CP v2

Tag: Dronai

  • Muskas keičia poziciją: „SpaceX“ „Starlink“ gali atverti kelią Ukrainos smūgiams Rusijoje

    Muskas keičia poziciją: „SpaceX“ „Starlink“ gali atverti kelią Ukrainos smūgiams Rusijoje

    Pranešama, kad Elonas Muskas neprieštarauja, jog Ukraina naudotų „Starlink“ ryšį turinčius dronus smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje. Vis dėlto, kaip akcentuojama, galutinis sprendimas laikomas politiniu ir siejamas su JAV administracijos pozicija.

    Pasak publikacijų, Ukraina jau kurį laiką siekia aiškesnio leidimo operacijoms, kurios leistų taikytis į objektus maždaug iki 200 kilometrų Rusijos gilumoje. Kijevas argumentuoja, kad taip būtų galima greičiau aptikti ir sunaikinti mobilius raketų paleidimo įrenginius dar prieš atakas.

    Ryšys, kurio sunku užslopinti

    Karinės technologijos ekspertai pabrėžia, kad palydovinis internetas suteikia stabilesnį valdymo kanalą ir vaizdo perdavimą iki pat smūgio momento. Tai ypač svarbu, kai elektroninės kovos priemonėmis bandoma trikdyti dronų ryšį ir navigaciją.

    Šiuo metu „SpaceX“ yra ribojusi „Starlink“ veikimą virš suverenios Rusijos teritorijos, o terminalai dažniausiai naudojami Ukrainoje, įskaitant ir okupuotas teritorijas. Dėl to bet koks apribojimų pakeitimas turėtų tiesioginę įtaką veiksmų geografijai.

    Kijevo argumentas: mažinti spaudimą oro gynybai

    Ukraina teigia, kad galimybė smogti paleidimo įrenginiams ir sandėliams dar prieš raketų paleidimą galėtų sumažinti spaudimą oro gynybai. Pastaraisiais mėnesiais išryškėjo iššūkiai dėl perėmėjų atsargų ir suintensyvėjusių Rusijos atakų, ypač balistinėmis raketomis.

    „Mums svarbu ne tik numušti raketas ore, bet ir sumažinti patį paleidimų skaičių“, – sakė Ukrainos pareigūnų poziciją perteikiantys šaltiniai.

    Neaiškumas išlieka

    Viešojoje erdvėje pateikiamos skirtingos interpretacijos, ar Muskas iš tiesų suteikia žalią šviesą, ar tik nurodo, kad sprendimą turi priimti Vašingtonas. Minima, kad ankstesnėse diskusijose buvo nesusipratimų dėl to, kas ir kokiu lygiu turi patvirtinti tokių operacijų leidimą.

    Kontekstą papildo ir tai, kad anksčiau buvo fiksuoti atvejai, kai „Starlink“ prieinamumas tapo geopolitinių ginčų objektu. Tai sustiprina nuomonę, kad palydovinis internetas kare tapo ne tik technologine, bet ir politine priemone.

  • Maskvos grasinimai: Rusija ruošia plataus masto smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai

    Maskva viešai praneša apie rengiamą naują plataus masto smūgių bangą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Tokie pareiškimai skamba tęsiantis kasdieniams apšaudymams, kurie Ukrainoje sukelia aukų ir didina spaudimą civilinei infrastruktūrai.

    Rusijos gynybos ministerija savo pareiškimuose tvirtina, kad galimi smūgiai būtų atsakas į Ukrainos atakas prieš Rusijos civilinę ir energetikos infrastruktūrą. Ukrainos institucijos šiuos grasinimus vertina kaip bandymą pateisinti naujus smūgius ir dar labiau išbalansuoti šalies energijos sistemą.

    Ukrainos oro pajėgos skelbia, kad per pastarąją parą Rusija atakavo Ukrainą, panaudodama dvi balistines raketas „Iskander-M“ ir 130 dronų, iš kurių 125 buvo numušti. Tokie skaičiai rodo, kad bepiločiai ir raketos išlieka pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama nualinti oro gynybą ir suduoti smūgius infrastruktūrai.

