CP v2

Tag: Europos Komisija

  • Europos Komisija siūlo 3 metams atidėti metano baudas importuotojams: kas laukia LNG ir kainų?

    Europos Komisija rengia rekomendaciją valstybėms narėms laikinai atidėti sankcijų taikymą energijos importuotojams, kurie nesilaiko ES reikalavimų dėl metano emisijų. Siūloma trejų metų pertrauka būtų taikoma 2027–2029 metais, išskyrus didelio masto sukčiavimo atvejus.

    Toks žingsnis aiškinamas rizika, kad griežtas ir skubus baudų taikymas gali sutrikdyti dujų tiekimą į Europą. Didžiausia įtampa kyla dėl SGD, nes dalis pagrindinių tiekėjų yra perspėję, kad pernelyg sudėtingi ar sunkiai įgyvendinami reikalavimai gali paskatinti krovinius nukreipti į kitas rinkas.

    Kas keičiasi nuo 2027 metų

    Pagal jau priimtą ES reguliavimą nuo 2027 metų importuojami iškastiniai degalai turės atitikti metano išmetimų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir nepriklausomos patikros reikalavimus. Tikslas paprastas: sumažinti metano nuotėkius, kurie energetikos grandinėje neretai susidaro gavybos, transportavimo ir suskystinimo etapuose.

    Numatyta, kad iki 2030 metų už importą, viršijantį nustatytus metano intensyvumo slenksčius, galėtų būti taikomos sankcijos, o maksimali bauda siektų iki 20 proc. metinių pajamų. Būtent ši dalis kelia daugiausia diskusijų, nes verslui tai būtų reikšminga finansinė rizika net ir tais atvejais, kai duomenų surinkimas ar patikra stringa ne dėl importuotojo kaltės.

    Rizikos: tiekimas, kainos ir patikros „butelio kaklelis“

    Diskusijos vyksta tuo metu, kai Europa siekia mažinti energijos kainų spaudimą ir kartu toliau atsiriboti nuo rusiškų išteklių. Dujų rinka išlieka jautri net ir nedideliems tiekimo svyravimams, o bet kokie signalai apie galimus SGD srautų pokyčius paprastai greitai atsispindi kainodaroje.

    Ekspertai taip pat pabrėžia praktinę problemą: metano reikalavimų įgyvendinimas priklauso nuo patikimų verifikavimo protokolų ir pakankamo skaičiaus pripažintų tikrintojų. Jei patikros infrastruktūra nespėja vystytis, importuotojai gali atsidurti situacijoje, kai formaliai privalo atitikti reikalavimus, tačiau objektyviai neturi galimybių laiku gauti patvirtinimų.

    Europos Komisijos planuojamas atidėjimas būtų kompromisas, leidžiantis išlaikyti metano mažinimo kryptį, bet laimėti laiko rinkai ir reguliuotojams susiderinti dėl aiškesnių taisyklių bei patikros pajėgumų. Vis dėlto diskusijos dėl išimčių, atsakomybės ribų ir realaus įgyvendinimo tempo, tikėtina, tęsis ir priėmus rekomendaciją.

  • Europos Parlamentas siunčia signalą Kinijai: net menki ribojimai gali sukrėsti Pekiną

    Europos Parlamentas siunčia signalą Kinijai: net menki ribojimai gali sukrėsti Pekiną

    Europos Parlamento narys Enginas Eroglu, vadovaujantis EP delegacijai ryšiams su Kinija, teigia, kad Pekino ekonominis modelis turi rimtų spragų. Jo vertinimu, net nedidelis Kinijos prekių patekimo į ES rinką ribojimas galėtų smarkiai paveikti eksportu grindžiamą šalies augimą.

    Politikas pabrėžė, kad ES, turinti apie 450 mln. vartotojų rinką, turi realų svertą derybose su Pekinu. Pasak jo, Kinijos vidaus vartojimas stringa, todėl eksportas į Europą išlieka kritiškai svarbus daugeliui sektorių.

    „Jeigu Europa nors kiek apribotų patekimą į savo rinką, nukentėtų Kinijos įmonės, ypač kai vidaus vartojimas stagnuoja“, – sakė Enginas Eroglu.

    Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Briuselio ir Pekino auga, o Europos Komisija signalizuoja, kad vien dialogo gali nepakakti. ES pusė yra numačiusi terminą iki spalio, per kurį tikimasi apčiuopiamų rezultatų siekiant mažinti prekybos disbalansą.

    Europos Komisija yra pranešusi apie ketinimą iki nustatyto termino taikyti vienašales prekybos gynybos priemones, jei importo srautas ir toliau spaustų Europos gamintojus. Praktikoje tai gali reikšti tarifus, kvotas ar papildomas antidempingo priemones konkretiems produktams ir sektoriams.

    Kas keičiasi ES prekybos politikoje

    ES prekybos gynybos priemonės dažniausiai remiasi antidempingo ir antisubsidijų tyrimais, kai nustatoma, kad importas daro žalą vietos pramonei. Pastaruoju metu Briuselis vis dažniau kalba ir apie platesnę riziką: perteklinę gamybą, valstybės subsidijas bei nelygias konkurencijos sąlygas.

    Kontekstas susijęs ir su tuo, kad po JAV 2025 metais įvestų griežtesnių tarifų dalis Kinijos pramonės pertekliaus persiorientavo į Europą. Dėl to didėja spaudimas tokioms šakoms kaip plieno gamyba, automobilių pramonė ir chemijos sektorius.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į Kinijos įmonių struktūrines problemas, įskaitant valstybės remiamas neefektyvias bendroves. OECD yra konstatavusi, kad Kinijos įmonės gauna kelis kartus daugiau subsidijų nei įmonės daugelyje OECD šalių, o tai iškraipo tarptautinę konkurenciją.

