Tag: Europos Komisija

  • Medicininis sukeitimas ir biologiniai panašūs vaistai: ką tai keičia pacientams ir kainoms ES?

    Medicininis sukeitimas ir biologiniai panašūs vaistai: ką tai keičia pacientams ir kainoms ES?

    Ką reiškia vaistų sukeitimas

    Medicininis sukeitimas reiškia galimybę vieną vaistą pakeisti kitu taip, kad gydymo rezultatai išliktų tokie patys. Praktikoje tai apima ir perėjimą nuo referencinio, vadinamojo originalaus, biologinio vaisto prie biologinio panašaus vaisto, taip pat keitimą tarp kelių biologinių panašių vaistų.

    Tokie sprendimai sveikatos sistemoje dažniausiai siejami su dviem tikslais: išlaikyti gydymo veiksmingumą ir saugumą, bet kartu sumažinti išlaidas. Pacientams svarbiausia, kad pakeitimas būtų pagrįstas įrodymais, o gydymas nenutrūktų dėl tiekimo ar kainų svyravimų.

    Kas yra biologiniai panašūs vaistai

    Biologiniai panašūs vaistai yra sukurti taip, kad būtų labai panašūs į jau registruotą biologinį referencinį vaistą. Dėl biologinių vaistų gamybos ypatumų jie nėra molekuliškai identiški, tačiau Europos vaistų agentūros vertinime turi įrodyti, kad reikšmingų skirtumų veiksmingumo ir saugumo požiūriu nėra.

    Europos vaistų agentūra biologinių panašių vaistų registracijoje vertina ne tik laboratorinius ir kokybės duomenis, bet ir klinikinius įrodymus, kad poveikis pacientui atitinka referencinį vaistą. Dėl to biologiniai panašūs vaistai laikomi lygiaverte gydymo alternatyva, kai skiriami pagal patvirtintas indikacijas.

    „Sukeičiamumas reiškia, kad vieną produktą galima pakeisti kitu arba pereiti nuo vieno prie kito“, – sakė Europos vaistų agentūros vyriausiasis medicinos pareigūnas Steffen Thristrup.

    Pasak jo, kalbant apie biologinius panašius vaistus, tai dažniausiai reiškia pacientus, kurie jau gydyti referenciniu vaistu ir gali būti perkelti į biologinį panašų variantą. Taip pat įmanomas ir perėjimas tarp skirtingų biologinių panašių vaistų, jei jie sukurti remiantis tuo pačiu referenciniu vaistu.

    Ką tai keičia ES pacientams

    Pagrindinė sukeitimo praktikos vertė sveikatos sistemoms yra ekonominė: biologiniai panašūs vaistai paprastai kainuoja mažiau, todėl atsiranda galimybė taupyti arba už tą patį biudžetą gydyti daugiau žmonių. Tai ypač aktualu srityse, kur biologiniai vaistai taikomi ilgalaikiam lėtinių ligų gydymui.

    Kartu su kainos klausimu svarbi ir tiekimo sauga. Europos Komisija, siūlydama atnaujinti ES farmacijos teisės aktus, akcentuoja tikslą užtikrinti savalaikę ir lygiavertę prieigą prie įperkamų vaistų bei mažinti trūkumų riziką skirtingose ES šalyse.

    Pacientams tai reiškia, kad sprendimai dėl sukeitimo turėtų būti aiškiai paaiškinti, o gydymas neturėtų suprastėti vien dėl pakeisto pavadinimo ar gamintojo. Klinikinės gairės ir nacionalinės taisyklės gali skirtis, tačiau bendras principas išlieka tas pats: pakeitimas turi būti pagrįstas, stebimas ir orientuotas į paciento saugumą.

  • Biopanašūs vaistai ES: kuo skiriasi nuo originalų ir kodėl reforma gali atpiginti gydymą

    Biopanašūs vaistai ES: kuo skiriasi nuo originalų ir kodėl reforma gali atpiginti gydymą

    Biopanašūs vaistai vis dažniau įvardijami kaip reali galimybė sumažinti gydymo kainą pacientams ir sveikatos sistemoms, ypač gydant lėtines bei sunkias ligas. Europos Sąjungoje jų prieinamumą siekiama didinti per farmacijos teisės aktų reformą, kuri turėtų pagreitinti patekimą į rinką ir sustiprinti konkurenciją.

    Skirtingai nei įprasti generiniai vaistai, biopanašūs vaistai yra kuriami pagal biologinius originalius preparatus, kurių gamyba paremta gyvų ląstelių procesais. Dėl biologinės prigimties jie negali būti identiškos kopijos, tačiau turi būti itin panašūs į etaloninį vaistą pagal struktūrą, biologinį aktyvumą, veiksmingumą ir saugumą.

    Kas yra biopanašūs vaistai?

    Europos vaistų agentūra biopanašų vaistą apibrėžia kaip biologinį vaistą, kuris yra labai panašus į kitą ES jau patvirtintą biologinį vaistą. Vertinant tokį preparatą, ypatingas dėmesys skiriamas ne tik klinikiniam poveikiui, bet ir imunogeniškumui, tai yra tikimybei sukelti imuninį atsaką.

    Prieš patekdami į rinką, biopanašūs vaistai praeina griežtą vertinimo procesą, o reikalavimai kokybei, saugumui ir veiksmingumui iš esmės sutampa su tais, kurie taikomi kitiems biologiniams vaistams. Praktikoje tai reiškia, kad gamintojas privalo įrodyti, jog preparatas yra stabiliai pagaminamas, nuosekliai atitinka specifikacijas ir klinikine prasme yra lygiavertis etalonui.

    Kada jie naudojami?

