma, kituose akcentuojama, jog Muskas išlieka skeptiškas ir ribojimai gali likti galioti.

    Klausimo esmė yra ne tik techninė, bet ir politinė. „Starlink“ ryšys laikomas atsparesniu elektroninei kovai nei daug alternatyvų, todėl dronams jis suteikia stabilesnį valdymą ir duomenų perdavimą, ypač trikdymo sąlygomis. Dėl to Ukrainos pusė šią technologiją vertina kaip galinčią reikšmingai keisti situaciją mūšio lauke.

    Iki šiol buvo ne kartą viešai minėta, kad „Starlink“ turi programinių ir geografinių apribojimų, kurie neleidžia terminalams veikti virš tam tikrų teritorijų arba riboja jų panaudojimą konkrečioms operacijoms. Tokie ribojimai praktiškai reiškia, kad net turint įrangą, jos panaudojimas už fronto ribų gali būti neįmanomas be tiekėjo sprendimo.

    Pranešimuose taip pat išryškėjo kompetencijų ginčas: kas iš tikrųjų turi priimti galutinį sprendimą. Viena pusė signalizuoja, kad tokio pobūdžio leidimas būtų politinis ir turėtų būti suderintas su JAV administracija, kita pusė leidžia suprasti, jog sprendimas pirmiausia priklauso pačiai „SpaceX“, kaip paslaugos tiekėjai, kuri nustato veikimo sąlygas.

    Ukrainos informacinėje erdvėje minima, kad derybos su „SpaceX“ vadovu per tarpininkus ir toliau vyksta, tačiau apčiuopiamos pažangos kol kas nėra. Tuo pat metu Kijivas šį klausimą sieja su atsaku į Rusijos raketų atakas ir galimybe greičiau identifikuoti bei atakuoti mobilias paleidimo sistemas joms judant į pozicijas.

    „Muskas siekia susitarimo šiame kare, o ne eskalacijos“, – sakė anoniminis šaltinis, cituotas Ukrainos žiniasklaidoje, pabrėždamas, kad požiūris į „Starlink“ panaudojimą Rusijos teritorijoje vertinamas kaip eskalacijos rizika.

    Platesniame kontekste ši situacija dar kartą parodo, kokią įtaką kare įgauna privačių technologijų tiekėjai, kai jų paslaugos tampa kritiškai svarbios valstybės gynybai. Kuo daugiau karinės infrastruktūros remiasi komerciniais sprendimais, tuo didesnę reikšmę įgauna tiekėjo taisyklės, politiniai signalai ir sudėtingi suderinamumo klausimai tarp vyriausybių bei įmonių.

    Kol kas nėra aiškių ženklų, kad ribojimai „Starlink“ naudojimui dronuose virš Rusijos teritorijos artimiausiu metu bus panaikinti. Viešojoje erdvėje cirkuliuojantys nutekinimai keičiasi, o galutinis sprendimas, jei jis apskritai bus priimtas, greičiausiai priklausys nuo politinių susitarimų ir rizikos vertinimo Vašingtone bei pačioje „SpaceX“.

  • Vokietija dėl drono su sprogmenimis incidento kaltina Rusiją: uždaromas konsulatas Bonoje ir „Rusų namai“ Berlyne

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas pareiškė, kad Rusija yra atsakinga už rugpjūtį Leipcigo oro uoste įvykusį incidentą, susijusį su dronu ir sprogstamosiomis medžiagomis. Pasak jo, išvados grindžiamos Vokietijos ir partnerių šalių saugumo tarnybų surinkta informacija.

    Užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pranešė, kad atsakydama į šį atvejį Vokietijos vyriausybė uždarys Rusijos konsulatą Bonoje ir Berlyno centre veikiantį „Rusų namų“ kultūros centrą. Šie sprendimai pristatomi kaip politinė ir diplomatinė reakcija į, Berlyno vertinimu, priešišką veiklą šalies teritorijoje.

    Kas žinoma apie incidentą Leipcige

    Leipcigo oro uostas yra vienas svarbiausių Vokietijos logistikos mazgų, ypač krovinių srautams, todėl bet koks su sprogmenimis siejamas incidentas šioje vietoje laikomas itin jautriu. Vokietijos pareigūnai viešai nedetalizavo, kokio tipo dronas buvo panaudotas ir kaip buvo identifikuotas galimas užsakovas.

