CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Europos Komisija pritarė 59 mln. eurų paramai: Slovėnija spartins elektros kaupimą baterijomis

    Europos Komisija pritarė 59 mln. eurų paramai: Slovėnija spartins elektros kaupimą baterijomis

    Kam skirta parama

    Europos Komisija patvirtino Slovėnijos valstybės pagalbos schemą, kurios vertė siekia 59 mln. eurų. Lėšos bus skiriamos baterijų energijos kaupimo sistemoms, kurios padeda subalansuoti elektros tinklą ir mažinti atsinaujinančios energijos svyravimų poveikį.

    Pagal patvirtintas sąlygas parama bus teikiama tiesioginių dotacijų forma ir dengiama dalis projektų statybos bei įrengimo kaštų. Schema vertinta pagal Europos Sąjungos taisykles, reguliuojančias valstybės pagalbą, kad ji būtų tikslinė ir nedistortuotų konkurencijos.

    370 megavatvalandžių tikslas

    Skaičiuojama, kad finansavimas leis Slovėnijoje įrengti bent 370 megavatvalandžių naujų atskirai veikiančių baterijų kaupimo pajėgumų. Tokie objektai paprastai jungiami prie tinklo kaip atskira infrastruktūra ir gali greitai reaguoti į elektros paklausos ar gamybos pokyčius.

    Europos Komisija pabrėžė, kad didėjant saulės ir vėjo elektrinių daliai, tinklui reikia daugiau lankstumo priemonių. Baterijų kaupimas laikomas vienu greičiausiai įgyvendinamų sprendimų, gerinančių stabilumą, patikimumą ir sistemos efektyvumą.

    Terminai ir finansavimo šaltiniai

    Numatyta, kad visa finansinė parama turi būti suteikta iki 2031 metų, o kiekvieno projekto paramos dydis bus siejamas su investicijų kaštais. Tai reiškia, kad galutinė suma priklausys nuo konkrečių projektų apimties ir sąmatų.

    Schema bus finansuojama iš Teisingos pertvarkos fondo ir Modernizavimo fondo, susijusio su ES apyvartinių taršos leidimų sistemos pajamomis. Europos Komisija nurodė, kad pagalba vertinama kaip būtina ir proporcinga siekiant paspartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos.

  • „Gasunie“ perspėja: Nyderlandams gali neužtekti dujų žiemai – kas brangins šildymą?

    „Gasunie“ perspėja: Nyderlandams gali neužtekti dujų žiemai – kas brangins šildymą?

    Nyderlandai šią žiemą gali nepasiekti dujų atsargų lygio, kuris laikomas pakankamu itin šaltam sezonui, perspėja valstybei priklausanti dujų infrastruktūros bendrovė „Gasunie“. Įmonės vertinimu, be papildomų priemonių šalis būtų prasčiau pasirengusi vienam atšiauriausių žiemos scenarijų.

    „Gasunie“ nurodo, kad anksčiau numatytas nacionalinis tikslas žiemai sukaupti 115 TWh dujų tampa nepasiekiamas. Toks kiekis, kaip skaičiuoja bendrovė, sudarytų maždaug pusę Nyderlandų metinio dujų vartojimo, todėl atsargų planas buvo siejamas su ekstremaliai šaltos žiemos rizika.

    Problemos šaknis, pasak „Gasunie“, yra rinkos kainodara: vasaros dujų kainos išaugo, o žiemos ateities sandoriai kai kuriais laikotarpiais signalizuoja mažesnę kainą. Toks skirtumas mažina motyvaciją pirkti dujas dabar, jas kaupti saugyklose ir parduoti žiemą, nes tai tampa nepelninga.

    Europos biržose dujų kainos rugpjūčio pabaigoje laikėsi apie 64 eurus už megavatvalandę, o tai yra daugiau nei dvigubai aukščiau nei metų pradžioje. Rinkas pastaruoju metu taip pat veikia geopolitinė įtampa ir tiekimo trikdžių baimė, įskaitant rizikas susijusias su Kataro suskystintų gamtinių dujų krovinių vėlavimais.

    Papildomą spaudimą sukuria ir orai: karščio bangos didina elektros paklausą dėl vėsinimo, o sausros bei karštis kai kur riboja hidroenergijos ir dalies branduolinių elektrinių gamybą. Kai elektros sistemai trūksta kitų šaltinių, dažniau įjungiamos dujinės elektrinės, o tai gali sumažinti dujų kiekį, kuris galėtų keliauti į saugyklas.

    Kaip sparčiai pildomos saugyklos?

    Rugpjūčio 23 dieną Nyderlandų dujų saugyklos buvo užpildytos 44,26 proc., kai nacionalinis orientyras lapkričio 1 dienai siekia apie 80 proc. „Gasunie“ pabrėžia, kad atsilikimas nuo grafiko savaime nereiškia neišvengiamo trūkumo, tačiau didina pažeidžiamumą, jei sutaptų šaltis ir tiekimo sutrikimai.

    Nyderlandams galioja ir Europos Sąjungos nustatyti saugyklų užpildymo reikalavimai, tačiau šalis yra nusistačiusi griežtesnį nacionalinį tikslą. Ministerija, atsakinga už klimato ir žaliąją plėtrą, pripažįsta, kad visoje Europoje įmonės saugyklas pildo ribotai, nes tai ekonomiškai nepatrauklu, o per agresyvus pildymas gali dar labiau stumti kainas į viršų.

