Tag: Dronai

  • „Monopulse“ pritraukė per 2 mln. eurų: dronai, kuriems elektroninė kova tampa mažesne problema

    „Monopulse“ pritraukė per 2 mln. eurų: dronai, kuriems elektroninė kova tampa mažesne problema

    Daniško ir lietuviško kapitalo bepiločių orlaivių gamintoja „MNP Technologijos“, veikianti prekės ženklu „Monopulse“, pritraukė daugiau nei 2 mln. eurų investicijų iš Lietuvos ir užsienio investuotojų. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos didinti gamybos apimtis, stiprinti tyrimus ir plėtrą bei greičiau žengti į naujas rinkas.

    Tarp investuotojų minima „Coinvest Capital“, „Plug and Play“ ir „NGL Ventures“ suburtas verslo angelų sindikatas. Pastarasis į investiciją įnešė apie 560 000 eurų, o tai tapo didžiausiu šio sindikato sandoriu iki šiol, jame dalyvavo 68 investuotojai.

    Fokusas – elektroninės kovos aplinka

    Įkurta 2021 metais, „Monopulse“ kuria žvalgybai ir stebėjimui skirtus dronus, orientuotus į NATO šalių kariuomenių poreikius. Bendrovės kuriamos sistemos pritaikomos ne tik ore, bet ir vandens aplinkoje, o pagrindinis tikslas – patikimesnis veikimas ten, kur ryšys ir navigacija gali būti trikdoma.

    Elektroninė kova pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio mūšio lauko veiksnių: ryšio kanalų slopinimas, navigacijos signalų trukdymas ir bandymai perimti valdymą verčia gamintojus ieškoti sprendimų, kaip platformos galėtų tęsti užduotį net praradus signalą. Dėl to didėja paklausa sistemoms, kurios geba veikti autonomiškai ir lanksčiai keisti darbo režimus.

    Technologijos ir produktai

    „Monopulse“ teigia savo sprendimuose jungianti aviacijos inžineriją, elektroniką, jutiklių duomenų suliejimą, kompiuterinę regą ir DI. Toks derinys leidžia kurti dronus, kurie gali išlaikyti ryšį sudėtingomis sąlygomis arba vykdyti užduotis autonomiškai, kai valdymo ir navigacijos signalai tampa nepatikimi.

    Tarp bendrovės produktų įvardijama „Falcon MK3S“ platforma su skirtingomis versijomis žvalgybos, stebėjimo ir kitoms specializuotoms užduotims, taip pat „Hydrohex“ sistema. Bendrovė pabrėžia, kad pagrindines aparatinės ir programinės įrangos kompetencijas vysto viduje.

    Plėtra NATO rinkose

    Įmonėje dirba 14 žmonių, tarp jų inžinieriai, tyrėjai ir buvę kariškiai. „Monopulse“ nurodo, kad jos technologijas jau naudoja Lietuvos ir Danijos ginkluotosios pajėgos, o plėtra planuojama ir kitose NATO rinkose, ypač Skandinavijoje.

    „Dirbame dinamiškame gynybos technologijų sektoriuje, kuriame technologijos sparčiai kinta, o klientai reikalauja saugios gamybos ir atsparių tiekimo grandinių. Ši investicija leis didinti gamybos pajėgumus ir užtikrinti, kad klientai produktus gautų greitai ir pagal grafiką“, – sakė „Monopulse“ įkūrėjas ir vadovas Justas Poderis.

    Bendrovės teigimu, pritrauktas kapitalas bus naudojamas gamybos pajėgumų didinimui, moksliniams tyrimams ir plėtrai bei spartesniam įėjimui į tarptautines rinkas. Gynybos technologijų sektoriuje tai dažnai reiškia ir didesnį dėmesį sertifikavimui, gamybos kokybei bei tiekimo grandinės patikimumui, ypač dirbant su valstybiniais užsakovais.

  • NATO atskleidė, kaip stabdytų Rusiją: smūgiai Kaliningradui, Baltarusijai ir prie Sankt Peterburgo

    NATO atskleidė, kaip stabdytų Rusiją: smūgiai Kaliningradui, Baltarusijai ir prie Sankt Peterburgo

    NATO Varšuvoje pristatė atnaujintą atgrasymo ir gynybos koncepciją Rytų flange, skirtą greitai sustabdyti galimą Rusijos puolimą ir neleisti jam išsiplėsti. Aptarimas vyko Warsaw Security Forum metu, kur sąjungininkai akcentavo, kad planavimas grindžiamas karo Ukrainoje pamokomis ir realiais pajėgumais regione.