    Vokietijoje pastaraisiais metais daugėja viešų įspėjimų dėl galimų diversijų, kibernetinių atakų ir bandymų daryti įtaką per tarpininkus. Tokie veiksmai dažnai apibūdinami kaip hibridinės grėsmės, kurios gali būti nukreiptos į transportą, energetiką ar gynybos pramonę.

    Vokietijos argumentai: hibridinės operacijos

    Vidaus reikalų ministras teigė, kad saugumo tarnybos jau kurį laiką stebi hibridines akcijas Vokietijoje ir Europos kaimynystėje. Anot jo, jos esą nukreiptos prieš kritinę infrastruktūrą, gynybos įmones ir paramą Ukrainai.

    „Jau kurį laiką mūsų saugumo tarnybos stebi hibridines akcijas Vokietijoje ir Europos kaimynystėje. Tarnybų ir partnerių išvados aiškiai rodo Rusijos dalyvavimą planuotose, įvykdytose ar sužlugdytose akcijose“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Nors detalės apie konkrečius įrodymus neatskleidžiamos, tokia praktika įprasta, kai kalbama apie žvalgybos informaciją, šaltinių apsaugą ar vykstančius tyrimus. Vis dėlto politinis pareiškimas paprastai reiškia, kad Berlynas laiko turimą medžiagą pakankama diplomatiniams žingsniams pagrįsti.

    Konsulato ir „Rusų namų“ uždarymas

    Johannas Wadephulas nurodė, kad uždaromas Rusijos konsulatas Bonoje bei „Rusų namai“ Berlyne, kurie oficialiai veikė kaip kultūrinė institucija. Vokietija tokius sprendimus aiškina siekiu sumažinti Rusijos diplomatinių ir su ja siejamų institucijų veiklos mastą šalyje.

    Kultūros centrai ir diplomatinės atstovybės dažnai atsiduria padidinto dėmesio zonoje, kai valstybės kaltina viena kitą žvalgybine veikla ar koordinuojamomis įtakos operacijomis. Tokiais atvejais priemonės apima personalo mažinimą, atstovybių veiklos apribojimus arba jų uždarymą.

    Užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad Vokietija ir toliau rems Ukrainą, kovojančią su Rusijos agresija. Berlynas signalizuoja, kad incidentai Vokietijos teritorijoje, susiję su infrastruktūros ir transporto saugumu, bus vertinami ne tik kaip kriminaliniai, bet ir kaip nacionalinio saugumo klausimai.

  • Berlynas kaltina Rusiją dėl sprogmenų drono Leipcigo oro uoste: kokių atsakomųjų žingsnių imasi?

    Berlynas kaltina Rusiją dėl sprogmenų drono Leipcigo oro uoste: kokių atsakomųjų žingsnių imasi?

    Kas nutiko Leipcigo oro uoste

    Vokietijos valdžia pareiškė, kad bandymas surengti drono ataką Leipcigo Halės oro uoste, kaip įtariama, susijęs su Rusija. Apie tai paskelbta po tyrėjų vertinimo, kuris, pasak Berlyno, atitinka Rusijos hibridinių operacijų Europoje modelį.

    Incidentas išskirtinis tuo, kad dronas, rastas oro uosto teritorijoje rugpjūčio 4 į 5 dieną, turėjo sprogmenų. Policija pranešė panaudojusi robotą įtaisui neutralizuoti, o netoli aptikimo vietos buvo ukrainietiškas krovininis lėktuvas.

    Vėliau, kaip skelbta, netoli oro uosto aptiktas dar vienas dronas su sprogstamosios medžiagos pėdsakais. Kol kas viešai neatskleidžiama, kiek toli pažengęs tyrimas ir kokie konkretūs techniniai įrodymai leido Berlynui taip aiškiai įvardyti įtariamą kaltininką.

    Kodėl tai svarbu Vokietijai ir NATO

    Leipcigo Halės oro uostas Rytų Vokietijoje yra reikšmingas logistikos mazgas, naudojamas krovinių srautams, įskaitant ir su gynyba susijusį transportavimą. Jis taip pat siejamas su Ukrainos oro bendrovės „Antonov Airlines“ veikla, todėl objektas laikomas jautriu saugumo požiūriu.

