CP v2

Tag: Europos Komisija

  • „Tauron“ 2027 metams užsitikrino 1 410 MW galios rinkoje: beveik viskas – anglies blokams

    Kas sutarta ir kokio masto tai sandoriai?

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron Polska Energia“ pranešė, kad 2026 metų rugsėjo 3 dieną jos gamybos įmonės galios rinkos papildomame aukcione sudarė galios sutartis 2027 metams, kurių bendra įsipareigota galia siekia 1 410,223 MW.

    Didžioji dalis šio portfelio tenka anglimi kūrenamiems blokams: 1 394,660 MW. Likusi dalis paskirstyta energijos kaupimo įrenginiams (14,155 MW) ir hibridinei instaliacijai (1,408 MW).

    Kiek pajamų tikisi „Tauron“?

    Pagal aukciono uždarymo kainos intervalą, kuris svyravo nuo maždaug 76 iki 87 eurų už kW per metus, „Tauron“ skaičiuoja, kad 2027 metais galios rinkos pajamos galėtų sudaryti apie 107–122 mln. eurų.

    Iš šios sumos didžiausia dalis būtų susijusi su anglies blokais: apie 106–121 mln. eurų. Energijos kaupimo projektams tektų maždaug 1,1–1,2 mln. eurų, o hibridinei instaliacijai – apie 0,1 mln. eurų.

    Kodėl papildomame aukcione dominuoja anglis?

    „Tauron“ pabrėžia, kad pateikti skaičiai parengti remiantis perdavimo sistemos operatoriaus „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ paskelbta informacija apie aukciono pabaigą ir dar nėra galutiniai.

    Kaip aiškinama, galios rinkos papildomi aukcionai yra išskirtiniai tuo, kad juose gali dalyvauti ir tie gamybos pajėgumai, kurie neatitinka 550 kg CO2 už MWh emisijų kriterijaus, o praktikoje tai dažniausiai reiškia anglies elektrines.

    Lenkija yra gavusi Europos Komisijos pritarimą tokius papildomus aukcionus rengti keliems tiekimo laikotarpiams, įskaitant 2027 metus. Galutiniai aukciono rezultatai paprastai patvirtinami vėliau, užbaigus oficialias procedūras ir priežiūros institucijų sprendimus.

  • ES patvirtino Vokietijos pajėgumų mechanizmą: iki 35,2 mlrd. eurų planui, palankiam dujų elektrinėms

    Kas patvirtinta Briuselyje?

    Europos Komisija pritarė Vokietijos planui nuo 2031 metų įdiegti naują pajėgumų mechanizmą, pagal kurį elektros gamintojai ir kiti sistemos dalyviai būtų papildomai apmokami už pasirengimą tiekti galią, kai jos prireikia. Tokie modeliai Europos Sąjungoje dažniausiai grindžiami aukcionais, kuriuose laimi pigiausiai patikimumą užtikrinti galintys dalyviai.

    Vokietijos atveju numatoma, kad tai yra pereinamasis sprendimas, o vėliau būtų kuriamas platesnis, struktūrinis pajėgumų rinkos modelis, skirtas užtikrinti tiekimo saugumą po 2032 metų. Komisija nurodo, kad dėl pilno, ilgalaikio modelio vertinimo bus sprendžiama vėlesniu etapu.

    Kainos etiketė ir tikslas

    Numatoma mechanizmo kaina vertinama plačiame intervale – nuo 15,6 mlrd. iki 35,2 mlrd. eurų. Pirmieji mokėjimai 2031 metais galėtų siekti nuo 1 mlrd. iki 3 mlrd. eurų, o 2032–2045 metais metinės sąnaudos galėtų sudaryti apie 0,9–2,3 mlrd. eurų, priklausomai nuo aukcionų rezultatų.

    Pagrindinis tikslas – iki maždaug 9 GW naujų „ilgalaikių“ pajėgumų, t. y. tokių, kurie realiai yra dispečeriniai ir gali būti greitai įjungti operatoriui paprašius. Kontraktai planuojami 15 metų laikotarpiui, o dalyvavimas teoriškai numatomas ir užsienio subjektams.

    Kodėl kritikai kalba apie palankumą dujoms?

