CP v2

Tag: Ekologija

  • Lapė ir ore skriejantis krabas: unikalus kadras iš Norvegijos nakties, kai šviesu 24 valandas

    Norvegijos Finnmarke, kai vasarą dėl vidurnakčio saulės šviesu visą parą, fotografei pavyko užfiksuoti akimirką, kuri dabar keliauja per tarptautinius konkursus. Kadre – ryža lapė, ore „pamėtėjusi“ krabą ir akimirksniu bandanti jį sučiupti ant dumbliais apaugusio kranto.

    Nuotrauką sukūrė gamtos fotografė Cecilie Bergan Stuedal. Pasak jos, kadras gimė maždaug 2 valandą nakties, tačiau apšvietimas priminė dieną – būtent tai ir yra vienas ryškiausių šiaurės vasaros bruožų, kai saulė nenusileidžia už horizonto.

    Fotografė pasakojo kelias naktis praleidusi stebėdama nedidelę lapių šeimą, kol jaunikliai pamažu virto vis drąsesniais medžiotojais. Vienas jų, anot autorės, buvo ypač smalsus ir prie žmonių priartėdavo arčiausiai, todėl leido ilgiau sekti jo judesius.

    Šįkart lapė buvo aptikusi krabą ir jį graužė, o vėliau vėl grįžo ieškoti grobio tarp jūros dumblių. Netikėtai ji krabą švystelėjo į viršų, šis nusileido atgal, tačiau gyvūnas jį akimirksniu vėl susirado ir tęsė „medžioklę“.

    „Praėjusiais metais Finnmarke vidurnakčio saulėje praleidau kelias naktis su maža lapių šeima, ir tai buvo vieni šilčiausių vasaros prisiminimų“, – sakė Cecilie Bergan Stuedal.

    Techniškai tai buvo itin trumpa scena, todėl svarbus tapo ir fotografės pasirengimas: ji naudojo profesionalią veidrodinę kamerą „Nikon D6“ bei 70–200 milimetrų židinio nuotolio objektyvą. Nurodomi parametrai – 1/1 000 sekundės išlaikymas, f/2.8 diafragma ir ISO 3 200 – rodo, kad fotografuota siekiant „užšaldyti“ staigią, chaotišką gyvūno judesio fazę.

    Nuotrauka, pavadinta „Aerodinaminis krabas“, sulaukė jau kelių įvertinimų tarptautinėje gamtos fotografijos bendruomenėje. Konkursų komisijos dažnai vertina ne vien estetiką: svarbu istorija kadre, natūrali gyvūno elgsena ir gebėjimas vienu vaizdu perteikti veiksmą.

    Gamtos fotografijos ekspertai pabrėžia, kad tokie apdovanojimus renkantys darbai dažniausiai gimsta iš ilgo stebėjimo ir kantrybės, o ne iš vieno sėkmingo bandymo. Šiaurės regionuose tam palankios ir sąlygos – vasarą ilgos šviesios valandos leidžia dirbti tada, kai gyvūnai aktyviausi, o žmogaus buvimas mažiau trikdo įprastą jų ritmą.

  • Šylant Viduržemio jūrai, Graikiją užplūdo nuodinga fugu: už sugautą kilogramą žada atlygį

    Graikija pradėjo bandomąją programą, kuria žvejams žadama mokėti už invazinės ir nuodingos sidabraskruostės fugu (Lagocephalus sceleratus) sugavimą. Ši rūšis sparčiai plinta Viduržemio jūroje, o valdžia tikisi taip pristabdyti jos populiacijos augimą ir sumažinti žalą žvejybai.

    Pagal programą už kiekvieną sugautos žuvies kilogramą numatomas 5,33 euro atlygis. Graikijos institucijos tam skyrė 1 500 000 eurų fondą, o prioritetas teikiamas Kretos apylinkėms ir pietinei Egėjo jūros daliai, kur problema pastaruoju metu tapo aštriausia.

    Sidabraskruostė fugu į Viduržemio jūrą pateko iš tropinių Indijos vandenyno regionų, o vienu pagrindinių „vartų“ laikomas Sueco kanalas. Šis procesas siejamas su vadinamąja lessepsine migracija, kai svetimžemės rūšys įsitvirtina naujose ekosistemose.