    Biologiniai ir biopanašūs vaistai plačiai taikomi gydant autoimunines ligas, diabetą, onkologines ligas ir kitas būkles, kurioms dažnai reikia ilgalaikio, brangaus gydymo. Dėl to būtent šioje srityje net ir nedidelis kainų sumažėjimas gali turėti didelį poveikį tiek pacientų priemokoms, tiek valstybės kompensavimo išlaidoms.

    Pacientams dažniausiai jautriausias momentas yra perėjimas nuo įprasto, gerai pažįstamo etaloninio vaisto prie biopanašaus. Abejonių kyla dėl to, ar gydymas išliks toks pat veiksmingas, tačiau klinikinėje praktikoje ir stebėsenos duomenyse daugelyje šalių fiksuojami panašūs gydymo rezultatai.

    „Kai man pasiūlė pereiti prie biopanašaus vaisto, pirmiausia norėjau būti tikra, kad jis veiks taip pat. Pasitariau su gydytoju, išbandžiau ir nepajutau jokių neigiamų pokyčių“, – sakė reumatoidiniu artritu serganti pacientė Connie Ziegler.

    Kaip tai gali atpiginti gydymą?

    Biopanašūs vaistai paprastai kainuoja mažiau nei originalūs biologiniai preparatai, todėl jų atsiradimas rinkoje didina konkurenciją. Tai gali lemti mažesnes kompensuojamųjų vaistų biudžeto išlaidas, o kai kuriais atvejais ir geresnį gydymo prieinamumą, kai anksčiau dėl kainos būdavo taikomi griežtesni skyrimo kriterijai.

    Danija dažnai minima kaip viena biopanašių vaistų diegimo lyderių, nes šalyje nuosekliai taikoma pacientų stebėsena ir registrų duomenų analizė. Klinikinėje praktikoje vertinant pacientus, kurie perėjo nuo etaloninio vaisto prie biopanašaus, daugelyje tyrimų nenustatyta reikšmingų veiksmingumo skirtumų.

    „Rezultatai praktiškai sutapo: pacientų būklės rodikliai buvo tokie patys, kaip ir vartojant etaloninį vaistą. Duomenyse linijos beveik nesiskyrė“, – sakė reumatologijos konsultantė Bente Glintborg.

    Europos Komisijos farmacijos teisės aktų reformos tikslas yra paspartinti biopanašių ir generinių vaistų patekimą į rinką ir taip pagerinti prieinamumą. Vienas iš siekių yra sukurti tokias paskatas, kad tam tikrais atvejais biopanašūs vaistai galėtų pasiekti rinką iki 2 metų anksčiau nei dabar, išlaikant tą patį pacientų saugumo standartą.

    Europos vaistų agentūra ir toliau išliks centrine institucija, vertinančia didžiąją dalį biopanašių vaistų registracijos paraiškų ES. Tai reiškia, kad didesnis biopanašių vaistų vaidmuo turėtų eiti kartu su aiškiomis taisyklėmis, skaidria stebėsena ir nuosekliu informavimu, kad pacientai suprastų, kuo toks gydymas skiriasi ir kodėl jis laikomas lygiaverčiu.

  • Berlynas pritaria griežtesnei ES prekybos gynybai prieš Kiniją: kas keičiasi rinkoje ir verslui?

    Berlynas pritaria griežtesnei ES prekybos gynybai prieš Kiniją: kas keičiasi rinkoje ir verslui?

    Vokietija signalizuoja, kad Europos Sąjunga gali imtis griežtesnių prekybos gynybos priemonių Kinijos prekių srautui suvaldyti. Toks Berlyno tonas laikomas svarbiu postūmiu Europos Komisijos planams stiprinti instrumentus, kurie saugotų ES pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos.

    Iki šiol Vokietija, turinti didelius eksporto interesus ir jautri Kinijos atsakomųjų veiksmų rizikai, dažniau ragino vengti per griežtų sprendimų. Tačiau dabar Vokietijos vyriausybės atstovai teigia esantys atviri diskusijoms apie priemones, kurios spręstų vadinamąją perteklinės pasiūlos problemą, kai į ES rinką plūsta pigesnės prekės.

    Kas verčia ES griežtinti poziciją?

    Pagrindinis argumentas yra didėjantis prekybos disbalansas ir spaudimas Europos gamintojams. ES prekybos deficitas su Kinija pastaraisiais metais išliko itin didelis, o Europos įmonės skundžiasi, kad kai kuriuose sektoriuose konkurenciją iškraipo valstybinė parama, subsidijos ar palankesnės finansavimo sąlygos Kinijos gamintojams.

    Daugiausia įtampos kelia tokios prekių grupės kaip elektromobiliai, saulės moduliai ir kai kurių kategorijų plataus vartojimo gaminiai. Europos pramonės atstovai teigia, kad agresyvi kainodara mažina investicijų grąžą, didina gamyklų uždarymo riziką ir gali lemti darbo vietų praradimą.

    Kokių priemonių galima tikėtis?

    ES prekybos gynybos priemonės paprastai apima antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, papildomus importo muitus ar kitus reikalavimus, skirtus atkurti sąžiningas konkurencijos sąlygas. Praktikoje tai gali reikšti ilgesnius tyrimus, griežtesnį subsidijų vertinimą ir greitesnį laikinojo reguliavimo pritaikymą tam tikriems sektoriams.

    Europos Komisijai vis dėlto reikės suvienodinti pozicijas tarp valstybių narių, nes dalis jų siekia kuo griežtesnės apsaugos, o kitos baiminasi, kad atsakomosios Kinijos priemonės paveiktų eksportuotojus. Vokietijos pozicijos pasikeitimas šioje diskusijoje yra svarbus, nes Berlynas tradiciškai laikomas vienu įtakingiausių žaidėjų formuojant ES prekybos kryptį.

