Tag: Europos Sąjunga

  • Nauja ES muitinės tvarka: nuo lapkričio už siuntas iš trečiųjų šalių bus taikomas 2 eurų mokestis

    Nuo lapkričio 1 dienos Europos Sąjungoje pradėta taikyti nauja muitinės procedūrų tvarkos dalis, aktuali perkant internetu iš trečiųjų šalių. Valstybės narės renka fiksuotą 2 eurų administravimo mokestį už kiekvieną poziciją muitinės deklaracijoje, o jo dydį nustatė Europos Komisija.

    Mokestis taikomas siuntoms, kurios keliauja iš ne ES šalių į ES vartotojus. Jo tikslas siejamas su sparčiai augančia elektronine prekyba ir poreikiu finansuoti papildomą rizikų analizę, patikras bei muitinės deklaracijų administravimą.

    Praktikoje mokestį administruos ta muitinės įstaiga, kurioje priimama deklaracija, o mokėjimo pareiga tenka deklaraciją teikiantiems asmenims ar įmonėms. Tai reiškia, kad galutinę kainą dažnai pajus pirkėjas, ypač kai siuntoje deklaruojamos kelios skirtingos prekės.

    Kas keitėsi nuo 2026 metų liepos?

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę ES muitų reformą, kuri per artimiausius metus keis mažos vertės siuntų apmokestinimą. Nuo 2026 metų liepos 1 dienos visoje ES pasikeitė taisyklės, susijusios su iki 150 eurų vertės siuntomis iš trečiųjų šalių.

    Anksčiau tokios siuntos dažnai patekdavo į supaprastintą režimą, tačiau naujoje sistemoje mokėjimai skaičiuojami detaliau. Mokesčiai gali būti apskaičiuojami atskirai pagal kiekvieną skirtingą prekių rūšį, esančią toje pačioje siuntoje, todėl galutinis pabrangimas gali priklausyti nuo užsakymo sudėties.

    Europos institucijos šiuos pakeitimus grindžia siekiu geriau kontroliuoti į ES patenkančias prekes ir mažinti piktnaudžiavimą, kai reali prekių vertė deklaracijose dirbtinai sumažinama. Tai, pasak reguliuotojų, leidžia nesąžiningiems pardavėjams išvengti dalies mokėjimų ir iškraipo konkurenciją ES rinkoje.

    Kodėl tai svarbu pirkėjams?

    Reforma labiausiai paliečia B2C siuntas, kai prekės parduodamos tiesiogiai vartotojams internetu. Augant užsakymų srautams, muitinės institucijoms tenka vis daugiau duomenų tikrinimo ir rizikos vertinimo užduočių, o administravimo mokestis pristatomas kaip priemonė kompensuoti šiuos kaštus.

    Kai kurių šalių viešai skelbti duomenys rodo, kad po ankstesnių pokyčių elektroninės prekybos srautai jautriai reagavo į griežtesnį apmokestinimą. Pavyzdžiui, skelbta, kad tokiose valstybėse kaip Nyderlandai ir Belgija mažos vertės B2C siuntų importas po liepos pokyčių sumažėjo beveik 50 proc.

    Pokyčiai taip pat signalizuoja kryptį, kuria juda ES politika: daugiau atsakomybės perkeliama pardavėjams ir prekybos platformoms. Ilgalaikėje perspektyvoje jie turėtų dažniau prisiimti pareigą pateikti duomenis muitinei, užtikrinti prekių atitiktį ES reikalavimams ir tinkamai apskaičiuoti mokėtinus mokesčius.

  • Kaczyńskio užuomina apie ES palikimą įplieskė audrą: Tuskas perspėja dėl polexito scenarijaus

    Jarosławo Kaczyńskio pasisakymai apie galimas derybas pagal Europos Sąjungos sutartyse numatytą pasitraukimo procedūrą sukėlė naują politinį konfliktą Lenkijoje. Premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad tai skamba kaip signalas apie polexito riziką, o opozicinės PiS lyderis tokias interpretacijas atmeta.

    Diskusija įsižiebė po Kaczyńskio kalbos, kurioje jis ragino siekti esminių ES reformų ir minėjo atsarginį planą, jei pokyčių nepavyktų pasiekti įprastomis priemonėmis. Tarp aptartų variantų nuskambėjo ir galimybė pradėti derybas pagal ES sutartyse įtvirtintas pasitraukimo nuostatas, kurios siejamos su Sutarties dėl Europos Sąjungos 50 straipsniu.

