Wall Street prekybos savaitę užbaigė neigiamai: penktadienį smuko pagrindiniai indeksai, o investuotojai toliau traukėsi iš technologijų ir su dirbtiniu intelektu susijusių bendrovių. Tuo pat metu brango nafta, papildomai kaitindama infliacinius lūkesčius.
„Dow Jones Industrial Average“ sesiją baigė nukritęs 0,34 proc. iki 52 002,41 punkto. „S&P 500“ smuko 1,09 proc. iki 7 659,44 punkto, o „Nasdaq Composite“ krito 2,15 proc. iki 26 140,03 punkto.
Silpnesnę rinkos nuotaiką ryškino ir mažesnės kapitalizacijos segmentas: „Russell 2000“ indeksas mažėjo 1,66 proc. iki 2 721,37 punkto. Tai rodo, kad spaudimas neapsiribojo vien keliais didžiausiais vardais.
Puslaidininkių sektorių spaudė konkurencija
Ryškiausi pardavimai fiksuoti puslaidininkių grandyje. ETF fondas „VanEck Semiconductor“ (SMH) atpigo apie 3 proc., o nuotaikas temdė tokių bendrovių kaip „Micron Technology“ ir „Advanced Micro Devices“ akcijų smukimas.
Rinkos dalyviai dalį rizikos siejo su augančia Kinijos konkurencija ir tuo, kad globalioje lustų rinkoje intensyvėja kainų bei technologijų lenktynės. Dėl to sektorius tapo jautresnis bet kokiems signalams apie maržų spaudimą ir paklausos svyravimus.
Ar DI bumas paremtas per brangiai?
Investuotojus papildomai neramino didėjančios skolos, skirtos DI infrastruktūrai ir duomenų centrams. Pavyzdžiu tapo „CoreWeave“: bendrovės akcijos krito beveik 12 proc., investuotojams įvertinus, kad jos įsipareigojimai peržengė maždaug 47 milijardų eurų ribą.
„Klausimas toks: ar tai sisteminė problema?“, – sakė „Angeles“ investicijų vadovas Michaelas Rosenas.
„Žinoma, didėjanti skolos emisija yra dalykas, kurį verta stebėti ir kuris gali kelti nerimą, jei pasieks perteklinį lygį. Tačiau šiuo metu iki to dar toli“, – pridūrė jis.
Rinkoje taip pat skambėjo mintis, kad kai kurių bendrovių akcijos gali kristi net ir esant optimistinėms prognozėms, jei į jas jau suplaukė per daug kapitalo. Tokiu atveju kainų judėjimą lemia ne vien fundamentika, bet ir pozicijų „iškrovimas“ po ilgesnio kilimo.
Infliacija, nafta ir lūkesčiai dėl palūkanų
Nuotaikas blogino ir aukštesni nei tikėtasi infliacijos signalai, kuriuos sustiprino energijos kainų šuolis. Naftos brangimas didina riziką, kad kainų spaudimas plačiau persiduos į transporto, gamybos ir paslaugų sektorius.
Makroekonominiai duomenys tuo pat metu rodė ir tam tikrą JAV ekonomikos atsparumą. Rugsėjį pramonės gamyba, lyginant su ankstesniu mėnesiu, augo 0,7 proc., kai rinkos laukė 0,4 proc.
Gamybos apimtys apdirbamojoje pramonėje didėjo 0,3 proc. – tiek pat, kiek ir prognozuota. Gamybinių pajėgumų panaudojimas siekė 76,9 proc., kai konsensusas buvo 76,5 proc.
Investuotojai taip pat vertino centrinio banko politikos kryptį: rinkos lūkesčiai rodė, kad artimiausiame posėdyje palūkanų normos greičiausiai liks nepakitusios. Vis dėlto infliacijos ir energijos kainų dinamika reiškia, kad bet kokie netikėtumai duomenyse gali greitai pakeisti šią prielaidą.
Leave a Reply