CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Ar Lenkija gali pasitraukti iš EU ETS? Vyriausybė siekia stabdyti spekuliacijas CO2 leidimais

    EU ETS tema Lenkijoje kaista

    Diskusijos dėl galimo Lenkijos pasitraukimo iš EU ETS neslūgsta ir vėl tapo viena karščiausių klimato politikos temų šalyje. Ji įgavo ir vidaus politikos atspalvį: dalis politikų kalba apie referendumus dėl Žaliojo kurso, kiti ragina grįžti prie anglies, o valdančiosios institucijos akcentuoja reformų siekį pačioje ES.

    Per Seimo komisijos posėdį klimato ir aplinkos viceministras Krzysztofas Bolesta teigė, kad pasitraukimas iš EU ETS Lenkijai yra realiai neįmanomas. Jo argumentas paprastas: EU ETS yra ES teisės dalis, o pasirinktinai taikyti tik patogias taisykles, pasak jo, reikštų griauti bendrą ES teisėkūros logiką.

    „Pasitraukimas iš ETS yra neįmanomas. Tai ES teisės dalis, o jei kiekviena valstybė galėtų rinktis, kas jai tinka, visa sistema subyrėtų“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Opozicija: sąskaita už Žaliąjį kursą

    Kitą poziciją išsakė parlamentaras Januszas Kowalskis, teigęs, kad ankstesnės derybos dėl Žaliojo kurso buvo pralaimėtos, o tai dabar esą virsta didelėmis sąnaudomis energetikai ir pramonei. Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkijos energetikos sistema ilgą laiką rėmėsi anglimi, todėl perėjimo kaštai, lyginant su kitomis šalimis, yra didesni.

    Pasak J. Kowalskio, per 2021–2027 metų laikotarpį EU ETS Lenkijai gali kainuoti apie 100 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 23 mlrd. eurų. Tuo metu viceministras pripažino, kad dabartinė padėtis iš dalies yra ankstesnių sprendimų pasekmė, tačiau ragino sprendimų ieškoti ne pasitraukiant, o derantis dėl palankesnių taisyklių ES viduje.

    „Turime būti Europos Sąjungoje ir joje kovoti dėl geresnių taisyklių. Jei kas siūlo nepriimti biudžeto ir išeiti iš ES, tegu tai pasako tiesiai“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Vyriausybės tikslas – mažinti spekuliacijų įtaką

    Lenkijos vyriausybė, kalbėdama apie EU ETS peržiūrą, akcentuoja ne pasitraukimą, o sistemos koregavimą. Vienas iš ryškiausių Varšuvos siūlymų – riboti finansų institucijų dalyvavimą CO2 leidimų prekyboje, siekiant sumažinti spekuliacijų poveikį kainoms.

    CO2 leidimais prekiaujama biržose, o kritikai teigia, kad finansiniai žaidėjai sustiprino kainų šuolius ir taip padidino sąnaudas elektros gamintojams bei pramonei. Vis dėlto Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija anksčiau buvo viešai nurodžiusi, kad nemato pakankamai įrodymų, jog rinką sistemingai iškreiptų spekuliacija.

    Kainos šuolis po reformų ir naujas Briuselio planas

    Ilgą laiką, maždaug iki 2018 metų, vienos tonos CO2 emisijos kaina EU ETS sistemoje dažnai laikėsi žemiau 10 eurų. Vėliau, po reformų, kuriomis buvo sustiprintas rinkos stabilumo rezervas ir mažintas perteklinių leidimų kiekis, rinka pradėjo vertinti emisijų leidimus kaip vis labiau ribotą išteklių, o kainos reikšmingai pakilo.

    Svarbiu lūžiu tapo ir sprendimai dėl dalies leidimų anuliavimo nuo 2023 metų bei spartesnio bendro leidimų kiekio mažinimo. Tai padidino konkurenciją dėl leidimų ir sustiprino signalą, kad ateityje jų bus mažiau, todėl pramonė ir energetika turi greičiau investuoti į mažiau taršias technologijas.

    Tuo pat metu Europos Komisija neseniai pristatė naują EU ETS reformos projektą, kuriame numatomas švelnesnis kursas nei anksčiau. Tarp svarstomų krypčių – lėtesnis leidimų kiekio mažinimas dalyje laikotarpio, griežtesnės taisyklės rinkos stabilumo rezervui ir papildomi resursai Modernizavimo fondui.

    Vis dėlto nuo pasiūlymo iki realių teisės aktų pokyčių dar laukia ilgas derinimo kelias Europos Parlamente ir Taryboje. Net ir siekis susitarti iki 2027 metų pavasario, atsižvelgiant į politinius interesus ir didelį suinteresuotų šalių skaičių, gali pasirodyti pernelyg ambicingas.

