CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Islandijos referendumas dėl ES: Rekjavike iki vidurdienio balsavo daugiau, apklausos rodo lygią kovą

    Islandijos referendumas dėl ES: Rekjavike iki vidurdienio balsavo daugiau, apklausos rodo lygią kovą

    Islandijoje šeštadienį vyksta referendumas, kuris spręs, ar šalis turėtų atnaujinti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Pirmieji duomenys rodo didesnį rinkėjų aktyvumą sostinėje Rekjavike, o galutinė baigtis, remiantis naujausiomis apklausomis, žadama itin įtempta.

    Iki vidurdienio Rekjaviko šiaurės apygardoje balsavo 13,7 proc. rinkėjų, kai per 2024 metais vykusius parlamento rinkimus tuo pačiu metu jų buvo kiek daugiau nei 10 proc. Rekjaviko pietų apygardoje aktyvumas siekė kiek daugiau nei 14 proc., palyginti su kiek daugiau nei 11 proc. per 2024 metų balsavimą.

    Dar prieš pagrindinę balsavimo dieną išankstiniuose balsavimuose dalyvavo daugiau nei 20 proc. rinkėjų. Tokie skaičiai paprastai laikomi signalu, kad visuomenė klausimą vertina kaip strategiškai svarbų ir tikisi aiškaus politinio mandato, nes sprendimas apimtų ne tik užsienio politiką, bet ir ekonomikos bei saugumo kryptį.

    Paskutinė prieš referendumą skelbta apklausa rodė minimalų persvaros pranašumą stovyklai, remiančiai derybų atnaujinimą: už tai ketino balsuoti 50,4 proc., prieš buvo nusiteikę 49,6 proc. Tai reiškia, kad rezultatą gali nulemti keli tūkstančiai balsų ir tai, kuri pusė sėkmingiau mobilizuos svyruojančius rinkėjus.

    Kas būtų po teigiamo balsavimo

    Jei dauguma pasisakytų už, Islandija grįžtų prie stojimo proceso, kuris reikštų derybas su Europos Komisija dėl 35 politikos sričių. Jos apima ekonomikos reguliavimą, teisingumą, žmogaus teises, vidaus rinką, taip pat aplinkosaugą ir klimato politiką, kurioje ES pastaraisiais metais kelia vis griežtesnius tikslus.

    Viena jautriausių temų išliktų žuvininkystė, laikoma vienu svarbiausių Islandijos ekonomikos ramščių. Rekjavikas siekia išlaikyti išskirtinę kontrolę šioje srityje, o ankstesniais etapais būtent žvejybos kvotų ir prieigos klausimai buvo vieni didžiausių politinių barjerų kelyje į narystę.

    Argumentai už ir prieš

    ES šalininkai teigia, kad glaudesnė integracija suteiktų daugiau politinio svorio sprendžiant tarpvalstybines problemas, tokias kaip klimato kaita, migracija ar energetinis saugumas. Jie taip pat pabrėžia valiutos stabilumo argumentą ir tvirtina, kad euras būtų atsparesnis svyravimams nei Islandijos krona.

    Priešininkai sako, kad dabartinis modelis esą jau suteikia daug integracijos privalumų, tačiau leidžia išlaikyti daugiau suvereniteto. Jie akcentuoja, kad šalis gali savarankiškiau derėtis dėl prekybos susitarimų, o stojimas, jų vertinimu, neišvengiamai reikštų kompromisus dėl vidaus politikos ir strateginių ekonomikos sektorių.

    „Manau, turėtume būti didesnės bendrijos dalis. Verta į tai rimtai pasižiūrėti“, – sakė 71 metų pensininkė Unnur Jokulsdottir.

    „Anksčiau man patiko Europos Sąjunga, kai tai buvo geras dalykas. Dabar ji tapo savotišku dideliu ekonominiu kalėjimu“, – sakė 53 metų žuvų prekybininkas Olafur Thorsson.

    Kodėl šis balsavimas svarbus Europai

    Islandija, kurioje gyvena kiek mažiau nei 400 000 žmonių, dėl stojimo į ES kreipėsi po 2009 metais šalį smarkiai sukrėtusios finansų krizės. Derybos vėliau buvo sustabdytos 2013 metais, kai į valdžią atėjo euroskeptiškesnė politinė dauguma, o nuo tada klausimas periodiškai grįždavo į viešą darbotvarkę.

    Pastaraisiais metais Europoje pasikeitęs saugumo kontekstas, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje, iš naujo iškėlė mažų valstybių atsparumo ir partnerystės klausimus. Islandija neturi savo kariuomenės, o gynyba remiasi NATO ir 1951 metais sudarytu dvišaliu susitarimu su Jungtinėmis Valstijomis, todėl visuomenės diskusijoje dažnai susipina ekonominiai ir saugumo argumentai.

    Referendumo rezultatą atidžiai stebi ir ES, nes ji seniai nėra priėmusi naujos turtingos valstybės, kuri potencialiai būtų grynoji įmokų į bendrą biudžetą mokėtoja. Balsavimas Islandijoje gali tapti svarbiu signalu tiek apie ES plėtros perspektyvas, tiek apie tai, kaip keičiasi visuomenių požiūris į integraciją geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu.

  • JAV susitarimas privertė „Meta“ keisti „Instagram“ ir „Facebook“ dėl vaikų: ar Europa paspaus dar labiau?

    JAV susitarimas privertė „Meta“ keisti „Instagram“ ir „Facebook“ dėl vaikų: ar Europa paspaus dar labiau?

