CP v2

Tag: Dronai

  • Lenkijoje GPS „apakina“ telefonus ir dronus: ekspertai sieja su elektroniniu karu Baltijoje

    Lenkijoje GPS „apakina“ telefonus ir dronus: ekspertai sieja su elektroniniu karu Baltijoje

    Lenkijoje šią vasarą vis dažniau fiksuojami palydovinės navigacijos, įskaitant GPS, sutrikimai, dėl kurių išmanieji telefonai ir civiliniai imtuvai neretai rodo netikslią vietą arba laikinai praranda signalą. Lenkijos Nacionalinio telekomunikacijų instituto stebėsenos duomenys rodo, kad trikdžiai apima skirtingas pasaulinių navigacijos palydovų sistemų juostas.

    Instituto duomenimis, anomalijos registruojamos nuo 2024 metų sausio, tačiau 2026 metų pradžioje jų dažnis ir intensyvumas smarkiai išaugo. 2026 metų gegužę ir birželį reikšmingi, ilgai trunkantys sutrikimai visose GNSS juostose fiksuoti maždaug 70 proc. mėnesio dienų, o visiškai ramių dienų buvo tik apie dešimtadalį.

    Pirmosiomis 19 2026 metų rugpjūčio dienomis visiško masto sutrikimai užfiksuoti 63 proc. dienų, tai yra vidutiniškai maždaug kas dvi iš trijų dienų. Be to, daliniai trikdžiai, kai paveikiama tik viena signalo juosta, pasitaikydavo nuo keliolikos iki beveik 30 proc. vasaros dienų.

    Kas, kaip įtariama, vyksta?

    Lenkijos Nacionalinis telekomunikacijų institutas teigia, kad trikdžių šaltinis yra išorinis ir siejamas su elektroninės kovos sistemų veikla Baltijos jūros regione. Specialistai pabrėžia, kad tokie trukdžiai gali tęstis tol, kol teritorijoje bus vykdoma karinė veikla, kuriai reikalingas trukdymo signalų siuntimas.

    Nepriklausomi matavimai taip pat rodo panašias tendencijas: 2026 metų liepą Pomeranijos regione stotys fiksavo trikdžius beveik 90 valandų. Nurodoma, kad dažnai paveikiama L1 juosta, kuri itin svarbi civiliniams naudotojams, nes ją plačiai naudoja išmanieji telefonai, automobilinė navigacija ir daugelis vartotojams skirtų GPS imtuvų.

    „Trikdžiai yra pastovūs ir tęsis tiek, kiek regione bus naudojamos elektroninės kovos priemonės“, – teigiama Lenkijos Nacionalinio telekomunikacijų instituto vertinime.

    Pasekmės: ne vien nepatogus maršrutas

    Sutrikimai daro įtaką ne tik vairuotojams ar pėstiesiems, kurie telefone naudoja žemėlapius, nes gali pasitaikyti klaidingas pozicionavimas, maršruto skaičiavimo klaidos ar signalo praradimas. Miestuose tai gali iškraipyti dalijimosi transporto paslaugų veikimą, kai dviračių, paspirtukų ar automobilių buvimo vieta sistemoje rodoma netiksliai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į didesnės rizikos sritis: dronų skrydžiai gali tapti sudėtingesni, nes orlaiviai praranda patikimą padėties informaciją. Tai ypač aktualu ten, kur dronai naudojami filmavimui, infrastruktūros apžiūrai ar gelbėjimo darbams, nes klaidos gali lemti nukrypimą nuo maršruto ar priverstinį skrydžio nutraukimą.

    Trikdžiai fiksuojami ir jūroje bei aviacijoje, kur navigacinės klaidos gali reikšti klaidingą laivo padėties rodymą ar papildomą krūvį įguloms. Rugpjūčio 21 dieną Lenkijos minų paieškos laivas ORP Albatros Baltijos jūroje patyrė GPS trukdymą, apie tai viešai skelbė NATO Jungtinių pajėgų vadavietė Brunssum.

    Lenkijos akademinių institucijų ir telekomunikacijų ekspertų vertinimu, reikšminga dalis trukdymo ir signalo klastojimo atvejų gali būti susiję su Kaliningrado sritimi. Dėl geografijos Lenkija laikoma viena labiausiai pažeidžiamų valstybių, nes dalis jos teritorijos patenka į potencialų trukdymo sistemų veikimo nuotolį.

    Ką pataria institucijos ir kaip reaguojama?

    Lenkijos Nacionalinis telekomunikacijų institutas įspėja nesiremti vien tik telefono žemėlapiais ir, kur įmanoma, turėti alternatyvius orientavimosi būdus. Taip pat rekomenduojama iš anksto atsisiųsti žemėlapius naudojimui neprisijungus, kad nutrūkus ryšiui ar sutrikus navigacijai būtų galima tęsti kelionę.