    Pastaraisiais mėnesiais Vokietija ne kartą fiksavo įtartinus dronų skrydžius virš karinių ir pramoninių objektų. Tokie pranešimai tapo platesnės diskusijos dalimi apie hibridines grėsmes, kuriose susipina šnipinėjimas, sabotažas, kibernetinės operacijos ir informacinė įtaka.

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas viešai teigė, kad incidento vertinimas dera su jau žinomu Rusijos hibridinių veiksmų Europoje braižu. Kremlius anksčiau yra atmetęs panašius kaltinimus, tačiau Berlynas pastaruoju metu vis dažniau kalba apie didėjantį spaudimą dėl paramos Ukrainai.

    Kokius veiksmus skelbia Berlynas

    Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pranešė, kad šalis imsis atsakomųjų priemonių, Rusiją įvardydama kaip hibridinės atakos Leipcige vykdytoją. Viena ryškiausių paskelbtų priemonių yra Rusijos konsulato Bonoje uždarymas iki rugsėjo 18 dienos.

    Taip pat skelbta apie sprendimą uždaryti Rusijos mokslo ir kultūros centrą Berlyne. Vokietijos politikoje šis objektas jau anksčiau buvo minimas kaip galimai naudojamas žvalgybos veiklai, nors tokie vertinimai viešojoje erdvėje dažnai priklauso nuo ribotos, saugumo institucijų neviešinamos informacijos.

    Be diplomatinių žingsnių, Berlynas žada griežtinti pasienio kontrolę Rusijos piliečiams ir didinti spaudimą Rusijos vadinamajam šešėliniam laivynui, siejamam su sankcijų apėjimu. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pastarosiomis savaitėmis taip pat pabrėžė, kad šalis vis dažniau atsiduria hibridinių atakų taikinyje.

    Europos Sąjungos lygmeniu skamba raginimai stiprinti atsaką į vadinamąsias kinetines hibridines atakas, kurios gali apimti ne tik kibernetinius incidentus, bet ir fizinius bandymus pakenkti infrastruktūrai. ES atstovai kartoja, kad tokiais veiksmais siekiama mažinti paramą Ukrainai, tačiau, anot jų, šis tikslas nebus pasiektas.

  • Rusijos „Starlink“ alternatyva Rassvet stringa orbitoje, bet vis tiek kelia naują grėsmę Ukrainai

    Rusijos „Starlink“ alternatyva Rassvet stringa orbitoje, bet vis tiek kelia naują grėsmę Ukrainai

    Rusijos bandymas sukurti vietinę „Starlink“ alternatyvą patyrė naują nesėkmę: nė vienas iš 16 palydovų, paleistų liepos 19 dieną pagal Rassvet programą, nepasiekė planuotos orbitos. Tai, remiantis palydovų stebėjimo duomenimis, nurodo Karo studijų institutas.

    Skelbiama, kad dauguma palydovų šiuo metu skrieja maždaug 300–400 kilometrų aukštyje, nors numatytas darbinis aukštis turėjo siekti apie 870 kilometrų. Mažiausiai du aparatai, kaip teigiama, juda trajektorija, kuri gali baigtis grįžimu į Žemės atmosferą.

    Žemesnė orbita reiškia trumpesnį laiką

    Žemesnė orbita palydovams kelia papildomų problemų: atmosferos pasipriešinimas didesnis, todėl aparatai greičiau praranda greitį ir sunaudoja daugiau kuro korekcijoms. Dėl to jų eksploatacijos laikas gali būti gerokai trumpesnis, net jei daliai pavyktų stabilizuotis.

    Šie techniniai nesklandumai svarbūs ne vien dėl kosmoso programos prestižo. Palydovinis ryšys tapo kritine šiuolaikinio karo dalimi, leidžiančia valdyti dronus, perduoti žvalgybinę informaciją ir palaikyti ryšį ten, kur antžeminė infrastruktūra sunaikinta.

    Net dalinis veikimas gali padidinti smūgių tikslumą

    Ukrainos pusėje „Starlink“ ryšys plačiai siejamas su gebėjimu koordinuoti dalinius, naudoti žvalgybinius ir smogiamuosius dronus bei operatyviai perduoti duomenis. Rusijai kuriant Rassvet, tikslas panašus: užtikrinti ryšio kanalą, kuris padėtų tiksliau valdyti nuotolines nepilotuojamas sistemas ir nukreipti smūgius.