    Diskusijas sukėlė aukcionų dizainas: pirmosiose atrankose reikalavimai patikimumui ir gamybos tęstinumui yra tokie, kad realiausiai konkurencingos tampa dujinės elektrinės. Nevyriausybinės organizacijos ir energetikos stebėtojai pabrėžia, jog būtent dujų blokai greičiausiai atitinka greito paleidimo ir valdomumo kriterijus, todėl gali dominuoti tarp laimėtojų.

    Vokietija tuo pat metu siekia išlaikyti planus mažinti anglies energetikos vaidmenį, o ankstesnis branduolinės energetikos pasitraukimas paliko didesnį poreikį balansavimo ir rezerviniams pajėgumams. Dėl to dujos vertinamos kaip technologiškai greičiausias sprendimas, nors politiniu lygmeniu tai kelia klausimų dėl ilgalaikės priklausomybės nuo iškastinio kuro.

    Vandenilio pažadas ir „H2 ready“ sąlyga

    Siekiant suderinti paramą su klimato tikslais, numatyta sąlyga, kad remiamos dujinės jėgainės turi būti parengtos perėjimui prie vandenilio, kitaip tariant, „H2 ready“. Vokietija taip pat įsipareigoja skatinti perėjimą nuo gamtinių dujų prie vandenilio, kad ilgainiui sumažėtų emisijos ir rizika įstrigti iškastinio kuro modelyje.

    Tačiau kritikai pabrėžia praktinę problemą: „parengtis“ dar nereiškia, kad rinkoje bus pakankama vandenilio pasiūla už konkurencingą kainą. Pramonėje plačiai aptariama, kad žaliasis vandenilis Europoje vystosi lėčiau nei planuota, o jo kaina daugeliu atvejų išlieka aukšta, todėl greitas perėjimas iš dujų į vandenilį nėra užtikrintas vien techniniu reikalavimu.

    „Projektuodama aukcionus Vokietija, mūsų vertinimu, įtvirtina priklausomybę nuo subsidijuojamų dujinių elektrinių“, – sakė nevyriausybinio sektoriaus atstovas Alexandru Mustata.

    Papildomai Vokietija planuoja atskirus dekarbonizacijos konkursus, skirtus konkrečių elektrinių perorientavimui iš dujų į vandenilį. Numatyta, kad iki 2027 metų pabaigos galėtų įvykti pirmieji konkursai dėl 2 GW, o vėliau svarstoma dar 2 GW apimtis 2032–2035 metais.

  • Europos Komisija patvirtino 2,3 mlrd. eurų planą: kaip keisis Graikijos salų energetika

    Europos Komisija ir Europos investicijų bankas patvirtino 2,3 mlrd. eurų programą, skirtą Graikijos salų energetikos ir aplinkos transformacijai. Finansavimas numatytas per Salų dekarbonizacijos fondą, kuris sujungia kelias kryptis: elektros jungtis su žemynine sistema, atsinaujinančią energetiką, energijos kaupimą ir elektromobilumą.

    Fondas sukurtas kaip atskiras finansinis mechanizmas, taikomas būtent Graikijai, siekiant mažinti priklausomybę nuo taršių, salose veikiančių naftą naudojančių elektrinių. Praktikoje tai turėtų reikšti stabilesnį elektros tiekimą, mažesnę kuro importo riziką ir aiškesnį kelią į klimato tikslus salų regionuose.

    Pinigai jungtims ir tinklams

    Didžiausia programos dalis, apie 1,1 mlrd. eurų, skiriama elektros jungtims ir susijusiai infrastruktūrai Dodekaneso salose, Kikladų salyne ir Šiaurės rytų Egėjo salose. Tokios jungtys leidžia saloms naudotis žemyninės sistemos pajėgumais, o kartu didina tinklo patikimumą, ypač piko sezonu, kai elektros paklausa dėl turizmo išauga.

    Jungčių plėtra paprastai laikoma būtina sąlyga didesnei atsinaujinančių išteklių integracijai salose, nes ji suteikia daugiau lankstumo balansavimui. Be to, sumažėja poreikis laikyti rezervinius, brangiai eksploatuojamus iškastinio kuro pajėgumus vietoje.

    Atsinaujinantys ištekliai ir kaupimas

    Dar apie 977 mln. eurų numatyta atsinaujinančios energijos projektams su energijos kaupimu, ypatingą dėmesį skiriant savivartai. Prioritetu įvardijamos saulės elektrinės, kurias galėtų diegti namų ūkiai ir verslai, įskaitant viešbučius, restoranus, parduotuves bei biurus, taip pat viešojo sektoriaus objektai, tokie kaip ligoninės, mokyklos ar kiti visuomeniniai pastatai.