    Pagrindinė idėja siejama su vadinamąja pergalės teorija, kuri apjungia tradicines sausumos, oro ir jūrų pajėgas su plataus masto bepiločių, autonominių sistemų, robotikos ir jutiklių tinklu. Tokia architektūra turėtų sukurti nuolatinę stebėseną ir ankstyvą perspėjimą pažeidžiamiausiuose ruožuose, kad sprendimai būtų priimami per minutes, o ne per valandas.

    Pasak NATO karinio planavimo logikos, krizės atveju siekiama ne tik stabdyti į priekį judančius dalinius, bet ir taikytis į struktūras, kurios leidžia puolimui vykti. Tai reikštų smūgius vadavietėms, oro gynybai, ryšių mazgams ir logistikai, kad priešininkas prarastų galimybę tęsti operacijas.

    Koncepcijoje numatoma, kad hipotetinio konflikto atveju taikiniais galėtų tapti kariniai objektai Kaliningrado srityje, Baltarusijoje ir teritorijose prie Sankt Peterburgo. NATO pabrėžia, kad tokie planai yra atgrasymo priemonė, o ne siekis eskaluoti situaciją, ir kad aljansas gina tik sąjungininkų teritoriją.

    „Užblokuosime pradinį puolimą. Jei jis tęsis, jį nuslopinsime ir neleisime toliau veržtis. O jei reikės, palaušime priešo gebėjimą kariauti prieš mus“, – sakė NATO pajėgų vadas Europoje generolas Alexusas Grynkewichius.

    Jis taip pat akcentavo pasirengimo principą: NATO turi būti pajėgus reaguoti nedelsiant, tačiau kartu nuolat tobulinti planus ir treniruotis, nes grėsmės aplinka kinta. Pastaraisiais metais aljansas stiprina regioninius gynybos planus, didina greitojo reagavimo pajėgų parengtį ir daugiau dėmesio skiria oro gynybai, tolimojo nuotolio smūgiams bei atsparumui hibridinėms atakoms.

    Naujoji kryptis atspindi ir technologinę karo raidą, kurią ypač aiškiai parodė Ukraina: pigūs dronai, masinis stebėjimas, elektroninės kovos priemonės ir greitas taikinių nustatymas gali lemti fronto dinamiką. Todėl NATO vis dažniau kalba apie tinklinę gynybą, kai duomenys iš jutiklių, dronų ir žvalgybos priemonių realiu laiku padeda tiksliau ir greičiau panaudoti ugnies priemones.

  • Ukrainiečiai perdarė M1A1 „Abrams“: neįprastos grotos ir papildomas šarvas keičia karo taisykles

    Ukrainiečiai perdarė M1A1 „Abrams“: neįprastos grotos ir papildomas šarvas keičia karo taisykles

    Socialiniame tinkle X pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti Ukrainos naudojamas amerikietiškas tankas M1A1 „Abrams“, gerokai besiskiriantis nuo įprastos išvaizdos. Kareiviai jį papildomai apšarvavo ir pakeitė dalį konstrukcijos, kad transporto priemonė geriau atlaikytų šiuolaikines grėsmes fronte.

    Įraše tankas remia pėstininkus ir 120 milimetrų pabūklo ugnimi apšaudo miškingą vietovę, kurioje įsitvirtinę Rusijos pajėgų kariai. Didžiausią dėmesį traukia ne ginkluotė, o išorėje sumontuotos papildomos apsaugos priemonės.

    Tankas apjuostas priešdroninėmis grotomis, matyti papildomų konstrukcinių elementų ir maskavimo sprendimų, kurie turėtų apsunkinti bepilotes atakas. Tokios vadinamosios narvo tipo apsaugos dažniausiai diegiamos siekiant sumažinti FPV dronų, į viršų nukreiptų kumuliacinių užtaisų ir kitų improvizuotų priemonių efektyvumą.

    Šią modernizaciją, kaip skelbiama, atliko Ukrainos 475-ojo šturmo pulko kariai, panaudoję tanką, kuris Ukrainą pasiekė kaip Vakarų paramos dalis. Pastaraisiais metais fronto realijos paskatino Ukrainos dalinius techniką adaptuoti vietoje, nes standartinė gamyklinė apsauga ne visada atitinka masiškai naudojamų dronų keliamą riziką.

    Dronų karas iš esmės pakeitė šarvuotos technikos panaudojimą: net ir modernūs tankai tapo lengviau aptinkami, o judėjimas atvirose vietovėse dažnai reiškia didesnę tikimybę patekti į stebėjimo ir smūgių grandinę. Ypač pavojingi nedideli FPV dronai, kurių operatoriai taikosi į silpnesnes vietas, įskaitant viršutinę projekciją, kur šarvas tradiciškai būna plonesnis.