    Per naktinę ataką prieš Kyjivo apylinkes, Bučos rajone, žuvo mažiausiai 37 žmonės, dar 42 buvo sužeisti. Tai vienas kruviniausių pastarojo meto smūgių, pabrėžiantis, kad taikiniais tampa ne tik energetikos objektai, bet ir gyvenamosios teritorijos.

    Praėjusią žiemą analogiška Rusijos taktika jau buvo sukėlusi ilgalaikius elektros ir šilumos tiekimo sutrikimus daugelyje Ukrainos miestų, įskaitant Kyjivą. Tuomet buvo apgadinta ar sunaikinta dalis elektros gamybos ir perdavimo infrastruktūros, o remonto darbai dažnai vykdavo nuolatinių atakų rizikos sąlygomis.

    Energetikos infrastruktūros puolimas turi platesnį tikslą nei vien momentinis tiekimo sutrikdymas: smūgiai transformatorinėms, skirstykloms ir gamybos pajėgumams gali sukelti grandinines avarijas tinkle. Artėjant šaltajam sezonui, tokios atakos didina riziką, kad sutrikimai palies ne tik buitinius vartotojus, bet ir pramonę bei kritines paslaugas, įskaitant vandentiekį, ryšius ir sveikatos apsaugą.

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais didina oro gynybos priemonių tankį ir prašo partnerių papildomų sistemų, kad būtų apsaugoti energetikos objektai. Vis dėlto masinės dronų atakos ir balistinių raketų grėsmė reiškia, kad net aukštas numušimo rodiklis ne visada eliminuoja žalą, nes pakanka kelių prasprūdusių smūgių, kad būtų išjungti svarbūs mazgai.

  • Kachovkos tvenkinio dugne sužėlė džiunglės: kodėl ši teritorija dabar ypač pavojinga fronte

    Po 2023 metais susprogdintos Kachovkos hidroelektrinės užtvankos buvusio Kachovkos vandens telkinio vietoje susiformavo visai kitoks kraštovaizdis, kuris keičia sąlygas tiek gamtai, tiek karo veiksmams. Ten, kur anksčiau buvo platus vandens plotas, dabar driekiasi smėlio salos, užmirkusios pievos, nendrynai ir sparčiai tankėjantys krūmynai.

    Ukrainos mokslininkai ir vietos žurnalistai fiksuoja, kad augmenija čia plinta itin greitai: minimi šimtai augalų rūšių, o kai kur susidaro ištisinės, sunkiai praeinamos gluosnių ir krūmų juostos. Kariai tokį reljefą lygina su džiunglėmis, nes orientuotis sudėtinga, o matomumas vietomis siekia vos kelis metrus.

    Tanki augmenija sukuria natūralų „stogą“, todėl dienos metu dronams ir kitoms žvalgybos priemonėms sunkiau pastebėti žmonių ar technikos judėjimą. Dėl to dažniau remiamasi šiluminiais vaizdais, o kontaktas su priešu neretai įvyksta tik labai arti.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra gruntas: buvusio telkinio dugne smėlis, dumblas ir užpelkėjusios vietos apsunkina judėjimą, ypač sunkesnei technikai. Tai riboja šarvuotos technikos panaudojimą ir apsunkina logistiką, kai atsargas ar sužeistuosius tenka gabenti pėsčiomis arba mažomis grupėmis.

    Teritorijoje išlieka vienas pavojingiausių karo „palikimų“: minos ir nesprogę sprogmenys. Kai augmenija uždengia dirvos paviršių, aptikti užminuotas zonas tampa gerokai sudėtingiau, o išminavimo darbai reikalauja daugiau laiko ir kelia didesnę riziką.

    Dėl to klasikinė apkasų sistema tokiose vietose dažnai tampa nepraktiška: bandant kasti įtvirtinimus galima greitai pasiekti vandenį, o tankūs krūmynai riboja ir matomumą, ir manevrą. Tokiose sąlygose daugiau lemia mažų pėstininkų grupių veiksmai, artimos distancijos susidūrimai ir atsargus judėjimas.