    Ką daro valdžia ir ko tikisi vartotojai?

    Nyderlandų vyriausybė yra įgaliojusi valstybinę bendrovę Energie Beheer Nederland kaupti iki 80 TWh dujų tais atvejais, kai komerciniai rinkos dalyviai nepripildo saugyklų pakankamai. „Gasunie“ patvirtina, kad ši programa vykdoma, tačiau pabrėžia, kad bendras pildymo tempas vis tiek išlieka per lėtas.

    Ministerija viešai teigia šiuo metu nesitikinti tiesioginio dujų trūkumo ir žada toliau stebėti situaciją. Sprendimai dėl galimų papildomų paramos ar reguliavimo priemonių, „Gasunie“ teigimu, priklausys nuo politinių pasirinkimų ir rizikų vertinimo artėjant šildymo sezonui.

    Vartotojams ir verslui ši dinamika svarbi dėl galimos įtakos sąskaitoms: dujų kainų šuoliai paprastai persiduoda šilumos gamybai, pramonei ir elektros kainodarai, ypač piko valandomis. Net jei fizinio trūkumo pavyktų išvengti, žemesnės atsargos ir įtempta rinka dažniau reiškia didesnį kainų nepastovumą.

  • DI turinys ir deepfake’ai pagal AI aktą: kada privaloma žymėti, o kada užtenka sveiko proto?

    Nuo 2024 metų rugpjūčio 2 dienos Europos Sąjungoje pradėtos taikyti pirmosios AI akto skaidrumo pareigos, susijusios su turiniu, sukurtu ar pakeistu naudojant DI. Praktikoje daugiausia klausimų kelia ne pats reikalavimas, o riba, kada žymėjimas tampa privalomas.

    Teisininkas Grzegorz Antonowicz iš „Baker Tilly Legal Poland“ pabrėžia, kad lemiamas kriterijus dažnai nėra tai, ar naudotas DI, bet ar turinys gali būti palaikytas autentišku. Būtent ši „patikimumo“ riba atskiria, kas laikoma deepfake’u ir kada auditoriją būtina aiškiai informuoti.

    Kas laikoma deepfake’u?

    AI aktas deepfake’u laiko DI sugeneruotą ar DI pakeistą vaizdą, garsą ar vaizdo įrašą, kuris primena realybę ir gali klaidinti žiūrovą. Europos Komisijos gairės šią sąvoką aiškina plačiau: reikšminga ne tik tai, ar vaizduojamas žmogus ar objektas egzistuoja, bet ir ar jis galėtų įtikinamai egzistuoti.

    Todėl, pavyzdžiui, realistiškas įmonės vadovo avataras, tariantis sveikinimo kalbą, gali būti laikomas deepfake’u ir reikalauti žymėjimo. Tuo metu akivaizdžiai fantazinis vaizdas, pavyzdžiui, neįmanomas gyvūnas ar mitinė būtybė virš atpažįstamo miesto, dažniausiai nelaikomas klaidinančiu, nes racionalus žiūrovas jo nepriimtų kaip tikrovės.

    „Tai, kas akivaizdžiai negali egzistuoti, paprastai nebus deepfake’as, nes racionalus gavėjas to nelaikys autentišku turiniu“, – sakė Grzegorz Antonowicz.

    Kada privaloma žymėti DI turinį?

    Pagal AI akto 50 straipsnį žymėjimo pareiga pirmiausia taikoma vaizdams, garso ir vaizdo turiniui, kai jis yra sugeneruotas ar pakeistas DI ir gali būti palaikytas tikru. Tai apima veidų keitimus, sintetinius balsus, realistinius avatarus ar vaizdus, kuriuose tikri žmonės pateikiami situacijose, kuriose jie nedalyvavo.

    Tekstams taikomas siauresnis režimas: žymėti reikia tuomet, kai DI sukurtas ar reikšmingai pakeistas tekstas skirtas informuoti visuomenę apie viešojo intereso klausimus. Vis dėlto yra svarbi išimtis: jei turinį patikrina ir redaguoja žmogus, o redakcija ar konkretus asmuo prisiima redakcinę atsakomybę, žymėjimo prievolė gali būti netaikoma.

    Kur ir kaip turi būti pateiktas žymėjimas?

    Esminė taisyklė – žymėjimas turi būti pastebimas, aiškus ir nepraeinamas „pro šalį“. Informacija turi pasiekti auditoriją ne vėliau kaip pirmo kontakto su turiniu metu, taip pat turi atitikti prieinamumo reikalavimus, kad ją galėtų suprasti skirtingi vartotojai.

    Praktikoje vien tik platformos nustatymuose pažymėta informacija gali būti laikoma nepakankama, jei žiūrovas jos realiai nemato. Dėl to socialiniuose tinkluose neretai rekomenduojama žymėjimą pateikti pačiame įraše arba ant vaizdo, ypač kai turinys realistiškas ir gali būti palaikytas tikru.

    „Žymėjimas turi būti pastebimas, lengvai suprantamas ir pateiktas taip, kad jo nebūtų paprasta praleisti“, – sakė Grzegorz Antonowicz.

    Ar reikia žymėti asmeninėse paskyrose?

