Tag: Dronai

  • Virš Kyjivo pastebėtas dronas su Putino atvaizdu: netrukus smogė miestui – kas žinoma?

    Virš Kyjivo pastebėtas dronas su Putino atvaizdu: netrukus smogė miestui – kas žinoma?

    Socialiniuose tinkluose išplito nuotrauka, kurioje, kaip teigiama, virš Kyjivo skrenda rusiškas dronas su ant korpuso nupieštu Vladimiro Putino atvaizdu. Įrašai pasirodė Ukrainos ir užsienio kariniuose kanaluose, o incidentas siejamas su Rusijos lyderio 74-uoju gimtadieniu.

    Vis dėlto Ukrainos oro pajėgos, Kyjivo karinė administracija ir kitos institucijos šios informacijos oficialiai nepatvirtino. Viešai nepateikta ir nepriklausomų vaizdo įrašų iš kelių stebėjimo taškų, todėl nuotraukos autentiškumas bei aplinkybės išlieka neaiškios.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie simboliniai ženklai ant ginkluotės dažnai naudojami psichologiniam poveikiui ir propagandai. Dėl to dalis pareigūnų gali sąmoningai vengti komentaro, kad nebūtų sustiprintas informacinis efektas ir neprisidėta prie priešo kuriamo naratyvo.

    Tekste minimas „Geran-4“ įvardijamas kaip greitesnė, reaktyviniu varikliu varoma „Shahed“ tipo dronų šeimos atmaina. Skelbiama, kad tokie aparatai esą pradėti plačiau naudoti nuo 2026 metų pavasario, o jų paskirtis – sudėtingiau perimami smūgiai, kai lėtesnius dronus vis dažniau numuša oro gynyba ir perėmėjai.

    Remiantis Ukrainos žvalgybos vertinimais ir techninėmis analizėmis, „Geran-4“ parametrai galėtų siekti apie 3,5 metro ilgio ir apie 3 metrų sparnų mojį. Taip pat nurodoma, kad kruizinis greitis gali būti apie 300–350 kilometrų per valandą, o maksimalus – maždaug 400–500 kilometrų per valandą, su 50–90 kilogramų kovine galvute.

    Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos šaltiniai kai kuriuos smūgius siejo būtent su šio tipo dronais, minėdami žalą infrastruktūrai Kyjive ir atakas kituose regionuose. Tačiau šios žinutės nėra tiesiogiai susijusios su dronu, ant kurio esą buvo Putino portretas, todėl istorija kol kas lieka nepatvirtinta.

    Karo ekspertai pabrėžia, kad informaciją apie naujus ginkluotės modelius ir jų panaudojimą būtina vertinti atsargiai: karo metu socialiniuose tinkluose greta tikrų kadrų cirkuliuoja ir klaidinanti medžiaga. Patikimiausiu patvirtinimu paprastai laikomi keli nepriklausomi vaizdiniai įrodymai, geografinis kadrų patikrinimas bei institucijų komentarai.

  • Lenkija pasirengusi perduoti Ukrainai dar daugiau MiG-29: Sikorskis atskleidė, kas stabdė sprendimą

    Lenkija pasirengusi perduoti Ukrainai dar daugiau MiG-29: Sikorskis atskleidė, kas stabdė sprendimą

    Lenkija yra pasirengusi perduoti Ukrainai papildomų naikintuvų MiG-29, o techninės galimybės tai padaryti jau yra, teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis. Pasak jo, klausimas svarstomas ne pirmą kartą, tačiau procesas anksčiau buvo sustojęs.

    Ministras aiškino, kad dar ankstesniais metais buvo derintas net konkretus orlaivių perdavimo kalendorius. Vėliau derybos sulėtėjo, o viena iš galimų priežasčių, jo vertinimu, galėjo būti Ukrainos susidomėjimas švediškais naikintuvais „Gripen“.

    „Lenkijos pusėje lėktuvai yra paruošti perdavimui, tačiau sprendimai priklauso nuo suderinimo su Ukraina ir platesnio partnerių konteksto“, – sakė Radosławas Sikorskis.

    Pasirengimą galimam perdavimui rodo ir tai, kad Lenkijoje jau buvo apsilankiusios dvi Ukrainos techninės delegacijos. Tokie vizitai paprastai susiję su suderinamumo klausimais, atsarginių dalių baze, ginkluotės integracija, aptarnavimo procedūromis ir pilotų bei technikų rengimu.

    Kartu Sikorskis pabrėžė, kad karinė parama ir tiesioginis karių siuntimas į karą yra skirtingi dalykai. Jo teigimu, Lenkijoje vyrauja politinis sutarimas nesiųsti kariuomenės į Ukrainą karo metu, o atsargumą didina ir jautrūs istorinių bei simbolinių klausimų ginčai.