    Ekologiniu požiūriu teritorija virsta dideliu nauju gamtiniu masyvu: po vandens nuslūgimo atsiveria milžiniški plotai, kuriuose formuojasi šlapynės ir savaiminiai miškai. Kai kurie Ukrainos mokslininkai yra viešai kėlę idėją, kad ateityje ši zona galėtų tapti reikšminga saugoma teritorija, tačiau karo sąlygos ir užterštumas sprogmenimis tokias diskusijas stumia į antrą planą.

    Kol vyksta karas, buvusio Kachovkos vandens telkinio dugnas išlieka sudėtinga ir sunkiai prognozuojama erdvė. Gamtos atsigavimas čia vyksta greitai, bet kartu jis sukuria naują, itin pavojingą reljefą, kuriame žmones, techniką ir minas paslepia tanki augmenija.

  • Zelenskis įvardijo tikslą: iki 1 000 ukrainiečių dronų smūgių per dieną į taikinius Rusijoje

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi paskelbė nurodęs kariuomenei reikšmingai didinti tolimojo nuotolio dronų atakų intensyvumą prieš taikinius Rusijoje. Jo teigimu, siekiama pasiekti 1 000 bepiločių smūgių per dieną, kai dabar vidurkis esą siekia apie 300.

    Pasak Zelenskio, toks tempas yra realus tikslas, jei bus nuosekliai didinama gamyba, spartinamas dronų tiekimas į dalinius ir gerinama operacijų logistika. Kartu tai signalas, kad Ukraina sieks perkelti karo kaštus į agresoriaus užnugarį ir nuolat trikdyti Rusijos kariuomenės aprūpinimą.

    „Užduotis yra aiški: 1 000 dronų tolimojo nuotolio smūgiams per dieną prieš Rusiją. Dabar jų yra apie 300, turi būti daugiau“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos vadovas pabrėžė, kad šis klausimas aptartas susitikime su karine vadovybe. Tarp prioritetų liko ir gynyba nuo Rusijos bepiločių atakų prieš Ukrainą, įskaitant „Shahed“ tipo dronus, kurie pastaraisiais mėnesiais dažnai naudojami smūgiams į energetikos, pramonės ir civilių infrastruktūros objektus.

    Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje pastaruoju metu dažniausiai siejami su degalų ir energetikos infrastruktūra, taip pat logistikos grandinėmis, kurios gali būti naudojamos kariuomenės tiekimui. Kyjivas argumentuoja, kad tokie objektai prisideda prie Rusijos karo veiksmų tęstinumo, todėl laikomi teisėtais kariniais taikiniais, nors Maskva tokius smūgius vadina eskalacija.

    Kariniai analitikai atkreipia dėmesį, kad 1 000 dronų per dieną tikslas reikštų naują mastą tiek gamybos, tiek valdymo prasme. Tam reikėtų ne tik didesnio bepiločių skaičiaus, bet ir patikimų ryšių, žvalgybos duomenų, elektroninės kovos sprendimų bei pakankamos operatorių parengties, nes Rusija stiprina oro gynybą ir trukdymo priemones.

  • Rusijos „Geraň-4“ dronas nuskriejo 960 km: Ukraina įspėja, kad tokio nuotolio dar nebuvo

    Rusijos „Geraň-4“ dronas nuskriejo 960 km: Ukraina įspėja, kad tokio nuotolio dar nebuvo

    Rekordinis skrydis per Ukrainą

    Ukrainos stebėsenos kanalai ir OSINT analitikai pranešė apie, jų teigimu, rekordinį Rusijos reaktyvinio „Geraň-4“ tipo drono skrydį. Skelbiama, kad per vieną ataką jis galėjo įveikti apie 960 kilometrų, o tai būtų didžiausias iki šiol viešai fiksuotas šios klasės dronų nuotolis.

