CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Von der Leyen perspėja: Europa turi ruoštis vienu metu kylančioms nelaimėms ir naujoms grėsmėms

    Von der Leyen perspėja: Europa turi ruoštis vienu metu kylančioms nelaimėms ir naujoms grėsmėms

    Europa įspėjama ruoštis naujai realybei

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigia, kad Europos Sąjungai reikia iš esmės atnaujinti civilinės saugos ir reagavimo į krizes modelį, nes ekstremalūs įvykiai vis dažniau kyla vienu metu ir skirtingose vietose. Pasak jos, ankstyva ir intensyvi miškų gaisrų sezono pradžia parodė, kaip greitai nacionalinių tarnybų pajėgumai pasiekia ribas.

    Ji kalbėjo Europos ekstremaliųjų situacijų reagavimo centre, pabrėždama, kad tradicinis požiūris, kai resursai telkiami tik nelaimei jau įvykus, nebeužtikrina pakankamo saugumo. ES siekia daugiau dėmesio skirti prevencijai, pasirengimui ir ankstesniam rizikų numatymui.

    „Turime būti pasirengę pasauliui, kuriame ekstremalūs įvykiai nutinka dažniau, daugiau vietų ir tuo pačiu metu“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Gaisrai, karščio bangos ir evakuacijos

    Europos Komisijos duomenimis, šiais metais ES teritorijoje ugnis nuniokojo daugiau kaip 600 000 hektarų, tai yra daugiau nei dvigubai viršija ilgalaikį dviejų dešimtmečių vidurkį. Toks mastas reiškia didesnes grėsmes žmonių sveikatai, infrastruktūrai, žemės ūkiui ir ekosistemoms.

    Von der Leyen atkreipė dėmesį, kad nuo balandžio mėnesio ES civilinės saugos mechanizmas dėl miškų gaisrų buvo aktyvuotas 10 kartų. Komisija skelbė, kad didelės rizikos zonose iš anksto buvo dislokuota beveik 800 ugniagesių, o per vasarą talkino komandos iš 25 šalių.

    Už krizės valdymą atsakinga eurokomisarė Hadja Lahbib teigė, kad dėl gaisrų šią vasarą teko evakuoti apie 300 000 žmonių. Ji taip pat pabrėžė, kad Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas, todėl ekstremalių reiškinių rizika auga ne teoriškai, o jau dabar.

    „Turime strategiją, tačiau privalome didinti tempą, nes klimato kaita jau ne beldžiasi į duris, ji yra kambaryje“, – sakė Hadja Lahbib.

    Kur rasti lėšų pasirengimui?

    Europos Komisija vis dažniau akcentuoja, kad investicijos į prisitaikymą prie klimato kaitos ir prevenciją ilgainiui kainuoja mažiau nei pasikartojančių nelaimių padarytos žalos padengimas. Tokia logika grindžiamas siekis, kad po kiekvienos krizės būtų stiprinamos ankstyvo perspėjimo sistemos, rezervai ir tarpvalstybinis pajėgų suderinamumas.

    Vis dėlto finansavimo klausimas tampa politiškai jautrus, nes dalis ES šalių siekia griežtesnės fiskalinės drausmės ir mažesnių bendro biudžeto išlaidų, tuo metu artėjant diskusijoms dėl 2027–2034 metų ES daugiametės finansinės programos. Komisija bando įrodyti, kad pasirengimo spragos galiausiai atsisuka didesniais kaštais tiek nacionaliniams biudžetams, tiek bendrajai ES ekonomikai.

    Klimato politikos eurokomisaras Wopke Hoekstra yra viešai pabrėžęs, kad išankstinės investicijos padeda išvengti brangiausio scenarijaus, kai valstybės nuolat moka už atstatymą po gaisrų, potvynių ar kitų stichijų. Ši nuostata vis dažniau tampa ES argumentu diskusijose dėl naujų finansavimo prioritetų.

    Ne tik stichijos: daugėja hibridinių grėsmių

    ES civilinės saugos planavimas, pasak Komisijos, vis labiau krypsta nuo atskirų nelaimių link scenarijų, kai vienu metu sutampa kelios krizės. Greta potvynių, miškų gaisrų ir audrų vis dažniau minimos kibernetinės atakos, sabotažas ir kritinės infrastruktūros, pavyzdžiui, energetikos ar sveikatos apsaugos sistemų, sutrikdymas.

    Toks „hibridinių“ grėsmių fonas reiškia, kad krizės gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą net ir neprimindamos tradicinio karinio konflikto. Komisijoje taip pat skamba siūlymai stiprinti gyventojų pasirengimą, įskaitant rekomendacijas namų ūkiams būti pasiruošus bent 72 valandas išsiversti savarankiškai, jei sutriktų paslaugos ar tiekimo grandinės.