    Parama oru ir žemei – skirtingi sprendimai

    Ministro teigimu, nei Varšuva, nei kitos Europos Sąjungos ar NATO šalys šiuo metu nesvarsto karių siuntimo į Ukrainą vykstant aktyviems kovos veiksmams. Lenkija siekia remti Kyjivą logistika, mokymais ir bendromis pratybomis, kurios padėtų greičiau perimti vakarietiškas procedūras.

    Jis taip pat užsiminė, kad rudenį planuojami vadinamosios norinčiųjų koalicijos mokymai, kuriuose numatomas Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės pajėgų dalyvavimas. Tokios pratybos paprastai orientuojasi į sąveiką, planavimą ir paramos teikimo scenarijus, o ne į kovines misijas Ukrainoje.

    Kodėl MiG-29 vis dar svarbūs?

    MiG-29 išlieka Ukrainai reikšmingi dėl to, kad tai platforma, kurią šalis eksploatavo dar iki plataus masto karo ir kurios infrastruktūra, specialistai bei dalis ginkluotės yra geriau pažįstami. Tai leidžia greičiau didinti operacinius pajėgumus, kai lėktuvų reikia čia ir dabar.

    Sikorskis argumentavo, kad pateisinamas ne tik naikintuvų perdavimas, bet ir glaudesnis bendradarbiavimas dronų srityje bei jų neutralizavimo sprendimuose. Pastaruoju metu būtent dronai tapo vienu svarbiausių abiejų pusių pranašumo paieškos įrankių, darant įtaką tiek fronto žvalgybai, tiek smūgiams į logistiką.

    F-16 pajėgumai ir aptarnavimo iššūkiai

    Ministro pateiktais skaičiais, Ukraina jau turi 14 MiG lėktuvų, perduotų iš Lenkijos, taip pat 39 naikintuvus F-16, gautus iš Nyderlandų ir Danijos. Belgija yra įsipareigojusi iki 2028 metų perduoti dar 30 F-16, tačiau kol kas jų neperdavė.

    Pasak Sikorskio, dalis Ukrainai svarbių lėktuvų aptarnavimo procesuose Europoje gali užtrukti ilgai, o tai tiesiogiai mažina realiai prieinamų orlaivių skaičių. Jis nurodė, kad po 300 skrydžio valandų reikalingos patikros kai kur gali trukti iki 40 savaičių, kai Jungtinėse Valstijose tokie darbai neretai atliekami per 2–6 savaites.

    Tuo pat metu NATO valstybės Europoje svarsto galimybę dar prieš žiemą sukaupti didesnes ginklų atsargas Ukrainai. Tai siejama su vertinimais, kad šaltuoju sezonu Rusija gali didinti spaudimą įvairiose fronto kryptyse ir intensyvinti smūgius Ukrainos infrastruktūrai.

  • Vokietijos „Quantum Systems“ Ukrainai ruošia dešimtis tūkstančių dronų: taikysis į Geran žiemą

    Vokietijos „Quantum Systems“ Ukrainai ruošia dešimtis tūkstančių dronų: taikysis į Geran žiemą

    Vokietijos bendrovė „Quantum Systems“ paskelbė planuojanti Ukrainai perduoti dešimtis tūkstančių perėmimo dronų SPYS, skirtų kovai su rusiškais reaktyviniais bepiločiais Geran-4 ir Geran-5. Pirmieji keli tūkstančiai į frontą turėtų pasiekti dar šiemet, o pagrindinis tikslas – sustiprinti miestų apsaugą prieš žiemos sezoną.

    Įmonės viceprezidentas Matthiasas Lehna teigė, kad gamybos apimtys turėtų siekti kelis tūkstančius dronų per mėnesį. Planuojama pasinaudoti jau veikiančiomis linijomis, kurios anksčiau buvo pritaikytos perėmimo dronui Strila, o finansavimas siejamas su Vokietijos karine parama Ukrainai.

    SPYS yra bendras „Quantum Systems“ ir Ukrainos gamintojo WIY Drones projektas, vystomas per „Quantum WIY Industries“ partnerystę. Sprendimas nuo pat pradžių buvo derinamas prie Ukrainos oro gynybos realijų ir kuriamas remiantis kovine patirtimi, sukaupta naudojant ankstesnius perėmimo sprendimus.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, SPYS maksimalus greitis siekia apie 480 kilometrų per valandą, o kreiserinis – 200–250 kilometrų per valandą. Skelbiama, kad tipinė skrydžio trukmė yra apie 5 minutės, o kovinės dalies masė – apie 300 gramų; taip pat nurodoma, kad naudojami ukrainietiški „Motor-G“ varikliai.