    Panašūs sprendimai pastebimi ir kitoje fronto pusėje: Rusija taip pat viešai rodė tankus su ant bokštelių įrengtomis grotomis, tinklais ar kitomis improvizuotomis apsaugomis. Tai rodo platesnę tendenciją, kad šarvuota technika vis dažniau komplektuojama papildomais barjerais, o kartu ieškoma efektyvesnių aptikimo ir aktyvios gynybos sprendimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien grotos problemos neišsprendžia, tačiau jos gali padidinti išgyvenamumą, ypač kai technika veikia arti priešo ir yra nuolat stebima iš oro. Tikėtina, kad ateityje tankų evoliucija dar labiau suks į kompleksinę apsaugą, apimančią tiek pasyvų šarvavimą, tiek jutiklius ir priemones, skirtas neutralizuoti artėjančius taikinius.

  • „Kongsberg“ Pomeranijoje statys antidronų sistemų gamyklą: investuos apie 46 mln. eurų

    Norvegijos gynybos pramonės grupė „Kongsberg“ planuoja Lenkijoje atidaryti naują gamyklą, kurioje būtų gaminamos ir prižiūrimos antidronų sistemos. Projektas numatytas Pomeranijos vaivadijoje, netoli Gdansko, Gdynės ir Sopoto, o įmonė pabrėžia, kad produkcija bus skirta ne tik vidaus poreikiams.

    Skelbiama, kad investicijos vertė turėtų viršyti 200 mln. zlotų, tai yra maždaug 46 mln. eurų. Pasiekus pilną pajėgumą, gamykloje planuojama sukurti daugiau nei 100 nuolatinių darbo vietų, o statybas siekiama pradėti kuo greičiau, kai bus pasirašyti pagrindiniai susitarimai.

    Naujosios gamyklos atidarymas numatomas 2027 metais, o serijinė gamyba, kaip nurodoma, galėtų startuoti 2028 metų pirmoje pusėje. Be antidronų sprendimų, įmonė yra užsiminusi, kad objektas galėtų būti pritaikytas ir kitai gynybos pramonės produkcijai, įskaitant jūrinius bepilocius sprendimus bei nuotoliniu būdu valdomus kovinių platformų modulius.

    „Mūsų buvimas nėra susietas su vienu projektu. Lenkija bus labai svarbi rinka, bet naujoje gamykloje norime gaminti ir kitoms rinkoms“, – sakė „Kongsberg Gruppen“ vadovas Eirik Lie.

    „Kongsberg“ Lenkijoje veikia nuo 2008 metų, kai buvo pradėti tiekimai Lenkijos karinėms jūrų pajėgoms, įskaitant priešlaivines raketas NSM. Bendrovė akcentuoja, kad ilgalaikė strategija apima bendradarbiavimą su vietos pramone, technologijų perdavimą ir kompetencijų auginimą.

    Antidronų sistemų poreikį regione didina dronų vaidmuo šiuolaikiniuose konfliktuose ir sparčiai besikeičianti taktika. Gynybos įmonės vis dažniau kalba apie atvirą architektūrą, kai sistemos gali būti greitai modernizuojamos, keičiant sensorius, valdymo komponentus ar neutralizavimo priemones, neperprojektuojant viso sprendimo nuo nulio.

    Šiame kontekste „Kongsberg“ taip pat mini Europos iniciatyvas, skirtas bendriems gynybos pirkimams ir gamybos didinimui, nes standartizacija gali mažinti kaštus ir sutrumpinti tiekimo terminus. Bendrovė pabrėžia, kad stiprėjant Europos gynybos pramonei transatlantinis bendradarbiavimas išlieka reikšmingas, ypač ten, kur JAV technologijos artimiausiu metu sunkiai pakeičiamos.

    „Kongsberg Gruppen“, kurios didžioji akcijų dalis priklauso Norvegijos valstybei, yra viena didžiausių Europos gynybos pramonės grupių. Ji gamina, be kita ko, NSM ir JSM raketas, NASAMS oro gynybos sistemų sprendimus, nuotoliniu būdu valdomus ginkluotės modulius bei antidronų sistemas.

  • Turėjo pakeisti JAV kariuomenę, bet dykuma atskleidė silpnybę: DI ir ryšys neatlaikė

    Turėjo pakeisti JAV kariuomenę, bet dykuma atskleidė silpnybę: DI ir ryšys neatlaikė

    JAV kariuomenės bandymai su naujomis technologijomis Fort Irwin poligone Kalifornijoje parodė, kad dalis pažangių sprendimų mūšio lauko sąlygomis vis dar stringa. Pratybose Project Convergence Capstone 6 tikrinta, kaip veikia DI, dronai, autonominės sistemos ir naujos kartos vadovavimo tinklas NGC2.

    Eksperimentas vyko aplinkoje, artimoje realiam konfliktui, todėl didžiausiu išbandymu tapo ne laboratoriniai scenarijai, o karštis, dulkės ir ryšio trukdžiai. Mojavos dykumoje temperatūra kilo iki maždaug 43 laipsnių, o tai sukėlė įrangos perkaitimą ir veikimo sutrikimus.