    Graikijos vandenyse ši žuvis fiksuojama nuo 2005 metais, tačiau pastaraisiais metais jos gausa šoktelėjo. Žvejai skundžiasi, kad ji aktyviai konkuruoja dėl maisto, naikina kitų rūšių jauniklius ir daro tiesioginę žalą įrankiams.

    Ši fugu rūšis turi ypač tvirtą, „snapą“ primenantį dantų darinį, kuriuo gali perkąsti įprastus žvejybos tinklus. Dėl to didėja žvejybos sąnaudos, o dalis laimikių prarandama dar jūroje.

    Ne mažiau svarbus ir saugumo aspektas: žuvies audiniuose gali būti tetrodotoksino, sukeliančio raumenų silpnumą, paralyžių ir kvėpavimo sutrikimus. Europos Sąjungoje tokių žuvų prekyba ir vartojimas paprastai ribojami dėl apsinuodijimo rizikos.

    Mokslininkai invazinių rūšių plitimą sieja su sparčiai šylančiu Viduržemio jūros regionu. Šiltesnis vanduo sudaro palankesnes sąlygas tropinės kilmės rūšims, kurios anksčiau čia neišgyvendavo arba neįsitvirtindavo.

    Pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami ir kiti atšilimo sukelti pokyčiai: kai kuriose vietovėse daugėja naujų plėšrių rūšių, o tradiciniai žvejybos objektai traukiasi į vėsesnius vandenis. Tai didina spaudimą tiek biologinei įvairovei, tiek pakrančių ekonomikai.

    Vasarą socialiniuose tinkluose Graikijoje pasirodžius pranešimų apie tariamus fugu išpuolius, specialistai ragino nepervertinti rizikos. Pabrėžiama, kad šios žuvys dažniausiai vengia žmonių, o patvirtintų incidentų skaičius yra labai mažas.

    Vis dėlto poilsiautojams patariama nebandyti liesti nepažįstamų žuvų, o radus įtartiną laimikį ar sužeistą gyvūną pakrantėje informuoti vietos tarnybas. Graikija tikisi, kad finansinis paskatinimas žvejams padės suvaldyti situaciją, tačiau dalis ekspertų pripažįsta, kad rūšis regione greičiausiai jau įsitvirtino ilgam.

  • Įkaitęs Ramusis vandenynas keičia orus: ką tai reiškia audroms, karščiams ir potvyniams

    Ramusis vandenynas pastarosiomis savaitėmis išgyvena neįprastai stiprią jūrinę karščio bangą, o klimato mokslininkai perspėja: jos poveikis gali persikelti į atmosferą ir pakoreguoti orus daugelyje pasaulio regionų. Šiltesnis vanduo reiškia daugiau energijos ir drėgmės, todėl didėja ekstremalių reiškinių tikimybė.

    Anomalija apima didžiulę teritoriją per tropinę ir šiaurinę Ramiojo vandenyno dalį, susiformavusią susiliejus keliems šilto vandens plotams. Toks šilumos „rezervuaras“ gali keisti vėjų ir slėgio laukus, o tai daro įtaką audrų maršrutams ir kritulių pasiskirstymui.

    „Mėnesiai užsitęsusios šilumos gali turėti rimtų pasekmių šią žiemą ir kitą pavasarį“, – sakė klimatologas Dillonas Amaya.

    Viena tiesioginių pasekmių – palankesnės sąlygos tropinėms audroms stiprėti. Kai paviršinis vanduo ilgiau išlieka labai šiltas, ciklonai gali greičiau „pasipildyti“ energijos, o tai didina riziką, kad audros pasieks sausumą stipresnės, atneš daugiau kritulių ir sukels didesnių potvynių.

    Kita grėsmė – intensyvesnės karščio bangos sausumoje. Šiltesnis vandenynas gali prisidėti prie atmosferos cirkuliacijos blokavimo situacijų, kai virš regiono susiformuoja ilgiau išsilaikantis aukšto slėgio laukas ir karštis užsilaiko dienomis ar savaitėmis, didindamas miškų gaisrų riziką.

    Šiltesnis vanduo taip pat plečiasi, todėl vietomis gali kilti jūros lygis, ypač pakrantėse, kur vėjai ir srovės „sustumia“ vandenį į krantą. Jei tuo pat metu užklumpa žiemos audros, bangavimas ir pakilęs vandens lygis gali stiprinti pakrančių užliejimą bei krantų ardymą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ilgalaikė tendencija aiški: jūrinės karščio bangos pasaulio vandenynuose fiksuojamos dažniau ir didesniuose plotuose nei prieš kelis dešimtmečius. Šylant vandenynams didėja garavimas, o vandens garai atmosferoje tampa „kuru“ smarkioms liūtims, todėl ekstremalūs krituliai daugelyje regionų gali dažnėti.