    Jungtinėse Valstijose „Meta“ sutiko iš esmės koreguoti „Facebook“ ir „Instagram“ veikimą nepilnamečiams po precedento neturinčio susitarimo su 47 valstijomis. Dabar Europos Komisijai tenka spaudimas įrodyti, kad Europos Sąjungos skaitmeniniai įstatymai gali priversti platformas imtis ne mažesnių, o gal net griežtesnių pokyčių.

    Susitarimas JAV numato saugiklius, skirtus mažinti priklausomybę skatinančius dizaino sprendimus ir geriau apsaugoti paauglius. Tarp minimų priemonių yra griežtesnis amžiaus tikrinimas, numatytieji naudojimo laiko ribojimai bei tam tikrų funkcijų, pavyzdžiui, kosmetinių filtrų, išjungimas paaugliams.

    Europos Komisijos požiūriu tai kartu ir pergalė vaikų saugumui internete, ir nemalonus signalas: dalis priemonių, apie kurias kalbama JAV, Europos Sąjungoje jau seniai telpa į Skaitmeninių paslaugų akto logiką. Vis dėlto Briuselio tyrimai dėl „Meta“ praktikų Europoje tęsiasi ilgai, o aiškių įpareigojimų ar sankcijų iki šiol nėra.

    „Paradoksalu, bet didžioji dalis priemonių jau numatytos Skaitmeninių paslaugų akte. JAV teismai juda greičiau nei Europos Komisija. Turime užtikrinti realų akto vykdymą“, – sakė buvęs Europos Komisijos narys Thierry Breton.

    Liepos mėnesį Europos Komisija pareiškė įtarianti, kad „Meta“ pažeidžia Skaitmeninių paslaugų aktą dėl priklausomybę skatinančių sprendimų, tokių kaip automatinis vaizdo įrašų paleidimas, begalinis slinkimas ir itin personalizuotos srauto rekomendacijos. Anksčiau, balandžio mėnesį, Komisija taip pat kritikavo bendrovę dėl, jos vertinimu, nepakankamų pastangų efektyviai riboti jaunesnių nei 13 metų vaikų patekimą į platformas.

    Komisijos atstovai pabrėžia, kad dialogas su „Meta“ tęsiasi, o bendrovė vis dar gali pateikti įsipareigojimus, kurie atitiktų Europos reikalavimus. Tačiau jei pokyčiai neįtikins reguliuotojų, „Meta“ gresia bauda iki 6 proc. metinių pasaulinių pajamų, o tai reikštų maksimalią riziką, siekiančią apie 11 milijardų eurų.

    Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad skirtumas tarp JAV ir Europos ambicijų gali būti esminis. JAV sprendimai daugiausia remiasi naudojimo ribojimais ir numatytaisiais nustatymais, kuriuos paauglys ar tėvai dažnai galėtų pakeisti į švelnesnius, o Europa labiau taikosi į pačią įtraukimo architektūrą: srauto personalizavimą, automatinį turinio vartojimą ir įsitraukimo maksimalizavimą.

    Vaikų teisių organizacijos taip pat įspėja, kad vien prieigos ribojimas nebūtinai išsprendžia problemą. Jų teigimu, jei pagrindinės dizaino funkcijos ir toliau skatina ilgesnį naršymą, rizika vaikų gerovei išlieka net ir turint papildomus laiko limitus ar tėvų kontrolę.

    Kol kas „Meta“ viešai nesipareigoja automatiškai perkelti JAV priemonių visiems naudotojams pasaulyje ir žada stebėti, kaip jos veiks vietos rinkoje. Tai kuria jautrią politinę situaciją Europoje: jei JAV vartotojai gaus aukštesnį apsaugos standartą, Europos institucijoms teks aiškiai atsakyti, ar Skaitmeninių paslaugų aktas ir jo vykdymas realiai užtikrina lygiavertę vaikų apsaugą.

    Kas toliau: įsipareigojimai ar sankcijos

    Artimiausi mėnesiai gali tapti lūžio tašku, ar Europos Komisija apsiribos derybomis, ar pereis prie griežtesnių veiksmų, įskaitant baudas ir privalomus pakeitimus. Reguliuotojai siekia, kad alternatyvos priklausomybę skatinantiems sprendimams būtų siūlomos pagal nutylėjimą, o ne tik kaip pasirinkimas nustatymuose.

    Ši byla taip pat svarbi kaip precedentas kitoms platformoms: jei „Meta“ būtų priversta peržiūrėti personalizavimo ir turinio pateikimo modelį Europoje, tai galėtų paveikti platesnę skaitmeninės reklamos, rekomendacijų sistemų ir DI naudojimo socialiniuose tinkluose praktiką.

  • Europos Komisija patvirtino Graikijos socialinio klimato planą: 4,8 mlrd. eurų parama pereinant prie švaresnės energijos

    Europos Komisija patvirtino Graikijos socialinio klimato planą: 4,8 mlrd. eurų parama pereinant prie švaresnės energijos

    Europos Komisija patvirtino Graikijos socialinio klimato planą, parengtą pagal ES Socialinio klimato fondo taisykles. Tai jau penktasis patvirtintas nacionalinis planas, o pagal biudžetą jis laikomas didžiausiu tarp iki šiol patvirtintų.

    Socialinio klimato fondas finansuojamas iš pajamų, gaunamų už apyvartinius taršos leidimus, ir skirtas sušvelninti perėjimo prie švaresnės ekonomikos poveikį gyventojams bei smulkiam verslui. Ypatingas dėmesys skiriamas pažeidžiamoms namų ūkių grupėms ir toms teritorijoms, kuriose alternatyvos iškastiniam kurui diegiamos lėčiau.