    Per bandymus fiksuota, kad dalis įrenginių veikė trumpiau, nei buvo deklaruojama, o dronų baterijų ištvermė prastėjo karštyje. Taip pat pasitaikė ryšio praradimų: kalvos ir uolėti keterų ruožai slopino signalą, o elektromagnetiniai trikdžiai ir kova dėl dažnių juostų apsunkino stabilų duomenų perdavimą.

    Dalis sprendimų, pristatomų kaip autonominiai, realybėje pareikalavo nuolatinės žmonių priežiūros. Kariams teko perimti valdymą, taisyti klaidas, atkurti nutrūkusius ryšius ir rankiniu būdu „gelbėti“ misijas, kai automatika nebesuvaldė situacijos.

    Žiniasklaidoje minėta ir improvizacija lauke, kai perkaitusius palydovinio ryšio terminalus teko vėsinti po ranka turimomis priemonėmis. Tokie epizodai išryškino elementarią, bet kritiškai svarbią pamoką: patikimas energijos tiekimas ir aušinimas karo sąlygomis gali lemti ne mažiau nei programinės įrangos pažanga.

    Kas yra NGC2 ir ko siekiama

    NGC2, arba Next Generation Command and Control, kuriamas kaip vieninga aparatūros ir programinės įrangos ekosistema, apimanti infrastruktūrą, ryšį, duomenų integraciją ir taikomąsias aplikacijas. Pagrindinis tikslas yra sujungti skirtingus duomenų šaltinius į vieną bendrą situacijos vaizdą ir taip paspartinti sprendimų priėmimą.

    Prie NGC2 komponentų kūrimo prisideda gynybos ir technologijų bendrovės, tarp jų „Anduril Industries“, „Palantir“, „Raft“ ir „Lockheed Martin“. JAV kariuomenė siekia atsisakyti tarpusavyje menkai suderinamų, išskaidytų vadovavimo sistemų, kurios ilgainiui tapo kliūtimi greitai koordinacijai.

    Pažanga yra, bet dar ne pabaiga

    Po bandymų JAV kariuomenė akcentavo, kad pratybos parodė ne tik problemas, bet ir pažangą programine įranga valdomose vadovavimo operacijose. Vis dėlto techniniai nesklandumai verčia peržiūrėti energijos sprendimus, įrangos integraciją ir atsparumą karščiui, dulkėms bei trikdžiams.

    „Kai manęs klausia, koks yra NGC2 statusas, atsakau: jis paruoštas, bet neužbaigtas, arba funkcionalus, bet neoptimizuotas. Išmokome daug pamokų, o kai kuriuos dalykus dar turime tobulinti. Ar viskas veikė idealiai visą laiką? Ne“, – sakė JAV kariuomenės generolas majoras Patrickas Ellisas.

    DI šiame kontekste įvardijamas kaip pagalbinė priemonė, o ne žmogaus sprendimų pakaitalas, ypač kai aplinka kintanti ir ryšys nestabilus. Tokia kryptis atitinka ir platesnę tendenciją gynybos sektoriuje, kur vis dažniau pabrėžiamas žmogaus vaidmuo kritiniuose sprendimuose bei sistemų atsparumas trukdymui.

    Kada planuojamas diegimas

    Planuojama, kad pirmoje didelėje operacinėje formuotėje NGC2 būtų pradėtas diegti iki 2027 metų pabaigos, o vėliau sprendimas būtų plečiamas ir į kitas divizijas. Bandymų rezultatai turėtų padėti nustatyti, kuriuos elementus būtina skubiausiai sustiprinti, kad realiame mūšio lauke veiktų patikimiau.

    Kariuomenė tikisi, kad tolesni testai leis geriau suderinti dronų valdymą, jutiklių duomenis, ryšio infrastruktūrą ir sprendimų priėmimo grandinę. Pagrindinis uždavinys išlieka tas pats: kad technologijos padėtų veikti greičiau, bet netaptų silpniausia grandimi, kai sąlygos tampa ekstremalios.

  • Ukrainos dronai trečią kartą smogė „Yandex“ duomenų centrui: Rusijoje sutriko paslaugos

    Smūgis duomenų centrui Vladimiro srityje

    Ukrainos dronai dar kartą atakavo Rusijos technologijų milžinės „Yandex“ duomenų centrą, skelbia Ukrainos žiniasklaida, remdamasi Rusijos šaltiniais. Šį kartą taikiniu tapo „Yandex“ infrastruktūra Vladimiro srityje, į rytus nuo Maskvos.