    Artimiausiais mėnesiais didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kaip Ramiojo vandenyno šilumos perteklius sąveikaus su natūraliais svyravimais, įskaitant El Ninjo ir La Ninja ciklus. Nuo to priklausys, ar rizika išaugs tam tikriems sezoniniams reiškiniams, pavyzdžiui, tropinių audrų aktyvumui, žiemos liūtims ar užsitęsusiam sausros ir karščio epizodui kai kuriuose regionuose.

  • Etna vėl suaktyvėjo Sicilijoje: pelenų debesis sutrikdė skrydžius, įvestas raudonas pavojus

    Italijos Sicilijoje esantis Etna 2026 metų liepos 5 dieną vėl suaktyvėjo ir į atmosferą išmetė tankų vulkaninių pelenų šleifą. Pelenų debesis, vietos žiniasklaidos teigimu, pradėjo kilti ryte ir per maždaug valandą išsiplėtė, o vėjas jį nunešė į pietus.

    Dėl pelenų keliamo pavojaus aviacijai laikinai sutriko darbas Katnijos-Fontanarosos oro uoste. Pelenai ypač pavojingi reaktyviniams varikliams ir matomumui, todėl net ir trumpalaikės vulkaninės emisijos gali lemti skrydžių atšaukimus ar maršrutų korekcijas.

    Oro uostai ir oro eismo valdymo tarnybos, gavusios pranešimus apie pelenų debesį, paprastai taiko atsargumo principą: uždaromos atskiros oro erdvės zonos, ribojamas nusileidimų skaičius per valandą arba laikinai stabdomas atvykstančių reisų priėmimas. Tokios priemonės leidžia sumažinti riziką, kol patikslinamos pelenų sklaidos prognozės ir stebėjimų duomenys.

    Vietos pranešimais, dalis reisų buvo nukreipti į Palermą, o keleiviams rekomenduota sekti oro bendrovių informaciją dėl vėlavimų ir perkeliamų skrydžių. Italijos vežėjai socialiniuose tinkluose informavo, kad atvykstantys ir išvykstantys reisai gali būti atšaukiami arba perplanuojami.

    Specialistai aktyvumą apibūdina kaip strombolinį: trumpi, ritmiški dujų ir vulkaninių medžiagų pliūpsniai, trunkantys kelias sekundes. Tokia veikla gali greitai sustiprėti arba susilpnėti, tačiau net ir vidutinio intensyvumo pelenų emisijos yra pakankamos, kad paveiktų oro susisiekimą.

    Skelbta, kad ankstesnis lavos srautas, kuris pastarosiomis savaitėmis tekėjo iš plyšio netoli Šiaurės Rytų kraterio, buvo nuslūgęs, tačiau viršūnėje vis dar fiksuojami nedideli sprogimai. Situacija paprastai vertinama pagal seismologinius duomenis, dujų emisijas ir palydovinius stebėjimus.

    Etna laikomas vienu aktyviausių Europos stratovulkanų, o jo aukštis siekia apie 3 350 metrų. Dėl dažnų išsiveržimų ir tankiai apgyvendintų teritorijų aplink kalną, kiekvienas aktyvesnis epizodas atidžiai stebimas civilinės saugos ir vulkanologijos tarnybų.

    Keliaujantiems Sicilijoje svarbiausia sekti oficialius pranešimus, oro uostų atnaujinimus ir oro bendrovių taisykles dėl bilietų keitimo. Esant pelenų krituliams, sveikatos specialistai paprastai rekomenduoja riboti buvimą lauke, ypač turintiems kvėpavimo sutrikimų, ir saugoti akis bei kvėpavimo takus.

  • Kyjivo srityje blogėja oro kokybė: Višnevėje po smūgių fiksuojamas padidėjęs CO2 ir kietųjų dalelių lygis

    Kyjivo srityje, Višnevės bendruomenėje, po rusų smūgių ir kilusių gaisrų fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas. Vietos administracija skelbia, kad ore išaugo anglies dioksido (CO2) ir smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija.

