CP v2

Tag: Dronai

  • Lenkijos gynybos pramonė mato šansą Ukrainoje: ko reikia, kad pasienis ir gamyba pajudėtų

    Lenkija gali tapti svarbiu logistikos ir investicijų centru, per kurį būtų koordinuojama parama Ukrainai bei jos atstatymo projektai. Apie tai XVIII Europos ekonomikos kongrese diskutavo panelio Ukraina–Lenkija: partnerystė ir bendradarbiavimas dalyviai, pabrėžę, kad galimybę gali išnaudoti ir Lenkijos gynybos pramonė.

    Diskusijoje akcentuota, kad Lenkijos ir Ukrainos siena, kartu esanti ir Europos Sąjungos išorinė siena, tampa ir pranašumu, ir kliūtimi. Verslas mato potencialą Lenkijai veikti kaip logistikos mazgui, tačiau realybėje srautai stringa dėl infrastruktūros ir procedūrų, o tai ilgainiui gali nukreipti krovinius per Rumuniją ar Vengriją.

    Pasienis: siaura vieta prekybai

    Panelio dalyviai teigė, kad vien kelių ir geležinkelių plėtra problemos neišspręs, jei lygiagrečiai nebus peržiūrėtos pasienio patikros ir administraciniai procesai. Minėta, kad reikia daugiau skaitmenizacijos, geresnio tarnybų koordinavimo ir aiškesnio darbo standartų suderinimo abiejose pusėse.

    Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių dalyviai minėjo Medyka–Šehynės pasienio punktą, kurio modernizavimas užsitęsė, o Ukrainos pusėje ilgą laiką nevyko esminės investicijos. Tokia situacija, anot diskusijos dalyvių, stabdo projektus ir mažina Lenkijos įmonių konkurencingumą, nes darbams būtinas aktyvus ir pajėgus partneris Ukrainoje.

    „Jeigu norime nepraleisti šio šanso, turime žiūrėti kompleksiškai: plėsti infrastruktūrą ir kartu tvarkyti muitinės, pasienio, fitosanitarines bei kitas procedūras“, – sakė Varšuvos ekonomikos mokyklos profesorė Jana Pieriegud.

    Bendra gynybos gamyba ir dronai

    Atskirai aptarta gynybos pramonės bendradarbiavimo kryptis. Diskusijoje skambėjo vertinimas, kad Ukrainos gynybos sektorius sparčiai plečiasi, o didelę jo dalį sudaro privatus kapitalas, todėl atsiranda erdvės partnerystėms, jungtiniams projektams ir gamybos perkėlimui ar išskaidymui tarp šalių.

    Pasak dalyvių, Ukrainai svarbu integruotis į europinę pramonės grandinę ir turėti eksporto galimybes, kad būtų palaikomi gamybos tempai. Lenkijos pusė šioje vietoje mato nišą bendroms programoms, ypač ten, kur reikia greitai kuriamų ir palyginti nebrangių sprendimų, pavyzdžiui, bepiločių sistemų.

    „PGZ siekia turėti savo lenkų ir ukrainiečių droną, kurį būtų galima gaminti vietoje ir kuris remtųsi Ukrainos patirtimi“, – sakė Lenkijos gynybos grupės PGZ atstovas Marcin Kłoczko.

    Teisiniai skirtumai ir pagalba verslui

    Kalbėta ir apie praktines kliūtis, su kuriomis susiduria įmonės: skiriasi leidimų, konkurencijos priežiūros ir kitos procedūros, o tai gali ištempti projektų derinimą. Nors inžinierių ir specialistų bendradarbiavimas, anot diskusijos dalyvių, dažnai klostosi sklandžiai, formalioji dalis išlieka viena didžiausių rizikų planuojant investicijas.

    Kaip atsakas į šią problemą pristatyta verslui skirta nuolat atnaujinama teisinės informacijos bazė su vertimais, kurią planuojama papildyti DI sprendimais, kad įmonėms būtų paprasčiau susiorientuoti reguliavime. Tokie įrankiai, dalyvių teigimu, gali sumažinti klaidų tikimybę ir sutrumpinti pasirengimo laiką įžengiant į kaimyninės šalies rinką.

