Tag: Europos Sąjunga

  • Krugmanas siūlo Europoje laikinai riboti nuomos kainas: tai smogtų spekuliacijai

    Krugmanas siūlo Europoje laikinai riboti nuomos kainas: tai smogtų spekuliacijai

    Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas teigia, kad Europoje verta svarstyti laikinus nuomos kainų „lubų“ sprendimus, kurie galėtų greitai pristabdyti spekuliaciją būsto rinkoje.

    Interviu „Euronews“ jis pabrėžė, kad vadinamieji šiuolaikiniai nuomos stabilizavimo modeliai gali palengvinti, jo žodžiais, „nepakeliamą“ situaciją nuomininkams ir kartu išsaugoti paskatas statyti daugiau būstų.

    Pastaraisiais mėnesiais kelių Europos šalių miestuose vyko protestai dėl pragyvenimo brangimo. Tarp dažniausiai įvardijamų priežasčių – nuo 2010 metų augančios būsto kainos ir nuomos įkainiai, ypač smarkiai juntami jaunų žmonių.

    Krugmanas problemą apibūdina kaip iš esmės aiškią: ilgalaikis atsakymas – statyti daugiau ir mažinti apribojimus, kurie apsunkina statybas. Vis dėlto jis pripažįsta, kad naujų būstų pasiūla rinkoje atsiranda ne iš karto, todėl trumpuoju laikotarpiu reikalingi ir tarpiniai sprendimai.

    Nuomos stabilizavimas: kompromisas tarp rinkos ir reguliavimo

    Ekonomistas sako nesantis „griežtas puristas“ – jo vertinimu, statybų plėtra ir nuomos reguliavimas gali veikti greta. Kaip pavyzdį jis mini Niujorką, kur taikomos nuomos stabilizavimo priemonės, kartu numatant paskatas plėtrai.

    Niujorko programa nustato didžiausią metinių nuomos didinimų ribą, o privatiems vystytojams siūlomos reikšmingos mokestinės lengvatos iki 40 metų, jei dalis naujų būstų patenka į nuomos reguliavimo sistemą.

    Kitas pavyzdys – Berlyno modelis, pratęstas iki 2029 metų. Pagal jį naujose nuomos sutartyse nuomos kaina negali viršyti 10 proc. virš panašių būstų vietos vidurkio, numatant išimtį būstams, pirmą kartą užimtiems ir išnuomotiems po 2014 metų spalio 1 dienos.

    Krugmano vertinimu, tokie sprendimai nėra idealūs, bet gali būti reikalingi tik ribotą laiką – keleriems metams, kol pasiūlą padidins naujos statybos, o efektas nuomininkams gali būti juntamas gana greitai.

    Įtampa dėl būsto: jauniems žmonėms tai tampa barjeru

    Tekste primenama, kad būsto įperkamumas tampa problema daugelyje Europos šalių – nuo Albanijos iki Portugalijos ir Ispanijos. Priežastys skiriasi, tačiau būstas dažnai tampa vienu pagrindinių visuomenės nepasitenkinimo šaltinių.

    Kaip iliustracija pateikiamas pavyzdys iš Italijos: agentūros AFP cituojama 21 metų studentė per vieną protestų pasakojo, kad vieno kambario nuoma Romoje pasiekė 1 200 eurų.

    Europos studentų sąjunga įspėjo, kad spekuliacinės praktikos gali išstumti dalį jaunų žmonių ir studentų iš galimybės studijuoti. Europos universitetų asociacijos duomenimis, studentai, negyvenantys su tėvais, būstui gali skirti beveik 40 proc. mėnesio pajamų.

    Europos Komisija ir Europos Parlamentas taip pat yra pripažinę, kad kainų šuolį didina būsto „finansializacija“ – kai nekilnojamasis turtas vis dažniau traktuojamas kaip investicinis, pelną generuojantis aktyvas.

    Krugmano perspėjimai: Prancūzijos skolos rizika ir „laikinas protekcionizmas“

    Kalbėdamas apie platesnį ekonominį foną, Krugmanas atkreipia dėmesį į Prancūzijos viešąją skolą, kuri, kaip nurodoma tekste, siekia 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Jo teigimu, Prancūzijos krizė galėtų tapti itin pavojinga visai euro zonai.

    Ekonomistas įspėja, kad jei Prancūzija patektų į rimtą skolų krizę ar net nemokumo situaciją, tai galėtų sukelti platesnį finansinį nestabilumą. Skirtingai nei periferinės ekonomikos, Prancūzija yra antroji pagal dydį ES ekonomika.

    Krugmano frazė, pacituota tekste, skamba ypač niūriai: Prancūzija, jo manymu, iš „per didelės, kad žlugtų“ tapo „per didelė, kad būtų išgelbėta“, nes jos svoris euro zonoje būtų per didelis bet kokiam gelbėjimo paketui.

    Dar vienas jo aptariamas aspektas – išoriniai sukrėtimai: JAV prekybos tarifai ir Kinijos perprodukcija, didinanti subsidijuotų prekių srautą į ES rinką. Krugmanas sako iš principo palaikantis laisvąją prekybą, bet dabartinėje geopolitinėje situacijoje ragina Europą „žaisti gynyboje“ ir svarstyti laikiną protekcionizmą.

  • Po JAV vidurio kadencijos rinkimų: susilpnėjęs Trumpas Europai gali kelti dar didesnę grėsmę

    Po JAV vidurio kadencijos rinkimų: susilpnėjęs Trumpas Europai gali kelti dar didesnę grėsmę

    JAV vidurio kadencijos rinkimai gali apriboti Donaldo Trumpo galias vidaus politikoje, tačiau tai nebūtinai reiškia silpnesnį prezidentą Europai. Priešingai, mažėjant manevro laisvei šalies viduje, jis gali dar aktyviau imtis užsienio, prekybos ir saugumo politikos.