    Kiek lėšų numatyta iki 2032 metų

    Pagal patvirtintą planą iki 2032 metų numatoma sutelkti apie 4,77 mlrd. eurų. Iš jų apie 3,57 mlrd. eurų sudarytų ES finansavimas, o apie 1,2 mlrd. eurų būtų skiriama iš nacionalinių lėšų.

    Europos Komisijos vertinimu, jei suplanuotos investicijos ir reformos bus įgyvendintos, jos galėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas maždaug 811 000 tonų anglies dioksido ekvivalento per metus iki 2032 metų. Tai siejama su platesne ES kryptimi mažinti iškastinio kuro vartojimą pastatuose ir transporte.

    Daugiausia dėmesio namų ūkiams

    Plane numatyta parama 460 000 pažeidžiamų namų ūkių, kad šie mažiau priklausytų nuo iškastinio kuro. Viena pagrindinių priemonių yra būsto energinio efektyvumo didinimas, planuojant iki 62 000 būsto renovacijų.

    Taip pat numatytas spartus šilumos siurblių ir saulės energijos vandens šildymo sistemų diegimas: planuojama įrengti apie 200 000 tokių sprendimų. Kartu planuojama sukurti 2 800 naujų energiškai efektyvių socialinių būstų vienetų.

    Atskira dalis lėšų, apie 226 mln. eurų, skiriama viešųjų studentų bendrabučių renovacijai. Tikimasi, kad tai pagerins galimybes siekti aukštojo mokslo 5 930 studentų, kuriems gyvenamoji vieta ir jos kaina yra svarbus veiksnys renkantis studijas.

    Įvedus naująją apyvartinių taršos leidimų sistemą pastatams ir kelių transportui, plane numatyta laikina šildymo išmoka. Ji turėtų padėti iki 800 000 namų ūkių per metus kompensuoti dalį šildymo išlaidų pereinamuoju laikotarpiu.

    Transportas, prieinamumas ir parama verslui

    Numatoma, kad apie 300 000 pažeidžiamų gyventojų pajus viešojo transporto kokybės ir pasiekiamumo pagerėjimą. Plane įrašytas daugiau nei 200 naujų elektrinių autobusų įsigijimas miesto teritorijose, kuriose susisiekimas šiuo metu ribotas.

    Taip pat planuojama įsigyti 22 naujus metro traukinius Atėnuose, plėtoti pagal poreikį kviečiamo transporto paslaugas atokesnėse vietovėse ir įrengti įkrovimo infrastruktūrą. Papildomai numatoma socialinės lizingo schema, kuri turėtų sudaryti sąlygas 15 000 nuo automobilio priklausomų namų ūkių naudotis elektromobiliais už įperkamesnę mėnesio kainą.

    Plane įtrauktos ir priemonės žmonėms su negalia: numatoma finansuoti daugiau nei 12 000 judumo priemonių, pavyzdžiui, elektrinių vežimėlių ir paspirtukų. Taip pat planuojama sukurti specializuotą mokyklinį transportą mokiniams su negalia ir gerinti infrastruktūros prieinamumą geležinkelio bei metro stotyse.

    Verslui numatyta parama daugiau nei 28 000 mikroįmonių, kad jos galėtų pereiti prie švaresnių pastatų ir transporto sprendimų. Tam skiriama reikšminga suma, įvardijama apie 820 mln. eurų, kuri būtų nukreipta į tikslines energinio efektyvumo priemones ir subsidijas, mažinančias energijos bei transporto sąnaudas.

    Europos Komisija nurodo, kad Graikija galės prašyti pirmosios išmokos pradėjusi įgyvendinimą ir pasiekusi numatytus tarpinius rodiklius. Praktikoje tai reiškia, kad finansavimas bus siejamas su aiškiais projektais ir reformomis, o ne vien planuojamais ketinimais.

  • Švietimui skiria milijardus, bet rezultatai prasti: kurios Europos šalys pirmauja?

    Švietimui skiria milijardus, bet rezultatai prasti: kurios Europos šalys pirmauja?

    Artėjant mokslo metų pradžiai Europos švietimo sistemos vėl atsiduria po didinamuoju stiklu: auga pragyvenimo išlaidos, ryškėja socialinė atskirtis, o dalies mokinių baziniai gebėjimai prastėja. Todėl vis garsiau keliama dilema, ar didesnės valstybės išlaidos švietimui iš tiesų duoda apčiuopiamą grąžą.

    Naujausia Eurostato ir EBPO duomenų analizė rodo paradoksą: kai kurios šalys į švietimą investuoja itin daug, tačiau mokinių pasiekimai ne visuomet atitinka lūkesčius. Tai reiškia, kad svarbu ne tik bendra išlaidų suma, bet ir tai, kaip tiksliai bei efektyviai jos panaudojamos.

    Kur švietimui skiriama daugiausia?

    Europos Sąjungos valdžios sektorius 2023 metais švietimui iš viso skyrė apie 806 mlrd. eurų. Tai sudarė maždaug 4,7 proc. ES bendrojo vidaus produkto, o per dešimtmetį šis rodiklis šiek tiek sumažėjo, nors pandemijos metais laikinai buvo šoktelėjęs.

    Pagal švietimo išlaidas kaip BVP dalį tarp Eurostato pateikiamų valstybių išsiskyrė Švedija, skyrusi 6,8 proc. BVP. Daugiau nei 6 proc. BVP švietimui taip pat skyrė Suomija, Islandija, Belgija ir Danija, o apačioje liko Rumunija ir Graikija, atitinkamai apie 3 proc. ir 3,33 proc.