    Tuskas šiuos žodžius pateikė kaip perspėjimą rinkėjams, teigdamas, kad Lenkijos vieta Europoje gali tapti vienu svarbiausių politinės kovos klausimų artėjant 2027 metais numatytiems rinkimams. Jo retorikoje akcentuojami saugumo argumentai, ekonominė integracija ir piliečių teisės, o polexito tema išnaudojama kaip mobilizuojantis signalas.

    PiS vadovas atkirto, kad kalbos apie pasitraukimą esą yra melas, o jis pats kalbėjęs apie reformą, o ne pasitraukimą. Kaczyńskis pabrėžė, kad ES Lenkijai reikalinga, tačiau, jo teigimu, Bendrija turėtų keistis taip, kad jos nauda būtų apčiuopiama ne tik elitui, bet ir platesnėms visuomenės grupėms.

    Kas iš tiesų reiškia 50 straipsnis?

    ES sutartyse numatyta pasitraukimo procedūra yra aiškiai apibrėžta: valstybė narė turi formaliai pranešti Europos Vadovų Tarybai apie ketinimą pasitraukti, tuomet pradedamos derybos dėl išstojimo sąlygų. Praktikoje šis procesas laikomas politiškai ir ekonomiškai rizikingu, nes apima prekybos, investicijų, darbo rinkos, piliečių teisių bei saugumo politikos pasekmes.

    Britanijos pasitraukimo patirtis sustiprino argumentą, kad vien kalbos apie išstojimą gali kelti neapibrėžtumą verslui ir finansų rinkoms. Dėl to bet koks viešas pasvarstymas apie tokį mechanizmą dažnai tampa jautriu politiniu įrankiu, net jei formalaus sprendimo pradėti procedūrą nėra.

    Politologas: ne pažadas, bet patogi korta

    Lenkijos viešojoje erdvėje šią polemiką komentavęs politologas prof. Antoni Dudekas įvertino, kad Kaczyńskis tiesiogiai polexito nepaskelbė. Jo vertinimu, Tuskas šiuos žodžius interpretavo pernelyg plačiai, tačiau pats Kaczyńskis, įtraukdama derybų pagal pasitraukimo mechanizmą motyvą, suteikė varžovui patogų argumentą.

    „Tai nėra tiesioginis pareiškimas apie išstojimą, bet įtrauktas pasitraukimo procedūros motyvas leidžia politiniams oponentams piešti polexito scenarijų“, – sakė Antoni Dudekas.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į platesnį kontekstą dešinėje Lenkijos politinio spektro pusėje: PiS vienu metu siekia kalbėti apie ES reformą, bet kartu konkuruoja su radikalesnėmis, atvirai antieuropietiškomis jėgomis. Tai didina spaudimą aiškiai apibrėžti, ar kritika ES reiškia siekį ją keisti iš vidaus, ar signalizuoja pasirengimą svarstyti pasitraukimą.

    Kodėl ginčas gali tik aštrėti

    Narystė ES Lenkijoje išlieka viena jautriausių temų, nes susijusi su ekonomine parama, laisvu judėjimu ir geopolitiniu saugumu. Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą regiono valstybėms ypač svarbūs bendri ES sprendimai dėl sankcijų, gynybos pramonės stiprinimo ir paramos Kyjivui, todėl bet kokie polexito signalai tampa politiškai sprogūs.

    Kaczyńskis savo pasisakymuose minėjo ir ketinimą ieškoti sąjungininkų reformoms tokiose valstybėse kaip Prancūzija, Ispanija, Italija ar Vokietija, tačiau kritikai skeptiškai vertina tokios koalicijos perspektyvas. Dėl to tikėtina, kad artėjant rinkimų ciklui polemika apie reformą ir pasitraukimo riziką bus vis dažniau naudojama kaip mobilizuojantis argumentas tiek valdantiesiems, tiek opozicijai.

  • Lenkija beveik pasivijo Vakarus, bet tempas staiga krito: kas užstrigdė pažangą?

    Pastaruosius du dešimtmečius Lenkija sparčiai artėjo prie turtingiausių Europos Sąjungos valstybių pagal pajamas ir gyvenimo kokybę, tačiau pastaraisiais metais konvergencijos tempas akivaizdžiai sulėtėjo. Ekonomistai tai sieja su pasikeitusiomis finansavimo sąlygomis, demografiniais iššūkiais ir vis sudėtingesne užduotimi didinti produktyvumą, kai lengviausi modernizacijos darbai jau atlikti.