  • ES biudžeto derybos įkaista: Briuselis siekia naujų visos Europos mokesčių 2028–2034 metams

    ES biudžeto derybos įkaista: Briuselis siekia naujų visos Europos mokesčių 2028–2034 metams

    Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnai dar kartą pabrėžė, kad kitam ilgalaikiam bloko biudžetui gali prireikti naujų visos Europos masto mokesčių. Briuselis argumentuoja, jog ambicingiems prioritetams nepakaks vien nacionalinių įnašų, o dalis valstybių tam priešinasi.

    Diskusijos sukasi apie 2028–2034 metų Daugiametę finansinę programą, kurią Europos Komisija ir kitos institucijos sieja su papildomais vadinamaisiais nuosavais ištekliais. Tai reikštų naujus, tiesiogiai į ES biudžetą nukreipiamus pajamų šaltinius, mažiau priklausomus nuo valstybių narių pervedimų.

    Kas yra nuosavi ištekliai?

    Nuosavi ištekliai yra ES pajamos, kurios surenkamos pagal bendras taisykles ir patenka į bendrą biudžetą. Praktikoje tai gali būti įmokos, susietos su ekonomine veikla, importu ar kitais baziniais rodikliais, taip pat įvairūs ES lygio mokesčiai ar rinkliavos.

    Europos Komisija, Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas pabrėžia, kad didėjant išlaidoms saugumui, gynybai ir konkurencingumui reikės stabilesnio finansavimo. Kartu norima išlaikyti tradicines išlaidų kryptis, tokias kaip sanglauda ir žemės ūkis.

    Frugalų skeptiškumas ir pagrindinė įtampa

    Derybose ryškėja susidūrimas tarp šalių, kurios nori didesnio biudžeto ir naujų pajamų šaltinių, bei vadinamųjų taupiųjų valstybių, siekiančių mažinti bendrą apimtį. Taupiosios šalys taip pat abejoja, ar nauji ES lygio mokesčiai iš tiesų sugeneruos pakankamas pajamas ir ar nepadidins naštos verslui bei gyventojams.

    Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas derybų kontekste teigė, kad nuosavų išteklių klausimas yra būtina sąlyga priimant biudžetą. Jis akcentavo siekį laikytis Europos Komisijos iš pradžių siūlytos krypties, kai dalis pajamų būtų gaunama iš veikėjų už ES ribų.

    „Nuosavų išteklių klausimas mums yra absoliuti būtina sąlyga, kad galėtume priimti šį biudžetą“, – sakė Benjaminas Haddadas.

    Ispanijos atstovai pabrėžia, kad vien taupymas problemos neišspręs, nes ES susiduria su didesniais iššūkiais nei anksčiau. Be naujų pajamų šaltinių, jų vertinimu, neišeis suderinti investicijų į konkurencingumą, saugumą ir gynybą su įsipareigojimais tradicinėms politikoms.

    „Iššūkiai didesni nei anksčiau, todėl nebegalime padaryti daugiau turėdami mažiau. Tam reikalingas ambicingas biudžetas ir nauji nuosavi ištekliai“, – sakė Fernando Sampedro.

    Europos Parlamento spaudimas ir terminai

    Europos Parlamentas derybose laikosi griežtesnės pozicijos ir ragina didinti pagrindines biudžeto eilutes, kad būtų realiai finansuojami nauji prioritetai. Taip pat keliama idėja, kad su ekonomikos gaivinimu susijusių įsipareigojimų grąžinimas neturėtų „suvalgyti“ kasmetinių programų finansavimo.

    ES institucijos ir valstybės narės siekia susitarti iki metų pabaigos, kad procesas neįstrigtų 2027 metais, kai kai kuriose šalyse vyks rinkimai ir politinis neapibrėžtumas gali apsunkinti kompromisą. Galutiniam susitarimui būtinas visų 27 valstybių narių pritarimas, o biudžetui taip pat reikalingas Europos Parlamento sutikimas.

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa tuo metu tęsia konsultacijas su valstybių lyderiais, siekdamas išgryninti jų raudonąsias linijas ir kompromiso ribas. Pirmininkaujanti Airija rengiasi pateikti atnaujintą kompromisinį tekstą iki spalio vidurio, kai Briuselyje rinksis Europos Vadovų Taryba.

    Europos Komisijos biudžeto komisaras Piotras Serafinas pabrėžia, kad Europa siekia platesnės ekonominės transformacijos ir didesnių investicijų į konkurencingumą. Jo teigimu, be tvaresnių pajamų šaltinių ambicingas planas rizikuoja likti deklaracija.

    „Jei norime patys spręsti savo likimą ateityje, turime turėti stiprią ekonomiką ir investuoti į konkurencingumą“, – sakė Piotras Serafinas.

    Derybų ašis išlieka paprasta: ar ES sutars dėl didesnių bendrų ambicijų ir kaip už tai sumokės. Atsakymas nulems ne tik 2028–2034 metų biudžeto dydį, bet ir tai, kokiu mastu Briuselis gaus naujų fiskalinių instrumentų, keičiančių jėgų pusiausvyrą tarp ES institucijų ir valstybių narių.