    Vis dėlto vien BVP dalis neatskleidžia, kiek realių išteklių tenka vienam mokiniui, nes skiriasi šalių pajėgumas, kainų lygis ir mokinių skaičius. Dėl to vertinant dažnai naudojami perkamąją galią sulyginantys rodikliai, leidžiantys tiksliau palyginti, kiek valstybė gali nupirkti už tuos pinigus.

    Išlaidos vienam mokiniui: netikėti lyderiai

    Lyginant išlaidas vienam mokiniui pagal perkamąją galią matyti, kad aukštas BVP procentas ne visada reiškia didžiausias sumas vienam besimokančiajam. Pavyzdžiui, Liuksemburgas 2022 metais švietimui skyrė 3,74 proc. BVP, mažiau už ES vidurkį, tačiau pagal išlaidas vienam mokiniui buvo pirmas.

    Kita medalio pusė matoma Bulgarijoje: švietimui skiriama BVP dalis buvo arti ES vidurkio, tačiau išlaidos vienam mokiniui buvo mažiausios. Didžiosiose ekonomikose vaizdas taip pat nevienodas: Vokietijos BVP dalis buvo arti vidurkio, bet išlaidos vienam mokiniui buvo gerokai didesnės už ES vidurkį, o Prancūzijoje, nepaisant santykinai didelės BVP dalies, suma vienam mokiniui buvo kiek mažesnė už vidurkį.

    Kodėl daugiau pinigų negarantuoja geresnių pažymių?

    Rezultatų palyginimui dažniausiai pasitelkiami EBPO PISA tyrimai, kurie vertina 15-mečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus. PISA išskiria mokinius, nepasiekiančius 2 lygio, kuris laikomas baziniu slenksčiu, reikalingu visaverčiam dalyvavimui visuomenėje.

    PISA 2022 duomenys parodė prastėjančias tendencijas: ES vidutiniškai 26,2 proc. mokinių buvo žemų pasiekimų skaityme, o 29,5 proc. matematikos srityje. Palyginti su 2012 metų rodikliais, abi dalys išaugo, o tai sustiprino klausimą, ar investicijos nukreipiamos į veiksmingiausias priemones.

    Skirtumai tarp šalių ryškūs: Estijoje žemų pasiekimų matematikos srityje dalis buvo viena mažiausių ES, o gerus rezultatus demonstravo ir Airija bei Danija. Tuo pat metu kai kurios valstybės, kurių išlaidos vienam mokiniui didesnės už ES vidurkį, fiksavo prastesnius rezultatus, o kai kurios, investuojančios mažiau, pasirodė geriau nei būtų galima tikėtis.

    Didelę įtaką daro ir socialinis fonas: PISA 2022 atskleidė, kad mokinių iš mažiausiai palankios socioekonominės grupės rezultatai ženkliai blogesni nei iš labiausiai palankios. Tai rodo, kad vien bendras biudžetas nekompensuoja nelygybės, jei pinigai nepasiekia pažeidžiamiausių mokinių ir mokyklų.

    Europos Komisija, vertindama kelią į 2030 metų tikslus, pabrėžia, kad ES dar toli nuo siekio sumažinti bazinių įgūdžių nepasiekiančių mokinių dalį iki mažiau nei 15 proc. Iki tol, pasak ekspertų, svarbiausia taps kryptingos investicijos: mokytojų rengimas ir darbo sąlygos, individualizuotas mokymas, atnaujintos programos ir tikslingas technologijų, įskaitant DI sprendimus, panaudojimas mokymosi spragoms mažinti.

    Prognozuojami demografiniai pokyčiai gali suteikti galimybę daugiau investuoti į kiekvieną mokinį net ir neauginant bendro biudžeto. Tačiau šalių palyginimai rodo aiškią pamoką: atsakymas slypi ne vien skaičiuose, o prioritetuose ir valstybės gebėjime pinigus paversti realiais mokymosi rezultatais.

  • Lenkai trūko kantrybė: Europos Komisijai siūlo skirti „Meta“ 250 mln eurų baudą

    Lenkai trūko kantrybė: Europos Komisijai siūlo skirti „Meta“ 250 mln eurų baudą

    Lenkija kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu įvertinti, ar bendrovė „Meta“ nepažeidžia Europos Sąjungos taisyklių, susijusių su neteisėtu turiniu ir klaidinančia reklama socialiniuose tinkluose. Varšuva siekia, kad už galimus pažeidimus būtų skirta iki 250 mln eurų siekianti finansinė sankcija.

    Apie iniciatyvą viešai pranešė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis. Pasak jo, prašymas Europos Komisijai grindžiamas argumentu, kad „Meta“ esą nepakankamai užtikrina veiksmingą apgaulingų skelbimų, sukčiavimo schemų ir neteisėtų programėlių reklamos šalinimą.

    „Raginu „Meta“ nedelsiant įdiegti veiksmingus įrankius, kurie pašalintų sukčiavimą, melagingas reklamas ir neteisėtų programėlių propagavimą. Šis laukinių vakarų laikotarpis platformoje turi baigtis“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Europos Sąjungoje platformų pareigos pastaraisiais metais sugriežtėjo įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų aktui. Jis numato, kad labai didelės interneto platformos privalo valdyti sistemines rizikas, susijusias su neteisėtu turiniu, klaidinančia informacija ir vartotojų apsauga, taip pat užtikrinti skaidresnę reklamos ekosistemą.

    Nors „Meta“ periodiškai skelbia apie naujas priemones prieš sukčiavimą ir dezinformaciją, daugelyje šalių toliau fiksuojamos schemos, kai sukčiai išnaudoja populiarius prekės ženklus ar žinomų žmonių atvaizdus. Tokios reklamos dažnai nukreipia į fiktyvias investavimo platformas, netikras parduotuves ar kenkėjiškas programėles, o žala vartotojams gali siekti tūkstančius eurų.