    Kodėl Pekinui tai jautru

    Enginas Eroglu akcentuoja socialinės įtampos riziką, jei dėl ribojimų įmonės būtų priverstos mažinti gamybą ir atleisti darbuotojus. Jo teigimu, tai galėtų tapti politiniu išbandymu Kinijos valdžiai, ypač turint omenyje jaunimo nedarbo problemą.

    „Jau dabar matome didelį jaunimo nedarbą, o Kinijos pasitikėjimas savimi ne visada atspindi realią situaciją“, – sakė Enginas Eroglu.

    Lygiagrečiai ES griežtina ir priežiūrą dėl galimai nesąžiningų praktikų, o skundų dėl importo daromos žalos skaičius auga. Pastaruoju metu ES institucijos ėmėsi tyrimų ir žemės ūkio segmente, kas rodo, kad dėmesys nebėra sutelktas tik į tradiciškai jautrius pramonės sektorius.

    Tuo pat metu Briuselis pabrėžia, kad tikslas nėra plataus masto prekybos karas, o taisyklėmis grindžiama prekyba ir konkurencijos sąlygų suvienodinimas. Vis dėlto, jeigu sprendimai nebus rasti iki spalio, didesni ribojimai Kinijos eksportui į ES tampa vis realesniu scenarijumi.

  • Europos Komisija brėžia bankų reformą: kas praras kontrolę ir kaip tai atrakins milijardus?

    Europos Komisija brėžia bankų reformą: kas praras kontrolę ir kaip tai atrakins milijardus?

    Europos Komisija paskelbė naujas kryptis, kuriomis siekia mažinti Europos bankų sektoriaus susiskaldymą pagal nacionalines ribas. Briuselis teigia, kad labiau integruota bankininkystė ir kapitalo rinkos galėtų padidinti konkurenciją ir atlaisvinti papildomą finansavimą verslui bei gyventojams.

    Komisijos vertinimu, nepaisant Bankų sąjungos pažangos, praktikoje bankams vis dar brangu ir sudėtinga veikti kelių šalių mastu. Skirtingai taikomos taisyklės, priežiūros procedūros ir vietiniai reikalavimai reiškia, kad kapitalas bei likvidumas dažnai lieka įšaldyti atskirose valstybėse.

    Nacionalinėms institucijoms – mažiau svertų

    Vienas jautriausių siūlymų elementų – mažinti nacionalinę diskreciją, kai bankų taisyklės vis labiau harmonizuojamos ES lygiu. Tai reikštų mažiau galimybių atskiroms šalims riboti ar papildomomis sąlygomis apraizgyti tarpvalstybinius susijungimus ir įsigijimus.

    Komisija taip pat kelia klausimą dėl labiau suderintos indėlių apsaugos ir bankų nemokumo procedūrų. Argumentas paprastas: vieninga rinka sunkiai veikia, jei valstybės tuos pačius reikalavimus aiškina ir įgyvendina skirtingai.

    Kaip planuojama atlaisvinti kapitalą?

    Šiuo metu tarpvalstybinės bankų grupės dažnai turi atitikti kapitalo ir likvidumo reikalavimus ir patronuojančios įmonės, ir dukterinių bankų lygmeniu. Komisija mano, kad tai sukuria dubliavimą ir riboja galimybes lanksčiai perkelti išteklius ten, kur jų labiausiai reikia.

    Siūloma suteikti daugiau galios už patronuojančius bankus atsakingoms priežiūros institucijoms, kad jos galėtų vertinti rizikas ir atsparumą visos grupės mastu. Didžiosioms grupėms, veikiančioms euro zonoje, reikšmingą vaidmenį išlaikytų Europos Centrinis Bankas, dirbdamas kartu su nacionaliniais prižiūrėtojais.

    Komisija pabrėžia, kad integracija turi būti lydima saugiklių, kad būtų apsaugoti indėlininkai ir kreditoriai, o finansinis stabilumas nebūtų pažeistas. Kitaip tariant, siekis supaprastinti sistemą neturėtų virsti rizikų ignoravimu.

    Investicijų poreikis – milžiniškas

    Briuselis skaičiuoja, kad ES ekonomikai kasmet reikia apie 1 200 000 000 000 eurų papildomų investicijų, įskaitant švarias technologijas, gynybą ir dirbtinį intelektą. Komisijos teigimu, jei kliūtys kapitalo judėjimui būtų sumažintos, bankai ir rinkos galėtų prisidėti prie šio finansavimo efektyviau.

    Kartu numatoma skatinti bankus labiau diversifikuoti valstybės skolos vertybinių popierių portfelius, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo vienos valstybės skolos netaptų sistemine rizika. Tai ypač aktualu krizės metu, kai rinkų svyravimai gali greitai persiduoti bankų balansams.

    „Priemonės, kurios mažina prudencines kliūtis integracijai, turi būti lydimos tinkamų saugiklių, užtikrinančių finansinį stabilumą visoje ES“, – teigiama Komisijos pristatytame vertinime.

    Atskiru bloku Komisija akcentuoja ir reguliavimo taikymo skirtumus, susijusius su pinigų plovimo prevencija bei vartotojų apsauga. Skirtingi nacionaliniai reikalavimai bankams dažnai reiškia atskiras informacines sistemas ir procesus, o tai didina kaštus ir lėtina vieningų paslaugų plėtrą.