    Pranešimuose teigiama, kad po naktinio išpuolio objektas laikinai sustabdė veiklą. Tai, pasak šaltinių, turėjo tiesioginį poveikį daliai „Yandex“ ekosistemos paslaugų, kuriomis kasdien naudojasi milijonai vartotojų Rusijoje.

    Kokios „Yandex“ paslaugos sutriko?

    Rusijos „Telegram“ kanalai ir vietos gyventojų pranešimai naktį fiksavo sprogimus ir siejo juos su duomenų centro ataka. Netrukus pasirodė informacija apie sutrikimus populiariose platformose, kurios priklauso „Yandex“.

    Skelbta, kad vartotojai susidūrė su trikdžiais balso asistento „Alisa“, „Yandex Music“, vaizdo skambučių paslaugos „Telemost“ ir išmaniųjų namų sprendimų veikime. Tokiais atvejais dažniausiai sutrinka prisijungimas, turinio perdavimas ir dalies funkcijų pasiekiamumas.

    Trečias išpuolis per kelias dienas

    Šis smūgis būtų trečias per trumpą laiką: anksčiau dronai atakavo „Yandex“ duomenų centrus Kalugos srityje ir Riazanės srities Sasove. Visi šie regionai yra palyginti netoli Maskvos, todėl incidentai sulaukia didelio informacinio dėmesio.

    Duomenų centrai yra kritiškai svarbi infrastruktūra, nes nuo jų priklauso paieškos, žemėlapių, muzikos, debesijos ir kitų skaitmeninių paslaugų veikimas. Net laikini sutrikimai gali paveikti tiek vartotojus, tiek verslo klientus, kurie naudoja debesijos sprendimus.

    Atakos prieš ryšio infrastruktūrą tęsiasi abipus

    Ukrainos šaltiniai taip pat primena, kad Rusija yra atakavusi Ukrainos ryšio ir duomenų centrų infrastruktūrą, siekdama trikdyti komunikaciją ir paslaugų teikimą. Tokie smūgiai paprastai turi ne tik techninį, bet ir psichologinį bei ekonominį poveikį.

    Karo kontekste atakos prieš infrastruktūrą vis dažniau apima ne vien energetiką ar transportą, bet ir skaitmeninę grandį. Duomenų centrai tampa strategiškai reikšmingais taikiniais, nes jie palaiko ryšį, valstybinių ir privačių paslaugų veikimą bei informacijos srautus.

  • Zelenskis siūlo sustabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms: sąlyga Maskvai

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina būtų pasirengusi sustabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, jei Rusija liautųsi atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Pasak jo, bet koks deeskalacijos žingsnis privalo būti abipusis ir paremtas realiomis garantijomis.

    „Ukraina bus pasirengusi sustabdyti smūgius Rusijos perdirbimo gamykloms, jei Rusija nustos atakuoti mūsų energetikos infrastruktūrą. Deeskalacija turi būti abipusė ir su tikromis garantijomis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Šis pareiškimas nuskambėjo tęsiantis intensyviems Rusijos smūgiams prieš Ukrainos miestus ir energetikos objektus. Zelenskio teigimu, Zaporižioje po atakos žuvo 23 žmonės, tarp jų keturi vaikai, o paieškos ir gelbėjimo darbai ten baigėsi tik ryte.

    Pasak prezidento, smūgiai tęsėsi ir kituose regionuose: Charkive buvo apgadinta medicinos įstaiga, naktį atakuota civilinė infrastruktūra, gyvenamieji namai ir energetikos objektai. Taip pat pranešta apie smūgį į penkiaaukštį gyvenamąjį namą Slovjanske, kur viena laiptinė buvo visiškai sugriauta, o po griuvėsiais galėjo likti žmonių.

    Zelenskis nurodė, kad vien per šią savaitę Rusija panaudojo apie 1 450 valdomų aviacinių bombų, 75 įvairių tipų raketas ir daugiau nei 1 640 smogiamųjų dronų. Jo teigimu, maždaug 60 proc. dronų buvo reaktyviniai, o tai rodo Rusijos pastangas didinti atakų greitį ir apsunkinti oro gynybos darbą.

    Ukrainai siūlant abipusį smūgių prieš energetiką mažinimą, tema išlieka jautri ir tarptautiniu mastu. Zelenskis pranešė sekmadienį planuojantis telefoninius pokalbius su Europos lyderiais, su kuriais, anot jo, beveik kasdien derinami sprendimai dėl papildomų gynybos paramos paketų.

    „Tikroji karo Europoje priežastis yra Rusija ir tik ji. Jau šiandien galima realiai sustabdyti atakas prieš energetiką, tačiau Putinas to daryti nenori“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tekste taip pat minima, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragino Kyjivą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai. Tokie smūgiai Rusijai yra skausmingi, nes gali riboti kuro gamybą ir logistiką, o kartu veikia ir karo finansavimo galimybes.