    Ankstesnį šuolį daugiausia palaikė investicijos, eksporto augimas ir ES fondų lėšos, padėjusios modernizuoti kelius, miestus bei pramonę. Tačiau kylant atlyginimams ir mažėjant laisvos darbo jėgos rezervui, vis didesnę reikšmę įgauna inovacijos, vadybos efektyvumas ir aukštos pridėtinės vertės sektoriai.

    Kur ryškėja didžiausios spragos?

    Didesnis atotrūkis matomas švietime, aplinkosaugos politikoje ir sveikatos apsaugoje. Švietimo kokybę šiandien lemia ne tik programos, bet ir mokytojų trūkumas, regioniniai skirtumai bei gebėjimas pritaikyti technologijas taip, kad jos gerintų rezultatus, o ne didintų nelygybę.

    Aplinkosaugos srityje Lenkijai spaudimą didina ES klimato tikslai, energetikos transformacijos kaina ir oro taršos problema miestuose. Energetikos pertvarka reikalauja didelių investicijų į tinklus, atsinaujinančius išteklius ir efektyvumą, o tai trumpuoju laikotarpiu gali riboti kitų sričių finansavimą.

    Sveikatos sistemoje lėtesnę pažangą dažnai lemia ribotas pajėgumas, medikų trūkumas ir didėjančios senstančios visuomenės išlaidos. Ilgesnės eilės pas specialistus ir regioninis paslaugų netolygumas tampa ne tik socialine, bet ir ekonomine problema, nes silpnesnė visuomenės sveikata mažina darbo našumą.

    Kas pasikeitė ekonomikoje?

    Ekspertai pabrėžia, kad šalims, kurios jau priartėjo prie ES vidurkio, vis sunkiau augti vien kopijuojant technologijas ar remiantis pigesne darbo jėga. Norint judėti toliau, reikia sparčiau didinti produktyvumą, daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, skaitmeninimą ir įmonių gebėjimą kurti inovatyvius produktus.

    Prie sulėtėjimo prisideda ir demografija: mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius reiškia, kad augimas vis dažniau priklauso nuo automatizacijos, DI sprendimų diegimo ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo. Jei šios priemonės diegiamos netolygiai, skirtumai tarp regionų ir sektorių gali tik didėti.

    Ką tai reiškia artimiausiais metais?

    Lenkijos pažangos tempą lems tai, ar pavyks vienu metu tvarkyti kelias kryptis: efektyvinti viešąsias paslaugas, pagreitinti energetikos transformaciją ir didinti švietimo sistemos atsparumą. Politiniai sprendimai, investicijų stabilumas ir reguliacinė aplinka taps kritiniais veiksniais, nuo kurių priklausys, ar konvergencija vėl įgaus pagreitį.

    Ekonomistai pažymi, kad lėtesnis artėjimas prie turtingiausių ES valstybių nebūtinai reiškia ilgalaikę stagnaciją, tačiau signalizuoja apie naują etapą. Jame didžiausią grąžą duoda ne vien infrastruktūros plėtra, o sisteminės reformos ir produktyvumo didinimas per inovacijas.

  • Kaja Kallas po G20 susitikimų: Lavrovas kartojo melagingus naratyvus apie karą Ukrainoje

    Kaja Kallas po G20 susitikimų: Lavrovas kartojo melagingus naratyvus apie karą Ukrainoje

    Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas po G20 užsienio reikalų ministrų susitikimų Atlantoje pareiškė, kad Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas derybose kartojo klaidinančius teiginius apie karą Ukrainoje. Pasak jos, europiečiai šiuos naratyvus tiesiogiai ginčijo ir spaudė Maskvą dėl realių žingsnių.

    „Kalbėjome apie didžiąją geopolitinę krizę, įskaitant Ukrainą, ir galėjome su Sergejumi Lavrovu kalbėti tiesiai“, – sakė Kaja Kallas.

    „Žinoma, jis pateikė daug melo ir daug klaidingų naratyvų, o mes jiems paprieštaravome“, – pridūrė ji.

    Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad europiečiai susitikimuose siekė didesnio spaudimo Rusijai, aptariant ir galimas paliaubas Juodojoje jūroje. Tokios diskusijos išlieka jautrios, nes jos susijusios ne tik su kariniu saugumu, bet ir su grūdų eksportu, laivybos rizikomis bei infrastruktūros apsauga.

    Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Edas Milibandas teigė plenariniame posėdyje taip pat kreipęsis į Sergejų Lavrovą. Jis pabrėžė, kad Rusija karo nelaimės, o Kremliaus pasirinktas kelias reiškia tolesnes aukas ir izoliaciją.

    „Jis turėtų turėti drąsos pasakyti Putinui, kad Rusija šio karo nelaimės“, – sakė Edas Milibandas.

    Britų ministras taip pat kėlė klausimą dėl smūgių Ukrainos infrastruktūrai, akcentuodamas, kad agresorė šiame kare yra Rusija. Pilno masto invazija į Ukrainą prasidėjo 2022 metais vasarį, o per laiką Rusija reguliariai atakuoja energetikos ir transporto objektus, siekdama trikdyti tiekimo grandines ir civilį gyvenimą.

    Tuo metu Sergejus Lavrovas viešai palankiai įvertino Jungtinių Valstijų norą palaikyti dialogą su Maskva, tačiau kritikavo Europą dėl, jo teigimu, demonstratyvaus atsiribojimo. Susitikimų užkulisiuose dalis delegacijų taip pat vengė bendrų protokolinių formatų, o dėl to kai kurie planuoti kadrai buvo atsisakyti.

    JAV sprendimas dėl „Patriot“

    G20 susitikimų dieną JAV Valstybės departamentas pranešė patvirtinęs paramos paketą Ukrainai, susijusį su oro gynyba. Skelbiama, kad numatytas 500 „Patriot“ PAC-3 perėmėjų paketas, kurio vertė siekia apie 2 milijardus eurų.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sprendimą pavadino svarbiu, tačiau pabrėžė, kad kritinis klausimas išlieka pristatymo terminas. Ukraina nuolat ragina partnerius didinti oro gynybos pajėgumus, nes Rusija tęsia raketų ir dronų atakas prieš miestus bei energetikos objektus, ypač prieš žiemos sezoną.

    „500 PAC-3 perėmėjų yra reikšmingas skaičius ir šią žiemą jie galėtų tapti itin veiksmingu gynybos paketu“, – teigė Volodymyras Zelenskis.

    „Tačiau numatyta, kad pristatymai gali prasidėti tik po kelerių metų. Prašome partnerių rasti sprendimą laikotarpiui, kai grėsmė yra reali ir perėmėjų reikia dabar“, – pridūrė jis.

    Šių diskusijų fone JAV valstybės sekretorius Marco Rubio su Sergejumi Lavrovu susitiko G20 renginių paraštėse. Toks kontaktas, anot diplomatų, nereiškia pozicijų suartėjimo, tačiau atspindi pastangas išlaikyti komunikacijos kanalus dėl karo eskalacijos rizikų, karo belaisvių ir humanitarinių klausimų.

  • ES nuo lapkričio 1 dienos apmokestins visas siuntas: ką tai reikš pirkėjams ir kainoms

    ES nuo lapkričio 1 dienos apmokestins visas siuntas: ką tai reikš pirkėjams ir kainoms

    Kas keičiasi nuo lapkričio 1 dienos?

    Europos Sąjunga nuo lapkričio 1 dienos įveda 2 eurų tvarkymo mokestį visoms į ES patenkančioms siuntoms. Jis taikomas nepriklausomai nuo prekės vertės ir skirtas padengti muitinės patikrinimų bei administravimo sąnaudas.

    Šis mokestis papildo anksčiau įvestą 3 eurų rinkliavą mažos vertės siuntoms iki 150 eurų. ES institucijų teigimu, priemonių prireikė dėl sparčiai augančių pigių siuntų srautų, daugiausia iš Kinijos.

    Kas mokės ir kur keliaus pinigai?

    Numatoma, kad mokestį sumokės elektroninės prekybos platformos, pardavėjai arba vežėjai, o jį surinks visos 27 ES valstybės narės. 75 proc. surinktų lėšų bus pervedama į ES biudžetą, o likę 25 proc. liks nacionaliniuose biudžetuose.

    ES pareigūnai aiškina, kad siekiama dviejų tikslų: suvienodinti konkurencines sąlygas ir kompensuoti neproporcingai dideles sąnaudas, kurias muitinėms sukuria e. komercijos siuntų tikrinimas.

    „Muitų logika yra vienodos konkurencinės sąlygos: visos į ES patenkančios prekės turi sumokėti pagrįstą mokestį. Tvarkymo mokesčio logika – padengti kontrolės kaštus, nes e. komercija muitinėms kainuoja neproporcingai daug“, – sakė ES pareigūnas.

