Tag: Dronai

  • Lenkijos gynybos ministras įvardijo tris kariuomenės prioritetus: dronai, nuotolinis smūgis ir DI

    Lenkijos gynybos ministras, vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pristatė tris pagrindines kryptis, į kurias artimiausiu metu turėtų koncentruotis Lenkijos kariuomenė. Jo teigimu, didžiausias prioritetas tenka dronams ir antidronų sistemoms, taip pat pigiems, bet tiksliems tolimojo nuotolio smūgio sprendimams bei DI.

    Apie tai jis kalbėjo Sopote vykusiame Europos naujųjų idėjų forume, akcentuodamas saugumo situaciją regione ir Rusijos tęsiamus išpuolius prieš Ukrainą. Ministras pabrėžė, kad parama Kyjivui išlieka Lenkijos interesas, nes karo pamokos tiesiogiai formuoja viso regiono gynybos planavimą.

    „Dalį turimos įrangos perduodame Ukrainai kaip paramą, ir tai darome ir dėl savo interesų. Toliau remsime Ukrainą, bus ir kitų paramos siuntų“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Ministro teigimu, dronai ir antidronų priemonės tapo būtinybe, nes šiuolaikiniame kare bepilotės platformos naudojamos žvalgybai, taikinių nustatymui ir smūgiams, o kartu didėja poreikis apsaugoti infrastruktūrą bei kariuomenės vienetus. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad net palyginti nebrangūs dronai gali sukelti reikšmingų nuostolių, todėl atsakas turi būti masinis ir daugiasluoksnis.

    Antrasis įvardytas prioritetas – mažos kainos, bet didelio tikslumo tolimojo nuotolio smūgio pajėgumai. Tokie sprendimai leidžia atgrasyti ir veikti didesniais atstumais ne tik remiantis brangia technika, bet ir plečiant priemonių spektrą, kurios gali būti greičiau pagaminamos bei papildomos.

    Trečioji kryptis – DI, kuris, ministro vertinimu, tampa svarbus tiek mūšio lauko valdymui, tiek kariuomenės resursų planavimui. DI pritaikymas gynyboje dažniausiai siejamas su greitesne duomenų analize, žvalgybinės informacijos apdorojimu, situacijos vertinimu realiu laiku ir efektyvesniu logistikos organizavimu, tačiau tam būtini aiškūs saugumo standartai ir patikimos duomenų apsaugos priemonės.

    Władysławas Kosiniakas-Kamyszas taip pat pranešė šią savaitę nurodęs atlikti vadinamąją mažą strateginę peržiūrą, kurios tikslas – gauti tiesioginį kariuomenės ir vadų įvertinimą, ko labiausiai trūksta dabar. Ministro teigimu, civilinė valdžios priežiūra turi užtikrinti, kad poreikiai būtų suformuluoti aiškiai, o politinė atsakomybė už įsigijimų įgyvendinimą būtų prisiimta atvirai.

    Kalbėdamas apie technologijas, ministras akcentavo ir vadinamąjį dvejopos paskirties principą, kai sprendimai tinka tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms. Kaip pavyzdžius jis minėjo dronus, 3D spausdinimą ir DI, o tokios technologijos, pasak jo, šiuo metu turi palankiausias sąlygas sparčiai plėtrai.

    Ministras ragino investuoti į pasirengimą ir gamybinius pajėgumus, ypač rytiniuose Lenkijos regionuose, pabrėždamas, kad saugumo situacija skatina greitesnius sprendimus. Jo teigimu, šalyje nėra „blogos vietos investuoti“, o Lenkijos saugumas, pasak ministro, yra tiesiogiai susijęs su kariuomenės stiprinimu ir modernizavimu.

  • Rusija prie NATO sienos stato milžiniškas antenas: įvardijo, kam tai gali būti ruošiama

    Rusija prie NATO sienos stato milžiniškas antenas: įvardijo, kam tai gali būti ruošiama

    Rusija per Baltarusiją plečia ryšių infrastruktūrą, kuri gali sustiprinti jos pajėgų veikimą prie Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos sienų. Apie tai skelbiama BELPOL pristatytame tyrime apie Baltarusijos militarizaciją, aptartame Varšuvoje vykusiame saugumo forume.

    Nurodoma, kad kuriamas naujas saugomas karinis techninis ryšių tinklas formaliai statomas Baltarusijos gynybos ministerijos užsakymu, tačiau pritaikomas Rusijos kariuomenės poreikiams. Tokia schema, anot analitikų, leistų greičiau koordinuoti operacijas ir vykdyti provokacines misijas prie NATO rytinio flango.