    Tokį scenarijų savo komentare dėsto JAV ekspertas Josefas Braml, kurio vertinimu Europai sudėtingiausias laikotarpis per antrąją Trumpo kadenciją gali tik prasidėti. Pasak jo, rinkimai pirmiausia yra vidaus politikos sąskaita, o abiejuose Kongreso rūmuose ryškėja posūkis demokratų naudai.

    Autorius pabrėžia, kad būtų klaida manyti, jog prezidentas taps politiškai paralyžiuotas. JAV „stabdžių ir atsvarų“ sistema labiau riboja prezidentą vidaus politikoje, o tarptautinėje arenoje Baltieji rūmai dažnai turi daugiau veiksmų laisvės.

    Jeigu Kongresas vis dažniau blokuos iniciatyvas namuose, politinė motyvacija perkelti dėmesį į sritis, kuriose galima demonstruoti ryžtą, gali tik augti. Europai tai reikštų didesnį neapibrėžtumą ten, kur JAV sprendimai tiesiogiai veikia žemyno ekonomiką ir saugumą.

    Nuo Kongreso – į pasaulio sceną

    Demokratų kontroliuojamas Kongresas gali stabdyti teisėkūrą, daryti įtaką biudžetui, steigti tyrimų komitetus ir spausti administraciją šaukimais. Demokratų dauguma Senate taip pat gali komplikuoti Trumpo personalo politiką.

    Tačiau tai kartu gali paskatinti prezidentą dažniau rinktis veikimo lauką, kuriame tradiciškai turi didesnę erdvę. Straipsnyje teigiama, kad užsienio politika tam ypač palanki: tarptautinės krizės suteikia maksimalų dėmesį, o sėkmės – tikros ar deklaruojamos – gali būti priskirtos lyderio valiai.

    Josefas Braml pabrėžia, kad tai nereiškia automatinio naujų karų pradėjimo. Vis dėlto Europa, jo vertinimu, turėtų ruoštis tam, kad prezidentas, susidūręs su vidiniais apribojimais, sieks ryškiau demonstruoti galią užsienyje.

    Muitai – greičiausiai pirmas smūgis Europai

    Didžiausia rizika, pasak autoriaus, kyla ekonominėje politikoje. Jo vertinimu, Trumpas muitus linkęs traktuoti ne kaip ekonominį instrumentą, o kaip politinio spaudimo priemonę.

    Tekste primenama, kad po prekybos susitarimo su ES daugumai europietiško eksporto į JAV taikoma 15 proc. muitų „lubų“ riba, tačiau išlieka reikšmingos išimtys, pavyzdžiui, plieno ir aliuminio sektoriuose.

    Kaip pavyzdys pateikiama „Audi“ istorija: vienu metu europietiškiems automobiliams ir sunkvežimiams muitai buvo padidinti iki 25 proc., o tai buvo siejama su reikalavimu gamybą perkelti į JAV. Vėliau „Audi“ paskelbė planuojanti investicijas JAV gamykloje, o įmonės vadovas Gernotas Döllneris prieš rinkimus pasirodė kartu su Trumpu mitinge Džordžijoje.

    Autorius teigia, kad tai atskleidžia geoekonominę logiką: įmonių sprendimus vis labiau gali lemti politiškai sukurta kaštų spaudimo schema, skatinanti kapitalą ir darbo vietas perkelti į JAV.

    Ukraina, NATO ir spaudimas sąjungininkams

    Geopolitinėje plotmėje, straipsnio autoriaus manymu, Europa neturėtų tikėtis, kad susilpnėjęs Trumpas savaime taps labiau linkęs į kompromisus. Tekste pabrėžiama, kad Vašingtonas turi svertų Ukrainos klausimu, kurie leidžia kelti sąlygas sąjungininkams nebūtinai kiekvieną kartą pereinant ilgą vidaus politinį procesą.

    Analogiškai vertinama ir NATO tema: Trumpas ne kartą viešai kvestionavo JAV paramą Aljansui, o jo pozicija Grenlandijos atžvilgiu pateikiama kaip pavyzdys, kiek toli gali siekti sandoriniu principu grindžiamas požiūris į užsienio politiką.

    Autorius pabrėžia, kad čia slypi esminis skirtumas: Europa NATO linkusi suvokti kaip vertybių ir saugumo bendruomenę, o Trumpas – kaip sandorį, kuriame svarbiausia, kas kiek sumoka ir kokią naudą gauna JAV.

    Iranas – pavojingiausias kelias į priekį

    Tekste išskiriama ir Irano kryptis. Pasak autoriaus, Trumpas norėjo konfliktą suvaldyti, tačiau praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo karo pradžios ilgalaikio sprendimo vis dar nėra, o situacija parodė pasaulio ekonomikos pažeidžiamumą Hormūzo sąsiauryje.

    Josefas Braml pripažįsta, kad būtų spekuliatyvu teigti, jog Trumpas eskaluos konfliktą vien dėl vidaus politinių pralaimėjimų. Vis dėlto jis akcentuoja, kad paskata demonstruoti griežtumą gali nesumažėti net ir tada, kai prezidento partijai nepasiseka rinkimuose.

    Europai tai, anot autoriaus, reikštų kainą per energijos brangimą, galimus papildomus pabėgėlių srautus, naujus karinius įsipareigojimus ir silpnėjančius tarptautinius neplatinimo režimus.