  • Smūgiai Slovjanske ir Kyjive, o Ukrainos dronai smogė „Yandex“: rusams strigo taksi

    Smūgiai Slovjanske ir Kyjive, o Ukrainos dronai smogė „Yandex“: rusams strigo taksi

    Spalio 11 dieną Rusijos pajėgos apšaudė Slovjanską Donecko srityje ir smogė Kyjivo apylinkėms. Vietos valdžia pranešė, kad Slovjanske nukentėjo du daugiabučiai, o sužeistųjų skaičius siekė keturis.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad po smūgių galėjo likti žmonių po griuvėsiais. Gelbėjimo darbai tęsėsi, o informacija apie aukas buvo tikslinama.

    „Šiuo metu žinome apie keturis sužeistuosius, visi gauna medicininę pagalbą“, – sakė Slovjansko meras Vadymas Liachas.

    Tuo pat metu naktį atakuotos Kyjivo apylinkės: Būčos rajone, pramonės įmonės teritorijoje, užsidegė sandėliai. Ugniagesiai ilgai gesino gaisrą, o apie didesnius sugriovimus gyvenamuosiuose kvartaluose nepranešta.

    Sumų srityje Rusijos dronui pataikius į greitosios pagalbos automobilį buvo sužeisti paramedikas ir vairuotojas. Regiono karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas nurodė, kad medikai iš apgadintos transporto priemonės išlipo patys.

    Dėl smūgių energetikos infrastruktūrai keliose Ukrainos srityse buvo taikomi avariniai elektros atjungimai. Nacionalinės perdavimo sistemos operatorės „Ukrenergo“ teigimu, anksčiau skelbti planiniai grafikai laikinai negaliojo, o ribojimai buvo derinami pagal sistemos būklę.

    Ataka prieš „Yandex“ centrą

    Tą pačią naktį Ukrainos dronai atakavo Rusijos technologijų milžinės „Yandex“ duomenų centrą Vladimire, į rytus nuo Maskvos. Bendrovė nurodė, kad infrastruktūra buvo apgadinta, o veikla šiame objekte visiškai sustabdyta.

    Pasak „Yandex“, per ataką žmonės nenukentėjo, tačiau dar vertinama, kiek laiko užtruks remontas ir paslaugų atkūrimas. Tai jau trečias spalio mėnesį užfiksuotas smūgis „Yandex“ duomenų centrams.

    Vladimiro srities gubernatorius Aleksandras Avdejevas patvirtino dronų ataką ir kilusį gaisrą. Jo teigimu, gyvenamieji rajonai išvengė tiesioginės žalos, tačiau dalis gyventojų, gyvenančių arčiausiai incidento vietos, buvo evakuojojami.

    Vietos valdžia taip pat pranešė, kad mieste laikinai buvo išjungtos dvi pastotės, tiekusios elektrą maždaug 5 000 gyventojų. Vėliau skelbta, kad didžioji dalis elektros tiekimo atkurta, stabilizuotas šildymas ir vandens tiekimas.

    Strigo taksi ir navigacija

    Po atakos vartotojai pranešė apie plataus masto „Yandex“ paslaugų sutrikimus. Socialiniuose tinkluose ir vietos žiniasklaidoje minėta, kad kai kuriuose miestuose nepavyko išsikviesti taksi, o dalis vairuotojų negalėjo prisijungti prie programėlės.

    „Nieko negaliu priversti veikti. Niekada nemačiau nieko panašaus, dabar nežinau, ką daryti“, – sakė Jevgenijus, 69 metų „Yandex“ ženklais pažymėto taksi vairuotojas netoli Maskvos.

    Sutrikimai fiksuoti ne tik Rusijoje, bet ir kai kuriose kitose šalyse, kur naudojamos „Yandex“ ekosistemos paslaugos. Tokie incidentai parodo, kad karo veiksmai vis dažniau persikelia į infrastruktūros ir technologijų sritį, kai smūgiai paveikia kasdienes paslaugas milijonams vartotojų.

    Rusijos gynybos ministerija tuo metu skelbė, kad naktį oro gynyba neva numušė šimtus Ukrainos dronų keliuose regionuose, įskaitant aneksuotą Krymą. Nepriklausomai patikrinti visų pranešimų detalių operatyviai nebuvo įmanoma.

  • Lenkijos gynybos pramonė taikosi į ateities ginklus: lazeriai, mikrobangos ir kova su dronais

    Lenkijos gynybos pramonė plečia ambicijas

    Lenkijos gynybos pramonė, išgarsėjusi tokiais produktais kaip nešiojamieji oro gynybos kompleksai Piorun, savaeigės haubicos Krab ar žvalgybiniai dronai FlyEye, vis aktyviau investuoja į naujos kartos technologijas. Kare Ukrainoje aiškiai matyti, kad net ir veiksmingi ginklai per kelerius metus, o kartais ir per kelis mėnesius, turi būti modernizuojami, nes priešas prisitaiko.