    Ilgalaikėje perspektyvoje Lenkija stiprina stebėseną ir planuoja papildomus sprendimus, įskaitant duomenų portalą, paremtą ASG-EUPOS tinklu, ir naują jutiklių tinklą, kurį numato plėtoti Lenkijos kosmoso agentūra. NATO ir Europos valstybės taip pat vis dažniau akcentuoja poreikį didinti navigacijos atsparumą, diegiant patikimesnes atsargines sistemas ir gerinant trikdžių aptikimą.

    Po 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, panašūs GNSS trikdžių atvejai dažniau fiksuojami Baltijos, Šiaurės Europos ir Juodosios jūros regionuose. Vakarų pareigūnai ir ekspertai ne kartą yra viešai sieję šiuos incidentus su Rusijos veikla, o kaimyninės šalys pabrėžia, kad poveikis dažnai peržengia vienos valstybės ribas ir tampa regioniniu saugumo iššūkiu.

  • JAV kariuomenė išbandė autonominį „Ford F-250“, kuris pats aptinka ir numuša dronus

    JAV kariuomenė išbandė autonominį „Ford F-250“, kuris pats aptinka ir numuša dronus

    JAV kariuomenė per bandymus išmėgino autonominį pikapą „Ford F-250“, pritaikytą dronų grėsmei aptikti ir neutralizuoti. Demonstracija buvo programos Sandhills 2.0 dalis, kuria siekiama sukurti transporto priemonę, galinčią važiuoti priekyje padalinių ir atlikti pavojingiausias užduotis be įgulos.

    Šiame etape platforma parinkta ne atsitiktinai: serijinis „Ford F-250“ reiškia lengvesnį dalių tiekimą, paprastesnę priežiūrą ir greitesnį remontą. Kariuomenei tai svarbu, nes lauko sąlygomis technika dėvisi greičiau, o logistika dažnai tampa lemiamu veiksniu.

    Autonominį važiavimą užtikrina „Forterra“ sukurta „AutoDrive“ sistema, leidžianti automobiliui savarankiškai judėti maršrutu ir įveikti kliūtis. Tokie sprendimai pirmiausia orientuoti į rizikos mažinimą: idėja paprasta, kad priešakyje važiuojantis aparatas galėtų žvalgyti, tikrinti maršrutą ir sumažinti pavojų kariams.

    Didžiausias šio prototipo akcentas yra kovos su bepilotėmis sistemomis modulis C-UAS Edda, kurį kuria bendrovė „9 Mothers“. Sistema pirmiausia naudoja akustinę detekciją, kad užfiksuotų artėjantį droną, o vėliau optinė dalis perima taikinio sekimą, taip mažinant nuolatinio aktyvaus spinduliavimo poreikį.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, sprendimas orientuotas į maždaug 18 centimetrų skersmens ir didesnius dronus, o deklaruojamas veikimo nuotolis siekia nuo 10 iki 100 metrų. Neutralizavimui naudojamas ant bokštelio įrengtas šautuvo tipo įtaisas, o visas modulis, nurodoma, sveria apie 23 kilogramus, todėl neturėtų smarkiai apkrauti bazinės platformos.

    Tokių bandymų aktualumą didina sparčiai išplitę pigūs FPV dronai, kurie moderniuose konfliktuose tapo vienu pavojingiausių ir sunkiausiai suvaldomų veiksnių. Ypač rizikingos situacijos susidaro puolimo ir manevro metu, kai judantys padaliniai lengviau aptinkami ir atakuojami iš oro.

    Sandhills 2.0 koncepcija remiasi prielaida, kad autonominis automobilis galėtų važiuoti priekyje, atidengti maršrutą ir kartu turėti bent minimalią savisaugą nuo artimo nuotolio dronų. Vis dėlto viešai kol kas nepateikiama detalių apie efektyvumą, pavyzdžiui, pataikymo tikimybę ar tai, kiek taikinių sistema pajėgi neutralizuoti per trumpą laiką.

    Jei tokie bandymai pasiteisins, serijinių automobilių pagrindu sukurti autonominiai sprendimai gali tapti patrauklesni dėl kainos, priežiūros ir mastelio galimybių. Kariuomenei tai reikštų lankstesnį būdą greitai diegti naujas funkcijas, o dronų grėsmės akivaizdoje tokios platformos galėtų būti pritaikomos vis plačiau.

  • Ukrainiečiai pristatė „Baton“: paruošiamas per 15 minučių, skrenda iki 90 km ir pats pasiekia taikinį

    Ukrainiečiai pristatė „Baton“: paruošiamas per 15 minučių, skrenda iki 90 km ir pats pasiekia taikinį

    Ukrainoje per Technological Forces of Ukraine renginį pristatytas bepiločio orlaivio sprendimas „Baton“, skirtas smogti priešo ugnies taškams, logistikos objektams ir kitiems taikiniams. Gamintojų teigimu, tai orlaivio tipo platforma su tiesiais sparnais ir dviem elektriniais varikliais.

    Paskelbta, kad „Baton“ ore gali išbūti apie 50 minučių. Jo kruizinis greitis siekia apie 105 kilometrus per valandą, o maksimalus gali pasiekti 140 kilometrų per valandą.