    AI akto skaidrumo pareigos gali paliesti ir socialinių tinklų įrašus, jei jie kuriami ne tik asmeniniams, bet ir profesiniams ar komerciniams tikslams. Jei turinys kuriamas privačiai, nekomercinei veiklai, žymėjimo prievolė paprastai netaikoma, tačiau situacija keičiasi, kai paskyra susijusi su darbu, reklama ar auditorijos monetizavimu.

    Influenceriams ir turinio kūrėjams tai reiškia paprastą taisyklę: jei paskyra yra darbo dalis, o turinys realistiškas ir galėtų klaidinti, saugiausia jį aiškiai pažymėti. Tai aktualu ir tada, kai DI naudojamas padėkos įrašui, reklaminei vizualizacijai ar „reališkai“ atrodančiam žmogaus balsui.

    Baudos didelės, bet rizika – ne tik teisinė

    AI aktas numato reikšmingas baudas už skaidrumo pareigų pažeidimus: iki 15 000 000 eurų arba iki 3 proc. visos pasaulinės metinės apyvartos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė. Tačiau net ir tais atvejais, kai nacionalinis priežiūros mechanizmas dar formuojamas, reputacinė rizika gali būti greitesnė ir skaudesnė nei formalus procesas.

    Ekspertai pabrėžia, kad dviprasmiškose situacijose žymėjimas dažnai yra pigiausias būdas išvengti įtarimų manipuliacija. Ilgainiui auditorija prie tokių žymų pripranta, o skaidrumas tampa ne trukdžiu, bet pasitikėjimo elementu.

    „Žymėjimas nėra blogis. Dviprasmėse situacijose geriau pažymėti, nei rizikuoti kaltinimais dėl klaidinimo“, – sakė Grzegorz Antonowicz.

  • Lenkija svarsto specialų įstatymą DI gigafabrikai: viską lems Europos Komisijos sprendimas

    Lenkijos Skaitmeninimo ministerija neatmeta galimybės parengti specialų įstatymą, kuris paspartintų procedūras, jei Europos Komisija patvirtintų DI gigafabrikos projektą šalyje. Apie tai naujienų agentūrai PAP teigė skaitmeninimo viceministras Dariuszas Standerskis.

    Pasak jo, „specįstatymas“ būtų svarstomas tik tada, kai projektui būtų užtikrintas finansavimas ir gautas politinis pritarimas ES lygiu. Toks teisinis sprendimas galėtų supaprastinti leidimų, žemės įsigijimo, energetikos ir infrastruktūros derinimo procesus.

    Kas yra DI gigafabrika?

    DI gigafabrikos – tai vienas ambicingiausių Europos Sąjungos infrastruktūrinių planų, orientuotų į itin didelės apimties skaičiavimo galią. Tikslas – sukurti pajėgumus, leidžiančius Europoje treniruoti ir vystyti pažangiausius, didelių resursų reikalaujančius DI modelius, kartu mažinant priklausomybę nuo ne Europos infrastruktūros.

    Projektą koordinuojanti Europos didelio našumo kompiuterijos bendra įmonė EuroHPC JU yra paskelbusi konkursą, kuriame numatoma atrinkti septynias gigafabrikas: keturias vidutinio masto ir tris didelio masto. Lenkija siekia vidutinio masto projekto, kuriame numatoma ne mažiau kaip 75 000 DI akceleratorių.

    Didžiausias iššūkis – laikas ir leidimai

    Vienas esminių reikalavimų – po sutarties pasirašymo skaičiavimo pajėgumai turi būti pradėti teikti ne vėliau kaip per 18 mėnesių. Praktikoje tai reiškia, kad per itin trumpą laiką tektų išspręsti žemės klausimus, pastatyti objektus, užtikrinti elektros tiekimą, aušinimo sistemas ir ryšio infrastruktūrą.

    Verslo atstovai, apie kuriuos rašė Lenkijos žiniasklaida, atkreipia dėmesį, kad vien administracinės procedūros kai kuriais atvejais gali užtrukti ilgiau nei numatytas 1,5 metų terminas. Prie laiko spaudimo prisideda ir techninė realybė: sudėtingos skaičiavimo įrangos diegimas bei testavimas gali trukti apie 12 mėnesių.

    Konkursas ir sprendimų grafikas

    EuroHPC JU konkurse paraiškas gali teikti konsorciumai arba specialios paskirties bendrovės, vienijančios įmones, viešojo sektoriaus subjektus, investuotojus ir kitus partnerius. Vertinant paraiškas dėmesys bus skiriamas techninei kokybei, poveikiui Europos DI ekosistemai, finansiniam modeliui ir paslaugų kainodaros logikai.

    Dariuszas Standerskis nurodė, kad Europos Komisijos sprendimai dėl gigafabrikų vietų tikėtini šių ir kitų metų sandūroje. Jis taip pat planuoja susitikimus su potencialiais rinkos dalyviais, siekiant paskatinti konsorciumo formavimą ir paraiškos teikimą.

    Kiek gali kainuoti projektas

    Lenkijos planuojamo projekto vertė, remiantis viešai aptariamais skaičiais, siekia daugiau kaip 2 300 000 000 eurų. Valstybės vaidmuo šiame modelyje iš esmės susijęs ne su pačios gigafabrikos statybų finansavimu, o su ankstyvojo laikotarpio paslaugų paklausos užtikrinimu, kad projektas būtų komerciškai įgyvendinamas.