    Padidėję rodikliai siejami su degimo produktais, kurie į atmosferą patenka gaisrų metu. Dūmai ir smulkios dalelės gali pabloginti savijautą, ypač jautresnėms gyventojų grupėms.

    „Gaisrų metu į orą patenka degimo produktai ir smulkios kietosios dalelės, kurios gali neigiamai veikti savijautą“, – teigiama Kyjivo srities karinės administracijos pranešime.

    Specialistai rekomenduoja kuo ilgiau nelaikyti atvirų langų ir riboti buvimą lauke, kol užterštumo lygis mažės. Taip pat patariama gerti daugiau vandens, o turint oro valytuvą jį naudoti didžiausiu režimu.

    Didžiausią riziką paprastai patiria žmonės, sergantys kvėpavimo takų ar širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat vaikai, senjorai ir nėščiosios. Jei atsiranda dusulys, akių perštėjimas ar stiprus kosulys, patariama likti patalpose ir prireikus kreiptis į medikus.

    Administracija nurodo, kad kituose Kyjivo srities miestuose ir gyvenvietėse, kur vykdoma stebėsena, leistinų cheminių ir biologinių medžiagų normų viršijimų kol kas nefiksuota. Taip pat pažymima, kad gama spinduliuotės fonas regione atitinka įprastą natūralų lygį.

    Oro būklė Kyjivo srityje stebima 16-oje stebėjimo postų, įrengtų skirtingose gyvenvietėse. Tarp jų minima ir Višnevė, kur šiuo metu situacija vertinama kaip jautresnė dėl gaisrų poveikio.

    Šis pranešimas pasirodė po masinės kombinuotos atakos, kurią rusų pajėgos surengė liepos 6 dienos naktį, atakuodamos Ukrainą raketomis ir dronais. Dėl sprogmenų detonavimo rizikos Višnevėje ir Kriukovščinoje buvo paskelbta evakuacija norintiems išvykti.

    Vėliau pranešta, kad pavojingų objektų detonavimas Višnevėje buvo sustabdytas, iš teritorijos evakuota daugiau nei 600 žmonių. Per smūgį Višnevėje žuvo trys žmonės, dar 26 sužeisti, tarp jų du vaikai.

  • Mokslininkai kavos tirščius per 90 sekundžių paverčia biokuru: energinė vertė artėja prie antracito

    Kasmet pasaulyje išgeriama apie 400 mlrd. kavos puodelių, o kartu susidaro maždaug 18 mln. tonų drėgnų kavos tirščių. Didelė jų dalis vis dar atsiduria mišrių atliekų sraute, nors šio likučio energinis potencialas seniai laikomas perspektyviu.

    Problemą iki šiol kėlė tirščių drėgmė: norint juos naudoti kaip kurą, žaliavą tekdavo ilgai ir brangiai džiovinti. Dėl to perdirbimas dažnai nebūdavo ekonomiškai patrauklus, ypač kai energijos kainos ir logistikos sąnaudos išauga.

    Korėjos geologijos ir mineralinių išteklių instituto KIGAM mokslininkai pristatė metodą, kuris leidžia apeiti džiovinimo etapą ir drėgmę paversti proceso pranašumu. Tyrime aprašoma technologija, kai dar drėgni tirščiai apdorojami plazmos liepsna maždaug 800–900 laipsnių temperatūroje.

    Staigus įkaitinimas per kelias dešimtis sekundžių išgarina vandenį ir sukuria vadinamąjį spragėsių efektą: žaliava išsipučia, tampa porėta ir virsta biokokso tipo biokuru. Mokslininkų teigimu, viso proceso trukmė gali siekti apie 90 sekundžių, o galutinis produktas savo savybėmis priartėja prie antracito tipo anglies.

    Publikuotuose rezultatuose nurodoma, kad gauto biokuro šilumingumas siekia 29 megadžaulius kilogramui. Palyginimui, įprasta mediena dažnai vertinama maždaug 15–20 megadžaulių kilogramui, tad skirtumas gali būti reikšmingas kalbant apie energijos tankį ir transportavimo efektyvumą.

    Kitas svarbus aspektas yra emisijos: apdorojimo metu, kaip skelbiama, pašalinami sieros junginiai, todėl mažėja sieros oksidų, siejamų su oro tarša ir rūgščiaisiais lietumis, susidarymo rizika. Tai ypač aktualu regionams, kur kietojo kuro deginimas vis dar sudaro didelę šildymo ar pramonės energijos dalį.

