Europos Sąjunga nuo liepos 1 dienos įveda naują plieno importo kvotų paskirstymo tvarką prekybos partneriams, siekdama pristabdyti į Bendrijos rinką plūstančius srautus ir apsaugoti vietos gamintojus. Priemonė siejama su augančiu pasauliniu plieno pertekliumi ir baimėmis, kad pigesnis importas gali spausti kainas bei darbo vietas Europos plieno pramonėje.
Pagal anksčiau suderintą politinį sprendimą, į ES be muito galės patekti iki 18,3 mln. tonų plieno per metus, o viršijus šią ribą bus taikomi gerokai griežtesni muitai. Numatoma, kad tarifai už kvotų ribų didės iki 50 proc., taip signalizuojant rinkai, kad papildomi srautai taps ekonomiškai mažiau patrauklūs.
Kas skatina sugriežtinimą?
Sprendimas priimtas augant įtampai su Kinija, iš kurios, ES vertinimu, kyla didelė dalis pasaulinio plieno pertekliaus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad pasaulinė plieno perteklinė gamyba iki 2027 metų gali išaugti iki 721 mln. tonų, o tai didina spaudimą rinkoms ieškoti apsaugos priemonių.
Papildomu veiksniu tapo Jungtinių Valstijų sprendimas praėjusiais metais smarkiai padidinti plieno importo tarifus, dėl ko dalis eksporto srautų, kurie anksčiau keliavo į JAV, galėjo būti nukreipti į Europą. ES pareigūnai tokį efektą apibūdina kaip prekybos nukreipimą, kai užsidarius vienai didelei rinkai, perteklius ieško alternatyvų kitur.
Kam bus taikomos lengvatos?
Su nauja kvotų sistema siejama ir politinė žinutė artimiausiems partneriams: pusė leidžiamo 18,3 mln. tonų metinio kiekio bus paskirstyta šalims, su kuriomis ES yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus. Tarp minimų partnerių yra Jungtinė Karalystė, Šveicarija ir Indija, kurios pastarosiomis savaitėmis aktyviai siekė palankesnių sąlygų.
Dalies valstybių kvotos bus nustatomos pagal realius prekybos srautus 2022–2024 metais, kad paskirstymas būtų kuo artimesnis ankstesniems rinkos įpročiams. Atskirą statusą gauna Ukraina, kuriai numatytas specialus režimas, siekiant išlaikyti jos eksportą į ES karo sąlygomis.
„Suteikiame rinkos dalyviams nuspėjamumą, nustatydami aiškias ir skaidrias kvotų paskirstymo taisykles ir taikydami sąžiningą bei objektyvią metodiką“, – sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius.
Ką tai gali reikšti rinkai?
Praktiškai kvotos ir aukštesni tarifai virš jų gali mažinti staigius importo šuolius, tačiau kartu kelti įtampą su tais tiekėjais, kuriems patekti į ES rinką taps sunkiau. Plieno kainų dinamika priklausys nuo to, ar tiekėjai persiorientuos į kitas rinkas, ar bandys išlaikyti pozicijas Europoje, prisiimdami papildomus kaštus.
Europos Komisija pabrėžia, kad tai nėra vienkartinė priemonė: ES jau taiko apie 80 prekybos gynybos priemonių, įskaitant antidempingo muitus, ir dalis jų nukreiptos į, Bendrijos vertinimu, nesąžiningai pigų importą. Artimiausiais mėnesiais verslui svarbiausia bus aiškumas, kaip kvotos veiks praktikoje, ir ar išimtys partneriams sumažins riziką tiekimo grandinėms.
Leave a Reply