    Todėl šalia patikrintų sprendimų Lenkijoje daugėja projektų, kurie dar visai neseniai skambėjo kaip mokslinė fantastika: kryptingos energijos sistemos, lazeriniai sprendimai, mikrobangų technologijos ir autonominiai kovos elementai. Pagrindinis tikslas – pigiau ir greičiau reaguoti į sparčiai augančią dronų grėsmę.

    Mikrobangos ir lazeriai prieš dronus

    Vienas ryškesnių krypčių pavyzdžių – autonominis išskaidytas sprendimas, skirtas kovai su bepiločiais orlaiviais, kurį pristatė Zakłady Mechaniczne Tarnów. Šis projektas siejamas su programa Rozmaryn ir apjungia kelių institucijų bei įmonių kompetencijas, įskaitant Wojskowa Akademia Techniczna, Instytut Techniczny Wojsk Lotniczych, taip pat technologijų bendroves, dirbančias su specialiaisiais sprendimais.

    Sistemos idėja paprasta: taikiniai aptinkami radaru ir optoelektronika, o neutralizavimas vyksta ne kinetiniu smūgiu ar ryšio slopinimu, bet didelės galios mikrobangų impulsu. Toks impulsas gali išvesti iš rikiuotės drono elektroniką, o zoninio poveikio principas teoriškai leidžia vienu veikimu veikti ir prieš kelis taikinius, pavyzdžiui, dronų spiečių.

    Lygiagrečiai Lenkijoje vykdomi ir lazerinės ginkluotės darbai. Vienas žinomiausių – Autonomiczny System Broni Laserowej, finansuojamas pagal programą Perun, kuriame dalyvauja Wojskowa Akademia Techniczna, PIT-Radwar, Politechnika Warszawska ir CRW Telesystem-Mesko. Tokie sprendimai pirmiausia orientuojami į bazės ir kritinės infrastruktūros apsaugą nuo bepiločių orlaivių.

    Ekonominis argumentas čia esminis: lazerio panaudojimo kaina dažnai įvardijama kaip keliasdešimt eurų už vieną veikimą, kai tuo metu raketinis perėmimas gali kainuoti nepalyginamai brangiau. Būtent kaina ir efektyvumas prieš masiškai naudojamus dronus tampa pagrindiniu motyvu ieškoti alternatyvų.

    Nauji žaidėjai ir greitėjantis ginklavimosi ciklas

    Lenkijos ginkluotės agentūra taip pat analizuoja kryptingos energijos sprendimus, kurie ateityje galėtų būti skirti ne tik dronams, bet ir raketoms ar artilerijos sviediniams. Skelbiama, kad konsultacijose dalyvavo apie 20 subjektų, tarp jų ir Lenkijos mokslo bei pramonės atstovai.

    Išskirtinis signalas rinkai – į lazerinių sprendimų lauką žengia ne vien tradicinės gynybos pramonės įmonės. Pavyzdžiui, Kimla, anksčiau labiau sieta su CNC staklėmis ir automatika, atsidūrė tarp besidominčiųjų lazerine ginkluote. Tai rodo, kad kryptingos energijos technologijos tampa platesnės aukštųjų technologijų ekosistemos dalimi, o ne vien siauras karinės pramonės segmentas.

    Grėsmės pobūdis taip pat keičiasi. Regiono saugumo diskusijose vis dažniau minima, kad Rusija tobulina bepiločius sprendimus, o didesnį nerimą kelia ir greitesni, sudėtingesni dronai, verčiantys spartinti tiek aptikimo, tiek perėmimo priemonių kūrimą.

    Modernizacija apima ne vien lazerius

    Be kryptingos energijos, Lenkijos įmonės ir institutai dirba su radarais, pasyvios detekcijos priemonėmis, optoelektronika, lazeriniu taikinių apšvietimu ir ryšio sprendimais, kurie turėtų būti atsparesni trikdymui. Parodose demonstruojami ir autonominiai priešlėktuviniai sprendimai, kai raketiniai kompleksai integruojami su beįgulėmis platformomis.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – Piorun sistemos modernizavimo kryptis ir naujesnės versijos pristatymai, orientuoti į geresnį mažos šiluminės signatūros taikinių, įskaitant mažus dronus, aptikimą. Modernizacijos poreikį didina tai, kad rinka ir mūšio laukas evoliucionuoja greičiau nei tradiciniai ginkluotės įsigijimo ciklai.