    Pasak skelbiamų duomenų, dronas esą pakilo iš poligono Gvardijske Kryme ir pasiekė Torčyno apylinkes. Stebėtojai nurodo, kad maršrutas galėjo driektis virš kelių Ukrainos sričių, o vėliau krypti į vakarus.

    Ukrainos oro gynybą stebintys šaltiniai taip pat mini konkretų aptikimo laiką Volynėje ankstyvą rytą. Jei šie duomenys pasitvirtintų, tai reikštų, kad Rusijos naudojami reaktyviniai „Shahed“ šeimos analogai įgauna naują operacinį gylį.

    Kodėl didesnis nuotolis keičia situaciją

    Kariniai analitikai jau anksčiau pabrėžė, kad Rusijos susitarimai su Iranu dėl „Shahed“ platformos leido Maskvai ne tik įsigyti dronų, bet ir perimti technologijas bei plėsti gamybą. Dėl to Rusija palaipsniui kuria ir modernizuoja savo versijas, Ukrainoje dažniausiai vadinamas „Geraň“.

    Ukrainos pusė pastaraisiais mėnesiais vis dažniau akcentuoja, kad naujesni „Geraň“ variantai gali būti greitesni ir sunkiau perimami. Skelbta, kad kai kurios modifikacijos, siejamos su reaktyviniais varikliais, gali pasiekti daugiau nei 300 kilometrų per valandą greitį, o atskirais atvejais minima ir gerokai didesnė riba.

    Tokia dinamika didina spaudimą Ukrainos priešdroninei gynybai, nes dalis perėmimo sprendimų buvo taikyti lėtesniems, stūmoklinius variklius turintiems dronams. Augant greičiui, perėmėjams ir oro gynybos grandinei lieka mažiau laiko reakcijai, o atakos „langas“ trumpėja.

    Kas gali didinti veikimo spindulį

    Ukrainos analitikų vertinimu, deklaruojamas tokio tipo dronų nuotolis dažnai minimas maždaug 550–850 kilometrų ribose, priklausomai nuo konfigūracijos ir šaltinio. Vis dėlto pažymima, kad skrydis didesniame aukštyje, pavyzdžiui, 5–7 kilometrų, teoriškai gali reikšmingai pagerinti aerodinaminį efektyvumą ir padidinti nuotolį.

    Kartu aukštesnis skrydis turi akivaizdžią kainą: didėja tikimybė būti aptiktam radarais. Tačiau masinių atakų logikoje net ir didesnis aptikimas ne visada reiškia patikimą neutralizavimą, nes dalis taikinių gali praslysti dėl perkrovos, šaudmenų trūkumo ar riboto perėmėjų skaičiaus.

    Jei reaktyviniai „Geraň“ iš tiesų gali stabiliai skristi tolimais maršrutais, tai reikštų didesnę grėsmę platesnei Ukrainos teritorijai, įskaitant regionus, kurie anksčiau buvo laikomi mažiau pasiekiamais. Stebėtojai tokią tendenciją sieja su Rusijos pastangomis prisitaikyti prie Ukrainos oro gynybos ir ieškoti naujų atakos profilių.

  • „Saab“ parodė A3 droną: žada viršgarsinį, sunkiai aptinkamą ir pigesnį už „Gripen“

    „Saab“ parodė A3 droną: žada viršgarsinį, sunkiai aptinkamą ir pigesnį už „Gripen“

    A3 – ateities kovinės aviacijos dalis

    Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ pristatė A3 koncepcinį bepilotį orlaivį, kuriamas kaip Autonomous Collaborative Platform (ACP) programos dalis. Ši programa įeina į platesnį Švedijos projektą, skirtą ateities kovinio lėktuvo koncepcijai ir naujos kartos oro kovos sprendimams.

    Pagal pateikiamą viziją A3 turėtų būti pajėgus skristi viršgarsiniu greičiu, turėti sumažinto aptinkamumo konstrukciją ir pakankamai vietos vidinėms degalų bei ginkluotės talpykloms. Tokie sprendimai svarbūs siekiant didesnio veikimo nuotolio ir mažesnio radarinio matomumo.