    Rizika ES vienybei ir 2028-ųjų šešėlis

    Autorius pabrėžia ir ideologinį aspektą: Trumpo aplinka skeptiškai vertina ne tik Europos gynybos išlaidas, bet ir viršnacionalinę Europos integraciją. Todėl, jo manymu, Vašingtonas gali vis aktyviau remtis dvišaliais ryšiais su tomis vyriausybėmis ar politinėmis jėgomis, kurios siekia riboti Briuselio galias.

    Tekste taip pat pažymima, kad vidurio kadencijos rinkimai atveria startą 2028 metų JAV prezidento rinkimų kovai, kur respublikonų gretose išskiriami du ryškūs vardai – viceprezidentas JD Vance’as ir valstybės sekretorius Marco Rubio. Kas iš jų įgis pranašumą, anot autoriaus, priklausys ir nuo to, kaip partija interpretuos rinkimų rezultatą.

    Josefo Bramlo išvada Europai paprasta: didžiausia klaida būtų reaguoti su palengvėjimu į Trumpo vidaus politinius suvaržymus. Jo teigimu, Europa turėtų stiprinti atsparumą muitų spaudimui, didinti karinį savarankiškumą NATO rėmuose ir išlaikyti politinę vienybę, kad nebūtų išnaudojamas susiskaldymas.

  • Rama: Italijos ir Albanijos susitarimas dėl migrantų perkėlimo gali tęstis ir po 2028-ųjų

    Rama: Italijos ir Albanijos susitarimas dėl migrantų perkėlimo gali tęstis ir po 2028-ųjų

    Italijos ir Albanijos susitarimas dėl nereguliarių migrantų perkėlimo gali būti pratęstas ir po 2028 metų, jei to pageidaus Roma, pareiškė Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama. Jo teigimu, partnerystė gali tęstis tiek, kiek bus laikoma reikalinga.

    Apie tai E. Rama kalbėjo antradienį „Euronews“ plėtros viršūnių susitikime, bandydamas išsklaidyti abejones, kas nutiks, kai dabartinis susitarimo laikotarpis baigsis. Pagal šią schemą Italija gali perkelti nereguliarius migrantus į Albaniją iki jų deportavimo į kilmės šalis.

    Susitarimas, pasirašytas 2023 metais, numato pradinį penkerių metų terminą ir automatinį pratęsimą dar penkeriems metams, jei nė viena šalis nepasitraukia. Vis dėlto jo ateitis gali komplikuotis dėl Albanijos siekio įstoti į Europos Sąjungą – tokiu atveju centrai nebeveiktų už ES ribų.

    E. Rama teigė, kad susitarimas išliks galioti tol, kol Italijos premjerė Giorgia Meloni bus valdžioje. Jis taip pat pajuokavo, kad tai galėtų reikšti ir 2030, 2040 ar net 2050 metus.

    Kaip veikia susitarimas

    Pagal sutartį Italija dalį migracijos valdymo perkelia už ES ribų – nereguliarūs migrantai iš Italijos gali būti pervežami į Albaniją, kur laikomi iki išsiuntimo į kilmės valstybes. Kritikai Italijoje susitarimą vadina prieštaringu, kalbama ir apie galimus fundamentalių teisių pažeidimus bei dideles išlaidas.

    Albanijoje įsteigti du Italijos finansuojami centrai yra Šengjine ir Gjadėre. Žiniasklaidos pranešimais, šiuo metu juose laikoma mažiau nei 100 nereguliarių migrantų, nes Italijos vyriausybė oficialių skaičių neviešina.

    Europos Parlamento Daphne Caruana Galizia žurnalistikos premija apdovanotas tyrimas skelbė, kad per pirmuosius dvejus veiklos metus Italija galėjo išleisti maždaug 1 mln. eurų vienam laikytam asmeniui. Tai dar labiau sustiprino diskusijas dėl tokio modelio kainos.

    Centrai keitė paskirtį po teismų sprendimų

    Iš pradžių šios patalpos buvo numatytos prieglobsčio prašytojams, išgelbėtiems jūroje, kol Italijos institucijos nagrinėja jų prašymus. Tačiau po pasikartojančių teisinių kliūčių G. Meloni vyriausybė 2025 metų kovą centrų paskirtį pakeitė.

    Nuo tada juose laikomi nereguliarūs migrantai, kurie jau buvo Italijoje, – prieš jų deportavimą į kilmės šalis. Šis pokytis tapo vienu iš argumentų, kodėl susitarimas Italijoje sulaukė dar daugiau kritikos.

    Modelis gali tapti precedentu Europoje

    E. Rama mėgino sumažinti susitarimo reikšmę, sakydamas, kad tai nėra toks „milžiniškas dalykas“, kuris turėtų užgožti kitus Europos rūpesčius. Vis dėlto platesniame ES kontekste tokie sprendimai tampa vis aktualesni.

    Straipsnyje primenama, kad neseniai patvirtinti ES teisės aktai leidžia valstybėms narėms steigti grąžinimo centrus už Bendrijos ribų. Skelbiama, jog penkios šalys jau ieško panašių susitarimų su ne ES partneriais.

    Kalbėdamas apie migraciją apskritai, Albanijos premjeras pabrėžė, kad tai – didelis civilizacinis iššūkis Europai, o vien sienų griežtinimas problemos neišspręs. Pasak jo, šis klausimas „niekur nedings“ vien dėl to, kad bus sustiprinta sienų kontrolė.