    Pagal EuroHPC JU taisykles konsorciumai turi pilnai finansuoti investicijas, o viešoji parama negali būti nukreipta statyboms. Viešasis sektorius, įskaitant ES, gali įsipareigoti pirkti skaičiavimo paslaugas pradiniu veiklos laikotarpiu, taip sumažinant riziką investuotojams.

    „Neatmetu galimybės parengti specialaus įstatymo projektą, jei DI gigafabrikos projektas Lenkijoje bus patvirtintas Europos Komisijos ir bus užtikrintos lėšos jos startui“, – sakė Dariuszas Standerskis.

    Jei gigafabrika būtų pastatyta Lenkijoje, ji galėtų tapti regioniniu skaičiavimo galios centru Vidurio ir Rytų Europai. Skaitmeninimo ministerija yra minėjusi, kad paslaugomis būtų suinteresuoti naudotis ne tik verslai ir startuoliai, bet ir mokslo institucijos, viešasis sektorius bei kitos organizacijos, diegiančios DI sprendimus.

    Numatoma, kad sutartys su konkurso laimėtojais galėtų būti pasirašytos 2027 metų pradžioje, o planuojamas startas – 2028 metais. Vis dėlto galutinis grafikas priklausys nuo Europos Komisijos sprendimų, konsorciumų pasirengimo ir nacionalinių procedūrų greičio.

  • Startavo „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė: kur ES finansuojami inovatoriai ras investuotojus ir įtaką

    Startavo „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė: kur ES finansuojami inovatoriai ras investuotojus ir įtaką

    Europos inovacijų ekosistemoje atsirado nauja erdvė, skirta greitesniam bendradarbiavimui: pradėjo veikti „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė. Ji pristatoma kaip vieta, kur vienoje platformoje gali susitikti startuoliai, investuotojai, politikos formuotojai ir ES finansuojami inovatoriai.

    Bendruomenė siejama su projektu Innovation Radar Bridge, kurio tikslas – didinti matomumą tų įmonių ir komandų, kurios kuria sprendimus, gimusius iš ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų. Idėja paprasta: daugiau ryšių ir daugiau informacijos apie finansavimo kelius turi padėti inovacijoms greičiau pasiekti rinką.

    Kas už to stovi ir kam skirta?

    Iniciatyvą koordinuoja EU-Startups, o partneriais įvardijami „Dealflow.eu“ ir „Dealroom“. Šis trio bendruomenę pozicionuoja ne kaip dar vieną naujienų kanalą, bet kaip praktinį „darbo įrankį“, kuriame skirtingos suinteresuotos pusės gali ne tik sekti aktualijas, bet ir inicijuoti konkrečias pažintis bei projektus.

    Tokios platformos pastaraisiais metais tapo ypač reikšmingos dėl griežtesnės rizikos kapitalo atrankos ir ilgesnių sandorių ciklų Europoje. Startuoliams vis dažniau reikia ne vien kontakto investuotojų sąraše, o įrodomo matomumo, aiškaus finansavimo plano ir prieigos prie bendruomenių, kur sprendimai priimami greičiau.

    Ką žadama pasiūlyti dalyviams?

    „Slack“ bendruomenėje numatyti atskiri kanalai skirtingiems poreikiams: naujienoms apie Europos startuolių ekosistemą, ryšių mezgimui, renginių ir internetinių seminarų skelbimams. Taip pat akcentuojamas „matchmaking“ principas, kai įkūrėjai gali pristatyti savo startuolius ir gauti grįžtamąjį ryšį iš investuotojų bei kitų ekspertų.

    Projekto renginių dalis jau įsibėgėjo: balandžio 16 dieną Briuselyje vyko EU Innovation Catalyst, subūręs politikos formuotojus, investuotojus ir inovatorius diskusijai apie Europos startuolių rinkos būklę. Gegužės 10 dieną, per EU-Startups Summit Maltoje, surengtas kitas Innovation Radar Bridge renginys, kuriame daug dėmesio skirta reguliavimo iššūkiams ir kapitalo pritraukimo galimybėms.

    Koks artimiausias etapas?

    Organizatoriai skelbia, kad 2024 metų spalį Varšuvoje planuojama pristatyti pirmąją teminę ataskaitą apie Europos finansavimo schemų poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Joje ketinama lyginti skirtingų finansavimo instrumentų įtaką įmonėms, jų augimui ir tolimesnei finansavimo sėkmei.

    Tokios analizės tampa vis aktualesnės ir dėl didėjančio poreikio skaidrumui: tiek startuoliai, tiek investuotojai nori aiškiau matyti, kurie ES instrumentai realiai padeda komandoms pereiti nuo prototipo prie komercinio mastelio. „Dealflow.eu“ „Slack“ bendruomenė žada tapti kanalu, kuriame šios įžvalgos bus ne tik publikuojamos, bet ir paverčiamos praktinėmis diskusijomis bei naujais kontaktais.

  • Lenkija įsibėgėja vandenilio infrastruktūroje: patvirtintas 10 metų planas ir išskirtinis „Gaz-System“ statusas

    Kas patvirtinta ir kodėl tai svarbu

    Lenkija žengė du reikšmingus žingsnius, kurie turėtų paspartinti šalies vandenilio rinkos ir vamzdynų infrastruktūros kūrimą. Nacionalinis dujų tinklo operatorius „Gaz-System“ pranešė, kad priimti sprendimai sukuria aiškesnį reguliacinį pagrindą investicijoms ir projektų planavimui.