    Planuojama siekti didesnio suderinimo, įskaitant bendrų pinigų plovimo prevencijos taisyklių taikymo stiprinimą nuo 2027 metų liepos mėnesio. Komisija taip pat žada vertinti, ar vartotojų apsaugos reikalavimai kai kuriais atvejais nepagrįstai fragmentuoja rinką, ir kaip reglamentavimas gali padėti skaitmeninei bankininkystei, kartu išlaikant kibernetinį saugumą.

    Komisijos dokumentas iš esmės padeda politinį pagrindą teisėkūros paketui, kurį ji ketina pristatyti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Iki tol diskusijose svarbiausia ašimi turėtų tapti balansas tarp didesnės integracijos ir valstybių narių noro išlaikyti kontrolę jautriausiose finansų sistemos vietose.

  • ES apyvartinių taršos leidimų prekyba (ETS) vėl peržiūrima: kokių sprendimų laukia pramonė?

    Europos Komisija artimiausiu metu planuoja pristatyti siūlymus, kaip koreguoti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ETS. Ši schema nuo 2005 metų yra vienas svarbiausių Europos klimato politikos instrumentų, tačiau dėl kainų svyravimų ir konkurencingumo klausimų ji vėl atsidūrė politinių derybų centre.

    ETS apima energetikos ir pramonės sektorius, taip pat aviaciją ir jūrų transportą, o iš viso – daugiau kaip 12 000 įrenginių visoje Europos Sąjungoje. Europos Komisijos vertinimu, per ETS reguliuojama iki 45 proc. visų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, todėl net nedideli taisyklių pakeitimai turi plačias pasekmes ekonomikai ir kainoms.

    Kaip veikia ETS?

    ETS pagrindas yra cap-and-trade principas: ES nustato bendrą emisijų limitą, kuris kasmet mažėja, o įmonės privalo turėti leidimus, atitinkančius jų faktines emisijas. Vienas leidimas reiškia vieną toną anglies dioksido, o trūkstamus leidimus tenka pirkti aukcionuose arba antrinėje rinkoje.

    Limitas mažinamas pagal iš anksto nustatytą linijinį mažinimo koeficientą, kuris 2024–2027 metais siekia 4,3 proc., o 2028 metais turėtų didėti iki 4,4 proc. Dabartinė trajektorija reiškia, kad leidimų kiekis ilgainiui artėtų prie nulio apie 2039 metus, o tempą dar pagreitina vienkartiniai leidimų kiekio sumažinimai.

    Dalis leidimų į aukcionus patenka, o dalis tam tikriems pramonės sektoriams skiriama nemokamai, siekiant mažinti išmetimų nutekėjimo riziką, kai gamyba iškeliama už ES ribų. Pajamos iš aukcionų daugiausia keliauja į valstybių biudžetus ir turi būti nukreipiamos klimato ir energetikos tikslams, dalis lėšų per specialius fondus skiriama transformacijai mažesnes pajamas turinčiose šalyse.

    Kodėl vėl kalbama apie pakeitimus?

    Valstybių požiūriai į ETS išsiskiria, nes jų energetikos ir pramonės struktūra skirtinga, o dekarbonizacijos tempai nevienodi. Šalys, kurių elektra gaminama beveik be iškastinio kuro, sistemos kainos spaudimą jaučia kitaip nei tos, kuriose didelė dalis energijos ir pramonės vis dar remiasi anglimi ar dujomis.

    Diskusijas sustiprino ir klausimas, kiek ETS taisyklės turėtų prisidėti prie Europos pramonės konkurencingumo JAV ir Kinijos atžvilgiu. Pramonė siekia didesnio kainų stabilumo ir aiškesnių perspektyvų, nes dideli leidimų kainų šuoliai apsunkina investicijų planavimą, ypač energijai imliose šakose.

    Vienas iš svarbiausių rinkos stabilumo mechanizmų yra Rinkos stabilumo rezervas, kuris reguliuoja leidimų pasiūlą pagal bendrą leidimų perteklių rinkoje. Kai perteklius viršija 833 000 000 leidimų, dalis jų išimama iš rinkos, o kai perteklius nukrenta žemiau 400 000 000, rezervas gali grąžinti leidimų, kad būtų išvengta pasiūlos šoko.

    Nemokami leidimai, CBAM ir politinė įtampa

    Nemokami leidimai daugiausia skiriami energijai imlioms pramonės šakoms, tokioms kaip plieno, cemento, trąšų ar chemijos gamyba, o elektros gamybos sektorius apskritai nemokamų leidimų negauna. Nemokamų leidimų dydį lemia efektyviausių įrenginių rodikliai, todėl didesnes emisijas turintys fabrikai vis dažniau priversti dalį leidimų pirkti.

    Situaciją keičia ir anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje CBAM, kuriuo importui iš trečiųjų šalių palaipsniui taikoma CO2 kaina. Dėl to numatyta, kad pramonės sektoriuose, kuriems taikomas CBAM, nemokami ETS leidimai turėtų mažėti nuo 2026 metų, o 2034 metais būti visiškai panaikinti.

    Tarp svarstomų krypčių – didesnis lankstumas rinkos stabilumo rezervo taisyklėse ir etaloninių rodiklių koregavimas, kad nemokamų leidimų mažėjimas neprasidėtų per staigiai. Kita jautri tema yra siūlymai dalį ETS pajamų labiau centralizuoti ir nukreipti į ES biudžetą, kas daliai valstybių kelia pasipriešinimą.