  • Šiaurės Makedonijos prezidentė: Bulgarijos reikalaujamos Konstitucijos pataisos „laiko įkaitais“ kelią į ES

    Šiaurės Makedonijos prezidentė: Bulgarijos reikalaujamos Konstitucijos pataisos „laiko įkaitais“ kelią į ES

    Šiaurės Makedonijos prezidentė Gordana Siljanovska-Davkova pareiškė, kad šalies siekius įstoti į Europos Sąjungą faktiškai blokuoja Bulgarijos reikalavimas keisti Konstituciją ir joje pripažinti Bulgarijos mažumą.

    Apie tai ji kalbėjo antradienį per „Euronews“ plėtros viršūnių susitikimą, pabrėždama, kad Skopjė nenori daryti naujų nuolaidų, jei tam nepritaria visuomenė.

    Pasak prezidentės, Šiaurės Makedonija Konstituciją jau keitė 26 kartus, o dalis pataisų, anot jos, buvo „primestos“ iš išorės.

    Ji taip pat teigė, kad jos politinis mandatas kyla iš piliečių, todėl ji negalinti žadėti dar vieno Konstitucijos keitimo, kai tam trūksta visuomenės palaikymo.

    Konstitucijos pataisos – kompromiso dalis

    Šiaurės Makedonijai siūloma aiškiai įtraukti bulgarus į šalies pripažįstamų bendruomenių sąrašą Konstitucijoje. Toks pakeitimas buvo numatytas kaip kompromisas, turintis atlaisvinti stojimo į ES procesą, tačiau Skopjė susiduria su vidaus pasipriešinimu.

    2022 metais ES pritarė Prancūzijos tarpininkautam susitarimui: Šiaurės Makedonija sutiko dėl konstitucinių pataisų, tačiau joms priimti būtina dviejų trečdalių parlamento dauguma, kurios valdantieji iki šiol neužsitikrino.

    Prezidentė nurodė, kad, jos vertinimu, 80 proc. gyventojų nepritaria siūlomiems pakeitimams, o pataisos net neperėjo pirmojo etapo parlamento konstitucinėje komisijoje.

    Ilgas kelias į ES ir ankstesnės nuolaidos

    Šiaurės Makedonija dėl narystės ES kreipėsi 2004 metais, o oficialia kandidate tapo 2005-aisiais, tačiau pažangą, pasak prezidentės, nuolat stabdė politiniai užkirtimai.

    Ji teigė, kad pagrindinė kliūtis Europos integracijai nėra reformų stoka ar ES reikalavimų nevykdymas, o politinės valios trūkumas kaimyninėse šalyse.

    Prezidentė priminė ir 2018 metų susitarimą su Graikija, po kurio valstybė pakeitė pavadinimą iš Makedonijos Respublikos į Šiaurės Makedoniją – taip buvo užbaigtas dešimtmečius trukęs ginčas, trukdęs ambicijoms NATO ir ES.

    Jos teigimu, dabartinis reikalavimas dėl Konstitucijos kelia platesnį klausimą: kiek kandidatė šalis turi nusileisti dėl dvišalių ginčų, kol galiausiai gali prisijungti prie bloko.

    Dialogas vietoj kaltinimų

    Nors prezidentė kalbėjo apie įtampą ir spaudimą, ji vengė tiesiogiai kaltinti Bulgariją sąmoningai blokuojant stojimą. Vietoje to ragino daugiau pragmatizmo ir didesnės politinės valios tarp kaimyninių valstybių.

    Ji teigė, kad ir toliau sieks sprendimų dialogo keliu, primindama, jog ne kartą yra susitikusi su buvusiais prezidentais ir dabartiniu premjeru.

  • Kinijos buitinė technika užtvindo ES rinką: Lenkijos gamintojai įspėja dėl fabrų uždarymų

    Į Europos Sąjungos rinką šiemet keliauja jau tris kartus daugiau buitinės technikos (AGD) iš Kinijos nei iš Lenkijos, o pramonės atstovai perspėja: be papildomų priemonių gali daugėti uždaromų gamyklų.

    Kaip skelbia „Rzeczpospolita“, remdamasi „Eurostat“ ir APPLiA Polska duomenimis, nuo metų pradžios iki liepos pabaigos į ES iš Kinijos pateko daugiau nei 26,5 mln. AGD vienetų – tai 12,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

    Tuo metu tiekimas iš Lenkijos per tą patį laikotarpį sumažėjo 0,8 proc. – iki 9,1 mln. vienetų. Kinija, nurodoma, sudaro per 38 proc. rinkos, o Lenkijos dalis smuko iki 13,2 proc.

    Vertės išraiška importas iš Kinijos augo dar sparčiau: jis didėjo 12,9 proc. ir viršijo 3,2 mlrd. eurų. Iš Lenkijos į ES įvežtų AGD gaminių vertė, anot duomenų, krito 6 proc. – iki kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų.

    Kodėl konkurencijos sąlygos kelia įtampą

    Vienas iš aptariamų argumentų – skirtinga kaštų našta gamintojams ES ir už jos ribų. Europos Komisija yra pasiūliusi CBAM reglamentą, kurio tikslas – suvienodinti su anglies dvideginio (CO2) emisijomis susijusius kaštus.

    AGD gamyboje plačiai naudojamos žaliavos, patenkančios į šį mechanizmą, todėl ES gamintojai patiria su taršos leidimais susijusias išlaidas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS). Konkurentų už ES ribų produkcijoje tokie kaštai ne visada atsispindi.

    Pramonė prašo ES veiksmų

    Pasak pramonės atstovų, augantis importas turėtų būti laikomas įspėjamuoju signalu. Sektorius ragina ES institucijas imtis priemonių, kurios padėtų išvengti tolesnio gamyklų uždarymo.