    Kaip veikia radiorelinis tinklas

    Tinklas remiasi radiorelinėmis linijomis ir kryptinėmis antenomis, kuriomis duomenys perduodami radijo ryšiu. Tokia technologija dažnai pasirenkama tada, kai reikia ryšio, atsparaus kabelių pažeidimui, ir kai siekiama sumažinti perėmimo riziką, nors visiškos apsaugos tai negarantuoja.

    Pasak ataskaitos, įranga daugiausia montuojama ant operatoriaus MTS bokštų. BELPOL dėmesį atkreipia tai, kad tinklo architektūra esą skiriasi nuo civilinių ryšių logikos, kai ryšys iš centro skirstomas į regionus: čia kuriamos ištisinės magistralės iš rytų į vakarus, link NATO sienų ir Ukrainos.

    Valdymo centras, retransliatoriai ir dronai

    Viena iš minimų krypčių driekiasi palei M-10 kelią nuo Homelio iki Bresto. Analitikai teigia matantys požymių, kad bendras tinklo valdymas gali būti sutelktas Rusijos teritorijoje, o Baltarusijoje diegiami retransliatoriai būtų parengti Rusijos kariuomenės ryšiui užtikrinti.

    Ataskaitoje taip pat minima, kad Baltarusijos ryšių mazguose diegiamos rusiškos radiorelinės stotys M-416GM, kurios galėtų palengvinti skirtingų sistemų integraciją. Praktikoje tai reikštų spartesnį duomenų ir komandų perdavimą, kai vienu metu veikia skirtingi ryšio protokolai ir įranga.

    Autoriai primena, kad antroje 2025 metų pusėje Baltarusijoje buvo fiksuojami retransliatoriai, siejami su dronų valdymu, kai atakos buvo nukreiptos į šiaurinius Ukrainos regionus. Tokie sprendimai svarbūs, nes šiuolaikiniame kare ryšys tampa kritine grandimi tiek dronams, tiek artilerijos koregavimui, tiek logistiniam pajėgų valdymui.

    Ką tai reiškia regiono saugumui

    Ekspertai pabrėžia, kad ryšių infrastruktūra savaime nėra įrodymas apie artėjančią konkrečią ataką, tačiau ji didina karinių pajėgumų lankstumą ir leidžia greičiau sutelkti bei valdyti pajėgas krizės metu. Tokie tinklai paprastai projektuojami veikti ir padidinto pavojaus sąlygomis, kai civilinės ryšio grandys gali būti trikdomos.

    BELPOL tyrime Baltarusijos ryšių plėtra siejama su platesne šalies militarizacijos kryptimi, apimančia logistiką, transporto infrastruktūrą ir teisinius pokyčius, didinančius priklausomybę nuo Rusijos. Ataskaitos autoriai ragina išlaikyti ir griežtinti sektorines sankcijas Baltarusijos kariniam pramoniniam kompleksui, kol tęsiama agresija prieš Ukrainą.

    Regiono valstybės tuo pat metu investuoja į atsparumo priemones: gerina kritinės infrastruktūros apsaugą, plėtoja oro gynybą ir elektroninės kovos pajėgumus, taip pat stiprina NATO buvimą rytiniame flange. Saugumo institucijos akcentuoja, kad informaciniai ir techniniai pasirengimo požymiai turi būti vertinami kompleksiškai, o ne remiantis vienu indikatoriumi.

  • Ukrainos kariai įspėja dėl „Starlink“ ribojimų: sulėtėjimas stabdo dronų smūgius fronte

    Ukrainos kariai įspėja dėl „Starlink“ ribojimų: sulėtėjimas stabdo dronų smūgius fronte

    Kas nutiko su „Starlink“

    Ukrainos kariškiai praneša apie galimus „Starlink“ ryšio apribojimus, kurie esą ypač paveikė terminalus, naudojamus judančiose platformose. Pasak fronto karininkų, ryšio sulėtėjimas staiga sutrikdė dalį operacijų, kuriose reikalingas stabilus duomenų perdavimas realiuoju laiku.

    Vienas patyręs Ukrainos karininkas, vadovaujantis vidutinio nuotolio dronų smogiamajam padaliniui pietryčių Ukrainoje, teigė, kad tokie trikdžiai reiškia priverstinę pauzę vykdant užduotis. Jo vertinimu, tai turi tiesioginę įtaką karių saugumui ir gebėjimui remti pėstininkus.

    „Tai prilygsta smūgiui, po kurio operacijos sustoja. Tai kainuos gyvybes“, – sakė Ukrainos karininkas.

    Kodėl ryšys dronams kritiškas

    Frontui artimuose sektoriuose „Starlink“ Ukrainos pajėgoms tapo vienu svarbiausių ryšio kanalų, padedančių valdyti dronus, perduoti vaizdą ir koordinuoti veiksmus. Kariai pabrėžia, kad vidutinio nuotolio smogiamieji dronai, pasiekiantys taikinius už fronto linijos, be patikimo ryšio tampa gerokai sunkiau panaudojami.