    Du technologijų demonstratoriai jau kuriami

    A3 nėra vienintelis projekto elementas. „Saab“ jau dirba prie dviejų technologijų demonstratorių A1 ir A2, kurių plėtrą finansuoja Švedijos gynybos ministerija, o dabartinė darbų sutartis galioja iki 2030 metų.

    Numatoma, kad A1 pirmą kartą pakils per artimiausius 15 mėnesių. Jis turėtų naudoti „GE Aerospace“ F414 variklį, žinomą ir iš naikintuvų „Saab Gripen E/F“, o pačio demonstratoriaus tikslas – parodyti, kad įmanoma sukurti ir eksploatuoti sumažinto aptinkamumo bepilotį orlaivį.

    „A1 pirmiausia skirtas patikrinti mūsų gebėjimą sukurti ir valdyti sumažinto aptinkamumo bepilotį orlaivį, o ne iš karto bandyti kovinę ginkluotę“, – teigiama projekto logikoje, kurią akcentuoja programos aprašymai.

    Kada realu pamatyti A3 ore

    „Saab“ nurodo, kad A1 etape neplanuojami bandymai, susiję su ginkluotės numetimu ar paleidimu. Tikėtina, kad tokiems tikslams labiau tiktų antrasis demonstratorius A2, kuriame, be ginkluotės integracijos bandymų, turėtų būti tikrinami ir nauji jutikliai bei medžiagos.

    Koncepcija grindžiama tuo, kad bepilotis orlaivis veiktų kaip komandinio darbo elementas greta pilotuojamų naikintuvų, pavyzdžiui, papildydamas „Gripen E“ pajėgumus. Tokia kryptis atitinka vis dažniau NATO šalyse aptariamą modelį, kai pilotuojamas lėktuvas tampa tinklo centru, o bepilotės platformos perima dalį rizikingų užduočių.

    Kol kas nėra paskelbta apie kontraktą, kuris ACP programą aiškiai nukreiptų į serijinę A3 gamybą. Vis dėlto nurodoma, kad jei Švedijos ginkluotosios pajėgos paremtų tolesnę plėtrą, A3 pirmojo skrydžio būtų galima tikėtis 2030-ųjų pradžioje, o pirminės operacinės parengties – maždaug dešimtmečio viduryje.

    „Saab“ taip pat vertina, kad ACP sistemos gyvavimo ciklo kaina galėtų siekti apie trečdalį „Gripen“ sistemos išlaidų. Jei tokie skaičiavimai pasitvirtintų, tai sustiprintų argumentą, kodėl bepilotės platformos vis dažniau laikomos būdu didinti pajėgumus neprilyginant jų kaštų pilotuojamai aviacijai.

  • Tajvanas spartina dronų gamybą: parlamentas patvirtino iki 7 mlrd. eurų programą gynybai

    Tajvano parlamentas patvirtino šešerių metų dronų gamybos programą, kuri turi sustiprinti salos gynybą augant Kinijos kariniam spaudimui. Pagal įstatymą nustatytas maksimalus išlaidų limitas siekia 240 mlrd. Taivano dolerių, tai yra apie 7 mlrd. eurų, su galimybe sumą didinti prireikus.

    Sprendimas siejamas su vadinamąja asimetrinės gynybos kryptimi, kai prioritetas teikiamas pigesnėms, greitai gaminamoms ir masiškai naudojamoms priemonėms. Dronai laikomi viena svarbiausių šiuolaikinio karo priemonių, nes jie leidžia vykdyti žvalgybą, taikyti smūgius ir sekti taikinius mažesnėmis sąnaudomis.

    Kas koordinuos programą?

    Įstatyme numatyta, kad už programos įgyvendinimą pagrindinį vaidmenį turės Ekonomikos ministerija, o Gynybos ministerija bus atsakinga už karinių pirkimų ir ginkluotės reikalavimų dalį. Tokia schema parinkta siekiant greičiau įtraukti vietos pramonę ir supaprastinti tiekimo grandines.