    Nurodoma, kad pagrindinis prašymas – kurti vienodas taisykles produktams, pagamintiems ES ir už jos ribų, kad konkurencija rinkoje būtų sąžiningesnė.

    Taip pat akcentuojamas užimtumo aspektas: sektorius kartu su tiekėjais ir susijusia aplinka esą suteikia darbą daugiau nei 100 tūkst. žmonių, tačiau šis skaičius mažėja.

  • Ukraina gynybos projektams su ES partneriais planuoja nukreipti iki 1 mlrd. eurų ES paskolų

    Ukraina gynybos projektams su ES partneriais planuoja nukreipti iki 1 mlrd. eurų ES paskolų

    Ukraina planuoja iki 1 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos paskolų nukreipti į programą, skirtą bendrai gynybos pramonei su Europos partneriais stiprinti. Pinigai būtų orientuoti į oro ir priešraketinę gynybą, dronus, antidronų sistemas bei amuniciją.

    Kaip rašo „Euronews“, toks pervedimas numatomas pagal konfidencialų Europos Komisijos dokumentą, kuriame kalbama apie dalies Ukrainos paramos paskolos lėšų perkėlimą į Ukrainos paramos priemonę (Ukraine Support Instrument).

    Šis žingsnis reikštų reikšmingą priemonės finansavimo šuolį: dabar jos vertė siekia apie 300 mln. eurų. Priemonė sukurta skatinti bendrą Ukrainos ir Europos gynybos produkcijos gamybą – per bendras įmones, licencijavimo susitarimus ir bendrus pirkimus, įtraukiant abiejų pusių gamintojus.

    Platesniame kontekste Briuselis ir Kyjivas siekia kuo glaudžiau integruoti gynybos pramonę ir didinti ginklų gamybą, pasitelkiant Ukrainos karo sąlygomis išbandytas technologijas bei Europos pramonės pajėgumus. Tai aktualu ir ES valstybėms, kurios ieško būdų, kaip greičiau didinti gynybos gamybos apimtis.

    Kas numatyta ES paskolų schemoje

    Pagal Ukrainos paramos paskolą (Ukraine Support Loan, USL) ES 2026 ir 2027 metais Ukrainai numato 90 mlrd. eurų paramą jos karo pastangoms. Didėjant finansavimo poreikiui, ES taip pat yra sutarusi dalį mokėjimų paankstinti, kad būtų lengviau užkamšyti biudžeto spragas.

    Dokumente nurodoma, kad Kyjivas galėtų perkelti iki 1 mlrd. eurų iš šios paskolos į Ukrainos paramos priemonę, susietą su Europos gynybos pramonės programa. Pagrindinė idėja – sudaryti sąlygas daugiau projektų vykdyti kartu su Europos įmonėmis ir institucijomis.

    Gynybos pramonės paktas ir kliūčių mažinimas

    Finansavimo didinimas įvardijamas kaip ES ir Ukrainos strateginės gynybos pramonės partnerystės dalis. Ji pradėta 2026 metų liepą, pasirašius ketinimų protokolą, o Europos Komisija, remdamasi tuo, rengia vadinamąjį gynybos pramonės paktą.

    Pagrindiniai pakto tikslai – greitesnis gynybos produktų tiekimas Ukrainai ir lygiagrečiai didinami bei integruojami Ukrainos ir Europos gynybos pramonės pajėgumai. Tarp svarstomų priemonių – reguliacinių kliūčių mažinimas bendradarbiavimui ir platesni susitarimai dėl dronų bei raketų technologijų.

    Lygiagrečiai numatomas ir atskiras kelias, kuriuo būtų siekiama paskatinti ES nares nepanaudotas programos „Security Action for Europe“ (SAFE) paskolas skirti bendriems projektams su Ukrainos pramone, nors valstybės narės tam negali būti priverstos.

    Kokie tolesni žingsniai

    Iniciatyvą pirmą kartą turėtų aptarti ES ambasadoriai, o tikslas – paktą užbaigti iki metų pabaigos. Vėliau galutinį tekstą dar turės patvirtinti valstybės narės.

    Europos Komisija tikisi, kad šios priemonės padėtų sukurti vadinamąjį „gynybos langą“, kuris 2027 metais pakeltų ES gynybos gamybą. Tokiu atveju Ukraina galėtų USL lėšomis pirkti didesnius kiekius iš Europos gamintojų už mažesnę kainą.

    Kartu dokumente minima ir dar viena kryptis – skatinti nacionalines vyriausybes mažinti savo arsenalų atsargas, kad karinės tiekimo grandinės Ukrainai būtų palaikomos greitai ir nuolat.

  • Europa ieško kritinių mineralų Centrinėje Azijoje, o Kazachstanas ir Uzbekistanas siekia perdirbimo

    Europa ieško kritinių mineralų Centrinėje Azijoje, o Kazachstanas ir Uzbekistanas siekia perdirbimo

    Europos pramonei ieškant kritinių mineralų, dėmesys vis dažniau krypsta į Centrinę Aziją – Kazachstaną ir Uzbekistaną. Tačiau šios šalys nori ne tik eksportuoti žaliavas: jos siekia pritraukti investicijų ir technologijų, kad daugiau vertės būtų kuriama vietoje.

    Apie tai rašo „Euronews“, remdamasis Taškente vykusio Tarptautinio kasybos ir metalų forumo diskusijomis. Jose daugiausia kalbėta apie technologijų perdavimą, finansavimą ir transporto maršrutus, reikalingus tiekimui į Europos rinkas.