    Skelbiama, kad dronas įprastai veikia 150–500 metrų aukštyje, o maksimalus lubų aukštis siekia 1 500 metrų. Nurodoma, kad jis gali gabenti iki 3 kilogramų naudingąją apkrovą, o deklaruojamas didžiausias skrydžio nuotolis yra iki 90 kilometrų.

    Vienas svarbiausių akcentų – terminalinis autonominis nutaikymas. Teigiama, kad „Baton“ gali perimti vedimą į tikslą ir automatiškai nukreipti save taikinio link iš maždaug 2 kilometrų atstumo bei iki 500 metrų aukščio.

    Taip pat nurodoma, kad sistemoje įdiegtas autonominis navigacijos sprendimas, leidžiantis savarankiškai vykdyti iš anksto suplanuotą maršrutą ir realiu laiku nustatyti savo padėtį. Ryšio sprendimai gali skirtis pagal versiją: minima analoginė arba skaitmeninė vaizdo jungtis, LTE ryšys ir „Starlink“.

    Kūrėjai pabrėžia ir greito dislokavimo idėją. Skelbiama, kad vienu pikapu galima gabenti iki aštuonių dronų, o paruošimas startui trunka apie 15 minučių.

    Pasak pateiktos informacijos, „Baton“ paleidžiamas katapulta ir valdomas per antžeminę valdymo stotį, operatoriui naudojant FPV principą. Tokia schema Ukrainos kare tapo plačiai paplitusi, nes leidžia greitai diegti masinės gamybos sprendimus ir lanksčiai juos pritaikyti skirtingoms užduotims.

    Pažymima, kad tai nėra vien parodinis modelis: teigiama, jog dronai jau perduoti Ukrainos kariuomenei ir išbandyti fronte. Fondas „Come Back Alive“ skelbė perdavęs Ukrainos karinei žvalgybai 592 vienetus, todėl sistema, anot iniciatorių, įgijo ir praktinio naudojimo patirties.

  • Huti dronas smogė „Abrams“ iš viršaus: paaiškėjo, kur net legendinis tankas pažeidžiamas

    Huti dronas smogė „Abrams“ iš viršaus: paaiškėjo, kur net legendinis tankas pažeidžiamas

    Jemeno huti pajėgos paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, nedidelis dronas numeta sprogmenį ant Saudo Arabijos kariuomenės tanko M1A2S „Abrams“. Smūgis esą įvyko Maribo provincijoje, prie išsikišusios pozicijos, kur veikia Saudo Arabijos remiamos vyriausybės pajėgos.

    Įraše matyti, kad dronas, įvardijamas kaip Rajum, praskrenda virš tanko ir numeta užtaisą, po kurio įvyksta sprogimas ir transporto priemonę apima liepsnos. Skelbiama, kad galėjo būti panaudota minosvaidžio mina ar panašaus tipo amunicija, tačiau tiksli užtaiso rūšis viešai nepatvirtinta.

    Svarbu pabrėžti, kad šis vaizdo įrašas nėra nepriklausomai patikrintas, o Saudo Arabijos sausumos pajėgos oficialiai nepranešė apie tanko praradimą. Dėl to šį incidentą reikia vertinti atsargiai, kaip vieną iš informacinio karo elementų, kuriame vaizdinė medžiaga dažnai naudojama poveikiui sustiprinti.

    Ataka iš viršaus keičia taisykles

    Net jei tankas nebuvo visiškai sunaikintas, pats atakos būdas išryškina aiškią tendenciją: vis dažniau brangi šarvuota technika atsiduria pigių, improvizuotų ar specialiai pritaikytų dronų taikiklyje. Tankai tradiciškai geriausiai šarvuojami priekyje ir šonuose, kur tikėtinas tiesioginis susidūrimas su priešo technika.

    Smūgis iš oro leidžia apeiti dalį šios apsaugos ir taikyti į plonesnius viršutinius šarvus, bokštelio zonas ar konstrukcines vietas, kurios nėra optimizuotos nuolatiniam atakavimui iš viršaus. Būtent todėl dronai, galintys numesti užtaisą vertikalia kryptimi, tampa ypač pavojingi net ir moderniems tankams.

    Kas žinoma apie M1A2S versiją

    M1A2S yra Saudo Arabijai skirta amerikietiško M1A2 „Abrams“ modifikacija. Ši platforma ilgą laiką laikyta vienu pajėgiausių vakarietiškų pagrindinių kovos tankų, tačiau regioniniuose konfliktuose ji ne kartą susidūrė su prieštankinių ginklų ir netaisyklingos karybos iššūkiais.

    Šis atvejis išsiskiria tuo, kad vietoje įprastų prieštankinių raketų ar minų, anot huti, buvo panaudotas nedidelis dronas su palyginti paprastu užtaisu. Tai atspindi platesnę šiuolaikinių konfliktų kryptį, kai santykinai mažomis sąnaudomis siekiama sukelti didelę žalą ar bent jau priversti priešininką keisti taktiką, didinti apsaugą ir riboti technikos naudojimą atvirose pozicijose.

