Degalų kainos Europos Sąjungoje pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei du dešimtmečius, rodo Europos Komisijos savaitiniai duomenys. Pagal naujausius ES vidurkius 50 litrų benzino bakas kainuoja apie 103 eurus, o dyzelino – apie 108 eurus.
Europos Komisijos Weekly Oil Bulletin skelbia, kad rugsėjo 14 dieną svertinis ES vidurkis siekė 2,063 euro už litrą benzino ir 2,159 euro už litrą dyzelino. Abu rodikliai tapo rekordais Komisijos duomenų sekoje, kuri skaičiuojama nuo 2005 metų, o pateikiamos kainos jau įskaičiuoja mokesčius.
Kainos skirtingose šalyse smarkiai išsiskyrė: pigiausias benzinas fiksuotas Maltoje – 1,34 euro už litrą, o brangiausias Danijoje – 2,56 euro. Dyzelinas Maltoje kainavo 1,21 euro, o Suomijoje – iki 2,51 euro už litrą.
Kas labiausiai kelia kainas?
Degalų brangimą pastarais mėnesiais sustiprino geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikę energijos srautai per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos „butelio kakliukų“. Dėl to pakilo „Brent“ rūšies naftos kaina, o šis pokytis gana greitai persiduoda ir degalinių švieslentėms.
Vis dėlto lemiamas veiksnys – ne vien žaliavinės naftos kaina. Europos Centrinio Banko ekspertai pabrėžia, kad degalų kainą didina ir perdirbimo bei tiekimo grandinės sąnaudos, o dyzelino atveju ypač išaugusios perdirbimo maržos.
„Pagal ateities sandorių duomenis dyzelino marža turėtų pasiekti piką spalį, o benzino maržos, tikėtina, aukščiausią tašką jau pasiekė rugpjūtį“, – sakė ECB ekspertai.
Infliacijos rizika ir mokesčių vaidmuo
ECB duomenys rodo, kad euro zonoje energijos infliacija rugpjūtį pakilo iki 14,3 proc., kai liepą siekė 10,3 proc. Tokie pokyčiai daro spaudimą ir bendrai infliacijai, o kartu – gyventojų perkamajai galiai bei verslo sąnaudoms.
ECB analizėje akcentuojama, kad nafta sudaro tik mažesnę galutinės degalų kainos dalį, o reikšmingą kainos dalį lemia mokesčiai ir antkainiai. Skaičiavimai rodo, kad akcizai ir pridėtinės vertės mokestis kartu sudaro apie 44 proc. dyzelino ir apie 52 proc. benzino kainos euro zonoje, todėl kainų skirtumai tarp šalių išlieka dideli.
ECB ekspertų vertinimu, trečią rugsėjo savaitę perdirbimo maržos galėjo sudaryti apie 0,41 euro už litrą, arba apie 19 proc., dyzelino kainos euro zonoje. Benzino atveju įtaka buvo mažesnė – apie 0,17 euro už litrą, arba apie 8 proc.
Ar degalai gali brangti dar labiau?
ECB nurodo, kad nauji energijos tiekimo sutrikimai galėtų reikšti dar didesnes ir ilgiau užsitęsiančias kainas, nei šiuo metu tikimasi. Kainų kryptį artimiausiais mėnesiais lems ne tik naftos kaina, bet ir perdirbimo pajėgumų situacija bei tiekimo stabilumas.
Ekspertai pabrėžia, kad kainų mažėjimui svarbiausia būtų konflikto deeskalacija Artimuosiuose Rytuose, srautų per Hormūzo sąsiaurį normalizavimas ir globalios perdirbimo veiklos atsigavimas, kad galėtų atsistatyti atsargos. Kita vertus, net ir sumažėjus įtampai, perdirbimo trikdžiai kitur, įskaitant Rusijos infrastruktūros veiksnius, gali ilgiau palaikyti aukštas maržas ir kainas degalinėse.
Leave a Reply