CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Atsparumas antibiotikams Europoje: ES planas mažinti vartojimą 20 proc. ir skatinti naujus vaistus

    Atsparumas antibiotikams Europoje: ES planas mažinti vartojimą 20 proc. ir skatinti naujus vaistus

    Tylioji grėsmė, kuri auga

    Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, dažniausiai vadinamas atsparumu antibiotikams, vis dažniau įvardijamas kaip viena rimčiausių šiuolaikinių sveikatos krizių Europoje. Kai bakterijos prisitaiko ir vaistai nebeveikia, įprastos infekcijos tampa sunkiai gydomos, o gydymas ligoninėse ilgėja ir brangsta.

    Europos Komisijos vertinimu, Europos Sąjungoje dėl šio reiškinio kasmet miršta apie 35 000 žmonių. Taip pat skaičiuojama, kad sveikatos sistemos kaštai ir prarastas produktyvumas bendrai sudaro apie 1,5 milijardo eurų per metus.

    Problema apima ne vien ligonines ar šeimos gydytojų kabinetus. Atsparumas formuojasi ir dėl netikslaus antibiotikų vartojimo žmonėms, ir dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvūnų auginime, o aplinkoje atsparios bakterijos gali plisti per vandenį ar dirvožemį.

    Paciento istorija atskleidžia kainą

    Ispanas Iñaki Morán pasakojo, kad su atsparių bakterijų sukeltomis infekcijomis susiduria jau daugiau nei dešimtmetį. Jis teigė ne kartą gulėjęs ligoninėje skirtingais metais, kaskart dėl kitų sukėlėjų.

    63 metų vyras serga lėtine obstrukcine plaučių liga, taip pat buvo gydytas dėl storosios žarnos ir plaučių vėžio. Atsparių bakterijų sukeltos infekcijos, pasak jo, smarkiai pablogino kasdienę savijautą ir net kėlė grėsmę planuotai plaučių transplantacijai.

    „Mano gyvenimo kokybė labai suprastėjo. Planas dėl plaučių transplantacijos buvo pakibęs ant plauko: jei plaučiai nuolat infekuoti, transplantacija gali būti atšaukta. Man pasisekė, atliko dvigubą plaučių transplantaciją, blogiausio pavyko išvengti“, – sakė Iñaki Morán.

    Ką siūlo Europos Komisija?

    Europos Komisija atsparumą antibiotikams vadina sudėtinga ir skubiai spręstina problema. Vienas iš įvardytų tikslų yra iki 2030 metų sumažinti antimikrobinių vaistų vartojimą 20 proc., stiprinant atsakingą skyrimą, infekcijų prevenciją ir kontrolę.

    Lygiagrečiai siekiama spręsti kitą silpną grandį: naujų antibiotikų rinkoje atsiranda per mažai. Komisija siūlo papildomas paskatas kūrėjams, tarp jų ir ilgesnę reguliacinės informacijos apsaugą, kad investicijos į naujus antimikrobinius vaistus būtų patrauklesnės.

    „Nuo 1980-ųjų neturėjome naujos klasės antimikrobinių vaistų, todėl reikėjo stiprių paskatų, kad atsirastų nauji sprendimai“, – sakė už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stella Kyriakides.

    Viena iš diskutuojamų priemonių yra perleidžiami išskirtinumo kuponai, kurie turėtų suteikti papildomą komercinę naudą inovatoriams. Kritikai tokias priemones vertina atsargiai, nes būtina suderinti paskatas su vaistų prieinamumu ir tvariu sveikatos biudžetų planavimu.

    Kodėl vien vaistų neužteks?

    Medicinos specialistai pabrėžia, kad atsparumo mažinimas prasideda nuo prevencijos: rankų higienos, skiepijimo, infekcijų kontrolės ligoninėse ir tikslesnės diagnostikos. Intensyviosios terapijos skyriuose atsparios infekcijos ypač pavojingos, nes pacientai dažnai būna sunkios būklės, o gydymo pasirinkimai riboti.

    „Yra dideli epidemiologiniai tyrimai, apimantys daugiau nei 1 000 intensyviosios terapijos skyrių, rodantys, kad tam tikrą dieną daugiau nei 50 proc. paguldytų pacientų turi aktyvią infekciją“, – sakė Madrido viešosios ligoninės vidaus ligų skyriaus vadovė María Cruz Soriano Cuesta.

    Jos teigimu, maždaug pusė atvejų gali būti susiję su ligoninėje įgytomis infekcijomis, o intensyviosios terapijos skyriuose dažnai nustatomos daugeliui vaistų atsparios bakterijos. Tai didina komplikacijų riziką ir verčia taikyti sudėtingesnį, brangesnį gydymą.

    Farmacijos pramonės atstovai taip pat pabrėžia, kad vienkartinės iniciatyvos problemos neišspręs. Europos farmacijos pramonės federacija yra sakiusi, kad reikalingas nuoseklus paskatų modelis, o kartu būtina didinti visuomenės informuotumą apie atsakingą antibiotikų vartojimą.