  • Vokietija skiria 249 mln. eurų Ukrainos energetikos fondui: kiek dar trūksta iki žiemos

    Vokietija skiria 249 mln. eurų Ukrainos energetikos fondui: kiek dar trūksta iki žiemos

    Nauja parama prieš šildymo sezoną

    Vokietija per plėtros banką KfW į Ukrainos Energetikos paramos fondą įnešė daugiau kaip 249 mln. eurų įnašą. Šios lėšos skirtos stiprinti šalies energetikos infrastruktūrą artėjant žiemos ir šildymo sezonui, kai tinklų patikimumas tampa kritiškas.

    Tai didžiausias vienkartinis įnašas į fondą nuo jo veiklos pradžios. Po šio sprendimo bendra Vokietijos parama per šį mechanizmą perkopė 641 mln. eurų.

    Kur keliauja pinigai ir įranga

    Fondo lėšomis jau yra sudaryta sutarčių už daugiau kaip 1,09 mlrd. eurų, o įrangos pristatymai, viešai skelbiamais duomenimis, viršijo 776 mln. eurų. Mechanizmas daugiausia finansuoja kritinę įrangą, atsargines dalis ir kurą energetikos įmonėms įvairiuose Ukrainos regionuose.

    Fondas koordinuojamas kartu su Europos Komisija ir Ukrainos Energetikos ministerija, siekiant greitai nukreipti paramą ten, kur jos labiausiai reikia. Vokietijos įnašo dalis numatyta ir strateginių įrangos atsargų mechanizmui, kad po atakų būtų galima nedelsiant pradėti avarinius remonto darbus.

    Kiek dar trūksta ir kokios rizikos

    Parama skiriama tuo metu, kai prieš šildymo sezoną išlieka atakų prieš energetikos objektus grėsmė, o tinklams reikia greitai atkurti pažeistus pajėgumus. Birželį Ukrainos ir Europos pareigūnai buvo įvardiję 650 mln. eurų skubų finansavimo poreikį prioritetiniams darbams.

    Įvertinus naujausią Vokietijos įsipareigojimą, iki šio tikslo, kaip skelbiama, dar lieka 194 mln. eurų finansavimo spraga. Praktikoje tai reiškia, kad daliai prioritetinių pirkimų ar remonto darbų gali prireikti papildomų donorų sprendimų, kad jie būtų įgyvendinti laiku.

    „Ukraina ir toliau patiria intensyvias Rusijos atakas prieš žmones ir civilinę infrastruktūrą“, – sakė Vokietijos ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche.

    „Energetikos tiekimas išlieka viena šio karo fronto linijų, todėl remiame Ukrainą saugant ir atkuriant energetikos infrastruktūrą bei raginame tarptautinius partnerius didinti pastangas“, – pridūrė ji.

  • ES smogia Brazilijos mėsai: įsigaliojo importo stabdymas – kas laukia ūkininkų ir prekybos?

    ES smogia Brazilijos mėsai: įsigaliojo importo stabdymas – kas laukia ūkininkų ir prekybos?

    Europos Komisijos sprendimas stabdyti mėsos importą iš Brazilijos įsigaliojo rugsėjo 3 dieną. Priemonė taikoma dėl susirūpinimo antimikrobinių vaistų, įskaitant antibiotikus, naudojimu gyvulininkystėje ir dėl to, ar eksportas atitinka Europos Sąjungos maisto saugos taisykles.

    Komisija nurodo, kad ES galioja griežti reikalavimai, ribojantys antimikrobinių medžiagų naudojimą, ypač tada, kai jos taikomos augimo skatinimui ar profilaktikai. Nuo šios datos pradėtas taikyti sąrašas šalių, kurios, ES vertinimu, iš esmės laikosi šių taisyklių, o Brazilija jame kol kas neįtraukta.

    Stabdymas apima ir paukštieną

    Importo stabdymas apima kelias produktų grupes, tarp jų jautieną, paukštieną, kiaušinius ir medų. Sprendimas buvo paremtas dar gegužę nacionalinių ekspertų balsavimu, o vėliau, nepaisant derybų su Brazilijos institucijomis, priemonė pradėta taikyti praktiškai.

    Kai kurių produktų importas teoriškai galėtų būti atnaujintas, jei ES auditai patvirtintų, kad tiekimo grandinė atitinka reikalavimus. Komisija yra pradėjusi paukštienos ir medaus patikras remdamasi Brazilijos pateiktomis rašytinėmis garantijomis, tačiau galutinės išvados paprastai užtrunka ilgiau nei pačios inspekcijos.

    Jautienai trūksta garantijų

    Komisijos atstovai pabrėžia, kad jautienos atveju pateikti pakankamas garantijas sudėtingiau, nes jos turi apimti visą gyvulio gyvenimo ciklą. Galvijų auginimas trunka ilgiau, todėl ES vertinimu svarbu užtikrinti atsekamumą ir kontrolę nuo ūkio iki skerdimo ir eksporto.