    Perėmimo dronas gali startuoti nuo žemės arba nuo nešėjo platformos ir naudoja galutinio nutaikymo sistemą, kuriai padeda dirbtinis intelektas bei radarų duomenys. Ukrainos šaltiniai anksčiau buvo paskelbę vaizdo įrašą, kuriame SPYS numuša reaktyvinį Geran-5, tačiau pats sprendimas dar įvardijamas kaip esantis kovinių bandymų stadijoje.

    M. Lehna taip pat akcentavo, kad Ukrainos rezultatai kovojant su reaktyviniais dronais gerėja: nuo anksčiau buvusio labai žemo efektyvumo rodiklis esą pakilo virš 30 proc., o kai kuriomis naktimis – ir virš 50 proc. Jis pabrėžė, kad tai lemia priemonių visuma, įskaitant taktikos adaptaciją, F-16 panaudojimą ir privačių įmonių sprendimus, o ne vien perėmimo dronai.

    Jei skelbiami planai bus įgyvendinti, tai galėtų tapti vienu didžiausių viešai įvardytų perėmimo dronų tiekimų Ukrainai. Tokia parama išryškina ir bendrą tendenciją: oro gynyboje vis didesnę reikšmę įgauna pigesni, greitai gaminami perėmimo sprendimai, galintys sumažinti brangių raketų poreikį bei greičiau prisitaikyti prie nuolat kintančių atakų profilių.

  • Ukraina smogė rusų TOS-3 Drakon: pirmasis smūgis naujausiam termobariniam ginklui

    Ukraina smogė rusų TOS-3 Drakon: pirmasis smūgis naujausiam termobariniam ginklui

    Ukrainos 57-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai paskelbė sunaikinę naujausią Rusijos sunkiąją termobarinių raketų sistemą TOS-3 Drakon. Skelbiama, kad taikinys buvo sunaikintas judėdamas, o smūgio įrašas paviešintas brigados kanaluose.

    Pasak pranešimų, smūgis suduotas kelyje prie Šebiekino Belgorodo srityje, Rusijos pusėje. Tai ne tik taktinis laimėjimas, bet ir informacinis signalas, kad Ukrainos dronai bei žvalgyba vis dažniau pasiekia ir pasienio infrastruktūrą.

    Kas yra TOS-3 Drakon

    TOS serijos sistemos Rusijoje pristatomos kaip priemonė naikinti įtvirtintas pozicijas, apkasus ir uždaras patalpas. Šios sistemos naudoja termobarinius užtaisus, kurių poveikis ypač pavojingas uždarose erdvėse ir tankiai užstatytose teritorijose.

    Termobarinis sprogmuo pirmiausia išsklaido degių aerozolių debesį, o tada jį uždega, sukeldamas itin galingą smūgio bangą ir didelę temperatūrą. Tokie sprogimai gali sukelti sunkius sužalojimus dėl staigaus slėgio pokyčio, karščio ir deguonies trūkumo.

    Apie TOS-3 pradėta kalbėti po to, kai Omsktransmaš 2024 metų vasarį registravo su šia sistema siejamus sprendinius ir viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie modernizaciją. Rusijos šaltiniai TOS-3 apibūdina kaip ankstesnių TOS-1 ir TOS-2 idėjų tęsinį, tačiau su didesniu nuotoliu ir nauja platforma.

    Ką reiškia sunaikinimas

    Ukrainai tokio tipo sistemos sunaikinimas svarbus keliais lygmenimis: mažinamas termobarinių apšaudymų pavojus fronto ruožuose, o kartu smogiamas reputacinis smūgis Rusijos bandymams demonstruoti naujus ginklus. Kuo retesnė ir naujesnė platforma, tuo didesnė jos netekties kaina.

    Analitikai pažymi, kad TOS sistemos dažnai tampa FPV dronų, artilerijos ir žvalgybinių dronų medžioklės taikiniais dėl ryškaus silueto ir poreikio priartėti prie fronto. Jei Drakon išties pasižymi didesniu nuotoliu, jo panaudojimo taktika gali keistis, tačiau judėjimas keliais ir logistika vis tiek išlieka pažeidžiami.

    Tarptautinėje teisėje termobarinių ginklų naudojimas nėra tiesiogiai visuotiniu mastu uždraustas, tačiau galioja griežti principai dėl civilinių ir karinių objektų atskyrimo bei proporcingumo. Tokios amunicijos panaudojimas tankiai apgyvendintose vietovėse kelia ypač didelę riziką civiliams.