    Įgyvendinant programą taip pat planuojama derinti klausimus, susijusius su bandymų infrastruktūra, kibernetiniu saugumu, vietinės gamybos apimtimis ir kritinių technologijų importu. Pastarieji aspektai tampa vis svarbesni, nes dronų sistemose itin reikšmingi ryšio kanalai, navigacija, valdymo programinė įranga ir atsparumas trikdymui.

    Kam reikalingi dronai ir kokie jie būtų?

    Programa orientuota į kelių tipų bepiločius: žvalgybinius, smogiamuosius ir, kaip skelbiama, taip pat galimus bepiločius paviršinius aparatus jūrai. Tikslas – padidinti atgrasymo pajėgumą ir sukurti galimybę greitai kompensuoti nuostolius, jei konfliktas tęstųsi ilgiau nei kelias dienas.

    Tajvanui tai ypač aktualu dėl geografinės padėties ir priklausomybės nuo jūrinių tiekimo maršrutų, o taip pat dėl to, kad Kinija laiko demokratiškai valdomą salą savo teritorija ir nėra atmetusi jėgos panaudojimo scenarijaus. Dronų plėtra šiuo atveju vertinama kaip būdas sustiprinti stebėjimą aplink salą ir didinti kainą bet kokiai eskalacijai.

    Ekspertai pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad bepiločių sistemų efektyvumą lemia ne tik pačių aparatų skaičius, bet ir jų integracija į bendrą gynybos sistemą. Tam reikalingi patikimi ryšio tinklai, atsarginiai valdymo kanalai, mokymai ir aiški logistika, užtikrinanti greitą remontą bei komponentų tiekimą.

  • Ateities karus lems dronai ir DI: kodėl technologijos įstringa „mirties slėnyje“ prieš patekdamos į kariuomenę

    Karas Ukrainoje ryškiai parodė, kad mūšio lauke vis dažniau lemia ne pavienė ginkluotė, o technologijų visuma: dronai, autonominės sistemos, palydovinė žvalgyba, atsparus ryšys ir greita duomenų analizė. Tačiau vien naujų platformų pirkimas savaime negarantuoja pranašumo, jei kariuomenė nesugeba jų greitai išbandyti, integruoti ir pritaikyti realioms operacijoms.

    Ekspertai šį etapą dažnai vadina „mirties slėniu“: kai sprendimas jau turi prototipą ar demonstruoja potencialą, bet iki serijinio diegimo ir realios kovinės vertės neprieinama. Būtent čia svarbiausia tampa ne technologijos naujumas, o institucijų gebėjimas sutrumpinti kelią nuo poreikio iki veikiančios sistemos.

    Kas šiandien duoda pranašumą

    Karo technologijų kryptis keičiasi: pranašumas vis dažniau kuriamas jungiant sensorius, ryšio tinklus, duomenų apdorojimą ir sprendimų paramą. Dronai bei autonominės platformos tampa masinio panaudojimo priemone, o palydoviniai duomenys ir skaitmeninis mūšio lauko vaizdas leidžia greičiau aptikti taikinius ir trumpinti laiką nuo informacijos gavimo iki veiksmų.

    „Kariuomenė kariauja ne vien karinėmis technologijomis. Vis dažniau ji pasitelkia civilines technologijas, jas adaptuoja ir mokosi pritaikyti tam, kas vyksta mūšio lauke“, – sakė generolas majoras Mariusz Chmielewski.

    Praktikoje tai reiškia, kad svarbūs tampa ne tik ginklai, bet ir jų „skaitmeninis sluoksnis“: programinė įranga, duomenų mainai, atsparumas trikdymui, kibernetinis saugumas ir gebėjimas greitai atnaujinti sprendimus. Moderni sistema turi veikti ir tada, kai ryšys nutrūksta, GNSS signalas trikdomas, o priešininkas aktyviai siekia „aptemdyti“ informacinę aplinką.