    Nepriklausomos ne pelno organizacijos „Brussels Energy Club“ įkūrėjas Maratas Terterovas akcentavo, kad Briuselis tikisi ne vien bendrų susitarimų, o aiškių investicinių partnerysčių. Jo teigimu, be kasybos svarbios ir perdirbimo grandys, pramoninės tiekimo grandinės bei infrastruktūra.

    Vienas iš dažniau minimų infrastruktūrinių prioritetų – vadinamasis Vidurinis koridorius, jungiantis Centrinę Aziją su Europos rinkomis. Toks maršrutas gali tapti reikšmingu faktoriumi, kai valstybės ir įmonės vertina tiekimo saugumą bei alternatyvas.

    ES pažeidžiamumas dėl žaliavų

    Europos Sąjunga tokius metalus kaip litis ir volframas laiko kritiniais – dėl jų svarbos ekonomikai ir galimų tiekimo sutrikimų rizikos. Tai ypač aktualu sektoriams, susijusiems su atsinaujinančia energetika, elektromobiliais ir aukštosiomis technologijomis.

    Tarp Europos šalių, siekiančių diversifikuoti šaltinius, minima Vokietija. Jos ambasadorius Uzbekistane Matthias Vollertas teigė, kad Vokietijai kritinių mineralų reikia dėl investicijų į atsinaujinančią energetiką, elektromobilius ir aukštąsias technologijas.

    2026 metų rugsėjo 29 dieną Vokietija ir Kazachstanas bendroje deklaracijoje pritarė 2026–2028 metų kelių žemėlapiui, apimančiam pramoninį bendradarbiavimą, mineralų gavybą ir perdirbimą, taip pat didesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybą Kazachstane.

    Kazachstano litis ir investicijų planai

    Straipsnyje išskiriamas Vokietijos bendrovės „HMS Bergbau AG“ projektas Rytų Kazachstane – litio išgavimo ir perdirbimo iniciatyva. Nurodoma, kad potencialios investicijos galėtų siekti 500 mln. JAV dolerių (apie 449 mln. eurų), tačiau tai priklauso nuo komerciškai perspektyvių išteklių patvirtinimo.

    Projektas šiuo metu tebėra žvalgybos ir vystymo stadijoje. Tai reiškia, kad galutiniai sprendimai dėl plėtros ir investicijų masto dar nėra patvirtinti.

    Uzbekistano tikslas – daugiau vertės vietoje

    Uzbekistanas laikosi panašios krypties: šalis siekia plėtoti mineralų perdirbimą šalies viduje, o ne apsiriboti žaliavų ar koncentratų eksportu. Tam 2024 metais įkurta valstybinė pramonės įmonė Uzbekistan Technological Metals Complex (TMK).

    TMK dirba su tokiomis medžiagomis kaip volframas ir molibdenas, o tarp gaminių minimi volframo oksidas ir karbidas, taip pat molibdeno strypai ir briketai. Įmonės atstovas pasaulinei integracijai Timuras Khikmatullajevas pabrėžė, kad tikslas – kiekviename etape didinti pridėtinę vertę ir tik tada eksportuoti.

    Anot jo, pirmoji TMK eksporto rinka buvo Vokietija, o vėliau produkcija keliavo ir į Belgiją, Nyderlandus, Turkiją, JAV, Kanadą, Pietų Korėją bei Japoniją. Taip pat nurodoma, kad komercinė prekybos duomenų platforma 52wmb skelbė: 2026 metų rugpjūtį TMK eksportavo molibdeno produktus į Belgiją ir Nyderlandus, o volframo oksidą – į Nyderlandus.

    Technologijos, projektų portfelis ir finansavimas

    Be esamų eksporto srautų, TMK siekia pritraukti investicijų ir gamybos kompetencijų, kad galėtų plėsti pajėgumus Uzbekistane. Rugsėjį įmonė Berlyne surengė pristatymą, kuriame dalyvavo apie 20 Vokietijos bendrovių atstovai ir tarptautinės finansų institucijos.

    Teigiama, kad diskusijose buvo aptartos kritinių mineralų tiekimo grandys, technologijų perdavimas ir dalyvavimas naujuose gamybos projektuose. TMK pristatė daugiau nei 140 siūlomų investicinių projektų portfelį, kurio bendra vertė, įmonės vertinimu, siekia 4,2 mlrd. JAV dolerių (apie 3,77 mlrd. eurų).

    Spalio 16 dieną TMK ir Prancūzijos bankas „Société Générale“ pasirašė preliminarių sąlygų dokumentą dėl priešeksportinio finansavimo. Straipsnyje pažymima, kad galutinis paskolos susitarimas dar nepaskelbtas.

    Taip pat nurodoma, kad šios diskusijos seka po birželį pasirašyto įgaliojimo susitarimo organizuoti 50 mln. eurų finansavimą, kuris būtų skirtas gamybos pajėgumams ir eksporto operacijoms palaikyti.

    Partnerystės plečiasi ir už Europos ribų

    Uzbekistano kasybos sektorius bendradarbiauja ne tik su Europos investuotojais. Azerbaidžano valstybinė kasybos įmonė „AzerGold“ spalį Uzbekistane įsteigė pirmąją užsienio dukterinę bendrovę ir siekia leidimų pradėti 18 mėnesių trukmės žvalgybos programą Akbos aukso telkinyje Kaškadarjos regione.

    „Jei rezultatai bus teigiami, planuojame įsteigti bendrą įmonę ir tuomet vystyti telkinį“, – „Euronews“ sakė „AzerGold Uzbekistan“ generalinis direktorius Ilyas Ismayilli.