    Didėjant įtampoms dėl saugumo situacijos Europoje, dalis Rytinio ES pakraščio atstovų ragina greičiau imtis koordinuotų sprendimų ir stiprinti atsparumą, ypač regionuose, kuriems grėsmių rizika laikoma didesne. Komisijos siunčiama žinutė aiški: klimato ir saugumo iššūkiai vis dažniau persidengia, todėl pasirengimas turi būti platesnis nei vien reagavimas į stichijas.

  • Rumunijai gresia 770 mln. eurų netektis: politinis karas sustabdė reformą, kurią reikalauja ES

    Rumunijai gresia 770 mln. eurų netektis: politinis karas sustabdė reformą, kurią reikalauja ES

    Rumunija rizikuoja netekti mažiausiai 770 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, nes šalies pagrindinės politinės jėgos laiku nesutarė dėl viešojo sektoriaus atlyginimų reformos. Šis žingsnis buvo viena esminių sąlygų, susietų su Nacionaliniu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu.

    Pagal ES institucijose nurodomą informaciją, praleistas terminas reiškia, kad suma bus išskaičiuota iš dar Rumunijai priklausančių maždaug 8,44 mlrd. eurų. Tai sudaro apie 40 proc. viso 21,41 mlrd. eurų vertės šalies gaivinimo paketo, skirto investicijoms ir reformoms po pandemijos.

    Kas nutiko ir kas spręs

    Reformos priėmimo terminas baigėsi rugpjūčio 31 dieną, tačiau kompromisas dėl naujo viešojo sektoriaus atlyginimų įstatymo taip ir nebuvo pasiektas. Galutinį finansinės korekcijos dydį Europos Komisija turėtų nustatyti vertindama Rumunijos galutinį mokėjimo prašymą, kurį šalis turi pateikti iki rugsėjo pabaigos.

    Viešojo sektoriaus atlyginimų reformos neįgyvendinimas įvardijamas kaip pagrindinė priežastis, dėl kurios Rumunijai mažinamas finansavimas. Kartu minima, kad neįvykdyti ir kai kurie kiti mažesni tikslai, tarp jų ir su dekarbonizacija susiję įsipareigojimai.

    „Tai sudėtinga tema, turinti didelių socialinių ir ekonominių pasekmių, o sprendimus teko derinti esant milžiniškam laiko spaudimui“, – sakė Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas.

    Profsąjungų spaudimas ir protestai

    Siūlomai reformai griežtai priešinasi Rumunijos profesinės sąjungos, teigdamos, kad daliai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai galėtų mažėti. Taip pat kritikuota ir numatyta indeksavimo pagal infliaciją logika, kuri, pasak profsąjungų, nekompensuotų realių pragyvenimo išlaidų.

    Įtampa išsiliejo ir į gatves: rugpjūčio 25 dieną kelių federacijų atstovai protestavo prie Darbo ministerijos. Jie reikalavo didesnio minimalaus atlyginimo ir kolektyvinių derybų atnaujinimo.

    Koalicijos griūtis ir naujos rizikos

    Politinis ginčas virto kaltinimų grandine tarp buvusios valdančiosios koalicijos partnerių. Laikinasis darbo ministras Dragoșas Pîslaru kaltino Socialdemokratų partiją blokavus reformą ir žadėjus profsąjungoms tai, ko esą neleidžia šalies finansinės galimybės.

    Socialdemokratai šiuos kaltinimus atmetė ir atsakomybę permetė Nacionalinei liberalų partijai bei buvusiam ministrui pirmininkui Ilie Bolojanui, teigdami, kad įstatymo projektas buvo derinamas uždarai ir nesugebėta susitarti su socialiniais partneriais. Bolozano vyriausybė žlugo gegužę po nepasitikėjimo balsavimo, kurį parėmė socialdemokratai ir kraštutinių dešiniųjų Aljansas už rumunų vienybę.

    Europos lėšų tema Rumunijoje kaista ir dėl kitų teisėkūros sprendimų, susijusių su interesų konfliktais viešajame sektoriuje. Nors atitinkamas vadinamasis integralumo įstatymas priimtas laiku, Europos Komisija dar gali vertinti, ar jo taikymas atitinka teisinės valstybės principus, o neigiama išvada reikštų papildomą riziką įšaldyti dalį mokėjimų.

    ES gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė lėšas sieja su konkrečiais rodikliais ir reformomis, todėl politiniai vėlavimai tiesiogiai virsta finansinėmis pasekmėmis. Rumunijos atvejis tampa dar vienu priminimu, kad politinis nestabilumas ir neapibrėžtumas gali kainuoti šimtus milijonų eurų, net jei didžioji dalis investicijų planų formaliai jau patvirtinta.