    „Sistema, kuri pasiteisino mažinant CO2 emisijas, turi tapti besiformuojančios ES pramonės politikos dalimi“, – teigiama valstybių pozicijose dėl ETS ateities.

    Sprendimai, kuriuos pristatys Europos Komisija, dar nebus galutiniai: toliau vyks derybos Europos Parlamente ir Taryboje, todėl galutinis kompromisas gali užtrukti. Tačiau jau dabar aišku, kad ETS korekcijos taps vienu svarbiausių klausimų, lemiančių ir pramonės konkurencingumą, ir energijos kainų dinamiką artimiausiais metais.

  • Kubilius apie ES karinį mobilumą: 27 taisyklės stabdo, europarlamentarai siūlo terminą 2028

    Kubilius apie ES karinį mobilumą: 27 taisyklės stabdo, europarlamentarai siūlo terminą 2028

    Europos Komisijos gynybos komisaras Andrius Kubilius sako, kad ES karinio mobilumo reforma yra būtina, jei Europa nori realiai pasirengti krizių scenarijams ir greitam sąjungininkų pastiprinimui. Ketvirtadienį Europos Parlamente pradedamos derybos su Taryba ir Komisija dėl vadinamojo karinio mobilumo paketo, tačiau dalis europarlamentarų jau spaudžia dėl ankstesnio termino.

    Kubiliaus teigimu, viena didžiausių problemų yra skirtingi nacionaliniai režimai: kiekviena iš 27 valstybių turi savas procedūras, leidimus ir taisykles, kurios karo ar įtampos atveju virsta laiko praradimu. Tai reiškia, kad technikos ir karių judėjimas per sienas gali strigti ne dėl logistikos stokos, o dėl biurokratinių kliūčių.

    „Didelė problema ta, kad turime 27 valstybes nares ir jos turi 27 karinio mobilumo režimus. Pavyzdžiui, perkelti karius iš Ispanijos į Baltijos šalis gali užtrukti apie 45 dienas. Mes tai keičiame labai radikaliai“, – sakė Andrius Kubilius.

    ES karinis mobilumas apibrėžiamas kaip gebėjimas greitai perkelti tankus, kariuomenės vienetus ir kitus karinius krovinius per Europą, kai laikas tampa lemiamu veiksniu. Diskutuojamas paketas yra platesnės ES Readiness 2030 darbotvarkės dalis, kuria siekiama stiprinti atgrasymą, atsparumą ir pasirengimą.

    Europos Komisija siūlo, kad naujos taisyklės ir infrastruktūriniai sprendimai būtų pilnai įgyvendinti iki 2030 metų. Pagrindinis paketo tikslas yra sumažinti administracinę naštą, suderinti procedūras ir atnaujinti infrastruktūrą, kad karinė technika galėtų judėti greičiau ir saugiau.

    Vis dėlto Europos Parlamento pranešėjai dėl šio teisės akto, Lenkijos europarlamentaras Michałas Szczerba ir Latvijos europarlamentaras Roberts Zīle, siekia terminą paankstinti iki 2028 metų. Jų argumentas paprastas: saugumo aplinka blogėja greičiau nei juda reguliavimo ir infrastruktūros projektai, todėl laukti iki 2030 metų būtų per rizikinga.

    „Laikas yra esminis dalykas, ir mes negalime laukti“, – sakė Michałas Szczerba.

    Pranešėjai pabrėžia, kad dalis sprendimų nėra vien tik apie papildomą finansavimą. Ne mažiau svarbu greitis, vienodos taisyklės ir kritinių logistikos „butelio kaklelių“ šalinimas, pavyzdžiui, netinkami tiltai, ribotos geležinkelių atkarpos ar nepakankami logistikos terminalai, kurie stabdo sunkiąją techniką.

    Finansavimo klausimas, nors ir nėra vienintelis, išlieka svarbus infrastruktūros modernizavimo daliai. Diskusijose minimi ES biudžeto instrumentai ir ateinančios daugiametės finansinės programos galimybės, tačiau kartu akcentuojama ir nacionalinių biudžetų atsakomybė, ypač kai kalbama apie kelius, tiltus ir geležinkelius, kurie pirmiausia priklauso valstybių kompetencijai.

    Europos Komisija, konsultuodamasi su NATO, yra identifikavusi kelis pagrindinius karinio mobilumo koridorius, tačiau jų detalės neviešinamos dėl jautrumo. Taip pat kalbama apie šimtus taškinių projektų, kuriuose numatoma sparčiau spręsti konkrečias kliūtis, kad reali nauda būtų juntama dar iki visos reformos pabaigos.

    ES Tarybai derybose šiuo metu atstovauja Airija, pirmininkaujanti ES Tarybai rotacijos tvarka. Airijos užsienio reikalų ir gynybos ministrė Helen McEntee Europos Parlamente pabrėžė, kad karinio mobilumo paketu siekiama supaprastinti transporto reguliavimą ir užtikrinti greitesnę reakciją krizėse, o šį klausimą ji įvardijo kaip vieną iš pirmininkavimo prioritetų.

    Artimiausiose derybose esminis ginčas bus ne tik dėl galutinio termino, bet ir dėl to, kokio masto taisyklių harmonizavimas bus realiai pasiektas, kaip bus suderinti nacionaliniai saugumo reikalavimai ir kaip greitai valstybės imsis infrastruktūros modernizavimo. Nuo šių sprendimų priklausys, ar Europa krizės akivaizdoje galės veikti kaip viena erdvė, o ne kaip 27 atskirų procedūrų labirintas.