    Ši kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją, kai vietinė generacija derinama su baterijomis ar kitais kaupimo sprendimais, siekiant mažinti tinklo apkrovas ir didinti energetinį savarankiškumą. Salose tai ypač aktualu dėl ribotų vietinių tinklų galimybių ir didelių sezoniškumo svyravimų.

    Vandens projektai ir įkrovimas

    Programoje taip pat numatyta apie 200 mln. eurų daugiafunkciams užtvankų ir rezervuarų projektams. Tokios investicijos dažniausiai siejamos su vandens išteklių valdymu, atsparumu sausroms ir platesniais infrastruktūros poreikiais, kurie salose tampa vis aktualesni dėl klimato kaitos ir augančio vartojimo.

    Elektromobilumo daliai skiriama apie 56 mln. eurų, numatant elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą. Tai turėtų padėti saloms pasirengti augančiam elektrinio transporto poreikiui, ypač turizmo regionuose, ir sudaryti sąlygas vietoje mažinti transporto taršą.

    Pasak programos rengėjų, bendra investicijų kryptis orientuota į anglies dioksido pėdsako mažinimą, energetinio saugumo stiprinimą ir spartesnį perėjimą prie švaresnės energetikos. Fondo finansiniai ištekliai priklauso nuo Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistemos kainų dinamikos, todėl galutinis investicijų tempas ir apimtis gali kisti priklausomai nuo rinkos sąlygų.

  • ES duoda Kinijai ultimatumą iki spalio: Šefčovičius perspėja apie griežtesnes priemones

    ES duoda Kinijai ultimatumą iki spalio: Šefčovičius perspėja apie griežtesnes priemones

    Ultimatumas iki spalio

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pareiškė, kad Kinija iki spalio turi pateikti apčiuopiamų rezultatų, kitaip Europos Sąjunga svarstys griežtesnes apsaugines priemones. Pasak jo, tikslas – pažaboti augantį ES prekybos deficitą su Pekinu ir apsaugoti Europos pramonę.

    Komisaras pabrėžė, kad derybos jau peržengė vien ekonomikos rėmus ir tapo politiniu klausimu, kuriuo domisi visų 27 ES valstybių lyderiai. Artimiausios savaitės įvardijamos kaip kritinės, nes planuojami aukšto lygio kontaktai tarp Briuselio ir Pekino.

    „Tai labai politinis procesas, o Europos lyderiai iki spalio nori matyti aiškius rezultatus“, – sakė M. Šefčovičius.

    Ko Briuselis tikisi iš Pekino

    ES siekia ne vien bendrų pažadų, bet ir konkretaus veiksmų plano, kuris parodytų kryptį, kaip bus mažinamas disbalansas prekyboje. M. Šefčovičius teigė, kad valstybės narės tikisi bent jau sprendimo modelio, kuris vėliau galėtų virsti įgyvendinimo etapais.

    Anot komisaro, prieiga prie Kinijos rinkos Europos įmonėms nepasikeis per naktį, todėl iki spalio labiausiai laukiama įrodymo, kad susitarimas įmanomas ir realiai veiks. Derybose akcentuojamos jautrios sritys, kuriose ES mato didžiausią riziką ir konkurencinį spaudimą.

    „Bandau tai pasiekti derybomis, bet jos turi atnešti labai konkrečius rezultatus“, – sakė M. Šefčovičius.

    Prekybos karo rizika didėja

    Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Briuselio ir Pekino augo, nes Europos Komisija ėmėsi priemonių, ribojančių kai kurių Kinijos įmonių galimybes ES rinkoje, ir pradėjo tyrimus dėl galimai nesąžiningų prekybos praktikų. Kinija savo ruožtu ne kartą signalizavo galimą atsaką, todėl vis dažniau kalbama apie riziką peraugti į platesnį prekybos konfliktą.

    ES taip pat ruošia naujus vadinamuosius gynybinius instrumentus, kurie leistų greičiau reaguoti į situacijas, kai importas arba valstybės parama, ES vertinimu, iškreipia konkurenciją. M. Šefčovičius užsiminė apie planuojamą diversifikavimo instrumentą, kurio logika – mažinti priklausomybę nuo vienos tiekimo krypties ir stiprinti atsparumą.