    Jungtinių Tautų Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje skelbia patvirtinusi mažiausiai 16 874 civilių žūtis ir 51 173 sužeidimus nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais. Misijos vertinimu, 2026 metų liepa buvo kruviniausias mėnuo civiliams nuo 2022 metų kovo, o tai siejama su išaugusiu apšaudymų iš oro intensyvumu.

    Šiame kontekste net ir nepilnai veikianti palydovų grupė gali turėti pasekmių mūšio laukui. Karo studijų institutas perspėja, kad esami Rassvet palydovai, kai ryšys veikia, gali sudaryti sąlygas tikslesniems smūgiams nuotoliniu būdu valdomomis nepilotuojamomis sistemomis.

    Ankstesni paleidimai ir ryšio „langai“

    Ataskaitoje taip pat lyginami ankstesni rezultatai: iš 16 Rassvet palydovų, paleistų kovo 24 dieną, 12 pasiekė maždaug 550 kilometrų aukštį ir, kaip teigiama, ten išliko. Tokia konfigūracija, nors ir nepilna, esą jau gali suteikti ribotą ryšį su antžeminiais terminalais kelis kartus per dieną.

    Tuo pat metu Ukraina 2026 metų pradžioje pranešė, kad neteisėtai Rusijos pajėgų naudoti „Starlink“ terminalai buvo išjungti, kai pereita prie griežtesnės leidžiamų terminalų kontrolės sistemos. Tai galėjo paskatinti Maskvą skubinti Rassvet diegimą, net jei techninės ir pramoninės galimybės tam dar nėra pasirengusios.

    Problemos dėl masto ir „Soyuz“ paleidimų

    Rassvet palydovus kuria Rusijos aviacijos ir kosmoso bendrovė Bureau 1440, skelbianti planus vykdyti dar dešimtis paleidimų ir iškelti šimtus palydovų. Tačiau Ukrainos ryšių ir radioelektroninės kovos specialistai yra nurodę, kad nuolatiniam, stabiliam ryšiui prireiktų bent 200–250 palydovų orbitoje, o tokį skaičių artimiausiu metu pasiekti gali būti sudėtinga.

    Vienas iš ribojančių veiksnių – priklausomybė nuo „Soyuz-2.1b“ raketų, kurias ataskaita apibūdina kaip brangų ir ribotai prieinamą resursą. Vertinant pastarųjų metų paleidimų tempą, net ir idealiu atveju palydovų iškėlimo sparta gali būti per lėta, kad greitai būtų suformuota pilnavertė sistema.

    Ukraina smogia tiekimo grandinei

    Ukraina siekia stabdyti programą ne tik mūšio lauke, bet ir taikydamasi į infrastruktūrą. Skelbta, kad rugpjūčio 14–15 dienomis smogta Progress Space Rocket Center, kuris siejamas su „Soyuz“ tipo nešėjų gamyba.

    Taip pat buvo pranešta apie bandymą smogti Plesecko kosmodromui rugpjūčio 23 dieną, o būtent iš šios aikštelės, kaip teigiama, vyko ir Rassvet paleidimai. Jei tokie smūgiai apsunkina gamybą ar paleidimų infrastruktūrą, tai gali reikšti papildomas vėlavimo rizikas programai, kuri Maskvai svarbi dėl ryšio ir smūgių valdymo galimybių.

    Nors naujausias palydovų paketas nepasiekė planuotos orbitos, ekspertai pabrėžia, kad grėsmė Ukrainai niekur nedingsta. Karo logika čia paprasta: net ribotas ryšys tam tikrais laiko „langais“ gali padėti tiksliau nukreipti dronus ir raketas, o tai didina riziką civiliams ir infrastruktūrai.

  • Buvęs Ukrainos gynybos ministras Fedorovas planuoja gynybos technologijų fondą: ką kurs ir kodėl

    Buvęs Ukrainos gynybos ministras Fedorovas planuoja gynybos technologijų fondą: ką kurs ir kodėl

    Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychailas Fedorovas pranešė planuojantis steigti gynybos technologijų investicinį fondą, kuris būtų orientuotas į realius fronto poreikius. Apie iniciatyvą jis paskelbė socialiniuose tinkluose, pabrėždamas, kad tikslas yra spartinti naujų sprendimų kūrimą ir diegimą.