    „Turime taisykles, kurios draudžia antimikrobines medžiagas naudoti augimui skatinti, todėl reikalaujame aiškių įrodymų, kad importuojami produktai atitinka mūsų standartus“, – sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Eva Hrncirova.

    Smūgis prekybos susitarimo fone

    Sprendimas priimtas jautriame politiniame ir ekonominiame kontekste, nes Brazilijos žemės ūkio produktų importas yra viena labiausiai ginčijamų ES ir Mercosur prekybos susitarimo temų. Kritikai Europoje teigia, kad dalis Pietų Amerikos gamintojų konkuruoja nelygiomis sąlygomis, jei jų produkcijai taikomi silpnesni fitosanitariniai ar maisto saugos standartai.

    Europos ūkininkų organizacijos ne kartą akcentavo, kad griežtėjant ES žaliajam reguliavimui ir reikalavimams dėl antibiotikų, gerovės bei atsekamumo, importuojama produkcija turi būti vertinama pagal tuos pačius principus. Tuo tarpu Brazilija siekia išsaugoti prieigą prie ES rinkos, todėl techninės derybos ir bandymai pateikti papildomas garantijas, tikėtina, tęsis.

  • Prancūzija smogia „Shein“ ir „Temu“: Kinija grasina atsaku, mokestis už drabužį sieks 20 eurų

    Prancūzija smogia „Shein“ ir „Temu“: Kinija grasina atsaku, mokestis už drabužį sieks 20 eurų

    Prancūzijoje įsigaliojo vadinamasis kovos su itin greitąja mada įstatymas, kuriuo siekiama pažaboti masinę pigių drabužių prekybą ir jos poveikį aplinkai. Kinijos valdžia pareiškė, kad priemonės faktiškai nutaikytos į Azijos elektroninės prekybos platformas, tokias kaip „Shein“ ir „Temu“, todėl esą yra diskriminacinės.

    Prancūzijos Užsienio reikalų ministerijai pavaldžios Užsienio prekybos ir patrauklumo tarnybos atstovas tokius kaltinimus atmetė. Pasak jo, įstatymas skirtas vartotojų apsaugai ir aplinkosaugai, o ne konkrečios šalies ar įmonių baudimui.

    „Mums visiems, įskaitant Kiniją, naudingi ramūs ir civilizuoti prekybiniai santykiai su Prancūzija ir Europos Sąjunga“, – sakė Prancūzijos Užsienio prekybos ir patrauklumo tarnybos atstovas.

    Kinijos prekybos ministerijos atstovė Huang Ling paragino Prancūziją sustabdyti įstatymo taikymą ir įspėjo apie galimas atsakomąsias priemones. Ji teigė, kad Prancūzijai tęsiant šią politiką, Kinija gins „teisėtas Kinijos įmonių teises ir interesus“.

    Įstatymas numato mokesčius tam tikriems drabužiams, o ilgainiui mokestis gali priartėti prie 20 eurų už vieną gaminį. Priemonė sukurta kaip finansinis stabdis ypač intensyviai gamybai ir itin trumpam drabužių naudojimo ciklui, kuris didina atliekų kiekius ir taršą.

    Kaip bus sprendžiama, kas laikoma itin greitąja mada?

    Pagal naują tvarką, itin greitosios mados statusas bus nustatomas pagal du kriterijų blokus: į rinką pateikiamų drabužių apimtį ir remonto kainos santykį su pirkimo kaina. Kuo prasčiau gaminys įvertinamas pagal šiuos rodiklius, tuo didesnis mokestis jam gali būti taikomas.

    Prancūzijos pusė pabrėžia, kad taisyklės formaliai taikomos visiems rinkos dalyviams pagal jų veiklos modelį, o ne pagal kilmės šalį. Vis dėlto Kinija tvirtina, kad praktinis poveikis pirmiausia palies itin didelius pigių drabužių srautus generuojančias platformas.

    „Jeigu Kinija turi techninių pastabų dėl šio įstatymo, ji turi teisę kelti klausimą Pasaulio prekybos organizacijoje“, – sakė Prancūzijos Užsienio prekybos ir patrauklumo tarnybos atstovas.

    Europos Komisijos klausimai ir platesnis prekybos kontekstas

    Europos Komisija anksčiau buvo išreiškusi abejonių, ar kai kurios įstatymo nuostatos dera su Europos Sąjungos teise, ypač dėl reklamos ribojimų. Įstatymas apima draudimą reklamuoti greitosios mados prekių ženklus, įskaitant influencerų rinkodarą, todėl Prancūzija turėjo koreguoti tekstą ir atsakyti į suderinamumo klausimus.