    Lenkijos politinis spaudimas vyksta platesniame kontekste, kai vis daugiau Europos valstybių ir institucijų ragina socialinius tinklus griežčiau prižiūrėti reklamos turinį ir greičiau reaguoti į pranešimus apie sukčiavimą. Europos Komisija, gavusi tokį kreipimąsi, gali pradėti vertinimą pagal ES teisę ir, nustačiusi pažeidimus, taikyti sankcijas bei įpareigoti imtis konkrečių priemonių.

    Tokio tipo ginčai jau yra pasiekę ir teismus: Lenkijoje viešai nuskambėjo atvejai, kai nuo melagingų reklamų nukentėję asmenys siekė atsakomybės už turinio platinimą ir kritikavo, kad reakcija į pranešimus apie apgaules būna per lėta. Dėl to didėja lūkestis, kad platformos ne tik šalins pavienius skelbimus, bet ir sistemingai mažins galimybes jiems atsirasti.

    Kol kas Europos Komisija sprendimo nepaskelbė, tačiau Lenkijos žingsnis signalizuoja, kad kova su apgaulingomis reklamomis socialiniuose tinkluose gali pereiti į griežtesnio reguliavimo ir didesnių baudų etapą. Vartotojams tuo pat metu primenama kritiškai vertinti sensacingus skelbimus, tikrinti domenus ir nespausti nuorodų, kurios prašo skubių mokėjimų ar asmens duomenų.

  • ES komisarai ragina kurti rytinio flango koordinatorių: dėl Rusijos grėsmių prašo skubių sprendimų

    ES komisarai ragina kurti rytinio flango koordinatorių: dėl Rusijos grėsmių prašo skubių sprendimų

    Penki Europos Komisijos nariai iš vadinamojo ES rytinio flango valstybių paragino Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen imtis skubių veiksmų, reaguojant į augančias Rusijos keliamas grėsmes Baltijos regionui. Tarp siūlymų – nauja aukšto lygio specialaus koordinatoriaus pareigybė, kuri sujungtų skirtingas ES politikos sritis.

    Šią iniciatyvą laišku iškėlė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen ir eurokomisarai Valdis Dombrovskis, Andrius Kubilius bei Piotr Serafin. Jie akcentuoja, kad saugumo situacija prie rytinės ES sienos tampa ne vien regioniniu, o visos Europos saugumo išbandymu.

    Koordinatorius vienam kontaktui

    Siūlomas koordinatorius būtų vienas aiškus kontaktinis taškas rytinio flango šalims, padedantis greičiau derinti sprendimus tarp skirtingų Komisijos portfelių. Komisarų teigimu, tai taip pat būtų politinis signalas, kad ES paramą regionui ketinama stiprinti ne deklaracijomis, o praktiniais instrumentais.

    Idėja atsiremia į nuostatą, kad grėsmės pobūdis tampa vis labiau mišrus: nuo karinių rizikų iki sabotažo, kibernetinių atakų, dezinformacijos ar spaudimo per energetiką ir logistiką. Dėl to, pasak komisarų, reikia koordinavimo, kuris apimtų ir civilinę saugą, ir infrastruktūros apsaugą, ir finansavimo sprendimus.

    Raginimas spartinti pasirengimą

    Laiške taip pat raginama greičiau stiprinti pasirengimą krizėms, įskaitant gebėjimą reaguoti į infrastruktūros sutrikdymą. Tarp minimų krypčių – regioninių atsargų stiprinimas ir nuoseklesnės priemonės prieš hibridines grėsmes, kurios pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojamos prie rytinės ES ir NATO ribos.

    Komisarai siūlo, kad koordinatorius dirbtų kartu su NATO ir nacionalinėmis institucijomis, identifikuodamas spragas civilinėje parengtyje bei kritinės infrastruktūros ir bendruomenių apsaugoje. Jų logika paprasta: kai grėsmės yra tarpsektorinės, vienos institucijos sprendimų nepakanka, o spragos dažniausiai atsiranda būtent „tarp“ atsakomybių.

    Vizitas Baltijos šalyse ir „Eastern Flank Watch“

    Dar vienas siūlymas – šį rudenį surengti visos Europos Komisijos kolegijos posėdį vienoje iš Baltijos valstybių. Komisarų teigimu, toks vizitas leistų ES vadovybei iš arti pamatyti prastėjančios saugumo aplinkos poveikį viešajai tvarkai ir ekonomikai bei greičiau susitarti dėl konkrečių priemonių.

    Laiške taip pat raginama paspartinti iniciatyvą „Eastern Flank Watch“, skirtą kovai su hibridinėmis grėsmėmis prie ES rytinės sienos, ir užtikrinti didesnį finansavimą. Pabrėžiama, kad oro erdvės pažeidimai ir bepiločių orlaivių įskridimai regione kelia ne tik saugumo, bet ir operacinio reagavimo klausimus.

    Tekste minima ir papildomą dėmesį regione sukėlusi JAV Centrinės žvalgybos agentūros vadovo kelionė. Viešojoje erdvėje pasirodžius interpretacijų apie galimą perspėjimą Maskvai, buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrik Ilves tokią versiją atmetė, pabrėždamas, kad Rusijos skaičiavimai regione iš esmės nepasikeitė.