    Ką tai gali reikšti pirkėjams ir kainoms?

    Nors formaliai mokestis nukreiptas platformoms ar logistikos grandinei, praktikoje jis gali atsispindėti galutinėje kainoje. Mažos vertės pirkiniams keli papildomi eurai sudaro reikšmingą dalį sumos, todėl tikėtina, kad dalis pirkėjų keis įpročius.

    ES skaičiuoja, kad net ir po priemonių kasdien į bloką vis dar patenka apie 5 000 000 siuntų. Komisija nurodo, kad 2024 metais 91 proc. tokių siuntų buvo atkeliaujančios iš Kinijos, o tai didina spaudimą Europos mažmenininkams.

    Kodėl ES griežtina kontrolę?

    ES institucijos pabrėžia, kad problemos siejamos ne tik su konkurencija, bet ir su produktų sauga bei atitiktimi taisyklėms. Dalis prekių, parduodamų per tarptautines prekyvietes, neatitinka ES reikalavimų, o atsakomybės grandinė neretai būna miglota.

    Dėl to Europos Komisija yra pasiūliusi griežtesnį požiūrį, kai už neatitiktį visada būtų aiškiai atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas ES. Pastaraisiais metais taip pat skelbtos sankcijos ir tyrimai dėl pavojingų ar neteisėtų produktų, siejamų su „Temu“, „Shein“ ir „AliExpress“ prekyba.

    Įvestos rinkliavos ES vertinamos kaip tarpinis sprendimas iki 2028 metų, kai planuojama paleisti naują informacinių technologijų muitinės sistemą. Tikimasi, kad ji leis efektyviau apdoroti augančius srautus ir greičiau identifikuoti rizikingas siuntas.

  • „mObywatel“ pasikeitė: naujas prisijungimo ekranas ir Stories tipo naujienos programėlėje

    „mObywatel“ pasikeitė: naujas prisijungimo ekranas ir Stories tipo naujienos programėlėje

    Lenkijos skaitmeninių dokumentų programėlė „mObywatel“ sulaukė atnaujinimo, kuris keičia ne tik išvaizdą, bet ir tai, kaip vartotojams pristatomos naujovės. Skaitmeninimo ministerija skelbia, kad platforma jau turi daugiau nei 13,5 mln. naudotojų, todėl net ir nedideli dizaino pakeitimai paliečia didelę visuomenės dalį.

    Naujausioje „mObywatel“ versijoje 4.93.0 atnaujintas prisijungimo ekranas. Jame atsirado vizualinis fonas su Lenkijos vėliavos motyvu, o prisijungimo mygtukai tapo permatomi, kad geriau matytųsi fonas ir būtų aiškesnė vizualinė hierarchija.

    Po prisijungimo vartotojus pasitinka dar viena naujovė: turinio juosta, primenanti Stories ar trumpų įrašų formatą. Ši juosta skirta greitam naujų funkcijų ir svarbių pranešimų pristatymui, o ne anksčiau naudotam statiniam informaciniam ekranui.

    Pirmieji tokio formato pranešimai siejami su programėlėje pateikiamomis saugumo rekomendacijomis, įskaitant instrukcijas, kaip reaguoti į grėsmes iš oro. Tai rodo kryptį į dinamiškesnę komunikaciją, kai atnaujinimai paaiškinami pačioje programėlėje ir vartotojui nereikia jų ieškoti atskirai.

    Ateities planai ir ES kryptis

    „mObywatel“ plėtra siejama ir su platesnėmis Europos Sąjungos iniciatyvomis. Viena svarbiausių krypčių yra integracija su Europos skaitmeninės tapatybės pinigine, kuri kuriama tam, kad gyventojai galėtų patogiau naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis visoje ES.

    Taip pat numatoma skaitmenizuoti daugiau paslaugų, susijusių su transportu ir dokumentais, įskaitant elektroninę transporto priemonės registraciją, kuri planuojama nuo 2027 metų sausio. Be to, plėtros plane minimos ir kitos skaitmeninės tapatybės bei pažymėjimų rūšys, kurios turėtų papildyti programėlės galimybes artimiausiais metais.

  • ES paleis strateginių atsargų: į rinką išleis 42,6 mln. barelių, bet tai tik kelioms dienoms

    Europos Sąjunga planuoja į rinką palaipsniui išleisti 42,6 mln. barelių naftos iš strateginių atsargų. Sprendimas pristatomas kaip atsakas į padidėjusią įtampą Artimuosiuose Rytuose ir dėl jos išaugusią tiekimo bei kainų riziką, ypač dyzelinui.

    Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas pabrėžė, kad valstybės narės sutaria dėl atsargų panaudojimo ir kartu su Tarptautine energetikos agentūra stebės poveikį rinkai. Vis dėlto jis pripažino, kad vien šis žingsnis greitai nenumuš degalų kainų prieš žiemą.

    Kiek tai realiai pakeis?

    42,6 mln. barelių mastas skamba įspūdingai, tačiau, vertinant visos Europos vartojimą, tai prilygsta maždaug kelių dienų poreikiui. Dėl to rinkos dalyviai tokią priemonę dažniau vertina kaip signalą ir trumpalaikį amortizatorių, o ne kaip sprendimą, galintį iš esmės pakeisti kainų kryptį.

    Ypatingas dėmesys skiriamas dyzelinui, nes būtent jo kainos Europoje jautriausiai reaguoja į logistikos sutrikimus ir importo srautų pokyčius. ES akcentuoja, kad dalis išleidžiamų atsargų būtų jau rafinuoti produktai, pirmiausia dyzelinas.

    Rafinerijos prašo ilgalaikės strategijos

    Tuo pat metu dalis valstybių narių ragina Europos Komisiją parengti daugiametę ES strategiją rafinavimo sektoriui. Bulgarija, Čekija, Vengrija, Italija, Lenkija ir Slovakija kelia klausimą, kaip užtikrinti pakankamus perdirbimo pajėgumus pereinant prie elektrifikacijos.

    Šalys argumentuoja, kad net ir spartėjant transporto elektrifikacijai, dyzelinas dar ilgai išliks kritiškai svarbus logistikai, žemės ūkiui ir daliai pramonės, o taip pat gynybos poreikiams. Todėl siekiama aiškesnės krypties, kaip išlaikyti veikiančias rafinerijas ir investicijas, kai reguliacinė aplinka griežtėja.

    Globali įtampa ir degalų kainos

    ES sprendimas siejamas su platesnėmis Vakarų pastangomis sušvelninti kainų šokus, kuriuos kursto geopolitinė rizika pagrindiniuose naftos ir degalų gabenimo maršrutuose. Tokiose situacijose strateginių atsargų panaudojimas paprastai skirtas sumažinti staigių trūkumų tikimybę ir stabilizuoti lūkesčius.

    Vis dėlto žiemos kainas lems ne vien atsargų išleidimas, bet ir realūs srautai perdirbimo grandinėje, rafinerijų apkrovos, dyzelino importo galimybės bei transportavimo kaštai. Dėl to Europos vartotojams ir verslui signalas aiškus: atsargų injekcija gali padėti suvaldyti pikus, tačiau aukštesnių kainų rizika išlieka.

  • ES skubina 45 mlrd. eurų paramą Ukrainai: išmokas kelia į 2027 metų pradžią

    ES skubina 45 mlrd. eurų paramą Ukrainai: išmokas kelia į 2027 metų pradžią

    Europos Sąjunga planuoja paspartinti 90 mlrd. eurų vertės paramos Ukrainai išmokėjimą, nes šalis susiduria su augančiu finansiniu spaudimu tęsiantis Rusijos karui. Europos Komisija nurodo, kad dalį numatytų 2027 metų lėšų ketinama perkelti į metų pradžią, kad nebūtų paramos pertrūkio.

    Ši parama suformuota kaip dvi vienodos dalys po 45 mlrd. eurų: viena skirta 2026 metams, kita – 2027 metams. Komisijos vertinimu, pradinės prielaidos, kad karo intensyvumas leis tolygiai išdėstyti mokėjimus iki 2027 metų pabaigos, nepasiteisino.

    Kaip bus paskirstytos lėšos

    Pagal Europos Komisijos paskelbtą strategiją, 2027 metų 45 mlrd. eurų paketas numato apie 31,7 mlrd. eurų karinei paramai ir apie 13,3 mlrd. eurų biudžeto palaikymui. Karinei daliai taikomas principas, kad išmokos siejamos su Ukrainos pateikiamomis ginkluotės įsigijimo sutartimis.

    Komisija akcentuoja, kad sutartis galima pradėti teikti dar 2026 metais, siekiant užtikrinti tiekimus 2027 metais. Biudžeto parama bus siejama su reformomis, įskaitant tas, kurios susijusios su Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesu.