    Pacientų patirtis rodo, kad informuotumas gali turėti tiesioginę praktinę naudą. Žmonės, kurie supranta, kada antibiotikai reikalingi, o kada jie nepadės, rečiau spaudžia gydytojus dėl receptų ir dažniau laikosi paskirto gydymo režimo, taip mažindami riziką, kad atsparumas toliau stiprės.

  • Ispanijos ir Kanarų ginčas dėl hantaviruso laivo: kaip „MV Hondius“ vis dėlto pasiekė Tenerifę

    Ispanijos ir Kanarų ginčas dėl hantaviruso laivo: kaip „MV Hondius“ vis dėlto pasiekė Tenerifę

    Prie Tenerifės krantų kilusi įtampa dėl kruizinio laivo „MV Hondius“, kuriame nustatyti hantaviruso atvejai, peraugo į atvirą Kanarų salų ir Madrido institucijų konfliktą. Kanarų vyriausybės vadovas Fernando Clavijo viešai kaltino centrinę valdžią delsiant ir grasino neįleisti laivo į Granadiljos uostą.

    Ginčo esmė buvo evakuacija: Kanarų administracija reikalavo, kad dalis keleivių, dar laukusių pervežimo, būtų išskraidinti kariniu Ispanijos orlaiviu. Pasak F. Clavijo, lėktuvas galėjo gabenti apie 210 žmonių, tačiau planuota, kad juo skrenda tik 14 keleivių, todėl, jo teigimu, sprendimai atrodė neefektyvūs.

    Centrinė valdžia netrukus pateikė oficialų nurodymą priimti laivą, argumentuodama būtinybe suteikti medicininę pagalbą ir įvertinti blogėjančias oro sąlygas. Dokumente taip pat pabrėžta, kad sveikatos patikras praktiškiau atlikti uoste, nei palikti laivą jūroje neribotam laikui.

    Laivas sekmadienio rytą, apie 06:30 vietos laiku, vis dėlto nuleido inkarą Granadiljos uoste, o pirmieji keleiviai į krantą buvo išlaipinti apie 09:40. Pirmiausia išvyko 14 Ispanijos piliečių, kuriuos, lydint pareigūnams, autobusu išgabeno į Tenerifės pietų oro uostą.

    Kaip vyko evakuacija uoste

    Kol politikai aiškinosi atsakomybes, uoste buvo parengtas aiškus logistinis planas, kurį koordinavo sveikatos ir vidaus reikalų institucijos. Skelbta, kad keleiviai buvo išlaipinami etapais mažomis grupėmis, atsižvelgiant į jų pilietybes ir suplanuotus skrydžius.

    Taikyti ir papildomi ribojimai: keleiviai negalėjo išsinešti bagažo, buvo leidžiamas tik mažas krepšys su dokumentais ir būtiniausiais daiktais. Pranešta, kad keleiviai bei aptarnaujantis personalas dėvėjo FFP2 respiratorius, o vežimo grandinė uoste buvo kontroliuojama siekiant sumažinti riziką.

    Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García viešai patvirtino, kad tuo metu keleiviai išliko be simptomų, tačiau situacija vertinta atsargiai. Hantavirusai žmonėms dažniausiai perduodami per kontaktą su užkrėstų graužikų išskyromis ar jų aerozoliais, o protrūkiai, nors ir reti, gali sukelti sunkias komplikacijas, todėl tokiais atvejais taikomos griežtos infekcijų kontrolės priemonės.

    PSO ragino išlaikyti ramybę

    Į Tenerifę atvyko Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus, kuris stebėjo operaciją ir kreipėsi į salos gyventojus. Jis pabrėžė, kad visuomenės nerimas suprantamas po COVID-19 patirties, tačiau dabartinė situacija, jo vertinimu, valdoma geriau ir yra aiškesni protokolai.

    „Suprantame nerimą, nes visi prisimename COVID-19 ir ta patirtis vis dar gyva, tačiau dabar situacija yra geresnė ir valdoma“, – sakė Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    PSO anksčiau pranešė patvirtinusi šešis iš aštuonių iš pradžių įtartų atvejų ir nurodė, kad laive neliko neįvertintų įtariamų susirgimų. Skelbta, kad protrūkis palietė keleivius iš 23 valstybių, o visame kontekste buvo minimos ir trys mirtys, todėl sprendimų priėmimas tapo ne tik sveikatos, bet ir politinės atsakomybės klausimu.

    Į procesą įsitraukė ir Europos Komisija, aktyvavusi ES civilinės saugos mechanizmą: dalis transporto pajėgumų buvo laikoma parengtyje, o Norvegija nusiuntė medicininės evakuacijos orlaivį. Paskutiniai išvykimo skrydžiai planuoti artimiausiomis dienomis, tarp jų ir reisas į Australiją, kuris turėjo užbaigti didžiąją evakuacijos dalį.

  • Portugalija po karo Irane skubina planą: per 8–10 metų perpus mažinti iškastinio kuro vartojimą

    Portugalija po karo Irane skubina planą: per 8–10 metų perpus mažinti iškastinio kuro vartojimą

    Portugalijos vyriausybė artimiausiomis savaitėmis ketina pristatyti priemones, kurios per 8–10 metų sumažintų šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro maždaug perpus. Aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho teigia, kad postūmį pagreitėti davė karo Irane sukelti naftos ir dujų kainų šuoliai bei tiekimo rizikos.