    Diskusijoje paliestas ir finansavimo bei rizikos valdymo klausimas. Ukrainoje veikiantis KredoBank, priklausantis PKO Bank Polski, pristatytas kaip institucija, galinti tapti atrama Lenkijos ir kitų Europos įmonių projektams, nes turi vietinę patirtį, kontaktus ir geriau supranta karo meto reguliacinius apribojimus, įskaitant kapitalo judėjimo kontrolę.

  • Antidronų technologija, kuri būtų „numušusi dronus kaip muses“: Lenkijoje programa sustabdyta 2020 metais

    Lenkijoje vėl atsinaujino diskusija, kodėl šalis iki šiol neturi plačiai veikiančių energijos nukreipimo sprendimų, galinčių greitai neutralizuoti bepiločius. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose Nacionalinio tyrimų ir plėtros centro vadovas prof. Jerzy Małachowskis teigė, kad tokia programa buvo arti finišo, tačiau 2020 metais sustabdyta politiniu sprendimu.

    Pasak jo, kalbama apie energijos nukreipimo technologijas, kurios apimtų ir elektroninę kovą, ir elektromagnetinį poveikį. Idėja paprasta: dronui patekus į elektromagnetinį lauką, jis praranda valdymą ar patiria elektronikos gedimų ir nukrenta.

    Kas yra energijos nukreipimo ginklai?

    Energijos nukreipimo sprendimai paprastai siejami su dviem kryptimis: didelės galios mikrobangomis ir lazeriais. Mikrobangos gali trikdyti ar „perdeginti“ jautrią dronų elektroniką, o lazeriai teoriškai leidžia fiziškai pažeisti taikinį labai tiksliai, kai tik užtikrinamas pakankamas spindulio stabilumas ir energija.

    Tuo pat metu plačiai naudojami ir kiti antidronų metodai: radijo ryšio slopinimas, navigacijos signalų trikdymas, dronų perėmimas specialiais gaudykliais ar tinklais, taip pat klasikinė oro gynyba. Praktikoje valstybės dažniausiai siekia mišraus modelio, nes vieno universalaus sprendimo kol kas nėra.

    Kodėl dronai tapo tokie svarbūs?

    Diskusijoje ne kartą akcentuota, kad nuo 2022 metų dronų panaudojimas kare tapo masinis, o jų vaidmuo išsiplėtė nuo žvalgybos iki tiesioginių smūgių. Bepiločiai leidžia pigiau ir greičiau pasiekti taikinius, o kartu verčia keisti gynybos planavimą, nes pigių platformų galima naudoti dideliais kiekiais.

    Buvęs NATO aukšto rango vadas, prancūzų generolas Philippe Lavigne pabrėžė, kad grįžo aukšto intensyvumo karo logika, kur „kiekis taip pat yra kokybė“. Jo vertinimu, vien technika karo nelaimi, nes lemiamas tampa visuomenės atsparumas ir gebėjimas ilgai išlaikyti gamybos, atsargų bei prisitaikymo tempą.

    „Ginkluotosios pajėgos gali laimėti mūšius, bet galiausiai karus laimi žmonės, tautos, o tai reiškia ir atsparumą, kurį turime stiprinti savo visuomenėse“, – sakė Philippe Lavigne.

    Pramonė laukia „universalaus“ antidronų atsakymo

    Rizikos kapitalo fondo „Expeditions“ bendraįkūrėjas Stanisławas Kastorys teigė, kad dronų tendencija neabejotina, tačiau ateityje gali atsirasti technologija, kuri leistų juos neutralizuoti labai masteliškai. Vis dėlto, jo vertinimu, tokio universalaus mechanizmo kol kas nėra, todėl dronai artimiausiu metu išliks dominuojančiu veiksniu mūšio lauke.

    Lenkijos gynybos pramonės atstovai diskusijoje akcentavo, kad „skydo ir kardo“ varžybos nesibaigs: atsiradus naujoms neutralizavimo priemonėms, netrukus atsiras ir atsparesni dronų modeliai. Dėl to, jų teigimu, svarbiausia yra ne vienas „stebuklingas“ ginklas, o suderinta sistema, apjungianti žvalgybą, aptikimą, trikdymą ir kinetinį perėmimą.