    Anot pašnekovų, trikdžiai ypač paveikia misijas, kuriose vienas ryšiu aprūpintas orlaivis perduoda signalą kitiems tinkle sujungtiems dronams. Tokia schema leidžia smogti taikiniams toliau ir sudėtingesnėmis elektroninės kovos sąlygomis, todėl ryšio nestabilumas gali sustabdyti visą operacijų grandinę.

    Ukrainos kariai teigia, kad dėl sutrikimų sudėtingiau atakuoti Rusijos logistiką, amunicijos sandėlius, vadavietes ir artilerijos pozicijas. Jų vertinimu, tai gali suteikti priešininkui laiko persigrupuoti ir sustiprinti tiekimo maršrutus.

    Kas sako Ukraina ir Europos pareigūnai

    Keli fronto kariai, taip pat Ukrainos gynybos institucijų atstovai, nurodė, kad ribojimai pasireiškė netikėtai ir be išankstinio įspėjimo. Teigiama, kad problemos labiausiai išryškėja judant, o poveikis skirtinguose vienetuose gali skirtis.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad kol kas nėra aišku, kokio masto yra sutrikimai ir kas juos sukėlė. Neatmetama, kad dalis problemų gali būti susijusios su techniniais sprendimais, saugumo politika ar kitais veiksniais, tačiau viešai pateikiamos informacijos nepakanka vienareikšmėms išvadoms.

    Europos pareigūnai, reaguodami į diskusiją, dar kartą atkreipė dėmesį į riziką, kai kritinės gynybos ir ryšio grandys priklauso nuo privačių, užsienyje valdomų technologijų. Ši situacija, jų teigimu, sustiprina argumentą, kad Europai reikia nuosekliai plėtoti savus palydovinio ryšio pajėgumus.

    Ilgalaikė priklausomybė ir rizikos

    „Starlink“ nuo 2022 metų tapo svarbiu Ukrainos ryšio infrastruktūros elementu, padėjusiu palaikyti ryšį tiek intensyvių mūšių metu, tiek atakuojant taikinius didesniu atstumu. Kariai pabrėžia, kad ši technologija leidžia greičiau perduoti duomenis ir išlaikyti ryšį ten, kur tradiciniai kanalai yra silpni ar pažeidžiami.

    Tačiau kartu Ukraina ir jos partneriai ne kartą kėlė klausimą, kiek saugu ilgainiui remtis paslauga, kurią kontroliuoja privati bendrovė ir kurios veikimo sąlygos gali keistis. Dabartiniai pranešimai apie sulėtėjimą vėl išryškino scenarijų, kurio kariai labiausiai baiminasi: kritinėms fronto užduotims reikalingas ryšys gali būti apribotas staiga.

    Kol kas neaišku, ar situacija taps ilgalaike, ar bus greitai išspręsta techninėmis priemonėmis. Vis dėlto pati istorija, anot analitikų ir pareigūnų, primena, kad moderniame kare ryšio infrastruktūra yra tokia pat svarbi kaip amunicija ar oro gynyba, o jos pažeidžiamumas turi tiesioginių pasekmių mūšio lauke.

  • JAV rado atsaką dronų rojams: mikrobangos vietoj raketų ir nauja „BAE Systems“ artilerija

    JAV rado atsaką dronų rojams: mikrobangos vietoj raketų ir nauja „BAE Systems“ artilerija

    Ginklas, kuriam nereikia šovinių

    JAV ieško būdų, kaip atremti dronų rojais paremtas atakas, kai oro gynyba perkraunama dideliu taikinių skaičiumi. Vienas siūlomų sprendimų yra didelės galios mikrobangų sistema High Power Microwave, kuri taikinius veikia elektromagnetinės energijos impulsais.

    Skirtingai nei įprasta priešlėktuvinė ginkluotė, tokia sistema neiššauna raketų ar sviedinių, todėl teoriškai gali naikinti taikinius tol, kol užtenka energijos. Pagrindinis praktinis ribojimas išlieka tas pats: patikimas ir pakankamos galios elektros tiekimas, ypač mobiliose platformose.

    Modulinė architektūra ir bandymai

    Gamintojai pabrėžia modulinę koncepciją, leidžiančią mikrobangų įrangą montuoti stacionariuose taškuose, vilkimuose sprendimuose, kovinėse mašinose ar jūrinėse platformose. Toks universalumas svarbus, nes dronų grėsmė vienodai aktuali ir sausumoje, ir jūroje.

    Skelbiama, kad daugiau nei 99 proc. komponentų gali būti paimti iš komercinės rinkos, o tai paprastai reiškia paprastesnę gamybą, aptarnavimą ir greitesnį pritaikymą. Taip pat nurodoma, kad sprendimas pasiekė technologinės parengties lygį TRL 6, o jo veikimas buvo tikrintas realiomis lauko bandymų sąlygomis.