    Ką tai reiškia fronte

    Pastarųjų metų karinė praktika rodo, kad kova su dronais tampa ne mažiau svarbi nei tradicinė oro gynyba. Prieš mažus bepiločius dažnai reikia viso priemonių komplekso: elektroninės kovos, maskuotės, tinklų ir papildomų konstrukcijų ant bokštelių, taip pat aktyviosios apsaugos sistemų.

    Net ir tada, kai sprogmuo nepramuša pagrindinių šarvų, pakanka padegti išorinę įrangą, pažeisti optiką, ryšio priemones ar sukelti gaisrą, kad kovinis vienetas laikinai prarastų efektyvumą. Dėl to tankų pažeidžiamumas iš viršaus vis dažniau laikomas ne pavieniu trūkumu, o sistemine problema, kurią karinės pajėgos priverstos spręsti čia ir dabar.

  • Ukraina pristatė reaktyvinį droną „Alexa Spatium“: žada medžioti „Shahed“ ir grįžti

    Ukraina pristatė reaktyvinį droną „Alexa Spatium“: žada medžioti „Shahed“ ir grįžti

    Naujas ginklas oro gynybai

    Ukrainos gynybos pajėgos pradėjo naudoti „Alexa Spatium“ – Ukrainoje sukurtą bepilotį reaktyvinį perėmėją, skirtą kovai su greitai judančiais oro taikiniais. Apie sistemos įvedimą į tarnybą paskelbė Ukrainos gynybos institucijos, tačiau gamintojas viešai neįvardijamas.

    Šis sprendimas atsirado reaguojant į nuolatines Rusijos atakas klajojančia amunicija ir dronais, kai oro gynybai svarbu ne tik numušti taikinį, bet ir tai padaryti kuo ekonomiškiau. Perėmėjai, kuriuos galima panaudoti pakartotinai, gali sumažinti spaudimą brangesnėms priemonėms.

    Kaip veikia „Alexa Spatium“

    „Alexa Spatium“ varomas turbininiu reaktyviniu varikliu, todėl gali greitai pasiekti taikinį ir reaguoti į staiga pasikeitusią situaciją ore. Skelbiama, kad dronas gali veikti mažame ir vidutiniame aukštyje, taip pat pasižymi didesniu veikimo nuotoliu ir lubomis, kurios svarbios perimant įvairių tipų taikinius.

    Valdymas gali būti vykdomas pagal iš anksto suprogramuotas koordinates arba operatoriui valdant tiesiogiai. Taikinių aptikimui ir nukreipimui naudojami elektrooptiniai ir termoviziniai sprendimai, leidžiantys sekti objektus tiek dieną, tiek naktį ar sudėtingesnėmis oro sąlygomis.

    „Shahed“ medžioklė ir pakartotinis panaudojimas

    Pagrindiniai „Alexa Spatium“ taikiniai įvardijami Rusijos naudojami klajojančios amunicijos tipai, tarp jų ir „Shahed-131“ šeimos dronai bei „Geran“ serija. Ukrainos pusė taip pat nurodo, kad sistema gali būti pritaikoma kovai su žvalgybiniais dronais ir net sraigtasparniais, priklausomai nuo užduoties ir konfigūracijos.

    Vienas svarbiausių sistemos akcentų – ji neturi būti vienkartinė: jei užduoties atlikti nepavyksta, dronas gali sugrįžti į paleidimo vietą ir būti panaudotas dar kartą. Tokia koncepcija mūšio lauke laikoma ypač vertinga, nes leidžia taupyti resursus ir greičiau atkurti pajėgumus po atakų.

    „Sistema sukurta taip, kad galėtų perimti greitus taikinius ore ir, jei reikia, grįžti pakartotiniam panaudojimui“, – sakė Ukrainos gynybos institucijų atstovas.

    Skelbiama, kad dronas yra maždaug 1,5 metro ilgio ir apie 1,7 metro pločio. Jis paleidžiamas nuo mobilios katapultos, o paruošimas naudojimui turėtų trukti kelias minutes, kas svarbu, kai atakos vyksta bangomis ir laikas reakcijai yra ribotas.

    „Alexa Spatium“ korpusas gaminamas iš lengvų kompozitinių medžiagų, kurios didina manevringumą. Tai aktualu perėmimo scenarijuose, kai reikia staigių manevrų ir tikslaus priartėjimo prie taikinio, o įranga turi išlikti pakankamai atspari eksploatacijai lauko sąlygomis.

    Ukrainos pusė taip pat mini galimybę montuoti skirtingų tipų kovines galvutes, priklausomai nuo užduoties. Tokia modulinė logika leidžia pritaikyti sistemą skirtingiems taikiniams, tačiau konkrečios techninės charakteristikos ir efektyvumo duomenys plačiau neskelbiami dėl saugumo.