    Komisaras patvirtino, kad spalį planuoja vykti į Kiniją, o netrukus po to Briuselyje numatytame ES lyderių susitikime prekybos santykiai su Pekinu turėtų tapti vienu pagrindinių darbotvarkės klausimų. Šiuo metu, pasak jo, visos ES valstybės fiksuoja prekybos deficitą su Kinija.

  • Briuselis atsisako taikyti JAV ir Kanadą: ką tai reiškia muitams ir Europos verslui?

    Briuselis atsisako taikyti JAV ir Kanadą: ką tai reiškia muitams ir Europos verslui?

    ES: tarpininkauti neketiname

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pareiškė, kad Briuselis nemato galimybių tarpininkauti aštrėjančiame JAV ir Kanados prekybos konflikte. Pasak jo, Europos Sąjunga nėra tokioje pozicijoje, kuri leistų imtis mediatoriaus vaidmens dvišalėse derybose.

    Komisaras pabrėžė, kad JAV ir Kanadą sieja itin glaudūs ekonominiai ryšiai, todėl, nepaisant dabartinės įtampos, anksčiau ar vėliau abi pusės ieškos būdų susitarti. ES tuo metu labiau koncentruojasi į savo prekybos interesus ir stabilias taisykles.

    Tarifai – mokesčiai vartotojams

    Po žlugusių derybų Vašingtonas paskelbė apie 50 proc. muitus iš Kanados importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams. Otava atsakė atsakomaisiais muitais daugiau nei 700 JAV prekių grupių, kurių vertė siekia apie 17,2 mlrd. eurų.

    „Muitai yra mokesčiai, kuriuos galiausiai sumoka ekonomikos dalyviai arba piliečiai“, – sakė Marošas Šefčovičius. Jis kartojo ES poziciją, kad prioritetas turėtų būti laisva ir sąžininga prekyba, kai tarifai yra kuo mažesni arba jų visai nėra.

    Kanada artėja prie ES

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney po derybų su JAV fiasko paragino stiprinti ryšius su Europa ir patvirtino planus dalyvauti Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinėje kalboje Strasbūre rugsėjo viduryje. Taip pat rudenį numatytas ES ir Kanados viršūnių susitikimas.

    Šefčovičius teigė, kad Europos Komisija yra pasirengusi svarstyti įvairias glaudesnio bendradarbiavimo kryptis, tačiau galutinis tempas priklausys nuo Kanados ambicijų. Jis priminė, kad po 2016 metais pasiekto ES ir Kanados susitarimo prekyba tarp šalių reikšmingai augo, o likusių barjerų mažinimas galėtų atverti dar daugiau galimybių.

    Pasak komisaro, tarp realistiškų artimiausių žingsnių įvardijamas skaitmeninis susitarimas, kurį abi pusės siektų pasirašyti iki metų pabaigos. Taip pat minimas bendradarbiavimas kritinių žaliavų srityje, įskaitant potencialias bendras investicijas, kurios tampa vis aktualesnės dėl tiekimo grandinių saugumo.

    ES Kanadą laiko panašiai mąstančia partnere, ypač diskutuojant apie pasaulinės prekybos taisyklių ateitį ir atsparumo politiką. Šefčovičius taip pat akcentavo, kad Kanada gali būti svarbi partnerė siekiant glaudesnių ryšių su Ramiojo vandenyno regiono valstybių prekybos erdve CPTPP, kurioje Kanada yra viena iš pagrindinių narių.

  • 885 mln. eurų planas Lietuvai: kaip Socialinio klimato fondo pinigai pasieks žmones ir regionus?

    Lietuvoje pristatomas Socialinio klimato planas, kuriame numatyta, kaip bus panaudotos Europos Sąjungos Socialinio klimato fondo lėšos. Kartu su nacionaliniu prisidėjimu bendra planuojamų investicijų suma siekia apie 885 mln. eurų.

    Socialinio klimato fondo tikslas – sušvelninti poveikį gyventojams, kurį gali sukelti klimato politikos priemonės, ypač susijusios su transportu ir pastatais. Daugiausia dėmesio planuose paprastai skiriama mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams ir pažeidžiamesnėms grupėms, kad parama būtų pasiekiama ir regionuose.