    Svarbiausias sprendimas – patvirtintas pirmasis Lenkijos 10 metų vandenilio perdavimo tinklo plėtros planas. Jame numatoma, kaip 2027–2036 metais būtų vystoma infrastruktūra, kad ji atlieptų augančią pramonės ir energetikos paklausą vandeniliui.

    „Gaz-System“ sertifikatas ir ES institucijų vaidmuo

    Kitas kertinis elementas – „Gaz-System“ suteiktas nepriklausomumo sertifikatas, patvirtinantis organizacinį ir teisinį atskyrimą nuo energijos gamybos bei prekybos veiklų. Tokia schema ES energetikos reguliavime laikoma būtina, siekiant užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie infrastruktūros rinkos dalyviams.

    Šiuo atveju sprendimų grandinėje dalyvavo ir ES lygmens institucijos: Europos Komisija bei Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra pateikė teigiamas išvadas. Tai sustiprina teisinį tikrumą ir mažina riziką, kad infrastruktūros valdymo modelis vėliau būtų ginčijamas.

    Operatoriaus mandatas pratęstas iki 2036 metų

    Reguliacinė bazė taip pat pasikeitė dėl teisės aktų pataisų, įsigaliojusių 2026 metų liepą. Pagal jas „Gaz-System“ oficialaus vandenilio perdavimo tinklo operatoriaus funkcijos Lenkijoje pratęstos iki 2036 metų rugpjūčio, nors anksčiau pereinamasis laikotarpis turėjo baigtis 2026 metų rugpjūtį.

    Toks ilgesnis mandatas svarbus praktiškai: vandenilio vamzdynų planavimas, leidimai, finansavimas ir statyba paprastai trunka ne vienerius metus. Ilgesnis reguliacinis horizontas didina tikimybę, kad projektai pritrauks kapitalą, įskaitant ir europinius instrumentus, skirtus strateginėms energetikos jungtims ir pramonės dekarbonizacijai.

    Platesniame kontekste šie sprendimai rodo Lenkijos siekį kuo greičiau pereiti nuo atskirų demonstracinių iniciatyvų prie sisteminio, visos šalies mastu planuojamo vandenilio tinklo. ES mastu tokie projektai tampa vis aktualesni dėl pramonės konkurencingumo, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energijos tiekimo saugumo tikslų.

  • Airijos 1634 metų įstatymas stabdo kolektyvinius ieškinius prieš didžiąsias technologijų bendroves Europoje

    Airijos 1634 metų įstatymas stabdo kolektyvinius ieškinius prieš didžiąsias technologijų bendroves Europoje

    Airijoje galiojantis daugiau kaip 400 metų senumo teisinis draudimas tapo netikėta kliūtimi europiečiams, siekiantiems kolektyviai bylinėtis su didžiosiomis technologijų bendrovėmis. Kadangi daug „Big Tech“ įmonių savo ES būstines yra įkūrusios Dubline, būtent Airijos teismų praktika dažnai lemia, ar vartotojų organizacijos gali realiai pradėti didelio masto bylas.

    Problemos esmė yra trečiųjų šalių bylinėjimosi finansavimo ribojimai. Airijoje tradiciškai draudžiama, kad bylą finansuotų subjektas, neturintis tiesioginio ir teisėto intereso ginče, o šis principas siejamas su viduramžių teisės sampratomis, vėliau įtvirtintomis 1634 metais priimtame teisės akte.

    Kodėl finansavimas tapo kertiniu klausimu

    Europos Sąjungoje kolektyvinių ieškinių galimybės sustiprėjo priėmus Atstovaujamojo ieškinio direktyvą, kuri valstybėse narėse įtvirtino mechanizmus masinei žalai atlyginti. Vis dėlto direktyva numato, kad tokias bylas paprastai inicijuoja kvalifikuotos ne pelno organizacijos, o jų finansinės galimybės dažnai yra ribotos.

    Praktikoje tai reiškia, kad bylinėjimasis su tarptautinėmis technologijų bendrovėmis reikalauja didelių biudžetų teisininkams, ekspertams, procesiniams veiksmams ir galimai ilgiems ginčams. Kai trečiųjų šalių finansavimas ribojamas, ne pelno organizacijoms tampa sunku išlaikyti ne vieną, o kelias lygiagrečias bylas.

    „Sudėtinga byla Airijoje kainuoja mažiausiai 1 000 000 eurų jau pradiniame etape, todėl be galimybės pritraukti lėšų imtis daugiau nei vieno proceso tampa nerealu“, – sakė Airijos Pilietinių laisvių tarybos atstovas Johnny Ryanas.

    Ką tai reiškia vartotojams ir „Big Tech“

    Jungtinėse Valstijose grupiniai ieškiniai seniai tapo įprastu būdu vartotojams kartu siekti kompensacijų, kai atskiram asmeniui bylinėjimasis būtų per brangus ar per sudėtingas. Europoje panašūs mechanizmai dar tik įsitvirtina, o didžiausia kliūtis dažnai yra ne pats teisinis pagrindas, bet reali galimybė finansuoti ilgą procesą.

    Airija išsiskiria tuo, kad yra vienintelė ES valstybė, kur tokie ribojimai dėl trečiųjų šalių finansavimo yra ypač griežti. Kritikai teigia, kad tai sukuria situaciją, kai vartotojų teisių gynėjai turi formalią teisę kelti kolektyvinius ieškinius, tačiau praktiškai negali jų įgyvendinti prieš daug išteklių turinčias bendroves.