    „Galiu įsivaizduoti universalią antidronų technologiją, kuri realiai leistų naikinti dronus dideliu mastu, tačiau jos dar nėra“, – sakė Stanisławas Kastorys.

    Prof. Jerzy Małachowskis tvirtino, kad be 2020 metais sustabdyto projekto šiandien Lenkijai nereikėtų brangių naikintuvų misijų prieš įskrendančius bepiločius. Jis taip pat minėjo, kad buvo vystomi ir lazeriniai sprendimai, o programos sustabdymas, jo vertinimu, kainavo kelerius metus prarasto laiko.

    „Technologijos buvo beveik parengtos. Politiniu sprendimu programa buvo sustabdyta“, – sakė prof. Jerzy Małachowskis.

    Nacionalinis tyrimų ir plėtros centras skelbė šiuo metu vykdantis kelias dešimtis su dronais ir antidronų sprendimais susijusių projektų. Tuo pat metu diskusijoje kelti klausimai dėl mokslinių tyrimų koordinavimo ir finansavimo masto, nes gynybos modernizacija reikalauja greitų sprendimų, tačiau ilgalaikės technologinės persvaros be nuoseklių investicijų pasiekti sunku.

  • Molėtų savivaldybėje derintas reagavimas į oro pavojų: po pranešimų apie dronus aiškinamos taisyklės

    Molėtų savivaldybėje derintas reagavimas į oro pavojų: po pranešimų apie dronus aiškinamos taisyklės

    Gegužės 22 dieną Molėtų rajono savivaldybėje įvyko pasitarimas, kuriame su rajono įstaigų atstovais aptartas pasirengimas reaguoti į oro pavojaus signalus ir veiksmų koordinavimas. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovai bei švietimo, kultūros, socialinių ir komunalinių paslaugų įstaigų atstovai.

    Pasitarimas surengtas po to, kai šią savaitę Molėtų rajone dvi dienas iš eilės buvo paskelbtas oro pavojus dėl galimai pastebėtų dronų. Savivaldybė teigia, kad tikslas buvo suvienodinti praktinius veiksmus, kad pasikartojus panašioms situacijoms reagavimas būtų sklandesnis, o gyventojams būtų aiškiau, kaip elgtis.

    Kas svarbiausia paskelbus oro pavojų?

    Susitikime akcentuota, kad paskelbus oro pavojų pirmiausia būtina išlikti ramiems, likti saugioje vietoje ir vadovautis oficialiais pranešimais. Įstaigoms priminta, kad sprendimai turi būti grindžiami patikima informacija, o ne socialiniuose tinkluose plintančiais gandais.

    Taip pat pakartota, kokios vietos laikomos saugiausiomis: rūsiai, cokolinių aukštų patalpos arba kitos patalpos be langų. Aptarta, kaip organizuoti žmonių perkėlimą į saugesnes vietas įstaigų viduje ir kaip užtikrinti nuoseklų informavimą, kol pavojus atšaukiamas.

    Daug dėmesio skirta mokykloms

    Didelis dėmesys skirtas švietimo įstaigų pasirengimui, nes ugdymo metu atsakomybė už vaikų saugumą tenka įstaigai. Pasitarime aptarta, kaip tokiose situacijose turi būti organizuojamas mokinių ir personalo perėjimas į saugias patalpas ir kaip darbuotojai turėtų veikti pagal iš anksto suderintą tvarką.

    Taip pat pabrėžta tarpinstitucinio koordinavimo svarba, kad švietimo, socialinių paslaugų bei kitos įstaigos gautų vienodus nurodymus ir galėtų priimti sprendimus be delsimo. Savivaldybė siekia, kad bendruomenės iš anksto žinotų veiksmų seką ir susidarius įtampai nereikėtų improvizuoti.

    Ko tikimasi po pasitarimo?

    Savivaldybė tikisi, kad aiškesnės procedūros padės greičiau perduoti informaciją įstaigoms ir gyventojams, o praktiniai veiksmai bus atliekami vienodai visame rajone. Tokie pasitarimai, pasak savivaldybės, yra būtini atnaujinant civilinės saugos pasirengimą ir stiprinant kasdienį pasirengimą netikėtoms situacijoms.