    Kokios tendencijos fronte

    Pastaraisiais metais Ukrainos pajėgos vis daugiau dėmesio skiria brangios technikos medžioklei, derindamos žvalgybą, dronus ir greitą ugnies koregavimą. Dronų karas tapo vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių ne tik mūšių baigtis, bet ir tai, kaip greitai priešininkas praranda moderniausius vienetus.

    Ukrainos teigimu, TOS-3 Drakon sunaikinimas rodo, kad net naujos platformos nėra apsaugotos nuo greitų, tikslių smūgių. Vis dėlto nepriklausomas patvirtinimas, kiek tokių sistemų realiai yra fronte ir kokios jų tikslios charakteristikos, išlieka ribotas.

  • MON prioritetas – dronai ore ir jūroje: Gdynėje pristatytos investicijos ir planai Baltijai

    Dronai – tarp svarbiausių tikslų

    Be pilotų valdomų sistemų plėtra ore ir jūroje tapo vienu pagrindinių Lenkijos gynybos politikos prioritetų. Gdynėje vykusioje konferencijoje apie Baltijos saugumą vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz akcentavo, kad kariuomenė kryptingai stiprina tiek dronų pajėgumus, tiek priemones kovai su jais.

    Pasak ministro, be orlaivių, vis didesnis dėmesys skiriamas jūriniams sprendimams: autonominiams paviršiniams ir povandeniniams aparatams, kurie gali būti naudojami žvalgybai, stebėsenai bei infrastruktūros apsaugai. Ši kryptis siejama ir su praktinėmis pamokomis iš karo Ukrainoje, kur dronai tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio mūšio lauko įrankių.

    Ką reiškia projektas Kaszubia?

    Gdynėje pristatytas projektas Kaszubia – Žaliasis pramonės rajonas apibūdinamas kaip bandymas sukurti pramoninį ir logistinį pagrindą valstybės saugumui Baltijos pakrantėje. Iniciatyva sieja gynybos pramonę, technologijų vystymą ir regiono energetikos transformaciją, įskaitant žaliąją energetiką.

    Konferencijoje pabrėžta, kad tokie projektai turi dvigubą tikslą: stiprinti gynybos pramonės pajėgumus ir kurti ilgalaikį ekonominį pagrindą regionui. Tokia logika atitinka platesnę Europos tendenciją, kai didinant gynybos finansavimą siekiama, kad kuo daugiau užsakymų ir kompetencijų liktų vietos pramonėje.

    Investicijos Gdynėje ir partnerystė

    Renginio metu buvo pristatyta nauja gamybinė infrastruktūra Gdynėje, kur planuojama gaminti ir vystyti paviršinius bei povandeninius bepilotinius sprendimus. Minėta, kad investicijų apimtis šiame projekte turėtų pasiekti apie 184 000 000 eurų, o dalis lėšų jau nukreipta į gamybos bazės plėtrą.

    Taip pat skelbta apie „Grupa WB“ ir „Kongsberg Defence & Aerospace“ bendradarbiavimą, orientuotą į bepilotes jūrines platformas su daugiasensorėmis žvalgybos sistemomis. Numatyta integruoti vaizdo ir elektroninės žvalgybos sprendimus bei kitus jūrų aplinkai pritaikytus sensorius, kad būtų galima efektyviau stebėti situaciją Baltijos jūroje.

    „Patirtis iš karo Ukrainoje aiškiai rodo, kad bepilotės sistemos tampa vienu kertinių šiuolaikinio mūšio lauko elementų, taip pat ir jūroje“, – sakė „Kongsberg Defence & Aerospace“ atstovas Krystian Chmielewski.

    Lenkijos gynybos ministerija šalia dronų plėtros įvardija ir kitus modernizacijos akcentus: tolimojo nuotolio tikslias priemones bei DI taikymą kariuomenėje. Kartu pabrėžiama partnerystė su Skandinavijos šalimis, ypač Norvegija, kuri laikoma svarbia investicijų ir technologinio bendradarbiavimo kryptimi Baltijos saugumo kontekste.

  • Mirtinos dronų atakos Juodojoje jūroje: ar Europos gynybos planai spėja su grėsmėmis?

    Mirtinos dronų atakos Juodojoje jūroje: ar Europos gynybos planai spėja su grėsmėmis?

    Atakos prie Rumunijos ir Bulgarijos

    Jodojoje jūroje per kelias dienas užfiksuotos dronų atakos prieš komercinius laivus išryškino Europos pažeidžiamumą viename jautriausių jūrinių regionų. Pranešama apie nuskendusius ar apgadintus laivus, gaisrus ir žuvusius civilius.

    Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas vieną iš incidentų, įvykusį maždaug 130 kilometrų nuo šalies pakrantės, pavadino „visiškai nepriimtinu“, pabrėždamas, kad tyrimas dar vyksta. Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana-Silvia Țoiu atskirą atvejį įvardijo kaip tarptautinės teisės pažeidimą.