  • Smūgis „Rosneft“ rafinerijai Rusijoje: paaiškėjo, kokiais FP-1 dronais atakuota

    Smūgis „Rosneft“ rafinerijai Rusijoje: paaiškėjo, kokiais FP-1 dronais atakuota

    Gaisras strateginiame objekte

    Naktį iš rugpjūčio 21 į 22 dieną Rusijoje, Samaros srityje, buvo atakuota viena didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų Novokuibyševske. Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad smūgio vietoje kilo gaisras.

    Novokuibyševsko rafinerija priklauso „Rosneft“ ir yra laikoma strategiškai svarbiu objektu, nes jos produkcija naudojama ir karinėms reikmėms. Tokie smūgiai, pasak Ukrainos pareiškimų, siejami su bandymu mažinti Rusijos degalų ir logistikos pajėgumus.

    Kokie dronai galėjo būti panaudoti

    Apie panaudotą ginkluotę viešai prabilo gamintojas „Fire Point“, nurodęs, kad atakoms prieš rafineriją ir „Ozon“ logistikos centrą Čapajevske buvo naudota jų sukurta platforma FP-1. Tai vienkartinis smogiamasis dronas, skirtas taikiniams toli už fronto linijos.

    FP-1 savo forma labiau primena nedidelį lėktuvą nei įprastą daugiasraigtį droną. Skelbiama, kad jo ilgis siekia apie 3,5 metro, sparnų mostas apie 2,5 metro, o konstrukcijoje naudojamas stūmoklinis variklis su užpakalyje montuojamu propeleriu.

    Nuotolis ir atsparumas trikdymui

    FP-1 startuoja nuo antžeminės paleidimo sistemos, o pradinei įgėjai, kaip skelbiama, pasitelkiamas vienkartinis raketinis greitintuvas. Vėliau skrydį užtikrina vidaus degimo variklis, todėl platforma pritaikyta ilgesniam skrydžiui didesniais atstumais.

    Įvairiuose šaltiniuose nurodoma, kad tokio tipo dronų startinė masė gali siekti apie 200–300 kilogramų, o kovinė galvutė gali būti 60–120 kilogramų. Taip pat minima maždaug 250 kilometrų per valandą sparta, skrydis iki 4 kilometrų aukščio ir iki septynių valandų ore.

    Vienas svarbiausių FP-1 bruožų yra nuotolis, kuris, priklausomai nuo versijos, įvardijamas nuo 1 600 iki 2 700 kilometrų. Tokie parametrai paaiškina, kaip panašios platformos gali pasiekti taikinius giliai Rusijos teritorijoje.

    Teigiama, kad FP-1 naudoja palydovinę ir inercinę navigaciją, o pastaroji leidžia tęsti skrydį net praradus palydovinį signalą. Taip pat minimos priemonės atsparumui trikdymui didinti, įskaitant CRPA tipo anteną ir kitas sistemas.

    Naujesnėse versijose, kaip skelbiama, gali būti diegiama kamera ir automatinio taikinių atpažinimo algoritmai. Tai rodo kryptį, kuria vystomos tolimojo nuotolio smogiamųjų dronų technologijos, kai akcentuojamas autonomiškumas ir atsparumas elektroninei kovai.

    Ekspertų vertinimu, tokie bepiločiai nėra skirti žvalgybai ar koregavimui, o yra vienkartinės smogiamojo tipo platformos. Jų taikiniai dažniausiai yra energetikos, logistikos ir karinei pramonei svarbūs objektai, kurių veiklos sutrikdymas gali turėti ilgalaikį poveikį.

  • Ukrainoje išbandytas „MBF Group“ dronas IRYDA+ X1: skrenda spiečiumi ir smogia iš 24 km

    Ukrainoje išbandytas „MBF Group“ dronas IRYDA+ X1: skrenda spiečiumi ir smogia iš 24 km

    Ukrainoje pasirodė ir bandomas naujos kartos bepilotis orlaivis IRYDA+ X1, kurį kuria ne Ukrainos įmonės. Už projektą atsakinga Lenkijos bendrovė „MBF Group“, o technologinis vystymas siejamas ir su Turkijos partnere „Shark Aviation“.

    Gamintojai skelbia, kad bandymuose pavyko pasiekti du svarbius rezultatus: autonominį skrydį maždaug 24 kilometrų atstumu ir galimybę vienam operatoriui vienu metu prižiūrėti dvi platformas. Tokie bandymai Ukrainoje vertinami kaip ypač reikšmingi, nes ten dronai naudojami realiomis kovos sąlygomis, o grįžtamasis ryšys greitai parodo silpnąsias vietas.

    IRYDA+ X1 priskiriamas lengvų fiksuoto sparno dronų klasei ir naudoja elektrinę pavarą. Konstrukcija modulinė, kad būtų patogiau transportuoti, o startas atliekamas iš rankos, todėl sistemai nereikia sudėtingos paleidimo įrangos.

    Vienas iš akcentuojamų bruožų yra darbas spiečiaus režimu, kai keli dronai gali būti valdomi iš vienos antžeminės stoties. Tokia koncepcija vis dažniau minima šiuolaikiniuose konfliktuose, nes leidžia išplėsti stebėjimo ar smūgio galimybes, apsunkina priešininko oro gynybos ir radioelektroninės kovos užduotis.