    Gyventojams primenama, kad svarbiausia sekti oficialius kanalus ir laikytis pateikiamų rekomendacijų, ypač kai pranešimai susiję su galimais oro erdvės pažeidimais ar dronų pastebėjimais. Kuo aiškesnė informacija ir veiksmai, tuo mažesnė panikos rizika ir didesnis bendruomenės saugumas.

  • Rusija prie NATO sienos skuba tvirtintis: Kaliningrade statomi nauji lėktuvų angarai

    Rusija prie NATO sienos skuba tvirtintis: Kaliningrade statomi nauji lėktuvų angarai

    Kas vyksta Čkalovsko bazėje

    Rusija pradėjo vieno svarbiausių karinių aerodromų Kaliningrado srityje infrastruktūros modernizaciją. Čkalovsko bazėje, esančioje netoli Kaliningrado miesto, pagal palydovines nuotraukas fiksuojama naujų angarų statyba.

    Šie statiniai skirti orlaiviams laikyti uždarose erdvėse ir taip sumažinti jų pažeidžiamumą galimų smūgių atveju. Projektas siejamas su pastaruoju metu išaugusia rizika karinei infrastruktūrai, ypač dėl dronų atakų.

    Dronų grėsmė keičia Rusijos sprendimus

    Pastaraisiais mėnesiais bepiločių orlaivių smūgiai tapo vienu svarbiausių iššūkių Rusijos užnugariui, įskaitant objektus toliau nuo fronto. Didėjant tokių atakų nuotoliui, Rusija imasi priemonių, kurios turėtų apsunkinti tikslų taikinių nustatymą ir sumažinti nuostolius.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad angarai svarbūs ne tik kaip fizinė priedanga, bet ir kaip maskavimo priemonė. Uždari statiniai gali apsunkinti palydovinę žvalgybą ir optinį vertinimą, kiek orlaivių realiai dislokuota bazėje ir ar ji aktyviai naudojama.

    Kokie angarai statomi ir kiek jie apsaugos

    Nauji angarai apibūdinami kaip arkinio profilio konstrukcijos su sustiprintomis sienomis, panašios į jau anksčiau matytus sprendimus kituose Rusijos kariniuose aerodromuose. Toks dizainas dažnai pasirenkamas dėl greitesnio statybos tempo ir palyginti paprastos logistikos.

    Vis dėlto keliami klausimai dėl realios apsaugos lygio, jei naudojamos lengvesnės medžiagos, pavyzdžiui, profiliuota skarda. Tokie angarai gali padėti nuo oro sąlygų ir dalies skeveldrų, tačiau nebūtinai užtikrina patikimą atsparumą tiesioginiams pataikymams.

    Čkalovsko aerodromas laikomas reikšmingu Rusijos karinės struktūros tašku Baltijos regione, siejamu su Baltijos laivyno pajėgumais. Bazėje įprastai minimi daugiafunkciai naikintuvai Suchoj Su-30SM ir bombonešiai Suchoj Su-24M, galintys vykdyti tiek oro gynybos, tiek smūgių į antžeminius taikinius užduotis.

  • NKVC perspėja: plinta DI sukurti vaizdai ir melagienos apie dronų incidentus Lietuvoje

    NKVC perspėja: plinta DI sukurti vaizdai ir melagienos apie dronų incidentus Lietuvoje

    Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) įspėja, kad viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, aktyviai platinama klaidinanti informacija apie bepiločių orlaivių incidentus Lietuvoje. Pasak centro, dalis turinio gali būti sufabrikuota, o kai kuriais atvejais naudojami manipuliuoti vaizdai ar DI sugeneruota vaizdinė medžiaga.

    NKVC nurodo, kad internete pasirodo įrašų, kuriuose teigiama, esą Lietuvos teritorijoje skraido ne Lietuvos koviniai dronai, taip pat dalijamasi tariamomis jų kritimo vietų nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Institucija pabrėžia, kad tokia medžiaga gali būti sukurta ar pakoreguota siekiant sudaryti klaidingą įspūdį ir paskatinti emocines reakcijas.