    Portugalija jau dabar laikoma viena Europos atsinaujinančios energetikos lyderių: didelę dalį elektros šalis pasigamina iš vėjo, saulės ir hidroenergijos. Tačiau bendrame galutinės energijos vartojime nafta ir dujos vis dar sudaro daugiau nei 60 proc., nes transportas, pramonė ir šildymas tebėra stipriai priklausomi nuo iškastinio kuro.

    „Mūsų tikslas per artimiausius aštuonerius–dešimt metų sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iki pusės dabartinio lygio“, – sakė Portugalijos aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho.

    Portugalija vietoje vien tik elektrifikacijos tikslo akcentuoja platesnį sprendinių paketą, apimantį ir vadinamąsias atsinaujinančias molekules. Ministrė pabrėžia investicijas į biodyzeliną, vandenilį, biometaną ir tvarius aviacinius degalus, kurie, pasak jos, reikalingi ten, kur vien elektros nepakanka greitai dekarbonizacijai.

    Šis požiūris atitinka visoje ES ryškėjančią tendenciją: nors elektros gamyboje atsinaujinantys šaltiniai sparčiai plečiasi, sunkiausia mažinti emisijas sektoriuose, kuriuose energijos tankis, logistikos poreikiai ar technologiniai procesai verčia ieškoti alternatyvių degalų. Dėl to vis dažniau kalbama ne tik apie saulės ir vėjo plėtrą, bet ir apie tinklų stiprinimą, kaupimo sprendimus, biometano pasiūlą bei tvarių degalų pramonės kūrimą.

    Lisabona taip pat patvirtino planuojanti vadinamąjį netikėtų pajamų mokestį energetikos bendrovėms, kurios išlošė iš kainų šuolio. Nors Portugalija norėtų bendro ES sprendimo, Briuselis tokius mokesčius palieka nacionalinių vyriausybių pasirinkimui, todėl šalis juda savo keliu.

    Europos Komisija tuo metu rengia platesnio masto kryptį dėl elektrifikacijos didinimo, kuri turėtų būti pristatyta birželio mėnesį. Portugalijos žinutė yra aiški: geopolitiniai sukrėtimai ir kainų šuoliai tapo papildomu argumentu spartinti perėjimą prie vietinių, mažiau importo rizikoms jautrių energijos šaltinių.

  • Lenkija po 30 metų grąžina nacionalinę vėliavą prekybiniams laivams: ruošia mokesčių reformą

    Lenkija po 30 metų grąžina nacionalinę vėliavą prekybiniams laivams: ruošia mokesčių reformą

    Lenkijos Vyriausybė balandžio pabaigoje pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama sustiprinti laivybos bendroves ir sudaryti sąlygas daugiau komercinių laivų registruoti su Lenkijos vėliava. Tai būtų reikšmingas pokytis po kelių dešimtmečių, kai dalis laivų buvo registruojami užsienio jurisdikcijose dėl palankesnių sąnaudų ir mokesčių.

    Infrastruktūros viceministras Arkadiusz Marchewka teigė, kad projektas artimiausiu metu turėtų pasiekti Seimą, o pagrindinės mokestinės nuostatos įsigaliotų nuo kitų metų pradžios. Pasak jo, be konkurencingų taisyklių Lenkijos laivybos įmonėms sudėtinga varžytis su rinkomis, kuriose galioja patrauklesni režimai, pavyzdžiui, Maltoje ar Kipre.

    „Po 30 metų Lenkijos vėliava vėl galės sugrįžti į Lenkijos prekybinius laivus“, – sakė Arkadiusz Marchewka.

    Trys pagrindiniai pokyčiai

    Projekte numatytos trys kryptys: įprastą pelno mokestį įmonėms keisti tonažiniu mokesčiu, kuris priklauso nuo laivo dydžio, taip pat mažinti darbo apmokestinimą. Tonažinis mokestis daugelyje Europos šalių taikomas kaip laivybai pritaikytas modelis, leidžiantis prognozuoti mokestinę naštą ir mažinti paskatas registruotis vadinamosiose patogios vėliavos valstybėse.

    Antrasis elementas – jūrininkų pajamų apmokestinimo pakeitimai, kad jų padėtis būtų panašesnė į dirbančiųjų su kitų valstybių vėliavomis. Trečiasis – bendras darbo kaštų mažinimas, įskaitant socialinio draudimo įmokų lengvatas, kurios turėtų padėti išlaikyti įgulas ir didinti šalies patrauklumą laivybos darbdaviams.

    Registravimas ir skaitmenizavimas

    Kartu su mokestiniais pakeitimais žadama pertvarkyti ir administracinę dalį, kad laivų registravimo procedūros būtų greitesnės ir aiškesnės. Ministerijos vertinimu, procesai turi persikelti į skaitmeninę erdvę ir tapti panašūs į modernių jūrinių registrų praktiką, kur sprendimai priimami operatyviai, o dokumentų tvarkymas nėra paremtas rankiniu darbu.