    Ką tai reiškia verslui ir pirkėjams?

    Verslui tai gali reikšti didesnį reguliacinį neapibrėžtumą tiekimo grandinėse ir galimus kainų pokyčius importuojamoms prekėms, ypač jei būtų įvesti papildomi muitai. Europos gamintojams tai galėtų suteikti daugiau erdvės konkuruoti, tačiau importuotojams ir prekybos tinklams atsirastų poreikis persiderėti dėl tiekimo, atsargų ir kainodaros.

    Pirkėjams trumpuoju laikotarpiu svarbiausias klausimas būtų, ar priemonės nepabrangins kai kurių produktų, ypač technologijų ar žaliųjų sprendimų, kurių rinkoje daug importo. Tuo pat metu ES institucijos argumentuoja, kad ilgalaikis tikslas yra ne riboti prekybą, o užtikrinti, kad konkurencija vyktų vienodomis sąlygomis.

    Artimiausiu metu sprendimai priklausys nuo Europos Komisijos politinės darbotvarkės, konkrečių tyrimų eigos ir valstybių narių sutarimo. Tačiau Berlyno signalas rodo, kad ES diskusija apie Kinijos importo suvaldymą pereina į praktiškesnį, priemonių lygmens etapą.

  • Europa nori mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų: 4 kryptys, kurias siūlo Europos Komisija

    Europa nori mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų: 4 kryptys, kurias siūlo Europos Komisija

    The European Commission is finalizing a package that aims to reduce the bloc’s reliance on American data centers, artificial intelligence, microchips and software.

    BRUSSELS — The European Union wants to move away from foreign technology over concerns that overreliance has become a risk in shaky trade ties with Washington.

    The European Commission is finalizing a package of measures to boost its so-called technological sovereignty, set to be published on June 3. The package includes proposals to crack down on the bloc’s deep-rooted exposure to foreign technology in areas including cloud, artificial intelligence, microchips, software and data centers.

    “As geopolitical fragmentation deepens and supply chains are increasingly weaponized, technological dependencies are becoming strategic liabilities,” the EU executive warned in a draft of the strategy obtained by POLITICO.

    POLITICO also obtained an annex to the draft strategy, as well as a draft of the EU’s plan to revise its chips law. It previously obtained a document on energy use of data centers and AI that is also part of the package.

    While the plans are subject to change before they are published — and will be accompanied by a separate law governing use of cloud — they so far signal limited ambition in addressing the dominance of American technology head on, instead passing the buck to EU capitals to decide what to do. The plans also rely heavily on funding, both from the private sector and the EU budget, that is yet to be secured.

    We break down the four fixes Brussels has in mind to make the bloc less dependent on foreign technology.

    EU countries would have to force public administrations to assess whether they are too reliant on foreign cloud, testing digital services against EU sovereignty criteria.

    That would seek to make governments across the EU more resilient against a “kill switch” scenario that has dominated concerns over U.S. tech dominance.

    While EU capitals won’t be told how to mitigate risks, it would empower governments to check where the vulnerabilities are and procure safer alternatives — potentially sidelining U.S. giants from sensitive public procurement in Europe.

    But the Commission would leave it to EU capitals to decide which changes, if any, need to be made, according to two people briefed on the plan — meaning governments can choose to do nothing.

    “Strengthening Europe’s technological base and independence in key digital supply chains —especially where other technology powerhouses exist — creates strategic counterweights that enhance Europe’s capacity to remain open to the world, without compromising its interests and values,” the Commission writes in the draft strategy.

    Brussels is eyeing new, large-scale microchip projects through its proposed revision of the chips law, obtained by POLITICO. Such projects would get easier access to public support, faster permitting and preferential access to pilot lines.

    The law will build on the original Chips Act, adopted in 2023, but shifts the focus toward scaling up industrial capacity, improving crisis preparedness and stimulating demand amid warnings that it doesn’t make economic sense to build new chip factories without generating demand first.

    “The recent semiconductor shortages are a stark demonstration of the extent to which supply disruptions tangibly impact Europeans’ lives, affecting the industrial production of cars, healthcare equipment, energy infrastructure and consumer goods across the Union,” the Commission writes.

    In its effort to break the U.S.’s dominance, the EU executive also wants to leverage open-source technology — software for which the code is publicly available, making it easier to stay in control of data and systems, switch between providers and avoid being locked into a single vendor.

    The Commission would bring more visibility to top European companies, support collaboration between countries to develop and adopt open-source tech and set up a new “maintenance instrument” to beef up the bloc’s capacity to support the upkeep of homegrown solutions — one of the bottlenecks the open-source community is facing.

    “This ecosystem is key to boosting Europe’s competitiveness by accelerating innovation, lowering technology costs, reducing dependence on foreign vendors and enabling local companies, researchers and governments to build secure, customizable and globally competitive digital solutions,” the draft strategy document says, stressing that the EU currently spends €264 billion annually mostly on U.S. proprietary solutions.

    Boosting the EU’s digital capabilities will come with a price tag. About €200 billion is needed to expand the bloc’s data center capacity by 2036, the Commission estimates in the strategy. Another €2 billion is needed for research and innovation in that space, while €20 billion in public and private funds will be needed to make the plans for digitalization and AI in energy happen.

    Brussels is mostly counting on private investors, as well as proposals to make Europe’s digital infrastructure a more attractive place to pour money into.

    “The Commission will develop an EU-level promotion initiative targeting streamlined access to information regarding investment needs and readiness, which will be accessible to investors from the EU and third countries alike,” the draft strategy says, citing “semiconductor regions of excellence” and “data center acceleration zones” that the legislative proposal will introduce.