    Viename iš epizodų prie Rumunijos krantų užsidegė krovininis laivas, gabenęs Ukrainos grūdus, vėliau jis nuskendo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad laivą atakavo Rusijos dronai, o per incidentą žuvo du įgulos nariai.

    ES strategija ir realūs pajėgumai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė išpuolius ir pabrėžė, kad civilinei laivybai nukreiptos atakos yra nepriimtinos. Pastarųjų dienų įvykiai vėl kelia klausimą, kiek veiksminga yra Europos Sąjungos Juodosios jūros saugumo darbotvarkė ir ar ji turi pakankamai praktinių priemonių.

    Europos Sąjunga 2025 metais paskelbė Juodosios jūros saugumo strategiją, kuri orientuota į laivybos koridorių apsaugą, kritinės infrastruktūros saugumą ir atsparumą hibridinėms grėsmėms. Tuomet ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas akcentavo, kad regionas patiria karo Ukrainoje pasekmes, įskaitant kibernetines atakas, dezinformaciją ir spaudimą jūroje.

    „Juodosios jūros padėtis darosi vis labiau kelianti nerimą. Išpuoliai prieš civilinę laivybą yra nepriimtini“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Strategijoje numatyta stiprinti pakrančių apsaugos bendradarbiavimą, gerinti situacijos stebėseną ir saugoti objektus, kurių reikšmė per pastaruosius metus ypač išaugo. Tokie objektai apima povandeninius kabelius, jūrinę energetikos infrastruktūrą ir uostų veiklos tęstinumą.

    Trūkumai jūrų gynyboje ir kas toliau

    Europos Komisijos atstovai teigia, kad pagal strategiją regione pradėti dešimtys projektų, o investicijos siekia apie 200 000 000 eurų. Po atakų Rumunija ir Bulgarija prašė palydovinių vaizdų, kad pagerintų situacijos suvokimą jūroje, o Europos jūrų saugumo agentūra pasiūlė pagalbą pagal savo mandatą.

    Kartu planuojamas Juodosios jūros jūrinio saugumo centras, kurį vysto Rumunija ir Bulgarija, turėtų veikti per pagrindinius uostus Konstancoje ir Varnoje. Numatyta, kad centras koordinuotų stebėseną, keitimąsi informacija ir perspėjimus apie galimas grėsmes, įskaitant kritinės infrastruktūros rizikas.

    Vis dėlto Europos gynybos pasirengimo vertinimuose pabrėžiama, kad jūrinėje srityje išlieka spragų. Dažniausiai minimi trūkumai apima laivyno oro ir raketinės gynybos pajėgumus, tolimojo nuotolio smogiamąsias galimybes, amunicijos atsargas bei povandeninės infrastruktūros apsaugą.

    Regiono ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien strategijų nepakanka, jei jos neparemtos praktiniais pajėgumais, tokiais kaip radarai, jūriniai jutikliai, žvalgybinė informacija ir greita reagavimo grandinė. Taip pat vis dažniau keliama idėja, kad NATO galėtų turėti aiškesnį, į atgrasymą ir jūrų kontrolę orientuotą Juodosios jūros saugumo planą.

    Rumunija, Bulgarija ir Turkija skelbia koordinuojančios veiksmus, tačiau pastarieji incidentai rodo, kad grėsmės kinta greitai, o jų spektras plečiasi nuo dronų iki hibridinių atakų prieš infrastruktūrą. Europos atsakui vis labiau reikės ne tik finansavimo, bet ir aiškaus pajėgumų didinimo tempo bei suderinto veikimo jūroje.

  • Europos Komisija pervedė 1,24 mlrd. eurų Ukrainai: lėšos dronams, raketoms ir vietinei gamybai

    1,24 mlrd. eurų – gynybos pirkiniams Ukrainoje

    Europos Komisija pranešė pervedusi Ukrainai 1,24 mlrd. eurų, skirtų šalyje pagamintiems dronams, amunicijai ir raketoms įsigyti. Finansavimas nukreipiamas ir į priemones, padedančias kovoti su bepilotėmis grėsmėmis, įskaitant dronų perėmėjus.

    Šios lėšos yra platesnio Europos Sąjungos finansinio paketo dalis ir orientuotos į tai, kad kuo didesnė paramos dalis tiesiogiai stiprintų Ukrainos gynybos pramonę. Tokia kryptis pastaraisiais metais tampa vis svarbesnė, nes karas reikalauja greitų ir nuolatinių tiekimo grandinių sprendimų.