    Technologija potencialiai naudinga ne vien kaip kuro gamybos būdas. Po apdorojimo medžiagos paviršiaus plotas, tyrėjų duomenimis, išauga nuo 1,5 iki 115,4 kvadratinio metro gramui, todėl atsiranda panašumų su aktyvintos anglies sorbcinėmis savybėmis.

    Tai atveria kelią platesniam pritaikymui, pavyzdžiui, vandens valymui, oro filtravimui ar pramoninei adsorbcijai, kur reikalingos porėtos medžiagos. Praktikoje tokie sprendimai gali tapti dalimi žiedinės ekonomikos, kai atliekos tampa žaliava aukštesnės vertės produktams.

    Vis dėlto didžiausia žinia energetikai yra tai, kad procesui tinka drėgna žaliava, o džiovinimo atsisakymas gali sumažinti tiek energijos sąnaudas, tiek galutinę kainą. Tyrėjai pabrėžia, kad panašus principas teoriškai galėtų būti taikomas ir kitiems didelės drėgmės organinių atliekų srautams, įskaitant maisto atliekas, žemės ūkio likučius ar nuotekų dumblą.

    Kol kas tai laboratoriniais ir pilotiniais duomenimis grindžiama kryptis, tačiau ji atspindi platesnę tendenciją: ieškoma technologijų, kurios energiją ir pramonines žaliavas leistų gauti ne iš iškastinio kuro, o iš vietinių atliekų srautų. Tokie sprendimai svarbūs ir dėl tiekimo saugumo, ir dėl emisijų mažinimo tikslų.

  • Tasmanijoje išgarsėjęs jūrinis dramblys Neilas blokuoja kelius ir apgadina automobilius: valdžia prašo laikytis atstumo

    Tasmanijos pietinėje pakrantėje dėmesio centre atsidūrė penkerių metų jūrinis dramblys Neilas, kurio pasirodymai sausumoje vis dažniau trikdo nedidelių pakrančių miestelių kasdienybę. Gyvūnas ne tik išgula keliuose ir sustabdo eismą, bet ir yra apgadinęs kelio stulpelius, informacinį ženklą, tvorą bei bandęs „aiškintis santykius“ su stovinčiais automobiliais.

    Vietos institucijos ragina žmones nepersekioti Neilo ir gerbti jo erdvę, nes socialinių tinklų sukurta šlovė pradėjo kelti riziką ir pačiam gyvūnui, ir gyventojams. Pasak Tasmanijos gamtos išteklių ir aplinkos institucijų atstovų, didžiausia problema tampa ne Neilo elgesys, o žmonių noras bet kokia kaina prieiti arčiau dėl įspūdingos nuotraukos.

    „Jau matėme gana neatsakingų situacijų, kai žmonės prineša mažus vaikus visai prie pat gyvūno vien tam, kad padarytų kadrą socialiniams tinklams“, – sakė Tasmanijos gamtos išteklių ir aplinkos departamento atstovas Chrisas Carlyonas.

    Valdžia taip pat prašo internete neskelbti tikslios gyvūno buvimo vietos, kad prie jo nepradėtų masiškai rinktis smalsuolių minios. Tokios situacijos, pareigūnų teigimu, gali priversti reindžerius imtis rizikingo gyvūno iškeldinimo, o tai stresuotų Neilą ir didintų nelaimingų atsitikimų tikimybę.

    Tasmanijos universiteto mokslininkė Sophia Volzke aiškina, kad agresyvesni jauno patino „išsišokimai“ yra natūrali elgsena. Jauni jūriniai drambliai taip treniruojasi būsimiems susirėmimams dėl dominavimo, o kai aplink nėra kitų panašaus amžiaus patinų, „taikiniais“ kartais tampa kelio infrastruktūra ar žmonių palikti daiktai.

    Specialistai primena, kad jūrinių dramblių išėjimai į krantą yra įprasta jų gyvenimo ciklo dalis. Kelis kartus per metus jie palieka vandenyną pailsėti, badauti ir šerti, todėl Neilas į gimtąsias vietas sugrįžta ne pirmą kartą, tačiau šįkart išskirtinį dėmesį dar labiau sustiprino socialiniai tinklai ir tūkstantinės auditorijos.