    Pieter Haeck contributed reporting.

    The bloc’s executive is pushing back on U.S. ownership of a critical space asset.

    “If we’re not making big changes, we will never catch up,” European Space Agency boss tells POLITICO.

    The continent needs to change rapidly in a world where the U.S. has become “more adversarial and unpredictable” and “may no longer guarantee our security,” says European grandee.

    “At this moment, political jealousy and narrow party interests have taken precedence over responsibility,” says exiting Evika Siliņa.

  • Von der Leyen siekia griežtesnių priemonių prieš Kinijos importą: ES šalys dėl atsako skilsta

    Von der Leyen siekia griežtesnių priemonių prieš Kinijos importą: ES šalys dėl atsako skilsta

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen artimiausiomis savaitėmis sieks politinio palaikymo griežtesnei ES prekybos gynybai prieš subsidijuotą Kinijos importą. Briuselyje bręsta sprendimai, kurie gali pakeisti požiūrį į pigių prekių srautą į bendrąją rinką ir sustiprinti pramonės apsaugą.

    Šis posūkis atskleidžia ir augančią įtampą tarp valstybių narių: dalis sostinių, ypač suinteresuotų pramonės apsauga, ragina imtis ryžtingų priemonių, o kitos, kurių ekonomikai svarbi prieiga prie Kinijos rinkos, siūlo atsargiau vertinti galimą atsakomąją reakciją. Diskusijos Europos Komisijoje turėtų tapti atspirties tašku tolesniems sprendimams.

    Kas stumia Briuselį griežtinti kursą?

    Europos Komisijoje vis dažniau akcentuojama, kad Kinijos valstybės parama pramonei ir pertekliniai gamybos pajėgumai daro spaudimą Europos gamintojams. Dėl to, pasak pareigūnų ir analitikų, reikia ne tik reaguoti atskirais antidempingo ar antisubsidijų tyrimais, bet ir stiprinti prevencines priemones, kurios leistų greičiau stabdyti rinkos iškraipymus.

    Diskusijų fone minima ir platesnė rizika: kai kurios Kinijos prekės gali būti perorientuojamos į Europą dėl ribojimų kitose rinkose. Tai didina tikimybę, kad kainų spaudimas ES viduje augs, o politinis poreikis demonstruoti apsaugą strateginėms šakoms tik stiprės.

    Vokietija ir Prancūzija traukia į skirtingas puses

    Prancūzija pastaruoju metu aktyviau kalba apie būtinybę ginti Europos pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos ir siekia platesnių instrumentų, kurie turėtų didesnį atgrasomąjį poveikį nei vien pavieniai muitai. Tuo metu Vokietija tradiciškai laikėsi atsargesnės linijos, baimindamasi, kad griežtesni veiksmai pakenks eksportui ir tiekimo grandinėms.

    Vis dėlto net ir Berlyne didėja nerimas dėl importo poveikio gamybos sektoriui, todėl anksčiau buvęs atsargumas, analitikų vertinimu, silpsta. Klausimas tampa ne vien ekonominis, bet ir politinis: ar didžiosios ES ekonomikos sugebės susitarti dėl bendros krypties, kai rizika ir nauda skirtingoms šalims pasiskirsto nevienodai.

    Kokios priemonės svarstomos ir ko tikėtis toliau?

    ES jau turi klasikinius prekybos gynybos instrumentus, tokius kaip antidempingo ir antisubsidijų muitai, tačiau Briuselyje vis garsiau kalbama apie papildomas apsaugos priemones. Viena iš krypčių yra platesnio masto apsaugos tyrimai, kurie leistų reaguoti į staigų importo šuolį ir mažinti žalą vietos gamintojams.

    Praktikoje diskusijos taip pat apima klausimą, kaip greitai ES geba pritaikyti jau turimus įrankius ir ar institucijos turi pakankamai politinės valios juos naudoti. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus siekiama politinio sutarimo aukščiausiu lygiu, o konkretesni pasiūlymai gali pasirodyti vėliau, kai Komisija apibendrins valstybių narių pozicijas ir įvertins galimas pasekmes.

    Šiame etape svarbiausia įtampa išlieka tarp dviejų tikslų: apsaugoti ES pramonę nuo rinkos iškraipymų ir kartu išlaikyti galimybę prekiauti bei derėtis su Pekinu. Nuo to, ar pavyks suderinti šiuos interesus, priklausys ir tolesnis ES santykių su Kinija tonas.

  • Europos Komisija svarsto naujus mokesčius: skaitmenai, lošimams ir kriptoturtui – iki 11 mlrd. eurų per metus

    Europos Komisija svarsto naujus mokesčius: skaitmenai, lošimams ir kriptoturtui – iki 11 mlrd. eurų per metus

    Europos Komisija vertina naujų ES masto mokesčių paketą, kuris galėtų tapti papildomu ilgalaikio 2028–2034 metų Europos Sąjungos biudžeto finansavimo šaltiniu. Preliminariais Komisijos skaičiavimais, apmokestinus skaitmenines paslaugas, internetinius lošimus ir kriptoturtą, į biudžetą kasmet galėtų papildomai įplaukti beveik 11 mlrd. eurų.

    Šie pasiūlymai svarstomi derybų dėl vadinamųjų nuosavų išteklių kontekste, nes ES biudžetą tradiciškai daugiausia sudaro valstybių narių įnašai ir keli bendri pajamų šaltiniai. Komisija pabrėžia, kad be naujų pajamų priemonių sudėtinga suderinti ambicingesnes išlaidas su augančiais įsipareigojimais, įskaitant skolos už Next Generation EU grąžinimą.