  • Europos Komisija sugriežtino priežiūrą: DI „ChatGPT“, Reddit ir Roblox taikomi DSA reikalavimai

    Kas pasikeitė?

    Europos Komisija priskyrė DI „ChatGPT“ labai didelei interneto paieškos sistemai, o Reddit ir Roblox įvardijo kaip labai dideles interneto platformas. Tai reiškia, kad šioms paslaugoms ES bus taikoma griežtesnė priežiūra ir papildomos pareigos pagal Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA).

    Komisijos sprendimas svarbus tuo, kad DSA griežčiausios taisyklės taikomos tik tiems rinkos dalyviams, kurie pasiekia nustatytus dydžio ir poveikio kriterijus. Tokiu būdu didžiausios platformos ir paslaugos ES tampa atsakingesnės už sistemines rizikas, kurias gali sukelti jų veikimas.

    Kokie terminai ir pareigos?

    Įvardytoms paslaugoms suteiktas keturių mėnesių terminas prisitaikyti prie papildomų reikalavimų. Praktikoje tai reiškia, kad platformos turės greičiau ir nuosekliau įdiegti procesus, leidžiančius atpažinti, įvertinti ir mažinti rizikas, susijusias su neteisėtu turiniu ir jo sklaida.

    DSA taip pat reikalauja didesnio skaidrumo dėl reklamos, rekomendavimo sistemų ir turinio moderavimo veikimo. Vartotojams turi būti aiškiau, kodėl matomas konkretus turinys ar reklama, ir turi veikti patogūs mechanizmai pranešti apie neteisėtą turinį bei ginčyti sprendimus.

    „DI „ChatGPT“, Reddit ir Roblox dabar ES bus taikoma griežtesnė kontrolė ir didesnė atsakomybė, atsižvelgiant į jų poveikį mūsų piliečiams ir visuomenei“, – sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen.

    Kodėl tai svarbu vartotojams?

    DSA logika paremta sisteminių rizikų mažinimu, todėl didžiausias dėmesys tenka tam, kaip paslaugos veikia nepilnamečius, kaip gali paveikti psichikos sveikatą, pagrindines teises ir viešąjį saugumą. Atskirai vertinamas ir platformų vaidmuo informacijos sklaidoje bei rizikose, susijusiose su rinkimų procesais.

    Reddit atveju aktualūs klausimai siejami su vartotojų generuojamu turiniu ir bendruomenių moderavimu, o Roblox – su nepilnamečių auditorija, saugumo priemonėmis bei turiniu, kurį kuria patys naudotojai. DI „ChatGPT“ kontekste dėmesys krypsta į tai, kaip veikia atsakymų generavimas, paieškos integracijos, galimos klaidinančios informacijos rizikos ir apsaugos priemonės.

    Skaitmeninių paslaugų aktas numato, kad didelės platformos turi ne tik reaguoti į pažeidimus, bet ir reguliariai vertinti rizikas bei pagrįsti, kokių priemonių imasi joms mažinti. Tai reiškia daugiau auditų, atskaitomybės ir aiškesnių standartų, kurie ilgainiui turėtų didinti pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis.

  • Lenkijos KPO finišas: visos investicijos startavo ar baigtos, iki metų pabaigos laukiama 20 mlrd. eurų

    Lenkijoje visos investicijos, finansuojamos pagal Nacionalinį atkūrimo planą (KPO), jau yra pradėtos arba įgyvendintos, pranešė fondų ir regioninės politikos ministrė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz. Pasak jos, programos rezultatai matomi per pasirašytas sutartis ir vykdomus projektus visoje šalyje.

    Ministrė akcentavo, kad galutinis KPO įsipareigojimų terminas yra 2026 metų rugpjūčio 31 diena, iki kada turi būti užbaigti su Europos Komisija suderinti darbai. Jos teigimu, Lenkija šį etapą jau yra užbaigusi, o tai leidžia pereiti prie galutinių mokėjimų.

    „Padarėme nepaprastai sudėtingą dalyką: tai, kam kitoms Europos šalims prireikė 5 metų, su KPO įgyvendinome per maždaug perpus trumpesnį laiką. Šiandien galime pasakyti, kad visos KPO finansuojamos investicijos pajudėjo iš vietos, o daugelis jų jau užbaigtos“, – sakė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz.

    Pagal pateiktą informaciją, bendra KPO vertė siekia apie 54,71 mlrd. eurų, iš kurių 25,27 mlrd. eurų sudaro dotacijos, o 29,44 mlrd. eurų – lengvatinės paskolos. Lenkija nurodo, kad maždaug 34 mlrd. eurų jau yra pasiekę šalį, o likusi dalis turėtų būti pervesta iki šių metų pabaigos.