  • Tarakanuose aptiko tūkstančius bakterijų DNR fragmentų: ką tai sako apie jų ištvermę ir evoliuciją

    Naujas tarakonų genomų tyrimas atskleidė netikėtą detalę: kai kurių rūšių DNR slepia tūkstančius mažų fragmentų, kilusių iš su tarakonais seniai susijusios bakterijos Blattabacterium cuenoti. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog tarakonai yra „iš dalies bakterijos“, tačiau rodo daug glaudesnius ryšius su mikrobų pasauliu, nei manyta.

    Tyrimo rezultatai publikuoti Proceedings of the National Academy of Sciences. Autorių teigimu, tai gali būti vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip gyvūnų genomuose ilgainiui gali kauptis iš kitų organizmų perimtos genetinės „nuotrupos“.

    Genų „šokinėjimas“ tarp nesusijusių rūšių vadinamas horizontaliu genų pernašumu. Bakterijoms tai įprastas reiškinys, nes jos lengvai apsikeičia genetine medžiaga, ypač gyvendamos arti viena kitos, o tai, pavyzdžiui, padeda greičiau plisti atsparumui antibiotikams.

    Sudėtingesniems organizmams, tokiems kaip vabzdžiai, toks procesas laikomas retesniu, nes jų DNR saugoma ląstelės branduolyje, o paveldimi pokyčiai turi patekti į lytines ląsteles. Būtent todėl tarakonų atvejis patraukė ypatingą tyrėjų dėmesį.

    Blattabacterium bakterijos tarakonuose gyvena labai glaudžiai: jos įsikuria specialiose ląstelėse ir perduodamos iš kartos į kartą per kiaušinėlius. Toks ilgalaikis „bendras gyvenimas“ sukuria daug progų bakterijų genetinei medžiagai patekti šalia šeimininko DNR ir, retais atvejais, į ją įsiterpti.

    Tyrėjai, lygindami tarakonų ir termitų genomus, ieškojo atitikmenų, būdingų Blattabacterium. Daugiausia įterpų aptikta Australijos tarakonų grupėse Panesthiinae ir Geoscapheinae, kur jų skaičius viršijo 3 000.

    Nors tarakonai garsėja ištverme, mokslininkai ragina nepervertinti šių rezultatų: dauguma aptiktų fragmentų yra labai trumpi, neretai net ne primenantys pilnaverčių genų. Tai labiau panašu į genetinius „pėdsakus“, o ne į veikiančias instrukcijas, kurios iškart suteikia naujų savybių.

    Vis dėlto intriguoja tai, kad dalis fragmentų, sprendžiant iš jų pasiskirstymo skirtingose grupėse, gali būti labai seni ir išsilaikyti dešimtis milijonų metų. Tokie ilgaamžiai įrašai kelia klausimą, ar bent kai kurie jų kartais galėjo įgyti funkciją, tačiau šiuo metu tai dar nėra patvirtinta.

    Tyrimo autoriai pabrėžia: atradimas labiau plečia supratimą apie evoliuciją ir simbiozę, nei pateikia paprastą atsakymą, kodėl tarakonus taip sunku išnaikinti. Genomai gali būti kur kas sudėtingesni, o ryšiai su mikroorganizmais – gilesni, nei ilgą laiką rodė klasikiniai modeliai.

  • Rusija telkia dronų ir specnazo pajėgas prie Kachovkos rezervuaro: Ukrainos karinis įvardijo kliūtį

    Ukrainos žvalgyba fiksuoja požymius, kad Rusija gali didinti pajėgas buvusio Kachovkos vandens telkinio teritorijoje Chersono srityje. Pasak Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovo, kalbama apie galimus bepiločių sistemų padalinius ir specialiųjų operacijų karius.

    Ši teritorija po Kachovkos užtvankos sunaikinimo tapo specifine zona: dalis buvusio dugno išdžiūvo, kraštovaizdis pasikeitė, o judėjimo maršrutai gali būti permąstomi. Tačiau Ukrainos pusė pabrėžia, kad net ir tokiomis sąlygomis pagrindinis natūralus barjeras išlieka Dnipro upė.

    Dnipro upė – lemiamas barjeras

    Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmitras Pletenčiukas viešai teigė, kad bet kokie bandymai aktyviau veikti šiame ruože susiduria su fundamentalia kliūtimi. Jo vertinimu, forsavimas ir ypač logistikos palaikymas per Dnipro upę išlieka itin sudėtingas uždavinys.