    Fedorovui yra 35 metai, o Ukrainos politinėje sistemoje jis išgarsėjo kaip vienas jauniausių gynybos ministrų šalies istorijoje. Vis dėlto poste jis išbuvo tik apie pusmetį ir 2026 metų liepos mėnesį buvo atleistas, o tai sukėlė protestų bangą ir papildomą įtampą prezidento Volodymyro Zelenskio komandai.

    Fedorovą pareigose pakeitė Jevhenijus Chmara, anksčiau vadovavęs Ukrainos saugumo tarnybai SBU ir dirbęs SBU specialiųjų operacijų padalinyje „Alfa“. Permainos gynybos vadovybėje buvo vertinamos kaip bandymas pergrupuoti atsakomybę ir sustiprinti sprendimų priėmimą karo sąlygomis.

    Darbinė kelionė Vašingtone

    Apie fondą Fedorovas prabilo darbinės kelionės į Vašingtoną metu, kur, pasak jo, susitinka su rizikos kapitalo fondais, technologijų įmonėmis, verslininkais, ekspertais ir organizacijomis. Šių susitikimų tikslas yra surasti būsimus partnerius bei investuotojus, kurie galėtų prisidėti kapitalu ir kompetencijomis.

    Ši kryptis atitinka platesnę Ukrainos strategiją karo metu telkti tarptautinę paramą ne tik ginkluotei, bet ir technologijų ekosistemai. Pastaraisiais metais gynybos inovacijų srityje ypač išryškėjo greito prototipavimo, dronų ir robotikos reikšmė, kai sprendimai dažnai turi būti pritaikomi per savaites, o ne per metus.

    Ne klasikinis rizikos kapitalo modelis

    Fedorovas teigia, kad fondas nebus tradicinis rizikos kapitalo fondas, nes ketinama ne tik investuoti į jau veikiančius Ukrainos gynybos technologijų startuolius. Kita planuojama kryptis yra pačiam fondui inicijuoti naujų įmonių kūrimą aplink technologijas, kurios, anot jo, šiuo metu yra kritiškai reikalingos mūšio lauke.

    „Tai nebus klasikinis rizikos kapitalo fondas. Planuojame ne tik investuoti į Ukrainos gynybos technologijų bendroves, bet ir patys kurti naujas įmones aplink technologijas, kurių šiandien kritiškai reikia mūšio lauke“, – sakė Mychailas Fedorovas.

    Toks modelis, jei bus įgyvendintas, leistų fondui veikti ir kaip investuotojui, ir kaip vadinamajam venture builder, kai komandos, produktai ir gamybos grandinės kuriamos kryptingai pagal užduotį. Karo technologijų aplinkoje tai gali sumažinti laiką nuo idėjos iki veikiančio sprendimo fronte, tačiau kartu reikalauja aiškių prioritetų, patikimų tiekimo kanalų ir griežto saugumo režimo.

    Trys pradinės kryptys

    Fedorovas įvardijo tris sritis, nuo kurių fondas planuoja pradėti. Pirmoji yra mūšio lauko robotika, skirta sumažinti karių riziką pavojingiausiose fronto vietose, kai logistikos ar žvalgybos užduotis perima nuotoliniai ar autonominiai sprendimai.

    Antroji kryptis yra reaktyviniai perėmėjai dronai, skirti kovai su sparčiai kintančiomis oro grėsmėmis, įskaitant didesnio greičio atakos dronus. Trečioji kryptis apima mažos kainos raketas, kuriose būtų naudojami dirbtinis intelektas pagrįsti sprendimai taikinių aptikimui, navigacijai ar skrydžio korekcijoms.

    Pasak Fedorovo, jau vyksta pokalbiai su potencialiais investuotojais ir partneriais, o kitas žingsnis bus komandos suformavimas, fondo modelio pristatymas ir pirmųjų projektų paleidimas. Kol kas neaišku, kokį formalų vaidmenį jis pats užims fondo struktūroje, tačiau akcentuoja tikslą pritraukti tarptautinį kapitalą ir kompetencijas, kad Ukraina galėtų greičiau kurti naujas technologijas kiekviename kitame technologiniame cikle.