    Iki metų pabaigos Lenkija tikisi gauti dar apie 20 mlrd. eurų, kurie, anot ministrės, bus išmokėti dviem dalimis. Pirmoji dalis, siekianti apie 9 mlrd. eurų, numatoma spalį, o antroji, apie 11 mlrd. eurų, – gruodį.

    Ministrė priminė, kad per pastaruosius dvejus metus KPO rėmuose įgyvendintos 54 reformos ir 57 investicijos. Reformos šiame kontekste apima teisės aktų, taisyklių ir institucijų veikimo pokyčius, o investicijos nukreiptos į ekonomikos atsparumo ir augimo stiprinimą.

  • Europos Komisija įtraukė DI „ChatGPT“, „Reddit“ ir „Roblox“ į griežtesnį DSA režimą: kas keičiasi

    Europos Komisija priskyrė DI įrankį „ChatGPT“ prie labai didelių interneto paieškos sistemų, o „Reddit“ ir „Roblox“ – prie labai didelių interneto platformų. Tai reiškia, kad šios paslaugos Europos Sąjungoje pateks į sustiprintos priežiūros lauką pagal Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA).

    Tokie sprendimai priimami, kai paslaugos pasiekia itin didelę auditoriją ir daro reikšmingą poveikį viešajam diskursui, informacijos sklaidai bei vartotojų saugumui. Įtraukimas į šią kategoriją paprastai reiškia ne tik daugiau pareigų, bet ir griežtesnius terminus bei atsakomybę.

    Kas yra DSA ir kodėl tai svarbu?

    Skaitmeninių paslaugų aktas yra Europos Sąjungos taisyklės, skirtos didinti interneto paslaugų saugumą, skaidrumą ir atskaitomybę. DSA numato aiškesnes procedūras dėl neteisėto turinio šalinimo, reklamos skaidrumo ir platformų atsakomybės už sistemines rizikas.

    Labai didelėms platformoms ir paieškos sistemoms taikomas aukštesnis standartas: jos turi reguliariai vertinti ir mažinti rizikas, susijusias su neteisėto turinio platinimu, nepilnamečių apsauga, galimu poveikiu psichikos sveikatai, pagrindinėms teisėms, rinkimų procesams ir visuomenės saugumui.

    Griežtesnė priežiūra ir daugiau pareigų

    Pagal DSA, didžiausi rinkos dalyviai privalo aktyviau atskleisti, kaip veikia jų turinio rekomendavimo ir moderavimo sistemos, bei sudaryti sąlygas nepriklausomiems auditams. Taip pat keliami didesni reikalavimai dėl reklamos žymėjimo ir galimybės vartotojams suprasti, kodėl jie mato tam tikrą turinį.

    Europos Komisija pabrėžia, kad tokios priemonės skirtos sumažinti sistemines rizikas ir užtikrinti, kad itin didelę auditoriją turinčios paslaugos veiktų atsakingai. „ChatGPT“, „Reddit“ ir „Roblox“ atveju tai aktualu dėl turinio masto, vartotojų įsitraukimo ir galimo poveikio informacijos ekosistemai.

    „„ChatGPT“, „Reddit“ ir „Roblox“ Europos Sąjungoje dabar bus griežčiau prižiūrimi ir turės didesnę atsakomybę, atsižvelgiant į jų poveikį piliečiams ir visuomenei“, – sakė Europos Komisijos atstovė Henna Virkkunen.

    Praktikoje tai reiškia, kad platformoms teks aiškiau aprašyti rizikų valdymo priemones, stiprinti vartotojų apsaugą ir greičiau reaguoti į sisteminius pažeidimus. Jei reikalavimai nevykdomi, DSA numato reikšmingas sankcijas, o sunkiausiais atvejais – ir papildomas priežiūros priemones.

    „ChatGPT“ yra DI sistema, leidžianti vartotojams užduoti klausimus ir gauti atsakymus, įskaitant atsakymus, paremtus informacijos paieška internete. „Reddit“ veikia kaip diskusijų bendruomenių platforma, o „Roblox“ yra žaidimų ir jų kūrimo ekosistema, kurioje didelę dalį turinio generuoja patys vartotojai.

  • Islandija referendume atmetė stojimo derybas: ką Briuselis sako apie „artimą partnerę“?

    Islandija referendume atmetė stojimo derybas: ką Briuselis sako apie „artimą partnerę“?

    Europos Komisija santūriai sureagavo į Islandijos referendumo rezultatą, kuriuo rinkėjai nepritarė stojimo į Europos Sąjungą derybų atnaujinimui. Briuselis pabrėžė gerbiantis demokratinį sprendimą ir patikino, kad Islandija išlieka artima ES partnerė.