    Viceministras pabrėžė, kad XXI amžiaus laivyba remiasi skaitmeninėmis sistemomis ir greitu reagavimu, todėl registrų ir leidimų tvarka turi ne atsilikti, o padėti verslui. Šis aspektas svarbus ne tik savininkams, bet ir finansuotojams bei draudikams, kuriems reikalingas teisinis aiškumas ir greitai patikrinami duomenys.

    Kada įsigalios naujos taisyklės?

    Numatoma, kad naujos nuostatos pradėtų galioti nuo naujo mokestinio laikotarpio, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo procedūrų eigos. Kai kurios mokestinės lengvatos gali būti siejamos su Europos Komisijos pritarimu valstybės pagalbos suderinamumui, nes laivybos apmokestinimo režimai ES dažnai vertinami per konkurencijos taisyklių prizmę.

    Projektu taip pat siūloma išplėsti tonažinio mokesčio taikymą ne tik laivų savininkams, bet ir laivų valdytojams. Be to, numatoma suderinti taisykles su naujausiais jūrininkų darbo standartų pakeitimais, įskaitant praktinius reikalavimus dėl gerovės laivuose.

    Tarp planuojamų pataisų – ir su laivų aprūpinimu susiję klausimai, pavyzdžiui, aiškesnis mechanizmas laivų vaistinėlėms ir vaistams įsigyti, kad neliktų kliūčių, kylančių dėl bendrųjų farmacijos taisyklių. Taip pat numatomos nuostatos dėl finansinių garantijų jūrininkams, kai jie laikinai netenka darbingumo.

  • Lietuva antra po Lenkijos: pasirašyta 6 375 000 000 eurų SAFE paskolos sutartis gynybai

    SAFE paskola Lietuvai pasirašyta Vilniuje

    Lietuva pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl lengvatinės SAFE mechanizmo paskolos, kurios vertė siekia 6 375 000 000 eurų. Šis ES instrumentas skirtas gynybos ir saugumo pirkimams bei investicijoms, ypač toms, kurios didina valstybių narių parengtį ir atsparumą.

    Lietuva tapo antra ES šalimi po Lenkijos, pasirašiusia paskolos sutartį pagal SAFE. Mechanizmas numato iki 150 000 000 000 eurų kreditavimo liniją, kurios tikslas – greičiau mobilizuoti lėšas bendriems ir nacionaliniams gynybos pajėgumų sprendimams.

    Kas pasirašė ir ką tai keičia

    Lietuvos pusėje dokumentus pasirašė finansų ir krašto apsaugos ministrai Kristupas Vaitiekūnas ir Robertas Kaunas. Europos Komisijos pusėje sutartį pasirašė gynybos ir kosmoso bei biudžeto ir viešojo administravimo komisarai Andrius Kubilius ir Piotras Serafinas.

    SAFE paskola Lietuvai suteikiama mažesnėmis palūkanomis nei įprastai finansuojantis rinkose, todėl valstybė gali greičiau įgyvendinti didelės apimties projektus, o nacionaliniam biudžetui atsiranda daugiau lankstumo planuojant kitus viešuosius poreikius.

    Kur planuojama nukreipti lėšas

    Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad paskola padės vykdyti siekį gynybai skirti apie 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagrindiniai prioritetai siejami su didesnio masto pajėgumų kūrimu ir kritinių spragų uždarymu oro gynybos bei bepiločių grėsmių srityse.

    „Lėšos bus panaudotos divizijos kūrimui, įsipareigojimams NATO partneriams įgyvendinti, įsigysime vidutinio ir tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas, kursime antidronines priemones“, – sakė Robertas Kaunas.

    Taip pat akcentuojama, kad investicijos į oro gynybą ir antidronines sistemas tampa vis aktualesnės dėl sparčiai kintančios karo technologijų realybės regione. Jei ateityje būtų kuriamas SAFE 2 mechanizmas, Lietuvos atstovai signalizuoja, kad šalis siektų jame dalyvauti.

  • Europos Komisija skiria per 1 mlrd. eurų vandenilio projektams: kas laimėjo ir kokie terminai

    Kas finansuojama ir kodėl

    Europos Komisija atrinko devynis atsinaujinančio vandenilio gamybos projektus, kuriems numatyta daugiau kaip 1,09 mlrd. eurų parama. Lėšos skiriamos per Europos vandenilio banko trečiąjį aukcioną, o finansavimo šaltinis – ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

    Šių projektų tikslas – paspartinti vandenilio gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Komisija pabrėžia, kad vandenilis ypač svarbus ten, kur tiesioginė elektrifikacija sudėtinga, pavyzdžiui, dalyje pramonės procesų ir transporto segmentų.

    Skaičiai: pajėgumai, apimtys ir išmokos

    Komisijos vertinimu, per pirmąjį dešimtmetį atrinkti projektai turėtų pagaminti apie 1,3 mln. tonų švaresnio vandenilio. Bendra planuojama elektrolizės įrenginių galia siekia maždaug 1,1 gigavato.