    Prancūzijos atstovas teigia, kad pakeitimai sustiprino teisės akto pagrįstumą, nors dalis klausimų, pasak jo, dar gali būti diskutuojami. Tuo pat metu Paryžius akcentuoja parlamento suverenumą ir įstatymo priėmimo teisėtumą.

    Įtampa dėl mados sektoriaus reguliavimo vyksta platesniame Europos Sąjungos ir Kinijos prekybinių ginčų fone. Pastaraisiais metais Pekinas jau taikė priemones prieš europinius produktus, o Prancūzijos verslo interesai, įskaitant konjako gamintojus, anksčiau buvo atsidūrę panašių muitinių ir antidempingo veiksmų epicentre.

    Šiame kontekste Prancūzijos sprendimas tampa dar vienu testu, kiek griežtai Europos valstybės ryšis reguliuoti pasaulinių platformų verslo modelius, o Kinija gali bandyti ginčyti šias priemones tarptautinės prekybos taisyklių rėmuose.

    Tuo pat metu „Shein“ toliau siekia įsitvirtinti pasaulinėse kapitalo rinkose: bendrovė šią savaitę startavo Honkongo biržoje, o anksčiau planuoti žingsniai Niujorke ir Londone buvo strigę dėl išaugusio reguliuotojų ir politikų dėmesio. Bendrovė taip pat yra perkėlusi pagrindinę būstinę į Singapūrą, siekdama mažinti su Kinijos kilme siejamą riziką.

  • JAV skelbia, kad ES prisijungė prie naujų sankcijų Iranui, bet Briuselis sako ką kita

    JAV skelbia, kad ES prisijungė prie naujų sankcijų Iranui, bet Briuselis sako ką kita

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Europos Sąjunga oficialiai prisijungė prie Vašingtono inicijuotos sankcijų kampanijos, kuria siekiama atkirsti Iraną nuo tarptautinės finansų sistemos. Tačiau Briuselyje paskelbtas Europos Komisijos pareiškimas rodo atsargesnę poziciją ir formalaus įsipareigojimo nenumato.

    Pasak JAV, naujoji iniciatyva, pavadinta „Operation Economic Outcast“, orientuota į Iranui svarbius finansinius ir prekybinius kanalus, įskaitant bankininkystę, laivybą, komercinę aviaciją, auksą, pažangias technologijas ir skaitmeninį turtą. JAV taip pat signalizuoja apie dažnus naujus įtraukimus į sankcijų sąrašus, ypač finansų sektoriuje.

    Kas iš tiesų parašyta Briuselyje

    Europos Komisijos tekste pabrėžiama, kad ES jau turi plataus masto ribojamąsias priemones Iranui, susijusias su branduoline ir balistinių raketų programomis, regiono destabilizavimu, represijomis šalies viduje bei karine parama Rusijai kare prieš Ukrainą. Dokumente taip pat minimas ES pasirengimas prireikus svarstyti papildomas priemones, siekiant apsaugoti saugumo interesus, įskaitant laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje.

    Vis dėlto formuluotės apie JAV vadovaujamą kampaniją išlieka diplomatiškai ribotos: ES teigia palankiai vertinanti papildomą ekonominį spaudimą, taip pat ir per JAV inicijuotą operaciją, bei ketinanti toliau glaudžiai dirbti su JAV ir partneriais. Tuo pat metu dokumente atskirai akcentuojama, kad diplomatinės pastangos tebėra būtinos siekiant taikaus sprendimo.

    Kodėl skirtumas svarbus verslui

    Skirtumas tarp kampanijos palaikymo ir formalaus prisijungimo gali turėti tiesioginių pasekmių Europos bankams ir eksportuotojams. JAV dažnai remiasi vadinamosiomis antrinėmis sankcijomis, kai spaudimas taikomas ne tik tiesioginiams sankcionuojamiems subjektams, bet ir užsienio įmonėms ar bankams, kurie tęsia ryšius su jais.

    ES atveju formaliam prisijungimui reikėtų realių sprendimų ES lygiu, paprastai reikalaujančių visų valstybių narių pritarimo, o tai keistų teisinę aplinką Europos įmonėms. Be to, ES turi Blokavimo statutą, kuris riboja ES subjektų galimybes automatiškai vykdyti kai kurias JAV sankcijas Iranui be Europos Komisijos leidimo, todėl situacija įmonėms gali tapti dar labiau teisiškai komplikuota.

    Kol kas viešai skelbiama informacija rodo, kad Briuselis labiau pritaria JAV spaudimo krypčiai, tačiau neprisiima pareigos dalyvauti JAV operacijoje kaip jos dalyvis. Tai reiškia, kad Europos bendrovėms tenka vertinti ne tik ES sankcijų režimą, bet ir JAV antrinių sankcijų riziką, ypač jei jų veikla susijusi su tarptautiniais atsiskaitymais ar doleriu.