    Galutiniai balsavimo skaičiai parodė, kad sprendimas buvo itin apylygus: 52,8 proc. pasisakė prieš derybų atnaujinimą, 47,2 proc. pritarė. Toks nedidelis skirtumas rodo, kad visuomenėje išlieka ryški nuomonių takoskyra dėl šalies santykio su ES.

    „Europos Komisija atsižvelgia į Islandijos referendumo baigtį ir gerbia Islandijos žmonių pasirinkimą. Islandija išlieka artima Europos Sąjungos partnerė“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa taip pat akcentavo ryšio tęstinumą, po apsikeitimo žinutėmis su Islandijos ministre pirmininke Kristrún Frostadóttir. Pasak jo atstovo, abu lyderiai išreiškė norą toliau stiprinti ES ir Islandijos bendradarbiavimą, nepaisant referendumo baigties.

    „Prezidentas Costa pabrėžė, kad ES visiškai gerbia demokratinį Islandijos žmonių pasirinkimą. Islandija išlieka viena artimiausių ir patikimiausių ES partnerių“, – teigiama Europos Vadovų Tarybos atstovo komentare.

    Pati Frostadóttir dar iki balsavimo buvo pareiškusi, kad jei rinkėjai pasakys „ne“, ji šį klausimą atidės bent iki kadencijos pabaigos. Visgi po rezultatų ji pripažino, kad beveik pusė visuomenės tikėjosi kito sprendimo, todėl politinis ir visuomeninis dialogas dėl Europos krypties neišnyks.

    Islandija daugelį metų yra glaudžiai integruota į Europos ekonominę erdvę ir turi plačią prieigą prie bendrosios rinkos, nors nėra ES narė. Tokia padėtis leidžia šaliai dalyvauti didelėje dalyje ES vidaus rinkos taisyklių sistemos, tačiau kartu išlaikyti daugiau nacionalinio savarankiškumo jautriausiose srityse.

    Būtent žuvininkystė ir žemės ūkis ilgą laiką laikomi sudėtingiausiais klausimais, kai kalbama apie galimą stojimą. Islandija nėra įtraukta į ES bendrą žuvininkystės ir bendrą žemės ūkio politiką, o šios sritys tradiciškai kelia daugiausia politinių aistrų ir derybinių rizikų.

    Istoriškai stojimo procesas buvo sustabdytas 2013 metais, kai derybos faktiškai įšalo, o vėliau politinė valia grįžti prie jų šalyje ne kartą keitėsi. Šį kartą referendumas turėjo atsakyti, ar verta iš naujo atverti duris deryboms, tačiau dauguma pasirinko status quo.

    Sprendimas svarbus ir platesniame ES plėtros kontekste, kuris po Rusijos karo prieš Ukrainą vėl tapo vienu ryškiausių Europos darbotvarkės klausimų. Briuselis siekia išlaikyti patikimą plėtros perspektyvą valstybėms kandidatėms ir kartu ieško būdų, kaip suteikti joms apčiuopiamų naudų dar iki formalaus įstojimo.

    Šiuo metu pažangiausiai iš kandidatų į priekį juda Juodkalnija, kuri jau laikinai uždarė 18 iš 33 derybinių skyrių. ES viduje vis dažniau diskutuojama apie etapinės integracijos modelį, kai kai kurios programos ar priemonės kandidatėms atsiveria anksčiau, kad plėtros pažadai nevirstų vien politiniais pareiškimais.

    Islandijos referendumo baigtis gali sumažinti argumentų tiems, kurie tikėjosi matyti greitą ir „lengvesnį“ plėtros pavyzdį, galintį sustiprinti visuomenės pasitikėjimą plėtra. Tačiau Briuselis kol kas siunčia aiškų signalą: net ir be narystės derybų Islandija ES akyse išlieka strategiškai svarbi ir itin artima partnerė.

  • Islandija referendume atmetė derybų dėl narystės ES atnaujinimą: šalis pasidalijo pusiau

    Islandija referendume atmetė derybų dėl narystės ES atnaujinimą: šalis pasidalijo pusiau

    Islandijoje po referendumo dėl derybų su Europos Sąjunga atnaujinimo nuotaikos išsiskyrė: dalis visuomenės kalbėjo apie palengvėjimą, kiti neslėpė nusivylimo. Balsavimas vyko šeštadienį, o rezultatai paaiškėjo sekmadienį, kai buvo suskaičiuoti balsai.

    Viešosios transliacijos kanalo RÚV duomenimis, 52,8 proc. rinkėjų pasisakė prieš derybų dėl galimos narystės ES atnaujinimą, o 47,2 proc. pritarė idėjai grįžti prie stojimo proceso. Tai reiškia, kad sprendimą lėmė palyginti nedidelė persvara, o diskusija visuomenėje, kaip teigiama, buvo įkaitusi.