    Gamintojo pateikiami parametrai rodo daugiau nei 20 kilometrų veikimo nuotolį, 40–60 minučių skrydžio laiką, 60–80 kilometrų per valandą kreiserinį greitį ir maždaug 100 kilometrų per valandą maksimalų greitį. Naudingoji apkrova siekia apie 300 gramų, o navigacija grindžiama GPS ir inercinės sistemos deriniu.

    Ekspertų vertinimu, toks dronas gali būti pritaikytas smūgiams prieš mobilius taikinius ar veiksmams laikinai okupuotose teritorijose, ypač kai svarbus greitas paleidimas ir koordinuotas kelių platformų valdymas. „MBF Group“ pabrėžia, kad tolesnis vystymas turėtų remtis realiais operaciniais poreikiais, o ne vien demonstraciniais pasirodymais.

    Kitas svarbus projekto etapas numatomas tarptautinėje gynybos pramonės parodoje MSPO 2026 Kielcuose. Oficialus sistemos pristatymas, kaip skelbiama, planuojamas rugsėjo 8 dieną, o bendrovė tikisi ten pradėti konkretesnes derybas su Ukrainos gynybos sektoriaus atstovais.

  • „Tech Robotics“ perka infrastruktūrą Niewiadówe: tai turėtų paspartinti Dronų ginklavimo centrą

    Lenkijos gynybos technologijų bendrovė „Tech Robotics“ paskelbė pasirašiusi preliminarią sutartį dėl svarbios infrastruktūros įsigijimo Niewiadówo miestelyje. Įmonė teigia, kad šis sandoris turėtų paspartinti Dronų ginklavimo centro kūrimą ir plėtrą, stiprinant vietines gamybos galimybes.

    Pagal bendrovės informaciją, įsigyjamas organizuotas turto ir veiklos vienetas apima apie 3,7 hektaro teritoriją bei daugiau nei 10 000 kvadratinių metrų pastatų. Kartu perimama ir dalis įrangos, mašinų bei kitų gamybai reikalingų priemonių, kurios leistų greičiau pereiti nuo planavimo prie realių pajėgumų.

    Nurodoma, kad galutinė sutartis turėtų būti pasirašyta iki 2026 metų gruodžio 18 dienos. Tokia data rodo, jog projektas planuojamas etapais, o didžiausias dėmesys skiriamas ne vien nekilnojamajam turtui, bet ir praktiniam pasirengimui gamybai bei bandymams.

    Kas perkama ir kiek tai kainuoja

    Skelbiama, kad įsigyjamos dvi atskiros nekilnojamojo turto dalys. Viena jų įvertinta apie 1 250 000 eurų, o kita apie 1 820 000 eurų, papildomai taikant pridėtinės vertės mokestį pagal galiojančią tvarką.

    Bendra sandorio logika, kaip akcentuoja bendrovė, yra ne „plika“ plėtra, o jau egzistuojančio pramoninio potencialo panaudojimas. Tokiu būdu mažinamas laikas, kurio įprastai prireikia naujai gamybos bazei sukurti nuo nulio.

    Dronų ginklavimas tampa atskira kryptimi

    „Tech Robotics“ teigimu, Niewiadówe kuriamas centras turėtų apimti visą grandinę: nuo projektavimo ir integravimo darbų iki testavimo ir gamybos. Praktikoje tai reikštų siekį turėti vienoje vietoje sutelktas kompetencijas, kurios reikalingos bepiločių sistemų ginklavimui.

    Projektas siejamas su partneryste, kurioje numatomas „Tech Robotics“ technologinis indėlis ir ZSP Niewiadów patirtis amunicijos bei sprogstamųjų medžiagų srityje. Bendrovės pabrėžia, kad tokie deriniai tampa vis svarbesni, augant bepiločių panaudojimui tiek gynybos, tiek kovinėse užduotyse.

    „Norime sukurti Lenkijoje pilnus pajėgumus, susijusius su bepiločių sistemų ginklavimu: nuo projektavimo ir integracijos iki bandymų ir gamybos“, – sakė Piotr Gniadek.

    Birželį taip pat pranešta apie specialios paskirties įmonės „Niewiadów Warhead Systems“ įsteigimą. Jos veikla siejama su specializuotų kovinių galvučių kūrimu ir gamyba bepilotėms platformoms, taip pat sprendimais, skirtais mokymui ir treniruotėms.

    Kodėl tai aktualu gynybos pramonei

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija sparčiai plėsti vietines gynybos gamybos grandines, kad būtų mažinama priklausomybė nuo importo ir greičiau reaguojama į paklausą. Bepiločių platformos tapo viena greičiausiai augančių sričių, o ginklavimo komponentai bei galvutės laikomos kritine dalimi.