    Mobilioji artilerija ir didelio greičio sviediniai

    Kaip antrasis siūlymas pristatoma Multi-Domain Artillery Cannon System platforma, sukurta taip, kad būtų mobili ir pritaikyta pergabenimui oru. Tokia artilerija gali naudoti skirtingus tiksliosios amunicijos tipus pagal užduotį.

    Oro taikiniams numatytas Hypervelocity Projectile, kai grėsmė perimama kinetiniu būdu. Žemės taikiniams minima amunicija Scorpio-XR, kurią „BAE Systems“ apibūdina kaip užtikrinančią maždaug dvigubai didesnį nuotolį nei anksčiau naudoti tikslieji 155 mm kalibro sviediniai.

    „Mikrobangų ginklas gali padėti ilgiau atlaikyti dronų rojais paremtas atakas, o artilerija suteikia papildomą perėmimo ir smūgio galimybę“, – teigiama gamintojo pristatymuose.

    Abi priemonės pateikiamos kaip tarpusavyje papildantys daugiasluoksnės gynybos elementai, kur vienas sprendimas mažina priklausomybę nuo brangios amunicijos, o kitas užtikrina papildomą kinetinį efektą. Vis dėlto demonstravimas parodoje dar nereiškia priėmimo į ginkluotę, nes tolesnę ateitį lems bandymai, tobulinimas ir pirkimų sprendimai.

  • Lenkija kuria Dronų legioną: civiliai operatoriai ruošiami kariuomenei, tikslas – šimtai tūkstančių

    Dronų legionas: civiliai kaip rezervo dalis

    Lenkijos gynybos ministerija paskelbė apie planus sukurti vadinamąjį Dronų legioną – iniciatyvą, kuri konfliktui kilus leistų greitai mobilizuoti dronus valdančius civilius kaip kariuomenės užnugarį.

    Apie tai per operatorių mokymus „Blue Eye 2026“ Naujajame Glinnike kalbėjo Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, pabrėžęs, kad moderniame kare dronai tampa kasdieniu įrankiu.

    „Dronų legionas vienys civilius, kurie konflikto atveju bus pasirengę veikti. Mums reikia šimtų tūkstančių dronų operatorių“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Ministro teigimu, tikslas nėra suburti dar vieną karinį vienetą, o sukurti aiškią sistemą, kuri leistų panaudoti sertifikuotų operatorių kompetencijas valstybės gynybai, kai to prireiktų.

    Jis taip pat akcentavo, kad kiekviena Lenkijos kariuomenės grandis turėtų gebėti naudoti dronus, o ne pasikliauti atskiromis specializuotomis komandomis.

    Mokymai ir sertifikavimas plečiami

    Naujajame Glinnike įsikūrusi 25-oji oro kavalerijos brigada turėtų tapti nuolatine vieta mokymams ir sertifikavimui, o „Blue Eye 2026“ – reguliariu renginiu, skirtu operatorių rengimui.

    Skelbiama, kad kitais metais dronų mokymai galėtų apimti apie 33 000 mokinių iš 500 karinių profilių klasių, o mokymų pabaigoje numatomas egzaminas Civilinės aviacijos administracijoje.

    Infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas nurodė, kad šiuo metu Lenkijoje yra daugiau kaip 560 000 sertifikuotų dronų operatorių, tačiau siekiama šį skaičių dar didinti.

    Jo teigimu, projekte svarbų vaidmenį atliks Civilinės aviacijos administracija ir Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra, kurios, esant poreikiui, gali būti panaudotos ir gynybos tikslams.

    Dronai, antidroninės sistemos ir DI

    Gynybos ministras taip pat pranešė pavedęs skubiai atlikti strateginę apžvalgą, nukreiptą į tris sritis: antidronines sistemas, tolimo tikslumo priemones ir dirbtinis intelektas taikymą.

    Jo vertinimu, Ukrainos karo patirtis rodo, kad dronai ir priemonės jiems aptikti bei neutralizuoti tampa vienu iš lemiamų veiksnių tiek gynyboje, tiek puolime.

    Finansavimo mastai, apie kuriuos kalbėta renginyje, rodo aiškią kryptį – dronų ir antidroninių sistemų pajėgumai Lenkijoje iš nišinės srities stumiami į masinį, visiems kariuomenės lygiams reikalingą standartą.

    Toks modelis, kai remiamasi plačiu civilių operatorių rezervu, gali tapti svarbiu elementu didinant valstybės parengtį, ypač tais atvejais, kai kritiškai svarbu greitai išplėsti pajėgumus be ilgo karių rengimo ciklo.