    „Suteikiame Ukrainai labai reikalingą prognozuojamumą ir padedame išlaikyti esmines viešąsias paslaugas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Komisija taip pat pripažįsta, kad dalis lėšų jau vėluoja: viena 3,7 mlrd. eurų išmoka buvo atidėta. Tai didina riziką, kad be spartesnio grafiko 2027 metais gali susidaryti pavojinga finansavimo „duobė“.

    Kodėl ES keičia grafiką

    Ukrainos valdžia Briuselį ragino paspartinti išmokas, argumentuodama, kad greitesnis finansavimas stiprina šalies pozicijas 2027 metais. Didesnio tempo labiausiai reikia oro gynybai, bepiločių gamybai, gynybos pirkimams ir valstybės biudžeto stabilumui.

    „Kuo greičiau pradėsime gauti atitinkamas išmokas bepiločiams, oro gynybai, biudžeto paramai ir kitoms kritinėms išlaidoms, tuo geresnė bus mūsų padėtis 2027 metais“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Komisijos vidiniuose vertinimuose kaip pagrindinės deficito priežastys įvardijami keli veiksniai: užsitęsęs karas, suintensyvėję Rusijos smūgiai civilinei infrastruktūrai ir iššūkiai Juodojoje jūroje, silpninantys ekonominį aktyvumą bei vidaus pajamų surinkimą. Papildomu spaudimu tampa ir mažėjanti kai kurių ne Europos Sąjungos partnerių parama.

    Ko dar trūksta 2027 metams

    Nors 90 mlrd. eurų programa suteikia didelį finansinį pagrindą, Europos Komisija skaičiuoja, kad 2027 metais Ukrainai vis tiek gali trūkti apie 70 mlrd. eurų. Briuselis signalizuoja, kad Europos Sąjunga neketina viena padengti visos sumos ir siektų prisidėti maždaug iki dviejų trečdalių, o likusios dalies tikimasi iš kitų sąjungininkų.

    Tarp svarstomų sprendimų dažniau minimas bendras skolinimasis Europos lygiu, tačiau galutiniams sprendimams reikėtų valstybių narių politinio sutarimo. Komisija pabrėžia, kad Ukrainos finansinius poreikius itin stipriai lems oro gynybos pajėgumai ir galimybė atlaikyti Rusijos oro atakas, kurioms reikalingos brangios perėmimo priemonės.

  • „Stalprofil“ pelnas šoktelėjo 378 proc.: kas pakeitė plieno rinką ir kodėl pajamos vis tiek krito

    Lenkijos plieno ir infrastruktūros grupė „Stalprofil“ paskelbė preliminarius 2026 metų devynių mėnesių rezultatus: konsoliduotas grynasis pelnas išaugo iki maždaug 7,8 mln. eurų. Tai yra apie 378 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

    Tuo pat metu grupės pajamos mažėjo iki maždaug 275,3 mln. eurų, o tai reiškia apie 31 proc. kritimą per metus. Bendrovė pabrėžia, kad skaičiai yra pirminiai ir dar gali keistis iki oficialios ataskaitos paskelbimo.

    Kas didino pelningumą

    „Stalprofil“ nurodo, kad pelningumą gerino palankesnės sąlygos plieno prekybos segmente ir infrastruktūros veikloje. Viena svarbiausių priežasčių buvo aukštesnės nei pernai plieno produktų kainos, kurios, taikant FIFO apskaitos principą, leido fiksuoti didesnes maržas.

    Plieno kainų kilimas siejamas ir su griežtėjančiu ES reguliavimu, skirtu riboti pigesnio importo srautus į Bendriją. Tokie veiksniai kaip CBAM mechanizmo taikymas ir importo sąlygų pakeitimai rinkoje dažnai perskirsto konkurencines pozicijas vietos tiekėjų naudai.

    Kodėl pajamos smuko

    Bendrovė aiškina, kad didžiausią neigiamą įtaką pajamoms turėjo laikinas užsakymų sumažėjimas dujų rinkoje. Kritimas fiksuotas po to, kai 2025 metų pabaigoje buvo užbaigti didelės apimties kontraktai dėl izoliuotų plieninių vamzdžių tiekimo „Gaz-System“ projektams, susijusiems su FSRU infrastruktūra Gdansko įlankoje.

    Nors apyvarta sumažėjo, „Stalprofil“ teigia, kad pelną padėjo išlaikyti geresnė pardavimų struktūra ir didesnis veiklos efektyvumas. Tai reiškia, kad bendrovė daugiau uždirbo iš pelningesnių pozicijų, net ir esant mažesniam bendram pardavimų kiekiui.