    „Tech Robotics“ yra technologijų bendrovė, dirbanti su bepilotėmis sausumos ir oro platformomis, taip pat kurianti mokymo sistemas. Įsigyjama infrastruktūra Niewiadówe, kaip teigiama, turėtų tapti praktiniu pagrindu veiklos mastelio didinimui ir naujų sprendimų diegimui.

  • JT humanitarinės pagalbos vadovas: Rusijos dronai Chersone kelia grėsmę civiliams ir gelbėtojams

    JT humanitarinės pagalbos vadovas: Rusijos dronai Chersone kelia grėsmę civiliams ir gelbėtojams

    Įspėjimas po vizito Chersone

    Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos vadovas Tomas Fletcheris perspėjo, kad intensyvėjantys Rusijos dronų išpuoliai prieš civilius ir pagalbos darbuotojus tampa viena didžiausių kliūčių humanitarinėms operacijoms Ukrainoje. Pasak jo, nuolatinė smūgių grėsmė tiesiogiai mažina galimybes saugiai pasiekti žmones, kuriems pagalba būtina.

    Su naujienų agentūra „Associated Press“ jis kalbėjo po vizito į pietinį Chersoną. Miestas yra vienas labiausiai pažeidžiamų taškų, nes Dnipro upė čia tapusi faktine fronto linija.

    „Vizitas į Chersoną buvo išties šiurpus ir aiškiai parodė, kokie pavojai mūsų laukia“, – sakė Tomas Fletcheris.

    Pasak JT pareigūno, rytinį Dnipro krantą kontroliuoja Rusijos pajėgos, o vakarinį – Ukraina. Iš kito kranto nuolat naudojami žvalgybiniai ir sprogmenis nešantys dronai, kurie taikosi į civilius, automobilius ir net viešąjį transportą.

    Fletcheris pabrėžė, kad ši taktika veikia ne tik kaip karinis spaudimo įrankis, bet ir kaip kasdienį gyvenimą paralyžiuojantis veiksnys. Dronų grėsmė skatina gyventojus riboti judėjimą, o kai kuriose vietovėse apsunkina ir būtinojo aprūpinimo organizavimą.

    Rizika pagalbos darbuotojams didėja

    JT humanitarinės pagalbos vadovas teigė, kad dronų keliama rizika vis labiau paliečia ir humanitarines organizacijas. Pagal tarptautinę humanitarinę teisę pagalbos darbuotojai ir aiškiai pažymėtas transportas turi būti saugomi, tačiau, anot Fletcherio, fiksuojami atvejai, kai smūgiai vis tiek kliudo pažymėtas humanitarines transporto priemones.

    Tokios aplinkybės, pasak jo, tiesiogiai riboja, ką organizacijos gali padaryti vietoje. Kuo didesnė rizika, tuo daugiau laiko ir resursų tenka skirti maršrutų planavimui, apsaugos priemonėms bei operacijų atidėjimui.

    „Dronai kelia realią grėsmę ne tik civiliams, bet ir humanitarams, kurie čia yra tam, kad juos apsaugotų“, – sakė Tomas Fletcheris.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į vietos organizacijų pažeidžiamumą. Pasak Fletcherio, daugiau nei du trečdaliai veiklų, finansuojamų per Ukrainos humanitarinį fondą, įgyvendinamos vietos grupių, kurios neretai dirba arčiausiai fronto ir turi mažiausiai apsaugos resursų.

    Fletcheris teigė girdintis aiškų signalą iš vietinių partnerių, kad jie nesijaučia pakankamai apsaugoti. Tai, jo vertinimu, tampa ne tik humanitariniu, bet ir veiklos tęstinumo klausimu, nes vietos organizacijų sustojimas reikštų pagalbos grandinės spragas.

    Finansavimo spaudimas ir artėjanti žiema

    JT pareigūnas nurodė, kad Ukrainai šiais metais prioritetiniam humanitariniam atsakui reikia daugiau nei 1,7 milijardo eurų. Vienu didžiausių artėjančių iššūkių jis įvardijo žiemą, nes atakos prieš civilinę infrastruktūrą gali palikti milijonus žmonių pažeidžiamus šalčio metu.

    Žalos rizika, pasak jo, susijusi su elektros, vandens ir dujų sistemomis. Tokie smūgiai gali sukelti ilgalaikius sutrikimus, o jų padariniai žiemą ypač greitai virsta humanitarine krize.

    „Gyvename labiau transakciniame ir, sakyčiau, labiau savanaudiškame pasaulyje“, – sakė Tomas Fletcheris.

    Fletcheris pripažino, kad lėšų rinkimas humanitarinėms operacijoms tampa vis sudėtingesnis, nes valstybės daugiau išlaidų nukreipia gynybai ir vidaus prioritetams. Dėl to JT, jo teigimu, turi aiškiau įrodyti, kad riboti mokesčių mokėtojų pinigai naudojami efektyviai ir strategiškai.

    Jis taip pat priminė platesnį kontekstą: JT pastaruoju metu visame pasaulyje siaurina humanitarinius prioritetus dėl mažėjančio donorų finansavimo. Ukrainos planas, pasak Fletcherio, palyginti yra finansuojamas geriau nei daugelis kitų krizių, tačiau net ir pilnas finansavimas padengtų tik dalį poreikių.