    Internetinių lošimų mokestis

    Didžiausio pirminio palaikymo tarp valstybių narių, kaip teigiama derybų fone, sulaukia internetinių lošimų apmokestinimo idėja. Komisija skaičiuoja, kad 3 proc. mokestis nuo internetinių lošimų sektoriaus grynosios apyvartos 2028–2034 metų laikotarpiu vidutiniškai galėtų generuoti apie 1,9 mlrd. eurų per metus.

    Komisija kartu pripažįsta, kad ES nėra vienodo lošimų apibrėžimo ir suderintos apmokestinimo sistemos, todėl konkreti konstrukcija būtų politiškai ir teisiškai jautri. Mokestis galėtų būti siejamas su operatorių maržomis ar pajamomis iš lošimų veiklos, o kai kuriais modeliais būtų numatoma netiesioginė našta žaidėjams, pavyzdžiui, pagal jų aktyvumą.

    Skaitmeninių paslaugų mokestis

    Skaitmeninių paslaugų mokesčio atveju Komisija vertina apie 5 mlrd. eurų metinių įplaukų potencialą. Skaičiavimas remiasi 2024 metų duomenimis iš valstybių, kurios jau taiko skaitmeninių paslaugų mokesčius, ir daro prielaidą, kad ES lygmens sprendimas galėtų perimti panašią logiką.

    Vienas svarbiausių klausimų būtų apmokestinimo bazė ir slenksčiai, nuo kurių mokestis būtų taikomas. Komisijos aptariamas modelis numato 3 proc. tarifą nuo grynosios apyvartos, gautos iš skaitmeninės reklamos, tarpininkavimo paslaugų ir vartotojų duomenų monetizavimo, taikant jį tik didelėms grupėms, kurių pasaulinė apyvarta viršytų 750 mln. eurų.

    Kriptoturto apmokestinimas

    Neapibrėžčiausia dalis, pasak Komisijos, yra kriptoturto apmokestinimas, nes rinkos apimtys smarkiai svyruoja, o vartotojų geografinės vietos nustatymas gali būti komplikuotas. Komisija aptaria du pagrindinius kelius: mokestį nuo sandorių apimties per tam tikrą laikotarpį arba kapitalo prieaugio mokestį, kuris pakeistų ar papildytų nacionalines schemas.

    Vertinant sandorių mokestį, Komisijos dokumente minima prielaida apie 0,1 proc. tarifą nuo sandorių vertės, o metinės įplaukos galėtų siekti apie 3–4 mlrd. eurų. Kapitalo prieaugio mokesčio scenarijus, paremtas senesniais duomenimis, vertinamas atsargiau: maždaug 1–2,4 mlrd. eurų per metus.

    Kodėl tai svarbu 2028–2034 metų biudžetui?

    ES septynerių metų biudžetas apibrėžia ilgalaikes politines kryptis ir realias finansines galimybes, todėl nuosavų išteklių klausimas tampa centriniu derybų tašku. Komisija siekia suderinti konkurencingumo didinimą, investicijas į strategines sritis ir išorės politikos finansavimą su tuo, kad dalį biudžeto vis labiau veikia ankstesni įsipareigojimai, įskaitant bendro skolinimosi priemonės grąžinimą.

    Kartu būtina politinė sąlyga išlieka vienbalsiškumas: biudžeto sprendimams ir naujiems nuosaviems ištekliams reikalingas visų valstybių narių pritarimas. Todėl net ir palyginti aiškiai atrodančios priemonės gali strigti, o kompromiso paieškos, pagal dabartines projekcijas, turėtų intensyvėti iki 2026 metų pabaigos, kai tikimasi politinio susitarimo.

    „Jei norime ambicingo biudžeto, turime judėti į priekį dėl nuosavų išteklių“, – sakė už biudžetą atsakingas Europos Komisijos narys Piotras Serafinas.

    Komisija pabrėžia, kad pateikti skaičiavimai yra ankstyvi ir konservatyvūs, nes paremti 2025 metų kainomis ir prielaidomis apie rinkų raidą. Galutinės įplaukos priklausytų nuo pasirinktų apibrėžimų, tarifų, išimčių ir nuo to, kaip bus išspręsti surinkimo bei administravimo klausimai kiekvienoje valstybėje narėje.

  • Keturių ES šalių spaudimas Komisijai: prašoma švelninti ETS pakeitimus, kad nesmuktų pramonė

    Keturių ES šalių spaudimas Komisijai: prašoma švelninti ETS pakeitimus, kad nesmuktų pramonė

    Keturios Europos Sąjungos šalys ragina Europos Komisiją peržiūrėti dalį planuojamų anglies dioksido rinkos reformų, teigdamos, kad griežtesnės taisyklės 2026–2030 metų laikotarpiu gali sukelti rimtą spaudimą pramonei. Dokumente akcentuojama, kad numatomi pokyčiai gali pabloginti Europos gamintojų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

    Diskusijų centre – ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS), laikoma pagrindiniu Bendrijos klimato politikos įrankiu. Ji įpareigoja taršias pramonės šakas mokėti už išmetamą anglies dioksidą, o daliai sektorių iki šiol taikomas nemokamų leidimų mechanizmas, skirtas mažinti vadinamąjį anglies dioksido nutekėjimą, kai gamyba perkeliama į šalis su silpnesniais aplinkosaugos reikalavimais.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Estija, Prancūzija, Vokietija ir Ispanija perspėja, kad Komisijos siūlomas naujas nemokamų taršos leidimų skyrimo metodas gali priversti įmones mažinti emisijas greičiau, nei realiai leidžia technologinės galimybės. Pasak šalių, kai kuriuose sektoriuose mažai anglies dioksido išmetančios alternatyvos vis dar yra per brangios arba nepasiekiamos komerciniu mastu.