    Taip pat numatoma, kad iniciatyvos padės išvengti apie 9 mln. tonų anglies dioksido emisijų. Parama bus mokama kaip fiksuota priemoka, skirta sumažinti kainų skirtumą tarp brangesnės švarios gamybos ir pigesnių iškastinio kuro alternatyvų.

    Komisija nurodo, kad laimėtojams numatytos išmokos už sertifikuotą vandenilį svyruoja nuo 0,44 iki 3,49 euro už kilogramą. Tokia kainodara atspindi skirtingas gamybos sąnaudas ir projektų konkurencingumą, priklausantį nuo elektros kainų, technologinių sprendimų ir vietos infrastruktūros.

    Papildomi nacionaliniai pinigai ir terminai

    Be bendro ES finansavimo, Vokietija ir Ispanija papildomai skiria dar apie 1,7 mlrd. eurų nacionalinių lėšų, pasitelkdamos mechanizmą, leidžiantį remti projektus, kurie įveikė techninius kriterijus, tačiau netilpo į pagrindinį biudžetą. Tokia schema leidžia valstybėms greičiau „pratęsti“ aukciono rezultatus į savo rinkas.

    Projektų vystytojai privalės pasiekti finansinį uždarymą per 30 mėnesių, o veiklą pradėti per penkerius metus. Komisija prognozuoja, kad dotacijų sutartys turėtų būti galutinai suderintos iki 2026 metų pabaigos.

    „Investuodama daugiau kaip vieną milijardą eurų į vandenilio inovacijas, ES dar kartą nukreipia pajamas iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos į Europos pramonės konkurencingumo stiprinimą“, – sakė už klimatą, grynąjį nulį ir švarią plėtrą atsakingas eurokomisaras Wopke Hoekstra.

    Į atrinktų projektų geografiją patenka septynios šalys, tarp jų ir Graikija, kur numatytas bendros įmonės „Hellenic Hydrogen“ projektas. Toks paskirstymas rodo, kad vandenilio plėtra ES vis labiau siejama ne tik su technologijomis, bet ir su regioniniu energetiniu saugumu bei pramonės transformacija.

  • Lenkai meta iššūkį Briuseliui: „InPost“ vadovas aiškina, kaip panaikino 200 taisyklių

    Lenkai meta iššūkį Briuseliui: „InPost“ vadovas aiškina, kaip panaikino 200 taisyklių

    Lenkija per pastaruosius 14 mėnesių įgyvendino beveik 200 konkrečių ekonomikos reguliavimo pakeitimų, kurie, pasak siuntų bendrovės „InPost“ vadovo Rafało Brzoskos, palengvina gyvenimą ir verslui, ir gyventojams. Apie tai jis kalbėjo Europos ekonomikos kongrese, pabrėždamas, kad pradėtas procesas esą tėra didesnių reformų pradžia.

    R. Brzoska teigė, kad dereguliavimas neįmanomas be politinio ir verslo bendradarbiavimo, o Lenkijoje tam pavyko sutelkti platesnį palaikymą. Jo teigimu, parengus 500 siūlymų paketą, maždaug 350 idėjų gavo pritarimą judėti pirmyn, o dalis jau virto galiojančiais teisės aktų pakeitimais.

    „Tam reikia dviejų pusių: nei verslas, nei politika vieni patys šio šokio nesušoks“, – sakė R. Brzoska.

    Vienais svarbiausių sprendimų jis įvardijo mokesčių mokėtojo teisių stiprinimą, įskaitant nekaltumo prezumpcijos principą santykiuose su mokesčių administratoriumi. Taip pat akcentuota galimybė taikiau susitarti su mokesčių institucijomis, kai kyla ginčų ar neaiškumų dėl apskaičiavimo.

    Pasak pašnekovo, dalis supaprastinimų jau pasiekia ir kasdienius žmonių reikalus, nes daugiau paslaugų perkeliama į automatizuotus procesus. Kaip pavyzdį jis pateikė šeimos išmokos 800 plius mokėjimų automatizavimą, kuris nuo birželio turėtų sumažinti papildomos biurokratijos ir prašymų poreikį.

    „Sprendimas paprastas, bet jis realiai palengvina žmonių kasdienybę“, – tvirtino jis.

    Lenkijos modelis domina Briuselį

    R. Brzoska aiškino, kad Lenkijos dereguliavimo kryptis sulaukia dėmesio ir už šalies ribų, o pagrindiniai siūlymai esą ne kartą pristatyti Briuselyje kartu su ekspertais. Jo vertinimu, šis požiūris galėtų tapti pavyzdžiu Europos Sąjungai, ypač tada, kai vis daugiau valstybių kalba apie būtinybę mažinti administracinę naštą.

    Verslininkas tikino šią temą aptaręs ir su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, šiam viešint Gdanske. Pasak R. Brzoskos, Prancūzijoje panašios problemos taip pat kelia įtampą, todėl Paryžiui esą aktualu išgirsti, kokie instrumentai suveikė Lenkijoje.