    Kodėl lazeriai svarbūs, bet nėra stebuklingas sprendimas

    Lazerinė ginkluotė turi ir aiškių ribojimų: jos efektyvumą silpnina rūkas, lietus, dūmai ar dulkės, o realūs nuotoliai dažnai būna mažesni, nei tikisi visuomenė. Dėl to tokios sistemos greičiau laikomos papildomu sluoksniu, o ne klasikinių raketinių sprendimų pakaitalu.

    Vis dėlto lazeriai ir kitos kryptingos energijos technologijos gynybai patrauklios dėl mažesnės vieno panaudojimo kainos, mažesnės logistikos naštos ir potencialo gintis nuo pigių dronų spiečių. Kartu tai investicija į kompetencijas, kurios gali būti pritaikomos ir civiliniuose sektoriuose, nuo optoelektronikos iki ryšio ar kosmoso technologijų.

    Lenkijos atveju matomas aiškus siekis neatsilikti nuo valstybių, kurios jau kuria ateities mūšio lauką apibrėžiančius sprendimus. Ši kryptis tampa ne tik prestižo, bet ir ilgalaikės nacionalinės saugumo bei pramonės konkurencingumo strategijos klausimu.

  • Rusijos smūgiai Donecke nusinešė 35 gyvybes: Zelenskis skelbia ataką prieš naftos gamyklas

    Rusijos smūgiai Donecke nusinešė 35 gyvybes: Zelenskis skelbia ataką prieš naftos gamyklas

    Smūgiai Donecko srityje

    Per Rusijos smūgius Ukrainos Donecko srityje žuvo mažiausiai 35 žmonės, dar 24 buvo sužeisti, pranešė vietos valdžia. Daugiausia aukų fiksuota Kramatorske, kur, anot pareigūnų, atakuoti du autobusai.

    Donecko srities vadovas Vadymas Filaškinas nurodė, kad per vieną parą regionas apšaudytas daugiau nei 30 kartų. Dėl suintensyvėjusių atakų iš pavojingų vietovių evakuota 379 gyventojai, o likusieji raginami vykti į saugesnius šalies rajonus.

    Ukrainos atsakas ir raginimas pasauliui

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad smūgis civiliams neliks be atsako. Jo teigimu, Rusija siekia sugriauti gyvenimą Donbase, todėl tarptautinės bendruomenės reakcija turi būti aiški ir principinga.

    „Rusija bando sunaikinti visą gyvybę Donbase, todėl pasaulio atsakas privalo būti. Tvirtas atsakas – toks, kokio nusipelno už visas atneštas mirtis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tokie išpuoliai prieš transportą ir civilius objektus pastaraisiais mėnesiais dažnai siejami su Rusijos bandymu trikdyti kasdienį gyvenimą ir logistiką fronto užnugaryje. Kramatorskas Donecko srityje laikomas vienu svarbiausių Ukrainos gynybos ir evakuacijos mazgų, todėl miestas nuolat atsiduria atakų rizikos zonoje.

    Smūgiai Belgorodo srityje

    Tuo pat metu Rusija pranešė apie žuvusius savo Belgorodo srityje. Regiono vadovas Aleksandras Šuvajevas teigė, kad per Ukrainos apšaudymus ir dronų atakas per parą žuvo keturi žmonės, dar 12 buvo sužeisti.

    Belgorodo sritis, besiribojanti su Ukraina, jau kurį laiką patiria apšaudymus ir bepiločių atakas, kurios Rusijos pusėje kelia papildomą spaudimą pasienio infrastruktūrai. Kariaujančios šalys tokias atakas vertina skirtingai, o nepriklausomas operatyvus aplinkybių patvirtinimas dažnai būna ribotas.

    Atakos prieš naftos perdirbimą

    Volodymyras Zelenskis taip pat paskelbė, kad Ukrainos pajėgos sudavė smūgį dideliai naftos perdirbimo gamyklai Omske ir atakavo kitą objektą Uchtos mieste. Prezidento teigimu, Uchtos taikiniui panaudoti ilgesnio nuotolio dronai, galintys įveikti apie 2 500 kilometrų.

    Ukraina pastaraisiais metais sistemingai taikosi į Rusijos energetikos infrastruktūrą, ypač naftos sektorių, siekdama mažinti pajamas, iš kurių finansuojamos karinės operacijos. Energetiniai taikiniai laikomi strategiškai svarbiais, nes naftos perdirbimo ir logistikos sutrikimai gali turėti įtakos degalų tiekimui ir biudžeto įplaukoms.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai ragino Kyjivą nutraukti smūgius naftos perdirbimo objektams, argumentuodamas, kad tai didina įtampą pasaulinėje rinkoje. Kyjivas savo ruožtu pabrėžia, kad tokie veiksmai yra atsakas į nuolatinius Rusijos smūgius Ukrainos miestams ir kritinei infrastruktūrai.