    Ypatingas dėmesys kreipiamas į pramonę, kuriai būtina aukštos temperatūros šiluma ir intensyvus kuro naudojimas, pavyzdžiui, chemijos, metalo ar kitus energijai imlius procesus. Šių šakų įmonėms net ir nedidelis papildomas kaštų šuolis gali nulemti investicijų atidėjimą ar gamybos mažinimą Europoje.

    Prancūzija įspėja dėl mokesčių šuolio

    Prancūzijos pramonės ministras Sébastienas Martinas Briuselyje vykusiame pramonės ministrų susitikime pareiškė, kad pokyčiai gali paspartinti pramonės iškėlimą iš ES. Jis pabrėžė, kad vien chemijos sektoriui numatomas papildomų kaštų augimas būtų sunkiai pakeliamas.

    „Nematau, kaip chemijos pramonė gali sugerti maždaug 3 000 000 000 eurų mokesčių padidėjimą dėl šių orientyrų“, – sakė Sébastienas Martinas.

    Europos Komisija savo ruožtu teigia, kad ETS generuojamos pajamos turėtų grįžti į ekonomiką per investicijas į pramonės dekarbonizaciją. Tačiau Prancūzijos ministras kritikavo, jog trūksta aiškaus grafiko ir teisinio pagrindimo, kaip ir kada šios lėšos realiai pasieks labiausiai paveiktas įmones.

    „Negalime tiesiog priimti pažadų. Reikia kažko konkretaus“, – sakė Sébastienas Martinas.

    Estijos akcentas – mažų ekonomikų interesai

    Estijos pramonės ministras Erkki Keldo pabrėžė, kad ES finansavimas pramonės dekarbonizacijai turėtų atsižvelgti į geografinę pusiausvyrą ir mažų ekonomikų poreikius. Pasak jo, vienodai pritaikomos taisyklės gali neproporcingai paveikti šalis, kurių pramonės bazė siauresnė, o investicijų pritraukimas sudėtingesnis.

    Keturių šalių dokumente taip pat prašoma skubiai paaiškinti, kaip konkrečiai bus skaičiuojami naujieji nemokamų leidimų kiekiai ir ar metodika galėtų skirtis priklausomai nuo skirtingų sektorių patiriamų iššūkių. Šalys siekia daugiau aiškumo prieš priimant sprendimus, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį gamybos kaštams ir investicijų planams.

    Valstybės taip pat ragina Europos Komisiją pateikti atskirą teisėkūros pasiūlymą dėl numatytųjų skaičiavimo reikšmių tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų, ir tai padaryti iki 2027 metų sausio, nelaukiant platesnės ETS peržiūros. Be to, prašoma teisinio įvertinimo, ar naujoji metodika galėtų būti taikoma atgaline data nuo 2026 metų sausio.

    Šis koordinuotas žingsnis didina politinį spaudimą Europos Komisijai prieš artėjantį aukšto lygio susitikimą, kuriame dalyvaus ES valstybės ir kuriame tikimasi balsavimo dėl nemokamų taršos leidimų taisyklių. Nors nė viena iš šalių nesiūlo atsisakyti ETS, diskusija parodo įtampą tarp klimato ambicijų ir siekio išlaikyti Europoje konkurencingą sunkiosios pramonės pagrindą.

  • Rumunija dėl sprogmenis gabenusio drono: atsakomybė tenka Rusijai, ES rengia 21-ą sankcijų paketą

    Rumunija dėl sprogmenis gabenusio drono: atsakomybė tenka Rusijai, ES rengia 21-ą sankcijų paketą

    Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu patvirtino, kad dronas, nukritęs rytiniame Galačio mieste, buvo rusiškos kilmės ir gabeno sprogmenis. Pasak Rumunijos pareigūnų, incidentas sukėlė gaisrą ant gyvenamojo daugiabučio stogo, o civiliai gyventojai atsidūrė pavojuje.

    Rumunija tvirtina, kad už įvykį atsakomybė tenka Rusijai, nes būtent jos veiksmų pasekmės pasiekė šalies teritoriją. Tai vienas rimčiausių pastarojo meto incidentų, kai karo Ukrainoje poveikis tiesiogiai paliečia NATO ir Europos Sąjungos valstybę narę.

    Rumunijos atsakas po incidento

    Po drono kritimo Rumunijos prezidentas Nicușor Dan paskelbė Rusijos konsulą Konstancoje nepageidaujamu asmeniu ir pranešė apie Rusijos konsulato Juodosios jūros uostamiestyje uždarymą. Tokie žingsniai diplomatinėje praktikoje laikomi aiškiu politiniu signalu, kai šalis vertina įvykį kaip grėsmę savo saugumui.

    Rumunijos diplomatijos vadovė pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas yra piliečių saugumas, o tokie incidentai negali būti toleruojami. Pasak jos, valstybė siekia, kad tarptautiniai partneriai šią situaciją vertintų kaip platesnės saugumo aplinkos iššūkį visam regionui.

    „Mes laikome Rusijos Federaciją visiškai atsakinga, nes mūsų civiliai gyventojai buvo pastatyti į pavojų“, – sakė Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu.

    „Gavome galutinį patvirtinimą iš vietoje dirbančių komandų, kad tai rusiškas dronas ir jis gabeno sprogmenis“, – pridūrė ji.

    ES ir NATO pozicija: solidarumas ir atgrasymas

    Incidentas sulaukė griežtų reakcijų Europoje. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusija „peržengė dar vieną ribą“, ir pabrėžė, jog Bendrija tęs spaudimą Maskvai.