    Lygiagrečiai platinami ir vienas kitam prieštaraujantys naratyvai, esą dronų Lietuvos oro erdvėje apskritai nebuvo, o visa informacija apie incidentus tariamai išgalvota. NKVC teigimu, tokios versijos dažnai lydimos sąmokslo teorijų apie neva į Lietuvą atvykusius kitų šalių specialistus, kurie esą organizuoja provokacijas.

    Centro vertinimu, melaginga ar iš konteksto ištraukta informacija gali didinti visuomenės nerimą, silpninti pasitikėjimą oficialia komunikacija ir apsunkinti institucijų darbą. NKVC atkreipia dėmesį, kad informacinėmis atakomis gali būti siekiama sukelti sumaištį, skatinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir destabilizuoti situaciją.

    NKVC ragina gyventojus išlikti budriems ir kritiškai vertinti sensacingus pranešimus apie dronus, ypač tuos, kurie plinta be aiškios kilmės ar patvirtinimo. Patariama nesidalyti nepatikrintais įrašais, tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose ir remtis oficialiais institucijų pranešimais.

    Ekspertai primena, kad DI įrankiai leidžia greitai sukurti tikroviškai atrodančias nuotraukas, vaizdo įrašus ar įrašų fragmentus, todėl vien vizualaus turinio nepakanka patikimumui įvertinti. Dėl to ypač svarbu atkreipti dėmesį į paskyros patikimumą, publikavimo laiką, kontekstą, o kilus abejonių – palaukti oficialaus paaiškinimo.

  • NKVC perspėja: soc. tinkluose plinta galimai sufabrikuoti pranešimai apie dronų incidentus

    NKVC perspėja: soc. tinkluose plinta galimai sufabrikuoti pranešimai apie dronų incidentus

    Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) praneša, kad socialiniuose tinkluose ir įvairiose interneto platformose sparčiai plinta klaidinanti informacija apie bepiločių orlaivių incidentus Lietuvoje. Pasak centro, dalis įrašų gali būti tyčia sufabrikuoti, o jų tikslas – sukelti sumaištį ir išprovokuoti nepasitikėjimą oficialia komunikacija.

    NKVC teigimu, fiksuojami atvejai, kai dalijamasi manipuliuotais vaizdais ar DI sugeneruota vaizdine medžiaga, kurioje neva matomi Lietuvoje skraidantys ne Lietuvos koviniai dronai arba nurodomos tariamos jų kritimo vietos. Tokie įrašai dažnai pateikiami be patikimų įrodymų, o vaizdai būna ištraukti iš konteksto arba suklastoti.

    Centro dėmesį atkreipė ir prieštaringos žinutės, esą dronų Lietuvos oro erdvėje apskritai nebuvo, taip pat įvairios sąmokslo teorijos apie tariamai į Lietuvą atvykusius kitų šalių specialistus, kurie neva organizuoja provokacijas. NKVC pabrėžia, kad tokia informacija neretai kuriama ne Lietuvoje, o turinys pritaikomas vietos auditorijai, siekiant paveikti visuomenės nuotaikas.

    NKVC įspėja, kad melaginga ar iš konteksto ištraukta informacija gali didinti visuomenės nerimą, diskredituoti institucijų darbą ir trukdyti operatyviai reaguoti į realius pranešimus. Tokiais atvejais žmonės gali pradėti remtis nepatikrintais šaltiniais, o tai apsunkina pareigūnų ir atsakingų tarnybų veiksmus.

    Gyventojai raginami išlikti budrūs, kritiškai vertinti sensacingai pateikiamus įrašus ir nesidalyti nepatvirtinta informacija. NKVC rekomenduoja vadovautis tik oficialiais institucijų pranešimais ir, kilus abejonių dėl matyto turinio, patikrinti, ar informacija paskelbta atsakingų tarnybų kanalais.

  • NKVC perspėja: plinta DI suklastoti vaizdai apie dronų incidentus Lietuvoje ir jų „kritimo vietas“

    NKVC perspėja: plinta DI suklastoti vaizdai apie dronų incidentus Lietuvoje ir jų „kritimo vietas“

    Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) praneša, kad viešojoje erdvėje sparčiai daugėja klaidinančios informacijos apie tariamus bepiločių orlaivių incidentus Lietuvoje. Pasak centro, socialiniuose tinkluose ir įvairiose platformose platinami manipuliuoti vaizdai bei įrašai, kurie gali būti sukurti pasitelkiant dirbtinis intelektas.