  • ES ir JAV muitų drama: Briuselis prašo išimčių už 150 mlrd. eurų – kas pateko į sąrašą?

    ES ir JAV muitų drama: Briuselis prašo išimčių už 150 mlrd. eurų – kas pateko į sąrašą?

    Europos Komisija Jungtinėms Valstijoms pateikė šimtų prekių sąrašą, kurias siekia išimti iš 15 proc. muito tarifų, taikomų pagal 2025 metais pasirašytą vadinamąjį Turnberry prekybos susitarimą. Pasak su procesu susipažinusių šaltinių, tikslas – apsaugoti svarbiausius Europos eksportuotojus ir tiekimo grandines.

    ES prekybos pareigūnas Matthias Jørgensen Europos Parlamento nariams nurodė, kad prašomos išimtys apimtų apie 150 mlrd. eurų vertės ES eksporto į JAV. Jo teigimu, į sąrašą pateko prekės, kurios yra ekonomiškai reikšmingos Europai arba kurių pasiūla JAV vidaus rinkoje yra ribota.

    Dokumente minimi maisto produktai ir gėrimai, taip pat pramonės gaminiai: nuo sūrių, alyvuogių aliejaus, vyno, stipriųjų gėrimų ir alaus iki makaronų. Taip pat įtraukti medicinos prietaisai, elektros įranga ir įvairios mašinos, kurios sudaro didelę dalį ES eksporto į JAV.

    Kas numatyta Turnberry susitarime

    2025 metais Škotijoje pasiektas susitarimas tarp Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir JAV prezidento Donaldo Trumpo turėjo sustabdyti plataus masto muitų karą. Pagal jį Europa sutiko su 15 proc. JAV tarifais ES prekėms, o ES savo ruožtu atsisakė muitų JAV pramoninėms prekėms.

    Vėliau bendrame Briuselio ir Vašingtono pareiškime buvo numatyta galimybė svarstyti mažesnius tarifus toms prekėms, kurios svarbios abiejų pusių ekonomikai ir vertės grandinėms. Buvo akcentuojama, kad iki 2025 metų vidutinis tarifų lygis siekė apie 3,3 proc., todėl verslas ES siekia sugrįžti bent prie panašios naštos.

    Derybos dėl išimčių ilgą laiką strigo, nes JAV nenorėjo jų atverti, kol ES nesumažins tarifų amerikietiškoms prekėms. Po to, kai ES teisėkūros procesas buvo užbaigtas ir nuo liepos 1 dienos muitai JAV pramonės prekėms panaikinti, Europos Komisija tikisi pagreitinti diskusijas dėl atleidimų.

    Vynas ir metalai – didžiausi įtampos taškai

    ES šalys jau nuo 2025 metų spaudė Europos Komisiją, kad ši išsiderėtų palankesnes sąlygas jų pagrindiniams eksportams į JAV. Ypač aktyviai dėl vyno tarifų švelninimo siekia Prancūzija, Italija ir Ispanija, nes JAV rinka išlieka viena svarbiausių Europos gėrimų eksportuotojams.

    Kitas sudėtingas klausimas – plienas ir aliuminis, kuriems JAV toliau taiko 50 proc. tarifus. Matthias Jørgensen perspėjo, kad derybos dėl šių produktų gali būti itin sunkios, nes Vašingtonas argumentuoja nacionaliniu saugumu ir siekiu saugoti JAV gamybą.

    Europos Komisija taip pat pripažįsta, kad net ir pasiekus Turnberry susitarimą prekybos santykiai išlieka nepastovūs. Riziką didina JAV politiniai signalai dėl galimų atsakomųjų priemonių, jei Europos valstybės imtųsi skaitmeninių mokesčių, kurie paliestų JAV didžiąsias technologijų bendroves.

    Artimiausiu metu Briuseliui svarbiausia įrodyti, kad išimtys iš 15 proc. tarifų yra abipusiai naudingos: mažintų kainų spaudimą vartotojams, apsaugotų tiekimo grandines ir sumažintų naujo tarifų konflikto tikimybę. Tačiau sprendimus lems politinė valia Vašingtone ir tai, kiek ES sugebės pagrįsti, jog daliai prekių griežti tarifai kenkia ir JAV rinkai.

  • Europos įmonių skolų reitingas šokiruoja: lyderė lenkia BVP 2,5 karto – kodėl taip yra?

    Europos įmonių skolų reitingas šokiruoja: lyderė lenkia BVP 2,5 karto – kodėl taip yra?

    Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad įmonių skola Europos Sąjungoje labai skiriasi, o didžiausi skaičiai fiksuojami ne ten, kur dažniausiai tikimasi. Skaičiuojama ne valdžios, o ne finansų įmonių skola, lyginama su šalies bendruoju vidaus produktu.

    2025 metų pabaigoje ES įmonių skola siekė 70,1 proc. BVP, o euro zonoje buvo kiek didesnė – 71,6 proc. Abu rodikliai priartėjo prie žemiausių lygių per beveik du dešimtmečius, nes nominalus ekonomikos augimas daug kur aplenkė skolinimosi tempą.

    Ką tiksliai skaičiuoja Eurostatas

    Rodiklis apima ne finansų įmonių skolas bankams ir skolos vertybinius popierius, pavyzdžiui, įmonių obligacijas. Bankų, draudikų ir kitų finansų institucijų įsipareigojimai į šią statistiką neįtraukiami.

    Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, išmetamos paskolos tarp tos pačios šalies įmonių. Tačiau tarpvalstybinis skolinimas tos pačios tarptautinės grupės viduje lieka statistikoje, ir tai ypač stipriai didina rodiklius finansų centruose.

    Kodėl svarbi 85 proc. riba

    Europos Komisija 85 proc. BVP ribą naudoja kaip orientyrą Makroekonominių disbalansų procedūroje. Šis „įspėjimo slenkstis“ atsirado po pasaulinės finansų krizės ir euro zonos skolų krizės, kai išryškėjo privataus sektoriaus per didelio įsiskolinimo rizikos.

    Ribos peržengimas automatiškai nereiškia artėjančios krizės ar sankcijų. Dažniau tai signalas Komisijai įvertinti, ar aukšti skaičiai kyla iš realių pažeidžiamumų, ar iš struktūrinių ir statistinių ypatumų.

    Kas ES viršija įspėjimo slenkstį

    Eurostato skaičiavimais, septyniose ES valstybėse įmonių skola viršija 85 proc. BVP. Tarp jų yra Belgija (90,6 proc.) ir Prancūzija (91,6 proc.), taip pat Nyderlandai (106,3 proc.), Kipras (107,3 proc.), Švedija (108,6 proc.) ir Danija (115,4 proc.).

    Aiški išimtis – Liuksemburgas, kur įmonių skola siekia 251,1 proc. BVP. Tai daugiau nei du su puse karto viršija šalies metinę ekonomikos apimtį ir yra didžiausias rodiklis visoje ES.

    Kodėl viršuje – maži finansų centrai

    Keturi iš penkių aukščiausių rodiklių tenka palyginti mažoms ekonomikoms, kurios veikia kaip tarptautiniai finansų ir holdingų centrai: Liuksemburgui, Nyderlandams, Kiprui ir Belgijai. Tokiose šalyse registruojamos tūkstančiai specialios paskirties ar grupės finansavimo įmonių, kurios realios veiklos vietos ekonomikoje turi mažai, bet jų skola statistikoje priskiriama ne finansų įmonėms.

    Dėl to skaičiai dažnai labiau atspindi, kur tarptautinės korporacijos susidėlioja vidinį finansavimą ir investicijų srautus, o ne tai, kiek realiai skolinasi vietos gamyba, prekyba ar paslaugos. Ne veltui kai kurių šalių centriniai bankai skelbia alternatyvius vertinimus, bandydami atskirti vidaus įmonių įsiskolinimą nuo tarptautinių finansavimo struktūrų.

    Kur skola laikoma tikra rizika

    Ne visur aukštas rodiklis yra statistinis efektas. Prancūzija šiame kontekste dažnai minima kaip didelė ekonomika, kur aukštesnė įmonių skola labiau siejama su realiais makrofinansiniais iššūkiais, o ne vien su tarptautinių grupių apskaita.

    Švedijoje didelė skolos dalis koncentruota komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje, kuris ypač išaugo itin žemų palūkanų laikotarpiu. Po 2022 metų palūkanų šuolio būtent šis segmentas daugelyje Europos šalių tapo jautresnis refinansavimo rizikai ir finansavimo kainai.

    Įdomiausia – reitingo apačioje

    Priešingą vaizdą rodo Italija ir Graikija: nors jų viešoji skola ES yra viena didžiausių, įmonių įsiskolinimas išlieka palyginti mažas. 2025 metų pabaigoje Graikijos įmonių skola siekė 58,6 proc. BVP, o Italijos – 55,1 proc., abiem atvejais žemiau ES vidurkio.

    Tai pabrėžia pagrindinę šių duomenų žinutę: įmonių skolos reitingas ne visada sutampa su viešųjų finansų problemomis. Dažnai jis pasakoja apie skirtingus ekonomikos modelius, kapitalo rinkų gylį ir tai, kokį vaidmenį valstybė atlieka kaip tarptautinių įmonių finansavimo platforma.

    Žvelgiant į bendrą vaizdą, Europos įmonių skolos statistika yra ir perspėjimo indikatorius, ir veidrodis, rodantis finansų globalizaciją. Norint suprasti realias rizikas, vien „proc. nuo BVP“ neužtenka – būtina įvertinti, kas tiksliai skolinosi, kam ir kokiu tikslu.

  • ES siūlo griežtesnį nepilnamečių saugumą internete: amžiaus riba nuo 13 ir naujos pareigos platformoms

    ES siūlo griežtesnį nepilnamečių saugumą internete: amžiaus riba nuo 13 ir naujos pareigos platformoms

    Europos Sąjungoje bręsta naujas požiūris į vaikų apsaugą internete: ekspertų parengtoje kryptyje socialiniams tinklams ir kitoms skaitmeninėms paslaugoms numatomi griežtesni reikalavimai. Pagrindinė žinutė paprasta: atsakomybė už nepilnamečių saugumą turi labiau tekti pačioms platformoms, o ne vien tėvams ar mokykloms.

    Dokumente kaip bendras atspirties taškas įvardijama 13 metų amžiaus riba socialinėms platformoms, tačiau kartu pabrėžiama, kad vien „kietas“ draudimas nėra universali išeitis. Siūlomas laipsniškas nepilnamečių įvedimas į skaitmeninį pasaulį, priklausomai nuo amžiaus ir priežiūros.

    Ką keistų 13 metų riba?