  • Briuselis uždarė duris Brazilijos mėsai: ambasadorius grasina atsaku, įtampa auga

    Briuselis uždarė duris Brazilijos mėsai: ambasadorius grasina atsaku, įtampa auga

    Europos Komisijos sprendimas sustabdyti mėsos importą iš Brazilijos įsigaliojo šią savaitę, o Brasilija jau kalba apie galimas atsakomąsias priemones. Ginčas įsiliepsnojo dėl ES reikalavimų, susijusių su antibiotikų naudojimu gyvūnų auginime.

    Brazilijos ambasadorius ES Pedro Miguel da Costa e Silva teigia, kad papildomi patikrinimai esą nereikalingi, nes Brazilija pateikė pakankamas garantijas. Tuo pat metu jis įspėjo, kad jei importas nebus atnaujintas, svarstomi įvairūs atsako scenarijai.

    Kas užkliuvo ES institucijoms?

    Europos Komisija nurodė, kad Brazilija buvo išbraukta iš šalių, atitinkančių ES maisto saugos taisykles, sąrašo dėl praktikos, kurią ES sieja su antimikrobinio atsparumo didėjimu. ES pozicija grindžiama principu, kad antibiotikai neturi būti naudojami gyvūnų augimui skatinti.

    Komisija taip pat akcentavo, kad kai kurių produktų patikros procesai tęsiasi, tačiau dėl jautienos auditui, ES vertinimu, nebuvo suteiktos būtinos sąlygos ir garantijos. Dėl to pasirinktas griežtesnis kelias, kuris turėtų užtikrinti vienodą rizikos valdymą visoje bendrijoje.

    Brazilija kalba apie atsakomąsias priemones

    Brazilijos ambasadorius tikina, kad tokie reikalavimai, jo vertinimu, nėra proporcingi ir kad panašaus masto auditai ne visada taikomi kitoms eksportuojančioms valstybėms. Jis pabrėžė, kad derybos su Europos Komisija bus tęsiamos, tačiau kantrybė nėra begalinė.

    „Jei importas nebus atnaujintas, svarstysime visas galimybes ir galime būti kūrybingi“, – sakė Pedro Miguel da Costa e Silva.

    Brazilijos Vyriausybė viešai užsiminė apie kontrpriemones, jei ES sprendimas išliks galioti. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnes importo procedūras, papildomus reikalavimus ar kitus prekybos ribojimus ES prekėms, nors konkrečių žingsnių kol kas neįvardyta.

    ES atsakas: taisyklės vienodos visiems

    Europos Komisija atmeta kaltinimus diskriminacija ir tvirtina, kad taisyklės taikomos nedarant išimčių. Komisijos atstovai pabrėžia, kad partneriams apie pasikeitimus buvo pranešta iš anksto, o prisitaikymui suteikta pakankamai laiko.

    „Mūsų požiūris yra nediskriminacinis, o partneriams suteikėme pakankamai laiko ir informacijos prisitaikyti“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olof Gill.

    Šis konfliktas vyksta platesniame kontekste: ES stiprina priemones prieš antimikrobinį atsparumą, o importo kontrolė tampa viena iš priemonių užtikrinti, kad trečiųjų šalių produkcija atitiktų tuos pačius standartus kaip ir ES gamintojų. Ginčas taip pat didina įtampą dėl prekybos su Mercosur bloku, kurio atžvilgiu dalis Europos ūkininkų jau anksčiau reiškė susirūpinimą dėl konkurencijos ir standartų laikymosi.

  • Lenkija ir Čekija jungia jėgas dėl DI gigafabrikų: bendras planas, kuris turi įtikinti Europos Komisiją

    Lenkija ir Čekija pasirašė memorandumą, kuriuo susitarė koordinuoti veiksmus siekiant pritraukti į regioną Europos DI gigafabrikų projektus. Šis žingsnis pristatytas Prahoje vykusiame CEE AI Summit 2026, pabrėžiant norą stiprinti Vidurio ir Rytų Europos konkurencingumą.

    Memorandumas numato abiejų šalių bendradarbiavimą vystant didelio našumo skaičiavimo ir DI infrastruktūrą, taip pat derinant pozicijas Europos Sąjungos formatuose. Akcentuojama EuroHPC iniciatyva, kuri siejama su naujos kartos skaičiavimo pajėgumais dirbtinio intelekto sprendimams.

    Dokumente taip pat įvardijamas siekis kartu naudotis ES finansavimo instrumentais, įskaitant InvestAI kryptį, pagal kurią planuojamos investicijos į DI gigafabrikus. Tokia infrastruktūra būtų skirta ne tik verslui, bet ir administracijos, saugumo bei mokslinių tyrimų poreikiams.

    Trys galimi scenarijai

    Lenkijos skaitmenizacijos institucijų teigimu, galutinis modelis priklausys nuo Europos Komisijos atrankos rezultatų. Svarstomas bendras Lenkijos ir Čekijos projektas, dviejų atskirų fabrikų bendradarbiavimas arba abiejų šalių dalyvavimas viename pasirinktame projekte per prieigą prie skaičiavimo galios ir bendrus pirkimus.