    NKVC teigia fiksuojantis atvejus, kai skelbiama tariamai įrodanti medžiaga apie neva Lietuvos teritorijoje skraidančius ne Lietuvos kovinius dronus ar jų „kritimo vietas“. Tokie vaizdai neretai pateikiami be patikimų šaltinių, o detalės neatitinka realios situacijos ar oficialių institucijų turimos informacijos.

    Kaip kuriama sumaištis?

    Centro vertinimu, kartu platinami ir prieštaringi teiginiai, esą dronų Lietuvos oro erdvėje apskritai nebuvo. Taip pat aktyviai skleidžiamos sąmokslo teorijos apie tariamai į Lietuvą atvykusius kitų valstybių specialistus, neva organizuojančius provokacijas.

    NKVC pabrėžia, kad dalis tokios informacijos gali būti kuriama už Lietuvos ribų, o pateikiami „įrodymai“ fabrikuojami siekiant paveikti visuomenės nuotaikas. Tokios kampanijos, pasak centro, gali būti nukreiptos į nepasitikėjimo didinimą, panikos kurstymą ir oficialios komunikacijos diskreditavimą.

    Kuo tai pavojinga gyventojams?

    NKVC atkreipia dėmesį, kad melaginga ar iš konteksto ištraukta informacija gali trikdyti institucijų ir pareigūnų darbą, nes dalis resursų nukreipiama paneiginėjimui ar reagavimui į klaidingus pranešimus. Be to, pasikartojantys klaidinantys įrašai gali skatinti gyventojus priimti sprendimus remiantis emocijomis, o ne patikrintais faktais.

    Centras ragina visuomenę išlikti budrią ir kritiškai vertinti sensacingus įrašus, ypač tuos, kuriuose nėra aiškiai nurodyta, kada ir kur medžiaga nufilmuota. Taip pat primenama nesidalyti nepatvirtintais pranešimais ir remtis oficialia institucijų informacija.

    „Melaginga, manipuliuota ar sufabrikuota informacija gali didinti visuomenės paniką ir trikdyti institucijų bei pareigūnų darbą“, – sakė NKVC.

  • „Airtech Open 2026“ Kėdainių arenoje: 76 mokinių dronų varžybos ir sklandytuvas šeimoms

    „Airtech Open 2026“ Kėdainių arenoje: 76 mokinių dronų varžybos ir sklandytuvas šeimoms

    Gegužės 23 dieną Kėdainių arenoje vyks „Airtech Open 2026“ – mokinių FPV mikro dronų varžybos, sujungiančios technologijas, sportinį azartą ir edukaciją visai šeimai. Organizatoriai žada ne tik įtemptą kovą trasoje, bet ir veiklas, kurios leis dronų pasaulį pažinti praktiškai.

    Renginio dėmesio centre – F9U klasės FPV mikro dronų pilotai, kurie varžysis dėl stipriausiųjų titulo. FPV formatas reiškia, kad pilotai skraido matydami vaizdą iš drono kameros, todėl lenktynės tampa ypač dinamiškos ir reikalauja greitos reakcijos bei tikslaus valdymo.

    Šiemet varžybose dalyvaus 76 jaunieji pilotai iš visos Lietuvos, suskirstyti į tris amžiaus grupes: 3–4 klasių, 5–8 klasių ir 9–12 klasių mokinius. Toks dalyvių skaičius, organizatorių teigimu, rodo augantį susidomėjimą bepiločiais ir inžineriniu ugdymu mokyklose bei būreliuose.

    Varžybas planuoja atidaryti Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros direktorius Valdas Jankauskas ir Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis. Renginys tampa ne tik sporto varžybomis, bet ir proga susitikti skirtingoms bendruomenėms: mokiniams, mokytojams, tėvams, technologijų entuziastams.