    Taip pat paskelbta, kad Europos Sąjungoje rengiama 21-oji sankcijų Rusijai priemonių paketo versija. Rumunijos pusė teigia sieksianti, kad sprendimai būtų priimami greičiau, o sankcijos apimtų sritis, kurios ribotų Rusijos gebėjimą tęsti karinę kampaniją ir technologinį apsirūpinimą.

    „Visiškai solidarizuojamės su Rumunija ir jos žmonėmis“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    NATO savo ruožtu pasmerkė Rusijos „neatsargumą“ ir pabrėžė ketinanti stiprinti gynybą nuo įvairių grėsmių, įskaitant dronus. Pastaraisiais metais dronai tapo vienu svarbiausių modernių konfliktų elementų, todėl Aljanso šalys vis dažniau investuoja į oro erdvės stebėjimą, elektroninę kovą ir priešlėktuvinius sprendimus, pritaikytus mažiems taikiniams.

    Kodėl šis įvykis svarbus regiono saugumui

    Rumunija yra strategiškai svarbi valstybė NATO rytiniame flange, turinti prieigą prie Juodosios jūros ir besiribojanti su Ukraina. Dėl to bet kokie incidentai, susiję su sprogmenis gabenusiais dronais ar raketomis, kelia ne tik nacionalinio, bet ir kolektyvinio saugumo klausimą.

    Diplomatiniai sprendimai, sankcijų svarstymai ir NATO gynybos stiprinimo planai rodo, kad po tokių įvykių didėja spaudimas ieškoti ne vien politinių pareiškimų, bet ir praktinių priemonių. Tarp jų gali būti papildomos oro gynybos priemonės pasienio regionuose, intensyvesnis žvalgybinės informacijos apsikeitimas ir griežtesnė kontrolė, kaip konfliktas gali persikelti už Ukrainos ribų.

    Rumunijos ministrė taip pat nurodė kalbėjusi su ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas apie sankcijų proceso spartinimą. Bukareštas akcentuoja, kad tokie incidentai turi būti vertinami kaip rizika visai Europos saugumo architektūrai, o partnerių vienybė čia laikoma esmine.

  • Europos Komisijos planas „viena kelionė, vienas bilietas“: ar traukiniai priartės prie skrydžių patogumo?

    Europos Komisijos planas „viena kelionė, vienas bilietas“: ar traukiniai priartės prie skrydžių patogumo?

    Vienas bilietas visai kelionei

    Europos Komisija siūlo vadinamąją „viena kelionė, vienas bilietas“ sistemą, kuri turėtų supaprastinti tarpvalstybines keliones traukiniais. Idėja paprasta: keleivis vienoje vietoje galėtų rasti maršrutą, nusipirkti bilietą ir sumokėti už kelionę, net jei ją vykdo keli skirtingi vežėjai.

    Svarbiausias pažadas keleiviams susijęs su atsakomybe: jei kelionė sudaryta iš kelių atkarpų, keleivių teisės galiotų visam maršrutui. Tai reiškia aiškesnes taisykles dėl persėdimų, vėlavimų ir kompensacijų, kai nesklandumai įvyksta ne vienoje šalyje.

    Kodėl Briuselis skuba?

    Europos Komisija argumentuoja, kad transportas yra viena sudėtingiausių sričių klimato tikslams: būtent čia išmetamųjų teršalų mažėjimas vyksta lėčiau nei kituose sektoriuose. Todėl traukinių patrauklumas laikomas praktine priemone perkelti dalį kelionių nuo trumpų skrydžių prie mažiau taršaus pasirinkimo.

    Nevyriausybinės organizacijos Transport and Environment vertinimu, apie 60 proc. žmonių Europoje atsisako pirkti tarptautinius traukinio bilietus, nes užsakymo procesas pernelyg painus. Komisija šį „trinties“ veiksnį laiko viena didžiausių kliūčių, kurią galima mažinti be didelių infrastruktūros projektų.

    Kur šiandien stringa kelionės traukiniu?

    Problemos dažnai kyla ne dėl bėgių ar riedmenų, o dėl bilietų platinimo ir informacijos apsikeitimo tarp operatorių. Pavyzdžiui, kai kuriems keleiviams sudėtinga įsigyti tiesioginius tarptautinius bilietus vežėjo programėlėje, o kai kurioms kryptims tenka ieškoti aplinkinių sprendimų per kitos šalies pardavimo sistemas.

    Europos Parlamento narė Lena Schilling, dalyvaujanti diskusijose, pabrėžia, kad dalyje maršrutų traukiniu apskritai nėra realios alternatyvos skrydžiui. Jos teigimu, kai nėra tiesioginių jungčių arba bilietus įsigyti per sunku, kalbėti apie laisvą pasirinkimą keleiviui tampa formalu.

    „Mes sakome žmonėms, kad jie visada gali rinktis, bet tiesa tokia, kad dar nesame ten, kur reikia“, – sakė Lena Schilling.

    Operatorių baimė: bilietų platformų dominavimas

    Europos geležinkelių sektoriaus atstovai pripažįsta, kad vieningesnės paieškos ir pirkimo sistemos reikalingos, tačiau įspėja dėl kitos rizikos: privalomas bilietų duomenų atvėrimas trečiosioms šalims gali sukurti naujus tarpininkus, kurie diktuotų sąlygas rinkai.

    Europos geležinkelių ir infrastruktūros įmones vienijančios organizacijos CER generalinis direktorius Alberto Mazzola atkreipia dėmesį, kad duomenų mainų standartai jau juda į priekį. Jo teigimu, vien Vokietijoje tarpvalstybinių bilietų pardavimai augo, o sektorius investuoja į techninius sprendimus, leidžiančius operatoriams keistis informacija.

    „Kai platforma tampa dominuojanti, ji pradeda nustatinėti taisykles, o tai galiausiai gali reikšti didesnes maržas ir brangesnius bilietus“, – sakė Alberto Mazzola.