    13 metų slenkstis pristatomas ne kaip vienintelis sprendimas, o kaip minimali bendroji bazė visoje ES, kuri galėtų būti taikoma kartu su papildomomis apsaugomis. Kartu paliekama galimybė valstybėms narėms pasirinkti aukštesnę ribą, jei tai atitinka jų nacionalinį kontekstą ir politinius sprendimus.

    Ekspertai akcentuoja, kad vaikams iki 13 metų turėtų būti taikoma labiau ribota prieiga, o svarbiausia sąlyga būtų priežiūra ir aiškūs laiko apribojimai. Tokiu būdu siekiama ne tik „uždrausti“, bet ir mažinti rizikas, kurios kyla dėl dizaino sprendimų, skatinančių ilgą naudojimąsi.

    Atsakomybę siūloma perkelti platformoms

    Viena ryškiausių krypčių yra siūlymas perkelti įrodinėjimo naštą technologijų bendrovėms: prieš suteikdamos prieigą nepilnamečiams, jos turėtų pagrįsti, kad yra įdiegusios veikiančias saugumo priemones. Tai reikštų ne simbolinius nustatymus, o realiai veikiančius mechanizmus, mažinančius žalingą turinį ir probleminį naudojimą.

    Ši logika remiasi vartotojų saugos principu, taikomu fizinių produktų rinkoje: jei gaminys gali kelti riziką, už ją pirmiausia atsako kūrėjas. Skaitmeninėje erdvėje tai galėtų virsti aiškesnėmis pareigomis dėl amžiaus užtikrinimo, turinio rekomendacijų skaidrumo ir rizikos mažinimo priemonių.

    „Kas kuria produktą, tas turi užtikrinti jo saugumą. Iš vaikų nesitikime, kad jie patys susikurs saugos diržus, todėl tokia pati logika turi galioti ir didžiosioms technologijų platformoms“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Dėmesys ne tik socialiniams tinklams

    Ekspertų išvados apima ne vien klasikinius socialinius tinklus. Įvardijama platesnė „social media+“ kategorija, apimanti ir kitas skaitmenines paslaugas bei funkcijas, kurios gali daryti panašų poveikį vaikų elgsenai ir emocinei būsenai.

    Ypač išskiriami sprendimai, skirti maksimaliai ilginti laiką ekrane: begalinis slinkimas, algoritminės rekomendacijos ir kitos dėmesį „užrakinančios“ funkcijos. Siūloma reguliuoti ne tik prieigą prie pačių platformų, bet ir prieigą prie tam tikrų funkcijų, kurios labiausiai skatina priklausomą naudojimą.

    „Mes siūlome riboti ne konkrečių platformų pavadinimus, o tam tikrų funkcijų naudojimą, nes būtent jos dažniausiai ir sukuria didžiausią riziką nepilnamečiams“, – teigė vienas iš ekspertų.

    Dokumente taip pat pabrėžiama, kad pokyčiai neįvyks per naktį: net ir įvedus amžiaus ribas, reikės laiko, kol susiformuos naujos praktikos šeimose, mokyklose ir pačiose platformose. Dėl to greitos priemonės siejamos su ilgalaikiu tikslu, kad internetas būtų saugesnis visiems, o ne tik iš dalies apribotas jauniausiems.

    ES diskusija vyksta tuo metu, kai dalis valstybių narių jau svarsto ar įgyvendina griežtesnius nacionalinius sprendimus, numatydamos 15 ar 16 metų ribas. Siūloma bendroji 13 metų bazė galėtų tapti kompromisu, bet kartu palikti erdvės šalims taikyti griežtesnę politiką.

  • Europos Komisija švelnina baterijų taisykles išmaniesiems akiniams: daugiau galimybių „Meta“ Europoje

    Europos Komisija švelnina baterijų taisykles išmaniesiems akiniams: daugiau galimybių „Meta“ Europoje

    Europos Komisija pateikė siūlymą, kuriuo tam tikriems sujungtiems įrenginiams, tarp jų išmaniesiems akiniams ir išmaniesiems laikrodžiams, būtų taikoma išimtis iš ES baterijų reglamento reikalavimo turėti lengvai išimamas ir pakeičiamas baterijas. Šis žingsnis gali paspartinti tokių produktų patekimą į Europos rinką.

    Pakeitimas ypač aktualus išmaniesiems akiniams, kurių integruotų baterijų dėl konstrukcijos dažnai neįmanoma greitai ir paprastai išimti vartotojui. Pastaraisiais mėnesiais būtent šis reikalavimas tapo viena rimčiausių praktinių kliūčių naujausiems modeliams greičiau plėstis ES.

    Kam būtų taikoma išimtis?

    Komisija nurodo, kad siūlomas patikslinimas apimtų sujungtus produktus, kurių atidarymas gali kelti saugos riziką, o baterijos pasiekiamumą riboja techninės aplinkybės. Tarp paminėtų kategorijų yra išmanieji akiniai, išmanieji laikrodžiai, aktyvumo sekikliai ir kai kurie elektriniai žaislai.

    Komisijos pozicija grindžiama argumentu, kad sprendimas nėra orientuotas į vieną konkretų gaminį ar vieną bendrovę. Akcentuojama, kad tikslas yra suderinti vartotojų saugą, realias inžinerines ribas ir bendrą reglamento logiką, kai baterijos išėmimas praktiškai nėra įgyvendinamas be papildomų rizikų.

    Politinis fonas ir rinka

    Sprendimas priimamas jautriame kontekste, nes išmanieji akiniai jau kurį laiką yra Europos reguliuotojų ir politikų dėmesio centre dėl privatumo bei galimo slapto filmavimo rizikų. Tačiau kartu ES baterijų reikalavimai tapo ir prekybine problema, galinčia paveikti visos kategorijos produktų prieinamumą Europoje.