  • Von der Leyen įspėja Kiniją: jei iki spalio nebus proveržio, ES trauks prekybos gynybos arsenalą

    Von der Leyen įspėja Kiniją: jei iki spalio nebus proveržio, ES trauks prekybos gynybos arsenalą

    Ultimatumas dėl deficito

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugpjūčio 27 dieną pareiškė, kad derybos su Kinija turi duoti apčiuopiamų rezultatų, kitaip Europos Sąjunga pasitelks visas turimas prekybos gynybos priemones. Pasak jos, tikslas – sumažinti rekordiškai išaugusį ES prekybos deficitą su Kinija ir subalansuoti santykius.

    Von der Leyen pabrėžė, kad dialogas su Pekinu išlieka būtinas, tačiau vien pokalbių nepakanka, jei jie neatsiremia į konkrečius susitarimus. Europos Komisija yra nustačiusi spalį kaip terminą, iki kada tikimasi proveržio.

    „Dialogas su Kinija išlieka reikalingas. Tačiau jis privalo duoti rezultatų, o kai dialogo nepakanka, turime būti pasirengę naudoti savo priemones“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Bylos dėl dempingo ir augančios įtampos

    Pastaraisiais metais Briuselio ir Pekino santykius temdo auganti įtampa dėl įtariamų nesąžiningos konkurencijos praktikų ir rinkos užliejimo pigesnėmis prekėmis. Europos Komisija akcentuoja, kad į ES plūstančių importo srautų dinamika kelia rizikų vietos gamintojams, ypač sektoriuose, kur kainų spaudimas gali išstumti Europos produkciją.

    Von der Leyen teigimu, per pastaruosius penkerius metus importas iš Kinijos išaugo 45 proc., o per pastaruosius dvylika mėnesių pradėta 30 prekybos gynybos tyrimų. Tai, pasak jos, yra beveik tris kartus daugiau nei istoriškai įprastas vidurkis.

    „Mes reikšmingai didiname tyrimų apimtį“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ką reiškia prekybos gynybos priemonės?

    ES prekybos gynybos mechanizmai paprastai apima antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, galinčius baigtis papildomais muitais ar kitais ribojimais importui. Tokios priemonės taikomos, kai nustatoma, kad prekės į ES patenka dempingo kainomis arba kai eksportuotojai gauna konkurenciją iškraipančias valstybės subsidijas.

    Be to, ES turi vadinamąjį kovos su ekonomine prievarta instrumentą, kuris gali būti aktyvuojamas, jei trečioji valstybė spaudžia ES keisti politiką. Šis instrumentas leistų taikyti griežtesnes priemones, įskaitant prieigos prie viešųjų pirkimų ribojimą ar kitus atsakomuosius žingsnius, tačiau tam reikia daugumos valstybių narių pritarimo.

    Balansuojama tarp rizikų ir ryšių

    Von der Leyen kartojo ES pasirinktą kryptį, kuri apibūdinama kaip rizikų mažinimas nenutraukiant ryšių. Tai reiškia, kad ES siekia apsaugoti kritines tiekimo grandines, technologijas ir pramonės pajėgumus, bet kartu vengia staigaus ekonominių santykių nutraukimo su viena didžiausių pasaulio ekonomikų.

    Kontekstą apsunkina tai, kad ES šalys narės su Kinija dažnai palaiko ir atskirus dvišalius ryšius, siekdamos eksporto galimybių, investicijų ar rinkos prieigos. Dėl to politinis sutarimas dėl griežtesnių atsakomųjų priemonių gali tapti sudėtingas, net jei spaudimas veikti Briuselyje akivaizdžiai didėja.

    Europos Komisijos pirmininkė taip pat priminė, kad visos ES valstybės narės šiuo metu fiksuoja prekybos deficitą su Kinija. Jos teigimu, partnerystė negali reikšti nuolatinio disbalanso toleravimo, ypač kai tai daro įtaką Europos konkurencingumui ir darbo vietoms.

  • Italija prašo mažiau SAFE lėšų gynybai: Europos Komisija žada antrą kvietimą, šansai Lietuvai ir Lenkijai

    Italija nusprendė pasinaudoti mažesne Europos Sąjungos programos SAFE suma, nei planuota anksčiau. Apie tai, remdamasis agentūros ANSA informacija, žurnalistams pranešė Italijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

    Pasak jo, Roma kreipsis dėl maždaug 8,9 mlrd. eurų, nors anksčiau buvo svarstoma didesnė suma. Sprendimą jis aiškino poreikiu daugiau investuoti į sveikatos apsaugą ir socialinę politiką.

    „Nusprendėme naudoti mažiau lėšų, nes reikia daugiau investuoti į sveikatos apsaugą ir socialinę politiką“, – sakė Antonio Tajani.

    Ministras taip pat teigė, kad Italijos gynybos ministerija parengs projektų sąrašą, kuriems būtų panaudotos SAFE lėšos. Jo vertinimu, dalis iniciatyvų jau buvo planuotos anksčiau, bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis.

    Antonio Tajani nurodė, kad realus lėšų panaudojimas galėtų prasidėti nuo kitų metų. Tuo metu Europos Komisija patvirtino gavusi Italijos paraišką mažesnei sumai, nei buvo deklaruota pradinėse diskusijose.

    Kas yra SAFE ir kodėl svarbu

    SAFE (Security Action for Europe) yra Europos Sąjungos finansinis instrumentas gynybos išlaidoms didinti, veikiantis paskolų principu. Bendra programos apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o tikslas – greičiau finansuoti bendrus ar suderintus gynybos pajėgumų stiprinimo projektus.

    Programos logika paprasta: valstybės gali skolintis palankesnėmis sąlygomis, o finansuojami projektai turi prisidėti prie Europos gynybos pajėgumų stiprinimo, įskaitant bendrus pirkimus ir suderinamumą.