    Reikjavike, kur rinkimų naktį būriavosi tiek derybų šalininkai, tiek priešininkai, balsų skaičiavimas buvo sutiktas skirtingai. Vieni referendumą vertino kaip signalą išlaikyti kuo daugiau savarankiškumo, kiti akcentavo, kad ryšys su ES galėtų suteikti daugiau stabilumo ir politinio svorio.

    „Diskusija buvo gana agresyvi. Dabar tikiuosi, kad skirtingos stovyklos ras būdą sustiprinti mūsų bendruomenę Islandijoje, išnaudodamos savo metodus ir ryšius su Europa, Amerika bei Azija“, – sakė dvasininkas Skuli Olafsson Skuli.

    „Man sunku suvokti, kad tai yra ne. Atrodo, tarsi dar nepatikėčiau rezultatu“, – sakė menininkė Anna Maria Bogadottir.

    Centro kairės premjerė Kristrún Frostadóttir sekmadienį pareiškė gerbsianti referendumo baigtį ir pabrėžė aukštą rinkėjų aktyvumą. Pasak jos, rezultatas rodo aiškų visuomenės susiskaldymą, todėl politiniams sprendimams reikės tvirto mandato ir atsargumo, kad klausimas dar labiau neskaldytų šalies.

    „Akivaizdu, kad beveik pusė šalies norėjo tęsti derybas, bet daugiau nei pusė to nenorėjo. Mes gerbsime šį rezultatą“, – sakė Kristrún Frostadóttir.

    Referendumo baigtį komentavo ir buvęs Islandijos prezidentas Ólafur Ragnar Grímsson, rėmęs stovyklą prieš derybų atnaujinimą. Jo vertinimu, tai yra aiškus visuomenės sprendimas, kurį politikai privalo priimti kaip mandatą tolimesnei krypčiai.

    Šis balsavimas sulaukė atgarsio ir už Islandijos ribų. Kai kurie dešiniųjų pažiūrų politikai Jungtinėje Karalystėje bei Prancūzijoje viešai pasveikino rezultatą, pabrėždami nacionalinio suverenumo argumentą ir skeptišką požiūrį į didesnę Europos integraciją.

    Europos Komisija pateikė trumpą reakciją, nurodydama, kad atsižvelgia į referendumo rezultatą ir gerbia Islandijos žmonių pasirinkimą. Tai reiškia, kad iniciatyva dėl derybų atnaujinimo artimiausiu metu, tikėtina, nebus grąžinta į ES darbotvarkę be aiškaus politinio sprendimo pačioje Islandijoje.

    Istoriškai Islandija dėl narystės ES kreipėsi 2009 metais, po 2008 metų finansų krizės, kai šalies ekonomika patyrė didelį smūgį. Europos Komisija 2010 metais pateikė palankią nuomonę, tačiau vėliau, pasikeitus valdžiai, euroskeptiškai nusiteikusi vyriausybė 2013 metais derybas sustabdė.

    Nors šis referendumas formaliai buvo apie derybų atnaujinimą, platesnis klausimas išliko tas pats: kiek glaudžiai Islandija turėtų sieti savo ateitį su ES. Rezultatai rodo, kad tema greitai niekur nedings, nes beveik pusė rinkėjų pasirinko priešingą kryptį, o tai politikams signalizuoja apie ilgalaikį visuomenės lūkestį grįžti prie diskusijos kitu laiku.

  • Estija skyrė dar 125 000 eurų Ukrainos energetikos fondui: ką tai keičia prieš žiemą

    Estija skyrė dar 125 000 eurų Ukrainos energetikos fondui: ką tai keičia prieš žiemą

    Estija skyrė papildomus 125 000 eurų Ukrainos energetikos paramos fondui, o bendras šalies indėlis jau viršija 2 700 000 eurų. Ši parama skiriama tuo metu, kai Ukrainos energetikos sistema ir toliau patiria nuolatinius karo smūgius, ypač taikantis į gamybos ir perdavimo infrastruktūrą.

    Europos institucijų vertinimu, maždaug 70 proc. Ukrainos iki karo turėtų elektros gamybos pajėgumų buvo sunaikinta arba tapo nepasiekiami. Artėjant dar vienam šaltajam sezonui, energetikos įmonėms ypač svarbus greitas įrangos ir medžiagų tiekimas, kad būtų galima operatyviai šalinti gedimus po atakų.

    Ukrainos energetikos paramos fondas laikomas pagrindiniu tarptautinės pagalbos kanalu energetikos sektoriui. Fondo lėšomis finansuojami būtini pirkimai, padedantys atkurti pažeistus objektus, palaikyti kritines paslaugas ir mažinti riziką, kad atskirose teritorijose sutriks elektros ar šilumos tiekimas.

