Voluinės srityje, Polesės regiono miškuose, gamtosaugininkai ir ornitologai išgelbėjo itin retą, valstybės saugomą plėšrųjį paukštį – trumpapirštį gyvatėdį. Paukštis buvo rastas įsipainiojęs metaliniame tinkle ir kritiškai nusilpęs: jo svoris nesiekė nė vieno kilogramo.
Apie neįprastą radinį pranešė vietos gyventojai, ganiavę gyvulius netoli Birkų kaimo, nacionalinio parko Pripetė–Stochoidas teritorijoje. Parko darbuotojai atvykę paukštį išlaisvino, tačiau iš karto paaiškėjo, kad didžiausia problema – ne sužeidimai, o išsekimas.
Pirmąją savaitę, kol paukščio būklė buvo pernelyg trapi transportuoti, jis buvo prižiūrimas parko teritorijoje. Ornitologė Oksana Hnatyna konsultavosi su patyrusiais plėšriųjų paukščių gelbėjimo specialistais, o stabilizavus būklę gyvatėdis buvo išgabentas tolesnei reabilitacijai į Obrošino zoologinį-dendroparką.
Kaip paukštį sugrąžino į formą
Reabilitacijos metu paukštis, pavadintas Harpūnu, buvo šeriamas lengvai įsisavinamu, baltymų gausiu pašaru. Specialistai pabrėžia, kad tokiais atvejais svarbiausia – palaipsnis jėgų grąžinimas: per greitas krūvis ar bandymas iškart paleisti į laisvę gali baigtis pakartotiniu išsekimu.
Po maždaug pusantro mėnesio rezultatai tapo akivaizdūs: paukštis priaugo svorio, tapo aktyvesnis, savarankiškai lesa ir užtikrintai laikosi ant aukščiausių voljero skersinių. Kitas žingsnis – perkėlimas į lauko voljerą, kur daugiau erdvės skrydžio treniruotėms ir ištvermei atkurti.
Kodėl gyvatėdis toks išskirtinis?
Trumpapirštis gyvatėdis išsiskiria siaura mitybos specializacija: jis medžioja gyvates ir kitus roplius, grobį aptikdamas iš aukštai ir staigiai puldamas žemyn. Tokia medžioklė rizikinga, nes dalis grobio gali būti nuodinga, todėl paukštis turi prisitaikymų, padedančių sumažinti įkandimų pavojų.
Ornitologai atkreipia dėmesį, kad nusilpusio paukščio paleisti iškart po išlaisvinimo nebuvo galima: tokios būklės jis nebūtų pajėgęs nei ilgiau skristi, nei sėkmingai medžioti. Dėl to reabilitacija vykdoma etapais – nuo svorio ir aktyvumo atkūrimo iki skrydžio ir medžioklinių įgūdžių treniravimo.
Pavojus laukiniams gyvūnams – žmogaus palikti tinklai
Gamtosaugos specialistai pabrėžia, kad metaliniai tinklai, palikti ar netinkamai naudojami aptvarai ir kitos žmogaus veiklos liekanos vis dažniau tampa spąstais laukiniams gyvūnams. Į juos įsipainioja ne tik paukščiai, bet ir žinduoliai, o pasekmės neretai būna mirtinos dėl traumų ar ilgo badavimo.
Jei reabilitacija klostysis sėkmingai, Harpūną planuojama sugrąžinti į natūralią buveinę Polesės miškuose ir pelkėse. Specialistai pabrėžia, kad tik pilnai atgavęs jėgas ir gebėjimą savarankiškai medžioti paukštis gali saugiai grįžti į laukinę gamtą.
Leave a Reply