    Kodėl neužtenka nupirkti

    Didžiausias iššūkis šiandien dažnai yra ne pats įsigijimas, o pavertimas pilna kovine geba. Tam reikalingi mokymai, doktrina, integracija su turimomis sistemomis, logistika, infrastruktūra ir nuolatiniai bandymai, nes sparčiai kintančios technologijos greitai sensta.

    „Galima nupirkti geriausią sistemą ir taip ir neįgyti gebos, jei organizacijos struktūra, kompetencijos ir kultūra nesikeičia“, – sakė daktarė Karolina Grenda.

    Todėl kariuomenėms vis svarbesnė tampa iteracijų sparta: kaip greitai surenkamas grįžtamasis ryšys iš naudotojų, kaip greitai gamintojas ar integratorius gali pakeisti programinę įrangą, ir kaip greitai nauja versija vėl patenka į bandymus. Šis ciklas, trunkantis mėnesius, o ne metus, gali nusverti net ir didesnius priešininko resursus.

    „Mirties slėnis“: kur technologijos stringa

    Įprasta kliūtis tarp laboratorijos ir kariuomenės yra tarpinė brandos fazė, kai sprendimas jau veikia ribotomis sąlygomis, bet dar nėra pasirengęs masinei gamybai ir naudojimui. Tokiu metu sprendimus stabdo atsakomybės išskaidymas, ilgi pirkimų ir sertifikavimo procesai, sunkiai suderinami reikalavimai ir ribotos galimybės testuoti „kaip kare“.

    „Svarbiausia geba šiandien yra integravimo, eksperimentavimo ir technologijų mastelio didinimo greitis. Valstybė, kuri per kelis mėnesius nuo problemos atpažinimo pereina prie bandymo su naudotoju ir diegia kitą sprendimo versiją, gali įgyti pranašumą prieš veikiančią daugiametėmis ciklais“, – sakė kibernetinio saugumo ekspertas Wojciechas Górecki.

    Prie „mirties slėnio“ prisideda ir tai, kad šiuolaikinės technologijos turi būti diegiamos kaip ekosistema. Pavienis dronas ar atskiras sensorius nėra lemiamas, jei nėra patikimo ryšio, duomenų fuzijos, valdymo grandinės, atsparumo trikdymui ir aiškaus taktinių vienetų parengimo.

    Galiausiai, net pažangiausios sistemos nekompensuos žmogiškojo faktoriaus spragų. Todėl investicijos į kompetencijas, mokymą ir specialistų pritraukimą tampa tokios pat svarbios kaip ir investicijos į platformas, nes ateities karuose laimi ne vien turintys daugiau technikos, o tie, kurie greičiausiai mokosi ir prisitaiko.

  • Odesos srityje nufilmuotas mažasis sakalas kobiukas: jo vardu pavadintas dronas perėmėjas

    Odesos srityje, Tuzlų limanų nacionalinio gamtos parko teritorijoje, mokslininkai užfiksavo mažą sakalą kobiuką, medžiojantį driežus. Vaizdo įrašu pasidalijo biologijos mokslų daktaras, parko darbuotojas Ivanas Rusevas, atkreipęs dėmesį į šio paukščio elgseną prieš migraciją.

    Pasak jo, vasarą kobiukai parke laikosi kolonijomis, o artėjant skrydžiui į žiemojimo vietas pradeda burtis į didesnius būrius. Tyrėjas teigia, kad šiuo metu paukščiai iš plačių apylinkių renkasi nakvoti parko teritorijoje ir ruošiasi kelionei į Afriką.

    Kobiukas, dar vadinamas raudonkoju sakalu, yra nedidelis sakalinių šeimos plėšrusis paukštis. Ši rūšis paplitusi Eurazijos miškastepėse nuo Rytų Europos ir Balkanų iki tolimų rytinių regionų, o Ukrainoje peri daugelyje vietovių, išskyrus kalnų zonas.

    Ornitologų duomenimis, kobiukas yra tolimasis migrantas: dauguma paukščių žiemoja pietų Afrikoje, dalis populiacijų pasiekia ir Pietų Aziją. Skirtingai nei nemažai kitų sakalų, kobiukai dažnai migruoja būriais, o priešmigraciniai susitelkimai gali būti labai gausūs.