    „Tokie konkretūs pavyzdžiai Prancūzijoje irgi yra skausmingi klausimai“, – sakė R. Brzoska.

    Jo teigimu, didžiausia kliūtis platesniems pokyčiams Europos Sąjungoje išlieka Europos Komisijos biurokratija, o esminius sprendimus gali išjudinti tik valstybių lyderių politinė valia. R. Brzoska pabrėžė, kad sisteminiai supaprastinimai ES lygiu būtų svarbūs konkurencingumui, ypač didėjant spaudimui iš JAV ir Azijos rinkų.

    „Europos Komisijos pareigūnai patys savęs nedereguliuos. Šiuos pokyčius turės prastumti Europos lyderiai“, – teigė jis.

    „InPost“ taikosi į visą ES

    Pokalbyje paliesta ir „InPost“ plėtra Europoje. Bendrovė, pradėjusi veiklą Lenkijoje, šiuo metu dirba devyniose šalyse, tačiau R. Brzoska tvirtino, kad ambicijos gerokai didesnės ir apima praktiškai visą Europos Sąjungą.

    Anot jo, iki kitų metų pabaigos „InPost“ paslaugos turėtų būti prieinamos beveik visoje ES, tiek siunčiant siuntas iš Lenkijos į užsienį, tiek pristatant į Lenkiją iš kitų šalių. Plėtra planuojama daugiausia per partnerystes su vietos logistikos įmonėmis, kurios leistų greičiau išplėsti tinklą ir prisitaikyti prie skirtingų rinkų taisyklių.

  • Lenkijos atominės elektrinės planas keičiasi: Vyriausybė perbraižo antros vietos atranką ir užsakymus

    Vyriausybė keičia kryptį

    Lenkija ruošiasi atnaujinti savo branduolinės energetikos programą, kuri laikoma pagrindiniu kelrodžiu planuojant pirmąją ir kitą atominę elektrinę. Pasak už energetikos strateginę infrastruktūrą atsakingų pareigūnų, dokumente sukaupta daugiau nei 1 000 pastabų, o atnaujinta versija turėtų būti pristatyta artimiausiu metu.

    Esminė naujovė susijusi su antrąja atominės elektrinės vieta ir tuo, kaip bus pasirenkamas technologijos tiekėjas. Vyriausybė nurodo, kad ankstesnis požiūris koreguojamas atsižvelgiant į derybas su potencialiais partneriais, o atrankos logika bus labiau pritaikyta konkrečios vietos ir pasirinktos technologijos suderinamumui.

    Antroji vieta: konkursas, finansavimas ir vietos įmonių dalis

    Atnaujintame plane numatoma, kad konkurencinė procedūra dėl antrojo projekto nuo pat pradžių turės aiškiau vertinti du kriterijus: vietos įmonių įtraukimą ir finansavimą. Tai reiškia, kad šalia techninių reikalavimų vis didesnę reikšmę įgaus, kokią realią darbų ir tiekimo grandinės dalį galės perimti Lenkijos pramonė.

    Ši kryptis svarbi ir dėl to, kad branduolinės energetikos projektai paprastai apima daug metų trunkantį planavimą, sudėtingą rizikų valdymą ir dideles kapitalo sąnaudas. Tokiose investicijose vietos pramonės dalis dažnai tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu argumentu, ypač kai kalbama apie užsakymus, darbo vietas ir mokesčių grąžą.

    Pirmasis projektas: konkursai jau juda

    Pirmojo projekto tiekėjai ir pagrindinis rangovas teigia, kad sieks didesnio vietos įmonių įtraukimo ir ieško partnerių Lenkijos rinkoje. Skelbiama apie vykdomus pirkimus ir rangovų atrankas, susijusias su geologiniais tyrimais bei pagrindinės infrastruktūros parengimu.

    Viešai minėta, kad šiuo metu vyksta 16 atrankų, kurių bendra vertė siekia apie 400 000 000 eurų. Šios lėšos, pagal projekto vykdytojų planus, turėtų pasiekti vietos rinką per subrangą, statybos darbus ir tiekimo grandinės paslaugas.

    „Nuo pat pradžių konkurencinėje procedūroje norime aiškiai vertinti du dalykus: vietos įmonių dalį ir finansavimą“, – sakė Lenkijos vyriausybės atstovas, pristatydamas planuojamus pakeitimus.

    Lenkijos rangovai: daug vilčių, bet lieka neapibrėžtumo

    Lenkijos statybos ir pramonės įmonės pabrėžia, kad realiausiai mato savo rolę bendrastatybinėje ir infrastruktūrinėje dalyje, o ne reaktoriaus zonoje, kur taikomi išskirtinai griežti reikalavimai. Verslo atstovai taip pat akcentuoja, kad užsakymų struktūra ir sutarčių modelis lems, ar vietos įmonės galės laiku pasirengti darbams ir kontroliuoti tiekimą.

    Kita vertus, dalis įmonių atvirai kalba apie sudėtingą kelią į branduolinės energetikos tiekimo grandinę. Reikalingi sertifikatai, kokybės sistemos, kibernetinio saugumo procedūros ir vidiniai procesai gali užtrukti ne vienerius metus, o investicijos į pasirengimą daromos dar neturint garantuotų kontraktų.