    Iki šiol Airijoje pagal ES direktyvos logiką yra registruotos kelios organizacijos, galinčios inicijuoti atstovaujamuosius ieškinius, tačiau realių bylų skaičius išlieka labai mažas. Plačiau nuskambėjo atvejis, kai Airijos Pilietinių laisvių taryba pradėjo procesą prieš „Microsoft“ dėl internetinės reklamos sistemos, o byla finansuota iš organizacijos bendro biudžeto, paremtu aukomis ir dotacijomis.

    Ar taisyklės gali keistis?

    Airijos valdžios atstovai viešai yra nurodę, kad šalyje vyksta diskusijos dėl galimų reformų, o teisėkūros peržiūra siejama su nepriklausomų ekspertų išvadomis. Tuo pat metu dalis politikų ir teisininkų perspėja, kad plačiai leidus trečiųjų šalių finansavimą gali atsirasti rizika komercializuoti teisingumą, kai finansuotojai siektų reikšmingos dalies iš galimų priteistų sumų.

    Europos Komisija savo pozicijoje yra pabrėžusi, kad jei valstybė narė riboja trečiųjų šalių bylinėjimosi finansavimą, ji privalo užtikrinti, kad bylinėjimosi kaštai netaptų kliūtimi kvalifikuotoms organizacijoms pasinaudoti teise inicijuoti kolektyvinius ieškinius. Todėl Airijos pasirinktas modelis gali tapti svarbiu ES masto ginču dėl to, kaip realiai turi veikti vartotojų kolektyvinė gynyba.

    Kol kas situacija rodo, kad teisinės detalės vienoje valstybėje gali turėti disproporciškai didelį poveikį visos Europos vartotojams. Ypač tada, kai būtent toje valstybėje įsikūrusios didžiųjų technologijų bendrovių Europos būstinės ir kai svarbiausi ginčai dėl duomenų apsaugos ar skaitmeninės reklamos dažnai keliauja per Airijos teismus.

  • ES siunčia derybininkus į Kiniją: artėja spalio terminas, o prekybos konfliktas kaista

    ES siunčia derybininkus į Kiniją: artėja spalio terminas, o prekybos konfliktas kaista

    Europos Sąjungos pareigūnų grupė artimiausiomis dienomis vyks į Kiniją tęsti techninių derybų dėl prekybos, kai Briuselis siekia sumažinti rekordiškai didelį prekybos disbalansą. Šaltinių teigimu, tikslas – iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir išvengti dar aštresnio konflikto.

    Derybų fonas įtemptas: Kinija neseniai apribojo savo įmonių bendradarbiavimą su Europos Komisija antimonopoliniuose tyrimuose ir bylose, susijusiose su užsienio subsidijų rizikomis. Briuselis tai vertina kaip bandymą apsunkinti informacijos rinkimą, reikalingą vykdant tyrimus pagal ES užsienio subsidijų reglamentą.

    „Jokia organizacija ar asmuo negali vykdyti ar padėti vykdyti netinkamų eksteritorialios jurisdikcijos priemonių“, – pareiškė Kinijos Teisingumo ministerija.

    Tuo pat metu Europos Komisija nesustabdo pradėtų tyrimų ir vasarą inicijavo daugiau prekybos gynybos bylų dėl įtariamo dempingo bei nesąžiningų subsidijų. ES institucijos ir dalis valstybių narių argumentuoja, kad Europos pramonę vis labiau spaudžia pigių importo srautų augimas, ypač sektoriuose, kur kainą stipriai veikia valstybės parama.

    Spalis – neatsitiktinis terminas

    Europos Komisija sieja derybų grafiką su politiniu terminu: spalį į Kiniją turėtų vykti ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius. Iki to laiko tikimasi suderinti konkrečius sprendimus dėl rinkos prieigos, skaidrumo ir ginčų suvaldymo mechanizmų.

    Abi pusės anksčiau susitarė kurti bendrą stebėsenos mechanizmą, kuris leistų keistis duomenimis ir sekti prekybos srautus. Briuselis tai pristato kaip įrankį didinti skaidrumą ir iš anksto identifikuoti trinties taškus, kol jie nevirsta tarifais ar plataus masto apribojimais.

    Kova dėl rinkos prieigos ir žaliavų

    Vienas jautriausių klausimų – abipusė rinkos prieiga. Kinija kritikuoja ES reguliavimą, kuris, Pekino vertinimu, riboja Kinijos įmonių galimybes dalyvauti Europos rinkoje, o ES šalys reikalauja daugiau realių galimybių europietiškam verslui Kinijoje.

    Spalio terminas svarbus ir dėl kritinių žaliavų, ypač retųjų žemių elementų, tiekimo stabilumo. Šios žaliavos reikšmingos Europos žaliajai transformacijai, automobilių sektoriui ir gynybos pramonei, todėl bet koks eksporto ribojimas ar tiekimo sutrikimai gali greitai tapti sistemine rizika.

    ES pozicija šiose derybose dviguba: viena vertus, išlaikyti dialogą ir sumažinti prekybos įtampą, kita vertus, tęsti tyrimus ir taikyti prekybos gynybos priemones, jei nustatomi nesąžiningos konkurencijos požymiai. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks susitarti dėl praktinių sprendimų, ar konfliktas tik gilės.