    Renginyje planuojama aptarti, kaip priemonės veiks praktikoje ir kaip bus užtikrinta, kad parama būtų tikslinė. Pristatyme dalyvaus Europos Komisijos atstovai ir aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Numatyta, kad plane bus apžvelgiamos priemonės pastatų sektoriuje, socialinio būsto fondo plėtra ir susisiekimo srityje planuojamos veiklos. Taip pat pristatoma idėja steigti energijos taupymo konsultacijų centrus, kurie padėtų gyventojams orientuotis renovacijos, efektyvaus šildymo ir energijos vartojimo mažinimo sprendimuose.

    Diskusijoje apie tai, kaip investicijos pasieks žmones ir savivaldybes, dalyvaus aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė, Europos Komisijos atstovė Andriana Sukova, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorius Laurynas Šeškevičius ir kiti socialinės, klimato bei transporto politikos dalyviai.

    Socialinio klimato planai ES valstybėse laikomi svarbia grandimi siekiant suderinti klimato tikslus su socialiniu teisingumu. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį energijos skurdui mažinti, būsto prieinamumui gerinti ir tvaresniam judumui užtikrinti, kad perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos nepadidintų nelygybės.

  • Europos Komisija dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai: kol kas užtenka, bet abejonių daugėja

    Europos Komisija dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai: kol kas užtenka, bet abejonių daugėja

    90 mlrd. eurų planas ir naujos įtampos

    Europos Komisija kol kas nenori grįžti prie politiškai jautrios diskusijos dėl papildomo finansavimo Ukrainai, nors Briuselyje daugėja abejonių, ar 90 mlrd. eurų paskolos pakaks iki 2027 metų pabaigos. Šią paskolą ES lyderiai patvirtino kaip bendrą finansinį instrumentą, skirtą stabilizuoti Ukrainos viešuosius finansus ir užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą karo sąlygomis.

    Komisija planuoja išmokėti po 45 mlrd. eurų per dvejus metus: 2026 metais ir 2027 metais. Iki šiol, pagal viešai skelbtą informaciją, jau išmokėta 3,2 mlrd. eurų biudžetinės pagalbos ir 8,35 mlrd. eurų karinės paramos.

    „Kalbant apie trukmę, būtent tai ir numatyta: ši 90 mlrd. eurų paskola turi būti išmokėta per dvejus metus“, – sakė Europos Komisijos vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho.

    Ji pabrėžė, kad išmokos yra siejamos su reformomis Ukrainoje, kurios laikomos svarbia sąlyga skaidrumui, atsparumui ir valstybės institucijų stiprinimui. Pasak Komisijos, dabar pagrindinis dėmesys sutelktas į patį išmokėjimo planą, kuris įvardijamas kaip ambicingas.

    Karo eskalacija brangina Ukrainos poreikius

    Tuo pat metu Rusijos karo veiksmai didina Ukrainos finansinę naštą. Pastaraisiais mėnesiais sustiprėję dronų antskrydžiai ir atakos prieš kritinę infrastruktūrą ne tik kelia grėsmę civiliams, bet ir trikdo ekonominę veiklą, didina remonto, energijos ir gynybos išlaidas.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sąjungininkus ragino užpildyti 23 mlrd. eurų spragą Gynybos ministerijos biudžete, akcentuodamas poreikį užtikrinti ginklų tiekimą ir galimybes vykdyti tolimuosius smūgius. Kaip vieną iš variantų jis siūlė dalį kitais metais numatyto finansavimo perkelti į ankstesnį laikotarpį, tačiau tai reikštų mažesnes galimybes 2027 metais.

    „Mums reikia daugiau pinigų, gerokai daugiau“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Komisija nurodė kol kas negavusi oficialaus Kyjivo prašymo dėl tokio finansavimo perstumdymo. Vis dėlto klausimas aptartas ES šalių narių ministrų susitikime Airijoje, kur Ukrainos rėmimas buvo vienas pagrindinių darbotvarkės punktų.

    Grįžta idėja dėl įšaldyto Rusijos turto

    Po diskusijų Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee teigė matanti bendrą sutarimą siekti dalį lėšų išmokėti anksčiau, tačiau pripažino, kad Briuselyje prireiks papildomų sprendimų. Praktinis klausimas čia paprastas: pagreitintas finansavimas gali padėti dabar, bet palikti mažiau erdvės vėliau.

    Tuo metu Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija atgaivino siūlymą papildomai remti Ukrainą pasitelkiant imobilizuotą Rusijos centrinio banko turtą. ES jurisdikcijose laikoma apie 210 mlrd. eurų tokio turto, kuris įšaldytas po plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.