    Kas gali pasikeisti Lietuvai ir Lenkijai

    Italijai prašant mažiau, dalis SAFE resursų gali likti nepanaudota pirmajame etape. Europos Komisijos atstovas yra užsiminęs, kad dar šiais metais gali būti paskelbtas antras kvietimas teikti paraiškas, kad likusios lėšos būtų perskirstytos.

    Lenkijos pusė jau yra viešai sakiusi, kad domisi dalyvavimu antrajame kvietime. Toks scenarijus reikštų, kad regiono valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, atsirastų papildoma galimybė siekti finansavimo projektams, susijusiems su gynybos pajėgumų plėtra ir bendrais pirkimais.

    Italijos vidaus diskusijos

    Italijoje SAFE idėja anksčiau sulaukė kritikos, ypač iš centrokairės opozicijos politikų, kurie akcentavo, kad didesni prioritetai turėtų būti skiriami sveikatos apsaugai ir švietimui. Ši vidaus politinė įtampa padeda paaiškinti, kodėl vyriausybė pasirinko mažesnį įsipareigojimą gynybos finansavimui per SAFE.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja spaudimas didinti gynybos finansavimą dėl prastėjančios saugumo situacijos ir poreikio greičiau užpildyti pajėgumų spragas. Dėl to antrasis SAFE kvietimas, jei bus paskelbtas, gali sulaukti aktyvesnės konkurencijos tarp valstybių.

  • Geotermija Europoje stringa: kokias reguliavimo taisykles šalys taiko, kad projektai judėtų greičiau

    Geotermija Europoje stringa: kokias reguliavimo taisykles šalys taiko, kad projektai judėtų greičiau

    Geotermijos proveržį stabdo taisyklės

    Europos Sąjungoje geoterminė energija kol kas sudaro tik apie 0,2 proc. elektros gamybos ir maždaug 0,7 proc. šilumos tiekimo. Europos Komisijos užsakymu parengtoje analizėje pažymima, kad technologinis potencialas gerokai didesnis, tačiau pažanga skirtingose valstybėse nevienoda.

    Vertinimai rodo, kad sparčiau diegiant geotermiją iki 2030 metų ji galėtų prisidėti prie reikšmingos šildymo ir vėsinimo paklausos dalies, taip pat prie dalies elektros gamybos. Vis dėlto realybėje daugelis projektų užstringa ne dėl išteklių stokos, o dėl administracinių ir rinkos kliūčių.

    Kur dažniausiai užstringa projektai

    Tyrime pabrėžiama, kad viena didžiausių problemų yra nevienodi reikalavimai skirtingose šalyse ir sudėtingos, ilgai trunkančios leidimų procedūros. Prie to prisideda ribota prieiga prie požeminių duomenų ir sunkumai užsitikrinant pirkėjus projekto pradžioje, ypač ten, kur silpnai išvystyti centralizuotos šilumos tinklai.

    Praktikoje tai reiškia didesnę investuotojų riziką: išlaidos žvalgybai patiriamos anksčiau nei atsiranda aiškumas dėl leidimų, prisijungimo galimybių ar šilumos realizavimo. Dėl to dalis projektų nepasiekia gręžimo etapo arba užsitęsia ilgiau, nei planuota.

    Kas veikia geriausiai: gerosios praktikos pavyzdžiai

    Vienas iš efektyvesnių sprendimų yra griežtesnė žvalgybos licencijų priežiūra, kad teritorijos nebūtų rezervuojamos spekuliatyviai. Pavyzdžiui, Vengrijoje leidimų trukmė ribojama iki ketverių metų, o institucijos aktyviai seka pažangą ir, jei darbai nevyksta, licencijos gali būti atšaukiamos.

    Danijoje žvalgybos leidimai valdomi etapais: vystymas skaidomas į kelias fazes su aiškiais reikalavimais, o nepasiekus nustatytų tikslų leidimas gali būti panaikinamas. Tokia tvarka didina konkurenciją ir užtikrina, kad prioritetą gautų pajėgūs projektų vystytojai.

    Kita kryptis – supaprastinti seklios geotermijos sprendimų diegimą, kai kalbama apie gruntinius šilumos siurblius ar mažesnes sistemas. Prancūzijoje daliai įrenginių taikoma supaprastinta skaitmeninė deklaravimo tvarka, o kai kurios valstybės seklius, uždaros sistemos projektus nukreipia derinti savivaldybių lygiu, išlaikant vietos specifikos patikrą.

    Giliųjų projektų atveju svarbus reguliavimo aiškumas ir institucijų atsakomybės suvienodinimas. Vengrija 2023 metais konsolidavo giliųjų geotermijos projektų priežiūrą pagal kasybos teisinį režimą, sumažindama dubliavimąsi, kai skirtingi gyliai patekdavo į skirtingus įstatymus ir institucijas.

    Leidimų trukmę trumpinti padeda ir integruoti poveikio aplinkai vertinimo sprendimai. Prancūzija leido kai kurias paraiškas teikti lygiagrečiai, mažino pasikartojančių dokumentų kiekį ir vietoj kelių atskirų konsultacijų taikė vieną viešą nagrinėjimą, taip mažindama procedūrų dubliavimą.

    Investuotojų riziką mažina skaidrūs, centralizuoti požeminių duomenų registrai. Danijoje duomenys apie požemį privalomai teikiami atsakingai geologinei institucijai, o po nustatyto termino jie tampa vieši, o Nyderlanduose atvirų duomenų platformos ir privalomas teikimas padeda išlaikyti nacionalinių modelių tikslumą.

    Kai kuriose šalyse taikomi ir fizinių ar virtualių duomenų kambarių modeliai, leidžiantys specialistams peržiūrėti žvalgybos informaciją prieš prisiimant didesnius finansinius įsipareigojimus. Tokie sprendimai perimti iš naftos ir dujų sektoriaus praktikos ir pritaikomi geotermijai, kur gręžinių rizika išlieka reikšminga.