  • Prancūzija siūlo riboti Ukrainos pirkimus ne Europoje: kaip bus leidžiami 90 mlrd. eurų

    Prancūzija siūlo riboti Ukrainos pirkimus ne Europoje: kaip bus leidžiami 90 mlrd. eurų

    Prancūzija siekia nustatyti laiko ribas Ukrainos išimtims, leidžiančioms už Europos ribų pirkti gynybos įrangą už Europos Sąjungos finansuojamas lėšas. Tokia kryptis reikštų didesnį spaudimą, kad didesnė paramos dalis galiausiai atitektų Europos, taip pat ir Prancūzijos, pramonės gamintojams.

    Kalbama apie Ukrainos paramos paskolą, kurią ES valstybės patvirtino 2026 ir 2027 metų laikotarpiui. Šio instrumento vertė siekia 90 mlrd. eurų: 30 mlrd. eurų skiriama ekonomikai, o 60 mlrd. eurų – karinei paramai ir gynybos pirkimams.

    Paskolos taisyklės numato, kad gynybos produkto sudėtyje ne iš ES ir ne iš Europos ekonominės erdvės kilusios dalys iš principo negali viršyti 35 proc. visos vertės. Tačiau Ukraina gali prašyti išimčių, jei Europoje nėra tinkamo analogo, jei gamybos apimtys nepakankamos, tiekimas užtrunka per ilgai arba kaina per didelė.

    Iki šiol Ukraina kreipėsi dėl dviejų išimčių: dėl Kinijoje pagamintų dronų komponentų ir dėl Jungtinėse Valstijose pagamintų „Patriot“ perėmėjų raketų. Europos Komisija šias išimtis patvirtino, argumentuodama, kad Europoje kai kuriose modernios karybos srityse vis dar trūksta pajėgumų ir išlieka priklausomybė nuo išorinių gamintojų.

    Skirtingos ES šalių pozicijos

    Paryžius nori, kad tokios išimtys būtų laikinos ir reguliariai peržiūrimos, kad ilgainiui Ukraina būtų skatinama pirkti europietišką produkciją. Prancūzija turi vieną didžiausių Europos gynybos pramonės sektorių, o tarp alternatyvų JAV sistemoms dažniausiai minimas Prancūzijos ir Italijos kuriamas SAMP/T oro gynybos sprendimas.

    Tuo metu dalis kitų ES šalių akcentuoja prioritetą suteikti greičiui ir operaciniam poreikiui, o ne kilmės reikalavimams. Švedijos, Nyderlandų, Vokietijos, Danijos, Estijos, Lenkijos, Latvijos, Suomijos ir Lietuvos gynybos ministrai viešai ragino užtikrinti maksimalų lankstumą, kad Ukraina galėtų įsigyti tai, ko skubiai reikia fronte ir oro gynybai.

    „Pabrėžiame, kad greitas sprendimų priėmimas yra būtinas, įskaitant pragmatišką išimčių taikymą perkant trečiųjų šalių pagamintą įrangą“, – teigiama ministrų laiške ES užsienio politikos vadovei Kaja Kallas ir gynybos komisarui Andriui Kubiliui.

    Kaip veikia išimčių mechanizmas

    Praktiškai išimtys nėra automatinės ir turi būti atnaujinamos, kai Ukraina prašo naujų išmokų. Tai reiškia, kad jei per laiką atsiranda europinis tiekėjas, galintis pasiūlyti reikiamą kiekį, kainą ir gamybos terminus, Europos Komisija gali atsisakyti pratęsti išimtį ir prašyti rinktis europinį sprendimą.

    Vertinant sutartis, Komisija tikrina ne tik, kas perkama ir kokiomis sąlygomis, bet ir rizikas, susijusias su tiekimo patikimumu. Pirkimų iš Kinijos atveju papildomai vertinama, ar tiekėjai nėra susiję su sankcijomis, nukreiptomis prieš Rusijos karinį-pramoninį kompleksą.

    Ši diskusija turi platesnį kontekstą: ES vis dažniau pabrėžia strateginės autonomijos tikslą, norą didinti europinę gynybos gamybą ir trumpinti tiekimo grandines. Tačiau kartu išlieka dilema – kaip tuo pat metu užtikrinti, kad Ukraina realiu laiku gautų oro gynybos, artilerijos, dronų ir kitą įrangą, kurios reikia gintis nuo Rusijos.

    Precedentas kitoms ES programoms

    Sprendimai dėl Ukrainos išimčių gali tapti precedentu, kaip bus taikomos panašios taisyklės kituose ES finansiniuose instrumentuose, susijusiuose su gynybos pramonės stiprinimu. Kuo griežtesnės bus kilmės ir terminų sąlygos, tuo labiau tai gali keisti rinką ir paskatas gamintojams investuoti Europoje.

    Prancūzijos pareigūnai viešai nekomentavo, kokias konkrečias laiko ribas siūloma įtvirtinti ir ar būtų siekiama formalių taisyklių pakeitimų, ar griežtesnės praktikos vertinant sutartis. Tikėtina, kad derybose bus ieškoma kompromiso tarp skubos fronte ir ilgalaikio siekio kurti didesnius europinius pajėgumus.