    „Didžiausias iššūkis šiandien yra ne technologija, o neapibrėžtumas: investuojame į pasirengimą, bet galutinių sutarčių dar neturime“, – sakė vienos pramonės įmonės vadovas.

    Priežiūros institucijoms tenka milžiniškas krūvis

    Branduolinės energetikos plėtra didina naštą ir priežiūros institucijoms, kurios turi vertinti techninę dokumentaciją, tiekėjų atitiktį ir saugos sprendinius. Pabrėžiama, kad dokumentų apimtis yra milžiniška, o ekspertų ir analitikų pajėgumai tampa vienu iš tempo ribojančių veiksnių.

    Institucijų atstovai atkreipia dėmesį, kad planų plėtra ir galimas skirtingų technologijų atsiradimas programoje reiškia papildomą kompetencijų poreikį. Kuo daugiau skirtingų sprendinių, tuo sudėtingesnis tiek licencijavimas, tiek kontrolė, tiek ir vienodų standartų laikymasis visoje tiekimo grandinėje.

    Kas vyksta pirmojoje vietoje

    Pirmosios atominės elektrinės vietoje jau vykdomi parengiamieji darbai. Skelbiama, kad iškirsta apie 300 hektarų miško, teritorija valoma ir ruošiama niveliavimui, o vėliau planuojami kasimo bei kiti statybų pradžiai būtini veiksmai.

    Taip pat numatomi aplinkinės infrastruktūros darbai, įskaitant kelių atnaujinimą ir modernizavimą. Tokie paruošiamieji etapai dažnai yra kritiniai, nes nuo jų priklauso logistikos grandinė, statybos aikštelės organizavimas ir realus projekto grafikas.

  • Lenkija taikosi į DI centrą Europoje: ar „Baltic AI GigaFactory“ projektas įstrigs Briuselyje?

    Lenkija vis garsiau kalba apie ambiciją tapti dirbtinio intelekto infrastruktūros centru Europoje, tačiau svarbiausia dėlionės detalė priklauso nuo sprendimų Europos lygiu. Ekspertai pabrėžia, kad rinką nulems ne vien talentai ar startuoliai, o skaičiavimo galios, duomenų centrų ir energetikos sinergija.

    Didžiausias klausimas sukasi apie vadinamąją DI gigagamyklą – itin didelės galios skaičiavimo infrastruktūrą, skirtą mokyti ir diegti pažangius DI modelius. Lenkijos atstovai viešai pripažįsta, kad procesas sulėtėjo, kai projektas buvo perkeltas į EuroHPC ir Europos Komisijos derinimų lauką.

    Kas keičiasi Europos plane?

    Europos Sąjunga planuoja penkias DI gigagamyklas, kurios turėtų aptarnauti mokslo ir verslo poreikius visame bloke. Lenkijos vadovaujamas regioninis pasiūlymas „Baltic AI GigaFactory“ buvo siejamas su partneryste, apimančia Baltijos šalis ir Čekiją, tačiau vėliau Europos Komisija koregavo modelį.

    Vienas esminių pokyčių – valstybėms narėms paliekama mažiau galimybių iš anksto pasirinkti pageidaujamą verslo partnerį ar konsorciumą, kuris statytų objektą. Didesnis dėmesys tenka europiniam koordinavimui, konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklėms, o tai, pasak dalies rinkos dalyvių, prailgina sprendimų priėmimą.

    3 mlrd. eurų kaina ir viešasis indėlis

    Lenkijoje aptariama gigagamyklos kaina siekia apie 3 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad 35 proc. projekto turėtų sudaryti viešasis finansavimas, o dalį jo, per ES programas, dengtų Europos Komisija.

    Pagal viešai minėtą logiką, reikšminga našta tektų ir nacionaliniam biudžetui: vien Lenkijos pusės įsipareigojimai galėtų siekti apie 500 mln. eurų. Būtent šis komponentas ir bendras europinis sprendimas dėl galutinio modelio šiandien laikomi kritiniais, jei šalis nori neprarasti tempo.

    „Mes darome daug, bet sudėtingiausia dalis yra europinis interesų derinimas ir sprendimų greitis“, – sakė vienas diskusijos dalyvių, kalbėjęs apie Europos Komisijos vaidmenį.

    Kodėl DI infrastruktūra tampa strategine?

    Diskusijose kartojama mintis, kad DI infrastruktūra tampa naujuoju konkurencingumo matu: kas turi skaičiavimo galią, tas greičiau kuria produktus, optimizuoja gamybą ir gali saugiau dirbti su jautriais duomenimis. Pramonėje vis dažniau minimi skaitmeniniai dvyniai, gamybos procesų simuliacijos ir išmanioji automatizacija, kurioms reikia didelių resursų.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į duomenų suverenitetą. Jei kritiniai modeliai mokomi ir įmonių žinios apdorojamos už šalies ribų, didėja rizika dėl intelektinės nuosavybės, tiekimo grandinių priklausomybių ir ilgalaikės konkurencinės padėties.