    Vien bilietų neužteks

    Kita įtampos ašis yra infrastruktūra ir techniniai skirtumai tarp valstybių. Europoje vis dar veikia daug skirtingų signalizacijos sistemų, energetikos sprendimų ir standartų, o naujų traukinių ar maršrutų sertifikavimas tarptautiniam eismui gali užtrukti metus.

    Be to, konkurenciją su pigių skrydžių rinka dažnai lemia kaina. Daugelyje krypčių lėktuvas vis dar pigesnis, ypač jei bilietas perkamas iš anksto, todėl diskusijose vis dažniau keliami klausimai dėl aviacijos apmokestinimo, PVM politikos traukiniams ir naktinių traukinių plėtros.

    Kas laukia toliau?

    „Vienos kelionės, vieno bilieto“ pasiūlymas bus svarstomas Europos Parlamente ir ES Taryboje, kur daugiausia ginčų tikimasi dėl duomenų prieinamumo, atsakomybės už vėlavimus ir trečiųjų šalių platformų vaidmens. Kartu akivaizdu, kad paklausa kelionėms traukiniais auga: populiarūs maršrutai dažnai būna išparduoti, o keliautojai vis aktyviau ieško alternatyvų trumpiems skrydžiams.

    Komisija siekia, kad traukinio bilietą pirkti būtų taip pat paprasta, kaip užsisakyti skrydį, tačiau sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks suderinti keleivių patogumą, sąžiningą konkurenciją ir nacionalinių sistemų realybę.

  • Ispanija ir ES Barselonoje įjungė naują kvantinį kompiuterį: kuo jis svarbus DI ir mokslui

    Ispanija ir ES Barselonoje įjungė naują kvantinį kompiuterį: kuo jis svarbus DI ir mokslui

    Ispanija kartu su Europos Sąjunga Barselonoje pristatė naują kvantinį kompiuterį, kurio vertė siekia apie 9 800 000 eurų. Įrenginys įdiegtas Barselonos superkompiuterių centre ir bus integruotas į „MareNostrum 5“ infrastruktūrą, kur kvantinės ir klasikinės skaičiavimo sistemos dirba greta.

    Centro tikslas – spartinti mokslinius tyrimus ir DI sprendimų kūrimą, kai užduotims reikia itin didelių skaičiavimo išteklių. Tokia hibridinė architektūra leidžia parinkti tinkamiausią skaičiavimo būdą konkrečiai problemai: dalį atlikti klasikiniu superkompiuteriu, dalį – kvantiniu įrenginiu.

    Kuo šis kvantinis kompiuteris kitoks

    Naująją sistemą suprojektavo ir pastatė Barselonoje įsikūrusi bendrovė „Qilimanjaro Quantum Tech“, o finansavimą skyrė Europos Komisija ir Ispanijos Skaitmenizacijos bei dirbtinio intelekto valstybės sekretoriatas. Skirtingai nei anksčiau centre įdiegti kvantiniai įrenginiai, šis modelis yra analoginis kvantinis kompiuteris.

    Klasikiniai kompiuteriai skaičiuoja bitais, kurie vienu metu gali būti tik 0 arba 1. Kvantinis kompiuteris naudoja kubitus, kurie tam tikromis sąlygomis gali apjungti būsenas, todėl atsiranda galimybė kurti naujo tipo algoritmus ir efektyviau spręsti specifines užduotis, kur klasikiniai metodai stringa.

    MareNostrum Ona ir pirmieji rezultatai

    Barselonos centre veikianti kvantinė „MareNostrum 5“ dalis vadinama „MareNostrum Ona“. Visi trys centro kvantiniai kompiuteriai įrengti Torre Girona koplyčioje – toje pačioje erdvėje, kur 2005–2023 metais buvo laikomos ankstesnės „MareNostrum“ superkompiuterio versijos.

    Pirmosios dvi „MareNostrum Ona“ sistemos, pradėjusios veikti 2025 metų vasarį, iki šiol sukaupė apie 4 200 skaičiavimo valandų. Šis laikas buvo paskirstytas 53 tyrimų projektams, atrinktiems per oficialius Ispanijos superkompiuterių tinklo kvietimus.

    Europos tinklas ir technologinė nepriklausomybė

    Naujoji sistema bus prijungta prie Europos kvantinės kompiuterijos tinklo, kurį vysto Europos aukšto našumo kompiuterijos bendroji įmonė. ES strateginis siekis – stiprinti superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos pajėgumus Europoje, kad kritinė mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų kuriama ir valdoma regione.

    Iki šiol ši iniciatyva numato kelis kvantinius kompiuterius skirtingose Europos šalyse, kurie palaipsniui jungiami į bendrą ekosistemą. Tokia kryptis vertinama kaip atsakas į augančią pasaulinę konkurenciją dėl pažangios skaičiavimo infrastruktūros, svarbios nuo farmacijos ir medžiagų mokslo iki logistikos optimizavimo bei DI modelių mokymo.

    „Projektas stiprina Europos technologinės nepriklausomybės idėją didžiųjų JAV technologijų bendrovių akivaizdoje“, – sakė Katalonijos vyriausybės tyrimų ir universitetų ministrė Núria Montserrat.

    Ekspertai pabrėžia, kad kvantinė kompiuterija dar nėra universali klasikinės kompiuterijos pakaitalė, tačiau tam tikrose nišose ji gali duoti reikšmingą pranašumą. Todėl Europos investicijos į tokias sistemas vertinamos kaip bandymas iš anksto pasiruošti proveržiams, kurie gali pakeisti tiek mokslinių tyrimų tempą, tiek DI infrastruktūros planavimą.