  • Karščio bangos įsisiūbuoja: štai kurios ES šalys turi daugiausia profesionalių ugniagesių

    Karščio bangos įsisiūbuoja: štai kurios ES šalys turi daugiausia profesionalių ugniagesių

    Europą vis dažniau užklumpančios karščio bangos ir didėjantis miškų gaisrų pavojus verčia ES peržiūrėti, ar pakanka žmonių ir technikos reaguoti į ekstremalias situacijas. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad profesionalių ugniagesių pajėgumai Bendrijoje labai nevienodi.

    2025 metais ES dirbo 372 400 profesionalių ugniagesių, tai sudarė apie 0,18 proc. visų dirbančiųjų. Į šią kategoriją patenka ir miškų gaisrų gesinime dalyvaujantys ugniagesiai, tačiau savanoriai į statistiką neįtraukiami.

    Daugiausia profesionalių ugniagesių turi didžiosios ekonomikos, kuriose daugiau gyventojų ir infrastruktūros. Vokietijoje jų buvo 57 700, Prancūzijoje 47 700, Italijoje 43 500, o Ispanijoje 38 500.

    Lenkija su 40 000 ugniagesių užėmė ketvirtą vietą ES, o vadinamasis didysis ketvertas kartu sudarė 187 400 ugniagesių. Tai reiškia, kad Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija sutelkia 50,3 proc. visų ES profesionalių ugniagesių.

    Tarp šalių, kuriose ugniagesių skaičius taip pat išsiskiria, minimos Rumunija ir Graikija, abi turėjo daugiau kaip 20 000 profesionalų. Portugalijoje ir Čekijoje jų buvo po daugiau nei 16 000, o mažiausi skaičiai fiksuoti Kipre ir Estijoje, kur jų buvo mažiau nei 2 000.

    Kur ugniagesių dalis didžiausia

    Vertinant ne absoliučius skaičius, o ugniagesių dalį bendrame užimtume, ryškėja kita lyderystė. Graikijoje ugniagesiai sudarė 0,47 proc. dirbančiųjų, Kroatijoje 0,43 proc., o Portugalijoje 0,33 proc., kai ES vidurkis siekė 0,18 proc.

    Didžiosios ekonomikos pagal šį rodiklį atsiduria arčiau vidurkio arba žemiau jo: Italijoje ugniagesiai sudarė 0,18 proc., Ispanijoje 0,17 proc., Prancūzijoje 0,16 proc., Vokietijoje 0,14 proc. Tai rodo, kad didelės šalys remiasi didesniu absoliučiu skaičiumi, bet ne visada didesne profesijos dalimi rinkoje.

    Pagalba per sienas ir bendra ES flotilė

    Vien nacionaliniai skaičiai neatskleidžia viso vaizdo, nes per didelius gaisrus šalys gali prašyti paramos iš kitų valstybių. Tam veikia ES civilinės saugos mechanizmas, leidžiantis greičiau koordinuoti žmonių ir technikos judėjimą, kai vietiniai ištekliai išsenka.

    „Nė viena šalis neturėtų su gaisrais kovoti viena. Per mūsų civilinės saugos mechanizmą Europa greitai perkelia lėktuvus, sraigtasparnius ir ugniagesius ten, kur jų reikia labiausiai“, – sakė už pasirengimą ir krizių valdymą atsakinga eurokomisarė Hadja Lahbib.

    Europos Komisijos duomenimis, 2026 metais ES bendri pajėgumai apėmė 22 gaisrų gesinimo lėktuvus ir 5 sraigtasparnius, veikiančius per rescEU bei Europos civilinės saugos išteklių telkinį. Šie pajėgumai skirti greitam sutelkimui, kai situacija tampa regioninio masto.

    Gaisrų rizika plečiasi į šiaurę

    Europos Komisija pabrėžia, kad klimato kaita didina gaisrų riziką ir plečia ją į teritorijas, kurios anksčiau nebuvo laikomos aukštos rizikos zonomis. Be Viduržemio jūros regiono, vis dažniau minimos ir tokios šalys kaip Čekija, Vokietija ar Švedija.

    Iki 2026 metų 31 savaitės ES buvo išdegę 489 826 hektarai, tai buvo 13 proc. daugiau nei 2012–2025 metų to paties laikotarpio vidurkis. Pagal sukauptą išdegusį plotą 2026 metais ES buvo ketvirti prasčiausi nuo 2012 metų.

    Kiek kainuoja priešgaisrinė apsauga

    Didėjant rizikoms, auga ir viešosios išlaidos priešgaisrinei apsaugai. 2024 metais bendros valdžios sektoriaus išlaidos priešgaisrinės apsaugos paslaugoms ES siekė 43,8 mlrd. eurų, tai sudarė apie 0,5 proc. visų bendrųjų valdžios išlaidų.

    Daugiausia išleido Vokietija, 13,7 mlrd. eurų, o Prancūzija skyrė 7,9 mlrd. eurų. Graikijoje išlaidos viršijo 1 mlrd. eurų ir sudarė 0,9 proc. visų valdžios išlaidų, tai buvo didžiausia dalis ES.

    Šie skaičiai išryškina kryptį: gaisrų sezonams aštrėjant, vien ugniagesių skaičiaus nebeužtenka, vis svarbesni tampa prevencijos sprendimai, ankstyvo aptikimo sistemos, geresnė koordinacija ir bendra ES parama, kai ekstremalios situacijos peržengia valstybių ribas.