    Von der Leyen: parama stiprina apsaugą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad Rusija tęsia tikslingą spaudimo ir teroro strategiją, todėl parama turi padėti Ukrainai apsaugoti žmones ir kritinę infrastruktūrą. Pasak jos, išmoka prisidės prie Ukrainos gebėjimų gintis ir didins vietos pramonės pajėgumus.

    „Šiandienos išmoka padės sustiprinti Ukrainos gynybos pramonę ir šalies galimybes gintis bei saugoti žmones ir infrastruktūrą“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Didesnio paketo dalis ir sąlygos

    Europos Komisijos teigimu, 1,24 mlrd. eurų išmoka finansuojama iš Europos Sąjungos paskolos Ukrainai, kurios bendra vertė siekia 90 mlrd. eurų ir numatyta 2026–2027 metais. Iš šios sumos 60 mlrd. eurų planuojama nukreipti gynybai, o 30 mlrd. eurų – Ukrainos biudžeto stabilumui ir valstybės funkcijoms užtikrinti.

    Europos Sąjunga taip pat nurodo, kad tolesni pervedimai priklausys nuo suderintų reformų įgyvendinimo. Tai įprasta praktika dideliuose daugiametės paramos paketuose, siekiant užtikrinti skaidrumą, atsakomybę ir efektyvų lėšų panaudojimą.

    Kodėl akcentuojama vietinė gamyba?

    Sprendimas nukreipti pinigus būtent į Ukrainoje pagamintą ginkluotę atspindi bendrą tendenciją: karo metu kritiškai svarbu, kad gamyba būtų kuo arčiau fronto poreikių ir galėtų greitai prisitaikyti. Dronai ir jų naikinimo sistemos tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio mūšio lauko elementų, o intensyvus jų naudojimas reiškia ir nuolatinį atsargų papildymo poreikį.

    Europos Komisija pabrėžia, kad toks finansavimo modelis vienu metu sprendžia dvi užduotis: didina Ukrainos gynybinius pajėgumus ir padeda augti šalies pramonės bazei. Ilgainiui tai siejama ir su artimesne Ukrainos gynybos sektoriaus integracija į europines tiekimo grandines.

    Bendra parama nuo 2022 metų

    Europos Komisijos duomenimis, nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios 2022 metais Europos Sąjunga ir jos valstybės narės Ukrainai skyrė iš viso 228,7 mlrd. eurų paramos. Į šią sumą įtraukiamos įvairios formos priemonės – nuo finansinės pagalbos ir makrofinansinio stabilizavimo iki karinės, humanitarinės ir atstatymo paramos.

    Komisija taip pat yra nurodžiusi, kad dalis paramos finansuojama pajamomis, gautomis iš įšaldyto Rusijos turto, o tai tampa reikšmingu diskusijų objektu Europos lygiu. Tikimasi, kad artimiausiomis savaitėmis bus skelbiama ir apie naujas išmokas iš gynybai skirtos paketo dalies.

  • Mokslininkai nustebo: šie rykliai garsus girdi iš 74 metrų ir tiksliai nustato jų kryptį

    Mokslininkai nustebo: šie rykliai garsus girdi iš 74 metrų ir tiksliai nustato jų kryptį

    Naujas tyrimas parodė, kad juodapelekiai rykliai gali išgirsti žemo dažnio garsus gerokai toliau, nei manyta iki šiol. Mokslininkai fiksavo reakcijas į garsą net iš 74 metrų atstumo, o tai keičia supratimą apie šių plėšrūnų klausą natūralioje aplinkoje.

    Iki šiol ryklio klausos galimybės buvo vertinamos atsargiai, nes laboratoriniai bandymai akvariumuose iškraipo akustinį vaizdą. Uždaroje erdvėje garsas atsispindi nuo sienų, todėl susidaro klaidinantys signalai ir tampa sunku patikimai nustatyti, ką gyvūnas iš tiesų girdi.

    Eksperimentas jūroje ir drono stebėsena

    Tyrėjai bandymus atliko prie pietryčių Floridos krantų, pasitelkę valtį ir droną. Iš valties skleidžiami pulsuojantys žemo dažnio signalai, o du povandeniniai mikrofonai matavo, kaip garsas sklinda vandeniu skirtingais atstumais.

    Dronas, skridęs maždaug 40–50 metrų aukštyje, fiksavo ryklių judėjimą ir jų reakcijas į skirtingus dažnius. Be trijų bandomųjų signalų naudotas ir kontrolinis garsas, kuris turėjo būti už ryklių klausos ribų, kad būtų galima atskirti atsitiktinį elgesį nuo kryptingos reakcijos.

    Rezultatai parodė, kad kontrolinio garso rykliai ignoravo, o į bandomuosius signalus reagavo 71,1–87 proc. atvejų, priklausomai nuo dažnio. Be to, visiems trims dažniams užfiksuotos reakcijos bent iš 62 metrų atstumo, o tolimiausias patikimas atsakas siekė 74 metrus.