    „Matome, kad Ukrainai reikia daugiau paramos ir, atvirai kalbant, jos nesuteikiame pakankamai nei dvišaliai, nei per ES, todėl lieka įšaldytas turtas“, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.

    Komisija šiuo klausimu išlieka atsargi. Anksčiau Briuselis buvo rėmęs idėją panaudoti Rusijos turto generuojamas pajamas ar sukurti finansinį mechanizmą, kuris taptų ilgalaike pagalbos linija Ukrainai, tačiau politinis pasipriešinimas, ypač dėl teisinių rizikų ir pasekmių finansų rinkoms, ne kartą stabdė sprendimus.

    Šįkart atsargumą didina ir tai, kad ES sostinės tuo pat metu įsitraukusios į sudėtingas derybas dėl kito Europos Sąjungos biudžeto. Todėl Komisija papildomai spaudžia Vakarų partnerius, kurių indėlis turėtų padengti maždaug trečdalį Ukrainos poreikių.

    Tarp didesnių ne ES donorų išsiskiria Norvegija: ji įsipareigojo 2027 metais Ukrainai skirti 7,86 mlrd. eurų, išlaikydama tokį patį lygį kaip ir 2026 metais. Tai rodo, kad finansinis krūvis vis labiau tampa ne vien ES vidaus, bet ir platesnės Vakarų koalicijos atsakomybės klausimu.

  • Von der Leyen po incidento Vokietijoje žada atsaką Rusijos hibridinėms atakoms: kas bus toliau?

    Von der Leyen po incidento Vokietijoje žada atsaką Rusijos hibridinėms atakoms: kas bus toliau?

    Vokietija kaltina Rusiją

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė visišką solidarumą su Vokietija po to, kai Berlynas oficialiai priskyrė Rusijai vadinamąjį hibridinį išpuolį, susijusį su dronų incidentu Leipcigo oro uoste.

    Pasak Vokietijos pareigūnų, rugpjūčio mėnesį oro uosto saugumo zonoje aptiktas dronas buvo netoli Ukrainos krovininio orlaivio, naudojamo karinėms siuntoms gabenti, o vėliau dar vienas bepilotis aparatas susidūrė su lėktuvu ir sutrikdė skrydžių saugą.

    „Išlaikysime Europos Sąjungos vienybę nepaisant šių rimtų ir eskaluojančių veiksmų“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė pabrėžė, kad hibridinės atakos neliks be atsako, o Vokietija, jos vertinimu, jau ėmėsi griežtų priemonių.

    Šis signalas ypač svarbus tuo metu, kai Europos valstybės vis dažniau fiksuoja ne tik informacines, bet ir kinetines provokacijas, kurios gali kelti grėsmę kritinei infrastruktūrai ir civilių saugumui.

    Susitikimas su NATO vadovu

    Europos Komisija patvirtino, kad Ursula von der Leyen artimiausiomis dienomis susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte aptarti koordinuoto atsako į hibridines grėsmes.

    Pagal viešai įvardytą kryptį, dėmesys bus sutelktas į glaudesnį ES ir NATO institucijų bei valstybių narių veiksmų derinimą, ypač atgrasymo, žvalgybos ir greitos reakcijos srityse.

    „NATO toliau stiprins mūsų gebėjimą atgrasyti ir ginti visus sąjungininkus nuo bet kokios grėsmės, įskaitant kenkėjiškus veiksmus, kaip matėme Leipcige“, – sakė Markas Rutte.

    Lygiagrečiai ES lygmeniu svarstomos papildomos ribojamosios priemonės, kurias, remiantis viešais pareiškimais, galėtų rengti užsienio reikalų ministrai artimiausiuose posėdžiuose.

    Tokie sprendimai paprastai apima tikslines sankcijas asmenims ir struktūroms, susijusioms su žvalgyba, logistika ar operacijų vykdymu, taip pat priemones prieš dezinformacijos ir kibernetinių atakų infrastruktūrą.

    Hibridinės grėsmės Europoje auga

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad incidento vykdymo priemonės esą atitinka metodus, anksčiau matytus kitose Rusijai priskiriamose hibridinėse operacijose, susijusiose ir su karu prieš Ukrainą.

    Vokietija, reaguodama į situaciją, nurodė uždaryti Rusijos konsulatą Bonoje, o Rusijos namus Berlyne taip pat planuojama užverti.

    Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas yra perspėjusi, kad Rusija didina kinetinių hibridinių incidentų skaičių Europoje, siekdama paveikti politinius sprendimus ir mažinti paramą Ukrainai.

    Jos vertinimu, šių atvejų rizika akivaizdžiai auga, o vien tik pavienės nacionalinės priemonės ne visada leidžia laiku atpažinti veikimo modelius ir užkirsti kelią pasikartojimui.

    Pastarosiomis dienomis apie dronų įsibrovimus ar incidentus taip pat pranešė kelios NATO rytinio sparno valstybės, o Vokietijoje policija tyrė įtartinus atvejus prie energetikos objektų.

    Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur akcentavo, kad Rusija nuolat tikrina ribą, kur prasideda aiški reakcija, todėl Europai svarbu išlaikyti blaivų vertinimą ir nuosekliai stiprinti atgrasymą.

    Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau yra kritikavusi Europos šalių pareiškimus, teigdama, kad kaltinimai skelbiami nepasibaigus tyrimams.

    Vis dėlto Vokietijos sprendimas viešai įvardyti atsakomybę ir imtis diplomatinių priemonių rodo, kad Berlynas siekia perkelti šiuos incidentus iš pavienių įvykių į sisteminį saugumo darbotvarkės klausimą ES ir NATO lygmeniu.

  • Europos Komisija priskyrė ChatGPT, Reddit ir Roblox griežtesnei DSA priežiūrai: kas keičiasi

    Europos Komisija nusprendė, kad ChatGPT turi būti laikomas labai didele interneto paieškos paslauga, o Reddit ir Roblox – labai didelėmis interneto platformomis. Toks statusas reiškia, kad šiems paslaugų teikėjams Europos Sąjungoje taikomi griežtesni Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) reikalavimai ir intensyvesnė priežiūra.

    Komisija nurodė, kad paslaugoms suteiktas statusas siejamas su jų mastu ir poveikiu vartotojams. DSA logika paprasta: kuo didesnė platforma ir kuo daugiau ji gali daryti įtaką viešajai erdvei, tuo daugiau pareigų jai taikoma dėl saugumo, skaidrumo ir atsakomybės.

    Kas pasikeis vartotojams?

    Pagal DSA, labai didelės platformos ir paieškos paslaugos turi sistemingai vertinti rizikas, susijusias su neteisėto turinio plitimu ir jo šalinimu. Taip pat į vertinimus įtraukiamas poveikis nepilnamečių apsaugai, psichikos sveikatai, pagrindinėms teisėms, rinkimų procesams ir viešajam saugumui.

    Praktikoje tai reiškia, kad iš paslaugų tikimasi aiškesnių veiksmų, kaip jos riboja neteisėtą turinį, kaip reaguoja į pranešimus ir kaip užkerta kelią rizikoms, kurios gali kilti dėl rekomendavimo sistemų. DSA taip pat akcentuoja didesnį skaidrumą, susijusį su reklama ir turinio pateikimo principais.

    „ChatGPT, Reddit ir Roblox dabar Europos Sąjungoje bus griežčiau prižiūrimos ir turės prisiimti daugiau atsakomybės, proporcingai jų poveikiui mūsų piliečiams ir visuomenei“, – sakė Europos Komisijos vicepirmininkė Henna Virkkunen.

    Ką reiškia naujas statusas platformoms?

    Labai dideliems paslaugų teikėjams numatytos papildomos prievolės, tarp jų – reguliarios rizikų vertinimo procedūros ir priemonės šioms rizikoms mažinti. Įmonės taip pat turi užtikrinti veiksmingus mechanizmus, kuriais naudotojai gali pranešti apie neteisėtą turinį, o sprendimai dėl turinio moderavimo būtų pagrįsti ir paaiškinami.

    Komisija nurodė, kad paslaugos turės ribotą laiką prisitaikyti prie papildomų reikalavimų. Po šio pereinamojo laikotarpio platformoms gali grėsti sankcijos, jei jos nevykdys DSA įsipareigojimų arba nevykdys Komisijos nurodymų.

    Kodėl į sąrašą patenka DI ir žaidimų platformos?