    Vienkartinis efektas po įsigijimo

    Prie konsoliduoto rezultato prisidėjo ir vienkartinis finansinis veiksnys, susijęs su „Proma“ įsigijimu 2026 metų sausį. „Stalprofil“ nurodo, kad į konsoliduotą pelną įtraukta apie 3,0 mln. eurų finansinių pajamų, atsiradusių dėl to, kad įsigytos bendrovės grynasis turtas viršijo už akcijas sumokėtą kainą.

    Bendrovė taip pat primena, kad galutiniai trečiojo ketvirčio ir devynių mėnesių skaičiai bus patikslinti ketvirtinėje ataskaitoje. Ją „Stalprofil“ planuoja paskelbti 2026 metų lapkričio 27 dieną.

  • Nenusipirkite prasto balzaminio acto: etiketėje ieškokite šių raidžių, sutaupysite pinigų

    Balzaminis actas gali pakelti patiekalą į kitą lygį, tačiau vien užrašas ant butelio negarantuoja nei kilmės, nei kokybės. Prekyboje gausu skirtingų produktų, o kainos svyruoja nuo kelių eurų iki dešimčių ar net šimtų eurų, todėl nusivilti labai paprasta.

    Pirkdami saugesnį variantą kasdieniam naudojimui, pirmiausia atkreipkite dėmesį į ES kokybės ženklus. Ant autentiško Modenos balzaminio acto dažniausiai rasite IGP arba DOP žymėjimą, kuris aiškiai nurodo, kokioms taisyklėms produktas priskiriamas.

    Ką reiškia IGP ir DOP?

    IGP yra saugoma geografinė nuoroda, taikoma Aceto Balsamico di Modena gaminiams. Šis ženklas rodo, kad actas pagamintas laikantis nustatytų reikalavimų ir siejamas su Modenos bei Reggio Emilia teritorija, o gamybos procesas yra reglamentuotas.

    IGP balzaminis actas paprastai gaminamas iš vynuogių misos ir vyno acto, o vėliau brandinamas medinėse talpose ne trumpiau kaip 60 dienų. Skonis gali skirtis tarp gamintojų, bet IGP ženklas yra patikimas atskaitos taškas, kai norisi universalaus produkto salotoms ir kasdieniam gaminimui.

    DOP yra saugoma kilmės vietos nuoroda, taikoma tradiciniam Aceto Balsamico Tradizionale di Modena. Tai kitos kategorijos produktas, kuris gaminamas tik iš virtos vynuogių misos, be pridėto vyno acto, ir brandinamas ilgai, paprastai ne trumpiau kaip 12 metų.

    Tradicinis DOP actas dėl ilgo brandinimo ir natūralaus garavimo tampa tirštesnis, aromatingesnis ir labiau koncentruotas. Jį įprasta naudoti po kelis lašus kaip užbaigiamą akcentą, pavyzdžiui, ant sūrio, rizoto, uogų ar desertų.

    Sudėtis pasako daugiau nei reklama

    Net ir radus IGP ženklą verta pažiūrėti sudedamąsias dalis. Jei sąraše pirmoje vietoje nurodyta vynuogių misa, actas dažnai bus saldesnis ir apvalesnio skonio, o jei pirmiau įrašytas vyno actas, skonis gali būti aštresnis ir labiau rūgštus.

    Praktikoje tai leidžia pritaikyti pirkinį pagal paskirtį: vienas labiau tinka padažams ir glazūravimui, kitas vinaigrette tipo užpilams. Etiketės skaitymas čia svarbesnis už butelio dizainą ar skambius aprašymus.

    Nepainiokite su balzaminiu glajumi

    Dar viena dažna klaida yra manyti, kad tirštumas automatiškai reiškia kokybę. Produktai, pažymėti kaip balzaminis glajus ar redukcija, neretai būna sutirštinti cukrumi, sirupais ar tirštikliais, todėl jų saldumas ir tekstūra ne visada atspindi acto brandinimą.

    Glajus gali būti patogus greitam naudojimui, tačiau jei ieškote būtent autentiško balzaminio acto, patikimiausias kelias yra rinktis butelį su IGP arba DOP ženklu ir įvertinti sudėtį. Taip gerokai sumažėja tikimybė sumokėti daugiau už produktą, kuris neatitiks lūkesčių.