    Ką reiškia garsas „toli“ vandenyje

    Mokslininkus ypač sudomino tai, kad daugelis reakcijų įvyko ne vadinamajame artimajame garso lauke, o toliau, kur vyrauja slėgio bangos. Paprastai artimajame lauke stipriau jaučiamas vandens dalelių judėjimas, o toliau signalas tampa subtilesnis ir sunkiau „užčiuopiamas“.

    „Ypač įdomu tai, kad rykliai reagavo į garsus už akustinio artimojo lauko ribų, kur garsas elgiasi kitaip nei šalia šaltinio“, – sakė zoologas Stephenas Kajiura.

    Tyrime fiksuota, kad reakciją dažnai lydėdavo staigus posūkis, rodantis, jog rykliai ne tik girdi, bet ir geba nustatyti garso kryptį. Tokia orientacija gali būti svarbi medžiojant, vengiant grėsmių ir ieškant partnerių, nes vandenyje matomumas dažnai ribotas.

    Kodėl rykliai girdi kitaip nei dauguma žuvų

    Rykliai neturi dujomis užpildytos plaukiojamosios pūslės, kuri daugeliui kaulinių žuvų padeda paversti slėgio svyravimus į juntamas vibracijas. Dėl to tyrėjai kelia prielaidą, kad juodapelekiai rykliai gali aptikti vandens dalelių judesius ir taip „perskaityti“ akustinę informaciją didesniais atstumais.

    „Vandenynas yra akustinė aplinka, o rykliai į ją aiškiai reaguoja būdais, kuriuos tik pradedame suprasti“, – sakė Stephenas Kajiura.

    Autorių teigimu, tolesni darbai turėtų paaiškinti, kokie tikslūs biologiniai mechanizmai leidžia rykliams aptikti ir interpretuoti tolimus signalus. Praktinė reikšmė taip pat akivaizdi: geriau suprantant, kokius garsus ir iš kokių atstumų girdi plėšrūnai, lengviau vertinti žmogaus keliamą triukšmą jūroje ir jo poveikį jūrų ekosistemoms.

    „Bandant atlikti klausos eksperimentus baseine garsas atsispindi nuo sienų ir sukuria sudėtingus, painius signalus, tarsi veidrodžių kambaryje“, – sakė biologė Caroline Sullivan.

    „Todėl taip svarbu tokius bandymus atlikti jūroje su laukiniais rykliais, kad pamatytume natūralią reakciją“, – sakė Caroline Sullivan.

  • Ukrainiečiai perėmė naują rusų droną „Molnija-13“: Maskva jį rodė visai neseniai

    Ukrainiečiai perėmė naują rusų droną „Molnija-13“: Maskva jį rodė visai neseniai

    Ukrainos 8-asis desantininkų šturmo korpusas spalio 5 dieną pranešė perėmęs Rusijos naują bepiločio orlaivio modelį „Molnija-13“. Kartu buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti sudužusio aparato nuolaužos, leidžiančios įvertinti konstrukciją.

    Pasak ukrainiečių pateiktos informacijos, „Molnija-13“ pirmiausia skirta oro žvalgybai ir stebėjimui. Tarp deklaruojamų užduočių minimas vietovės monitoravimas ir paieškos bei gelbėjimo misijos, tačiau oficialių techninių charakteristikų Rusija detaliai neskelbia.

    Viešai nepatikslinta, koks yra šio drono veikimo nuotolis, skrydžio trukmė ar maksimali naudingoji apkrova. Taip pat nėra aišku, kokie tiksliai jutikliai ir ryšio įranga buvo sumontuoti perimtame egzemplioriuje, nors būtent elektronika dažnai lemia tokių sistemų vertę fronte.

    Nuo demonstracijos iki fronto

    Ukrainos pusė teigia, kad Rusija „Molnija-13“ pirmą kartą viešai parodė 2026 metų birželį. Jei ši informacija tiksli, perimtas aparatas gali būti vienas iš pirmųjų operatyviai panaudotų šio tipo dronų, todėl nuolaužos gali suteikti vertingų žinių apie sprendinius.

    Tokiais atvejais svarbus ne vien aerodinaminis išpildymas ar korpuso medžiagos, bet ir ryšio kanalai, duomenų perdavimo stabilumas bei atsparumas elektroninei kovai. Ukrainai tai ypač aktualu, nes fronte nuolat varžomasi dėl to, kas geriau aptiks taikinius ir greičiau perduos koordinates ugnies priemonėms.