    CEE AI Summit 2026 metu Čekija pranešė pasirašiusi panašius susitarimus ir su kitomis regiono valstybėmis. Tokiu būdu siekiama sukurti platesnę koaliciją, kuri galėtų koordinuotai atstovauti regiono interesams ES lygmeniu.

    Pragos deklaracija ir regiono ambicija

    Kartu pristatyta Pragos deklaracija, kuria Vidurio ir Rytų Europos šalys siekia kalbėti vienu balsu DI srityje. Pabrėžiami tikslai stiprinti skaitmeninį suverenumą, saugumą ir etikos principus, kartu sudarant sąlygas regiono inovacijoms bei startuoliams.

    Čekijos įgaliotinis DI klausimais Lukáš Kačena pabrėžė, kad deklaracija turi virsti praktiniais darbais ir koordinavimu.

    „Norime, kad Vidurio ir Rytų Europa atsirastų pasauliniame DI žemėlapyje, o tam kursime neformalią už DI atsakingų žmonių tinklą, kuris koordinuos tolesnius veiksmus“, – sakė Lukáš Kačena.

    Pasak jo, vienas svarbiausių aspektų yra bendra skaičiavimo infrastruktūra, nes atskirai kiekvienai valstybei konkuruoti dėl tokių investicijų būtų gerokai sunkiau. Tai atspindi platesnę ES kryptį: DI plėtra vis labiau remiasi didelio našumo skaičiavimo ištekliais, todėl infrastruktūros prieinamumas tampa strateginiu pranašumu.

    Lenkijos paraiška ir derybos dėl konsorciumų

    Lenkija jau anksčiau įsitraukė į procesą teikdama paraišką dėl „Baltic AI Gigafactory“ projekto, o derybos su partneriais regione tęsiasi. Siekiama, kad Europos Komisija pasirinktų regioną kaip vieną iš vietų naujos kartos Europos DI skaičiavimo infrastruktūrai.

    Europos Komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas dėl kelių DI gigafabrikų kūrimo ES, o Lenkijos valdžia viešai signalizuoja apie reikšmingą viešąjį indėlį ir pasirengimą formuoti konsorciumus su privačiu sektoriumi. Tai rodo, kad kova vyks ne tik tarp valstybių, bet ir tarp skirtingų pramonės bei technologijų partnerystės modelių.

  • Čekijos vicepremjeras: bendras DI „gigafabrikos“ planas su Lenkija gali sustiprinti CEE balsą ES

    Lenkija ir Čekija stiprina bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje, siekdamos sustiprinti Vidurio ir Rytų Europos pozicijas Europos Sąjungoje. Prahoje vykusiame CEE DI viršūnių susitikime pasirašyta vadinamoji Prahos deklaracija, kuria šalys įsipareigojo koordinuoti veiksmus ir keistis pajėgumais.

    Čekijos vicepremjeras ir pramonės bei prekybos ministras Karel Havlíček teigė, kad regiono šalims svarbu veikti išvien, ypač kai ES planuoja didelius skaičiavimo infrastruktūros projektus. Anot jo, bendras požiūris padidina šansus, kad investicijos ir pajėgumai būtų nukreipti ne tik į didžiąsias Vakarų Europos valstybes.

    „Iš mano perspektyvos tai tikras lūžis. Parodome, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys gali atlikti svarbų vaidmenį DI ir Europos DI ekonomikoje“, – sakė Karel Havlíček.

    Kas numatyta susitarimuose

    Pasirašyti dokumentai numato darbinį bendradarbiavimą ir pozicijų derinimą europiniuose formatuose, taip pat bendras iniciatyvas, susijusias su ES skaičiavimo infrastruktūros ir investicijų priemonėmis. Praktiniu lygmeniu akcentuojamas infrastruktūros panaudojimas viešajam sektoriui, saugumui, moksliniams tyrimams ir DI plėtrai.

    Didžiausia ambicija – siekis tapti vienu iš regionų, kuriame galėtų atsirasti europinė DI „gigafabrika“, tai yra itin didelio masto skaičiavimo ir duomenų centrų infrastruktūra. Čekijos pusė viešai įvardija, kad toks projektas galėtų kainuoti apie 4 milijardus eurų, o pagrindinė finansavimo našta būtų privačių, įskaitant tarptautines, bendroves, o ne vien valstybė.

    „Čekija pasirengusi dalį DI infrastruktūros atverti partneriams Lenkijoje – tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui“, – sakė Karel Havlíček.

    Kodėl svarbi skaitmeninė suverenitetas

    Čekijos vicepremjeras pabrėžė, kad bendra infrastruktūra ir glaudesnis bendradarbiavimas reikšmingi ne vien ekonomikai. Jo teigimu, tai tiesiogiai susiję su skaitmeniniu suverenitetu, kibernetiniu saugumu ir atsparumu dezinformacijai, nes didėjant DI panaudojimui auga ir technologinių grėsmių spektras.