  • Karvio paplūdimyje rasti karinio drono fragmentai: Gynybos ministerija aiškina, iš kur jie atsirado

    Lenkijos pajūryje, Karvio paplūdimyje Pamario vaivadijoje, antradienio vakarą rasti skraidančio objekto fragmentai sukėlė tarnybų reakciją ir paskatino viešus paaiškinimus. Radinį apžiūrai ir tyrimui paėmė karinė žandarmerija bei prokuratūra.

    Lenkijos gynybos ministerijos vadovas Władysławas Kosiniakas-Kamyszas trečiadienį pranešė, kad tai yra Lenkijai priklausiusio karinio drono liekanos. Pasak jo, dronas buvo numuštas per karines pratybas, vykusias pakrantės poligone Ustkoje prieš kelias savaites, o jūra vėliau fragmentus išmetė į krantą.

    Kas žinoma apie radinį?

    Apie įtartiną objektą tarnyboms pranešė pašalinis asmuo, o pranešimas per Bendrąjį pagalbos centrą pasiekė pareigūnus maždaug 18.30 valandą. Į vietą atvykę pareigūnai aptvėrė teritoriją, informavo prokuratūrą ir iškvietė atsakingas tarnybas, kad būtų užtikrintas saugumas ir surinkti įrodymai.

    Žiniasklaidos teigimu, rastas įrenginys ar jo dalys galėjo būti maždaug dviejų metrų ilgio. Neoficiali informacija, paskelbta dar prieš ministerijos komentarą, taip pat rodė, kad tai greičiausiai testinio lenkiško drono fragmentai iš pratybų.

    Kodėl dronų tema jautri?

    Gynybos ministerijos vadovas pabrėžė, kad šis atvejis nėra susijęs su provokacija ar išorės grėsme, o veikiau yra pratybų pasekmė. Pastaraisiais metais Baltijos jūros regione daugiau dėmesio skiriama tiek bepiločių sistemų panaudojimui, tiek jų neutralizavimo sprendimams, todėl bet koks panašus radinys automatiškai vertinamas atsargiai.

    Ministerijos teigimu, pratybose buvo testuojami Lenkijos kuriami dronai ir antidroninės priemonės, o jų plėtra siejama su šalies karinių pajėgumų stiprinimu. Tokie bandymai paprastai apima realias situacijas, įskaitant taikinių numušimą, o dėl oro ir jūros sąlygų nuolaužos gali būti nuneštos ir vėliau aptiktos civilinėse teritorijose.

    Ankstesni atvejai pajūryje

    Šis incidentas priminė ir ankstesnį atvejį, kai Baltijos jūra išmetė droną netoli Rusinovo, šalia Jarosławco. Tuomet viešai skelbta, kad tai buvo rusiškas kovinis bepiločio tipo aparatas, o aplinkybes tyrė prokuratūra ir specialiosios tarnybos.

    Dėl tokių precedentų kiekvienas panašus radinys pakrantėje vertinamas rimtai, net jei vėliau paaiškėja, kad jis susijęs su nacionalinėmis pratybomis. Tarnybos primena, kad radus įtartinų daiktų pakrantėje svarbu jų neliesti ir nedelsiant informuoti atsakingas institucijas.

    „Užtikrinu, tai ne provokacija, o pratybų poligone Ustkoje pasekmė“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

  • Vilniaus ir dar 6 savivaldybėse – kariuomenės pratybos: judės kolonomis, pasitelks dronus

    Vilniaus ir dar 6 savivaldybėse – kariuomenės pratybos: judės kolonomis, pasitelks dronus

    Spalio 22–29 dienomis Vilniaus, Utenos, Molėtų, Zarasų, Ignalinos ir Švenčionių rajonų bei Visagino savivaldybių teritorijose vyks Lietuvos kariuomenės karių pratybos. Gyventojai gali dažniau pastebėti uniformuotus karius ir karines transporto priemones vietinės reikšmės keliuose, miškuose ar prie gyvenviečių.

    Pratybų metu kariai judės mažomis grupėmis, dalis maršrutų bus įveikiama karinėmis transporto priemonėmis. Taip pat planuojama naudoti dronus, kurie dažniausiai pasitelkiami žvalgybai, situacijos stebėjimui ir ryšio užduotims.

    Kariuomenė pabrėžia, kad mokymai bus organizuojami laikantis galiojančių teisės aktų ir saugos reikalavimų. Praktikoje tai reiškia, kad judėjimas ir veiksmai bus planuojami taip, kad kuo mažiau trikdytų kasdienį gyvenimą, o pratybų teritorijose būtų užtikrinamas bendras saugumas.

    Pastaraisiais metais pratybose vis dažniau integruojamos nepilotuojamos sistemos, nes jos leidžia greičiau įvertinti situaciją ir priimti sprendimus realiu laiku. Dronai taip pat padeda treniruoti karių gebėjimą veikti aplinkoje, kur svarbūs greiti manevrai, maskuotė ir ryšio disciplina.

    Gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems ir vadovautis pareigūnų nurodymais, jei pratybų metu tektų susidurti su laikinai ribojamu judėjimu ar intensyvesniu kariniu transportu. Apie galimus trumpalaikius nepatogumus dažniausiai informuojama iš anksto, o pratybų veikla planuojama taip, kad būtų laikomasi aplinkosaugos reikalavimų.

  • Prancūzijos „HyLight“ pritraukė 13 mln. eurų: vandeniliu varomi dirižabliai keis infrastruktūros patikrą

    Prancūzijos „HyLight“ pritraukė 13 mln. eurų: vandeniliu varomi dirižabliai keis infrastruktūros patikrą

    Prancūzijos startuolis „HyLight“, kuriantis autonominius vandeniliu varomus dirižablius kritinės infrastruktūros apžiūrai, pritraukė apie 13 mln. eurų investicijų. Finansavime dalyvavo „Rubio Impact Ventures“, DRW ir „Teampact Ventures“, taip pat prisidėjo ankstesni investuotojai, tarp jų „Y Combinator“ ir „Ring Capital“.

    Įkurta 2022 metais ir veikianti Brétigny-sur-Orge (Prancūzija) aviacijos bazėje, bendrovė pati projektuoja, gamina ir eksploatuoja savo orlaivius. „HyLight“ modelis remiasi ne tik skrydžiais, bet ir surinktų duomenų analize, kurioje taikomas DI, kad infrastruktūros defektai būtų fiksuojami greičiau ir tiksliau.

    Įmonė jau perėjo nuo prototipų kūrimo prie komercinių darbų, o jos sprendimai pradedami naudoti vietoje sraigtasparnių misijų. Pasak bendrovės, didžiausias iššūkis buvo ne sukurti orlaivį, o paversti prototipą ekonomiškai tvariu produktu, kurį galima gaminti ir diegti dideliu mastu.

    „Kai pradedi nuo nulio, galvoji, kad didžiausias iššūkis yra sukurti produktą. Iš tiesų tai tik pradžia“, – sakė „HyLight“ bendraįkūrėjas ir vadovas Martinas Bockenas.

    Šiuo metu „HyLight“ komandoje yra apie 14 žmonių, o tarp klientų įvardijami Prancūzijos energetikos ir transporto infrastruktūros operatoriai. Bendrovė teigia jau patikrinusi tūkstančius kilometrų infrastruktūros Prancūzijoje ir atlikusi skrydžius keliose Europos šalyse.

    Vienas ryškiausių pasiektų rodiklių – iki 350 kilometrų patikros per vieną misiją. Įmonės vertinimu, įprastas dronas daugeliu atvejų per dieną apžiūrai galėtų įveikti apie 20 kilometrų, todėl ilgos distancijos infrastruktūrai skirtas sprendimas turi aiškų pranašumą.

    Kur sraigtasparniai tampa per brangūs

    Elektros linijos, dujotiekiai ir geležinkeliai vis dažniau turi būti tikrinami dėl klimato kaitos poveikio, griežtėjančių reikalavimų ir saugumo rizikų. Energetikos sektoriuje spaudimą didina ir spartėjanti elektrifikacija bei auganti atsinaujinančios energijos dalis, dėl ko apkrovos tinkluose tampa labiau kintančios.

    Tokio tipo infrastruktūra driekiasi milžiniškais atstumais, o apžiūros darbai kainuoja daug, ypač kai naudojami sraigtasparniai. Be kainos, aktualūs ir triukšmo, rizikos įguloms bei emisijų klausimai, todėl operatoriai ieško alternatyvų, kurios leistų tikrinti dažniau, bet pigiau ir saugiau.

    Palydovai ne visada suteikia reikiamą detalumą, o antžeminiai jutikliai dažnai padengia tik lokalizuotas vietas. Dronai daugelyje scenarijų yra efektyvūs, tačiau ilgiems maršrutams ir ilgai trunkančioms misijoms juos riboja baterijų ištvermė, ryšio sąlygos ir leidimų reikalavimai.

    Vandeniliu varomas dirižablis ilgiems maršrutams

    „HyLight“ kuriamas „HyLighter“ yra apie 12 metrų ilgio, elektrą gamina iš vandenilio ir gali skristi iki 10 valandų. Bendrovė nurodo, kad vienas orlaivis gali gabenti iki 10 kilogramų sensorių, įskaitant kameras, „LiDAR“ ir metano nuotėkio detektorius.