    Be to, „AzerGold“ siekia trišalės bendros įmonės su „Uzbekgeologorazvedka JSC“ ir Azerbaidžano–Uzbekistano investicine bendrove, kuri būtų skirta aukso ir retųjų žemių mineralų žvalgybai Navojų regione. Partneriai liepą pasirašė preliminarų susitarimą, tačiau bendra įmonė dar nėra formaliai įsteigta.

  • Kaja Kallas: Briuselis po „Brexit“ vis dar „traumuotas“, JK ragina bendradarbiauti žingsnis po žingsnio

    Kaja Kallas: Briuselis po „Brexit“ vis dar „traumuotas“, JK ragina bendradarbiauti žingsnis po žingsnio

    ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas sako, kad Briuselyje po „Brexit“ vis dar juntama „trauma“, todėl Jungtinės Karalystės ir ES santykiai turėtų būti gilinami atsargiai, žingsnis po žingsnio.

    Taip ji kalbėjo susitikusi su Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi Wesu Streetingu, abiem pusėms rengiantis ES ir JK viršūnių susitikimui, numatytam lapkričio 20 dieną. Apie tai pranešė „Euronews“.

    Pasak K. Kallas, dalis ES pareigūnų ir valstybių narių iki šiol prisimena sudėtingas, neretai karčias derybas po JK sprendimo pasitraukti iš Bendrijos, todėl nauji dideli politiniai projektai kelia atsargumą.

    Jos teigimu, artėjant prie glaudesnės partnerystės pirmiausia verta susitelkti į praktines bendradarbiavimo sritis, o ambicingesnius žingsnius svarstyti vėliau.

    „Tai priklauso nuo Jungtinės Karalystės žmonių ir derybomis pasiekto susitarimo – Briuselyje yra daug „Brexit“ traumuotų žmonių“, – sakė K. Kallas.

    „Šios derybos bus sudėtingos, ir mes dar nesame tam pasirengę“, – pridūrė ji.

    K. Kallas pabrėžė, kad abi pusės yra „labai arti“, o bendradarbiaudamos galėtų būti stipresnės, tačiau ragino judėti nuosekliai ir neperskubėti.

    JK ir ES: dėmesys gynybai prieš grįžimo derybas

    K. Kallas taip pat nurodė, kad artimiausiu metu Jungtinei Karalystei prasmingiau būtų jungtis prie esamų ES gynybos formatų, o ne kelti klausimą dėl galimų derybų sugrįžti į ES.

    W. Streetingas tikino, kad Londonas siekia artimesnio gynybos bendradarbiavimo su ES, nors pernai atsisakė dalyvauti ES 150 mlrd. eurų vertės gynybos paskolų schemoje „Security Action for Europe“ (SAFE).

    Remiantis tuo metu cituotais JK šaltiniais, Londonas nesijungė prie programos, nes nepavyko susitarti su Briuseliu dėl, kaip skelbta, 4–6 mlrd. eurų stojamojo mokesčio, kurį JK Vyriausybė esą laikė neapsimokančiu.

    Tuo pat metu JK politinėje darbotvarkėje išsiskiria naujai išrinkto ministro pirmininko Andy Burnhamo pažadas atkurti ryšius su ES ir stiprinti bendradarbiavimą prekybos, švietimo, energetikos ir gynybos srityse.

    A. Burnhamas taip pat nėra atmetęs galimybės ateityje pradėti derybas dėl JK sugrįžimo į ES kaip visateisės narės, tačiau Briuselyje, pasak straipsnyje aptariamų vertinimų, tvyro nuostata, jog toks procesas būtų ilgas ir politiškai skaldantis.

    W. Streetingas ragino neužbėgti diskusijoms už akių, tačiau ministro pirmininko sprendimą grįžimo temą vėl kelti viešai pavadino politiškai drąsiu.

    Jis taip pat pripažino, kad pasitraukimas iš ES smogė JK ekonomikai ir sumažino šalies galimybes būti tokiai stipriai, kokia galėjo būti.

    Parama Ukrainai ir „Made in Europe“ rizika

    Susitikimuose, pasak publikacijos, daug dėmesio skirta Rusijos tęsiamai agresijai Europoje, įskaitant hibridines atakas, ir didėjančiai Europos atsakomybei teikiant karinę paramą Ukrainai.

    Taip pat aptarta Europos gynybos pramonės bazės ateitis. W. Streetingas teigė, kad žemynui reikia ženkliai plėsti pramoninius pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti gynybos poreikius.

    Kartu jis perspėjo, jog ES neturėtų nuslysti į protekcionizmą, kuris galėtų pakenkti pačios Bendrijos tikslams. Šiuos komentarus jis siejo ir su siūlomu „Made in Europe“ pramonės stiprinimo kursu, kuriuo siekiama teikti pirmenybę Europos gamintojams, įskaitant gynybos sektorių.

    JK šiuo metu yra už šios iniciatyvos ribų, nes po „Brexit“ nebepriklauso ES bendrajai rinkai.

  • Kinijos elektromobiliai randa kelią į Europą: naudotiems taikomi gerokai mažesni muitai

    Kinijos elektromobiliai randa kelią į Europą: naudotiems taikomi gerokai mažesni muitai

    Pigūs kiniški elektromobiliai į Europą patenka apeidami griežtesnius tarifus – pirkėjai vis dažniau renkasi ne naujus, o naudotus automobilius.

    Kaip skelbia „InsideEVs“, Kinijos automobilių eksportuotoja „China EV Marketplace“ teigia, kad naudotų automobilių pardavimai Europai per metus išaugo daugiau nei 280 proc.