    Pasak K. Havlíčeko, saugumas šiandien apima ne tik gynybą, bet ir energetiką, kibernetinę erdvę bei skaitmeninę infrastruktūrą. Jis taip pat akcentavo globalią konkurenciją su Azijos rinkomis ir teigė, kad Europa privalo stiprinti savo technologinį savarankiškumą bei mokslinių tyrimų potencialą.

    Čekijos pusė atkreipė dėmesį ir į didžiųjų technologijų bendrovių vaidmenį Europoje. K. Havlíčeko vertinimu, Europa šių įmonių paslaugų ir sprendimų reikia, tačiau kartu būtina užtikrinti vienodas konkurencijos taisykles ir mokesčių principus, kad europinės įmonės galėtų varžytis dėl panašių produktų ir paslaugų.

  • ES priskyrė „ChatGPT“ didelės apimties paieškos sistemoms: kodėl dalis pokalbių funkcijų lieka už ribų

    ES priskyrė „ChatGPT“ didelės apimties paieškos sistemoms: kodėl dalis pokalbių funkcijų lieka už ribų

    Europos Komisija „ChatGPT“ priskyrė labai didelės apimties interneto paieškos sistemų kategorijai pagal Skaitmeninių paslaugų aktą. Tai reiškia naujus skaidrumo ir rizikų valdymo reikalavimus, panašius į taikomus didiesiems paieškos rinkos žaidėjams.

    Tokiam statusui taikomas orientyras yra daugiau nei 45 mln. aktyvių naudotojų per mėnesį Europos Sąjungoje. Už reikalavimų nevykdymą gali grėsti baudos, siekiančios iki 6 proc. metinių pasaulinių pajamų.

    Ką apima paieškos statusas?

    Komisijos pasirinktas apibrėžimas geriausiai tinka tais atvejais, kai „ChatGPT“ naudojamas kaip informacijos paieškos įrankis. Tuomet aktualūs įsipareigojimai dėl rizikų vertinimo, atskaitomybės ir tam tikrų sisteminių grėsmių mažinimo.

    Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks priskyrimas gali neapimti reikšmingos dalies funkcijų, kurios atsiskleidžia pačiame dialoge. Kitaip tariant, kai pokalbyje sistema generuoja naują turinį, o ne tik padeda rasti informaciją, ne visos rizikos telpa į paieškos sistemos logiką.

    Pokalbiai kaip atskira rizikų zona

    Diskusija Briuselyje sukasi apie tai, kad pokalbių robotai dažnai naudojami ne vien paieškai, bet ir kaip emocinės paramos, bendravimo ar net savotiškos konsultacijos priemonė. Šie naudojimo scenarijai kelia klausimų dėl galimos emocinės priklausomybės, ypač vaikams ir paaugliams.

    „ChatGPT yra daug daugiau nei paieškos sistema, o su pačiu pokalbių robotu susijusios rizikos gali likti už griežčiausių prievolių ribų“, – sakė Europos Parlamento narė Christel Schaldemose.

    Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje daugėjo atvejų ir įtarimų, kad intensyvus bendravimas su tokiais įrankiais gali turėti neigiamų pasekmių psichikos sveikatai. Tai sustiprino spaudimą reguliuotojams aiškiau įvardyti, kurios taisyklės taikomos būtent pokalbio dizainui, rekomendacijų logikai ir galimam manipuliaciniam poveikiui.

    DSA ir DI aktas: dvi skirtingos priežiūros kryptys

    Skaitmeninių paslaugų aktas buvo baigtas derinti 2022 metais, dar iki masinio generatyvaus DI proveržio, todėl dabartinė priežiūra iš dalies primena bandymą naują reiškinį įtalpinti į senesnes kategorijas. Dėl to kyla klausimas, ar ateityje nereikės tikslesnių apibrėžimų, skirtų būtent pokalbių paslaugoms.

    Tuo pat metu DI aktas apima bendros paskirties DI modelių kūrėjus ir jiems keliamus reikalavimus vertinti bei mažinti sistemines rizikas. Vis dėlto kritikai pabrėžia, kad dėmesys sisteminėms grėsmėms ne visada išsprendžia kasdienes vartotojų problemas, pavyzdžiui, klaidinančius patarimus, poveikį pažeidžiamoms grupėms ar rizikas rinkimų informacinei aplinkai.

    Komisijos sprendimas priskirti „ChatGPT“ paieškos sistemoms gali tapti startu detalesnei paslaugos dizaino ir taikymo priežiūrai, tačiau kartu išryškina spragą: pokalbis su sistema nėra tas pats, kas paieškos rezultatai. Būtent dėl šios ribos artimiausiu metu tikėtinos papildomos gairės ir praktikos aiškinimai, kurie lems, kaip realiai bus prižiūrimos svarbiausios pokalbių funkcijos.