    Šalia lenktynių žiūrovų lauks nemokamos veiklos: esporto turnyrai, interaktyvios pramogos, „Išbandyk droną“ zona ir kūrybinės dirbtuvės. Mažesniems lankytojams numatyta edukacija, kurioje galima pasijusti sklandytuvo pilotu, taip pat žadamas mokslinis šou.

    „Kėdainiečiai ir miesto svečiai kviečiami atvykti ne tik stebėti įspūdingų varžybų, bet ir aktyviai įsitraukti į įvairias edukacines bei pramogines veiklas“, – sako Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Airtech skyriaus vadovė Kristina Virgayle.

    Renginyje taip pat bus galima iš arti pamatyti tikrą sklandytuvą, o tai organizatoriai įvardija kaip vieną ryškiausių dienos akcentų. Tokios demonstracijos leidžia susieti dronų technologijas su platesniu aviacijos pasauliu ir paskatina smalsumą apie aerodinamiką bei skrydžio principus.

    „Mūsų tikslas – kad renginys taptų vieta, kurioje technologijos pažįstamos per praktiką, kūrybą ir bendrą patirtį“, – sako K. Virgayle.

    „Airtech Open 2026“ organizuoja Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Airtech skyrius, o pati iniciatyva orientuota į dronų valdymo ir konstravimo įgūdžių ugdymą. Tokie renginiai atliepia ir platesnę tendenciją: vis daugiau dėmesio skiriama praktiniam STEAM ugdymui, kai technologijos mokomos per realias užduotis, eksperimentus ir varžybinį formatą.

    Organizatorių teigimu, tikslas – populiarinti bepiločių orlaivių neformaliojo švietimo programas ir stiprinti jaunimo inžinerinį mąstymą. Kartu tai tampa ir karjeros pažinimo erdve, nes dronų kompetencijos vis dažniau pritaikomos logistikoje, infrastruktūros patikroje, žemės ūkyje, kūrybinėse industrijose bei saugumo srityje.

    Varžybų dienotvarkėje numatyta dalyvių registracija ryte, atidarymo ceremonija, du skrydžių blokai ir apdovanojimai popietę. Renginio pabaiga planuojama vėlyvą popietę, o lankytojai kviečiami atvykti stebėti finalinių skridimų ir dalyvauti šalia vykstančiose edukacijose.

    Airtech projektą, kurį įgyvendina Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, remia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Krašto apsaugos ministerija, o prie veiklų prisideda savivaldybės. Organizatoriai pabrėžia, kad tokia partnerystė padeda kurti tęstinę ekosistemą, kurioje technologiniai įgūdžiai ugdomi nuo pirmųjų bandymų iki varžybų ir tolesnių mokymosi kelių.

  • Priminimas gyventojams: ką daryti pamačius droną, išgirdus oro pavojaus signalą ar radus įtartiną daiktą

    Priminimas gyventojams: ką daryti pamačius droną, išgirdus oro pavojaus signalą ar radus įtartiną daiktą

    Gyventojams primenama, kaip elgtis kasdienėse situacijose, kurios gali būti susijusios su saugumu: pastebėjus droną, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą. Tokios rekomendacijos aktualios ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse, nes incidentai gali nutikti bet kur.

    Pastebėjus droną, pirmiausia svarbu įvertinti aplinkybes: ar jis skraido virš jautrių objektų, ar elgiasi neįprastai, ar jo buvimas kelia realų pavojų. Jeigu kyla įtarimų, rekomenduojama nefotografuoti ir nesistengti jo „numušti“ ar kitaip paveikti, o saugiai pasitraukti į pastogę ir apie situaciją pranešti skubios pagalbos tarnyboms numeriu 112.

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia veikti greitai ir ramiai: nedelsti, susirasti artimiausią priedangą arba slėptuvę, o jei tokios nėra, rinktis patalpas be langų ar kuo toliau nuo jų. Taip pat patariama sekti oficialius pranešimus ir instrukcijas, nes perspėjimai gali būti tikslinami pagal besikeičiančią situaciją.

    Radus įtartiną daiktą, jo liesti, judinti ar ardyti negalima, net jei jis atrodo „nepavojingas“ ar „paliktas netyčia“. Reikėtų atsitraukti, perspėti aplinkinius, kad nesartintų, o apie radinį kuo greičiau pranešti numeriu 112 ir, jei įmanoma, nurodyti tikslią vietą bei matomus požymius.

    Specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose daugiausia nelaimių kyla dėl smalsumo ir bandymo veikti savarankiškai. Saugiausias sprendimas yra laikytis oficialių rekomendacijų, nekelti rizikos sau ir kitiems bei kuo greičiau perduoti informaciją tarnyboms.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus pranešimą? LT72 paaiškina, ką daryti nedelsiant

    Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus pranešimą? LT72 paaiškina, ką daryti nedelsiant

    Didėjant įvairių incidentų ir hibridinių grėsmių rizikai, vis daugiau žmonių susiduria su situacijomis, kai reikia reaguoti greitai: danguje pastebimas dronas, telefone pasirodo perspėjimas apie oro pavojų arba viešoje vietoje randamas įtartinas daiktas. Tokiais atvejais svarbiausia išlikti ramiems, nepasikliauti gandais ir vadovautis oficialiomis rekomendacijomis.

    LT72 – oficiali gyventojų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms informavimo sistema – pabrėžia, kad daugiausia klaidų padaroma dėl smalsumo ir skubos. Artėjimas prie įtartinų objektų, filmavimas ar informacijos sklaida socialiniuose tinkluose gali ne tik kelti pavojų, bet ir trukdyti tarnyboms.

    Ką daryti pamačius droną?

    Pastebėjus droną, pirmiausia rekomenduojama pasitraukti į pastato vidų arba artimiausią priedangą ir vengti langų, balkonų bei atvirų erdvių. Jei yra galimybė, rinkitės patalpą be langų arba tokią vietą, kuri sumažina riziką nuo galimų skeveldrų ir smūgio bangos.

    Nukritusio ar nusileidusio drono liesti negalima, taip pat nereikėtų prie jo artintis ar bandyti perkelti į kitą vietą. Apie situaciją būtina pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112, kuo tiksliau nurodant vietą ir aplinkybes.

    LT72 taip pat ragina nefotografuoti ir neviešinti informacijos socialiniuose tinkluose, jei tai gali atskleisti tikslią vietą ar kitus jautrius duomenis. Tokia informacija kartais panaudojama vertinant objektų išsidėstymą ar tarnybų veiksmus, todėl saugiausia ją perduoti tik atsakingoms institucijoms.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia nedelsti ir kuo greičiau pereiti į saugiausią įmanomą vietą. Tinkamiausios vietos yra priedanga, rūsys arba patalpa be langų, kur galima sumažinti sužeidimų riziką.

    Esant oro pavojaus signalui, rekomenduojama klausytis oficialių pranešimų, sekti institucijų nurodymus ir be būtinybės neiti į lauką. Taip pat patariama neapkrauti ryšio linijų skambučiais ir žinutėmis, kad kritiniu metu ryšys išliktų prieinamas pagalbos tarnyboms.

    Jei perspėjimas užklumpa darbo vietoje, mokykloje ar prekybos centre, verta laikytis objekto atsakingų asmenų nurodymų ir judėti į numatytas saugias zonas. Svarbu, kad sprendimus lemtų ne smalsumas, o saugumo logika: atstumas nuo langų ir kuo daugiau masyvių konstrukcijų tarp jūsų ir galimos grėsmės.

    Radote įtartiną daiktą?

    Radus įtartiną daiktą, jo liesti, judinti ar ardyti negalima, net jei jis atrodo nekenksmingas. Saugiausia yra pasitraukti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, išlaikant saugų atstumą, ir perspėti šalia esančius žmones nesiartinti.

    Apie radinį reikia nedelsiant pranešti numeriu 112, aiškiai apibūdinant vietą, aplinką ir tai, kas pastebėta. Kol atvyks pareigūnai, patariama stengtis užtikrinti, kad kiti asmenys nepriartėtų, tačiau patiems nebandyti „saugoti“ daikto iš arti.

    Gyventojams taip pat naudinga iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga prie namų, darbo ar ugdymo įstaigos. LT72 programėlėje pateikiami veiksmai įvairių grėsmių atvejais ir kiti praktiniai patarimai, todėl pasiruošimas dar iki incidento gali lemti greitesnę ir saugesnę reakciją.