    „Jeigu norime reindustrializacijos, ji turi remtis išmaniąja automatizacija, o tam reikia DI fabrikų ir didelio masto skaičiavimo galios“, – sakė vienas iš pramonės konsultantų.

    Lenkijos argumentų sąraše išskiriami ir praktiniai pranašumai: geografinė padėtis bei potencialas išnaudoti laisvėjančius elektros prijungimo pajėgumus regionuose, kur mažinama anglies energetika. Tokios vietos gali tapti patrauklios dideliems duomenų centrams, ypač jei kartu vystomi aušinimo, energijos valdymo ir tinklų sprendimai.

    Kartu pabrėžiama, kad vien sprendimas „statome“ problemos neišsprendžia, nes infrastruktūros projektai užtrunka. Jei europiniai derinimai tęsis per ilgai, dalis investicijų ir talentų gali persikelti į rinkas, kuriose sprendimai priimami greičiau, o DI pajėgumai auga sparčiau.

    Lenkijoje jau veikia ir mažesnio masto DI infrastruktūros iniciatyvos, paremtos ES lėšomis, taip pat vystomi privatūs pajėgumai. Vis dėlto būtent gigagamyklos formatas laikomas lūžio tašku, galinčiu perkelti šalį iš regioninio žaidėjo į vieną pagrindinių DI skaičiavimo centrų Europoje.

  • Lenkijos valdžia apie SAFE: pigesnės paskolos gynybai ir pažadas, kad 89 proc. lėšų liks šalyje

    Lenkijos valdžia apie SAFE: pigesnės paskolos gynybai ir pažadas, kad 89 proc. lėšų liks šalyje

    Lenkijos premjero Donaldo Tusko kanceliarijos vadovo pavaduotojas Jakubas Stefaniakas pareiškė, kad SAFE susitarimo pasirašymas yra istorinis momentas, galintis nulemti šalies gynybos ir pramonės kryptį dešimtmečiams. Jo teigimu, programa keičia požiūrį: svarbu ne tik įsigyti ginkluotę, bet ir stiprinti vietos gamybą.

    Pasak J. Stefaniako, SAFE idėja gimė Lenkijoje, o vėliau įgavo europinį formatą. Jis pabrėžė, kad gynybos planavime vis daugiau dėmesio skiriama tiekimui iš vidaus ir pajėgumų kūrimui, kad krizės metu nebūtų priklausoma vien nuo importo.

    Kas yra SAFE ir kuo skiriasi

    Politikas tvirtino, kad SAFE rėmuose siūlomos paskolos yra pigesnės nei anksčiau naudoti finansavimo modeliai, minėdamas apie 3 proc. palūkanas. Jis lygino su ankstesniais skolinimosi sprendimais, kai, anot jo, finansavimo kaina siekė apie 4–6 proc., priklausomai nuo sandorių.

    J. Stefaniakas aiškino, kad esminis skirtumas yra ne vien palūkanos, o pinigų panaudojimo logika. Jo vertinimu, SAFE turi tapti impulsu Lenkijos gynybos pramonei, kad dalis išlaidų sugrįžtų į ekonomiką per užsakymus, darbo vietas ir technologijų plėtrą.

    Kiek įmonių gali laimėti

    Remdamasis pateiktais skaičiais, J. Stefaniakas sakė, kad Lenkijoje apie 12 000 įmonių turi potencialą bendradarbiauti su gynybos sektoriumi. Jo teigimu, papildomos lėšos turėtų būti juntamos ir valstybės valdomoje gynybos pramonės grupėje PGZ artimiausiais metais.

    Politikas priminė, kad PGZ veiklos rezultatai pastaraisiais metais augo, ir pateikė prognozę, jog SAFE poveikis galėtų dar labiau padidinti pelningumą. Jis nurodė, kad 2023 metais PGZ pelnas siekė apie 600 mln. zlotų, tai yra maždaug 140 mln. eurų, o šiemet jis galėtų išaugti kelis kartus.

    Kritika ir rytinės sienos prioritetai

    J. Stefaniakas teigė, kad SAFE, jo manymu, turi „vieną trūkumą“ – tapo politinių ginčų objektu. Anot jo, dalis kritikos kyla ne tiek iš programos turinio, kiek iš vidaus politikos kovų.

    Jis taip pat akcentavo, kad dalis SAFE lėšų bus nukreipta rytinės Lenkijos sienos apsaugai, įskaitant modernias stebėjimo priemones ir skaitmeninius sprendimus. Politikas kalbėjo apie išaugintą karių ir pareigūnų skaičių pasienyje bei apie infrastruktūros modernizavimą.

    Lenkijai Europos Komisija yra priskyrusi 43,7 mlrd. eurų lengvatinių paskolų paketą, o Varšuva skelbia sieksianti, kad 89 proc. šių lėšų atitektų vietos pramonei ir ekonomikai. J. Stefaniakas taip pat atmetė teiginius, esą didelė SAFE pinigų dalis būtų perkelta į užsienio kapitalo įmones, pabrėždamas nacionalinį interesą.