    Pastaruoju metu kobiuko pavadinimas minimas ne tik gamtininkų įrašuose. Ukrainos gynybos poreikiams pristatytas modulinis dronas perėmėjas, pavadintas kobiuko vardu, skirtas kovai su priešo bepiločiais orlaiviais, įskaitant „Shahed“ tipo dronus.

    Gamintojo skelbiamomis charakteristikomis, perėmėjas gali pasiekti iki 420 kilometrų per valandą greitį, o įprastas skrydžio greitis siekia apie 250 kilometrų per valandą. Nurodoma, kad taktinis veikimo nuotolis gali siekti iki 20 kilometrų, skrydžio trukmė apie 10 minučių, o maksimalus aukštis iki 6 800 metrų.

    Gamtininkai pažymi, kad Tuzlų limanų parkas yra svarbi vieta migruojantiems paukščiams dėl atvirų teritorijų, maisto išteklių ir tinkamų nakvynės vietų. Kobiukai čia pastebimi ne pirmą kartą, o jų būriavimasis prieš migraciją laikomas natūraliu sezonišku reiškiniu.

    Anksčiau tame pačiame regione buvo fiksuojami ir masiškesni medžioklės epizodai, kai ore vienu metu veikė kelios dešimtys kobiukų. Tokie susibūrimai dažniausiai aktyviausi anksti ryte ir vakarais, kai smulkūs grobio gyvūnai yra lengviau pasiekiami.

  • Lenkijos sienos apsauga stiprinama JAV parama: gauti dronai, termovizinės kameros ir IFAK rinkiniai

    Lenkijos pasienio apsaugos pajėgos pranešė gavusios naujos įrangos iš JAV pagal susitarimą, pasirašytą Varšuvoje su JAV Valstybės departamentu. Paramos paketo vertė siekia apie 1 940 000 eurų, o jis skirtas sustiprinti sienų stebėjimą ir pareigūnų pasirengimą.

    Susitarimas įformintas Lenkijos pasienio apsaugos vadovybėje, jį pasirašė pasienio tarnybos vadas generolas Robertas Bagan ir JAV ambasados Varšuvoje atstovė Stephanie Holmes. Lenkijos pareigūnai pabrėžė, kad tai dalis platesnės JAV materialinės paramos programos, orientuotos į Lenkiją ir Baltijos valstybes.

    Kas perduota Lenkijos pasieniečiams?

    Pasak tarnybos, iki šiol perduoto paketo pagrindą sudaro 45 mažieji bepiločiai orlaiviai ir 9 pažangios termovizinės kameros. Taip pat gauta 800 individualių pirmosios pagalbos rinkinių IFAK, skirtų darbui sudėtingomis lauko sąlygomis.

    Numatoma, kad tolesniais etapais parama bus tęsiama, o 2027 metais planuojamas papildomas pristatymas, įskaitant 15 sniego motociklų. Tokia įranga ypač aktuali šaltuoju sezonu pasienio ruožuose, kur judėjimas tampa sudėtingesnis.

    Mokymai ir kontekstas prie sienos

    Kartu su technika finansuojami ir taktiniai bei techniniai mokymai, kuriuos apmoka JAV pusė. Lenkijos pasieniečiai nurodo, kad JAV ekspertai dalijasi patirtimi Kentrzino pasienio apsaugos mokymo centre, kur dėmesys skiriamas tiek medicininei pagalbai, tiek sienos apsaugos taktikai.

    JAV ambasada Varšuvoje viešai komunikavo, kad parama apima dronus „Skydio X10“ ir termovizines kameras „Recon V“, o bendradarbiavimas bus tęsiamas ir ateityje. Lenkijos institucijos šią iniciatyvą sieja su išaugusiais iššūkiais pasienyje su Baltarusija, kur svarbiausiu prioritetu įvardijamas greitesnis pažeidimų nustatymas ir saugesnis pareigūnų darbas.