    ChatGPT atveju svarbus veiksnys yra tai, kad paslauga gali teikti atsakymus, paremtus paieška internete, todėl reguliuotojams ji artėja prie paieškos paslaugų funkcionalumo. Tuo metu Reddit ir Roblox, kaip didelio masto turinio ir bendruomenių platformos, susiduria su tomis pačiomis sisteminėmis rizikomis: nuo neteisėto turinio iki nepilnamečių apsaugos klausimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad DSA kryptis – ne pavienės moderavimo klaidos, o sisteminės priemonės: kaip platforma suprojektuota, kaip veikia jos rekomendavimo algoritmai ir kaip ji valdo riziką dideliu mastu. Dėl to reguliaciniai reikalavimai vis dažniau paliečia ne tik socialinius tinklus, bet ir DI paslaugas bei žaidimų ekosistemas.

  • Von der Leyen Paryžiuje kalbės apie Europos kosmoso skydą: kaip ES gins palydovus ir ryšius

    Von der Leyen Paryžiuje kalbės apie Europos kosmoso skydą: kaip ES gins palydovus ir ryšius

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo 10 dieną Paryžiuje tarptautiniame kosmoso viršūnių susitikime sakys kalbą, skirtą vien kosmoso politikai. Tai būtų pirmasis toks jos pasisakymas, sutampantis su augančiu nerimu dėl palydovų saugumo ir Europos priklausomybės nuo kosminių sistemų.

    Kalba numatoma tuo metu, kai Europos Komisija rengiasi pristatyti Europos kosmoso skydą, veiksmų planą, kuriuo siekiama geriau apsaugoti ES palydovus ir kitą kosminę infrastruktūrą. Briuselyje vis dažniau pabrėžiama, kad saugumo aplinka kosmose ir aplink kosmoso paslaugas tampa vis priešiškesnė.

    Palydovai tapo kritine infrastruktūra

    Palydovai šiandien svarbūs ne tik mokslui ar komercijai, bet ir kasdienėms paslaugoms: navigacijai, laiko sinchronizacijai, ryšiams, oro ir jūrų transporto valdymui. Jie taip pat yra esminė gynybos ir krizinių situacijų valdymo dalis, todėl jų trikdymas ar sugadinimas gali turėti tiesioginių pasekmių ekonomikai ir saugumui.

    Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūros regione daugėjo GPS signalų trikdymo ir klaidinimo atvejų, dėl kurių buvo fiksuojami skrydžių ir navigacijos sutrikimai. Tokios atakos dažniausiai priskiriamos hibridinių grėsmių laukui, tačiau Europos institucijose vis garsiau kalbama, kad reali žala gali būti ne mažiau rimta nei tradicinių kibernetinių atakų.

    Ką gali reikšti Europos kosmoso skydas?

    Nors detalės dar neatskleistos, Europos kosmoso skydas turėtų apimti priemones, susijusias su palydovų atsparumu, rizikų stebėsena ir greitesniu reagavimu į trikdymo incidentus. Vienas svarbiausių uždavinių gali būti geresnis civilinių ir karinių pajėgumų suderinimas, nes tie patys signalai ir palydoviniai tinklai dažnai aptarnauja ir viešąsias paslaugas, ir gynybos poreikius.

    Tikėtina, kad daugiau dėmesio bus skiriama ir alternatyvioms technologijoms, pavyzdžiui, atspariai navigacijai, kai paslaugos gali veikti net ir esant GPS trikdymui. Toks požiūris dera su platesne ES kryptimi stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą ir mažinti pažeidžiamumą nuo išorinių veikėjų.

    Paryžiaus susitikimas ir platesnis saugumo kontekstas

    Tarptautinį kosmoso viršūnių susitikimą rugsėjo 9–10 dienomis Paryžiuje rengia Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Planuojama, kad į renginį atvyks daugiau nei 120 šalių delegacijos, taip pat kosmoso agentūrų, pramonės, mokslo ir kariuomenės atstovai.

    Von der Leyen dalyvavimas anksčiau nebuvo skelbtas viešai. Jos sprendimas atskirai akcentuoti kosmoso politiką taip pat siejamas su Europos Komisijos pastangomis stiprinti gynybos ir saugumo kryptį, didinant institucijos vaidmenį srityse, kurios anksčiau dažniau buvo siejamos su diplomatine ir saugumo darbotvarke.

    „Kosmosas tapo kasdienio gyvenimo ir saugumo stuburu, todėl jo apsauga nebėra techninis klausimas, o strateginis prioritetas“, – sakė vienas su pasirengimu renginiui susipažinęs pareigūnas.