    Ekonominę geotermijos logiką gali sustiprinti ir fiskalinės paskatos, ypač centralizuotos šilumos tinkluose. Prancūzijoje taikomas sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas šilumai iš tinklų, jei bent 50 proc. energijos sudaro atsinaujinantys šaltiniai arba šilumos atgavimas, taip didinant galutinių vartotojų motyvaciją rinktis mažiau taršius sprendimus.

    Paklausos stabilumą gerina modeliai, kai geoterminė šiluma tiekiama vienam dideliam pramonės vartotojui, nes taip užtikrinamas pastovesnis pajamų srautas. Panašiai veikia ir šiltnamių klasterių sprendimai, kai kelios įmonės dalijasi infrastruktūra ir rizika, o šilumos poreikis išlieka aukštas visą sezoną.

    Galiausiai, kai kuriuose regionuose vystomi dvigubos naudos projektai, kai kartu su geotermine energija iš sūrymų išgaunamas litis. Toks modelis kuria papildomą pajamų šaltinį, tačiau reikalauja aiškaus suderinto reguliavimo, kad energijos ir naudingųjų iškasenų leidimai nebūtų tvarkomi kaip du nesusiję projektai.

    Bendra išvada paprasta: geotermijos plėtra Europoje dažnai priklauso ne nuo technologijų brandos, o nuo to, ar valstybės sugeba sukurti proporcingą, greitą ir skaidrų reguliavimą. Ten, kur leidimai aiškūs, duomenys prieinami, o paklausa užtikrinama per tinklus ar pramonę, projektai juda greičiau ir tampa patrauklesni finansuotojams.

  • Europos Komisija aiškinasi Rumunijos atsinaujinančios energetikos kompensaciją: 42,2 mln. eurų byla

    Europos Komisija aiškinasi Rumunijos atsinaujinančios energetikos kompensaciją: 42,2 mln. eurų byla

    Europos Komisija pradėjo vertinti, ar arbitražo sprendimas, įpareigojęs Rumuniją atlyginti nuostolius dešimčiai investuotojų dėl pakeistos atsinaujinančios elektros paramos schemos, neprieštarauja ES valstybės pagalbos taisyklėms. Komisija aiškinasi, ar tokia kompensacija ir jos išmokėjimas gali būti laikomi valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį.

    Ginčo ištakos siekia 2011 metų liepos mėnesį, kai Rumunija įvedė paramos schemą, grindžiamą žaliaisiais sertifikatais, skirtais skatinti elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Schema buvo suderinta su ES valstybės pagalbos sistema ir vėliau kelis kartus keista, Komisijai pritariant atnaujinimams.

    Vis dėlto po pakeitimų dalis investuotojų teigė patyrę nuostolių ir inicijavo arbitražo procesą prieš Rumuniją, remdamiesi Energetikos chartijos sutartimi. Arbitražo teismas konstatavo pažeidimą ir priteisė investuotojams 42,2 mln. eurų kompensaciją, taip pat palūkanas ir papildomas išlaidas, o Rumunija apie sprendimą informavo Komisiją ir jau buvo atlikusi mokėjimą.

    Kas kelia klausimų Briuseliui?

    Komisijos preliminari pozicija yra kritiška: jos vertinimu, arbitražo sprendimas ir jo įgyvendinimas gali reikšti selektyvų ekonominį pranašumą, suteikiamą konkrečioms įmonėms valstybės lėšomis. Tokiu atveju priemonė atitiktų valstybės pagalbos požymius ir galėtų būti laikoma nesuderinama su vidaus rinka.

    Šiame etape Komisija pradeda išsamesnį tyrimą, kad įvertintų priemonės suderinamumą su ES taisyklėmis. Bendras principas yra toks, kad valstybės pagalba draudžiama, nebent Europos Komisija ją patvirtina kaip suderinamą su vidaus rinka, pavyzdžiui, kai tenkinamos aiškios išimčių sąlygos.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Atsinaujinančios energetikos sektoriuje paramos schemų stabilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių investicijų kainą ir riziką. Kai valstybės koreguoja subsidijų mechanizmus, neretai kyla ginčų dėl teisėtų lūkesčių ir finansinių pasekmių, todėl arbitražas tampa įrankiu siekiant kompensacijų.

    Tuo pačiu ES valstybės pagalbos kontrolė reiškia, kad net ir priteistos kompensacijos gali būti tikrinamos per kitą prizmę: ar jos nesukuria rinkos iškraipymų ir ar nėra faktiškai nauja, iš anksto nepatvirtinta parama. Galutinis Komisijos vertinimas lems, ar Rumunija galės įgyvendinti sprendimą be papildomų įpareigojimų, ar teks peržiūrėti išmokėjimo sąlygas.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Komisijai tęsiant tyrimą, suinteresuotos šalys paprastai kviečiamos teikti pastabas, o sprendimas priimamas įvertinus tiek teisinį, tiek ekonominį priemonės poveikį. Tokios procedūros gali užtrukti, ypač kai vertinami kompleksiniai ryšiai tarp nacionalinių schemų, arbitražo sprendimų ir ES vidaus rinkos taisyklių.

    Rumunijos atvejis yra signalas, kad ginčai dėl atsinaujinančios energetikos paramos nebūtinai baigiasi vien arbitražo nutartimi. Net ir priteista kompensacija gali atsidurti Komisijos akiratyje, jei kyla klausimų dėl jos atitikimo ES valstybės pagalbos sistemai.