    JAV atstovai anksčiau viešai kritikavo taisykles kaip pernelyg plačias ir ribojančias inovacijas, teigdami, kad jos gali užkirsti kelią produktams, kuriamiems bendradarbiaujant JAV ir Europos partneriams. Komisija, savo ruožtu, pabrėžia, kad sprendimas rėmėsi konsultacijomis su vartotojų organizacijomis, pramonės atstovais ir valstybėmis narėmis.

    Ką tai reiškia „Meta“ ir konkurentams?

    Išimtis vertinama kaip palanki naujiena „Meta“, kuri yra viena aktyviausiai į išmaniųjų akinių kategoriją investuojančių bendrovių. Pastaraisiais metais rinka sparčiai auga, o gamintojai šiuos įrenginius vis dažniau pristato kaip ateities platformą, kurioje derinamos kameros, garso funkcijos ir DI galimybės.

    Nauda gali būti platesnė nei vienam prekės ženklui: išmaniųjų akinių projektus viešai vysto ir kitos technologijų bendrovės, o aiškesnės taisyklės dėl baterijų konstrukcijos gali sumažinti riziką planuojant Europos pristatymus. Tai ypač svarbu kategorijai, kurioje kompaktiškumas ir svoris dažnai lemia, ar produktas taps masiniu.

    Vis dėlto baterijų klausimo sušvelninimas neišsprendžia kitų iššūkių. Europos vartotojų teisių gynėjai perspėja, kad išimtys neturėtų tapti precedentu silpninti apsaugas, o išmanieji akiniai turi būti vertinami ir per privatumo, saugumo bei vartotojo pasirinkimo prizmę.

    Procedūriškai Europos Parlamentas ir ES valstybės narės turės ribotą laiką pareikšti prieštaravimus deleguotajam aktui. Jei prieštaravimų nebus, sprendimas bus paskelbtas ir įsigalios po nustatyto termino, atverdamas kelią greitesniems produktų pakeitimams rinkoje.

  • Europos Komisija leido Vokietijai skirti 660 mln eurų puslaidininkiams: kas bus gaminama

    Europos Komisija patvirtino Vokietijos planą skirti 660 mln eurų valstybės pagalbos keturiems puslaidininkių sektoriaus projektams skirtingose federacinėse žemėse. Briuselis pabrėžia, kad šios investicijos turėtų sustiprinti tiekimo grandinių saugumą ir sumažinti Europos priklausomybę nuo rizikingų tiekėjų.

    Pagal patvirtintą schemą finansavimas bus skiriamas ne tik iš federalinio biudžeto Berlyne, bet ir iš atskirų žemių lėšų. Europos Komisija vertino, ar parama būtina, proporcinga ir ar neperkreips konkurencijos bendrojoje rinkoje.

    Kam bus skirta parama?

    Didžiausia paketo dalis, 353 mln eurų, numatyta bendrovei „Element 3-5 GmbH“, kuri Baesweiler mieste, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, planuoja statyti gamyklą. Joje būtų gaminami specializuoti silicio karbido pagrindo ruošiniai, reikalingi aukštos įtampos galios elektronikai, įskaitant elektromobilių komponentus.

    Dar 214 mln eurų turėtų atitekti „Vishay“ projektui Itzehoe mieste Šlėzvigo-Holšteino žemėje. Čia planuojama plėsti pažangių galios tranzistorių gamybą, kurie naudojami efektyviam didelių srovių valdymui pramonėje ir energetikos sprendimuose.

    „KLA“ numatyta 74,4 mln eurų parama gamybai Weilburgo mieste Heseno žemėje, kur planuojama diegti pažangios matavimo ir kontrolės įrangos gamybą. Tokia įranga yra kritiškai svarbi puslaidininkių gamybos procesams, nes leidžia tiksliai vertinti sluoksnių storį ir struktūrų formavimo kokybę.

    Mažiausia, 17,9 mln eurų dalis skirta „KETEK“ projektui Miunchene Bavarijoje. Pagal planą ten būtų vystomos itin specializuotų integrinių grandynų ir susijusių komponentų gamybos linijos, orientuotos į aukštos pridėtinės vertės nišas.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Europos Komisijos vertinimu, puslaidininkių ekosistemos stiprinimas Europoje yra būtinas tiek ekonominiam saugumui, tiek pramonės konkurencingumui. Pastaraisiais metais tiekimo sutrikimai ir geopolitinė įtampa parodė, kad didelė priklausomybė nuo kelių regionų kelia rizikų tiek gamintojams, tiek strateginiams sektoriams.

    Šiame kontekste akcentuojama ir žaliavų grandinė: kai kurių kritinių medžiagų perdirbimo pajėgumai pasaulyje yra itin koncentruoti. Dėl to ES siekia ne tik didinti gamybos apimtis, bet ir diversifikuoti tiekimą bei stiprinti vietinį mokslinių tyrimų ir pramonės bendradarbiavimą.

    Europos Komisija nurodo, kad be viešosios paramos dalis planuojamų investicijų galėjo neįvykti Europoje dėl didelių pradinių sąnaudų ir technologinės rizikos. Mainais projektų vykdytojai įsipareigoja bendradarbiauti su vietos mokslo institucijomis ir startuoliais, taip pat numatomi mechanizmai, pagal kuriuos dalis papildomai sugeneruotos naudos gali būti grąžinama valstybei.