    Tokio tipo platforma orientuota į linijinę infrastruktūrą, kur svarbu ilgas buvimas ore ir stabilus judėjimas mažame aukštyje. „HyLight“ teigia, kad jų sprendimas gali rinkti labai detalius vaizdus ir tankius „LiDAR“ duomenis, kurie vėliau apdorojami DI įrankiais ir paverčiami aiškiomis užduotimis priežiūros komandoms.

    Bendrovė taip pat akcentuoja, kad orlaivis gali būti pritaikytas skrydžiams už tiesioginio matomumo ribų, jei tam gauti leidimai. Praktikoje būtent reguliacinė pusė dažnai nulemia, kaip greitai tokie sprendimai gali plėstis į kitus regionus ir šalis.

    Reguliavimas, duomenys ir plėtra Europoje

    „HyLight“ pabrėžia glaudų darbą su Prancūzijos ir Europos reguliuotojais, siekiant gauti skrydžių autorizacijas. Europoje bendrą aviacijos taisyklių kryptį formuoja EASA, tačiau praktiniai leidimai ir veiklos sąlygos dažnai priklauso nuo nacionalinių institucijų sprendimų.

    „Kiekvieną kartą, kai kuri kažką, kas skraido, susidursi su reguliaciniais iššūkiais. Esminis dalykas buvo dirbti išvien su Prancūzijos ir Europos reguliuotojais“, – sakė Martinas Bockenas.

    Viešasis priimtinumas taip pat tampa svarbiu faktoriumi, ypač šalyse, kur jautriai vertinami privatumo klausimai. „HyLight“ vadovas tvirtina, kad dirižablio išvaizda ir tylus darbas gali mažinti įtampą, palyginti su įprastais dronais, kurie kai kuriose vietovėse siejami su stebėsena.

    Didėjant kritinės infrastruktūros saugumo reikšmei, aktualus tampa ir duomenų suvereniteto klausimas: kas renka informaciją, kur ji saugoma ir kas ją valdo. „HyLight“ teigia sąmoningai orientuojanti tiekimo grandinę į Europą ir prioritetą teikianti civiliniams infrastruktūros scenarijams.

    Gautas finansavimas, pasak bendrovės, bus skirtas gamybos industrializavimui ir veiklos mastelio didinimui. „HyLight“ planuoja išplėsti parką nuo keturių iki 15 orlaivių per maždaug metus, taip pat samdyti apie 50 darbuotojų inžinerijos, duomenų, operacijų, reguliavimo ir verslo plėtros srityse.

    Komercinei plėtrai Europoje prioritetinėmis rinkomis įvardijamos Vokietija ir Nyderlandai, taip pat svarstoma Belgija. Bendrovė tikisi, kad ilgo nuotolio patikros sprendimai, paremti vandenilio technologijomis ir DI analitika, taps viena realiausių alternatyvų sraigtasparniams ten, kur infrastruktūra driekiasi šimtais kilometrų.

  • Svarbus perspėjimas gyventojams: spalio 22–29 dieną vyks kariuomenės pratybos 7 savivaldybėse

    Svarbus perspėjimas gyventojams: spalio 22–29 dieną vyks kariuomenės pratybos 7 savivaldybėse

    Lietuvos kariuomenė praneša, kad 2026 metais spalio 22–29 dieną Vilniaus, Utenos, Molėtų, Zarasų, Ignalinos ir Švenčionių rajonų savivaldybių bei Visagino savivaldybės teritorijose vyks karių pratybos. Jų metu skirtingose vietovėse bus vykdomi suplanuoti mokymai ir užduotys.

    Pratybų laikotarpiu kariai mažomis grupėmis judės karinėmis transporto priemonėmis, todėl gyventojai gali dažniau pastebėti kariuomenės techniką keliuose ir miško keliukuose. Taip pat numatoma, kad užduotims vykdyti gali būti naudojami dronai.

    Tokio pobūdžio pratybos paprastai skirtos palaikyti karių parengtį, treniruoti veiksmus realioms sąlygoms artimoje aplinkoje ir gerinti skirtingų padalinių tarpusavio koordinavimą. Kariuomenė pabrėžia, kad mokymai organizuojami laikantis galiojančių teisės aktų ir nustatytos tvarkos.

    Organizatoriai nurodo, kad pratybų metu bus užtikrinami aplinkos apsaugos reikalavimai ir bendras saugumas. Gyventojų prašoma išlikti budriems, o pastebėjus neįprastas situacijas ar riziką keliančius incidentus, informuoti atsakingas institucijas įprasta tvarka.

    Informaciją apie pratybas pateikė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas.

  • Mokslininkus pribloškė vaizdas prie Australijos krantų: kūjagalvių ryklių būriai auga iki 100

    Mokslininkus pribloškė vaizdas prie Australijos krantų: kūjagalvių ryklių būriai auga iki 100

    Prie Australijos rytinės pakrantės dronais užfiksuotas neįprastas vaizdas: seklumose netoli populiarių paplūdimių ėmė telktis dešimtys jaunų kūjagalvių ryklių. Tyrėjai pietryčių Kvinslande registravo būrius, kuriuose kai kada buvo iki 80, o kitoje vietoje jų galėjo būti apie 100.