    Birželio mėnesį Ukrainos energetikos ministerija kartu su Europos Komisija ir Energetikos bendrijos sekretoriatu paragino mobilizuoti dar 650 000 000 eurų papildomos paramos, apie tai kalbėta Ukrainos atkūrimo konferencijoje. Skelbiama, kad prioritetiniams šalies energetikos poreikiams padengti vis dar trūksta maždaug 443 800 000 eurų.

    Iki šiol per fondą pasirašyta daugiau kaip 1 000 000 000 eurų vertės tiekimo ir viešųjų pirkimų sutarčių. Iš jų daugiau nei 770 000 000 eurų vertės parama jau pristatyta Ukrainos energetikos įmonėms 23 regionuose, siekiant užtikrinti sistemos atsparumą ir pasirengimą galimiems naujiems smūgiams.

  • „Meta“ po kritikos dėl sukčiavimo reklamų žada griežtesnę kontrolę: tikrins 100 proc. finansų reklamdavių

    „Meta“ pranešė, kad Lietuvoje ir Lenkijoje garsiai aptariamos sukčiavimo reklamos paskatino bendrovę spartinti papildomas apsaugos priemones jos platformose. Įmonė teigia diegianti atnaujintus sprendimus, kurie turėtų greičiau aptikti apgaulingą turinį ir mažinti vartotojų nuostolius.

    Pagrindinis pažadas susijęs su finansinių paslaugų reklama: „Meta“ skelbia pereinanti prie privalomo reklamdavių tapatybės tikrinimo, kai reklamos nukreipiamos į Lenkijos rinką. Bendrovė tvirtina, kad tikrinimas apims 100 proc. finansinių paslaugų reklamdavių, o įgyvendinimas turėtų būti baigtas artimiausiomis savaitėmis.

    DI prieš apsimetėlius

    Pasak „Meta“, sukčiai vis dažniau naudojasi viešų asmenų atvaizdais ir vardais, kad sukurtų patikimumo įspūdį ir pritrauktų žmones į netikras investavimo ar greito uždarbio schemas. Dėl to bendrovė akcentuoja automatizuotą aptikimą, kai platformos bando sustabdyti apgaulingas paskyras ir reklamas dar prieš joms pasiekiant auditoriją.

    Įmonė nurodo, kad jau naudoja DI sistemas, kurios padeda atpažinti apsimetinėjimą ir netikras reklamas. „Meta“ teigimu, ankstesnės priemonės leido sumažinti vartotojų pranešimų apie dažniausiai piktnaudžiaujamus žinomų žmonių atvaizdus skaičių daugiau kaip 80 proc., o dabar diegiama patobulinta versija turėtų dar labiau riboti tokias apgaules.

    Reklamdavių patikra ir skaičiai

    Iki šiol tapatybės patikra, anot „Meta“, buvo taikoma ne visais atvejais, o tik tam tikrose situacijose. Dabar bendrovė akcentuoja, kad finansinių paslaugų reklamdaviai, taikantys į Lenkijos auditoriją, bus tikrinami privalomai, siekiant sumažinti sukčiavimo riziką.

    „Meta“ taip pat sieja pokyčius su platesniu tikslu: iki 2026 metų pabaigos 90 proc. jos pasaulinių reklamos pajamų turi sudaryti patikrintų reklamdavių skelbimai, palyginti su 70 proc. 2025 metais. Bendrovė pabrėžia, kad patikros plėtra yra viena iš priemonių, kuriomis ketinama apsunkinti sukčių veikimą.

    Įmonė pateikia ir veiklos rodiklius Lenkijoje: nuo 2024 metų liepos iki 2026 metų birželio vartotojų pranešimų apie sukčiavimo pobūdžio reklamas rodiklis esą sumažėjo 83 proc. Taip pat nurodoma, kad nuo 2025 metų liepos iki 2026 metų birželio Lenkijoje pašalinta apie 137 000 apgaulingų reklamų, iš kurių daugiau nei 88 proc. buvo pašalintos dar iki vartotojų pranešimų.

    Politinis spaudimas ir tyrimai

    Pokyčių fonas įtemptas: Lenkijoje pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjo kritika „Meta“ dėl platformose plintančių apgaulingų skelbimų. Diskusijoje minimi tiek vieši verslo atstovų veiksmai prieš sukčiavimo reklamas, tiek ir valdžios institucijų iniciatyvos, kuriomis siekiama griežtesnės platformų atsakomybės.

    Lenkijos valdžia yra informavusi apie kreipimąsi į Europos Komisiją, prašant įvertinti platformos veiksmus pagal Skaitmeninių paslaugų aktą. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad vertindama situaciją gali remtis ir valstybių narių perduodama informacija, tačiau kartu pabrėžia, jog taisyklių įgyvendinimas reikalauja ir nacionalinio pasirengimo.