    Kodėl žvalgybiniai dronai tapo lemiami

    Maži ir vidutiniai žvalgybiniai dronai šiuolaikiniame kare tapo kasdieniu įrankiu, leidžiančiu realiu laiku stebėti priešo pozicijas, judėjimą ir koreguoti artilerijos ugnį. Dėl to abi pusės siekia ne tik didinti dronų skaičių, bet ir gerinti jų atsparumą trikdymui bei greitį, kuriuo surenkami duomenys pasiekia operatorius.

    Perimtas „Molnija-13“ egzempliorius gali padėti tiksliau suprasti, kokią kryptį renkasi Rusija, bandydama stiprinti žvalgybinių bepiločių segmentą. Net jei viešai nepateikiama visa analizė, tokie radiniai paprastai naudojami tobulinant aptikimo, neutralizavimo ir trikdymo priemones.

  • Ukraina parodė, kaip STASH numuša Shahed: amerikietiškos raketos ir Izraelio radaras

    Ukraina parodė, kaip STASH numuša Shahed: amerikietiškos raketos ir Izraelio radaras

    Kas yra STASH ir kuo jis išskirtinis

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, mobilus priešlėktuvinis kompleksas STASH numuša Rusijos naudojamą iranietiškos kilmės kamikadzę droną Shahed. Kelių sekundžių kadrai, kuriuose matomas raketos paleidimas ir taikinio perėmimas, iš karto sulaukė didelio karinių ekspertų dėmesio.

    STASH dažnai apibūdinamas kaip „amerikietiškas“ sprendimas, tačiau tiksliau būtų sakyti, kad tai Ukrainoje integruotas trumpojo nuotolio oro gynybos kompleksas. Jo esmė yra skirtingų šalių technologijų derinys, pritaikytas greitam dislokavimui ir darbui prieš mažus, žemai ar vidutiniame aukštyje skrendančius taikinius.

    Technologijų derinys: radaras ir raketos

    Viešai aprašomuose STASH sprendimuose minimas Izraelio gamybos RADA šeimos AESA radaras, skirtas aptikti mažos skiriamosios gebos taikinius, tarp jų ir dronus. Toks radaras paprastai suteikia greitą situacijos atnaujinimą ir geresnį mažų objektų sekimą, kas yra kritiška kovoje su Shahed tipo grėsmėmis.

    Perėmimui, kaip nurodoma, naudojamos amerikietiškos AGM-114L „Longbow Hellfire“ raketos, kurios iš pradžių buvo kurtos kovai su šarvuota technika. „Longbow“ versija išsiskiria aktyvia milimetrinių bangų radaro galvute ir „iššovei ir pamiršai“ veikimo principu, todėl taikinio nereikia nuolat apšviesti lazeriu iki pataikymo.

    Įvairiuose vertinimuose tokio perėmimo nuotolis dažniausiai siejamas su maždaug 8–11 kilometrų riba, nors realus efektyvumas priklauso nuo taikinio aukščio, greičio ir aplinkos sąlygų. Mobilioje paleidimo platformoje, kaip nurodoma, gali būti vežamos kelios raketos, o pati sistema gali būti montuojama ant skirtingų transporto priemonių.

    Kodėl tai svarbu kare ir ką keičia

    Ukrainai oro gynybos klausimas išlieka vienu svarbiausių, nes Rusija tęsia plataus masto dronų atakas prieš miestus ir infrastruktūrą. Shahed šeimos dronai naudojami kaip santykinai pigus masinių smūgių įrankis, kuris verčia Ukrainą ieškoti ekonomiškai pagrįstų perėmimo sprendimų.

    Ukrainos pusės teigimu, STASH sistemos jau naudojamos kovinėmis sąlygomis ir prisideda prie dronų numušimo statistikos. Skelbiama, kad vienas kompleksas iki rugpjūčio vidurio galėjo sunaikinti apie 70 priešo dronų, tačiau nepriklausomas tokių skaičių patvirtinimas dažnai būna ribotas dėl karo sąlygų.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis – ne tik lėtesni kamikadzės dronai, bet ir greitesnės, į reaktyvines panašios modifikacijos, kurios sutrumpina reagavimo laiką. Būtent todėl Ukrainai svarbūs mobilūs, greitai perdislokuojami sprendimai, galintys užpildyti tarpą tarp brangių tolimojo nuotolio sistemų ir labai artimo nuotolio apsaugos priemonių.

    STASH pavyzdys atspindi platesnę tendenciją: Ukrainoje sparčiai kuriami ir tobulinami hibridiniai oro gynybos sprendimai, kai į vieną sistemą integruojami skirtingų gamintojų radarai, valdymo komponentai ir raketos. Toks kelias leidžia greičiau užauginti pajėgumus, tačiau kartu kelia ir logistikos bei suderinamumo iššūkių.