    „Istorinis atsvaras čia yra Dnipro upė. Tokio vandens telkinio forsavimas yra sudėtingas, o net ir persikėlus išlaikyti tempą bei logistiką per Dnipro upę yra labai sunku“, – sakė D. Pletenčiukas.

    Jis pridūrė, kad Rusijos pajėgos nuolat vykdo žvalgybą ir ieško silpnų vietų, tačiau vien „dairymasis“ į šią zoną dar nereiškia, jog tai artimiausiu metu kardinaliai pakeis situaciją pietų kryptimi.

    Chersono apšaudymų fonas

    Karinis atstovas taip pat akcentavo, kad Rusija toliau smogia Chersonui ir jo apylinkėms, o taikiniais neretai tampa civilinė infrastruktūra. Pasak jo, tai apima smūgius viešajam transportui, degalinėms ir kitiems objektams, kurie neturi tiesioginės karinės reikšmės.

    Tokio pobūdžio atakos išlieka viena didžiausių grėsmių civiliams pietų Ukrainoje, ypač prie fronto esančiuose miestuose. Ukrainos institucijos nuolat ragina gyventojus laikytis saugumo rekomendacijų ir reaguoti į oro pavojaus signalus.

    Kas keičiasi dėl dronų

    Pastaraisiais mėnesiais kovos pietų Ukrainoje vis labiau susijusios su bepiločių naudojimu žvalgybai ir smūgiams, o tai daro įtaką ir planuojamoms operacijoms prie vandens kliūčių. Dronai leidžia greičiau aptikti judėjimą, koreguoti ugnį ir atakuoti logistiką, todėl persikėlimas per upę tampa dar rizikingesnis.

    Ukrainos pusė pabrėžia, kad bet kokie bandymai stiprinti Rusijos grupuotę buvusio Kachovkos rezervuaro rajone turi būti vertinami kompleksiškai: svarbūs ir reljefo pokyčiai, ir Dnipro vandens kliūtis, ir intensyvi abiejų pusių žvalgyba ore.

  • Kijeve suprastėjo oro kokybė: priežastys ir ką gyventojai gali padaryti, kol situacija gerėja

    Kijeve liepos 3 dieną užfiksuotas pastebimas oro kokybės pablogėjimas. Apie tai pranešė Kijevo miesto valstybinė administracija, nurodžiusi, kad ryte padidėjo prizeminio ozono koncentracija ir ore esančių kietųjų dalelių, vadinamų dulkėmis, kiekis.

    Administracijos teigimu, ozono lygio augimą sustiprina neįprastai karšti orai. Esant karščiui ir intensyviai saulei, mieste esantys teršalai, ypač iš transporto, lengviau dalyvauja cheminėse reakcijose, dėl kurių prie žemės paviršiaus formuojasi ozonas.

    Prie situacijos prisidėjo ir gaisrai, kilę po Rusijos atakos naktį iš liepos 1 į liepos 2 dieną. Kai vėjas silpnas arba jo beveik nėra, teršalai neišsisklaido, o kaupiasi apatiniuose atmosferos sluoksniuose, todėl laikinai didėja degimo produktų ir smulkiųjų dalelių koncentracija.

    Miesto institucijos ragina gyventojus iki pagerėjimo laikytis paprastų atsargumo priemonių: uždaryti langus, kiek įmanoma riboti laiką lauke ir gerti daugiau vandens. Jei namuose yra oro valytuvas, rekomenduojama jį įjungti didesniu galingumu, kad sumažėtų dalelių kiekis patalpose.

    Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba informavo, kad antroje dienos pusėje situacija gali kisti. Tarnybos teigimu, prognozuojamas vidutinio intensyvumo lietus, kuris paprastai prisideda prie oro pagerėjimo, nes krituliai padeda išplauti ore esančias daleles.

    Panašūs epizodai Kijeve fiksuoti ir anksčiau šią savaitę, kai dėl miškų gaisrų Černobylio zonoje į sostinę patekdavo degimo produktai. Sinoptikai tuomet perspėjo, kad priklausomai nuo vėjo krypties ir stiprumo, trumpalaikiai užterštumo šuoliai gali kartotis ir Kijevo srityje.