    Bendrovės duomenimis, iki rugsėjo pabaigos į Europos Sąjungą ji išsiuntė 7 900 automobilių. Taip pirkėjai gali išvengti papildomų muito tarifų, kurie kiniškiems elektromobiliams Europoje siekia iki 45,3 proc.

    Pasak įmonės, automobiliai, nuvažiavę daugiau nei 6 000 kilometrų, apmokestinami tik 10 proc. tarifu, todėl naudotų elektromobilių kanalas tampa patrauklia alternatyva.

    Kaip veikia naudotų EV „spraga“

    „China EV Marketplace“ aiškina, kad Šanchajuje dirbantys pirkėjai suranda mažai važinėtus elektromobilius ir veikia kaip tarpininkai, parduodant juos pirkėjams Europoje.

    Nors papildomi kaštai niekur nedingsta – reikia apžiūros, transportavimo, taip pat įprastų importo ir homologacijos mokesčių – galutinė kaina vis tiek išlieka pakankamai patraukli daliai pirkėjų.

    Bendrovė tvirtina galinti užtikrinti, kad įsigytas automobilis bus homologuotas ir tinkamas eksploatuoti ES keliuose. Ji taip pat mini galimybę pasirūpinti įkrovimo adapteriu, kad kiniška jungtis būtų suderinama su europine.

    7 900 automobilių ir tūkstančiai pasiūlymų

    Įmonės svetainėje, kaip teigiama straipsnyje, siūloma daugiau nei 2 600 naudotų automobilių, tarp jų – BYD, „Geely“, „Nio“, „Xiaomi“, „Zeekr“ ir kitų gamintojų modeliai.

    Pateikiami ir kainų pavyzdžiai: pigiausias įrašas – 2022 metų „CheryQQ Little Ant“ už maždaug 4 000 JAV dolerių, brangiausias – „Zeekr 009“ už 120 000 JAV dolerių.

    Ilgas kelias iki europinių numerių

    Greito sprendimo čia nėra. „China EV Marketplace“ nurodo, kad automobilio paruošimas išsiuntimui gali užtrukti iki trijų savaičių, o kelionė iki vietinio uosto – iki trijų mėnesių.

    Po to dar laukia sertifikavimas, muitinės procedūros ir vietinis transportavimas. Tad nors tarifų skirtumas gali būti reikšmingas, pirkėjams tenka įvertinti ir laiką, ir papildomas procedūras.

    Bendrovės COO Jakubas Gerslas portalui „CarNewsChina“ sakė, kad tarifai jau susilpnino naujų kiniškų elektromobilių paklausą Europoje, o naudoti automobiliai, anot jo, išlieka atleisti nuo papildomų BEV tarifų ir naujos PHEV kvotos.

  • Europa znów zwiększa import rosyjskiego dujų: per TurkStream srautai šoktelėjo iki 92 proc.

    Po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą Europos Sąjunga per kelerius metus ryškiai sumažino priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, tačiau rusiškos dujos iš Europos rinkos nedingo. Dalį poreikio vis dar dengia vamzdynais tiekiami srautai į Pietryčių Europą, o šį rudenį jie pastebimai išaugo.

    Skaičiuojama, kad per spalio mėnesį TurkStream dujotiekiu į Europą buvo perduota daugiau kaip 1,6 milijardo kubinių metrų rusiškų gamtinių dujų. Palyginti su rugsėjį fiksuotais srautais, perdavimas išaugo, o dujotiekio pajėgumų panaudojimas spalį pasiekė 92 proc., kai rugsėjį siekė 79 proc.

    Kas keičiasi šildymo sezoną?

    Šildymo sezonui įsibėgėjant didėja momentinis dujų poreikis, todėl šalys aktyviau pildo saugyklas ir ieško papildomų kiekių trumpuoju laikotarpiu. Tokiais mėnesiais net ir brangesni ar politiškai jautrūs srautai tampa patrauklesni, ypač jei alternatyvos regione ribotos.

    TurkStream yra eksporto dujotiekis iš Rusijos į Turkiją per Juodąją jūrą, iš kurio dujos toliau nukreipiamos į dalį Pietryčių Europos rinkų. Projektinis viso sistemos pralaidumas siekia 31,5 milijardo kubinių metrų per metus.

    Sistema sudaryta iš dviejų gijų, kurių kiekvienos pralaidumas gali siekti iki 15,75 milijardo kubinių metrų per metus. Nuo metų pradžios šiuo maršrutu tiekiamų dujų apimtys buvo vertinamos kaip reikšmingos, o šių metų rudenį akivaizdžiai matomas srautų šuolis.

    Kodėl dalis ES šalių neatsisako?

    Europos energetikos politika formaliai orientuota į rusiškų išteklių atsisakymą, tačiau praktikoje situacija skiriasi tarp regionų. Tokios šalys kaip Vengrija ir Slovakija viešai aiškina, kad alternatyvūs tiekimo keliai ir infrastruktūra ne visada leidžia greitai pakeisti rusiškas dujas.

    Ekspertai pabrėžia, kad būtent infrastruktūriniai apribojimai, kainų svyravimai bei trumpalaikės tiekimo rizikos lemia, kodėl kai kurios rinkos renkasi tęsti pirkimus. Tuo pat metu ES kryptis išlieka ta pati: daugiau suskystintų gamtinių dujų, didesnės tarpsisteminės jungtys ir spartesnis atsinaujinančių išteklių diegimas, kad priklausomybė nuo vieno tiekėjo nebegrįžtų.