    „Niekas nenori matyti tokio turinio: nei žmonės, nei reklamdaviai, nei mes patys“, – sakė „Meta“ atstovas, pristatydamas naujas priemones.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien technologinių filtrų dažnai nepakanka: sukčiai greitai keičia taktiką, naudoja naujas paskyras, perkelia kampanijas tarp šalių ir išnaudoja emocinius dirgiklius. Dėl to veiksmingiausia praktika paprastai apima kelis lygius: reklamdavių patikrą, greitą reagavimą į pranešimus, aiškias taisykles, duomenų dalijimąsi su institucijomis ir vartotojų švietimą.

    „Meta“ teigia būtent tai ir daranti: investuojanti į automatinius saugos sprendimus, bendradarbiaujanti su viešuoju sektoriumi ir privačiais partneriais, taip pat platformose rodanti įspėjimus ir saugumo rekomendacijas. Ar nauji pokyčiai reikšmingai sumažins sukčiavimo reklamų mastą, artimiausiu metu parodys tiek vartotojų patirtis, tiek institucijų vertinimai.

  • Ekspertas apie ETS ir ETS2: dalis sąskaitų už elektrą – emisijų kaina, bet OZE gali ją mažinti

    Europos Sąjungos taršos leidimų prekybos sistema ETS pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip viena priežasčių, kodėl brangsta energija. Tačiau kartu tai ir mechanizmas, kuris skatina investicijas į atsinaujinančią energetiką, galinčią ilgainiui mažinti kainas vartotojams.

    Apie tai kalbėjęs energetikos komentatorius Danielis Czyżewskis pabrėžė, kad visuomenė dažniausiai tiesiogiai mato išlaidas, o ne naudą. Jo teigimu, daliai namų ūkių netrukus aktuali taps ir ETS2 plėtra, kuri apims papildomus sektorius ir gali turėti įtakos kasdienėms išlaidoms.

    Kiek kainoje sudaro ETS?

    ETS veikia taip: elektrą gaminančios įmonės, ypač deginančios iškastinį kurą, turi įsigyti taršos leidimus už išmetamą anglies dioksidą. Kai leidimų kaina kyla, didėja ir anglimi ar dujomis gaminamos elektros savikaina, o tai gali atsispindėti didmeninėje kainoje.

    Pasak pašnekovo, esant maždaug 82 eurų kainai už vieną taršos leidimo vienetą, anglies elektrinėse taršos leidimai gali sudaryti reikšmingą gamybos sąnaudų dalį. Jo vertinimu, galutinėje sąskaitoje vartotojams tai gali sudaryti apie penktadalį ar net trečdalį kainos, priklausomai nuo konkretaus tarifo ir kitų dedamųjų.

    Kodėl OZE gali numušti kainą?

    Nors ETS didina iškastinio kuro gamybos sąnaudas, sistema kartu kuria aiškų signalą rinkai: kuo daugiau taršos, tuo brangiau. Dėl to atsinaujinantys šaltiniai, kurių gamyboje tiesioginių taršos leidimų nereikia, tampa konkurencingesni ir dažnai pigiau formuoja rinkos kainą.

    Danielis Czyżewskis akcentavo, kad auganti saulės ir vėjo elektrinių dalis sistemoje gali veikti kaip kainas žemyn traukiantis veiksnys. Net įvertinus balansavimo ir sistemos valdymo kaštus, atsinaujinančių išteklių generacija dažnai išlieka pigesnė už elektrą iš anglies, kurios savikainą stipriai didina taršos leidimai.

    „Jeigu visuomenei bus nuolat rodoma tik sąskaitos dalis, susijusi su ETS, pasipriešinimas tik augs“, – sakė Danielis Czyżewskis.

    Jo vertinimu, Europos Komisijai ir nacionalinėms institucijoms trūksta aiškesnio paaiškinimo, kodėl ši sistema egzistuoja ir kokią ilgalaikę naudą ji gali duoti. Pasak eksperto, be nuoseklios komunikacijos visuomenei ETS lengvai tampa vien tik pabrangimų simboliu, nors jo esmė yra perorientuoti ekonomiką į mažesnės taršos sprendimus.

    Praktikoje vartotojams didžiausią reikšmę turi tai, kaip greitai didėja pigesnės vietinės generacijos dalis, kaip efektyviai vystomi elektros tinklai ir kaupimo sprendimai, bei kaip valstybės panaudoja su ETS susijusias įplaukas. Kuo daugiau investuojama į energijos efektyvumą ir švarią gamybą, tuo mažesnė rizika, kad taršos leidimų kaina taps nuolatiniu spaudimu sąskaitoms.