    Smurtas prieš humanitarus – pasaulinė tendencija

    Fletcheris rėmėsi JT vertinimu, kad pernai smurtą patyrė 907 pagalbos darbuotojai, o per trejus metus žuvo daugiau nei 1 000 humanitarų. Jo teigimu, tokie skaičiai rodo ne pavienius incidentus, o ryškią ir pavojingą tendenciją.

    Pasak JT pareigūno, atsakomybės klausimas neturėtų apsiriboti vien tiesioginiais vykdytojais. Jis pabrėžė, kad svarbu tirti ir sprendimų grandinę, įskaitant tuos, kurie davė nurodymus ir organizavo atakas.

    „Noriu matyti tyrimus ne tik dėl to, kas paleido ginklą, bet ir dėl žmonių, kurie valdė droną“, – sakė Tomas Fletcheris.

  • Iš civilinės rinkos į gynybą: kokių sertifikatų ir kontrolės prireiks, kad kariuomenė pirktų

    Augant gynybos finansavimui Europoje, vis daugiau civilinio sektoriaus įmonių svarsto tiekti produktus ir paslaugas kariuomenei. Tačiau gynybos rinka nėra paprastas naujas pardavimo kanalas – dažniausiai tai reiškia visos organizacijos teisinę, procesų ir infrastruktūros transformaciją.

    Su šia realybe susiduria technologijų ir inžinerijos bendrovės, kurias vilioja sparčiai auganti paklausa: nuo dronų, jutiklių ir programinės įrangos iki kibernetinio saugumo sprendimų. Norint tapti patikimu tiekėju, neužtenka inovatyvaus produkto – būtina įrodyti atitiktį ir pasirengimą dirbti pagal griežtas taisykles.

    Kas iš tiesų keičiasi įmonėje

    Pirmasis barjeras dažnai yra teisinė aplinka: gynybos tiekimas susijęs su licencijomis, eksporto kontrolės reikalavimais, informacijos apsauga ir rizikų valdymu. Praktikoje tai reiškia, kad atitiktis tampa ne formalumu, o kasdienio valdymo pagrindu, už kurį atsakomybę prisiima ir vadovybė.

    Įmonėms tenka įsivertinti, ar jų produktai nepatenka į dvejopo naudojimo kategoriją, kai civilinės technologijos gali būti pritaikomos kariniams tikslams. Dronai, algoritmai, jutikliai, ryšio sprendimai ar kibernetinio saugumo įrankiai gali būti laikomi jautriais ir reikalauti papildomo klasifikavimo bei kontrolės.

    Kokybės kultūra: reikia įrodymų

    Gynybos sektoriuje galioja kitokia kokybės logika: „veikia“ nėra pakankamas argumentas. Tiekėjai turi pateikti patikrinamą įrodymų grandinę – dokumentuotus procesus, atsekamumą, testavimo rezultatus, komponentų kilmę ir pakeitimų valdymą per visą produkto gyvavimo ciklą.

    Todėl įmonės diegia sertifikuotas kokybės vadybos sistemas ir prisitaiko prie NATO standartų, kurie apima tiek gamybą, tiek programinės įrangos kūrimą, tiek tiekimo grandinės saugumą. Tai dažnai reikalauja naujų vidinių procedūrų, auditų, darbuotojų patikrų, specialių patalpų ar informacinių sistemų, skirtų jautriai informacijai.

    „Didžiausias netikėtumas buvo ne technologija, o organizacinių pokyčių mastas ir tai, kad svarbiausi sprendimai turi būti priimami dar gerokai prieš pirmą sutartį“, – sakė „Spyrosoft Solutions“ vadovas Witoldas Lederis.

    Kodėl svarbu pasiruošti iš anksto

    Ekspertai pabrėžia, kad dažna civilinių įmonių klaida – manyti, jog jei jos negamina ginklų, reguliavimas jų neliečia. Tačiau gynybos ekosistemoje reikšminga ne tik galutinis produktas, bet ir jo panaudojimo scenarijai, tiekimo grandinės patikimumas bei duomenų apsauga.

    Rinkai augant, daugėja iniciatyvų, kurios bando suvienodinti ir „išversti“ išsibarsčiusią informaciją į praktinius žingsnius. Tokie gidai dažniausiai pateikia pasirengimo žemėlapį ir kontrolinius klausimus, padedančius vadovybei įsivertinti, ar įmonė jau pasirengusi pereiti nuo civilinių projektų prie gynybos užsakymų.

    Šis požiūris atspindi platesnę tendenciją: valstybės atsparumą vis dažniau lemia ne pavieniai sprendimai, o brandus technologinis ir pramoninis pagrindas. Dėl to gynybos sektorius vis aktyviau atsiveria civilinėms inovacijoms, tačiau kartu kelia aukštesnę kartelę atsakomybei, atitikčiai ir įrodymams.