    Stebėjimai atlikti Gold Coast Burleigh paplūdimyje ir kiek šiauriau esančiame Sunshine Coast Noosa Main Beach paplūdimyje. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra tikslus atskirų individų skaičius, nes tie patys rykliai galėjo būti nufilmuoti kelis kartus.

    Dronų duomenys atskleidė dėsningumus

    Tyrimas rėmėsi Kvinslando programos SharkSmart skrydžiais, kai dronai prie paplūdimių naudojami visuomenės saugumui ir ryklių stebėsenai. Tokia metodika leidžia fiksuoti gyvūnus jų negaudant ir nestresuojant, o įrašai tampa vertingu šaltiniu mokslui.

    Analizuoti 20 911 skrydžių duomenys devyniuose paplūdimiuose nuo 2020 metų rugsėjo iki 2024 metų gruodžio. Per šį laikotarpį užfiksuoti 84 atvejai, kai pastebėti skiauterėtieji kūjagalviai rykliai, o bendras užfiksuotų stebėjimų skaičius siekė 2 696.

    Daugiausia stebėjimų teko Burleigh ir Noosa vietovėms, kur rykliai dažniau pasirodydavo grupėmis, o kitur paprastai būdavo pavieniai arba poromis. Iš aukštai sudarytos šilumos zonų schemos parodė, kad būriai linkę kartotis panašiose pakrantės atkarpose.

    Kada ir kodėl rykliai telkiasi?

    Didžiausi susibūrimai dažniausiai fiksuoti balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais, kai Australijoje yra ruduo ir ankstyva žiema. Burleigh paplūdimyje būriai kartodavosi prie uolėto kyšulio pietinėje pakrantės dalyje, o trajektorijos skirtingais metais sutapdavo.

    Vidutinis įvertintas šių ryklių ilgis siekė apie 1,09 metro, todėl dauguma jų laikomi jaunikliais. Pagal dydžio pasiskirstymą tyrėjai daro prielaidą, kad dalis jų galėjo būti pirmųjų metų, o dalis apie vienerių ar dvejų metų amžiaus.

    Mokslininkai kol kas negali tvirtinti, kad šios vietos atitinka klasikinę ryklių jauniklių veisyklos apibrėžtį. Vis dėlto tikėtina, kad tokios pakrantės zonos jauniems rykliams gali suteikti daugiau maisto arba slėptuvių, o plaukiojimas grupėmis galėtų mažinti plėšrūnų riziką.

    Retos rūšies apsauga ir pavojai

    Tyrime akcentuojama, kad skiauterėtasis kūjagalvis ryklys pasauliniu mastu laikomas kritiškai nykstančia rūšimi. Būtent todėl reguliarūs jauniklių susibūrimai prie intensyviai lankomų paplūdimių mokslininkams kelia ir viltį, ir klausimų dėl apsaugos priemonių.

    Abi vietovės patenka į Kvinslando ryklių rizikos mažinimo zoną, kur taikomos kontrolės priemonės, įskaitant tinklus ir kabliukais masalus. Valstybiniai duomenys, cituojami tyrime, rodo, kad 2001–2024 metais visoje valstijoje sugauti 675 šios rūšies rykliai, o beveik visi buvo rasti negyvi.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad jauniklių, mažesnių nei 120 centimetrų, sugavimų pikas dažniau tenka rugsėjo–vasario laikotarpiui, o dronai didesnius susibūrimus fiksavo kovą–birželį. Vienas galimų paaiškinimų yra jauniklių migracija augant iš labiau apsaugotų vietų į atviresnius pakrantės vandenis.

    Norint suprasti, ar tie patys individai sugrįžta kasmet ir kiek laiko jie užsibūna, prireiktų ilgesnės stebėsenos. Tyrėjai siūlo ateityje taikyti akustinį žymėjimą, kuris padėtų susieti pakrantės telkimosi vietas su artimesnėmis jauniklių augavietėmis.

    Be to, atkreiptas dėmesys į žmonių elgseną vandenyje: priartėjus irklentininkams ar nardytojams, kai kurie būriai laikinai išsisklaidydavo. Mokslininkai ragina laikytis atstumo ir nevaryti ryklių į kampą, kad būtų mažinama trikdymo rizika.

    „Šie pakrantės ruožai gali būti svarbūs jauniems rykliams, tačiau be papildomų duomenų dar anksti daryti galutines išvadas“, – sakė tyrimui vadovavusi ryklių tyrėja Maddison Cross.